Andriaus Kubiliaus dienoraštis

Apie žiemą, nuotaikas ir sąžiningumą

2009-01-25T22:32:00.004+02:00

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

Keistą nuotaikų kontrastą ir jų atspindį teko stebėti ir vakar. Partijos Taryboje vyravo darbinga ir net sakyčiau ryžtinga nuotaika. Kaip visada buvo diskusijų, buvo kritikos, bet jokio slogučio, jokio nusivylimo. Tuo tarpu, vakare žiūriu televizijos žinias ir negaliu atsistebėti, - atrodo, kad posėdžio metu partija vien tik pykosi ir barėsi. Atrodo, kad žurnalistai mūsų posėdį ir nuotaikas stebėjo tik per langą...

Vakar atnaujinome įžadus Sąžiningos politikos paktui. Jį dar kartą patvirtinome. Pirmą kartą jį sau ėmėme taikyti berods 2004 metais.Padorios politikos principai ir moralinės vertybės nesensta.

Atnaujintu Sąžiningos politikos paktu dar kartą įsipareigojome paprastiems dalykams: viešai pripažinti savo politines klaidas ir sąžiningos bei atviros politikos principų pažeidimus, politinėje veikloje vadovautis viešaisiais interesais ir rinkimuose piliečių suteiktu mandatu, o ne asmenine ar grupine nauda, sakyti tiesą, nepataikauti ir nedalinti piliečiams neįvykdomų pažadų. Lygiai taip pat įsipareigojome savo tarpe netoleruoti nusižengimų šiems principams.

Turiu vilties, kad tokie Sąžiningo Gyvenimo paktai taps kasdienybe ne tik politikoje, bet ir kitose viešo gyvenimo srityse, pvz. žiniasklaidoje.

Ir pabaigai ištrauka iš žinomos politologės Ainės Ramonaitės pastarųjų įvykių vertinimo, paskelbto Alfa.lt:
"„Riaušių kyla dėl politinių žaidimų. Kažkas jas skatina ir kursto, nes, matyt, nori pakeisti politinę situaciją šalyje. Tiesa, jei kas nors ką nors nori pakeisti, dabar tam susiklosčiusi palankiausia situacija, nes ramūs lietuviai jau išjudinti“, – sakė politologė.

Smulkusis verslas - kitas balsas

2009-01-24T21:34:00.001+02:00

Šiandien tarp Delfi komentarų radau vieną įdomų tekstą, kurį tiesiog ir nukopoijavau:

STOP INTRIGOMS, 2009 01 24 15:15
KLAIPĖDOS SMULKUSIS VERSLAS SKELBIA
STOP INTRIGOMS !

„Lietuva-Europos ekonomikos tigras“... dar neseniai šmėžavo antraštės spaudoje. Šiandienos Lietuvos ekonominė padėtis greičiau primena „stimpantį katiną“. Kodėl kitos šalys sugebėjo sukaupti rezervus, kai ekonomika augo? Buvusi valdžia į tokius klausimus neturi ką atsakyti, išsimokėjo premijas ir “po mūsų nors ir tvanas”... O dabar, persirengę tiesos šaukliais, kiršina tautą kilti į kovą, reikalauti tvarkos ir teisingumo. Ir greit, per mėnesį, per dieną, tuoj pat...
Kreipiamės į savo kolegas, smulkųjį verslą atstovaujančias organizacijas, pavienius verslininkus ir visus blaiviai mąstančius Klaipėdiečius, priimti dabartinės valdančiosios koalicijos kvietimą konstruktyviam dialogui. Ne riaušėmis, ne demagogiškom kalbom per mitingus, ne lipdami per galvas vieni kitiems pasieksime tos gerovės. Sunkiu metu šaliai reikia rimties ir susitelkimo. Valdžia pasikeitė. Nedaug dar laiko prabėgo, nereikia panikuoti dėl pirmų klaidų, juolab, kad tos klaidos pripažįstamos ir bus taisomos. Jei Vyriausybė gaiš savo brangų laiką tik riaušes gesinti, kada ji priiminės mums visiems taip reikalingus, neatidėliotinus sprendimus. Ar įtampa padeda, ne-įtampa slopina dėmesį, labai vargina ir geriausi ketinimai gali likti neįgyvendinti. Kam tai naudinga? Mums, paprastiems žmonėms?
Geriau visi, kas turit idėjų, kaip gaivinti nustekentą ūkį, padėkim naujai vyriausybei, piliečių nuomonės laukiama el.paštu olia@nisc.lt . Mes pateikėm pastabas raštu, o ne mitinguodami. Buvom išklausyti ir jau daromi sprendimai. Reikia priimti krūvą neatidėliotinų įstatymų pataisų, o valdininkų armija, kuri turėtų profesionaliai rengti tas pataisas, turbūt vis dar ištikimi buvusiai valdžiai. Manome, kad tai skausmingiausias buvusių valdžioje palikimas. Kas gali paneigti, kad naujosios valdžios geri ketinimai, senų kadrų specialiai kompromituojami – įstatymų pataisose priveliant techninių klaidų, kurios sukėlė sumaištį visuomenėje ir paniką mokesčių mokėtojų gretose. 2009-uosius reikėjo pasitikti su nauju biudžetu, ir pertikrinti ar teisės normos parengtos profesionaliai, tiesiog nebuvo laiko. Kas nedirba, tas ir neklysta. Beje, Premjeras A.Kubilius atsiprašė žmonių už per skubą įsivėlusiais klaidas ir viešai pareiškė, kad jos bus pačiu artimiausiu metu ištaisytos, visi mokesčių mokėtojai ir smulkūs verslininkai, ir pensininkai tuo greit įsitikins. Sausio 23d. Vilniuje vykusiame asociacijos atstovų pasitarime Vyriausybėje, pats Premjeras aiškiai visiems girdint tai patvirtino dar kartą. Ir mes, Klaipėdos apskrities verslininkų asociacijos atstovai, išgirdome tikrai tai ką skelbiame. Po įvykusio susitikimo, nerimą kelia pozicija tų, kurie šalia sėdėdami girdėjo tą patį, bet noras kelti neramumus, nors atrodytų lyg ir nebėra ko mitinguoti, vis dėlto stipresnis už blaivų protą.
Klaipėdos verslininkai nepasiduokime propagandai, negriaukim savo šalies streikais ir riaušėmis. Suteikim valdžiai pasitikėjimą avansu ir padėkim kiek galim. Kito pasirinkimo nelabai turime, emocijos ir valdžios nuvertimas streikais, šalies biudžeto nepripildys. Sugrįš aštuonerius metus mus valdę “geradariai“ ir galutinai pribaigs Lietuvos ūkį. Kažkam labai knieti kuo skubiau versti vyriausybę, kad nespėtų parodyti kitokią politiką ir įtvirtinti skaidresnius valdymo metodus. Senoliai mums sakydavo “rytas protingesnis už vakarą”. Pykčio apakinti nepadarykim paslaugos tiems, kurie tuko mokesčių mokėtojų sąskaita patys ir leido tai daryti monopolistams aštuonerius metus, o dabar dreba, kad visos finansinės aferos ims kilti į paviršių.
Kviečiame susitelkti bendram tikslui, kad išgyvenę tą nelemtą krizę, galbūt pagaliau turėsim valdžią, kuri nevagia pati, ir neleidžia vogti kitiems mūsų visų uždirbto gero.

Mes dirbame (kalba pasakyta TS-LKD Taryboje)

2009-01-24T21:28:00.003+02:00

Tarp prasto paveldo, sudėtingos dabarties ir šviesesnės perspektyvos

Per mėnesį ir 14 dienų nuveikėme daug. Atsakomybę prisiėmėme sudėtingu metu. Tai darome drąsiai, nedvejodami, nes žinome, kad Lietuvos žmonės yra išsiilgę sąžiningos, kitokios, padorios ir atsakingos politikos, o mes turime aiškų planą, kaip ją sugrąžinti.
Praėjo tik šiek daugiau kaip mėnuo (nors per tą mėnesį turėjome ir ilgas kalėdines bei Naujų metų šventes), o mes jau aiškiai parodėme, kad skirtingai nuo ankstesnių valdžių netrypčiojame vietoje, o ryžtingai traukiame Lietuvą iš paveldėtos ekonominės, energetinės ir korupcijos pelkės, siekiame drąsiai žengti pirmyn, valstybės ryžtingos modernizacijos keliu.
Paveldėjome nelengvą palikimą ir finansine, ir dvasine prasme. Turėjome dėti milžiniškas pastangas, kad patvirtintume šalies finansų stabilizavimo planą, taip vadinamą krizės įveikimo planą , tuo pačiu- šių metų biudžetą. Tik dėl to sausio mėnesį nors ir sunkiai, bet laiku išmokėjome pensijas. Dar daugiau, tik dėl to galime drąsiai tvirtinti, kad litas išliks stabilus, bus išvengta devalvavimo pavojaus.
Dvasine prasme paveldas taip pat sunkus- žmonės nusivylę, nieku netikintys, pripratę prie stagnacijos. Nors ir nori tvarkos, bet naudojasi netvarka. Ir visa tai reikia išjudinti, reikia pakeisti, reikia sutvarkyti, reikia modernizuoti.
Per pirmąjį mėnesį mes parodėme, kad susitelkę galime padaryti labai daug, kad tai, ką pažadėjome rinkėjams, darome, kad nepataikausime oligarchams ir būsime lygiai teisingi visiems. Tuo galime pagrįstai didžiuotis. Kai kas mūsų tokio gebėjimo veikti ir išsigando. Todėl tiek pagiežos ir pasipriešinimo.
Be abejo, padarėme ir klaidų. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Klaidas pripažįstame ir jas taisome - toks mūsų veiklos principas. Bet svarbiausia, kad mes nesirengiame sustoti. Lietuva turi sustabdyti stagnaciją. Be abejo, langai sveikesni gali išlikti stagnacijos metu, bet ekonomika, moderni šalies ateitis ir stagnacija yra nesuderinami.

Ekonominė situacija ir perspektyva: svarbiausieji darbai

Žinia, šie metai yra globalios recesijos metai. Recesija – tai ekonominės pakalnės metai - viskas rieda žemyn. Vien žodžiais tokių dalykų nepakeisi, kiek bekartotum, kad Lietuvoje, skirtingai nuo viso pasaulio, viskas yra gerai.
Pasaulio ekonomikos lėktuvas sparčiai leidžiasi. Bumbtelėjimas gali būti labai skaudus, bet gal ir sveikas dalykas visai globaliai ekonomikai. Kad nesijaustume visiškai nelaimingi, tik keletas skaičių lyginant mus su kitais. Europos Komisija praneša, kad šiais metais Lietuvos ekonomika susitrauks 4 nuošimčiais, latvių – beveik 6, estų – 5, Didžiosios Vokietijos ekonomika – 3 nuošimčiais. Pasaulio stipriausia ir moderniausia Singapūro ekonomika – 5 nuošimčiais. Taigi, laikmetis yra toks, kai dėl visa ko reikia ieškoti pagalvės, kuri apsaugotų nuo skaudaus bumbtelėjimo.
Ta pagalvė – tai Vyriausybės planas, kaip stabilizuoti valstybės finansus ir kaip skatinti ekonomiką. Ir mes tokius planus turime. Vieną planą jau įgyvendinome, dabar imamės kito – ekonomikos stiprinimo plano.
Šis planas pagrįstas sąmoningu, racionaliu optimizmu. Europos Komisija prognozuoja, kad kiti metai Lietuvos ekonomikai dar bus sudėtingi, tačiau 2011 metais ekonomikos augimas Lietuvoje jau viršys 4 nuošimčius. Neseniai Vyriausybės patvirtinta Konvergencijos programa rodo, kad 2011 metais būsime įvykdę ir Mastrichto kriterijus, t.y. būsime netoli galimybės ir Lietuvoje įsivesti eurą. Kaip žinote, tais metais Lietuvoje vyks ir Europos krepšinio čempionatas. Turime laimėti šį čempionatą, ir tai dar labiau padidins ekonominį augimą. O po to ateis ir 2012 metai, kai vyks Seimo rinkimai. Mes jiems būsime tinkamai pasiruošę.
Taigi, mūsų užduotis – su mažiausiais nuostoliais Lietuvos ekonomiką atvesti iki pergalingų 2011 metų.
To pasieksime įgyvendinę du naujus didelius tikslus- Ekonomikos gaivinimo planą ir Energetikos sugrąžinimo visuomenei planą.

Ekonomikos gaivinimo planas – turime ambicingą tikslą artimiausiu metu patvirtinti pagalbos verslui planą, kurio finansinė apimtis siektų iki 4 mlrd. Lt. Pagrindinės tokio plano sudėtinės dalys yra šios: Ekonomikos skatinimo fondas: (iki 3 mlrd. kreditinių resursų, naudojamų mikrokreditams smulkiam verslui, rizikos kapitalo instrumentams ir kreditams); Iki 1 mlrd. Lt namų renovacijai- pagreitintas ES pinigų panaudojimas; ,,Verslo saulėtekis“ – radikalus biurokratinių sąlygų verslui gerinimas.

Energetikos sugrąžinimo visuomenei planas – Naujoji Energetikos ministerija turi vieną svarbiausią uždavinį- aiškiai įrodyti, kad energetika Lietuvoje tarnauja ne kokiems nors oligarchams, ,,gazpromams“ ar dar kam nors, o visuomenei. Pasipriešinimo gali būti nemažai, bet mes to nebijome.

Šiemet laukia dar keletas didelių darbų: aukštojo mokslo reforma, didelės reformos sveikatos sistemoje, nuoseklus ir sistemingas korupcijos šalinimas.

Visuomenės sutarimas: kitokia Lietuva

Visus šiuos darbus galime įvardinti labai paprastai- kitokios Lietuvos kūrimas. Visa šis kitokios Lietuvos kūrimas vyksta tokioje aplinkoje, kurią turime aiškiai suvokti. Šią aplinką apibrėžia keli ryškiausi bruožai: ilgą laiką Lietuva blaškėsi tarp sovietinės praeities ir ateities, tarp tiesos ir netiesos. Labai dažnai nugalėdavo praeitis ir netiesa. Mes turime ryžtingai su tuo atsisveikinti. Kažkam tai yra ir bus pakankamai skausminga.
Būtent tai, kad mes ryžtingai siekiame atsisveikinti su praeitimi, su iš tos praeities ateinančiu netvarkos įpročiu- su blato, kyšio, mokesčių nemokėjimo, privilegijų įpročiu, - būtent tai ir susilaukė daugiausia pasipriešinimo.
Žinome, kad mus vadina arogantiškais, pasipūtusiais, nesikalbančiais. Gal tai turi ir šiek tiek tiesos, tačiau kartu tai yra ir gana keista, nes ir iki naktinių posėdžių ir dabar nieko daugiau nedarau, tik tariuosi ir kalbuosi. Kalbuosi su visais, kurie nori kalbėtis. Nes yra tokių, kurie nori tik mitinguoti.
Susitarimui reikia vieno – noro susitarti, o ne ultimatumų. Susitarimas yra kompromisų menas, o ne ultimatumų vėzdas.
Vakar visą dieną kalbėjausi su turgaus prekeiviais, ūkininkais ir prekybininkais. Ir nepaisant to, kad sutarėme ir dėl bendrų komisijų steigimo, sprendžiant prekybos turguose reikalus, ir dėl smulkaus verslo mokesčių įstatymų taisymo, Smulkaus verslo asociacijos vadovė p. Z.Sorokienė, buvusi K.Prunskienės sąrašo kandidatė, vis tiek vasario 3 d. organizuoja mitingą. Gerbiama Sorokienė, matyt, mitingo negali neorganizuoti, nes kažkam jo labai reikia.
Sutarimo paieška dėl tokio partnerių elgesio tikrai nepalengvėja. Vyriausybė ieškos sutarimo, bet tai priklausys ir nuo mūsų partnerių pastangų ieškoti sutarimo. Vyriausybė nenuolaidžiaus tiems, kurie gąsdinimais ir ultimatumais nori išsaugoti tik sau naudingą netvarką- ar turguose, ar mokesčiuose, ar energetikoje.
Mes ieškojome, ieškome ir ieškosime sutarimo. Kitą savaitę organizuojame du didelius forumus– „Dialogo su Lietuva“ ir Verslo forumą. Sutarimui vardan pažangos yra reikalinga mūsų telkianti ir atvira lyderystė ir mes ją realizuosime. Klysdami, klupdami, kartais nusivildami arba nuvildami, bet nepavargdami.
Ir pabaigai: partija turi būti tokios lyderystės priekyje. Tai yra mūsų svarbiausia užduotis.

Skolos ir Naujieji metai

2008-12-31T18:16:00.002+02:00

Visi žinome, kad daug smagiau Naujuosius metus pasitikti be senų skolų..

Tad džiaugiuosi, kad po mūsų koalicijos ryžtingų žingsnių Lietuvai pavyko sėkmingai pasiskolinti beveik 600 mln. litų ir grąžinti dalį ankstesnės vyriausybės mums palikto „dovanų“ bagažo.

Grąžinus buvusios Vyriausybės skolas (bent dalį), metas grąžinti ir savo asmeninę skolą. Per šį intensyvų mėnesį buvau apleidęs savo dienoraštį ir jo skaitytojus. Mea culpa.

Tačiau turiu pasiteisinimą. Šis gruodis prabėgo ne tik greitai, bet ir labai intensyviai ir rezultatyviai. Priėmėme išties išsamią ir ambicingą vyriausybės programą. Pradėjome ją įgyvendinti. Pirmą dalį - Krizės įveikimo planą - jau įgyvendinome.

Kadangi skirtingai nuo kitų, būsime ne vien „šnekanti“, o dinamiška, strategiškai ir veiksmingai veikianti vyriausybė, kviečiu nepagailėti laiko susipažinti su mūsų programa. Tai dokumentas, pagal kurį dirbsime artimiausius keturis metus.

Dabar plačiai aptarinėjamas krizės įveikimo planas yra nors ir nepaprastai svarbi, tačiau tik nedidelė jos dalis, skirta valstybės finansų „gaisrui“ gesinti. Ateinančiais metais laukia kiti ne mažiau svarbūs ir ambicingi darbai, tikros permainos.

O šįvakar kviečiu ramiai stabtelėti ir su nuosaikiu optimizmu pasitikti Naujuosius.

Gerų Jums 2009-ųjų!

Kam reikia Krizės įveikimo plano?

2008-11-15T16:06:00.004+02:00

Netyla diskusijos dėl mūsų parengto Krizės įveikimo plano projekto. Koalicijos partneriai, vieni ar kiti liberalai, vis grasina, kad nepritars mokesčių didinimui. Toks jausmas, kad vis dar nesuprantama esmė, vis dar bandoma žaisti viešųjų ryšių žaidimus - atsieit yra blogi konservatoriai, kurie siūlo mokesčius didinti, o kiti yra geri, kurie bando apginti Lietuvą nuo tokio blogio, kokį siūlo konservatoriai.

O esmė yra paprasta. Krizės plano reikia ne Kubiliui, ne Algiui Šemetai, parengusiam visą planą, ir ne konservatoriams. Krizės plano reikia Lietuvai, nes be tokio plano valstybė paprasčiausiai bankrutuos. O tada labiausiai nukentės pensininkai ir kiti mažai uždirbantys. Atrodo, kai kas vis dar nesupranta, kas Lietuvos lauktų kitais metais, jeigu kitų metų deficito nesumažintume bent 5 mlrd. litų.

Be abejo, tokio plano įgyvendinimui reikia politikų drąsos ir atsakomybės. Tą nesenai teisingai pabrėžė Dalia Grybauskaitė. Akivaizdu, kad kai kam tos drąsos gali pritrūkti. Ir to nepavyks pridengti jokiomis žodinėmis ekvilibristikomis.Keisčiausia, kad iš koalicijos partnerių iki šiol drąsiausiai elgiasi Arūnas Valinskas, kuris visus ragina drąsiai eiti į priekį. Aš tik vieną žinau, nebus plano, - nebus ir mano vadovaujamos Vyriausybės. Tą turi suprasti visi koalicijos partneriai - kokios nors išlygos plano atžvilgiu yra neįmanomos. Galiu pajuokauti, kad tokiu atveju ir ministrai bus su išlygomis.

Visi koalicijos partnerių pasiūlymai - mažinti PVM ar nemažinti SODROS atskaitymų į pensijų fondus, kuriuos girdžiu šiandien po jų Tarybų posėdžių, reiškia vieną, kad jie siūlo deficitą didinti nuo 600 mln lt iki 2 mlrd lt. Tame tarpe siūloma ir Sodros deficitą didinti 600 mln. litų. Jeigu sutikčiau su tokiais siūlymais, tai jau kitų metų pradžioje reikėtų mažinti pensijas.

Taigi, galiu pasakyti labai paprastai - man tinka visi pasiūlymai, ypač PVM tarifo sumažinimas, kas reikštų deficito padidėjimą ne mažiau kaip 600 mln litų, bet tik su ta sąlyga, kad visi partnerių siūlomi ministrai čia pat pristato planą, kaip savo ministerijų sąskaita sutaupo tuos pačius 600 mln. litų.

Ir pabaigai - ištrauka iš vieno pažįstamo išeivijos atstovo laiškelio iš JAV:

"Mielas Andriau:
(nors turėčiau adresuoti gerb. ministre pirmininke, bet per daug gerai Patį pažįstų...).

Su dideliu susidomėjimu sekam Jūsų pirmuosius žingsnius. Matom, kad ateina nauja ministrų karta, kurie, tikime, nebus korumpuoti ir dirbs ne savo, bet Lietuvos naudai. Visi ministrai kandidatai, su mažomis išimtimis, atrodo puikiai./ .../ Ypač sužavėti esame Ušacku, kuris mūsų nuomone, yra tikras deimančiukas...

Mano tikslas šiandien yra pagirti Jus ėmusius iniciatyvos biudžetui suveršti diržus. Tik mano patarimas būtų veržtelt biudžetą dar per vieną ar dvi skylutes. Ir štai kodėl. Grįžę Floridon nustebom pamatę kaip ekonominė krizė paveikė šį kraštą. Oficialiai skelbiami rodikliai gal parodo praeitį, bet jokiu būdu jie neatspindi šios dienos padėties-----krautuvės tuščios, daug firmų bankrutuoja. Ir netik bankai. Aš net nustėrau nuėjęs į Walmart, didžiausia JAV mažmeninę krautuvę. Paprastai toje krautuvėje matai šimtus pirkėjų ir 15-20 kasininkių, o ką aš pamačiau----gal kokią 10 pirkėjų ir dvi kasininkės. O krautuvės plotas--tai gal trys Maximos Savanorių prospekto gale. Inventorius--milioninis. Kai kalbi su žmonėmis, visi jie sako, kad dabar ne metas pirkiniams. Su Aldona buvom užsukę į vieną auto-mašinų parduotuvę sutvarkyti dar nuo pernai užsilikusių reikalų. Dešimt pardavėjų ir nei vieno pirkėjo. Visuose visuomenės sluoksniuose jaučiasi pinigų stygius---nieks nenori skolinti. Bedarbystė auga nesulaikomai. Nepraeina dienos, kad neišgirstum, kad viena firma atleido 10.000, kita 15.000 darbuotojų. Kelios didelės firmos sako nebegalėsiančios išmokėti pensijų.
Ką tai reiškia mums? Mano nuomone, Lietuvos galimybė ateity eksportuoti bus skaudžiai skaudžiai sukaustyta. Vakar kalbėjomės su savo giminaičiais Ariogaloje. Toje lentpiuvėje, kur dirba šeimos maitintojas, atleido pusę darbininkų. Ačiū Dievui jo dar nepalietė. Bet ar ilgam? Šiais metais mes lankėmės Kinijoje. Kaip žinome, tai darbšti tauta ir auganti ekonomika. O kiek jie turi švenčių dienų? Viso labo 5. O kiek Lietuvoj? Gal atėjo laikas atsisakyti 5-ias dienas besitęsiančių savaitgalių ar tiginiavimo gegužės 1-osios proga.
Ką aš matau JAV----šioje pasaulio pirmaujančioje ekonomikoje--- tikrai nedžiugina. Siūlyčiau Jums būti labai labai atsargiems planuojant ateinančių metų išlaidas, kadangi pajamos tikrai, tikrai ženkliai sumažės.
Linkiu ištvermės, ir daug daug sėkmės laviruojant Lietuvos laivelį šiose audringose jūrose.
Pagarbiai ir su meile,
......"

Taigi. Ir Seimo nariai prie tokios realybės turės nedelsiant prisitaikyti, visų pirma suverždami savo diržus. Jau antradienį siūlysiu tai padaryti...

Realybės iššūkiai

2008-11-03T11:14:00.005+02:00

Rinkimai baigėsi. Derybos dėl koalicijos praktiškai taip pat. Liko tik apsisprendimai dėl personalijų ir principinės diskusijos dėl Vyriausybės programos.

Žvilgtelėjus atgal, - gali nusistebėti kiek daug per paskutinį mėnesį ar du įvyko. Bet kai pasižiūri į priekį, labai greitai pamatai, kokie didžiuliai kalnai darbų laukia. Ir pirmiausias darbas - realybės suvokimas. O realybė dažnai būna labai negailestinga. Vieną realybės epizodą pabandysiu detaliau parodyti.

Praeitos savaitės pabaigoje pradėjome svarstyti Krizės prevencijos planą. Be abejo, jis visų pirma yra nukreiptas į kitų metų biudžetą ir visą viešųjų finansų situaciją. Diskusijos ir prasidėjo nuo šalies finansinės ir ekonominės realybės įvardijimo. Nepasakysiu nieko naujo, daugelis skaičių jau buvo skelbta spaudoje, bet kai visus skaičius sudedi į vieną vietą, realybės iššūkiai pasidaro drastiškai aiškūs.

1. Vyriausybė pateikė Seimui kitų metų biudžeto projektą, kuriame yra numatytas 2 mlrd 700 mln litų deficitas. Šalia to dar Sodros deficitas. Konsoliduotas deficitas gali būti labai netoli Mastrichto 3% nuo BVP kriterijaus (Lietuvoje - apie 3 mlrd litų).

2. Penktadienio diskusijų metu finansų ministerijos ekspertai informavo, kad pagal šių metų 3-io ketvirčio ekonominio gyvenimo duomenis, kitiems metams tenka prognozuoti žymiai spartesnį ir gilesnį ekonomikos augimo lėtėjimą. Nebegalima prognozuoti net 1.5% BVP augimo (o pagal tokias prognozes yra suskaičiuotos kitų metų pajamų prognozės). Todėl kitų metų nacionalinio biudžeto pajamų prognozes reikia mažinti bent 2 mlrd litų. Su tokiomis prognozėmis sutiko ir kiti ekspertai.

Tai reiškia, kad palikus tokias pačias biudžeto išlaidas, jos pajamas viršytų jau ne 2.7 mlrd litų, o visais 4.7 mlrd litų.

3. Spalio pradžioje paaiškėjo šios Vyriausybės ilgai slėptas faktas, kad šių metų, tai yra 2008 metų biudžeto deficitas gali būti žymiai didesnis, nei buvo planuojama šių metų biudžete (kuriame buvo suplanuota, kad deficitas sieks tik 500 mln litų). Paaiškėjo, kad spalio 1 d. Vyriausybė informavo Europos Komisija, kad šiais metais reikia laukti deficito, kuris gali siekti iki 2.35% nuo BVP, tai yra iki 2.7 mlrd. litų.
Valdžiai šių metų deficitą yra pakankamai sunku finansuoti, nes akivaizdu, kad šiuo metu tarptautinėse rinkose, krečiamose globalios krizės, yra labai sudėtinga pigiai pasiskolinti. Todėl gali būti, kad nemaža dalis šių metų valstybės išlaidų liks paprasčiausiai neapmokėta, ir tokias sąskaitas teks apmokėti kitais metais. Tai valstybės išlaidas dar labiau didins.

Jeigu bent pusė šių metų deficito persikels į kitus metus, tai reiškia, kad kitais metais deficitas didės dar maždaug 1.3 mlrd litų. Tokiu atveju išlaidos viršys planuojamas pajamas jau ne 4.7 mlrd litų, o visais 6 mlrd litų.

4. Išlaidos 6 mlrd litų viršijančios pajamas reiškia, kad deficitas siektų jau visus 6 % BVP. Taip pat reikia atsiminti, kad visas nacionalinis biudžetas kitais metais sieks apie 30 mlrd litų, o tai reiškia, kad deficitas sudarytų apie 20% nuo viso biudžeto.

5. Didelio deficito problemos pasidaro drastiškai aštrios tokiu laikotarpiu, kokį visas pasaulis, tame tarpe ir mes, pergyvename šiuo metu - tai globali finansų sistemos krizė. Akivaizdu, kad tokiu metu valstybei skolintis tarptautinėse rinkose yra praktiškai neįmanoma. O deficitinis biudžetas reikštų, kad skolintis būtų būtina.
Faktai, kurių galima pasirankioti šiuo metu iš tarptautinės spaudos, šiuo klausimu yra nepaguodžiantys: FT nesenai paskelbė, kad Austrija pastarosiomis dienomis tarptautinėse rinkose nesugebėjo pasiskolinti, nors turi "AAA plius" reitingą (Lietuvos reitingai pastaruoju metu nusmuko, berods, iki "BBB plius" reitingo). FT taip pat skelbia, koks didžiulis sąrašas didžiųjų valstybių su puikiais reitingais (pradedant nuo Vokietijos) stovės išsirikiavę skolinimuisi kitais metais.

6. Kaip yra skelbiama lietuviškoje spaudoje, Lietuvai kitais metais reikės perfinansuoti 3 mlrd litų vertės anksčiau paimtas paskolas. Paprastai tai buvo daroma nesunkiai, paimant naujas paskolas tarptautinėse rinkose. Ar tai bus galima padaryti kitais metais - šiuo metu sunku atsakyti, bet yra abejonių.

Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad realybės iššūkiai yra pakankamai aiškūs - nacionalinio biudžeto išlaidos, galinčios 6 mlrd litų viršyti valstybės mokestines pajamas. Prie to dar papildomas klaustukas dėl galimybės perfinansuoti 3 mlrd ankstesnių paskolų. Ar kitais metais galimybės skolintis tarptautinėse rinkose palengvės - šiuo metu atsakyti tur būt negali net patys didžiausi finansų genijai, pradedant nuo paties Buffett'o.

Todėl vienintelis įmanomas atsakymas į tokią drastišką realybės tiesą - radikalus biudžeto deficito mažinimas.

Penktadienį, pirmuoju prisėdimu radome galimybę sumažinti deficitą maždaug 3.5-4 mlrd litų: 2 mlrd mažinant išlaidas, ir 1.8 mlrd didinant realias pajamas (pertvarkant mokesčių sistemą ir atsisakant mokestinių išimčių ir lengvatų).

Pasklidę gandai, kad bus mažinamos socialinės programos - visiška netiesa. Motinystės atostogos tikrai liks, bet ar reikia mokėti visiems tėvams "vaiko išmokas" po 70 litų per mėnesį iki vaikui sukaks 18 metų, net ir tada, kai tėvai uždirba po 10000 litų, tikrai suabejosime. Jeigu tokios išmokos liks tik tiems tėvams, kurie uždirba santykinai nedaug, tai jiems tokias išmokas bus galima net ir padidinti.

Taigi štai tokia yra realybė. Ir tokie yra vieninteliai galimi atsakymai į tokią realybę. Ar tokių atsakymų pakaks, kad nelabai linksmą realybę suvaldytume, pamatysime artimiausiu metu. Gali tekti Krizės prevencijos planą stiprinti dar naujomis, papildomomis priemonėmis.

Bet geriau skaudi realybė dabar, nei skaudi, net katastrofiška islandiška realybė kitais metais...

Rinkimai ir kita...

2008-10-22T20:52:00.004+03:00

Eilinį kartą vėl turiu kalbėti apie sąžinės graužimą, kad taip ilgai tylėjau. Priežastis paprasta - rinkimų tempas nepalieka laiko prisėsti prie kompiuterio...

Todėl dabar trumpai apie viską:

1. Po pirmo rinkimų turo aiškėja, kad Lietuvoje tikrai galime turėti valdžią be socialdemokratų. O tai jau reikš didžiules permainas šalies gyvenime. Ar tokias permainas pavyks realizuoti, paaiškės po antrojo rinkimų turo - jeigu Tėvynės Sąjungos kandidatai sulauks ir antrajame ture akivaizdžios paramos, tai tokia permaina be abejonės bus realizuota. Ir tokioms permainoms sekmadienį yra gyvybiškai būtinas kiekvienas balsas atiduotas už mūsų kandidatus. Net ir tie rinkėjai, kuriems reikia pasirinkti tarp mūsų kandidato ir kokio nors liberalo, nesvarbu kokio atspalvio, turi suvokti kiek svarbu yra, kad mūsų, konservatorių, frakcija būsimajame Seime būtų maksimaliai didelė - nes tik tai nepaliks jokių abejonių, kad būsima valdžia tikrai bus be socialdemokratų.

2. Rinkimų kampanija įgauna ir komiškų bruožų. Štai parėjęs namo, Antakalnyje, kur ir gyvenu, ir esu prieš ketverius metus išrinktas į Seimą, ir dabar toje pačioje apygardoje kandidatuoju, - taigi parėjęs namo, pakeliu skambantį telefono ragelį, ir išgirstu mielą savo konkurento, liberalcentristo Ginto Babravičiaus balsą, kuris maloniai paaiškina, kaip jis sveikina Andrių Kubilių jau išrinktą į Seimą pagal partijos sąrašą ir todėl antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už Gintą Babravičių. Bandau paaiškinti, kad tai, švelniai tariant, demagogija ir taip sakant negarbingos "juodosios technologijos", bet greitai suprantu, kad bandau ginčytis su automatiniu įrašytu skambučiu. Kiek suprantu, tokio automatinio skambučio turėjo sulaukti didžioji dauguma Antakalnio rinkėjų. Net linksma pasidaro, - kažin ar tokiomis nelabai garbingomis priemonėmis galima vilniečius primityviai apgauti, bet atrodo, kad antrajame rinkimų ture tai viena iš populiariausių propagandos prieš mūsų kandidatus priemonių. Tik ką grįžau iš Molėtų - tą patį daro Prunskienė prieš Stundį. Ir taip per visą Lietuvą. Kažkokia beviltiška desperacija tokioje propagandoje...

3. Lietuvos politika serga garbingumo mažakraujyste. Tai jos skaudžiausia liga: smulkiai meluoti, slėpti tiesą, toleruoti smulkų nesąžiningumą politikoje yra pasidarę norma. Tačiau smulki netiesa nepastebimai perauga į stambų melą. Ir tai galų gale pražudo tuos, kurie sau leidžia taip elgtis. G.Kirkilas taip ir pakirto žmonių pasitikėjimą ne tik savimi pačiu.

4. Naujos Vyriausybės laukia labai sunkus šios valdžios palikimas: ekonomikos krizė, biudžeto deficitas, žlugęs tariamų derybų dėl Ignalinos burbulas, subyrėjęs LEO, nesuvaldyta korupcija ir dar visa krūva didžiulių problemų. Krizė reikalauja absoliučiai sąžiningo politikų kalbėjimo. Todėl naujos Vyriausybės veikla turi prasidėti nuo "nulinės tolerancijos" politikos negarbingumui. Antras veiksmas - atviras, sąžiningas ir negailestingas dabartinės valdžios palikimo auditas - aiškus įvardijimas kokia situacija yra paveldėta ir kas mūsų visų laukia artimiausiu metu. O tada - principingas krizės įveikimo planas. Jo rėmai jau pakankamai aiškūs.

Geopolitika ir Lietuva

2008-10-02T00:30:00.002+03:00

Šiandien paskelbėme partijos memorandumą, kuriame pateikėme siūlymus kaip po Rusijos agresijos prieš Gruziją turime keisti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. Kaip ir buvo tikėtina, sulaukėme visų pirma socialdemokratų aštrių išpuolių prieš mūsų pasiūlymus. Tiesa sakant tai jau nebestebina. Stebina tai, kad Lietuvoje nebegali vykti rimtos politinės diskusijos šia tema. Keista, kad Lietuvoje, kuri bando save pristatyti kaip regioninę užsienio politikos lyderę, po Rusijos agresijos prieš Gruziją iki šiol nevyko jokių atvirų ir viešų politinių debatų, kas turi būti keičiama mūsų užsienio ir saugumo politikos doktrinoje,kad galėtume save efektyviau apginti nuo galimų pavojų. Mes pirmieji, kurie pateikėme savo aiškius pasiūlymus, ką reikia daryti ir ką keisti. Kiti tyli, lyg nieko neįvyko (tai liečia tik partijas, ne Prezidentą V.Adamkų). Esu įsitikinęs, kad esame teisūs. Tai rodo ir DPI atliktas visuomenės nuomonės tyrimas.

Ką galvoja tauta?

2008-10-02T00:22:00.002+03:00

Šiandien Marijampolėje kartu su R.Kuodžiu kalbėjomės su Marijampolės verslo bendruomene apie pasaulinius ir lietuviškus reiškinius ekonomikos ir finansų reikaluose. Prisirinko pilna naujo viešbučio salė. Nerimo dėl ekonomikos krizės pakankamai daug. Visi su viltimi žiūri į mus, kaip į būsimus rinkimų nugalėtojus, kaip į būsimą valdžią. Nekyla ranka priešintis jų vilčiai...

Šiandien DPI paskelbė sociologinių tyrimų rezultatus. Eilinį kartą tarp apsisprendusių balsuoti mes laimime prieš antrą vietą dvigubai. Norėtųsi tikėti, kad taip atrodys ir tikri rinkimų rezultatai...

Kas suvaldys Begemotą?

2008-09-29T22:52:00.002+03:00

Šiandien frakcijoje susitikome su Energetikos kainų komisijos pirmininku V.Poderiu. Jis labai paprastai paaiškino, kad iki šiol valstybėje elektros energetikos monopolistų, dabar jau apsijungusių į Leo, niekas tinkamai neprižiūrėjo. Todėl jie įvairių finansinių ir buhalterinių kombinacijų dėka sugebėdavo pasidaryti milžiniškus, kelių šimtų milijonų litų vertės pelnus ar dividendus. Kaip sakė V.Poderis: "šio begemoto valstybėje niekas nekontroliavo". V.Poderis pabandė imtis begemoto kontrolės ir begemotas ėmė muistytis.

Šiandien paaiškėjo, kad begemoto valdyti nenori ne tik du V.Poderio komisijos nariai, bet ir kas svarbiausia, - net pati Vyriausybė to nenori daryti. Vyriausybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai kreipėsi į teismą ir sugebėjo pasiekti, kad teismas uždraustų V.Poderio komisijai teisę patvirtinti naują Begemoto valdymo metodiką. Vyriausybei labiau rūpi Begemoto teisė lupti nereguliuojamus pelnus, o ne vartotojo interesų gynyba. Tai, kad ir teismai taip lengvai priima tokius nelabai pagrįstus, bet Begemotui naudingus sprendimus, kelia dar didesnį nerimą. Ta proga viešai pasakiau keletą karčios kritikos žodžių.

Kova su korupcija - ar galima "nulinė tolerancija" smulkiam sukčiavimui?

2008-09-26T14:18:00.006+03:00

Vyriausioji Rinkimų Komisija ilgai ir nuobodžiai aiškinsis ar filmas "Pilotas" yra R.Pakso propaganda ar ne? Lyg nebūtų akivaizdu, kad tokio filmo rodymas kino teatruose ir televizijoje yra gryna rinkimų kampanija.

Bet ne tai svarbu ką nutars VRK ir kaip elgsis LNK kanalas. Tai jų sąžinės reikalas. Svarbiau kaip elgiasi pats R.Paksas ir visa partija, skambiai pasivadinusi tvarkos ir teisingumo vardu. Partija ir jos lyderiai, kurie ieško ir džiaugiasi tariamai radę, kaip apeiti reklamos draudimą, paprasčiausiai užsiima smulkiu sukčiavimu. Deja, tenka pasakyti, kad šios partijos veikloje toks elgesys visiškai nestebina.

Esu įsitikinęs, kad sėkminga kova su korupcija reikalauja "nulinės tolerancijos" ir tokiam smulkiam sukčiavimui rinkimų metu. Kažkada garsusis Niujorko meras R.Giuliani išgarsėjo įveikdamas nusikalstamumą Niujorke, įgyvendinęs neokonservatyvią "nulinės tolerancijos" (zero tolerance) kovos ir su smulkiais nusikaltimais strategiją. Lygiai tą patį turime daryti ir mes, visų pirma kovoje su korupcija. Ir partijos turi apsispręsti, ar jos siekia realios kovos su korupcija. Jei taip - turi pradėti nuo savęs ir nuo nulinės tolerancijos pagundai užsiimti smulkiu sukčiavimu.

Paksas turi galimybę pasirinkti - arba filmą įtraukia į savo partijos rinkimų kampanijos finansinę ataskaitą arba lieka smulkaus sukčiaus lygmeny. Lygiai taip pat apsispręsti turi ir LNK.

Visokie išvedžiojimai - kad filmas yra tik menas ir kad Paksas čia nieko dėtas yra tik bandymas įtikinti, kad smulkus sukčiavimas yra tiesa. Tenka priminti, kad tik tikra tiesa žmones padaro laisvais.

G.Kirkilo paradoksai

2008-09-18T15:13:00.003+03:00

Gediminas Kirkilas, būdamas Premjeru, aiškina, kad įvesti visuotinį turto ir pajamų deklaravimą yra pavojinga, žalinga ir neapsimoka. Net užsakomuosius straipsnius tuo klausimu yra pasiruošęs spausdinti.

Gediminas Kirkilas, būdamas LSDP pirmininku, partijos rinkimų programos nuostatose, su kuriomis partija eina į rinkimus ir kurias partija visai nesenai iškilmingai patvirtino savo suvažiavime "Siemens" arenoje, sako visai priešingą dalyką:
"Mūsų nuostatos:...įvesime visuotinį gyventojų pajamų ir turto deklaravimą" (LSDP 2008 metų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programos nuostatos. 2008.09.07. p.15)

Taigi arba G.Kirkilas neskaitė savo partijos programos, arba nesiruošia nei dabar, nei po rinkimų jos įgyvendinti.

Geras Dainiaus tekstas

2008-09-16T22:16:00.002+03:00

"Delfi" paskelbė gerą Dainius Kreivio tekstą apie Lietuvos finansų sistemos problemas. Tikrai raginu paskaityti, senai neskaičiau tokios išsamios, gilios ir suprantamos mūsų problemų apžvalgos. Dainius - verslininkas, mūsų kandidatas į Vilniaus savivaldybę (jei į Seimą išeis kas nors iš mūsiškių - Masiulis, Šedbaras, Alekna ar Urbonavičius, Dainius taps savivaldybės tarybos nariu), nesenai apsigynė magistrą BMI, parašęs mano įsitikinimu puikų magistro darbą apie pasaulyje vykusias finansų krizes ir mūsų situacijos panašumą. Džiugu, kad savo gretose turime tokio lygmens valstybės finansų ekspertą.

Komanda

2008-09-16T22:10:00.002+03:00

Šiandien kaip žadėjau pristačiau komandą, kuri yra pasiruošusi po rinkimų vadovauti mūsų parengto plano įgyvendinimui tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje. Šiaip jau džiugu, kad būti įvardintais šioje komandoje sutiko toks būrys autoritetų. Su tokia komanda galima nuveikti milžiniškus darbus.

Geopolitinės slinktys: iššūkiai Lietuvai ir Europai (apmąstymai Visbyje)

2008-09-15T22:08:00.003+03:00

Savaitgalį teko praleisti Visbyje, Gotlando saloje, eiliniame puikiame Švedijos moderatų ir jų užsienio reikalų ministro, seno mūsų bičiulio Carl'o Bildt'o organizuotame seminare. Dalyvavo daug senų bičiulių ir pažįstamų, šio regiono užsienio politikos strategų, bet taip pat ir žvaigždės iš Rusijos - Jelcino ir Putino pradžios liberalai - buvęs vicepremjeras Boris Nemcov ir buvęs premjeras Michail Kasjanov. Daug diskutavome ir ginčijomės dėl Rusijos ir Europos ateities, tarpusavio santykių ir pastarojo laikotarpio iššūkių. To pasekoje mintyse aiškiai susiformulavo keletas principinių teiginių, kuriuos jau sugrįžęs ir rašau:

1. Rusijos agresija prieš Gruziją - senai vykusios geopolitinės tektoninės slinkties išsiveržimas į paviršių. Tai netikėta kaip ugnikalnio išsiveržimas, bet brendo senai, yra neatsitiktinis reiškinys ir reiškia ilgalaikių tektoninių lūžių (geopolitinių iššūkių) atsiradimą, kurių nebematyti negalima ir į juos nereaguoti taip pat negalima.

2. Lietuvoje nors buvo pakankamai daug laiko pasirengti ugnikalnio išsiveržimui, tačiau tam nebuvo pasiruošta. Nors ir buvo daug daroma, rūpinamasi flangais Ukrainoje, Gruzijoje, Baltarusijoje, tačiau namų darbai nebuvo padaryti, todėl energetikoje esame visiškai nuogi su nusikalstamai vėluojančiu net ir Elektrėnų modernizacijos projektu. Susidaro vaizdas, kad daug garo nuėjo ir dabar nueina švilpukams, o strateginiai šalies saugumą garantuojantys darbai vis lieka šalikelėje.

3. Po Rusijos agresijos prieš Gruziją, Lietuva ir sąjungininkės Europoje labai daug dėmesio skyrė ir tebeskiria tam, kas vadinama "crisis management",: tai yra tam kaip priversti Kremlių išvesti kareivius, kaip nusiųsti 80 ES stebėtojų, ar tęsti derybas dėl post PCA susitarimo, ar taikyti kokias nors sankcijas ir t.t. Tai svarbūs taktiniai dalykai, tačiau ir Rusijai, ir jos slaptiems sąjungininkams Europoje būtų labai naudinga, kad visa diskusija Europoje ir toliau suktųsi tik apie šiuos taktinius reikalus. Nes tai reikštų, kad Europa ir visi vakarai nepereina prie esminių strateginių sprendimų, kurie ir būtų pats tinkamiausias atsakas į Rusijos agresiją.

4. Kokie strateginiai sprendimai būtų reikalingi? Mano įsitikinimu viską reikėtų pradėti nuo paprastų dalykų, nuo žodžių, nuo tinkamų terminų Rusijos atžvilgiu vartojimo. Kaip pasakyta Biblijoje - "pradžioje buvo žodis". Teisingi žodžiai, teisingi terminai yra naujos santykių su Rusija strategijos esminė dalis.

5. Kokie žodžiai yra reikalingi naujai tiesai atspindėti:
a. Rusija, grubiai pažeisdama tarptautinę teisę, okupuoja Gruzijos teritoriją ir, pripažindama Abchaziją bei Pietų Osetiją, pradėjo šių teritorijų, o tuo pačiu ir dalies Gruzijos teritorijos, aneksiją.
b. Grubiai pažeidusi tarptautinę teisę, Rusija tapo nepatikima ir neprognozuojama valstybe.
c. Tapusi nepatikima ir neprognozuojama valstybe, Rusija tuo pačiu tapo ir grėsme tiek artimiesiems kaimynams, tiek ir visai Vakarų bendruomenei. Grėsmė yra įvairiapusė - nuo karinės (tiesioginė agresija ar cyberatakos) grėsmės iki energetinio saugumo grėsmės ar grėsmės šalių politiniam stabilumui ar jų geopolitinei orientacijai.

6. Lietuvai reikia dėti pastangas, kad šie žodžiai- terminai būtų pradėti naudoti visuose Vakarų forumuose tiek NATO, tiek ir ES formatuose. Reikia pradėti nuo to, kad šie terminai atsirastų ir Lietuvos žodyne, bei juridiniuose dokumentuose - pvz. Nacionalinio saugumo koncepcijoje.
Reikia suvokti kad tol, kol ES ir NATO dokumentuose Rusija ir toliau bus įvardijama kaip svarbi partnerė, su kuria ES siekia pasirašyti post PCA (partnership and cooperation)sutartį, kol Rusija nėra įvardijama kaip galima grėsmė, tol teks laikyti, kad Europa ir visi Vakarai dar nerado tinkamo atsakymo į naujas geopolitines slinktis.

7. Šiems "nepatikimos Rusijos" ir "Rusijos grėmės" terminams įsitvirtinus ES ir NATO strateginiuose dokumentuose, šios organizacijos būtų priverstos ieškoti efektyvių atsakymų į šiais terminais suformuluotus paprastus klausimus: kaip apginti Baltijos šalis nuo karinės grėsmės, kaip sumažinti grėsmes Baltijos šalių energetiniam saugumui, kaip užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą ir sumažinti grėsmes po Ignalinos AE II bloko uždarymo, jeigu Lietuva liks visiškai priklausoma ir nuo elektros tiekimo iš Rusijos.

8. Tik tada paaiškės ir tai, kad geriausias ilgalaikis atsakas, mažinantis visas grėsmes, nes parodantis Kremliui, kad niekas jo agresijos neišsigando - būtų tylus ir ramus Gruzijos ir Ukrainos priėmimas į ES ir NATO. Ir net ne taip svarbu, kas į kurią organizaciją greičiau įstos: jeigu Ukraina yra vieninga dėl stojimo į ES, bet nesutaria dėl NATO, tai tegul pradžioje stoja į ES. Svarbu viena, kad Jungtinių Valstijų dar 90-ais suformuota "Europos doktrina": "Europe - whole and free" būtų realizuota iki pat Rusijos sienos, kad neliktų jokių pilkų, neaiškių zonų, kurios tik kelia postimperiniam Kremliui pagunda aiškintis, ar jis gali čia nebaudžiamas realizuoti savo "specialius interesus".

Štai tokia paprasta ilgalaikių veiksmų logika susiklostė galvoje rudenėjančiame Visbyje, žvelgiant į karingų danų kažkada sugriautas klestėjusio Hanzos miesto didžiules bažnyčias. Tam, kad danai nustotų griauti savo kaimynus, reikėjo šimtmečių. Gyvename šalia Rusijos, kuri vis dar negali nustoti griauti savo kaimynų. Tokio agresyvaus kaimyno nesustabdysi nei nuolaidžiavimu, nei jį erzinančiu švilpuku. Gali sustabdyti tik turėdamas aiškią ilgalaikę strategiją, aiškų veiksmų planą. Pats laikas jį pradėti įgyvendinti. Tik neapgaudinėkime patys savęs, kad mes jau senai tokį planą turime ir tariamai sėkmingai jį įgyvendiname.

Ekonomika ir finansai: kelio pabaiga?

2008-09-15T21:36:00.003+03:00

Šiais metais esu ne vieną kartą rašęs apie liūdnas mūsų ekonomikos ir finansų perspektyvas. Deja, liūdnos prognozės atrodo išsipildo su kaupu. Todėl ir rašau, perfrazuodamas "Baltic economy watch" vieną iš tekstų - apie kelio pabaigą. Šiandien apie vis skaudesnes ekonomikos problemas kalbėjau spaudos konferencijoje. Įdomu, kad lygiagrečiai panašius dalykus savo eilinėje apžvalgoje teigė ir Gitanas Nausėda.

P.S. jau parašęs šį tekstą, išgirdau, kad Jungtinėse Valstijose dar du stambiausi bankai "Lehman Brother's" ir "Merill Lynch" liaudiškai tariant - nusibaigė. Tai kas toliau, kas mūsų laukia? Kažkaip vis neramiau žiūrėti į lietuvišką, ypač valdžios ramų abejingumą. Tokiais būna tik arba iš viso viskam abejingi, arba nieko nebesuprantantys..

Melo trumpos kojos...

2008-09-12T14:35:00.003+03:00

Šatrijos istorija darosi juokinga. K.Prunskienė sakosi, kad duodama interviu Pangonytei, ji pajuokavo apie Šatrijos slapyvardį, tuo tarpu per radiją šiandien jau girdžiu jos aiškinimą, kad Šatrijos slapyvardis buvo reikalingas tik kažkokiems slaptiems telefoniniams pranešimams iš Vokietijos į to meto sovietinę Lietuvą. Taigi, kada ministrė sako tiesą...

Dar daugiau, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką viešai LNK televizijoje teigia Kazimieras Motieka:

“Bet beveik po dešimties metų ta byla, matyt, pačios K.Prunskienės iniciatyva, buvo peržiūrėta. K. Prunskienė tada jau tvirtino, kad jokių pasižadėjimų nerašė ir slapyvardžių nepasirinko ir kad visa tai yra fikcija, ir teismas tuo pagrindu panaikino Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir tokiu būdu ją, vadinkime, reabilitavo”, - LNK „Žinioms“ priminė K. Motieka. Tenka suprasti, kad ministrė teismo posėdyje neigė bet kokias sąsajas su kokiu nors Šatrijos slapyvardžiu.

Taigi šiandien jau tampa svarbu išsiaiškinti ne tik patį ministrės bendradarbiavimo su KGB faktą, bet ir tai ar ministrė iki šiol viešai nekalbėjo netiesos apie savo slapyvardžius, o tuo labiau - ar nedavė melagingų parodymų teismui. Tenka pastebėti, kad normalioje vakarų demokratijoje ministras, paaiškėjus, kad tokia tema jis yra viešai kalbėjęs netiesą, būtų priverstas nedelsiant trauktis iš posto.

Prisikėlimas vardan alkoholio

2008-09-10T22:11:00.005+03:00

Paaiškėjo, kad prisikėlimo šauklys A.Valinskas, dabar dirbantis Tele-3 televizijoje, kandidatuos Pasvalio apygardoje ir kovos prieš mūsiškį Antaną Matulą, šių metų pradžioje tos pačios Tele-3 paskelbtu tariamu krepšinio transliacijų priešu. Tenka priminti, kad Tele-3 tokios nesėkmingos akcijos prieš A.Matulą ėmėsi po to, kai Seimas A.Matulo iniciatyva uždraudė tikrą alkoholio reklamą, transliuojant krepšinio rungtynes. Tele-3 bandė nesėkmingai įrodyti, kad tai reiškia jog iš viso negalima rodyti krepšinio rungtynių.

Kaip gali nepagalvoti, kad nevaržomos alkoholio reklamos šalininkai sugalvojo atkeršyti A.Matului išstatydami prieš jį A.Valinską. Štai ir paaiškėjo, kam reikėjo viso Prisikėlimo. Tik vardan to, kad Seime neliktų kovotojo prieš nežabotą alkoholizmą. Taigi ir sakau, kad turime Prisikėlimą vardan alkoholio...

Mes turime planą Lietuvai. Pradėkime!

2008-09-08T23:42:00.005+03:00

Šiandien su Česlovu Stankevičiumi ir Mantu Adomėnu baigėme redaguoti mūsų partijos rinkimų programą. Prieš tai daug jėgų ir laiko kainavo jos projekto rengimas. Turiu prisipažinti, kad darbas buvo nors ir varginantis, bet teikiantis tikros kūrybos džiaugsmo. Reikia pasakyti, kad mes kaip partija per savo istoriją tokios išsamios ir gilios programos dar nesame turėję. Nelabai matau, kad kuri nors kita partija ką nors panašaus šiems rinkimams pateiktų. Džiugu, kad tą pripažįsta ir nepriklausomi ekspertai "Veide" vertinantys skirtingų partijų atskiras programų dalis. Šiandien buvome geriausiai įvertinti ir už socialinę programos dalį.

Taigi galime drąsiai tvirtinti, kad šiandieninėje baloje ir chaose mes pateikėme tai, kas Lietuvai labiausiai reikalinga - pateikėme planą Lietuvai. Ir turime komandą, kuri šį planą yra pasiruošusi įgyvendinti. Dabar rinkėjų eilė apsispręsti, - ko jie nori? Ar jie nori išmintingų ir drąsių permainų, kokias mes siūlome, ar jie nori, kad tęstųsi taip, kaip dabar yra. Tikiu išmintimi...

Sąjūdis ir Solidarumas

2008-09-05T23:29:00.004+03:00

Šiandien visą dieną praleidau Varšuvoje. Didelė grupė lietuvių buvusių ir esamų politikų, žiniasklaidos atstovų, istorikų Sąjūdžio 20- mečio proga Varšuvos pilyje diskutavome su buvusiais Solidarumo lyderiais, įskaitant Lechą Walensą ir Adamą Michniką, apie tai kaip Lietuvos ir Lenkijos santykiai klostėsi 1990-ųjų pradžioje. Pokalbis buvo labai įdomus ir emocingas. Pagrindinė įstrigusi mintis - ir tada, ir dabar vis dar yra likę daug stereotipų, kuriai būtų gerai atsikratyti.

Įdomu, ar lietuviška ir lenkiška spauda pakartos ne visai cenzūrinius Adam Michnik žodžius apie 1990-ųjų pradžios lenkų-autonomistų veiklą Vilnijoje? Drąsaus žmogaus drąsūs žodžiai. Aš jų nedrįstu pacituoti.

Savo ruožtu raginau lietuvius peržiūrėti savo požiūrį į Pilsudskį, - Vilniaus okupacija 1920 metais buvo Lietuvos tragedija, bet ji įvyko po to, kai Pilsudskis prie Varšuvos sumušė to meto Rusijos kariuomenę ir ją nusivijo per Lietuvą. Jeigu Pilsudskis nebūtų tos pergalės (anot lenkų "stebuklo") pasiekęs, Lietuva nuo 1920 metų būtų buvusi Sovietų dalimi.

Geopolitiniai paradoksai

2008-09-03T22:59:00.002+03:00

Gruzija nori stoti į NATO. Į NATO veržiasi tie, kurie jaučiasi nesaugūs. Rusija (o ne kaimyninės Turkija ar Armėnija) yra priežastis, kodėl Gruzija jaučiasi nesaugi.

Rusija panaudojo karinę jėgą, kad sustabdytų Gruzijos siekį tapti NATO nare. Rusija teigia, kad Gruzijos tapimas NATO nare kelia pavojų Rusijai. Vienintelis realus pavojus Rusijai, kad tuo atveju nebegalėtų taip laisvai okupuoti Gruzijos teritorijos.

Vakarai sako,kad yra abejonių ar galima priimti Gruziją į NATO, nes NATO nebus pajėgus apginti Gruziją pagal NATO sutarties 5 straipsnį. Bet ginti Gruziją reikėtų tik nuo Rusijos, nes kitų grėsmių Gruzija neturi. Jeigu NATO negali apginti Gruzijos nuo Rusijos agresijos, tai kokios garantijos, kad NATO galės apginti mus. O jeigu NATO gali apginti mus, tai kodėl bijoma priimti Gruziją.

Sveiki

2008-09-01T21:34:00.004+03:00

Štai ir baigėsi vasara. Jau darosi įprasta, kad vasarą nėra noro ką nors rašyti į dienoraštį. Gal tai ir bloga praktika, bet taip yra. Galvoju,kad dienoraštis tam ir yra, kad į jį rašytum tada, kai norisi rašyti. Kadangi taip ir darau ir po dviejų mėnesių tylos vėl pradedu rašyti, tai galiu bent jau džiaugtis tuo, jog taip įrodžiau, kad tikrai pats rašau į šį dienoraštį. Jeigu tam samdyčiau kokius nors viešųjų ryšių specus, tai būtų rašę per visą vasarą.

Suprantu, kad taip nereguliariai rašydamas būsiu praradęs bent dalį nuolatinių skaitytojų. Ką padarysi, - bet rašau labiau sau, nei kam nors kitam. Vasarą man dienoraščio nereikėjo, dabar jau reikia. Todėl ir sugrįžtu. Ir dėkoju tiems, kurie ragino tai padaryti. Nes gal ir jiems ko nors šiame dienoraštyje reikėjo.

Taigi, sveiki sugrįžę ir rašykime....

Atostogų ramybė

2008-07-26T21:09:00.001+03:00

Po birželio pabaigos ir liepos pradžios beprotiškos karuselės, kai nebuvo laiko net pagalvoti apie dienoraštį - atėjo šiek tiek ramesnis laikas. Šias eilutes rašau iš Alandų salų, kur mes su Rasa jau trečią dieną džiaugiamės visiška ramybe. Alandų salos - tai Suomijos Palanga ir Druskininkai kartu sudėti, tik su vienu skirtumu - stulbinančia ramybe. Dabar sėdžiu ant uolėto jūros kranto kažkokioje saloje, jūra sekli be galo ir šilta, kainos už namelį ant kranto kaip lietuviškoje kaimo sodyboje, o ramybė nemokama. Užvakar 5 ryto išlipę iš kelto numynėme 90 km, vakar per karštį ir kalnelius numynėme 60 km, šiandien tinginiaujame ir deginamės.Temperatūra +30 laipsnių, nei debesėlio, minti neįmanoma. Rytoj kelsimės į mažas saleles. Gal bus ne taip karšta. Keltai nemokami.

Tiesa, prieš tai savaitę dideliu klegančiu būriu pramynėme per Lietuvą - tradicinis 'Suk į dešinę'. 40 bendražygių, 700 kilometrų. Įspūdžius žiūrėkite mūsų 'youtube'.

Nors vežuosi krūvą programos tekstų, bet dar neprisėdau. Tačiau kiekvieną dieną tokios ramybės yra vis labiau - praskaidrina mintis ir sau tvirtina ryžtą drąsiems žygiams.

Ar būsime pakankamai drąsūs?

2008-06-29T21:07:00.002+03:00

Paskutinės savaitės buvo neįsivaizduojama karuselė. Prie kompiuterio prisėsti ir ką nors parašyti - jokių galimybių. Šalia baigiamųjų, todėl ir pačių sunkiausių derinimų su krikdemais dėl kandidatų apygardose, dar ir kelionės į Briuselį (į Europos Liaudies Partijos Tarybos posėdį) ir į Paryžių (kur pagaliau (nes iki šiol niekaip neprisiruošėme) tapome IDU - Tarptautinės Demokratų Sąjungos nariais> rytoj dar kelionė į Varšuvą - turiu vadovauti tarpparlamentinei Lenkijos - Lietuvos Asamblėjai.

Šiandien įvyko pirmasis jungtinės TS-LKD tarybos posėdis. Šią savaitę mūsų jungtuves palaimino ir Teisnigumo misterija. Taigi jau sujungti ir juridiškai. Taryboje svarstėme pasirengimą Seimo rinkimams. Ta proga pasakiau kalbą:

" Ant mūsų jungtuvių pažymėjimo jau sudėti ir juridiniai antspaudai. Susijungimas turi didžiulę istorinę reikšmę. Nuo šiol esame neišskiriamai kartu - ir pergalėse, ir pralaimėjimuose.

Mūsų atsakomybė yra didžiulė – nenuvilti žmonių tikėjimo ir pasitikėjimo. “Pradėkime” kartojau video klipe – tai kvietimas bendrai iniciatyvai, kvietimas kaitai ir veikimui kartu. Kartu su visais, ne vien partiečiais. Norint taip veikti, norint išbristi iš užsitęsusios stagnacijos, reikia turėti planą. Mes turėsime planą, kaip bristi iš tų bėdų, kuriose šiandien Lietuva skendi: ekonominė krizė ir korupcija. Planą baigiame rengti – tai Naujos darbotvarkės Lietuvai ir Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” diskusijų rezultatas. Tokia bus mūsų rinkimų programa. Tai bus drąsus planas ir reikalaujantis mūsų drąsos planas.

Yra tokių bėdų mūsų šių dienų gyvenime, su kuriomis kovojant reikia paprasčiausios drąsos.

Drąsos reikia, norint sustabdyti ekonominį nuosmukį, kuris tikrai ateina. Reikia paprasčiausios drąsos įsiklausyti į šviesiausių ekonomikos ir finansų ekspertų patarimus ir juos įgyvendinti. Stebuklingų receptų nėra ir nereikia, yra protingi receptai ir reikia paprasčiausios drąsos juos įgyvendinti. Tai savo būsimame plane ir dėstome.

Kalbėdamas apie drąsą, taip pat omenyje turiu ir korupciją, ir valstybės užvaldymą. Yra žmonių, kurie turėjo drąsos su tuo kovoti ir už tai skaudžiai nukentėjo. Klausimas mums patiems - ar mes turėsime tokios pat drąsos. Ir ar mes turėsime drąsos būti su tais, kurie kovojo ir kovoja. Nes tie, su kurių korumpuota veikla yra kovojama, - jie keršija.

Lietuvoje yra problemų, kurių sprendimui reikia ne tik drąsos, bet ir sutarimo. Ekonomika skęsta, valstybės valdymas buksuoja, strategijos, kaip kurti modernią, konkurencingą ekonomiką, kaip reformuoti aukštąjį mokslą ar sveikatos apsaugą rašomos, bet neįgyvendinamos, nes paprasčiausiai nėra drąsos ir nėra konsoliduotos politinės valios tai daryti. O tokios valios nėra, nes nėra sutarimo. Ir ne lietuviško, pastaruoju metu paplitusio sutarimo: aš – tau, tu – man, bet europietiško sutarimo – yra problema, yra planas, kaip ją spręsti, sutariame ir sprendžiame. Tokio europietiško sutarimo deficitas tampa rimčiausia kliūtimi. Mes turime tai ištaisyti, mes turime pradėti tai daryti – pradėti ieškoti sutarimo svarbiausių problemų sprendimui. Tam turi turėti savo planą – kurio esminiai principai – drąsa ir sutarimas. Drąsūs sprendimai ir sutarimas vardan jų įgyvendinimo – tokie esminiai plano principai. Esu tikras, kad kito kelio paprasčiausiai nėra, jeigu norime Lietuvoje pasiekti realių permainų.

Žmonės turi mumis patikėti. Mes turime patys savimi tikėti. Tam irgi reikia drąsos.

Bus nelengva. Rinkimų kampanija laukia labai kieta. Mūsų sėkmei bus priešinamasi visomis išgalėmis. Jau dabar matome kitų manevrus, ypač savivaldoje – kaip išstumti mus iš valdžios. Vardan to gimsta pačios keisčiausios kombinacijos – kaip pavyzdžiui Panevėžyje.

Iš viso to žmonės turi suvokti vieną paprastą dalyką – jeigu jie nori realių permainų, jie turi balsuoti už mus. Nes balsas už kitus tai reikš, kad greičiausiai ta pati grupuotė, tik kitoje kombinacijoje, ir toliau liks valdžioje. Vardan to susitars. Susitars lietuviškai: aš – tau, tu – man, paremk mane kelyje į valdžią, aš paremsiu tave kokioje nors byloje.

Aš tikiu, kad Lietuvos piliečiai turės drąsos tam pasipriešinti ir pasirinks tikrų, drąsių permainų kelią. Šiandien pradedame kelionę šiuo drąsių permainų keliu".

Cinizmo puota

2008-06-18T23:05:00.002+03:00

Šiandien dalyvavau bendrame Aplinkos komieto ir Audito komiteto posėdyje, kurį Jakavonis, Skardžius ir Bradauskas su draugeliais iš Neringos bandė paversti susidorojimo su Baškyte ir Stancikiene spektakliu. Nepavyko. Pilietinė visuomenė jau kai ką gali. Bet tokio cinizmo naudojantuis Seimo nario ar komiteto pirmininko pareigomis, kad galėtum persekioti ir terorizuoti dvi valstybės pareigūnes per visus 18 nepriklausomybės metų dar neteko matyti. Reikia kreiptis į teisėsaugą, kad imtų tirti kokiems tikslams yra naudojamas Seimo nario mandatas ir kas už to stovi.