“Labiausiai man patiko, kad programa sukurta taip, kad įtrauktų vaikus. Patys dalyvaudami, vaidindami Biblijos istorijas, dainuodami, spręsdami kryžiažodžius jie geriau įsimena. Taip bendravimas ir kalbėjimas apie Bibliją jiems tampa įdomus. O svarbiausia, kad ženklų pagalba, vaikai gali papasakoti visą Senajame testamente per įvairias istorijas užrašytą Dievo išgelbėjimo planą vos per kelias minutes. Tai sunkiai padarytų netgi dauguma pastorių “

“Šie mokymai buvo pirmiausia naudingi man pačiai, dėl gautų žinių apie Bibliją, o taip pat smagu, kad dabar turėsiu galimybę tą gauta žinia pasidalinti su kitais.”

“Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti šiame seminare. Patiko, nes jis buvo išskirtinai praktinis, o ne teorinis. Gavau daug naujų idėjų, kurias galėsime panaudoti darbe su vaikais. :)”

“Visa, ką mokėmės perteikti vaikams, Dievas ir mums kaip savo vaikams perteikia kiekvieną dieną: vaizdus, žodžius, tam tikrus judesius… ženklus. Kartais Jis mums tai kartoja po labai daug kartų… Jis mums kantrus. Ir per tas šv. Rašto istorijas, ir per gestų kartojimą, išmokau vieną tiesą: Jis labai kantrus su mumis. Per tas tris dienas aš mokiausi Dievo kantrybės. Ir dar vienas svarbus išryškėjęs aspektas: mūsų istorija nėra tik mums, ji yra visiems. Kaip ir Dievo tautos istorija nebuvo tik tai tautai. Ji buvo ir yra skirta visai žmonijai. Mokėkime į savo istoriją žvelgti kaip į dovaną kitiems. O į kitų istorijas – kaip į Dievo dovaną mums. Kiekvieno žmogaus istorija yra garsiai ištartas Dievo Žodis. Pradedant Ieva, Adomu, Abraomu, Moze… baigiant manimi, Tavimi… “

Programos “Biblijos nuotykis” mokymai, kuriuose dalyvavo 22 dalyviai iš įvairių konfesijų bendruomenių vyko gegužės 24-26 dienomis. Mokymus vedė Švedijos Biblijos draugijos darbuotoja Elizabeth Svedinger.

Programa skirta supažindinti su Biblija pradinių klasių moksleivius.

Gegužės 24-26d., Kaunas, Adventistų bažnyčia, Pašilės g. 122

Tai puikiai parengta, informatyvi, kūrybinga ir nuotaikinga pasakojimo metodika naudojant specialiai šiai programai sukurtas efektingas vaizdines priemones.
Mokymų metu išmoksite specialių priemonių pagalba pristatyti I-IV klasių moksleiviams Senąjį Testamentą. Patirtį ir įgūdžius galėsite panaudoti Biblijos pamokėlių metu, mokyklose, vaikų dienos centruose, stovyklose ir pan..
Mokymus ves viešnia iš Švedijos Biblijos draugijos Elizabeth Svedinger, jau ne vienerius metus Švedijoje ir svetur apmokanti įvairių konfesijų tarnautojus dirbti su programa „Biblijos nuotykis“. Mokymai vyks anglų kalba, su vertimu į lietuvių klabą.

Mokymų su maitinimu kaina dalyviui 100 Lt.
Dalyvius prašome registruotis el. paštu office@adventistai.lt iki balandžio 30d.
Seminarą organizuoja Lietuvos Biblijos draugija ir Lietuvos Adventistų bažnyčia.

300

Diena, kai Dievas sustabdė Žemę

Trijų pamokslų serija apie (ne)įpatingus Dievo žmones.

1d. Pažado vaikai
2d. Paskutiniai laikai
3d. Kad ir kiek tai kainuotų

Tai, ką gavome

Nepanikuok, tai tik išmėginimas 

Tikrasis didingumas

Neteiskite

Jo jėga

Laimingo gyvenimo paslaptis

Melskis. Keiskis. Gyvenk.

Apie draugus tikėjimą ir atleidimą (II dalis)

Draugai tikėjimas ir atleidimas

Kviečiame prisijungti kiekvieną, kuris trokšta pradėti savaitgalį su Dievo Žodžiu.
Transliacijas galite žiūrėti čia.

Penktadienio Dvasinio Augimo Vakarus rengia Vilniaus Pilnatvės bendruomenė.

Š.m. liepos 29 d. (sekmadienis) buvau nuvykęs įvertinti Molėtų miestelį. Molėtuose gyvena apie 7 tūkst. gyventojų. Miestas išsidėstęs Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Šiemet Molėtų miestelis švenčia 625 m. nuo savo miesto vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose.
Molėtuose nėra nei adventistų bendruomenės, nei mažos grupelės ar gyvenančių šiame mieste adventistų. Artimiausia adventistų grupelė renkasi Ukmergėje, kur pastoriumi tarnauja Arūnas Čerkesas. Suderinęs su Lietuvos jaunimo skyriaus direktoriumi Algimantu Jankevičiumi ir Ukmergės grupės pastoriumi Arūnu apie misijos planus, gavau pritarimą. Parašęs projektą, buvo skirta finansinė parama projekto įgyvendinimui.
Šiai misijai buvo surinkti iš viso 27 žmonės nuo 8 iki 41 metų. Visi iki vieno dalyvavo misijoje nuo durų prie durų, nuo žmogaus iki žmogaus. Tuo metu, kai visi darbavosi misijoje Molėtuose, tuščioje poilsio sodyboje maistą gamino dvi nuostabios vyrėjos iš mūsų gretų Vilma ir Jevgenija Marušauskienės.
Misija prasidėjo rugpjūčio 24 d. ir tęsėsi iki 26 d. (Penktadienis – Sekmadienis). Beveik visi susirinko laiku. Penktadienio vakarą savo veiklą pradėjome nuo dvasinio laiko – giesmių, maldos Šv. Žodžio. Pažadas, kuriuo vadovavomės visas šias dienas, skelbė – „Aš tau tariau: „Tu mano tarnas; išsirinkau tave ir neatmesiu!“ Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine.“ Izaijo 41,9b-10. Vėliau aptarėme misijos planus, buvo paskirstyti žmonės po du eiti nuo durų prie durų. Pasiskirstėm miesto rajonais ir kvartalais, organizavomės darbus, dalijomės kontaktais, trumpai aptardami kaip ir ką reikia daryti ir ko nedaryti. Buvo klausimų ir atsakymų laikas.

Sabatos rytą, po pusryčių, turėjome pamaldas. Atvyko svečių iš Vilniaus bendruomenės sudalyvauti pamaldose. Sabatos mokyklą pravedžiau aš pats, o pamokslo dalyje talkino brolis Linas Jankus, kuris taip pat dalyvavo šioje misijoje. Už giesmes buvo atsakingas brolis Marius. Pamokslo metu Viešpats uždegė mūsų visų širdis tarnauti žmonėms liudijant jiems apie mylintį Dievą. Tad po šventos sueigos, mes palikome sodybą ir išvykome. Dirbome iki pietų ir po pietų iki vakaro eidami nuo durų prie durų. Patirčių buvo įvairių. Sabatos vakarą mes turėjome liudijimus, kurie mus pastiprindavo. Štai tarnaujančiųjų liudijimų trumpos ištraukos:

Jonas ir Jolanta: „Buvo aišku ir tokių žmonių, kurie nenorėjo mūsų matyti, vos tik atidarė duris, paklausėm kur randamės (pagal miesto žemėlapį), atsakė, tada pasakėm kokiu tikslu vaikštom nuo durų prie durų, kad mes klausinėjam žmonių ar jie tiki Dievu. Ir jis sakė, „eikite ir toliau vaikščiokite ir klausinėkite“. Ir uždarė duris“.
Vaidas ir Monika: „Po pietų teko sutikti vaikinukų komandą, su meškerėm grįžtančius. Sakom „imkit laikraštukus“. Jie sako „ne, ne, mes netikim į Dievą“. „Gerai, netikit, tada imkit kompaktą apie netikintį žmogų, kuris tapo tikinčiu“. Jie šypsodamiesi sakė: „Gerai, pažiūrėsim ar tas filmas patiks, o jei nepatiks, mes išsitrinsime ir muzikos įsirašysime“
Jurgita ir Artūras: „Vienam jaunuoliui davėme laikraštį. Jis pasakė: „panaudosiu jį tualete“. Tuomet paprašėme grąžinti atgal, ir jis grąžino.“
Vaiva ir Edvinas: „Šiaip malonūs žmonės buvo. Prieš pietūs įėjom į vienus namus. Kalbėjomės. Ten buvo senutė, berods 84 metų, turinti sveikatos problemų su sąnariais. Tuo metu buvo mūsų pirmoji malda. Pasimeldėm. Obuoliais pavaišino“.
Marius Karolina ir Kaja: „Kai ateidavom pas žmones į jų namus, sakydavome „atėjom jūsų aplankyti“. „Pas mane?“, „na taip. Ieškom krikščionių, ieškom tikinčių žmonių“. Tai močiutei kalbėjome apie tikėjimą, apie Dievą, kodėl mes esame čia, nors gyvename Kėdainiuose. Kad esame misionieriai. Esam ne vieni, mūsų daug. Močiutė pradėjo verkti. Ji pasakė „netekau savo sūnaus kare“. Guodėm ją. Bendravom.“
Linas ir Raminta: „Žiūrim moteris sėdi prie savo namo pavėsinėje. Jos namas gražus ir čia pat ežeras. Tik įėjom į kiemą ir sakom „ar galima užeit?“. Ji klausia „o ko jūs norite?“. Norim užeit ir pakalbėt, padovanot. Ji sakė, kad jai nieko nereikia ir paklausė mūsų, ką mes ten turim. Minėjom, kad turime laikraštį, kuriame rašoma apie sveikatą, bendravimą… Ji tęsė tai, kad jai nieko nereikia, kad ji viską žino, ir kad tarybiniais laikais dirbo partijos komitete, ir kad viską žino. Linas atsakė: „šaunu, kad jūs dirbote. Mano dėdė ten dirbo taip pat“. „Koks dėdė? Kur jis dirbo? Kur gyveno?“ , Linas atsakė, kad Mažeikiuose. „aaa, tokio nepažinojau, nieko apie jį negirdėjau“, „na, jis dirbo kartu su Giedraičiu“, – tęsė Linas. „ai, Giedraitį žinau, sėskit“. Atradom bendrą kalbą, pakalbėjom. Ji pasipasakojo apie savo bėdas… kalbėjomės tikėjimo dalykais, vėliau padovanojome jai laikraštį. O Raminta pasiūlė: „gal norėtumėte, kad mes už jumis pasimelstume?“ Ji sutiko, pasimeldėm, o po maldos mus abu išbučiavo“

Nuotraukoje dalijasi Linas ir Raminta.

Rolandas ir Roberta: „Daug žmonių buvo nepatenkintų, nelaimingų ir netikinčių, bet užėjome į vienos moters sodybą. Ji sėdėjo kieme. Mes minėjom, kad nešiojame krikščioniškus laikraščius. Kai mes pradėjome kalbėtis, ji pradėjo sakyti, kad neranda ramybės, kad neatranda atsakymo kokia jos gyvenimo prasmė. Mes palikome jai pastoriaus Arūno Čerkeso vizitinę kortelę, kad, prireikus, susisiektų. Ir toliau ėmėme bendrauti apie maldą ir Dievo valią.

Rimantas su Rebeka ir Estrėja: „Pastebėjome du žmones, besiruošiančius išvykti iš sodybos. Užkalbinom. Pradėjus kalbėti apie Dievą, jie atsakė, kad tai jų nedomina ir pasakė, kad jie statosi namą, kad būtų arčiau prie Dievo. Paminėjau, kad nemanau, kad toks būdas priartina juos labiau prie Dievo. Jie kalbėjo, kad yra pasipiktinę tikinčiaisiais, mat kalba gerus dalykus, o patys veidmainiauja, konkrečiai paminėjo, kad ypač nusivylę kunigais. Pasakė, kad geriausia ne kalbėti apie Dievą, o širdy tai turėti ir viskas. Ir ruošėsi lipti į automobilį. Atsisveikindamas pasakiau „dar geriau, kai žmogus tiki į Dievą širdimi, ir lūpomis išpažįsta Jį“. Ir palinkėję gerų metų jiems, jie išvažiavo…“

Romas ir Simas: „Atidarė duris močiutė, užėjom. Prakalbėjom apie 10 min. Ji ėmė sakyti „jūs, vargšai sektantai, jūs įlindot į sektą, baikit, jau užtenka, vaikšto čia visokie. Romas paklausė: „Jūs skaitote Šv. Raštą?“. Ji pažiūrėjo tiesiai į juos. „Sūneli, kodėl tu manęs klausinėji? Ar turiu tau duoti ataskaitą?“ „Ne, ne, tiesiog paklausėm jūsų. Jūs vaikštot į bažnyčią?“ Ji sakė, kad vaikšto. „Rytoj sekmadienis, planuojat eiti į bažnyčią?, ji atsakė, kad jai sąnariai skauda ir t.t. Na mes atsakėm, kad nieko tokio. Davėm jai knygelę, bet ji neėmė, minėjo, kad ji laikysis savo tikėjimo…“

Birutė ir Kristina: „Mes apėjome daugiau tokių pagyvenusių žmonių kvartalą. Išpuolė mums tokios gatvės, kur buvo seni, mediniai namai. Jaunų žmonių mums nepasitaikė. Pirmoji ir vienintelė tokia močiutė mus įsileido į namus. Ji kvietė užeiti, nebijoti, mat jos namai nebuvo švarūs, daug musių skraidė. Ėmėm bendrauti…šalia jos gyveno kaimynė, ji taip pat priėmė knygutę „Biblijos pažadai“, ir buvo geranoriška bendrauti“

Robertas ir Karolina R.: „Eidami prie durų, pamatėme užrašą „K+M+B”. Pasibeldėm, ėmėm ir paklausėm, ką reiškia „KMB“. Sakė, kad čia gyvena tikinti šeima. Tada pasirodė dar viena moteris, piktai paklausiusi „ko norėjote?“ Ir jie paklausė to paties apie „KMB“. Ji atsakė, kad tai tikinti šeima. Tai tada mes sakėme: „jei tai tikintys, tai tikintieji myli Dievą ir įsileidžia tikinčius į namus …“. Tuomet tos moters balso tonas pasikeitė ir ėmė kviesti vidun…“
Mes su malda skaitėme vėl tą patį pažadą iš Izaijo knygos, kad Viešpats mus stiprins, padės ir rems. Ir dėkojome Dievui, kad buvo atrasti 10 žmonių, kurie lauks pastoriaus apsilankymo jų namuose.

Sabatos vakare mes buvome aplanke ir Alantos Senelių namus, kuriuose mes giedojome giesmes ir keli pamokslininkai skelbė Paguodos Žodį nuo Viešpaties. Kiekvienam išdalijome laikraščius, knygeles ir palinkėjom pilnos ramybės metų.
Atėjus sekmadieniui, po rytinių pamaldų mes vėl išvykome į misiją. Tik šį kartą pasiskirstę į tris skirtingas puses Molėtų rajone. Buvo aplankytos trys sodybos, kuriose gyveno senyvo amžiaus žmonės. Žinoma, nieko nedarėme nesuderinus su jų socialiniais darbuotojais. Jie ypač apsidžiaugė, kad yra savanorių krikščionių, kurie pagelbės žmonėms. Žmonėms tarnavome dirbdami jų sodyboje: nešėme malkas į malkinę, tvarkėme aplinką ir ravėjome daržus. Pabaigę darbus, giedojome, dalijomės mintimis apie Dievo malonę ir dovanojome dvasinę literatūrą šeimininkams ir jų kaimynams.

Po pietų mes turėjome laisvą laiką ir pabaigoje mes skyrėme laiko liudijimams, giesmėms, maldai, Žodžiui. Išdalinta buvo per 700 vnt. laikraščių žmonėms į rankas gatvėse ir jų namuose, apie 200 knygelių „Biblijos pažadų“, keli šimtai bukletėlių „10 Dievo įsakymų“, bukletėlių apie Septintosios Dienos Adventistų bažnyčią, per šimtą DVD kompaktinių plokštelių su Valterio Veito liudijimu lietuvių kalboje. Iš Misijos visi išvyko su dvasinę palaimą, kupini įspūdžių ir kvietimu į sekančių metų misija Lietuvos pajūrio kurortuose pavasarį.

Misijos dalyviai Molėtų krašte

Mielieji, mano svajonė, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į šį tarnavimą liudijant asmeniškai žmonėms. Mano svajonė, kad kiekvienas misionierius, dalyvavęs šioje misijoje, grįžęs į savo bendruomenę, liudytų ir uždegtų kitų širdis tarnavimui ir tęstų evangelijos skelbimą ten, kur jie yra. Tos misijos dienos – tai lyg praktinė mokykla, kaip panaudoti tas žinias, kurias gauni klausydamasis pamokslų ir Sabatos mokyklos pamokų, iš mažų grupelių motyvacinių susirinkimų ir iš misionieriškos mokyklos gautų apmokymų žinių. Visada gali išmėginti Viešpaties tau dovanotas dovanas asmeniškai liudijant Evangeliją žmonėms. Jei tau sunku tai praktikuoti ar nori gauti daugiau patirties, Adventistų Misija Lietuvoje yra atviras Viešpaties laukas, kuriame skelbi Gerąją Naujieną, tarnauji savanoriška pagalba ir kartu mokiniesi vedamas Šventosios Dvasios.

Visus broliškai sveikinu ir linkiu meilės, išminties ir drąsos liudijant žmonėms ten, kur Viešpats jus apgyvendino kaip Savo ištikimus liudytojus ir visada remkimės Viešpačiu, kuris liudija Savo malonės žodžius (Apaštalų darbai 14,3).

Dovydas ir Galijotas. Ar mes tam pasiruošę.

Jėzaus vardu

Audra kuri išlaisvina

Apaštalas Jonas kalba apie tai, ką pats buvo patyręs, kas atėjo iš praktinio pažinimo, ne iš teorijos. Jis sako: “skelbiame gyvenimo Žodį”. Įdomus jo sprendimas pasirinkti būtent tokį išsireiškimą. Kai tuo tarpu jo kolegos evangelistai būtų pasinaudoję tokiais kaip: “žodį apie išganymą”, “žodį apie atpirkimą” arba kad ir “Gerąją naujieną” (evangeliją). Jonas skelbia žodį apie Gyvenimą iš didžiosios raidės, kurį pats patyrė, ragindamas patirti ir mums. Koks tas Gyvenimas ir kaip jį galime patirti ir mes?

1. Gyvenimas kuris buvo apreikštas
2. Tobulai pamilę
3. Tikėti ar žinoti
4. Dievo sėkla
5. Ar yra gyvenimas iki mirties?
6. Ištirkite dvasias
7. Saugokitės stabų

Šiame seminare nesistengiama įvardinti visus blogus dalykus, kurie griauna mūsų santykius, bet daugiau dėmesio skiriama teigiamiems dalykams, kurie iš tikrųjų padeda sutvirtinti ir išlaikyti mūsų turimus arba būsimus santykius.

Šiame seminare jūs taip pat sužinosite ne tik kaip patenkinti vienas kito fizinius poreikius, bet kaip patenkinti emocinius bei dvasinius poreikius, kuriuos turi kiekvienas žmogus, tačiau apie juos paprastai mes ne daug ką težinome arba jei žinome, tai laikome nesvarbiais.

Ir trečias, svarbiausias dalykas šiame seminare yra tai, kad jame naudojamos medžiagos pagrindą sudaro ne žmogiška išmintis, bet dieviška – visi pamokymai ir principai, kuriuos jūs išgirsite šiame seminare, yra paimti iš Šventojo Rašto (dar kitaip vadinamo Biblija). Per šį seminarą jūs taip pat galėsite pamatyti kokią praktinę reikšmę šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje turi ši dieviška knyga jūsų gyvenime, baigta rašyti beveik prieš 2000 metų.

Ir dar vienas šio seminaro privalumas – jeigu jį išklausius jūs nuspręsite naudoti jame išdėstytus dieviškus principus, norėdami pagerinti ir sustiprinti savo santykius su jūsų mylimaisiais, jums į pagalbą ateis pats Dievas, nes jei jūs priimate Jo pamokymus, reiškias jūs priimate ir Jį patį, o Jis su džiaugsmu padės jums. Tai yra ne mano pažadas, bet paties Dievo Sūnaus Jėzaus: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris mane yra siuntęs“. „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“. Evangelija pagal Joną 13, 20 ir 14, 23.

1. Laimingos santuokos pamatas
2. Dievo planas santuokai tinkamas šiandien
3. Kas yra meilė
4. Penki būdai mylėti
5. Santuokos patalas
6. Meilė padedanti ištesėti santuokos priesaiką
7. Niekada nemirštanti meilė
8. Meilės giesmė, arba giemsmė meilei

Nugalintis Dievo vaikas I
Nugalintis Dievo vaikas II
Nugalintis Dievo vaikas III

Kaip žinoti Dievo valią

Kaip mylėti Dievą ir žmones

Šabo sandora

Tikėjimas sandoroje su Dievu

Dvi sandoros

Sandora su Abraomu

Sandora Naująjame Testamente

Sandora Senąjame Testamente

Sandora su Dievu

Birželio mėnesį į Latviją atvyksta pasaulinės Septintosios dienos adventistų bažnyčios (Adventistų bažnyčios Generalinės konferencijos) jaunimo tarnavimo vadovas Gilbert Cangy. Tai istorinis įvykis Baltijos šalių bažnyčių istorijoje, kadangi mes dar niekada nesame sutikę Adventistų bažnyčios Generalinės konferencijos jaunimo vadovo šioje pasaulio dalyje.
Valdis Zilgalvis, kuris yra Septintosios dienos adventistų bažnyčios Baltijos unijos prezidentas, džiaugėsi kad šis jo planuojamas vizitas bus labai naudingas visoms Pabaltijy esančioms jaunimo organizacijoms ir visai Adventistų bažnyčioje vykdomai jaunimo veiklai.
G. Cangy kartu Adventistų bažnyčios Transeuropinės divizijos jaunimo vadovu Paul Tompkins lankysis Pabaltijy š.m. birželio 8-17 dienomis ir keliaus susitikdami su jaunimu, jaunimo vadovais, administratoriais ir pastoriais visose trijose Pabaltijo respublikose (Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje). Ir viso šio vizito kulminacija bus Pabaltijo adventistų jaunimo festivalis “Let us come together” (“Sueikime kartu”) Rygoje, kuris vyks š.m. birželio 16-17 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį).
Mes norime pakviesti visus visų trijų šalių jaunus žmones susirinkti Rygoje bendram Dievo šlovinimui, bendravimui ir bendruomeniniam pamąstymui apie mūsų, kaip Dievo jaunimo, esančio Jo bažnyčioje, tapatybę, viziją ir misiją šiame pasaulyje.

Tad jei tau 16-a ir virš, jei tu ne tik esi jaunas amžiumi, bet tau tuo pačiu rūpi jaunimas bei jo vieta Dievo išgelbėjimo plane, jei tu trokšti būti dalis istorijos, ir jei taip pat trokšti daryti įtaką ateičiai – būk tikras, kad tu ten būsi!

Registracijos mokestis tik 20 Lt. Dėl detalesnės informacijos kreipkis į savo bendruomenės pastorių.

Festivalio programa (anglų kalba)

Simonas iš Kirenes

Kai Tedas Wilson buvo išrinktas naujuoju Septintos dienos adventistų bažnyčios prezidentu, jis pasakė jaudinantį pamokslą, sutelkdamas dėmesį į Kristų ir pabrėždamas Evangelijos skelbimą. Pamokslo pavadinimas – „Ženkime pirmyn“. Kiekvienas bažnyčios narys buvo padrąsintas atlikti savo vaidmenį, kad būtų skelbiama Jėzaus Kristaus Evagelija ir Jo greitas sugrįžimas pasauliui, kuriame sparčiai vykdomos pranašystės, parodančios artėjančius paskutiniuosius laikus.
Dėkojame Generalinei konferencijai, kad buvo leista pasinaudoti filmuota medžiaga.

Trumpas krikščioniškosios bažnyčios istorijos pristatymas, kuriame paminimos pagrindinės pranašystės, užrašytos Danieliaus ir Apreiškimo knygoje. Tai ištrauka iš dokumentinio filmo „Paskutiniųjų laikų judėjimas. Ženkime pirmyn“

Judrios Daka miesto turgavietės, sausakimšos Bankoko gatvės, Kambodžos kaimai ir miestų lūšnynai, Singapūro daugiaaukščiai ir Mikronezijos salos, išskirtinė laukinė gamta ir kraštovaizdžiai – tai Pietų Azijos ir Ramiojo vandenyno divizija. Spalvinga šių kraštų kultūra, istorija ir gerai žinoma virtuvė daro Aziją nuostabia pasaulio vietove. Pastaroji taip pat yra didelis iššūkis misijai.

***
Joe A. Webb
dirba pastoriumi Nambour ir Yandina bažnyčiose Pietų Kvinslando Konferencijoje Australijoje.

Paimta iš www.dievozodis.lt

Marijos Magdalenos gyvenimas

Silas ir Apolas

Vieningi nors ir skirtingi

Timotiejus  ir Titas

Ši nelaimė įvyko  2011m birželio 17d. Adventistų bažnyčios pastoriaus Juliaus ir Romos Pikūnų sodyboje, kai žuvusysis, kartu su savo mama viešėjo svečiuose. Nors nuo nelaimės jau praėjo kiek daugiau nei pusmetis, tikime, kad prisiminti ją ir kalbėti apie šį liūdną įvykį yra nepaprastai skaudu, tad pasinaudodami proga, reiškiame nuoširdžiausią užuojautą visiems žuvusiojo artimiesiems.

Nuo nelaimių nesame apdrausti nei vienas ir kad ir kaip būtų liūdna, jos kartas nuo karto atsitinka. Tačiau minėtos laidos rengėjai, bei jų kalbinti žmonės išsakė mintis, kad prie šios nelaimės prisidėjo Adventistų bažnyčia, bei jos tarnautojai. Tokio, nors ir netiesioginio kaltinimo, faktų iškraipymo ir mesto šešėlio nutylėti negalėjome.

Laidos metu žurnalistė Rūta Sinkevičienė teigia “galbūt sektantai ir nepražudė Arvydo”, tuo pačiu sukeldama abejones žiūrovams kas iš tikrųjų įvyko. Stebina, kad ruošdama šį reportažą, prieš pateikdama informaciją apie šį įvykį ir mesdama tariamą šešėlį Septintosios dienos adventistų bažnyčiai, žurnalistė, matyt, nepasidomėjo nei teismo medicinos ekspertų išvadomis, nei policijos pareigūnų vykdyto tyrimo rezultatais, nepaklausinėjo liudytojų ar Septintosios dienos adventistų bažnyčios atstovų.

Biržų rajono policijos pareigūnų vykdyto tyrimo rezultatai teigia, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Teismo medicinos ekspertas pateikia išvadą, kad Arvydas Bičiūnas užduso, kas reiškia, kad jis  paskendo, nes buvo išėjęs maudytis. Kaltinimai ar įtarimai dėl šio įvykio niekam pateikti nebuvo.

Septintosios dienos adventistų bažnyčios vardu, teigiu, kad mes esame krikščionys ir tikrai suprantame ir išgyvename žuvusiojo artimųjų skausmą, netekus mylimo žmogaus. Tačiau norėtume atkreipti dėmesį į laidoje išsakytas mintis, kurios neatitinka tikrovės.

Laidoje kalbinamas žuvusio berniuko senelis Leonas Bičiūnas kaltina Septintosios dienos adventistų bažnyčią, neva Septintosios dienos adventistų bažnyčia kažkokiu būdu paveikė Arvydo B. mamą, susitarė su ja ir paaukojo berniuką dievams. Mums tikrai sunku suvokti tokių kaltinimų priežastis. Norime kategoriškai paneigti šį ir kitus kaltinimus Adventistų bažnyčią kokiu nors būdu prisidėjus prie berniuko žūties. Kategoriškai pareiškiame: prievartos, jokiomis formomis, Septintosios dienos adventistų bažnyčioje nėra ir negali būti, juo labiau, čia niekas neaukoja žmonių. Tokios mintys labiau primena fantasmagoriškas viduramžiškas pasakas, nei šiuolaikinę XXI amžiaus realybę.

Kitas svarbus momentas, kuris buvo paminėtas laidoje, tai žuvusio berniuko senelio Leono Bičiūno išsakyti, neatitinkantys tikrovės, niekuo nepagrįsti, keisti faktai, apie apeigas vykstančias Septintosios dienos adventistų bažnyčioje, bei šmeižtas Septintosios dienos adventistų bažnyčios Biržų ir Daunorių bendruomenių pastoriaus Juliaus Pikūno adresu. Pats laidoje kalbintas Leonas Bičiūnas Adventistų pamaldose niekada nėra buvęs ir švelniai tariant, viską “laužia iš piršto”.

Septintosios dienos adventistų bažnyčia yra krikščioniška protestantiška konfesija, legaliai veikianti 212 pasaulio šalių ir vienijanti milijonus tikinčiųjų. Lietuvoje bažnyčia gyvuoja nuo 1927m.

Nesame sekta, kaip atkakliai buvo teigiama laidoje. 2008m. liepos 15d. Lietuvos Respublikos Seimas suteikė Septintosios dienos adventistų bažnyčiai valstybės pripažintos Bažnyčios statusą. Prieš tai įvairios LRS komisijos bei komitetai, nepriklausomi ekspertai, Teisingumo Ministerija tikrino Adventistų bažnyčios mokymą ir jos veiklą teologiniu, socialiniu bei istoriniu aspektu. Septintosios dienos adventistų bažnyčios mokymas, praktikuojamos apeigos bei tarnavimas yra grįsti Šventuoju Raštu bei yra atviros kiekvienam lankytojui. O bet kuris, faktus panorėjęs patikrinti žurnalistas, gali gauti išsamią informaciją apie tai, ką moko ir kuo tiki adventistai ir kokią veiklą vykdo bažnyčios tarnautojai.

Septintosios dienos adventistų bažnyčios tikinčiųjų vardu, dar kartą reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusio berniuko artimiesiems dėl įvykusios tragedijos ir apgailestaujame dėl apie šią tragedija pasklidusios neteisingos, juodinančios informacijos ir žmonių, kurie vardan laidos populiarumo ar kitų, mums nesuprantamų motyvų, šitaip neatsakingai spekuliuoja žmonių tragedija.

Pagarbiai,

Septintosios dienos adventistų bažnyčios Vyskupas Bertold Hibner