Ar žinote, kad Jūs turite tik 1 šansą iš 10
išmokti kalbėti anglų kalba?

• Kas yra svarbiausia, norint išmokti kalbėti angliškai?
• Kodėl Jūs vis dar nekalbate anglų kalba, nors mokėtės jos jau daug metų?
• Ar Jūs kaltinate save, kad mokėtės nepakankamai gerai?

Visų pirma turite žinoti, kad tai – ne Jūsų kaltė ir geras mokymasis čia niekuo dėtas. Tiesiog, mus mokė ne to, ko reikia kalbėjimui. Iš tikrųjų, išmokti kalbėti angliškai yra labai paprasta. Viskas, ko reikia, tai viso labo du dalykai:

• Sukaupti pakankamą žodžių atsargą.
• Išlavinti klausą.

That’s it! Viskas! Netgi galiu pasakyti pakankamai tiksliai, kada tai įvyks. Nenoriu, kad turėtumėte nepagrįstų vilčių.

Įvairiais duomenimis nuo 90 iki 95 procentų anglų kalbos kursų lankytojų taip ir neišmoksta kalbėti anglų kalba, todėl manau, kad daug nesuklysdamas galiu teigti, kad mažiausiai 9 iš 10 šio blogo skaitytojų nepradės kalbėti angliškai niekada. Nors aš esu giliai įsitikinęs, kad šis santykis gali labai pasikeisti, jeigu žmonės žinotų sėkmės formulę, kuri yra iki absurdo paprasta ir gali būti aprašyta viso labo trim žodžiais. Tačiau, kol anglų studentai bus pasirengę tai suprasti, dar nemažai vandens nutekės. Mokytojas pasirodo tada, kai mokinys pasiruošęs.

Tikiuosi, kad Jūs būsite tarp tų 10 procentų, kurie pradės kalbėti angliškai ir netgi sąlyginai greitai, kadangi Jūs jau parodėte susidomėjimą šia problema ir perskaitėte didžiąją straipsnio dalį, taigi, jau turite gerus šansus. Taigi, kada tai įvyks?

Ką gi, Jums teks atlikti dvi užduotis:

• Sukaupti 10000 angliškų žodžių atsargą.
• Sukaupti 1000 valandų suprantamos anglų kalbos klausymo bagažą.

Viskas! Skaičiai truputį gali svyruoti į vieną ar į kitą pusę, bet esmės tai nekeičia ir svarbiausias skaičius čia yra 1000 valandų klausymo. Tiems, kas nesurinks šio minimumo, nepadės nei gramatika, nei mokytojai, nei pats ponas Dievas. Visa kita – gramatikos taisyklės, pratimai, testai – yra niekalas.

Gramatika palaidos Jūsų pastangas ir viltis išmokti kalbėti angliškai

Laikas, sugaištas šiems dalykams, į privalomąjį 1000 valandų neįskaitomas. Kam patinka, gali tai daryti, bet nereikia turėti iliuzijų, kad tai priartins tą dieną, kai Jūs prabilsite angliškai.

Kodėl aš toks kategoriškas? Todėl, kad pats perėjau per šiuos du etapus be to matau, kaip sekasi mano bendramoksliams, apie kurių pasiekimus perskaitau forume. Jūs tai galite pamatyti savo akimis temoje Lietuviškos sėkmės istorijos. Mūsų mokymosi būdas remiasi Pietų Kalifornijos Universiteto profesoriaus dr. Stephen D. Krashen idėjomis ir patirtimi, o tai yra žmogus, atlikęs daugybę tyrimų ir paskelbęs virš 350 mokslinių darbų apie kalbų įsisavinimą.

Jeigu kartais manote, kad Jūsų anglų kalbos mokytoja daugiau išmano apie kalbų mokymąsi, tada žinoma, turėtumėte klausyti jos. Tiesa, vos nepamiršau! Pirmiau dar turėtumėte gerai paieškoti tokios mokytojos, kuri pati moka angliškai. Rusų lingvistas N.Zamiatkinas knygoje apie tai, kaip išmokti anglų kalbos, pastebi, kad dauguma anglų kalbos mokytojų yra labai silpni, turint omeny kalbėjimą anglų kalba ir kalbos supratimą iš klausos (elektroninę šios knygos versiją galima parsisiųsti NEMOKAMAI, paspaudus ant šios nuorodos).

Aš patikrinau šį teiginį. Po 2 savarankiško mokymosi metų (gramatikos nesimokiau niekada) rašto darbe padariau mažiau klaidų, negu viena Lietuvos anglų kalbos mokytoja, turinti apie 15 metų mokymosi ir 10 metų darbo stažą. Šio minityrimo detalės yra čia:

Natūralus mokymasis vs. tradicinis

Darbus ištaisė amerikietė, mokytojos rezultatas – 12 klaidų 9-niuose sakiniuose, mano – truputį geresnis. O čia mūsų rezultatai vaizdžiai (mokytojos rezultatą galima atpažinti iš to, kad ji nepadarė nė vienos artikelių ar skyrybos klaidos, kurios mano darbe yra dominuojančios):

Mokytojos rezultatas

Mano rezultatas

Taigi, aš remiuosi savo ir savo bendramokslių patirtimi, o mūsų mokymosi būdas remiasi Pietų Kalifornijos Universiteto profesoriaus dr. Stephen D. Krashen idėjomis ir patirtimi. Viskas, apie ką rašoma šiame bloge, yra susiję su tuo (išskyrus SuperMemo, kuris remiasi dr. Herman Ebbinghaus tyrimų apie informacijos užmiršimą ir dr. Piotr Woźniak tyrimų, kaip tą užmiršimą įveikti, rezultatais.

“We acquire language in only one way – this is the big moment – when we understand messages. That’s it. We’ve tried everything else. We’ve tried teaching grammar, we’ve tried having students to memorize vocabulary, we’ve had people memorize dialogs, sit in front of machines, next we’ll try electric shock – we’ve tried everything, but the only thing that works, the only thing that counts is giving people messages they understand,” – sako dr. Stephen D. Krashen

(Mes įsisaviname kalbą tik vienu būdu – tai svarbus momentas – kai mes suprantame pranešimus. Mes jau išbandėme viską. Mes išbandėme gramatikos mokymą, mes vertėme studentus įsiminti žodžių sąrašus, mes mokėme žmones įsiminti dialogus, sodinome priešais mašinas, toliau mes išbandysime elektrošoką – mes išbandėme viską, bet vienintelis dalykas, kuris veikia, vienintelis dalykas, kuris gali būti įskaitytas – tai duoti žmonėms pranešimus, kuriuos jie galėtų suprasti.)

Pažiūrėkite žemiau esantį video. Tai užims 3 minutes, tačiau gali Jums sutaupyti mažiausiai 3 metus.

The biggest joke in language learning

Kaip atrodo anglų kalbos kursai, orientuoti į suprantamos kalbos klausymą (video), pažiūrėkite čia:

Anglų kalbos pamoka su A.J. Hoge

Ką apie tai kalba tūkstančiai mokinių, kurie naudoja tokias pamokas, galite pamatyti tokiose vietose, kaip forumai ar Facebook (norint perskaityti jų komentarus, reikės prisiregistruoti forume arba palaikinti Effortless English Facebook puslapį).

Pabaigai rusų lingvisto Igor Serov audio citata apie “aukšto” lygio anglų kalbos kursus.

Papildymas 2011.10.28.

Ką tik gavau dar vieną savo ištaisytą rašto darbą. 234 žodžių darbe padariau 5 klaidas. Ką gi, mano išsimokslinusi neakivaizdinė varžovė pasiųsta į nokautą. Pasigrožėkite. Jeigu blogai matosi, spauskite ant paveikslo – jis padidės.

Jeigu manote, kad šita informacija gali būti naudinga ir Jūsų draugams, kurie galbūt taip pat vargsta su anglų kalba, pasekite kitų skaitytojų pavyzdžiu ir pasidalinkite ja Facebook’e. Tam pakanka paspausti mygtuką “Like” (patinka).

Kodėl A.J. Hoge nepasitenkino esama anglų kalbos mokymo tvarka ir kam jam prireikė kurti kažką naujo? Čia jis pats pasakoja apie tai.

Effortless English sistema sukurta remiantis daugiausia J. Marvin Brown, Blaine Ray, James J. Asher ir Stephen D. Krashen darbais. Sistema netruko išpopuliarėti visame pasaulyje ir per pastaruosius krizinius metus Effortless English Club narių skaičius išaugo nuo 2000 iki 14000 narių (dabar – 2011.10.17 – virš 33000).

Tai labai lengva patikrinti. Aš įstojau į klubą 2008.10.05 ir mano nario numeris yra 2312. Šiandien (2009.12.09) klube jau yra 14384 nariai iš daugiau kaip 70 pasaulio šalių. Nedaug kas gali pasigirti tokiais pasiekimais pastaruoju metu. Jeigu skaitote “Verslo žinias”, tai vakar dienos (2009.12.08) numeryje tikriausiai matėte straipsnį Kalbų mokyklas gelbsti naujos paslaugos – kursų kainos krito perpus. Kaip matome, ne visems reikia “gelbėtis”. Tai normalu. Laikas bėga, sena neišvengiamai keičia nauja, o internetas daro milžiniškus pokyčius visose rinkose.

Čia vaizdelis iš A.J. Hoge seminaro Hanojuje 2011.11.14.

Kadaise Platonas yra pasakęs, kad žemė laikosi ant trijų banginių. Effortless English sistema laikosi ant septynių. Jeigu jums nusibodo begalinis mokymasis ir jūs nusprendėte, kad pagaliau atėjo laikas pasiekti persilaužimą, pradėti geriausia nuo pradžių. Tiek A.J. Hoge, tiek Steve Kaufmann rekomenduoja pirmiausia pamiršti viską, ko jus mokė mokykloje ar anglu kalbos kursuose.

A.J.Hoge čia nepalenkiamas. Jis sako tiesiai šviesiai: “Jeigu norite pagaliau pradėti kalbėti anglų kalba laisvai – pirmiausia išmeskite į šiukšlių dėžę visus savo vadovėlius arba sudeginkit juos – DABAR!”

Iš tikrųjų, to nepadarius, toliau skaityti tiesiog nėra prasmės. Vadovėliai reikalingi, jeigu jūs norite tapti filologijos mokslų daktaru arba norite išmokti kalbėti APIE anglų kalbą lietuviškai, ką sėkmingai daro Lietuvos anglų kalbos mokytojai. Gi jeigu norite išmokti KALBĖTI ANGLIŠKAI, iš vadovėlių naudos bus maždaug tiek pat kaip numirėliui iš klizmos.

Sekantis žingsnis – susipažinti su naujais mokymosi principais

Kaip išmokti anglų kalbos: 1 taisyklė

Visada mokykis ne atskirus žodžius, o visą FRAZĘ

Kaip išmokti anglų kalbos: 2 taisyklė

Nustok mokytis anglų GRAMATIKĄ

Kaip išmokti anglų kalbos: 3 taisyklė

Svarbiausia taisyklė: pirmiausia – KLAUSYMAS!

Kaip išmokti anglų kalbos: 4 taisyklė

Geriausia yra lėtas ir GILUS mokymasis

Kaip išmokti anglų kalbos: 5 taisyklė

Natūraliam anglų gramatikos įvaldymui naudok “POINT OF VIEW” pamokas

Kaip išmokti anglų kalbos: 6 taisyklė

Mokykis anglų kalbos tik iš REALIOS MEDŽIAGOS

Kaip išmokti anglų kalbos: 7 taisyklė

Ne “klausyk ir kartok”, o “KLAUSYK IR ATSAKINĖK”

Dabar yra nauja – speciali šių 7 taisyklių laida – video, audio plius transkriptai. Kam sunku suprasti iš klausos, galima tuo pat metu dar ir skaityti, o nežinomus žodžius susirasti žodyne. Čia yra pirmasis transkriptas:

1 Rule – Discover The Secret Of Phrases

Parsisiųsti audio failą galima paspaudus ant “Download this Podcast”, kuris yra tiesiog ant transkripto viršelio (titulinio puslapio) dešiniajame apatiniame kampe (užrašas “Download This Podcast – CLICK HERE”). Visas 7 taisykles galima užsisakyti čia (užsakymo forma – dešinėje pusėje):

http://www.effortlessenglish.lt/7-rules

Kaip atrodo pamokų įsigijimo procedūra, parodyta čia (jos parduodamos tame pačiame puslapyje, kur yra 7 taisyklių užsakymas):

Kaip įsigyti Effortless English pamokas

Pirma mintis, šaunanti į galvą, jeigu kalbėsime apie rezultatus, tai niekuo. Jeigu kalbėsime apie laiko sąnaudas, tai irgi niekuo. Bet, jeigu kalbėsime apie finansinę reikalo pusę, tai mokykloje Jūs nieko negavote už dyką. Kursuose Jūs nieko negausite už pinigus. Didelius pinigus.
Kaip gi čia yra? Gerai, mokykloje Jus mokė anglų kalbos 10 metų ir, duodu kepurę prišikt, Jūs negalite laisvai susikalbėti su tikrais anglais. Tikriausiai manote, kad tam reikia labai daug laiko… Bet kaip tada atsitiko, kad Jūs, būdamas mažas, jau po 2 metų galėjote laisvai susikalbėti su suaugusiais? Aaa… Sakote, tada buvote mažas ir protingas, o dabar esate tik “protingas”…

O kaip tada atsitiko, kad Kanados poliglotas Steve Kaufmann, kuris, būdamas 17 metų kalbėjo tik viena kalba (kai baigė mokyklą), per sekančius 47 metus išmoko laisvai kalbėti 10-čia, nebūdamas nei jaunas, nei juo labiau mažas. Tiksliau ne per 47, bet per 37 metus, kadangi, kai būdamas jaunas, 10 metų gyveno Japonijoje, jis neišmoko jokių kitų kalbų, kaip tik japonų.

Taigi 9 kalbos per 37 metus. Vidutiniškai 1 kalba per 4 metus (čia nekalbame apie tą išskirtinį atvejį, kai japonų kalba jis pradėjo kalbėti per 6 mėnesius). Kame čia šuo pakastas?

Ir vėlgi. Pirma mintis, šaunanti į galvą, tai gal, norint išmokti laisvai kalbėti anglų kalba, nereikia eiti į kalbų mokyklą?..

Todėl aš ir klausiu Tavęs, Žmogau. Ar nori dar 10 metų klausyti tų, kurie moko, ar pagaliau atsisuksi veidu į tuos, kurie moka?

Ir būkite aktyvūs, broliai ir seserys Kristuje. Jeigu nepatiko žinutė, parašykite smerkiantį komentarą, jeigu patiko, paspauskite tą mažą mygtuką “Like”.

“Grįžau namo įsiutusi ir pasakiau sau – laikas baigti tingėti ir pradėti mokytis. Ir užsigooglinau temą “anglų kalbos gramatika”, ir pirmoji nuroda nuvedė į Gintaro blogą. <...> Tokia buvo teisingo mokymosi pradžia. ” – Miridė, LingQ forumas

Mielas Žmogau. Tu dabar kaip tik ir esi šioje vietoje. Būtent nuo čia startavo sėkmingiausia mūsų mokinė. Žinau, kad atėjai čia, ieškodamas anglų kalbos gramatikos, tačiau tikrovė tokia, kad Tu NEGALI sau leisti jos mokytis. Kodėl negali? Todėl, kad paprasčiausiai neturi tam laiko. Tu neturi 20 metų tam, kad šiek tiek pramokti anglų kalbos, kadangi Tau jos reikia DABAR ir ne “šiek tiek” reikia, o spėju, kad nori kalbėti angliškai visiškai laisvai.

Todėl padaryk protingą žingsnį. Sužinok, kaip mokosi sėkmingi anglų kalbos studentai. Nueik į forumą, į temą “Lietuviškos sėkmės istorijos”, ir perskaityk bent vieną tikro žmogaus tikrą istoriją. Ten jų jau gana daug. Iki šiol tave supo tik tie, kuriems ne itin sekėsi mokytis anglų kalbos. Laikas pakeisti aplinką. Čia yra tiesioginė nuoroda:

Lietuviškos sėkmės istorijos

Ten rasi ir tokį sakinį:

Manau sėkmės istorija prasiseda jau tada, kai atrandi internete Gintaro nuorodas.

Tu jau radai šias nuorodas, todėl dabar nepaleisk, o laikykis už jų tvirtai, ir jos Tave nuves ten, kur žmonės jau nebesiblaško tarp visokių vadovėlių, kursų ir mokytojų, o rašo sėkmės istorijas ir, kas žino, galbūt sekanti sėkmės istorija bus Tavo.

O dabar pažiūrėk šitą.

Kaip gi iš tikrųjų kalba minėtasis kinietis Jerry Dai, gali išgirsti ir pamatyti čia:

The biggest joke in language learning

Mano požiūrį į anglų kalbos gramatiką, tiksliau į “būtinybę” jos mokytis pradėjo formuoti Vera F. Birkenbihl, pratęsė A.J. Hoge (video podcast’as žemiau) ir galutinai įtvirtino Steve Kaufmann. Tiesa, po to dar buvo Nikolaj Zamiatkin su knyga Jūsų neįmanoma išmokyti užsienio kalbos, bet jo jau ir nereikėjo. Jis tik patvirtino tai, ką teigė anie trys.

Kodėl aš patikėjau būtent tais trim žmonėmis ir galutinai pakeičiau požiūrį, kurį buvo suformavusi mokykla?

Pirmas dalykas, dėl ko sušlubavo tradicinės mokyklos autoritetes mano akyse, atsitiko Vokietijoje, kai po 9 metų vokiečių kalbos studijų mokyklos ir universiteto suoluose aš pamačiau, kad vokiečiai kalba visai ne taip kaip mus mokė mokykloje.

Antras dalykas – aš pamačiau, kad jie praktiškai nesupranta manęs, nors aš visada vokiečių kalbą mokiausi tik labai gerai. Peršasi išvada, kad kažkas čia yra ne taip. Tik po daug metų sužinojau, kad mokykla moko kalbos, kuria realiame pasaulyje niekas nekalba. Mokykla mokė “pagrindų”, kurie praktiškai yra niekam nereikalingi.

Mokytojai – labai silpni autoritetai šioje srityje jau vien dėl to, kad didžioji jų dauguma paprasčiausiai negali normaliai susikalbėti su tikrais anglakalbiais, negali suprasti normalios anglų ar amerikiečių kalbos iš klausos. Viskas ką jie moka – tai versti tekstus, rašyti vadovėlinėm frazėm, na ir dar gramatikos taisykles. Kitaip sakant moka “vadovėlinę” kalbą, kuri su šnekamąja anglų kalba turi mažai ką bendro. Viena mokytoja internete siūlo pasiklausyti jos interviu su vienu anglakalbiu ir viskas, ką ji išgali pademonstruoti – tai antroko lygio klausimai, kuriuos ji uždavinėja pašnekovui.

Galiausiai pašnekovas palinkėjo jos mokiniams išmokti kalbėti “beveik sklandžiai” – matyt žmogus supranta, kad nieko tie mokiniai neišmoks tokiais būdais. Sklandus kalbėjimas nėra joks stebuklas šiais laikais, bet, norint jo išmokti, reikia mokytis būtent kalbėjimo, o ne gramatikos taisyklių.

Neseniai aš patikrinau vienos tokios gramatikos žinovės rašinį. Daugiau apie tai – straipsnyje Gramatika palaidos Jūsų pastangas išmokti kalbėti anglų kalba. Dviem žodžiais, ji padarė daugiau klaidų už mane, nors aš ir niekada nesimokiau anglų gramatikos.

Kai pradėjau mokytis anglų kalbos su programa “English +”, gramatikos aiškinimus perskaitydavau tik vieną kartą – “iš reikalo” ir dažniausiai nieko nesuprasdavau, o jeigu ir suprasdavau, tai neturėjau jokių iliuzijų juos atsiminti. Kodėl? Todėl, kad tie aiškinimai buvo pateikiami pernelyg anksti, kuomet dar tūko to, kas vadinama “exposure to the language”.

Blaiviai mąstant tai yra absurdas. Tas pats, kas reikalauti iš dviejų metų vaiko, kad jis pradėtų linksniuoti kokį nors daiktavardį ir maža to, darytų tai teisingai. Kaip bebūtų liūdna, bet tradicinė švietimo sistema būtent taip ir organizuota, kad duoda mokiniams tris žodžius ir reikalauja juos išnagrinėti skersai ir išilgai vietoj to, kad duotų tris tūkstančius žodžių prasmingame kontekste ir leistų mokiniams daryti klaidas. Pasekmė – vadinamoji anglų trauma (baimė kalbėti, nepasitikėjimas savo jėgomis ir klaidingas įsitikinimas, kad išmokti anglų kalbos yra labai sunku. Kiti “įsitikina”, kad jie yra negabūs kalboms, kas yra visiška nesąmonė).

Kas iš to gero pažymio už šitą mizerį, jeigu žmogus nesugeba laisvai bendrauti? Aš už tai, kad kalbėti. Gal ir ne idealiai, bet sugebėti reikšti mintis laisvai. Mokydamasis su “English +” pratimų atsakymus bandydavau atspėti intuityviai, kadangi dar tada supratau, kad norint kalbėti anglų kalba, galvoti apie gramatikos taisykles ir išimtis iš jų, kurių yra dar daugiau negu tų pačių taisyklių, paprasčiausiai nebus laiko. Iš kitos pusės vargu ar atsirastų toks anglas, kuriam užtektų kantrybės klausytis tokios hemorojinės kalbos.

Kalbą reikia jausti – kas gerai skamba ir kas ne, o iš gramatikos čia tiek naudos kaip iš ožio pieno. Pažiūrėkite, ką rašo Tanja Petrova apie gerą gramatikos mokėjimą: When Nadja Petrova emigrated from Russia 7 years ago, she struggled to be understood. She was competent in reading and writing English, but speaking English proved to be challenging. “I had all the right words in my head, but when they came out of my mouth, they just didn’t sound right…”

Aš pasirinkau kitus autoritetus. Nes tie žmonės turi patirtį mokantis kalbų ir pastoviai mokosi toliau, kalba keliomis kalbomis (pavyzdžiui Steve Kaufmann laisvai kalba 11 kalbų ir susikalba dar dviem), pastoviai domisi naujausiais tyrimais šioje srityje ir patys naudoja progresyviausias metodikas, taigi – išmano reikalą.

O kokią patirtį Jums gali perduoti mokyklos mokytojas? Juk mokymas – tai nėra atpasakojimas kažko, ką mokytojas perskaitė gramatikos knygoje. Mokymas – tai mokytojo patirties perdavimas mokiniui. Tai yra alfa ir omega. Kad perduoti patirtį, ją visų pirma reikia turėti. Kokią patirtį gali perduoti žmogus, kuris mokėsi kažkada arba kuris nėra gyvenęs šalyje, kurios kalbos bando “išmokyti” kitus. Ar norėtumėte mokytis tarkim vairavimo, jeigu Jūsų mokytojas būtų perskaitęs tūkstantį knygų apie vairavimą, išėjęs aukštuosius vairavimo mokslus universitete, bet gyvenime nėbūtų čiupinėjęs tikro automobilio? Pagalvokite apie tai.

Steve Kaufmann parašė knygą apie kalbų mokymąsi prieš šešis metus. Daug kam ji atrodo tarsi stebuklas, o tuo tarpu knyga jau paseno. Apie daugybę dalykų pats Kaufmanas šiandien jau kalba kitaip. Pavyzdžiui, jeigu knygoje jis rašė, kad labai svarbu yra skirti laiko žodžių studijavimui, tai šiandien jis jau sako, kad nėra taip jau naudinga gaišti laiką žodžių mokymuisi. Maža to – pats visai nesimoko žodžių – Anglų kalbos kursai sistemoje LingQ.

Jeigu knygoje jis rašo apie tai, kad nuo pat pirmų dienų reikia mokytis tarimo, tai šiandien jis kalba apie tai, kad labai naudingas dalykas yra tylos periodas (jo paties “tylos periodas” mokantis rusų kalbos užtruko 2 metus). Ir taip toliau ir panašiai. Gyvename technologijų amžiuje ir viskas keičiasi labai greitai.

O mokykla tuo tarpu vis dar joja ant pridvėsusio XVIII amžiaus gramatikos ir vertimų kuino ir maitina mokinius iliuzijom, kad šitas priešistorinis sutvėrimas padės jiems pasiekti finišą. Tarp kitko, tas metodas buvo sukurtas su tikslu išversti senuosius graikų ir lotynų raštus. Naudoti jį gyvos anglų kalbos mokymuisi yra mažų mažiausiai keista.

Dar vienas straipsnis apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu, kurį parašė viena anglė apie savo įspūdžius Amerikoje. Cituoju: “When I first came out to America, from England, I had no idea I would not be understood. It was a puzzle. Here I was, speaking perfect English, but very few people understood me.”

Pasakykit man, mielieji gramatikos mokslų šalininkai, gal tai moteriai reikėjo dar pastudijuoti anglų kalbos gramatiką? Juk pas mus būtent taip bandoma spręsti kalbėjimo problemas. “Nemoki kalbėti anglų kalba? – Tau reikia daugiau studijuoti gramatiką!” Iš vienos pusės juokinga, iš kitos – ašaros byra nuo tokių patarimų.

Kodėl gi didžioji dalis žmonių tuo vis dar tiki?

“Jeigu pakartoji melą tūkstantį kartų, tai tampa tiesa!” (Gebelsas)

Ir didžioji dalis mokinių įsitikina gramatikos mokymosi “būtinybe” lygiai kaip ir tuo, kad išmokti kalbą yra be galo sunku arba kad jie yra negabūs kalboms. Daugelį jų šita mokyklos “dovana” persekioja visą likusį gyvenimą. Kiti gi ir toliau beviltiškai seka šiuo modeliu, vaikščiodami į anglų kalbos kursus.

Keistai atrodo toks modeliavimas. Kiekvieną dieną matydami sėkmingą modelį, t.y. vaikus, suaugusieji, kaip skęstantys už šiaudo, ir toliau griebiasi paties lūzeriškiausio modelio t.y. gramatikos ir vertimų metodo ir, įsikibę gramatikos vadovėlių, toliau skęsta kartu su paskutinėmis viltimis kažkada prabilti anglų kalba.

Anglų kalbos gramatika – tai įrankis pasiekti geresnę rašybos kokybę ir čia reikia pastebėti, kad apdaila daroma tada, kai namas jau pastatytas. Priešingu atveju ją reikės daryti du kartus.

Paprastai tariant, kai žmogus jau gali bendrauti ir jam iškyla klausimas, kaip teisingai vartoti tarkim kažkokį veiksmažodį konkrečioje situacijoje, tada ir yra prasmė kreiptis į gramatiką, ir tada tos žinios, kurios yra susijusios su konkrečia situacija, išliks.

Kas manim netiki, pabandykite prisiminti taisyklę iš gimtosios kalbos gramatikos – kuo daiktavardis eina sakinyje? Jeigu atsimenate, pagalvokite apie tai kokią naudą Jums duoda šitas prisiminimas, kalbant gimtąja kalba. Jeigu neatsimenate, tai tikriausiai Jūs jau supratote, kaip prisiminsite anglų kalbos gramatiką ateity ir kokią naudą Jums atneš laiko gaišimas jos mokantis dabar. Grįžkite atgal ir perskaitykite Tanjos Petrovos ir “brightforyou” iš Floridos straipsnius.

O man belieka prisijungti prie Steve Kaufmann idėjos – jeigu jau būtinai norite nusipirkti gramatikos knygą – pirkite pačią ploniausią. O dar geresnį pasiūlymą duoda A.J. Hoge – meskite visus vadovėlius į ugnį.

Jūs galite užsisakyti septynias sėkmingo anglų kalbos mokymosi taisykles – video, audio ir transkriptus. Kam sunku suprasti iš klausos, galima tuo pat metu dar ir skaityti, o nežinomus žodžius susirasti žodyne. Čia Jūs rasite ir pasiūlymus, kaip įsisavinti anglų kalbos gramatiką lengviau ir efektyviau. Čia yra pirmasis transkriptas:

1 Rule – Discover The Secret Of Phrases

Parsisiųsti audio failą galima paspaudus ant “Download this Podcast”, kuris yra tiesiog ant transkripto viršelio (titulinio puslapio). Visas 7 taisykles galima užsisakyti čia (rekomendacijas dėl gramatikos gausite antrą ir penktą dienomis po to, kai užsisakysite šias taisykles) – atsidariusiame lange reikės užpildyti formą dešinėje pusėje viršuje:

http://www.effortlessenglish.lt/7-rules

“The greatest obstacle to discovery is not ignorance – it is the illusion of knowledge” –
Daniel Boorstin
“Leave them alone. They are blind guides of the blind. If one blind person leads another blind person, both will fall into a ditch” – Matthew 15:14 (International Standard Version ©2008)

Šis blogas skirtas žmonėms, kurie yra subrendę permainoms. Jeigu Jūs norite užsirašyti į anglų kalbos kursus, tada geriau paskaitykite ką nors kita. Manau, kad Jums užtenka reikalų ir be mano blogo skaitymo.
Kodėl aš sakau, kad anglų kalbos kursai yra iššvaistytas laikas? Ką gi, padarykime mažytį rinkos tyrimą. Jūs turite internetą. Išguglinkite visus forumus, kur žmonės – tokie patys kaip ir Jūs ir tokie patys kaip ir aš paprasčiausiai kalbasi apie anglų kalbos kursus. Susiraskite tas temas ir pradėkite skaityti. Skaitykite tol, kol rasite pirmą žinutę apie tai, kaip tūlas pilietis kažkuriuose anglų kalbos kursuose išmoko laisvai kalbėti anglų kalba.

Jeigu kažkuriuo momentu suprasite, kad švaistote savo laiką, grįžkite čia ir skaitykite toliau. Reikia visai mažai laiko, kad perskaityti šį straipsnį ir tai nieko nekainuoja. Patikėkit manim. Tie žmonės, kurie rašo tuose forumuose, sumokėjo kainą. Bet toli gražu ne visi suprato, kad jie sumokėjo už iššvaistytą laiką. Gali būti, kad šiame straipsnyje Jūs rasite idėjų, kaip nustoti švaistyti savo laiką ir kaip pradėti jį naudoti. Kiekvienam iš mūsų yra skirtas tam tikras laikas žemėje ir mūsų gyvenimo kokybė didele dalimi priklauso nuo to, ar mes tą laiką iššvaistysime ar išnaudosime.

Visi žino, kad norint susikurti geresnį gyvenimą reikia mokytis (arba sėkmingai vesti/ištekėti). Bet tik nedaugelis žino, ko reikia mokytis, kad gyventi geriau. Daug lietuvių važiuoja į Angliją, Airiją ir kitas šalis. Ar jie išvažiuoja ieškoti geresnio gyvenimo? Spėju, kad ne*. Jie tikisi susikurti geresnį gyvenimą grįžę namo – į Lietuvą. Į ten jie važiuoja mažiau ar daugiau sunkiai dirbti (pagalvokite apie tai, kas yra pigiausia darbo jėga ir kokio pasirinkimo ji gali tikėtis**). Bet ar esate pastebėję vieną detalę? Kuo sunkesnis darbas – tuo menkesnis uždarbis (malūnininko samdinys, tampantis grūdų maišus ant kupros, kaip ir griovių kasėjas, ištisą dieną mojuojantis kastuvu, tikrai nėra geriausiai apmokami darbuotojai). Lietuviai net patarlę yra sugalvoję: “Nuo darbo nebūsi bagotas, bet būsi kuprotas”.

Dabar trumpam nustokite skaitę ir pagalvokite. Tik sąžiningai, gerai? Ar Jūs nesate vienas iš tų, kurie galvoja: “Jeigu tik aš turėčiau pakankamai pinigų, mesčiau šitą nekenčiamą darbą ir užsiimčiau tuo, kas man patinka”.

O dabar pabūkime realistais. Pagalvokime, kada tai įvyks… Taip, Jūs giliai teisus mano malonus skaitytojau. Daugumai žmonių tas laikas neateina niekada. Kodėl taip yra? Ar kartais ne todėl, kad jie dažniausiai pakliūna į tą grupę žmonių, kurie savo laiką iššvaistė ir tebešvaisto toliau?

Paskaičiuokim. “Mylimas” darbas atima 8 valadas per dieną. Plius kelionė į ten ir atgal, plius pietų pertrauka. Viską sudėję gausite apie 33% aktyvaus gyvenimo laiko. Dar 33% laiko jūs pramiegate. Kas tau lieka, žmogau? Tarp 23 ir 65 metų yra 42 metų atstumas. Trečdalis laiko “mylimame” darbe sudaro lygiai 18 metų “mylimo” darbo dieną ir naktį be jokių pertraukų. Ar dėl to trynei mokyklos suolą? Ar to norėjai išmokti? 12 metų “mylimoje” mokykloje brutto plius dar 5 metai aukštojoje dėl 18 metų “mylimame” darbe netto? Ar ne per didelė kaina?

Grįžkime prie to, kad reikia mokytis. Ar kartais nėra taip, kad dauguma žmonių nežino, ko reikia mokytis, kad gyventi geriau? Ko reikia mokytis, kad pasiekti, ar bent jau priartėti prie finansinės nepriklausomybės, kuri atvertų duris į sekančius etapus? Ar to moko mokyklose? O gal mokyklose moko tapti paklusniais (lietuviškai būtų “pavaldiniais“)? O gal būt to gali išmokyti tėvai, kurie patys nėra finansiškai nepriklausomi? Maža to, daugelis tėvų prievartauja savo vaikus, kad tie “gerai” mokytųsi ir pasiektų “gerą” vidurkį (kažkodėl šita idėja man asocijuojasi su “kad taptų gera vidutinybe”). O kas tas geras vidurkis yra iš tikrųjų? Ar tai nėra tik iššvaisytas laikas? Laikas, kurį mokinys išeikvojo, besimokydamas dalykų, nuo kurių jo gyvenimas nepagerės nė per nago juodymą. Prisiminkime Robert Kiyosaki: “Kai jūs norėsite nusipirkti nuosavą būstą ir nueisite į banką kredito, jūsų paklaus ne mokslų baigimo atestato, o finansinės ataskaitos”.

Vienas iš šio amžiaus verslo šviesulių (sakau tai su gilia pagarba) buvęs Yahoo viceprezidentas, dabar – pasaulinių verslo bestselerių, tarp jų “permission marketing” idėjos autorius Seth Godin yra pasakęs: “Jeigu nori tapti biznieriumi, neik į biznio mokyklą”. Gyvenimas dažniausiai geriau sekasi tiems, kurie žino ko nori ir mokosi reikalingų dalykų, kuriuos ateity gali panaudoti.

Grįžkime prie žmonių, kurie išvažiuoja tam, kad užsidirbti geresniam gyvenimui. Kaip manote, kaip jų galimybes gauti geriau apmokamą arba malonesnį širdžiai darbą paveiktų kalbėjimas anglų kalba visiškai laisvai? Jūs sakote, kad norint to išmokti, reikia gyventi toje šalyje? O aš sakau, kiek Lietuvoje (prieš nepriklausomybę) buvo žmonių, kurie nekalbėjo lietuviškai nežiūrint į tai, kad buvo pragyvenę šalyje po 30 ir daugiau metų. Manote tokių dabar jau nėra? Nueikite į turgų ir pakalbinkite močiutes, kurios gyvena Lietuvoje jau 70 metų. Aš jums garantuoju – tikrai rasite tokių, kurios nemoka lietuviškai. Taigi geografinį faktorių galime atmesti ramia sąžine. Ko reikia iš tikrųjų – tai:

1. tikro noro,
2. apsupti save kalba.

Dėl pirmo aš čia nedaug galiu padėti. Tikras noras atsiranda tada, kai atsiranda tikėjimas, kad tai gali iš esmės kažką pakeisti. O kaip atsiranda tikėjimas? Tikėjimas atsiranda tada, kai mes savo akimis pamatome ir savo ausimis išgirstame žmogų – ne kažkokį vunderkindą, o lygiai tokį pat normalų žmogų kaip ir mes patys – kuris to pasiekė.

Antras dalykas šiandien yra lengvesnis nei du kart du. Kad apsupti save kalba, pakanka turėti iPod’ą, mp3 grotuvą arba galų gale mobilų telefoną, į kurį galima įkelti mp3 failus. Ir dar reikia turėti ką į jį įkelti – t.y. suprantamos anglų kalbos audio įrašų. Televizoriaus žiūrėjimo idėją siūlau atmesti iš karto, net nesvarsčius – jeigu jūs nieko nesuprantate – jūs nieko neišmokstate. Kas tuo netiki, gali lygiai taip pat sėkmingai žiūrėti Kinijos televiziją ir tikėtis tokiu būdu išmokti kinų kalbos. Jeigu jūs jau suprantate, kas kalbama per televizorių, tada be reikalo čia gaištate laiką. Jūs gi jau puikiai kalbate anglų kalba ir jums nieko nereikia mokytis.

Klausiate, o kaip gi su anglų kalbos kursais? Aš lieku prie savo idėjos – anglų kalbos kursai – tai iššvaistytas laikas. Maža to. Dar ir iššvaistyti pinigai. Tai tas pats, kas eiti grybauti į kažkokį mišką iš anksto žinant, kad dar niekas iš ten neparsinešė grybų.

Pirmiausia prisipažinsiu, kad anglų kalbos kursai – tai ta vieta, kur aš niekada gyvenime nesu buvęs. Taigi, mano požiūris yra suformuotas tų, kurie juos lankė ir to, ką aš apie tai esu skaitęs ir aš pripažįstu, kad jis yra pakankamai subjektyvus. Vienintelis kriterijus, pretenduojantis į objektyvumą, yra laikas. Galbūt aš girdėjau nepakankamai daug, bet aš nežinau nė vieno atvejo, kad žmogus anglų kalbos kursuose Lietuvoje būtų išmokęs laisvai kalbėti per priimtiną laiką. Tai viena. Antras dalykas, kurio aš nežinau, tai nė vieno žmogaus, kuris būtų išėjęs pilną kursą iki galo. Čia aš nekalbu apie tai, kad tokie anglų kalbos kursai, kuriuos išėjus, jau būtų galima laisvai kalbėti angliškai, gamtoje paprasčiausiai neegzistuoja. Taip pat nekalbu apie tokius dalykus kaip “pramokti”, “pagerinti” ir panašiai, tai yra visokius 40 ar 80 valandų kursus, kuriuos kažkas galbūt ir užbaigė, bet, kuo aš labai abejoju, tai kad tai atnešė jiems bent kažkokią tai matomą ar apčiuopiamą naudą. Juk jeigu jūs tarkim norite išsimaudyti jūroje ir nuo Vilniaus nuvažiavę iki Gargždų, viską metę grįšite namo, tai kokia nauda iš to sugaišto šiam reikalui laiko ir išmestų pinigų.

Pažįstu žmonių, kurie lankė anglų kalbos (ir ne tik) kursus. Leisiu sau nekomentuoti jų pasiekimų. Tik pasakysiu, kad kalba eina apie skaičius, kuriuos užrašyti keturiais ženklais paprasčiausiai neįmanoma, taip kaip neįmanoma į Zaporožietį (jei nežinote, kas yra Zaporožietis, tai kažkas panašaus į Volkswagen Golf, tik mažesnis) sukišti keturių dramblių.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradėjau mokytis anglų kalbos su programa English Plus jau būdamas brandaus amžiaus – mokykloje ir universitete mokiausi vokiečių (viso 9 metus – dabar ramia sąžine galiu pasakyti, kad jeigu būčiau mokęsis 9 dienas – realus rezultatas ko gero būtų toks pats – iki šiol nieko nesuprantu vokiškai).

Su English Plus (kurią kai kas iki šiol laiko geriausia anglų kalbos mokymosi programa, prieinama Lietuvos vartotojams – Quick Teacher aš eilinį kartą leisiu sau nekomentuoti) sugaišau gerus du metus netto. Įskaitant pusantrų metų pertrauką, sumoje būtų trys su puse metų. Pasiekimus galiu išreikšti skaičiais pakankamai tiksliai, nes vedžiau žodynėlį Excel’yje ir jis rodo, kad buvau išmokęs 1767 žodžius iš kurių 308 buvau pamiršęs. Įsiminimo vidurkis buvo 78% (palyginimui dabar, t.y. po to, kai nustojau švaistyti savo laiką, mano įsiminimas (retention rate) yra 97%. Padarę kliką ant šio skaičiaus galite pamatyti visą mano 14 mėnesių statistiką. Yra skirtumas? Aš, galima sakyti, jau užmiršau, ką tai reiškia užmiršti anglų kalbos žodžius. Kaip man tai pavyko? Dviem žodžiais negaliu pasakyti, kadangi naudoju net tris sistemas ir nežinau, kas duoda geresnį, o kas – ne tokį gerą įsiminimą, bet galiu pasakyti, kad nesuku dėl to sau galvos – rezultatas mane tenkina.

Pirmas dalykas, ką padariau to to, kai man grįžo sveikas protas ir išmečiau English Plus į šiukšlių kibirą (kur manau jai yra tinkama vieta – kas dar turi abejonių dėl šios programos, tai siūlau surasti versiją kuri būtų pagaminta mažiau nei prieš 10 metų ir po to, kai nerasite, pagalvokite apie tai, kodėl buvo nutraukta jos gamyba prieš 10 metų – juk gerus produktus reikia gaminti ir pardavinėti – niekam net į galvą turbūt nešautų nustoti gaminti pavyzdžiui skutimosi peiliukus Gillette), taigi po to, kai išmečiau English Plus į šiukšlių kibirą pirmas dalykas, ką padariau, tai nustojau mokytis žodžių visai ir pradėjau juos tik peržiūrinėti tam tikrais intervalais su programa SuperMemo. Kaip aš tai darau, galite pažiūrėti čia:

Kaip tik tuo metu buvau Londone ir oro uoste turėjau progą “pasikalbėti” su darbuotoja. Vienintelis dalykas, ką supratau, tai buvo žodis “hotel”. Dar buvo įtarimas, kad mano skrydis atidėtas parai, bet tai tikrai supratau, tik perskaitęs popierių, kurį ji man įteikė (mano žodžių atsarga pasirodė pakankama, kad suprasti frazę “24 valandos”). Po to, kai niekaip negalėjau rasti to viešbučio, pradėjau klausinėti kelio. Iš viso klausiau tris kartus. Bet kaip neradau po pirmo paklausimo, lygiai taip pat neradau ir po trečio. Paskui, ačiū Dievui, pavyko pamatyti mažą rodyklę labai nevykusioje vietoje, kuri rodė kelią į “Hilton”. Viską tame Gatvike jau žinojau atmintinai, o va vienintelio dalyko, kurio man tuo metu iš tikrųjų reikėjo, niekaip negalėjau rasti. Taigi tokios buvo mano anglų kalbos žinios po dviejų metų mokymosi tradiciniais metodais. Ir tai yra tai, ką man davė 1459 (pagal Excel – 1797 minus 308) žodžių žinojimas.

Kaip atrodo 1430, 4982 ir 6201 žodžių žinojimas vaizdžiai, galite pamatyti čia:

Dabar klausau Anthony Robbins seminarą “Time Of Your Life”. Ir žinote ką? Suprantu, apie ką jis kalba. Jausmas, lyginant su ana Londono frustracija – nenusakomas! Kas nežino, kaip kalba Tonny Robbins, pažiūrėkite čia:

Tony Robbins asks why we do what we do

Jis ir paskatino mane parašyti šį straipsnį. Tęsinys – po keleto dienų. Sugrižkite čionai dažniau.

__________
* – Pastaba 2010.08.02. Pasirodo atspėjau – Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m.
86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti.
** – Pastaba 2011.01.10. Citata iš vieno straipsnio: “Dažniausiai visi pradeda nuo žemiausių pareigų, dirba su visomis įmanomomis žmogaus išskyromis, kol išsilaiko trečią kalbos lygį”. Visas straipsnis:
Visur gerai, kur mūsų nėra.

“Schools and other learning institutions are incapable of providing the best possible education for most individuals – Ivan Illich (Deschooling Society)

Kokia mano laiko naudojimo patirtis šiuo momentu? Tai 638 valandos aktyvaus anglų kalbos pamokų klausymo. Į šį skaičių įeina 395 valandos Original Effortless English Lessons pamokų (klausau po 30 kartų kiekvieną pamoką), 60 valandų Real English Lessons pamokų (po 25 kartus) ir 183 valandos man įdomių klausymų kalbų mokymosi sitemoje internete LingQ (po 20 kartų).
Į šias valandas neįskaičiuota filmų žiūrėjimas, o taip pat ir mokomųjų seminarų apie man įdomius dalykus žiūrėjimas ir klausymas anglų kalba. Taigi, kadangi šie skaičiai yra nei geresni, nei blogesti už kitų normalių besimokančiųjų skaičius, o juos galima išgirsti ir pamatyti video vaizdelyje, kuris yra čia: Dr. J. Marvin Brown metodika – Automatic Language Growth, manau, kad galiu teigti, kad žinau, kiek reikia laiko, norint suprasti anglų kalbą. Taip pat manau, kad žinau, kiek reikia laiko, kad išmokti kalbėti anglų kalba laisvai. Aš to skaičiaus dar nepasiekiau, bet aukščiau nurodytame video tas skaičius yra paminėtas ir aš neturiu realaus pagrindo juo netikėti, taigi, kas ketima imtis šito reikalo rimtai, pirmiausia siūlau pasižiūrėti šitą video. Tai yra gera vieta pradėti laiką naudoti. Jokie pasiteisinimai nebus priimami. Jeigu negalite suprasti tos kalbos, susiraskite kažką, kas jums paaiškintų kas ten kalbama. Tai yra lengviau, negu perskaityti ištisą knygą apie kalbų mokymąsi anglų ar vokiečių kalba.

Dėl vertingos literatūros lietuvių kalba – pamirškit. Vienintelė protinga knyga buvo išleista prieš 9 metus ir jūs jos greičiausiai jau nerasite. Knygynuose jos jau seniai nėra. O jeigu ir rasit, tai ji, švelniai tariant, jau pasenusi. Joje net nėra tokio žodžio kaip “internetas” jau nekalbant apie Skype. Tiesa, žodis “kompiuteris” yra paminėtas, bet kaip juo naudotis mokantis kalbų – nepaaiškinta. Knyga yra vertinga tuo, kad joje labai paprastai ir suprantamai paaiškinta, kad visa tai, ką mes žinojome apie kalbų mokymąsi (ačiū mokyklai), yra paprasčiausiai smegenų veiklos principų neatitinkantys dalykai. Liaudiškai sakant, tie būdai kuriais mes buvome mokomi, yra paprasčiausiai durni. Įdomu tai, kad švietimo sistema, neišskiriant ir daugumos anglų kalbos kursų, ir toliau joja ant to paties, kaip man patinka sakyti, pridvėsusio gramatikos ir vertimų kuino.

Ką iš tikrųjų gali Jums pasiūlyti anglų kalbos kursai? Pasižiūrėkime, kas apie tai rašoma internete.

Taaaaip, atsidarome paiešką…  Skaitome: “40 akademinių valandų – 320 Lt Pigiausi kursai Lietuvoje!” Gerai. Einame toliau pagal nuorodą. Matome, kad čia yra akcija. Normali 40 valandų kurso kaina – 500 litų plius vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Prisimenate, aš rašiau aukščiau apie tai, kad įtilpti į keturženklį skaičių, mokantis tokiu būdu, tiesiog neišeina? Skaitome toliau… Yra 23 pakopos po 40 akademinių valandų kiekviena. Bendras akademinių valandų skaičius – 920. Šitas skaičius yra artimas tam, kurį aš jau esu pasiekęs per 18 mėnesių. Esminis skirtumas yra visai neesminis. Man neprireikė penkiaženklio skaičiaus litų, kurio reikėtų, norint mokytis anglų kalbos kursuose (turiu omeny bendrus kursus, o ne individualius, kalbėti apie kurių kainą turbūt net neverta pradėti). Apie tai, kiek kainavo “anglų kalbos kursai” man, pasakysiu kiek vėliau, o dabar galiu pasakyti, kad mano anglų kalbos lygis, kuris pagal valandas kursuose turėtų būti laikomas septintu iš septynių arba “advanced”, toje sistemoje kur aš mokausi, yra “intermediate I” arba trečias iš šešių. Yra skirtumas? Ar ne per brangiai lietuvaičiai pardavinėja iliuzijas?

Kitas aspektas – anglų kalbos kursai pardavinėja valandas. O kaip, jeigu jūs nieko vertingo neišmoksite? Prisiminkite Michel Thomas – “Nėra blogų studentų – yra tik blogi mokytojai”. Tai buvo žmogus, žinomas kaip “milijonierių mokytojas”. Kodėl milijonieriai jam mokėjo? Todėl, kad jis buvo pajėgus prisiimti atsakomybę ne už valandas, o už rezultatus. Lietuvoje greičiausiai niekas neprisiims už tai atsakomybės. Viskas ką jums gali pasiūlyti tradiciniai anglų kalbos kursai yra dar daugiau valandų ir greičiausiai brangesnių (individualių) valandų. Kaip Jums atrodo? Ar ne naivu daryti tą patį ir tikėtis skirtingų rezultatų? Ar dar mažai valandų jūs iššvaistėte įvairiose mokyklose?

Paskaičiuokim. Skaičius, kurie reiškia pinigus, padauginkim iš skaičių, reiškiančių valandas. Pažiūrėkim kas išeis. Kažkodėl prisiminiau rusišką dainą “Напрасно старуха ждет сына домой…” (kas nesuprato, daina apie senutę, laukiančią sūnaus, kuris negrįžo iš karo) ir čia pat lietuvišką, kurią dainavo Antis: “Ar nebūsi tamsta apsirikęs, nusipirkęs tokias ilgas slides…”

O jeigu jūs vis tiek pasitikite tais anglų kalbos kursais, tai greičiausiai turite kitą problemą. Jūs neturite tos sumos. Atspėjau? Kita problema – greičiausiai, kad jūs negalėsite skirti tokios sumos anglų kalbos mokymuisi niekada. Nes apart mokslų Jums dar reikia kartais ir pavalgyti ir apskritai – reikia gyventi. Gaunasi užburtas ratas, kurį Robert Kiyosaki vadina žiurkių ratu. Dauguma žmonių būtent ir sukasi tame rate – jie negali mokytis, nes neturi pinigų, o neturi pinigų todėl, kad negali mokytis reikalingų dalykų.

Kaip ištrūkti iš to rato? Pirmas žingsnis – nustoti švaistyti savo laiką. Noriu pateikti gyvenimišką pavyzdį iš vieno forumo. Kalbasi dvi moterys (kalba netaisyta). Perskaitykite labai atidžiai, o paskui galite nukeliauti pagal nuorodą ir perskaityti visą diskusiją.

Klausimas:

…Trys menesiai esu Amerikoje,o nepajegiu normaliai suprasti kaip jie tarpusavy kalbasi.Nors anglu pradmenis turejau.Bent jau galvojau juos turinti…

Atsakymas

Sveika atvykusi į realybę Aš treti metai (pabraukta mano) kaip Amerikoje ir baigiu šitą šoką jau išgyventi. Pradmenys turėjau stiprius, laisvai suprantau tekstus, jokių problemų suprantant filmus ir t.t., tačiau su žmonėmis ilgai nesusikalbėjau, nes jų visiškai nesupratau. Tai gi, mokytis anglų kalbos Lietuvoje yra vienas dalykas, o realiai gyventi angliakalbėje šalyje yra jau kitas dalykas…

Tema Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

Taigi, tai kalba realūs žmonės. O ką Jums žada anglų kalbos kursai? Pažadus išmokyti anglų kalbos per tris dienas, kaip ir “linksmas” pamokas bei visokias “pamokėles”, kaip jau supratote, ignoruosim. Taigi gugliname toliau. Yra gana įdomių idėjų. Pavyzdžiui “pažadai” praturtinti žodyną. Tarsi už tai reikėtų mokėti pinigus… Man šita idėja yra mažų mažiausiai keista. Kita idėja – “mokome iš naujausios ir pažangiausios mokymo metodikos!” – pasirodo Lietuvoje yra veikėjų, žinančių visas metodikas ir jau išmatavusių, kuri iš jų yra “pažangiausia”. Kažkodėl man peršasi mintis, kad ar tik nebus jie patys ir sukūrę tą metodiką… Kadangi, išnaršius nežinia kiek anglų kalbos kursus parduodančių Lietuvos interneto svetainių, man taip ir nepavyko rasti net užuominų apie kažkokias metodikas ir kaip jos veikia. Netikite? Pabandykite atrasti bent vienos metodikos pavadinimą bent vienoje anglų kalbos kursus parduodančioje svetainėje. Jūs mano bloge rasite daugiau metodikų, negu visoje likusioje Lietuvoje kartu sudėjus. Gerai, naršome toliau… Bendrai ne! Užteks. Jau atmintinai žinau, ką Jums pažadės: “jaukias” ir “šviesias” sales prabangiuose viešbučiuose, “profesionalius” anglakalbius dėstytojus, kalbančius tik viena kalba, bet pretenduojančius mokyti kitus ir t.t. ir t.t. Viską vainikuoja popierius, kurį Jums duos už Jūsų pinigus. Supraskite, kad tas popierius – tai jūsų bilietas į geresnį gyvenimą, kadangi niekas ypatingai nevengia paspekuliuoti darbo tema: “darbdaviai reikalauja mokėti keletą kalbų”. Ir greičiausiai niekas jums net apytikriai nepasakys, kiek valandų reikia, norint pagaliau susikalbėti su realiais anglakalbiais. Kodėl? Pagalvokite patys. Juk Jums tas valandų skaičius galvoje akimirksniu virs pinigais, kuriuos Jūs turėtumėte išleisti. Ir tokiu atveju potencialūs studentai bėgtų nuo tų kursų neatsigręždami, o patys kursų organizatoriai liktų be darbo. Todėl jie Jums pasakys mažesnį valandų skaičių. Bus tokių, kurie tuo patikės, tačiau galų gale visi įsitikins, kad tas valandų skaičius pasirodė nepakankamas. Pakartosiu dar sykį – tuo įsitikins visi. Todėl, kad jis – iš tikrųjų nepakankamas. Toli gražu nepakankamas…

Ką gi, su žodžių ir valandų skaičiumi atrodo išsiaiškinome. Toliau pakalbėkime apie metodikas. Ar gali gera metodika garantuoti norimą rezultatą?

NE!

Bet netikusi metodika gali garantuoti ir garantuoja nesėkmę.

Ar kokybiškas grūdas gali garantuoti gerą derlių? Žinoma, kad ne. Yra daugybė faktorių: į kokią dirvą jis bus pasėtas, kaip jis bus prižiūrimas, laistomas, tręšiamas, kiek saulės jis gaus, galų gale jis gali būti sulestas ir pašalintas per užpakalinį išėjimą. Tačiau blogas grūdas, kaip ir tuščias riešutas, nedavė ir niekada neduos jokio derliaus, nepriklausomai nuo jokių išorinių faktorių.

Dabar aš pasiremsiu savo patirtimi ir pasakysiu, kad pirmas žingsnis, norint, kad Jūsų laikas nebūtų iššvaistytas, tai perskaityti bent vieną protingą knygą apie kalbų mokymąsi. Tą knygą turi būti parašęs žmogus, kuris pats sugebėjo išmokti keletą kalbų. Jeigu jo siūloma metodika ar metodikos Jūsų neįtikins, perskaitykite kito autoriaus knygą. Reikalavimai autoriui tokie pat. Siūlyčiau vengti lietuvių autorių knygų. Priežastis turbūt nesunkiai suprasite. Tos knygos Jus greičiausiai vairuotų sena vaga, kuri Jums jau iki kaulų smegenų pažįstama. Laikas praleistas skaitymui, bus išnaudotas, kadangi jūs turėsite galimybę pasinaudoti kitų - sėkmingų žmonių patirtimi. Priešingu atveju Jūs įgysite savo patirties ir Jūsų konkurentas, kuris pasinaudos mano pasiūlymu, valgys Jūsų pietus. Prisiminkite, kas yra patirtis. Tai yra tai, ką Jūs gaunate, kai negavote to, ko norėjote.

“Die Grammatik aus der Sprache kommt und nicht die Sprache aus der Grammatik”
(gramatika ateina iš kalbos, o ne kalba iš gramatikos) – Gustav Langenscheidt (1832-1895)

Čia nėra ko daug filosofuoti. Anglų kalbos veiksmažodžių laikai – viena iš pagrindinių problemų daugeliui mokinių. Ši problema, kaip ir daugelis kitų dirbtinai išprovokuotų problemų, gali būti išspręsta paprastai.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad nė vienas penkių metų vaikas nesiskundžia, kad nežino kaip vartoti savo gimtosios kalbos laikus. Kodėl? Todėl, kad jis mokėsi ne taip kaip mokykloje t.y. taisyklių ir pratybų būdu, o natūraliai. Jam niekas neišprovokavo šios problemos ir jis jos neturi.

Pirmiausia reikia įsisąmoninti vieną dalyką. Tie, kurie matė prezentaciją apie gramatikos ir vertimų metodą jau žino, kad vienas iš dr. Stephen D. Krashen kalbos įsisavinimo principų teigia, kad kalba yra įsisavinama natūralia tvarka, kuri neturi nieko bendro su mokymo ar dėstymo tvarka. Ir vienas iš svarbių momentų yra tai, kad pirmiausia žmonės įsisavina “simple past”.

Todėl, jeigu norite mokytis efektyviai, yra prasmė kuriam laikui pamiršti sunkiai įkandamus dalykus ir pirmiausia gerai įvaldyti tai, kas yra lengvai įvaldoma natūraliai. O jau po to ir sunkiai įvaldomi dalykai pasidarys lengvesni.

Man patinka požiūris per meta programos globalus-detalus prizmę. T.y. pirmiausia į naują kalbą mes žiūrime globaliai – mokomės suprasti prasmę, nelįsdami į smulkmenas. Kai mes jau galime suprasti apie ką eina kalba, tada yra tūkstantį kartų lengviau pastebėti įvairius niuansus ir detales. Ir atitinkamai tada yra geras laikas jų mokytis.

Kas neturi laiko mokytis natūraliai, gali pasinaudoti Effortless English “Point-Of-View” technika. Technikos esmė – trumpų istorijų, papasakotų skirtingais laikais klausymas ir po to tas istorijas reikia atpasakoti naudojant skirtingus veiksmažodžių laikus. Žodžiu tai ne taisyklių kalimas ir po to bandymas jas panaudoti, darant pratimus, o klausymas ir mėgdžiojimas. Tai yra būtent tai, kaip to mokosi vaikai – jie nesimoko taisyklių – jie mėgdžioja ir jiems puikiai sekasi.

Pažiūrėkite šį video apie tai, kaip tai veikia.

Tai yra vienas iš 7 Effortless English anglų kalbos mokymosi principų. Žemiau Jūs galite užsisakyti visas septynias sėkmingo anglų kalbos mokymosi taisykles – video, audio ir transkriptus. Kam sunku suprasti iš klausos, galima tuo pat metu dar ir skaityti, o nežinomus žodžius susirasti žodyne. Čia Jūs rasite ir pasiūlymus, kaip įsisavinti anglų kalbos gramatiką lengviau ir efektyviau. Čia yra pirmasosios taisyklės transkriptas:

1 Rule – Discover The Secret Of Phrases

Parsisiųsti audio failą galima paspaudus ant “Download this Podcast”, kuris yra tiesiog ant transkripto viršelio (titulinio puslapio). Visas 7 taisykles galima užsisakyti čia (rekomendacijas dėl gramatikos gausite antrą ir penktą dienomis po to, kai užsisakysite šias taisykles) – atsidariusiame lange reikės užpildyti formą dešinėje pusėje viršuje:

http://www.effortlessenglish.lt/7-rules

Grammar Translation Method

Kai peržiūrėsite prezentaciją, žinosite, kokias žinias gavote mokykloje. Žinau, kad tuo nesinori tikėti. Ir mokytojų dėl to negalima kaltinti. Tiesiog jie turi taip mokyti. Tokios yra mokymo programos, tokie yra vadovėliai. Galų gale ir jie patys tik tiek ir teišmano.

Gramatikos ir vertimų metodas buvo sukurtas su tikslu išversti senuosius lotynų ir graikų raštus ir tam tikslui jis iki šiol puikiai tinka.

Tačiau dabar atėjo laikas apsispręsti. Ar Jūs norite išmokti versti Šekspyro raštus su žodyno pagalba, ar norite išmokti laisvai kalbėti angliškai.

Pirmu atveju aš niekuo negaliu padėti, nes nesidomiu šios rūšies mokslais. Jeigu Jus domina antras atvejis, likite su manimi.

Jeigu dar turite abejonių dėl šios metodikos, galiu parekomenduoti krūvą knygų apie tai (parašykite man ir aš atsiųsiu Jums autorių pavardes ir knygų pavadinimus arba nuorodas į šaltinius internete), o kol kas galite daugiau pasiskaityti apie šią metodiką Vikipedijoje anglų kalba:

Grammar translation method

Lietuvių kalba deja tokio pobūdžio informacija kol kas nepasiekiama. Ten beje parašyta, kad šis metodas buvo taikomas mokyklose iki 1960 metų. Lietuva šį pasiekimą sugebėjo “pagerinti” 50-čia metų. Nieko toks pasiekimas…

Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina

Apie būdą mokytis nemokamai jau rašiau, o dabar noriu po truputį pereiti prie to, kaip mokytis greitai.
Tarpinis variantas – kaip mokytis pigiai.

Prieš pradedant skaityti noriu pasakyti, kad Jūs galite nemokamai gauti 982 dažniausiai kasdieninėje kalboje vartojas frazes, (kartu su garsu) jeigu įsigysite SuperMemo 15 per mano rekomendacinę nuorodą. Daugiau apie tai galite sužinoti čia:

Anglų kalbos testai

Toliau. Leidžiu sau tvirtinti, kad naujos kalbos žodžių įsiminimo problemos faktiškai nėra. Gamtoje ji paprasčiausiai neegzistuoja. Ar kada nors girdėjai, kad maži vaikai skųstųsi, kad negali atsiminti žodžių? Tai yra tik užsienio kalbų mokytojų išmislas. Problema atsirado tada, kai kažkam šovė į galvą, kad norint išmokti kalbėti nauja kalba, reikia kalti žodžius. Jeigu skaitei straipsnį mano bloge Ar yra prasmė mokytis anglų kalbos žodžių su SuperMemo? tai tikriausiai pastebėjai screenshot’ą, kur yra mano pirmųjų metų statistika. Per 365 dienas SuperMemo man davė tokį rezultatą:

• įsiminta anglų kalbos žodžių – 3237 (Memorized items)
• įsimintų žodžių vidurkis per dieną –8,8685 (Memorized/day)
• informacijos išlaikymas atmintyje – 97,02% (Retention)

Palyginimui, kai vedžiau žodynelį Excel’yje, mano įsiminimas per 3,5 metų (su 1,5 metų pertrauka) buvo 78%, t.y. bendras žodžių skaičius buvo 1767, užmirštų žodžių skaičius – 308.

Suskaičiavau visai neseniai, kai pamačiau SuperMemo statistiką, kurią galima pasižiūrėti bet kuriuo momentu. Tai jau yra pats tikriausias mokslinis darbas, blyn!
Kad ir nedidelis, tačiau skaičiai iškalbingi ir jo svarba milžiniška.

• Įsimintų žodžių skaičius per dieną padidėjo 4 kartus!
• Pats įsiminimas pagerėjo beveik 25%

Taigi, palyginkim:

• Todėl, kad tada aš žodžių mokiausi, be to gaišau savo laiką visokioms pratyboms, kryžiažodžiams, testams ir t.t., kitaip sakant, dariau ne tai, ką reikia.

Kodėl aš naudoju SuperMemo, o ne LingQ flashcard’ų sistemą?

• Visų pirma todėl, kad kai aš atėjau į LingQ, SuperMemo jau naudojausi ir buvau juo patenkintas visu 100 procentų.
• Visų antra dėl to, kad man nepatinka spėlioti, kaip tariamas žodis, žiūrint į taip vadinamą fonetinę transkripciją. Reikia būti Bethovenu, kad pagal ant popieriaus iškeverzotus hieroglifus, girdėti teisingą angliško žodžio skambėjimą. Kadangi aš toks nesu, tai žinau, kad žiūrėjimas į popierių (arba į monitorių) mano klausos niekada neišlavins.
• Trečia – tai smarkiai pigiau.

Pasižiūrėk šitą 2 minučių instrukciją ir pačioj pabaigoj išgirsi, kas yra tikra kalba. Tada suprasi, ką tai reiškia lavinti klausą. Klausydamas žiūrėk į tekstą, kuris ten bus rodomas. Pagalvok apie tai, kaip fonetinės transkripcijos skaitymas žodyne, tau gali padėti suprasti, kas ten sakoma. Ir pabandyk prisiminti kokį nors mokytoją, kuris mokė tave tokios kalbos. Tada lengviau suprasi žmones, kurie sako, kad Lietuvoj jie gerai susikalba angliškai, bet nuvažiavę į Londoną jaučiasi taip, tarsi girdėtų anglų kalbą pirmą kartą gyvenime.

Kad laisvai naudotis LingQ flashcard’ų sistema, reikia pirkti “Basic account”, kuris kainuoja 10 JAV dol./mėn. Tai yra vienos normalios picos kaina ir ji žinoma yra pakankamai juokinga. Bet SuperMemo kainuoja dar pigiau.

Jeigu tu ruošiesi praktikuoti savo kalbėjimą su vadovu arba norėsi, kad vadovas taisytų tavo rašto darbus, tada šios išlaidos yra pateisinamos. Tačiau jeigu tik nori lavinti kalbos supratimą ir padidinti savo žodžių atsargą (o pradedantiesiems daugiau nieko ir nereikia), SuperMemo atsieina žymiai pigiau. SuperMemo (PC variantas) kainuoja 50 JAV dolerių, taigi šia prasme atsiperka per 5 mėnesius ir lieka tau visam gyvenimui ir niekam, nieko ir niekada daugiau nereikia mokėti.

Yra dar vienas niuansas. SuperMemo yra geriausias šios rūšies produktas, kokį apskritai galima rasti pasaulyje, kadangi jį sukūręs dr. Piotr Wozniak yra šios mokslo srities lyderis. Nors Dr. Piotr Wozniak yra lenkas, taigi kaimynas, tačiau aš apie jį sužinojau iš amerikiečio – iš A.J.Hoge.

Taigi trumpai. Su SuperMemo

• žodžių peržiūrėjimui tu sugaišti dvigubai mažiau laiko (nereikia tų pačių kortelių peržiūrinėti du kartus, kaip LingQ);
• SuperMemo duoda geresnius rezultatus;
• ilgalaikėje perspektyvoje SuperMemo kainuoja žymiai pigiau.

Steve Kaufmann tai žino ir todėl LingQ yra flashcard’ų eksporto į SuperMemo galimybė. Bet ja naudotis gali tik tie, kas turi “Basic account”, taigi tai yra tam tikras paskatinimas tiems, kurie LingQ paslaugas perka.

SuperMemo parduodama čia:

naujiems LingQ nariams (pažengusiems)

Pirmas dalykas – tai yra sistema, kur galima mokytis nuo nulio iki tol, kol mokiniui atrodo reikalinga. Tai ne kalbų mokykla, o tarptautinė mokinių (suaugusiųjų) bendruomenė, sukurta įgyvendinant Ivan Illich (1926 – 2002) idėją – Deschooling Society, jungianti besimokančiuosius užsienio kalbų visame pasaulyje. Ivan Illich (faktiškai ne jis vienas) jau seniai pastebėjo, kad formali mokykla yra pati netinkamiausia vieta, norint kažko išmokti iš tikrųjų.

LingQ tikslas – sudaryti žmonėms galimybę išmokti laisvai kalbėti nauja kalba.

Tiesiog gyvybiškai svarbu susipažinti su šiais Steve Kaufmann straipsniais apie tai, ko galima tikėtis iš šios sistemos ir kaip ji veikia. Juos galima skaityti, bet dar geriau klausyti ir, jeigu yra nežinomų žodžių, juos “užlinkinti” (nuorodos veikia, prisijungus prie LingQ. Jeigu kartais dar nesi užsiregistravęs, gali tai padaryti čia – LingQ ir po to galėsi atsidaryti šiuos straipsnius):

• Steve’s Introduction to LingQ – trumpas sistemos LingQ pristatymas;
• The Language Learner’s Manifesto – pagrindiniai naujos kalbos mokymosi principai – studentui tai tas pats kaip “Tėve mūsų” katalikui;
• All the Grammar You Need to Know at LingQ – kiek reikia žinoti gramatikos, norint laisvai kalbėti anglų kalba.
• Your Language Adventure – trumpai apie tai, kaip išmokti anglų kalbos;
• The Linguist: A personal guide to language learning – o čia jau visa knyga. Aš pradėjau būtent nuo jos.

Jeigu pasitiki žmogumi, kuris būdamas suaugęs įvaldė ir laisvai kalba 11 kalbų tuo metu, kai mokykloje nesugebėjo išmokti nė vienos, tada ši sistema tau bus naudinga.
Pradžioje čia reikia daryti tris darbus:

1. Klausyti,
2. Skaityti,
3. Žymėti ir kartotis naujus žodžius ir frazes.

Pirmas darbas – kalbos supratimas, o tam reikalingas klausos treniravimas ir žodyno auginimas. Tai yra paprasta, kaip du kart du. Jeigu nori kalbėti anglų kalba, pirmiausia turi suprasti, ką tau sako anglai (patikėk, jie tikrai nesistengs savęs įsprausti į 2000 žodžių ribas). Skaitymas čia nedaug tepadės, gramatika – juo labiau. Klausymas yra tai, kas lavina tavo klausą ir gebėjimą suprasti kalbą. Tu nesuprasi kalbos tol, kol neišlavinsi savo klausos, o tam reikia daug pakartotinio klausymo valandų.

Čia yra visas kursas apie tai, kaip mokytis:

Kaip išmokti anglų kalbą