<?xml version='1.0' encoding='UTF-8'?><rss xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom" xmlns:openSearch="http://a9.com/-/spec/opensearchrss/1.0/" xmlns:blogger="http://schemas.google.com/blogger/2008" xmlns:georss="http://www.georss.org/georss" xmlns:gd="http://schemas.google.com/g/2005" xmlns:thr="http://purl.org/syndication/thread/1.0" version="2.0"><channel><atom:id>tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750</atom:id><lastBuildDate>Sat, 05 Oct 2024 03:45:28 +0000</lastBuildDate><category>programavimas</category><category>balso sintezė iš teksto</category><category>iPhone</category><category>kompiuterinė lingvistika</category><category>mobilios programėlės</category><category>KZod</category><category>gamedev</category><category>kūryba</category><category>WP7</category><category>Windows Phone 7</category><category>cenzūra</category><category>eilėraščiai</category><category>komandinis darbas</category><category>mokslinis darbas</category><category>nutolusios komandos</category><category>paišalai</category><category>vadovavimas</category><category>šlamštas</category><title>Ar tau, ar man...</title><description>...mintys, nuotaikos, projektai, kūryba ir šiek tiek kitko.</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/</link><managingEditor>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</managingEditor><generator>Blogger</generator><openSearch:totalResults>16</openSearch:totalResults><openSearch:startIndex>1</openSearch:startIndex><openSearch:itemsPerPage>25</openSearch:itemsPerPage><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-4959240044766022948</guid><pubDate>Sun, 04 Dec 2011 13:09:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-12-04T15:09:17.906+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">gamedev</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">programavimas</category><title>Geriausio 2011 m. lietuviško žaidimo rinkimai</title><description>&lt;p&gt;Turbūt ne visi žino, bet ir lietuviai kuria kompiuterinius žaidimus! Tad antrus metus iš eilės aktyvusis lietuviško GameDev forumo &lt;a href=&quot;http://ae.gamedev.lt&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;narys AE&lt;/a&gt; pasirūpina, kad apie per metus sukurtus žaidimus sužinotų didesnė auditorija nei forumo dalyviai.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjqvK8adebOLPe2Q4TkGRy5QKor-ZxzHeUgSQfz_TYmRKU24j3mIDY0g6YUaMcpGk7cTAhW_tV6dwLg-76alSaq-1JnBInmXfQ8HgrYFaCDyT5wGN7j4OY6Kv-Dw3LIw4D_HHni2c9LTPc/s1600-h/logo_small%25255B4%25255D.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-bottom: 0px; border-left: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; display: block; float: none; margin-left: auto; border-top: 0px; margin-right: auto; border-right: 0px; padding-top: 0px&quot; title=&quot;logo_small&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;logo_small&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjPUd8QEyo9L6A8pT1c27JsjK9dJTmuPcdDZgdzzIofRHapnBad50NIA3Zwp2-lTUnfGF5tuyB25ODHNHxQg_PkoDlzJj-OVEgwodamb0bMnE3VfBmT9IDNjmaAbHarY6__wrRr9d85qVM/?imgmax=800&quot; width=&quot;377&quot; height=&quot;240&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Tad šiais metais vėl startuoja geriausio metų lietuviško žaidimo rinkimai! Rinkimų metu išsiaiškinsime, kokius žaidimus per 2011-uosius metus sukūrė lietuviai, kurie iš žaidimų yra geriausi. Rinkimų pirmas etapas – žaidimų registravimas, taigi, jei per šiuos metus esi sukūręs bent vieną kompiuterinį žaidimą, tiesiog privalai jį užregistruoti rinkimams. Registracija vyks iki pat metų galo (2011-12-31), po jos – balsavimas. Registruotis maloniai kviečiami visi Lietuvos žaidimų kūrėjai – nuo pradedančiųjų iki žaidimų kūrimo studijų. Registraciją ir daugiau informacijos rasite oficialiame rinkimų puslapyje: &lt;a href=&quot;http://2011.gamedev.lt/&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;http://2011.gamedev.lt/&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Taigi, dalyvaukite ir jūs! O jeigu neturite savo žaidimo – palaikykite mūsų su broliu praeito GameJam metu sukurtą &lt;a href=&quot;http://2011.gamedev.lt/index.php?act=game&amp;amp;id=8&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;„Blooming Island“&lt;/a&gt; :)&lt;/p&gt;  </description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/12/geriausio-2011-m-lietuvisko-zaidimo.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjPUd8QEyo9L6A8pT1c27JsjK9dJTmuPcdDZgdzzIofRHapnBad50NIA3Zwp2-lTUnfGF5tuyB25ODHNHxQg_PkoDlzJj-OVEgwodamb0bMnE3VfBmT9IDNjmaAbHarY6__wrRr9d85qVM/s72-c?imgmax=800" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-7689430377828125045</guid><pubDate>Thu, 24 Nov 2011 15:00:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-11-24T17:00:44.607+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">gamedev</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">iPhone</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">mobilios programėlės</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">programavimas</category><title>„Bear Care“ – papildytos realybės simuliacinis žaidimas</title><description>&lt;p&gt;Paskutinės dvi savaitės buvo pilnos skubėjimo ir bėgimo, nes pirmiausiai teko susistumdyti darbus taip, kad pavyktų ramiai sudalyvauti &lt;a href=&quot;http://www.appcamp.lt&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;AppCamp&lt;/a&gt; renginyje, o tenai netikėtai laimėjome „kelionę“ į Taliną, pristatyti savo kūrinį &lt;a href=&quot;http://www.appcircus.com&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;AppCircus&lt;/a&gt; renginuke. Tai ką gi mes ten tokio sukūrėme? Skaitykite toliau :)&lt;/p&gt; &lt;p&gt;„Bear Care“ – tai papildytos realybės (angl. &lt;em&gt;augmented reality&lt;/em&gt;) žaidimas, kuriame žaidėjas prižiūri savo mielą pliušinį meškiuką.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Žaidėjas turi reguliariai maitinti ir glostyti savo žaislinį augintinį, kad šis būtų sotus bei laimingas, tačiau tai ne viskas. Linksmasis momentas yra tas, kad savo bejėgį mylimą pliušinį meškiuką reikia apginti nuo nežemiškų piktavalių žaislinių meškinų.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Tačiau nesuklyskite – nors žaidimas puikiai tinka vaikams, jis nepaprastai smagus ir suaugusiesiems! Be to, šį žaidimą galima žaisti keliese: tėvams kartu su vaikais ar tiesiog draugų kompanijoje.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Visi modeliai ir animacijos profesionaliai atlikti ir ekrane atrodo ypač patraukliai, tačiau smagioji žaidimo dalis yra ta, kad jis vyksta realioje aplinkoje, kurioje stebint vaizdą per kamerą, atsiranda gyvi meškinai ir įsilieja į tikrąją aplinką.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Verta paminėti, kad žaidimo užuomazga gimė AppCamp renginyje vykusiame 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, o vėliau savaitę buvo tobulinamas ir lapkričio 21 d. pristatytas Taline vykusiame AppCircus renginyje, kuriame gavo „Runner up“ apdovanojimą (&lt;a href=&quot;http://appcircus.com/blog/appcircus-winner-in-tallinn&quot;&gt;http://appcircus.com/blog/appcircus-winner-in-tallinn&lt;/a&gt;).&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Ateityje meškiuką taip pat bus galima prisitaikyti pagal savo skonį (šiuo metu galima tik pakeisti jo spalvą), tokiu būdu jį išskiriant iš kitų. Be to, žaidimas „Bear Care“ suteikia galimybę parodyti savo augintinį draugams, darant jo nuotraukas ir dalinantis jomis socialiniuose tinkluose.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Žaidimas yra skirtas iOs ir Android platformoms, tačiau kol kas nėra viešai platinamas. Vis dėlto tikimės, kad jis pasirodys aplikacijų parduotuvėse per artimiausius kelis mėnesius.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;O čia ir video:&lt;/p&gt; &lt;div style=&quot;padding-bottom: 0px; padding-left: 0px; width: 448px; padding-right: 0px; display: block; float: none; margin-left: auto; margin-right: auto; padding-top: 0px&quot; id=&quot;scid:5737277B-5D6D-4f48-ABFC-DD9C333F4C5D:27ba12fa-7c94-4a5f-b880-dc4d3926199f&quot; class=&quot;wlWriterEditableSmartContent&quot;&gt;&lt;div id=&quot;7affe754-d1f7-446e-9350-5827f3e870de&quot; style=&quot;margin: 0px; padding: 0px; display: inline;&quot;&gt;&lt;div&gt;&lt;a href=&quot;http://www.youtube.com/watch?v=AyHSj8Lx3N8&quot; target=&quot;_new&quot;&gt;&lt;img src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhFfHV8KG3xloBEfM6-9SLSvgwDZpeQLDMAXid4oDY2DIN2wvMKDhN-kx5Knk6E7CRNJb7OerHUvwpRfpdY4rZIMqrc-5GFYWhWDtOEUojpz3wbMhnlegHK441KX71vBDEkHMssaMD_WRA/?imgmax=800&quot; style=&quot;border-style: none&quot; galleryimg=&quot;no&quot; onload=&quot;var downlevelDiv = document.getElementById(&#39;7affe754-d1f7-446e-9350-5827f3e870de&#39;); downlevelDiv.innerHTML = &amp;quot;&amp;lt;div&amp;gt;&amp;lt;object width=\&amp;quot;448\&amp;quot; height=\&amp;quot;252\&amp;quot;&amp;gt;&amp;lt;param name=\&amp;quot;movie\&amp;quot; value=\&amp;quot;http://www.youtube.com/v/AyHSj8Lx3N8?hl=en&amp;amp;hd=1\&amp;quot;&amp;gt;&amp;lt;\/param&amp;gt;&amp;lt;embed src=\&amp;quot;http://www.youtube.com/v/AyHSj8Lx3N8?hl=en&amp;amp;hd=1\&amp;quot; type=\&amp;quot;application/x-shockwave-flash\&amp;quot; width=\&amp;quot;448\&amp;quot; height=\&amp;quot;252\&amp;quot;&amp;gt;&amp;lt;\/embed&amp;gt;&amp;lt;\/object&amp;gt;&amp;lt;\/div&amp;gt;&amp;quot;;&quot; alt=&quot;&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;&lt;div style=&quot;width:448px;clear:both;font-size:.8em&quot;&gt;„Bear Care“ – papildytos realybės simuliacinis žaidimas&lt;/div&gt;&lt;/div&gt;  </description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/11/bear-care-papildytos-realybes.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><thr:total>3</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-5132784697530436263</guid><pubDate>Thu, 20 Oct 2011 08:54:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-10-20T17:05:44.928+03:00</atom:updated><title>Interaktyvus sveikinimas Facebook’e</title><description>&lt;p&gt;Taigi, seniai kažką čia berašiau, tai šį kartą vėl bent jau pasidalinsiu tuo, prie ko teko padirbėti paskutines kelias dienas.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;O daryti teko žaidimą-galvosūkį Facebook’ui, firmos gimtadienio proga. Žaidimas labai standartinis, bet tinkamas tokiam kontekstui.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Taigi, jis atrodo taip:&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjLOXUZmosR2SOvnSqPrzRbuGGp54kPN86HUrXieJPIoXrZ-RTzAX6KyLKwAfxmdrnPbpTVDR6ou7U8sMR-aR1I7MnVuS8C4PFN5eX7-2RTN5LzXTyd_9Ii0Zr1Aa91DtcEppk0Fa5dJxw/s1600-h/puzzle%25255B4%25255D.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-right-width: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; display: block; float: none; border-top-width: 0px; border-bottom-width: 0px; margin-left: auto; border-left-width: 0px; margin-right: auto; padding-top: 0px&quot; title=&quot;puzzle&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;puzzle&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhz_D79ZA1olzgy0Rt7Z4B3DtwABYy9F-g98CcPrHLUarM8o760M2MtfEQeiNpS9lUQWnOcsJkb2kFuVBhl_43Z4X0fFwltE2lF4t57NY75l7vpFN1w3ZprbDF87ysujT37lDCY4dBHaKY/?imgmax=800&quot; width=&quot;451&quot; height=&quot;514&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;O &lt;a href=&quot;http://www.facebook.com/internetovizija?sk=app_136778329757286&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;pažaisti galite čia&lt;/a&gt; (kad pamatytumėte ir galėtumėte žaisti, reikia „palaik’inti“ puslapį). Verta paminėti, kad pirmi 200 greičiausių (t. y. esančių Top 200) žaidėjų laimės firminį džemperį. Tad pažaisti išties verta :) Beje, žaisti dėl laimėjimo galite iki spalio 26 dienos. &lt;/p&gt; &lt;p&gt;Sėkmės!&lt;/p&gt;  </description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/10/interaktyvus-sveikinimas-facebooke.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhz_D79ZA1olzgy0Rt7Z4B3DtwABYy9F-g98CcPrHLUarM8o760M2MtfEQeiNpS9lUQWnOcsJkb2kFuVBhl_43Z4X0fFwltE2lF4t57NY75l7vpFN1w3ZprbDF87ysujT37lDCY4dBHaKY/s72-c?imgmax=800" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-2719953817081243187</guid><pubDate>Fri, 05 Aug 2011 09:38:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-08-05T12:39:18.205+03:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">eilėraščiai</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">iPhone</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">kūryba</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">mobilios programėlės</category><title>Abėcėlės eilėraštukas</title><description>&lt;p&gt;Šį kartą trumpas, bet užtat kūrybiškesnis įrašas. Su broliu tuoj baigsime kurti iPhone/Android programėlę-lietuvišką abėcėlę. Ir ta proga ten bus toks maniškis vaikiškas eilėraštukas:&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Zuikis Puikis rytą atsikėlė&lt;br&gt;ir suprato, kad nemoka abėcėlės!&lt;br&gt;Pasičiupo jis iškart knygelę,&lt;br&gt;verčia lapą, žiūri - vis raidelė.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;A - tai Antis, zuikis mato.&lt;br&gt;B - Balionas skraido ratais.&lt;br&gt;C - geltona Citrina.&lt;br&gt;Ši knygelė nuotykių pilna!&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Ilgaausis jau svajoja,&lt;br&gt;kaip jis pasakoj klajoja.&lt;br&gt;Kaip princesės ir karaliai&lt;br&gt;valdo savo gražią šalį,&lt;br&gt;kaip trys broliai ieško lobių,&lt;br&gt;o piratai neša grobį...&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Zuikis Puikis laime trykšta,&lt;br&gt;kad net zuikio lūpa plyšta.&lt;br&gt;Ir knygelę apkabines&lt;br&gt;jis visiems paskelbia žinią:&lt;br&gt;- Šios knygelės nepadėsiu,&lt;br&gt;kol raidelių nemokėsiu!&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&amp;nbsp;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;O kad būtų įdomiau, čia keli vaizdai iš programėlės:&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgEjUZWbNK_qZx5OLVKO2he2r6kTLrmHTRSf9Bq69GkDxseEKsJUgaphmSkEs_mH39SsBBFr4nS-gN76BkuOB0fAk4UzJ3DDn-LMyo51b_3zjk3gcPenllz5Dd1vIbnprqBKybTkyyEmGg/s1600-h/ABC_screens%25255B11%25255D.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-bottom: 0px; border-left: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; display: block; float: none; margin-left: auto; border-top: 0px; margin-right: auto; border-right: 0px; padding-top: 0px&quot; title=&quot;ABC_screens&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;ABC_screens&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7201yNojq27t-75f-PjwTEZLT4eAcrqDel_XSGqqKLzhK_Dpk0IyE3RuCyJ3_CKHv3scSL-WpbCug_5rJu42JeXop8L6oAHcNPCKOq1Ax4IyQR1xFLDREuYQHZfykJ09mG5Kjm3f1XcE/?imgmax=800&quot; width=&quot;500&quot; height=&quot;334&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;  </description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/08/abeceles-eilerastukas.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi7201yNojq27t-75f-PjwTEZLT4eAcrqDel_XSGqqKLzhK_Dpk0IyE3RuCyJ3_CKHv3scSL-WpbCug_5rJu42JeXop8L6oAHcNPCKOq1Ax4IyQR1xFLDREuYQHZfykJ09mG5Kjm3f1XcE/s72-c?imgmax=800" height="72" width="72"/><thr:total>5</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-1950969476056144639</guid><pubDate>Tue, 28 Jun 2011 12:04:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-06-28T16:18:54.831+03:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">iPhone</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">mobilios programėlės</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">programavimas</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">Windows Phone 7</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">WP7</category><title>Windows Phone 7 programėlės išleidimo Marketplace subtilybės, esant Lietuvoje</title><description>&lt;h2&gt;Įžanga&lt;/h2&gt; &lt;p&gt;Na štai, pagaliau iki galo susitvarkėme su savo programėle „&lt;a href=&quot;http://www.tagofjoy.lt/game.php?dna=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;iVisit Vilnius&lt;/a&gt;“, su kurios idėja dalyvavome &lt;a href=&quot;http://www.omnitel.lt/ziniasklaidai/programeliu-dirbtuves-omnitel-prates-konferencijoje-login-2011/49891?s=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;Omnitel programėlių dirbtuvėse&lt;/a&gt;. Bet pradėkime nuo pradžių.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Kas tai per programėlė? Pristatydami idėją Login 2011 konferencijoje vykusiose dirbtuvėse sakėme, kad:&lt;/p&gt; &lt;p&gt;„&lt;em&gt;Programėlės tikslas: supažindinti su miestu, naudotoją (žaidėją) įtraukiant į interaktyvią virtualią ekskursiją, taip išlaikant žaidėjo dėmesį ir išvengiant nuobodaus nuotraukų peržiūrėjimo ar „sauso“ teksto skaitymo.&lt;/em&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&lt;em&gt;Programa gali būti naudojama kaip alternatyva popieriniams lankstinukams ar knygoms, tačiau ją galima ir žaisti kaip nuotykinio žanro žaidimą, nebūnant toje vietoje, kuri vaizduojama.“&lt;br&gt;&lt;/em&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Po to turėjome mėnesį laiko įgyvendinti šią idėją. Pirmiausia sukūrėme iPhone versiją (1 pav. galite matyti, kaip ji atrodo), nes su šia platforma turėjome daugiausiai patirties (kuriame naudodami &lt;a href=&quot;http://unity3d.com/&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;Unity&lt;/a&gt;), tačiau iš anksto mąstėme ir apie perkėlimą į XNA.&lt;/p&gt; &lt;p align=&quot;center&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYCImUPc3f4JU1srO8mk9dNkPvKtsqItAmfiDzUSOZyp6KMD6QkvsKLChXsRDiSKs0iK1jfPgm5RYI85nUAo_m7ruFCwQdTasDRd4k_0pFuYoGTGTGVvQaG6XKoxbQk6B8KSMlwPpn0Wo/s1600-h/iVisitVilnius_iPhone_440%25255B4%25255D.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-right-width: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; display: inline; border-top-width: 0px; border-bottom-width: 0px; border-left-width: 0px; padding-top: 0px&quot; title=&quot;iVisitVilnius_iPhone_440&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;iVisitVilnius_iPhone_440&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjj58i15Tjl2GfdNfnj12AcCCxIuR3QM9x_sWc1zIi_gN102W0QRuPbx6uKWyaJub1bxLQw8Q1Z2IDRa4xnSbQ1OzE5ErfXVDDQFb6wnWSsO58qoHcZQiE1XZsy8H7do_JEoozDKuWb3W8/?imgmax=800&quot; width=&quot;440&quot; height=&quot;293&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;br&gt;&lt;em&gt;1 pav. &lt;a href=&quot;http://www.tagofjoy.lt/game.php?dna=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;„iVisit Vilnius“&lt;/a&gt; iPhone versija&lt;/em&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Taigi, iki pabaigtų programėlių pristatymo (kuris vyko po mėnesio nuo idėjos pristatymo) turėjome visiškai baigtą iPhone versiją bei pradėtą Windows Phone 7 versiją. Su iPhone versija užėmėme pirmąją vietą tarp visų sukūrusiųjų programėles. Be to, po renginio vis dar buvo motyvacijos perkelti savą programėlę į Windows Phone 7.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Negaliu nepaminėti, kad visas turinys buvo kurtas mūsų pačių: teko padaryti daugiau nei 200 nuotraukų, įrašyti nemažai Vilniaus fono garsų bei dialogų (už įrašymo aparatą labai ačiū Augustei, kuri šiuo metu Slovėnijoje ir rašo &lt;a href=&quot;http://kon-pie-fe2.blogspot.com/&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;puikų blogą&lt;/a&gt;!).&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Tad turėdami visą turinį ir jau veikiantį kodą, jį perkelti į kitą platformą užtrukome išties neilgai. Na, čia, aišku, subjektyvus dalykas :) Jeigu reikėtų pasakyti, kiek laiko užtrukome, tai sakyčiau: mėnesį, dirbdami kas trečią dieną po porą valandų (2 pav. Windows Phone 7 versija).&lt;/p&gt; &lt;p align=&quot;center&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgnYM9rGt6URMnRJaCOLuWU-4-1ptdNveMUee5Br8_e1UINwVZepCU0p9X8OqJhay4K7juAu4nDFV_iCRu1mSEyNQPS1MRK8doB993wwibHRhwGVn_5n6ZrGOYtwKLrRIHwrtyWTWMzNmI/s1600-h/iVisitVilnius_WP7_440%25255B4%25255D.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-right-width: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; display: inline; border-top-width: 0px; border-bottom-width: 0px; border-left-width: 0px; padding-top: 0px&quot; title=&quot;iVisitVilnius_WP7_440&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;iVisitVilnius_WP7_440&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhB3k-AdO5RHx0pDjqDETtfyLvWfkRZrYUAhcIF6wRyPzohi-o-5DT-taMV2DOvEX9fzprKHbv6u6RUzmz3RIaz3V7L2OocxOQR_asDQl8Iyhd-B7qIosbGlWtr8T7n9BFqC53DI_H27pc/?imgmax=800&quot; width=&quot;440&quot; height=&quot;263&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;br&gt;&lt;em&gt;2 pav. &lt;a href=&quot;http://www.tagofjoy.lt/game.php?dna=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;„iVisit Vilnius“&lt;/a&gt; Windows Phone 7 versija&lt;/em&gt;&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Na, o tam, kad išleistumėme, teko susidurti su bjauriomis problemomis, bet apie tai tolimesniame skyriuje. O šiuo metu &lt;a href=&quot;http://www.tagofjoy.lt/game.php?dna=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;„iVisit Vilnius“&lt;/a&gt; galite rasti oficialioje &lt;a href=&quot;zune://navigate/?appID=931010ea-6193-e011-986b-78e7d1fa76f8&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;Windows Phone 7 programėlių parduotuvėje (Zune nuoroda)&lt;/a&gt; (jeigu būdami Lietuvoje norite matyti programėles per Zune, tai Windows &lt;em&gt;Regional and Language&lt;/em&gt; nustatymuose &lt;em&gt;Location&lt;/em&gt; turite nustatyti, pvz., &lt;em&gt;United States&lt;/em&gt;).&lt;/p&gt; &lt;h2&gt;Išleidimas WP7 Marketplace &lt;em&gt;arba&lt;/em&gt; APPA Market problemos&lt;/h2&gt; &lt;p&gt;Taigi, tokie nedideli regionai kaip Lietuva nepatenka tarp šalių, kurios gali registruotis Microsoft’o &lt;a href=&quot;http://create.msdn.com/en-US&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;App Hub&lt;/a&gt;’e ir tiesiogiai išleisti savo programas. Kaip oficialus sprendimas, rytų Europai siūloma leisti programėles per &lt;a href=&quot;http://www.appamarket.com/&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;APPA Market&lt;/a&gt;, o bet tačiau…&lt;/p&gt; &lt;p&gt;…kai susiduri su APPA Market, tai susiduri su daug problemų.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Kadangi mano brolis vis dar studentas, o studentai gali gauti nuolaidą, tai pirma problema ir buvo su tuo susijusi. Prie DUK (angl. &lt;em&gt;FAQ&lt;/em&gt;) rašo, jog studentams registracijos aktyvavimas kainuoja 25 svarus sterlingų (galima atkreipti dėmesį, kad App Hub’e registracija studentams yra nemokama), bet, kai prisiregistruoji, pagal nutylėjimą yra tik galimybė sumokėti 65 svarus. Kai parašėme jiems dėl šito, tai paaiškino, kad reikia sumokėti 25 svarus, o vėliau jie patikrins, ar tas, kuris registravosi, yra studentas, ir užfiksuos taip, tarsi buvo sumokėti 65.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Tada pasirinkus „mokėti“, įjungė paypal, kuriame buvo parašyta „You will confirm your payment on the next page“. Perskaičius tokį tekstą atrodo, kad tolesniame žingsnyje bus galima pakeisti ir mokėjimo sumą, bet paspaudus „next“ iškart nuskaičiavo pinigus ir sugrįžo į APPA Market puslapį. Tai toks įspūdis, kad kažkas ne visai gerai su paypal integracija (nes vis tik nebeparodė to antro puslapio, kuriame turėjo būti galima patvirtinti ir galbūt paredaguoti mokėjimą).&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Tuomet vėl teko rašyti jiems. Paaiškinus ir paprašius grąžinti dalį pinigų, atrašė, kad viskas yra gerai, kad patikrins, ar studentas, aktyvuos registraciją ir grąžins dalį pinigų. Palaukėme beveik savaitę – jokių veiksmų iš jų pusės. Tada parašėme dar kartą primindami apie problemą. Šįkart labai greitai aktyvavo ir grąžino dalį pinigų.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Turėdami aktyvią sąskaitą vis bandėm siųsti savo programėlę, bet siunčiant patį programos paketą (XAP) vis išmesdavo „HTTP error“ (daugiau jokio teksto – tik toks klaidos pranešimas). Tad niekaip nepavykstant įkelti, vėl rašėme el. paštu. Pasirodo, mūsų 16 MB failo siuntimas persitraukdavo (angl. &lt;em&gt;timeout&lt;/em&gt;), nes jie, atseit, nustatę per mažą &lt;em&gt;timeout&lt;/em&gt; laiką (o siunčia failą tai tik apie 30 sekundžių). Deja, netgi klaidos sistema nepranešdavo (tik „HTTP error“), tad teko tai sužinoti iš jų pačių.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Galiausiai sutarėm, kad nusiųsim jiems patį programėlės paketo failą paštu, o kitką (aprašymus, paveikslėlius ir t. t.) įvesim į sistemą. Toje sistemoje viską suvedus, gale parodo informacijos suvestinę (visus paveikslėlius, aprašymus, kitus duomenis). Bet net ir čia ne viskas buvo gerai: suvestinėje vieną iš paveikslėlių rodė ne tą, nors įdėtas buvo tikrai geras. Teko vėl aiškintis paštu, siųsti paveikslėlius atskirai.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Žodžiu, pridavė jie programėlę patvirtinimui (angl. &lt;em&gt;approve&lt;/em&gt;). Tai buvo 2011-06-10. Maždaug po savaitės išsiaiškinom, kad programėlė jau parduotuvėje, ir rašo, kad išleidimo data yra 2011-06-11, o APPA Market puslapyje vis dar rašo, kad laukiama patvirtinimo (angl. &lt;em&gt;waiting for approval&lt;/em&gt;), ir, žinoma, negavom iš jų jokių žinių, kad jau patvirtinta ir įdėta. Ir šiandien vis dar rašo, kad laukiama patvirtinimo, nors programėlė jau daugiau kaip dvi savaites patvirtinta!&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Šnekant apie patį programėlės įdėjimą į parduotuvę, tai:&lt;/p&gt; &lt;ul&gt; &lt;li&gt;įdėjo tik 5 ekrano vaizdus (angl. &lt;em&gt;screenshot&lt;/em&gt;) iš mūsų jiems siųstų 7. Daugiausia galima 8;  &lt;li&gt;įdėjo į &lt;em&gt;Travel &amp;gt; Planning&lt;/em&gt; kategoriją, nors mes rašėm &lt;em&gt;Travel &amp;gt; City Guides&lt;/em&gt;;  &lt;li&gt;aprašymą padubliavo, tad pusė jo dabar kartojasi (ten turėjo būti trumpas aprašymas ir pilnas aprašymas, o jie kažkodėl suplakė abu į vieną);  &lt;li&gt;net ir versiją užrašė ne tokią. Mes rašėm 1.0, o parduotuvėj parašyta 0.0.0.0.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt; &lt;p&gt;Trumpai sakant, tiek problemų tikrai nesitikėjom.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Vienintelis džiuginantis dalykas, kad greitai ir išties mandagiai atrašo el. laiškus, atsiprašo už problemas, stengiasi padėti.&lt;/p&gt; &lt;h2&gt;Išvados ir pamąstymai&lt;/h2&gt; &lt;p&gt;Kurti Windows Phone 7 žaidimus nėra sudėtinga, tačiau jeigu esi ne iš tų šalių, iš kurių gali dėti programėles į Marketplace tiesiogiai, išleisti per tarpininkus gali būti sudėtinga.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Taip pat jeigu turite pasiūlymų, kur ir kaip galima būtų pritaikyti „&lt;a href=&quot;http://www.tagofjoy.lt/game.php?dna=1&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;iVisit Vilnius&lt;/a&gt;“ (pvz., jūsų organizacija norėtų pateikti virtualią ekskursiją, supažindinančią su produktais ar pan.) – parašykite el. laišką ;)&lt;/p&gt; &lt;p&gt;Sėkmės visiems kuriantiems ir mąstantiems apie kūrimą!&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/06/windows-phone-7-programeles-isleidimo.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjj58i15Tjl2GfdNfnj12AcCCxIuR3QM9x_sWc1zIi_gN102W0QRuPbx6uKWyaJub1bxLQw8Q1Z2IDRa4xnSbQ1OzE5ErfXVDDQFb6wnWSsO58qoHcZQiE1XZsy8H7do_JEoozDKuWb3W8/s72-c?imgmax=800" height="72" width="72"/><thr:total>5</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-5352084948529126544</guid><pubDate>Fri, 06 May 2011 14:29:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-05-06T17:29:33.616+03:00</atom:updated><title>Pro VU bibliotekos langus</title><description>&lt;p&gt;Šiandien prisėdau sutvarkyti kelias nuotraukas iš &lt;a href=&quot;http://www.mb.vu.lt/1925&quot;&gt;fotografavimo VU bibliotekoje&lt;/a&gt;. Tad dabar ir dalinuosi su jumis.&lt;/p&gt; &lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRA6U86YINvj56BvlIajmwa5e9FJxLLIkjZI4clafwxAqlJGNXDnZpbYeFmt22VtnSpWEm9mzND_m9uGgMYvIJgcB7SW27_IQMNfytZb4yP5cFfme80aBE5qOVjhFNMIkpvu0-fkb1MO8/&quot; target=&quot;_blank&quot;&gt;&lt;img style=&quot;background-image: none; border-bottom: 0px; border-left: 0px; padding-left: 0px; padding-right: 0px; border-top: 0px; border-right: 0px; padding-top: 0px&quot; title=&quot;Pro bibliotekos langus&quot; border=&quot;0&quot; alt=&quot;Pro bibliotekos langus&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRA6U86YINvj56BvlIajmwa5e9FJxLLIkjZI4clafwxAqlJGNXDnZpbYeFmt22VtnSpWEm9mzND_m9uGgMYvIJgcB7SW27_IQMNfytZb4yP5cFfme80aBE5qOVjhFNMIkpvu0-fkb1MO8/&quot; width=&quot;500&quot; height=&quot;500&quot;&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;  </description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/05/pro-vu-bibliotekos-langus.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgRA6U86YINvj56BvlIajmwa5e9FJxLLIkjZI4clafwxAqlJGNXDnZpbYeFmt22VtnSpWEm9mzND_m9uGgMYvIJgcB7SW27_IQMNfytZb4yP5cFfme80aBE5qOVjhFNMIkpvu0-fkb1MO8/s72-c" height="72" width="72"/><thr:total>1</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-6238736864831364796</guid><pubDate>Sun, 06 Mar 2011 21:30:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-03-06T23:37:20.073+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">cenzūra</category><title>Interneto cenzūravimas</title><description>&lt;p&gt;Šis rašinėlis buvo parašytas dar 2009 m., tad kai kas gali būti šiek tiek pasenę. Ypač 4. skyrius „Interneto cenzūravimas pasaulio šalyse“, nes per paskutinius mėnesius nutiko nemažai svarbių įvykių, iš kurių būtini paminėti 2011 m. sausio mėn. interneto atjungimas Egipte [Ric11] bei vos prieš kelias dienas Libijoje [BBC11].&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;1. Įvadas&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Šiais laikais internetas, o konkrečiau žiniatinklis, dažnai kritikuojamas dėl to, kad suteikia infrastruktūrą ir būdus, kuriais galima pasinaudoti negeriems tikslams, tokiems, kaip nelegalaus ar įžeidžiančio turinio publikavimas (radikalų propagandinės publikacijos, vaikų pornografija, instrukcijos apie tai, kaip pasigaminti narkotikų ir sukonstruoti sprogmenis, informacija teroristams ir panašiai). Dauguma žmonių pritaria idėjai, kad internete nebūtų leidžiama plisti tokiam turiniui ir yra keli pasiūlymai, kurie stengiasi šią idėją įgyvendinti. Tokius pasiūlymus galima išskirti į pagrindines dvi grupes:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Turinio blokavimas.&lt;/span&gt; Pagrindinė turinio blokavimo idėja yra interneto tiekėjus padaryti atsakingus už turinį, kurį jie teikia.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Turinio reitingavimas bei pasiryžimas.&lt;/span&gt; Kitaip nei turinio blokavimas, turinio reitingavimo bei pasiryžimo idėja sako, kad interneto tiekėjų klientai (vartotojai), turėtų būti atsakingi už turinį, prie kurio jie prieina. Kad būtų įmanoma vartotojams nuspręsti, ar jie nori prieiti prie tam tikro turinio, ar ne, tam turiniui turi būti suteiktas reitingas, kurio skalė yra iš anksto apibrėžta.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Taigi, turinio blokavimo atveju, interneto tiekėjai turi kažkaip neleisti vartotojams internete pasiekti įtartino turinio. Reitingavimo bei pasiryžimo atveju interneto tiekėjai kaip tik visai nėra atsakingi už turinį, kurį jie pateikia. Šiuo antruoju atveju turinio tiekėjai turi pasirūpinti tuo, kad jų teikiamas turinys būtų įvertintas ir pažymėtas, o vartotojai turi patys pasirūpinti, kad jie prie nepageidaujamo turinio neprieitų (pvz. pasirinkdami reikiamas interneto naršyklės nuostatas, kad įtartino turinio tinklalapiai nebūtų rodomi).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kituose dviejuose skyriuose bus apžvelgiami technologiniai reikalavimai ir jų įgyvendinimo galimybės, norint blokuoti turinį čia paminėtais būdais. Šie skyriai daugiausia remiasi medžiaga, pateikiama [Opp03] knygos 14 skyriuje.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ketvirtame skyriuje bus trumpai pažvelgiama į politinius ir teisinius turinio blokavimo aspektus. Bus apžvelgtos šalys, kuriose internetas cenzūruojamas ir nusakyta, kaip tai iš principo daroma.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Penktame skyriuje trumpai pateikiami būdai, kaip galima apeiti interneto cenzūravimo technologijas.&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;2. Turinio blokavimas&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Turinio blokavimo idėjai įgyvendinti dažniausiai yra pateikiami du techniniai sprendimai. Nepageidaujamas turinys gali būti blokuojamas arba paketų lygmenyje, arba programinės įrangos lygmenyje.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Turinio blokavimas paketų lygmenyje reikalauja, kad maršruto parinktuvai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;router&lt;/span&gt;) stebėtų iš kokio IP adreso ateina siunčiami paketai, lygintų juos (IP adresus) su juoduoju sąrašu ir, jei IP adresas nėra įrašytas į juodąjį sąrašą, jį praleistų, o jei paketas yra įrašytas į juodąjį sąrašą – nepraleistų tolyn to paketo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Turinio blokavimas programinės įrangos lygmenyje reikalauja, kad būtų įgyvendinti programiniai tinklų sietuvai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;gateway&lt;/span&gt;) ir įgaliotieji serveriai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;proxy&lt;/span&gt;), kurie analizuoja resursus, ar informaciją apie resursus ir taip nusprendžia, ar atitinkama programos užklausa (pvz. HTTP GET metodo kvietimas) turi būti įvykdoma, ar ne. Pavyzdžiui, vienas dažnas būdas blokuoti turinį programinės įrangos lygmenyje yra nurodyti universaliuosius išteklių adresus (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;URL&lt;/span&gt;), į kuriuos kreipiniai neturėtų būti vykdomi, ir surašius tokius adresus į juodąjį sąrašą, jį išplatinti ir įdiegti įgaliotuosiuose serveriuose. Tada, prieš įvykdydamas HTTP užklausą, įgaliotasis serveris patikrintų, ar nurodytas adresas nėra rašytas juodajame sąraše.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsižvelgiant į šiuos trumpus aprašymus, paketų lygmens turinio blokavimas dar yra vadinamas IP adresų blokavimas, o programinės įrangos lygmens blokavimas – URL blokavimu. Abi šios technologijos, išvardinant jų privalumus bei trūkumus, bus aptartos šio skyriaus poskyriuose.&lt;/p&gt;&lt;h3&gt;2.1. IP adresų blokavimas&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Technologijos, naudojamos įgyvendinant IP adresų (arba kitaip – paketų lygmens turinio) blokavimą dažniausiai yra tam tikri prieigos teisių sąrašai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;access control list&lt;/span&gt;), kurie turi būti pateikiami, kad būtų žinoma, kuriuos paketus praleisti, o kurių ne. Šis atskyrimas dažniausiai daromas remiantis informacija randama paketo antraštėje, dažniausiai – iš kokio ir į kokį IP adresus paketas eina.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bendrai imant, IP adresų blokavimą gali vykdyti interneto tiekėjai, tačiau praktiškai žiūrint būtų daug efektyviau, jei šį blokavimą vykdytų interneto pagrindinių tinklų tiekėjai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;internet backbone service provider&lt;/span&gt;), kurių yra palyginus mažai. Kadangi IP adresų blokavimas yra tam tikras juodojo sąrašo taikymas kiekvienam paketui, tai galėtų būti pakankamai nesunkiai įgyvendinama interneto pagrindinių tinklų tiekėjų turimuose maršruto parinktuvuose, nes jie turi reikiamas prieigos teisių sąrašų tikrinimo savybes.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tačiau šis metodas turi ir negerų savybių. Nors tokio metodo rėmėjai teigia, kad naudojant IP adresų blokavimą galima efektyviai blokuoti nelegalų ir įžeidžiantį turinį internete, priešininkai pateikia keturis pagrindinius trūkumus:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;IP adresų blokavimas yra negeras ta prasme, kad nusprendus blokuoti vieną IP adresą, reiškia, kad visi (ir virtualūs) tinklalapiai, kurie yra sukonfigūruoti naudoti šį adresą yra blokuojami ir tampa nematomi interneto naudotojams. Tai sukelia tam tikrų praktinių ir teisinių problemų kompanijoms, kurios globoja (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;to host&lt;/span&gt;) virtualius tinklalapius. Nors iš kitos pusės žiūrint, tai būtų paskatinimas tokioms kompanijoms pašalinti netinkamą turinį.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;IP adresų blokavimas taip pat paveiktų ir kitas TCP/IP paslaugas, o ne tik HTTP. Taigi, sprendimas blokuoti tam tikrą tinklalapį dėl nelegalaus ar įžaidžiančio turinio reiškia, kad iškart bus užblokuotos ir kitos paslaugos, tokios kaip FTP, SMTP, NNTP. Taip yra dėl to, kad paketų blokavimas remiasi būtent tų paketų nepraleidimu, kurie siunčiami iš IP adreso, esančio juodajame sąraše. Nors į blokavimo sąlygas galima įtraukti ir jungčių numerius (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;port number&lt;/span&gt;), taip daroma retai, nes tai, pirma, neigiamai įtakoja maršruto parinktuvų našumą, antra, jungčių numerius keisti yra dar lengviau nei IP adresus.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;IP adresų blokavimo prietaisai dažnai gali būti apeinami. Pavyzdžiui, įmanoma, kad tam tikras tinklalapis reguliariai keis savo IP adresą, taip išvengdamas nuolatinio blokavimo. Taip pat specifinės technologijos, tokios kaip IP tuneliavimas (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;IP tunneling&lt;/span&gt;) gali būti naudojamos apeiti bet kokį blokavimo prietaisą.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;IP adresų blokavimas reikalauja papildomų blokavimo prietaisų skaičiavimo galių. Taigi, gali būti, kad reiktų keisti kai kuriuos prietaisus vien tam, kad jie sugebėtų apdoroti reikiamą skaičių užklausų.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Taip pat yra ir ne techninių problemų, susijusių su IP adresų blokavimu. Pavyzdžiui, ne visas interneto turinys būna persiunčiamas per interneto pagrindinių tinklų tiekėjus. Dauguma didelių organizacijų turi savo vidinius TCP/IP tinklus (intranetus) ir šių organizacijų darbuotojai nebūtų apsaugomi turinio blokavimu, kurį atlieka interneto pagrindiniai tinklų tiekėjai. Taip pat norint įgyvendinti šią technologiją atsiranda papildomos eksploatacijos išlaidos, kurias sudaro juodųjų sąrašų kūrimo, palaikymo bei išplatinimo išlaidos ir blokavimo prietaisų konfigūravimo, kad jie naudotų tuos sąrašus, išlaidos.&lt;/p&gt;&lt;h3&gt;2.2. URL blokavimas&lt;/h3&gt;&lt;p&gt;Turinio blokavimas programinės įrangos lygmenyje reikalauja, kad būtų įgyvendinti programiniai tinklų sietuvai ir įgaliotieji serveriai, kurie analizuoja resursus, ar informaciją apie resursus ir taip nusprendžia, ar atitinkama programos užklausa turi būti įvykdoma, ar ne. Taip išeina, kad interneto tiekėjai neleidžia savo klientams tam tikru protokolu (pavyzdžiui, HTTP) naudotis tiesiogiai, o liepia naudotis nurodytu įgaliotuoju serveriu, kuris atlieka netinkamo turinio blokavimą. Tai reiškia, kad vartotojas turi susikonfigūruoti savo interneto naršyklę taip, kad ji naudotų nurodytą įgaliotąjį serverį.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Toks URL blokavimo metodas daugiausiai naudojamas organizacijų intranetuose, kad būtų kontroliuojamas priėjimas prie tam tikrų tinklalapių (pavyzdžiui &lt;a href=&quot;http://www.blogger.com/www.playboy.com&quot;&gt;www.playboy.com&lt;/a&gt;). Tačiau yra ir kelios šalys, kurios blokuoja tam tikrus adresus visiems savo gyventojams. Apie tai plačiau bus rašoma ketvirtame skyriuje.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taip pat, kaip ir IP adresų blokavimas, URL blokavimas turi šalininkų ir priešininkų. Nors šalininkai teigia, kad tai labai efektyvus būdas blokuoti netinkamą turinį, priešininkai pateikia kelias technines problemas:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;URL blokavimas gali būti apeinamas keliais būdais:&lt;/li&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Vartotojas gali prieiti prie tinklalapio tiesiogiai nurodydamas IP adresą. Taigi, juodasis sąrašas, kuris tikrina tik vardus, gali būti apeitas ir turi būti papildytas IP adresais, o taip sąrašas išsiplečia bent du kartus.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;IP adresą galima reguliariai keisti.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;li&gt;Brukančiosios technologijos (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;push technologies&lt;/span&gt;) visiškai apeina URL blokavimą, nes turinys pristatomas be vartotojo užklausimo. Kadangi URL blokavimo įrankiai filtruoja turinį tik tada, kai vartotojas daro užklausą, tai turinys, kurį gauna vartotojas be užklausos (pvz. el. laiškai) lengvai apeis URL blokavimą.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Vartotojų privertimas naudotis tam tikrais interneto servisais per įgaliotąjį serverį . Taip pat tai sukuria tašką, kuriam sugedus visi vartotojai negalės naudotis internetu. Taip pat yra protokolų, kurie negali veikti per įgaliotąjį serverį, tai taip pat neleidžia visiškai filtruoti gaunamo turinio.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Taip pat kaip ir IP adresų blokavimas, URL blokavimo palaikymas sudaro papildomų eksploatacijos išlaidų. Dauguma nedidelių bei viešų organizacijų dabar nenaudoja jokių įgaliotųjų serverių ir būtų sunku joms užkrauti papildomą piniginę naštą juos įsirengti. Be to reikėtų nuolat konsultuoti vartotojus bei versti juos naudoti įgaliotuosius serverius. Ir turbūt pati brangiausia užduotis – sukurti, nuolat palaikyti ir išplatinti visiems suinteresuotiems juodąjį sąrašą. Be viso to, šios dvi ne techninės problemos irgi egzistuoja:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Interneto tiekėjai gali pakliūti į nepavydėtiną padėtį, kai prisiima moralinio sprendėjo vaidmenį ir tada klientai gali skųstis, kad interneto tiekėjas per daug griežtai viską blokuoja, arba kaip tik per mažai blokuoja.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Juodasis sąrašas yra ypač vertingas dalykas pats savaime, dėl to juodieji sąrašai turėtų būti apsaugomi ir neprieinami paprastiems vartotojams. Būtent dėl to tokie sąrašai būtų hakerių dėmesio centre ir jei pavyktų juos paviešinti, tai taptų kaip „būtinų pamatyti tinklalapių sąrašas“ kai kuriems interneto naudotojams. Būtent toks neigiamas efektas gali paveikti visuomenę, kad tie nepageidaujami tinklalapiai bus lankomi dar daugiau nei kai juodasis sąrašas neegzistuotų.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kaip alternatyvą turinio blokavimui galima kalbėti apie turinio trynimą. Blokavimas neleidžia naudotojams pasiekti tinklalapio, o ištrynimas reiškia fizinį to tinklalapio pašalinimą iš serverio. Tačiau ištrinti gali tik to tinklalapio autorius, serverio administratorius arba įstatymų priežiūros tarnybos. Tačiau gali būti, kad nors ir tam tikri resursai jau ištrinti iš serverio, jie gali jau egzistuoti kitur:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;asmeniniuose žmonių kompiuteriuose, kurie tuos resursus atsisiuntė;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;įgaliotuosiuose serveriuose, kurie tuos resursus atsisiuntė į tinklo podėlius (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;web cache&lt;/span&gt;);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;dubliuojamojoje tinklavietėje (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;mirror site&lt;/span&gt;), kuri atsisiuntė resursus tolimesniam saugojimui bei platinimui.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Vienas iš pavyzdžių tokių ištrynimų yra &lt;a href=&quot;http://www.blogger.com/www.wikileaks.org&quot;&gt;www.wikileaks.org&lt;/a&gt; projektas, kuris buvo uždraustas JAV 2007 metų pabaigoje ir ištrintas iš JAV serverių, tačiau dubliuojamosios tinklavietės veikė kitose šalyse ir tai tik padidino šio projekto populiarumą. Kaip rašoma [Wer08] straipsnyje – „Wikileaks-kaip-tinklalapio uždarymas sukoncentravo žmonių dėmesį į Wikileaks-kaip-idėją, kuri plinta šviesos greičiu“.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Trumpai apžvelgiant, ir IP adresų blokavimas, ir URL blokavimas yra techniškai įgyvendinami, tačiau nesunkiai apeinami. Taip pat, kaip minėta, juodųjų sąrašų sudarymas sukelia papildomų problemų, pagrinde tai, kad jie tampa aktyviai „medžiojamu“ dalyku ir nepageidaujami tinklalapiai gali tapti dar populiaresni, nei jie buvo iš pradžių. Tačiau reikia pastebėti, kad tai daugiau psichologinė problema, o ne techninė. Taip pat verta paminėti, kad panašūs neigiami argumentai gali būti taikomi ir reitingavimo bei pasiryžimo idėjoms.&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;3.Turinio reitingavimas bei pasiryžimas&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Vietoj to, kad cenzūruotumėme ir blokuotumėme persiunčiamą turinį internete, reitingavimo bei pasiryžimo idėja sako, kad vartotojai patys turi apsispręsti ar jie nori matyti tam tikrą turinį atsižvelgdami į tam tikrus jiems pateiktus objektyvius kriterijus. Ši idėja atitinka bendram žmonių, kaip atsakingų už savo veiksmus ir poelgius, supratimui.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Turinio vertinimo idėja nėra koncepciškai nauja. Kai kuriose srityse tai yra aktyviai taikoma, pavyzdžiui, daugelyje šalių kino filmai yra reitinguojami, o Lietuvoje ir televizijos laidos bei filmai ir serialai dažnai būna pažymėti įvertinimu. Iš to išeina, kad turinio blokavimas negali būti nei primestas, nei juo galima daug manipuliuoti – bent jau tai dalyti būtų ypač sunku.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tokių turinio vertinimo standartų yra sukurtų ir internetui. W3C koordinuoja iniciatyvą, vadinamą &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Platform for Internet Content Selection&lt;/span&gt; (PICS) (lt. interneto turinio parinkimo platforma). PICS tai iniciatyva, kurios tikslas sudaryti infrastruktūrą žymių suteikimui turiniui, tačiau ši iniciatyva yra neutrali ta prasme, kad ji nenurodo žymių turinio. Nurodomas tik žymės formatas ir aprašoma, kaip tam tikros žymės gali būti perduodamos. Iš to išeina, kad tai yra platforma, kuria remiantis gali būti konstruojama programinė įranga, skirta turinio filtravimui  bei turinio reitingavimui.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;PICS specifikacija pateikia priemones turinio reitingavimo sistemai. Specifikaciją sudaro šie pagrindiniai komponentai:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Sintaksė, skirta aprašyti turinio reitingavimo sistemą, kad kompiuterinės programos galėtų pristatyti reitingavimo sistemą bei jos žymes vartotojams.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Sintaksė, skirta aprašyti žymėms, kad kompiuterinės programos galėtų jas automatiškai apdoroti. Žymė aprašo arba vieną dokumentą, arba dokumentų grupę. Taip pat žymė gali turėti susieto dokumento maišos reikšmę (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;hash value&lt;/span&gt;) ar gali būti net pasirašyta skaitmeniniu parašu.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Būdą, įterpti žymes (ar žymių sąrašus) į RFC 822 perdavimą ir HTML formato dokumentus. Pirmuoju atveju RFC 822 stiliaus antraštės yra naudojamos, o antruoju atveju HTML META žymės yra naudojamos įterpti žymes į HTML dokumento antraštę.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;HTTP protokolo plėtinys, kad klientai galėtų prašyti, jog žymės būtų persiųstos kartu su dokumentu (turiniu).&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Užklausų sintaksę internetinei žymių duomenų bazei (dažnai vadinamą „žymių tarnyba“).&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Jau pakankamai seniai yra sukurta programinė įranga, kuri įgyvendina PICS specifikaciją ir W3C palaiko tokios su PICS suderinamos programinės įrangos sąrašą (t. y. klientų programinė įrangos, HTTP serverių, įgaliotųjų serverių, žymių tarnybų ir reitingavimo sistemų sąrašai).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bendriausia prasme PICS gali būti naudojama ir kai pats žymi (kai pats turinio teikėjas ar internetinis leidėjas pažymi turinį), ir kai žymi tretieji asmenys (žymių tarnybos).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Turinio teikėjas pirmiausia turi apsispręsti, kokį reitingavimo žodyną jis naudos. W3C rekomenduoja naudoti reitingavimo žodynus tokius, kokius jau naudoja kiti, taip palengvinant vartotojams suprasti atitinkamas žymes. Tokių reitingavimo žodynų sąrašą W3C irgi pateikia, bet nerekomenduoja jokio konkretaus vieno. Dažniausias scenarijus yra toks, kad turinio teikėjas pasirenka tam tikrą reitingavimo servisą, nurodo tam tikrą savo turinį ir užpildo anketą. Tai atlikus servisas suteikia turinio teikėjui specialaus formato žymę, kuri turi būti įterpiama į atitinkamą HTML dokumentą.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Be turinio teikėjų dar yra ir nepriklausomos reitingavimo agentūros, kurioms nereikia bendradarbiauti su turinio teikėjais, jei jos nori pažymėti jų turinį. Kaip ir turinio teikėjų atveju, nepriklausomos reitingavimo agentūros pirmiausia turi susikurti, arba paimti jau naudojamą žymių žodyną. Tada vertintojas naudoja specialią programinę įrangą, kuri sugeba įvertinti tam tikrus tinklalapius. Toliau, vietoj to, kad įdėtų žymes į HTML dokumentus, šios nepriklausomos reitingavimo tarnybos platina žymes per atskirą tarnybinę stotį, kuri vadinama žymių tarnyba. Tada vartotojo naudojama filtravimo programinė įranga turi kreiptis į tą žymių tarnybą ir gauti žymę, priskirtą tam tikram tinklalapiui.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiuo metu yra veikiantys keli su PICS suderinami reitingavimo servisai, kurie leidžia turinio teikėjams žymėti savo dokumentus. Pati pagrindinė reitingavimo schema ir servisas yra RSACi, sukurta &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Recreational Software Advisory Council&lt;/span&gt; (lt. poilsinės programinės įrangos konsultacinė tarnyba) ir tai buvo nepriklausoma, ne pelno siekianti organizacija įsikūrusi JAV, tačiau dar 1999 metais ji buvo prijungta prie dabar esančios&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Family Online Safety Institute&lt;/span&gt; (lt. šeimos saugumo internete institutas).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;RSACi sistema pateikia vartotojams skaitmeniniu parašu pasirašytą informaciją apie smurto, nuogybės, sekso ir įžeidžiančios kalbos lygį tinklalapiuose ir žaidimuose. RSACi lygiai yra pateikti lentelėje:&lt;/p&gt;&lt;table style=&quot;border-collapse: collapse; border: medium none;&quot; border=&quot;1&quot; cellpadding=&quot;0&quot; cellspacing=&quot;0&quot;&gt; &lt;tbody&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border: 1pt solid windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt; &lt;b&gt;Lygis&lt;/b&gt;&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: 1pt 1pt 1pt medium; border-style: solid solid solid none; border-color: windowtext windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt; &lt;b&gt;Smurto reitingo aprašymas
&lt;/b&gt; &lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: 1pt 1pt 1pt medium; border-style: solid solid solid none; border-color: windowtext windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt; &lt;b&gt;Nuogybės reitingo aprašymas&lt;/b&gt; &lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: 1pt 1pt 1pt medium; border-style: solid solid solid none; border-color: windowtext windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt; &lt;b&gt;Sekso reitingo aprašymas&lt;/b&gt; &lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: 1pt 1pt 1pt medium; border-style: solid solid solid none; border-color: windowtext windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt; &lt;b&gt;Įžeidžiančios kalbos reitingo aprašymas&lt;/b&gt; &lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;4&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Prievarta arba ištvirkimas, nepelnytas smurtas.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nuogumas iš priekio (klasifikuojamas kaip provokuojantis rodymas).&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Atviri lytiniai aktai arba lytiniai nusikaltimai.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Šiurkšti, vulgari kalba arba radikali neapykantos kalba.&lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;3&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Agresyvus smurtas arba žmonių mirtis.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nuogumas iš priekio.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Ne atviri lytiniai aktai.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Mažiau vulgari kalba arba neapykantos kalba.&lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;2&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Realistiškų objektų naikinimas.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Dalinis nuogumas.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Apsirengusių lytiniai veiksmai.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Vidutinio stiprumo keiksmažodžiai ar neapykanta.&lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;1&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Žmogaus sužeidimas.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Per daug apnuoginantys drabužiai.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Aistringas bučiavimasis.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Švelnūs keiksmažodžiai.&lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;tr&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;0&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nei vienas iš anksčiau paminėtų arba su sportu susijęs dalykas.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nei vienas iš anksčiau minėtų.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nei vienas ir anksčiau minėtų arba nekaltas bučiavimasis ar romantika.&lt;/td&gt; &lt;td style=&quot;border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot;&gt;Nei vienas iš anksčiau minėtų.&lt;/td&gt; &lt;/tr&gt; &lt;/tbody&gt; &lt;/table&gt;&lt;p&gt;Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, kad RSACi sistemą palaiko Internet Explorer naršyklė. Šios naršyklės naudotojai gali pasirinkti pagal RSACi kriterijus, kokios kategorijos kokio lygio tinklalapius turėtų programa automatiškai blokuoti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Verta paminėti ir tai, kad pakankamai dažnai teigiama [Yee98], kad RSACi sistema yra nepatikima dėl to, kad jos žymių skyrimas dažnai yra neracionalus. Pavyzdžiui Rubenso darbai, kuriose vaizduojamas nuogumas RSACi yra vertinamas taip pat, kaip Hustler žurnalo pagrindinės nuotraukos.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taip pat yra dar keli dalykai, kuriuose verta žinoti apie turinio reitingavimo bei pasiryžimo technologijas:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Ne visomis žymėmis galima pasitikėti. Pavyzdžiui, kompiuterinio viruso kūrėjas gali labai lengvai sukurti ir platinti žymę, sakančią, kad jo kompiuterinė programa yra saugi, nors išties ji yra užkrėsta virusu. Žymių tikrinimas pakeičia klausimą „ar pasitikėti turinio kūrėju?“ klausimu „ar pasitikėti žymės kūrėju?“ ir dėl to, jei abu šie kūrėjai yra tas pats asmuo – pasitikėti žyme nėra saugiau nei pačiu turiniu. Vienas iš akivaizdžiausių sprendimų yra naudoti apsaugotas nuo pakeitimo žymes arba kriptografines technologijas, kurios pasakytų, ar turinys buvo pakeistas nuo tada, kai jam suteikė žymę, ar ne.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Vien tik turinio kūrėjo žymėjimas negali privesti iki visiško nepageidaujamo turinio blokavimo, nes kūrėjas gali nuspręsti ignoruoti kai kurias žymes (t. y. nežymėti savo dokumentų, jei jiems suteiktos žymės jo netenkina).&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Bet kokia reitingavimo sistema, kad ir kokia ji gerai organizuota ir vykdoma būtų, slops, jei bus nekomercinė (o komercinės, savo ruožtu, turi kitų minusų), nes reitingavimas reikalauja daug išteklių, kurių tiesiog nebus įmanoma skirti pakankamai daug. Dėl to dauguma nepopuliarių tinklalapių nebus reitinguoti ir dėl to vartotojai, kurie dėl saugumo nuspręs blokuoti nereitinguotus tinklalapius galės prieiti tik prie labai ribotos interneto dalies. &lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Nors ši technologija sukurta jau pakankamai seniai (daugiau nei prieš dešimtmetį), deja ji nėra plačiai naudojama.&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;4. Interneto cenzūravimas pasaulio šalyse&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Be to, kad didelės organizacijos blokuoja įvairius tinklalapius darbuotojų darbo vietose, taip norėdamos priversti darbuotojus dirbti jiems skirtus darbus, ir be to, kad kai kurie žmonės savanoriškai blokuoja nepageidautiną interneto turinį, šiuolaikiniame pasaulyje, kur internetas ir informacija jame įgauna didelę reikšmę, yra valstybių, kurios draudžia priėjimą prie įvairių interneto resursų savo piliečiams. Šiame skyriuje bus trumpai apžvelgtos tos valstybės bei paanalizuota interneto cenzūravimo situacija pasaulyje. Bendrą vaizdą galima matyti pateiktame paveiksliuke:&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot; href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjvxRpy5QUbih9xFSiM2IG6MEjskN-1DhzxlZu1muw6Ea8a4xcvxCuCONEmPfCHWlyuRJe17cpW48iInjuV7N5_I1PfbcZn052lnlW7FdfNn3PFoYbgkrrLV2o6EC5YAXJ1mWgJ3N1khb8/s1600/internet_censorship.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 183px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjvxRpy5QUbih9xFSiM2IG6MEjskN-1DhzxlZu1muw6Ea8a4xcvxCuCONEmPfCHWlyuRJe17cpW48iInjuV7N5_I1PfbcZn052lnlW7FdfNn3PFoYbgkrrLV2o6EC5YAXJ1mWgJ3N1khb8/s400/internet_censorship.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5581081729810640226&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;border: 1pt none windowtext; background: none repeat scroll 0% 0% black; font-style: italic;color:black;&quot; &gt;__&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Didžiausi interneto priešai; &lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;border: 1pt none windowtext; background: none repeat scroll 0% 0% rgb(207, 181, 59); font-style: italic;color:#CFB53B;&quot; &gt;__&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Atidžiai stebimos šalys; &lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;border: 1pt none windowtext; background: none repeat scroll 0% 0% gold; font-style: italic;color:gold;&quot; &gt;__&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Šiek tiek cenzūruojamas internetas; &lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;border: 1pt none windowtext; background: none repeat scroll 0% 0% blue; font-style: italic;color:blue;&quot; &gt;__&lt;/span&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Jokio cenzūravimo (paimta iš [Wik09])&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;&lt;/span&gt;Organizacija &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;OpenNet Initiative&lt;/span&gt; (ONI) pateikia šalių skirstymą pagal interneto cenzūravimo bei stebėjimo lygį. Pateikiami žemėlapiai [ONI09], suskirstantys šalis pagal tam tikrus filtravimo aspektus, ir keturi lygiai: ypač stiprus, stiprus, atrankinis, įtariama (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Pervasive, Substantial, Selective, Suspected&lt;/span&gt;). Taip pat kita organizacija &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Reporters without Borders&lt;/span&gt; yra paskelbusi sąrašą „interneto priešai“ [RWB06] [RWB08], kuriame šiuo metu yra 15 valstybių.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Atsižvelgiant į šiuos du sąrašus čia apžvelgsime kelias valstybes bei padėtį jose.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Kuba&lt;/span&gt;. Kuboje vienam gyventojui tenka mažiausiai kompiuterių ir interneto prieinamumas yra mažiausias iš visos lotynų Amerikos šalių. Piliečiai turi naudotis valstybės kontroliuojamais prisijungimo prie interneto taškais, kur jų veiksmai yra fiksuojami bei naudojamas IP adresų blokavimas ir raktinių žodžių blokavimas. Pasak Kubos vyriausybės interneto paplitimas šalyje yra mažas dėl didelių jo įrengimo kaštų ir JAV embargo. Kubos vyriausybė laiko įkalinusi nepriklausomus žurnalistus, dėl to, kad jie prisidėjo prie straipsnių internete skelbimo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Iranas&lt;/span&gt;. Interneto cenzūravimas yra deleguotas interneto tiekėjams, kurie blokuoja turinius, kenkiančius vyriausybei, politinius tinklaraščius, moterų teisių tinklalapius, internetinius laikraščius ir pornografinius tinklalapius. Irano tinklaraštininkai, kurie, valdžios manymų, skelbė netinkamą informaciją laikomi įkalinti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Mianmaras&lt;/span&gt; (dar vadinamas Burma). Burma blokuoja politinių oponentų tinklalapius, žmogaus teises skelbiančius tinklalapius ir organizacijų, skatinančių demokratiją Burmoje, tinklalapius. Per 2007 metų antivyriausybinius protestus Burma visiškai atjungė tarptautinius interneto kanalus.
Šiaurės Korėja. Tik keli tūkstančiai (t. y. apie 4%) piliečių Šiaurės Korėjoje turi prieigą prie interneto. Be to naudojimasis internetu yra ypač stebimas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Kinija&lt;/span&gt;. Kinija blokuoja internetinius tinklalapius, kurie susiję su Tibeto nepriklausomybe, Taivano nepriklausomybe, policijos žiaurumu, Tianmeno aikštės protestais 1989 metais, žodžio laisve, demokratija, pornografija, blokuoja kai kuriuos naujienų tinklalapius ir kai kurių religinių judėjimų tinklalapius bei daugumą tinklaraščių. Daugiau nei 50 asmenų yra įkalinti Kinijoje dėl publikacijų internete. Blokavimui naudoja įvairias priemones: DNS filtravimą, URL filtravimą, IP blokavimą, filtravimą pagal raktinius žodžius taip pat naudojant įgaliotuosius serverius.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Sirija&lt;/span&gt;. Sirija blokuoja politinius tinklalapius ir yra areštavusi žmones, kurie bando prie jų prisijungti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Tunisas&lt;/span&gt;. Tunisas blokuoja tūkstančius tinklalapių (susijusių su pornografija, internetiniu vertimu, blokuoja el. paštą, paieškos sistemų podėlius), lygiaranges sistemas (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;peer-to-peer&lt;/span&gt;) ir ftp protokolą. Šie filtravimai atliekami naudojant neanoniminius įgaliotuosius serverius bei jungčių (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;port&lt;/span&gt;) blokavimą. „Internetiniai nusikaltėliai“ yra įkalinami dėl savo veiklos internete.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Uzbekistanas&lt;/span&gt;. Uzbekistane neleidžiama prieiti prie tinklalapių susijusių su islamo judėjimais, nepriklausoma žiniasklaida, nevyriausybinėmis organizacijomis ir prie tinklalapių, kritikuojančių vyriausybę pažeidžiant žmonių teises.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Vietnamas&lt;/span&gt;. Vietname pagrindiniai tinklai blokuoja priėjimą prie tinklalapių, kuriuose kritikuojama Vietnamo valdžia, blokuojami tinklalapiai susiję su žmonių teisėmis, priešiškomis politinėmis grupuotėmis ir pan. Internetinė policija stebi klientų veiklą interneto kavinėse ir interneto vartotojai yra įkalinami už demokratijos skatinimą internete.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kaip matome, šiose šalyse pagrinde yra naudojamos ankstesniuose skyriuose aprašytos turinio internete cenzūravimo priemonės.&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;5. Cenzūravimo išvengimas&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Kaip ir su kiekvienu suvaržymu, žmonės pradeda norėti pasiekti tai, ko negali. Taip pat yra ir su interneto cenzūravimu – yra sukurta ir pateikiama nemažai būdų, kaip apeiti įvairias blokavimo ir/ar filtravimo sistemas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Keli verti paminėti būdai yra:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Webproxy (pvz. CGIProxy [Mar08], PHProxy ir kt.).&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Įgaliotųjų serverių įrankiai (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;proxytool&lt;/span&gt;). Pavyzdžiui, Tor programinė įranga [TTP09], kuri veikia kaip išskirstytas tinklas. Jungiantis per Tor imituojamą įgaliotąjį serverį, užklausa pereina per kitus savanorius, prisijungusius prie tinklo, ir grąžinamas rezultatas.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;VPN (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;virtual private network&lt;/span&gt;), tai privatus komunikacijų tinklas, naudojamas saugiai jungtis per viešą tinklą. Kadangi siunčiami duomenys yra užkoduojami, tai tik siunčiantysis (VPN serveris) ir gaunantysis (klientas) gali matyti, kas yra siunčiama. Tokie servisai dažniausiai yra mokami.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Tačiau nei vienas būdas nėra išskiriamas kaip geriausias ar patikimiausias. Daugiau apie interneto cenzūravimo išvengimą galima rasti [TIC09] [Has02].&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;6. Išvados&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Bendriausia prasme cenzūravimas tai tam tikro pobūdžio informacijos blokavimas tam tikru kanalu. Tai nėra naujas dalykas ir vienokia ar kitokia išraiška egzistuoja jau seniai. Dėl įvairių priežasčių cenzūravimas siūlomas ir interneto turiniui. Jei būtų nuspręsta, kad interneto cenzūravimas yra būtinas, tai reikėtų rinktis vieną ar kelias iš egzistuojančių technologijų tam užtikrinti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiame darbe aprašyti du pagrindiniai metodai interneto turinio filtravimui ir blokavimui. Kiekvienas iš metodų turi privalumų, bet kartu turi ir daug trūkumų. Jei interneto turinio filtravimas būtų privalomas, vienas iš priimtiniausių sprendimų būtų toks, kad interneto tiekėjai pateiktų įgaliotuosius serverius su galimybe pasirinkti vieną iš dviejų:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;„Švarus servisas“ – leisti prieiti prie tinklalapių, kurie yra leidžiamųjų tinklalapių sąraše ir blokuoti visus kitus.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;„Geriausių pastangų servisas“ – blokuoti tuos tinklalapius, kurie yra juodajame sąraše, bet leisti prieiti prie visų kitų.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Kadangi palaikyti tokius filtravimus interneto tiekėjui kainuoja papildomai, tai eksploatacijos kaštus turėtų apmokėti klientai arba interneto tiekėjai tokią paslaugą galėtų siūlyti nemokamai, tikėdamiesi, kad jiems tai suteiks konkurencingumo. Taip pat valstybė galėtų suteikti tam tikrų teisių ar nuolaidų interneto tiekėjams, kurie siūlo savo klientams tokias paslaugas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Bet kokiu atveju norint, kad blokavimas veiktų patikimai, būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Vietinis turinys, kuris laikomas nepriimtinu efektyviausiai būtų blokuojamas interneto tiekėjų, tačiau dauguma interneto turinio yra svetimose šalyse. Čia iškyla tokių dilemų kaip kad vienoje šalyje tas pats turinys gali būti nelegalus, o kitoje šalyje jis gali būti draudžiamas įstatymų. Tai galima būtų spręsti tarptautiniu mastu kuriant specialią infrastruktūrą, kuri padėtų interneto turinio tiekėjams gavus užklausą iš tam tikroje šalyje esančio vartotojo priimti sprendimą, ar perduoti jam prašomą turinį, ar ne.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taip pat bet koks bandymas blokuoti turinį neigiamai veikia viso pasaulio interneto vartotojų požiūrį. Nors nemažai valstybių sugeba blokuoti ir „apsaugoti“ savo gyventojus nuo, jų nuomone, nepriimtinos informacijos, vartotojai įvairiais būdais bando pasiekti tai, kas yra blokuojama.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Verta atkreipti dėmesį į tai, kad „interneto priešais“ vadinamose šalyse, kuriose internetas ypač daug cenzūruojamas, interneto cenzūra nėra naudojama pagal pagrindinę idėja – apsaugoti žmones nuo jiems patiems nepageidaujamos informacijos ir turinio. Šiose šalyse cenzūra naudinga ne žmonėms, o yra įvesta politiniais sumetimais ir neturėtų būti toleruojama.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kaip ir pačiam interneto cenzūravimui, cenzūravimui apeiti yra siūloma nemažai būdų, tačiau nei vienas negali būti išskiriamas kaip geriausias, patikimiausias ar saugiausias.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Norintiems daugiau pasidomėti šiais dalykais siūlau pasiskaityti [DPR+08] knygą.&lt;/p&gt;&lt;h2&gt;7. Šaltinių sąrašas&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;[BBC11] BBC News. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Libya removes itself from the net&lt;/span&gt;. 2011 m. kovo mėn. [Žiūrėta 2011-03-06]. &lt;a href=&quot;http://www.bbc.co.uk/news/technology-12653078&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[DPR+08] Ronald Deibert, John Palfrey, Rafal Rohozinski, Jonathan Zittrain, eds. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Access Denied: The Practice and Policy of Global Internet Filtering&lt;/span&gt;, (Cambridge: MIT Press) 2008. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://opennet.net/accessdenied&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Has02] Bennett Haselton. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;List of possible weaknesses in systems to circumvent Internet censorship&lt;/span&gt;. 2002 m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://www.peacefire.org/circumventor/list-of-possible-weaknesses.html&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Yee98] Danny Yee.&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Against Labelling (ICRA/RSACi)&lt;/span&gt;. 1998 m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://danny.oz.au/freedom/rsaci/&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Mar08] James Marshall. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;CGIProxy - HTTP/FTP Proxy in a CGI Script&lt;/span&gt;. 2008 m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://jmarshall.com/tools/cgiproxy/&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[ONI09] OpenNet Initiative.&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Global Internet Filtering Map&lt;/span&gt;. 2009 m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://map.opennet.net/&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Opp03] Rolf Oppliger. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Security Technologies for the World Wide Web&lt;/span&gt;, Second Edition. Artech House, 2003.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Ric11] Matt Richtel. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Egypt Cuts Off Most Internet and Cell Service&lt;/span&gt;. 2011 m. sausio mėn. [Žiūrėta 2011-03-06]. &lt;a href=&quot;http://www.nytimes.com/2011/01/29/technology/internet/29cutoff.html&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[RWB06] Reporters Without Borders. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;List of the 13 Internet enemies&lt;/span&gt;. 2006 m. lapkričio mėn. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://www.rsf.org/article.php3?id_article=19603&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[RWB08] Reporters Without Borders. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;List of the 13 Internet enemies 2008&lt;/span&gt;. 2008 m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://www.rsf.org/article.php3?id_article=26082&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[TIC09] &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;The Internet censorship wiki&lt;/span&gt;. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://en.cship.org/wiki/&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[TTP09] &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;The Tor Project. Tor: Overview&lt;/span&gt;. 2009m. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://www.torproject.org/overview.html.en&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Wer08] Jonathan Werve.&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Internet Censorship: A Comparative Study&lt;/span&gt;. 2008 m. vasario mėn. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://commons.globalintegrity.org/2008/02/internet-censorship-comparative-study.html&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Wik09] &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Internet censorship - Wikipedia, the free encyclopedia&lt;/span&gt;. [Žiūrėta 2009-03-10]. &lt;a href=&quot;http://en.wikipedia.org/wiki/Internet_censorship&quot;&gt;Prieiga per internetą&lt;/a&gt;.
&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/03/interneto-cenzuravimas.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjvxRpy5QUbih9xFSiM2IG6MEjskN-1DhzxlZu1muw6Ea8a4xcvxCuCONEmPfCHWlyuRJe17cpW48iInjuV7N5_I1PfbcZn052lnlW7FdfNn3PFoYbgkrrLV2o6EC5YAXJ1mWgJ3N1khb8/s72-c/internet_censorship.png" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-8696384848551516007</guid><pubDate>Fri, 18 Feb 2011 20:20:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-02-18T22:29:23.403+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">mokslinis darbas</category><title>Patarimai rašantiems rašto darbus</title><description>&lt;p&gt;Šį semestrą esu trijų trečiakursių vadovas (kursinių darbų), tai šiandien surašiau šiokius tokius patarimus rašantiems tokius darbus. Kai kurie aspektai ir punktai aktualūs tik VU MIF studentams, bet daug kas tinka visiems ;)&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Visi rašto darbai informuoja skaitytoją apie:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;temos svarbumą;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;tyrimo klausimą;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;ką tyrėjas padarė atsakydamas į klausimą;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;gautus rezultatus;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;gautų rezultatų interpretacijas.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;h2&gt;Darbo turinys&lt;/h2&gt;&lt;p&gt;Rašto &lt;strong&gt;darbo dalys ir jų tvarka&lt;/strong&gt; yra pateikti kursinių darbų metodiniuose nurodymuose (t. y. &lt;a href=&quot;http://www.mif.vu.lt/katedros/se/Studentams/Studentams.htm&quot;&gt;čia&lt;/a&gt;).&lt;/p&gt;

&lt;p&gt;Dažniausiai „Medžiagos darbo tema dėstymo skyriai“ turi tokią bendriausią struktūrą:&lt;/p&gt;
&lt;ol&gt;
&lt;li&gt;&lt;strong&gt;Teorinė dalis&lt;/strong&gt; (kaip kiti sprendė iškeltą problemą):
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Kryptinga literatūros tam tikra tema analizė, padedanti formuluoti
tikslus ir hipotezes (reikia išdėstyti tezes ir argumentus).&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Apžvelgiami svarbiausi su tema susiję atitinkami šaltiniai.
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Literatūros ieškoti patogu naudojantis &lt;a href=&quot;http://scholar.google.com/&quot;&gt;scholar.google.com&lt;/a&gt;, taip pat
labai verta ieškant &lt;a href=&quot;http://www.tinklas.vu.lt/?type=menu&amp;amp;itemID=196&quot;&gt;susikonfiguruoti
VU VPN&#39;ą&lt;/a&gt;, tada turėsite priėjimą prie žymiai daugiau el.
resursų.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Trumpos ir vertingos rekomendacijos, kaip skaityti mokslinius
straipsnius: S. Keshav, &lt;em&gt;&lt;a href=&quot;http://uosis.mif.vu.lt/%7Ezledas/RastoDarbai/p83-keshav-how_to_read_a_paper.pdf&quot;&gt;How
to Read a Paper&lt;/a&gt;&lt;/em&gt;, ACM SIGCOMM Computer Communication
Review, Vol. 37-3, pp. 83-84, 2007.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Turi būti identifikuojama: teorinis pagrindas; kintamieji;
metodologiniai ir sąvokiniai ankstesnių tyrimų trūkumai ir
ribotumai.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Pagrindžiami tyrimo tikslas ir hipotezės.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;&lt;strong&gt;Tyrimas &lt;/strong&gt;(ką padariau, kad pabandyčiau išspręsti
problemą):
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Reikia aprašyti tyrimo eigą.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;&lt;strong&gt;Rezultatai ir jų aptarimas&lt;/strong&gt; (ką atradau ir ką reiškia
gauti rezultatai):
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Tai gali nebūti išskirta į atskirą skyrių (dalis gali būti
pateikiama prie tyrimo, kita dalis gali būti pateikiama „Rezultatai
ir išvados“ skyriuje).&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;
&lt;/li&gt;
&lt;/ol&gt;

&lt;h2&gt;Darbo apiforminimas ir pateikimas&lt;/h2&gt;

&lt;p&gt;Darbo struktūra, &lt;strong&gt;darbo teksto bei literatūros sąrašo formatavimo
reikalavimai&lt;/strong&gt; pateikiami kursinių darbų metodiniuose nurodymuose,
kurie yra paskelbti katedros tinklalapyje (t. y. &lt;a href=&quot;http://www.mif.vu.lt/katedros/se/Studentams/Studentams.htm&quot;&gt;čia&lt;/a&gt;).&lt;/p&gt;

&lt;h2&gt;Kas yra plagijavimas ir kaip jo išvengti&lt;/h2&gt;

&lt;p&gt;Plagijavimas, tai: svetimos autorystės, svetimo veikalo ar išradimo
pasisavinimas (LKŽ).&lt;/p&gt;

&lt;p&gt;Kaip tai atsitinka?&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Netinkamai nurodomi šaltiniai.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Šaltiniai iš viso necituojami.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Perdėtai naudojami išoriniai šaltiniai.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Tiesiog kopijuojamas svetimas tekstas.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;

&lt;p&gt;Aptikus, kad darbas plagijuotas darbas bus nepriimtas (skola) ir studentas
gali būti išmestas iš universiteto.&lt;/p&gt;

&lt;p&gt;Kaip išvengti plagijavimo?&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Išmokti citavimo taisykles.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Perfrazuoti užrašant kito žmogaus mintis.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Darbe nurodyti šaltinius.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;

&lt;p&gt;Kada nurodyti šaltinius?&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Kai naudojatės kito asmens žodžiais ar idėjomis iš bet kurio kito
šaltinio.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Kai tiksliai cituojate kito asmens žodžius ar idėjas.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Kai perspausdinate paveikslus, diagramas ar lenteles.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;

&lt;h2&gt;Gynimo skaidrių turinys ir patarimai&lt;/h2&gt;

&lt;p&gt;Skaidrių turinys:&lt;/p&gt;
&lt;ol&gt;
&lt;li&gt;Tematika (svarbiausių tematikos sąvokų apibrėžimai, įvadas į
tematiką) - &lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt; skaidrė&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Problemos/uždavinio formulavimas (iš to turi išplaukti pagrindinė
darbo tema) - &lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt; skaidrė&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Darbo tikslo formulavimas (jei sutampa su problemos formulavimu, tai
kartoti nereikia) - &lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt; skaidrė&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Darbo planas (kaip pasieksite tikslą) - čia surašote punktus, kuriais
buvo/bus pasiektas darbo tikslas - &lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt; skaidrė&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Temos gynimui (magistrantams): svarbiausios sąvokos (apibrėžimai, jei
ilgi, neturi būti rašomi - turi būti sakomi žodžiu) -
&lt;strong&gt;2-3&lt;/strong&gt; skaidrės&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Darbo gynimui (bakalaurams, magistrantams): darbo metu iškilusios
problemos, esminiai priimti sprendimai, kas buvo padaryta jūsų pačių
(&quot;susipažinau&quot;, &quot;sukonspektavau&quot;, &quot;išsiaiškinau&quot;, &quot;išmokau&quot;
&lt;strong&gt;tinka tik kursiniams darbams!&lt;/strong&gt;) - &lt;strong&gt;3-6&lt;/strong&gt;
skaidrės&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;(Laukiami) rezultatai - sąrašo pavidalu, ne daugiau trijų.
&quot;Susipažinau&quot;, &quot;sukonspektavau&quot;, &quot;išsiaiškinau&quot;, &quot;išmokau&quot;
&lt;strong&gt;tinka tik kursiniams darbams!&lt;/strong&gt; - &lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt;
skaidrė&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Išvados - sąrašo pavidalu, ne daugiau trijų (temos gynime nereikia) -
&lt;strong&gt;1&lt;/strong&gt; skaidrė. Nebandykite rezultatų, pastebėjimų,
komentarų, nuomonių apiforminti kaip išvadų!&lt;/li&gt;
&lt;/ol&gt;

&lt;p&gt;Pastabos:&lt;/p&gt;
&lt;ul&gt;
&lt;li&gt;Iš viso gynimui bus skirta 10 min. (net ir galutiniam), taigi turėtų
būti ne daugiau 10-12 skaidrių.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Skaidres rekomenduotina ruošti su specializuota programine įranga ir
atsižvelgti į jos perspėjimus apie problemas skaidrėse (pvz., per
mažas šrifto dydis). Šrifto dydis skaidrėse turi būti nemažesnis nei
20pt.&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Prisilaikykite 5-7 elementų principo, t. y., vienoje skaidrėje
neturėtų būti daugiau nei 5-7 elementų (punktų sąraše, objektų
piešinėlyje ir pan.), sakinyje - ne daugiau 5-7 žodžių (jei norėsite,
daugiau pasakysite žodžiu).&lt;/li&gt;
&lt;li&gt;Jokiu būdu skaidrė neturi būti tiesiog vienas paragrafas teksto!
Skaidrė yra skirta iliustruoti jūsų pristatymą, o ne būti skaitoma
kaip knyga.&lt;/li&gt;

&lt;li&gt;Gynimą repetuokite su laikrodžiu bent 5 kartus! Apšlifuokite
apibrėžimus ir kitus pasakymus, kad galėtumėte berti &quot;kaip
žirnius&quot;, o ne galvoti prie kiekvienos skaidrės, kaip čia suformuluoti
sakinį. Pristatyme neturi būti ilgesnės nei 1-2 sekundės tylos pauzės.
Vienai skaidrei bus &amp;lt; 1 min., bet ir per vieną minutę galima pasakyti
labai daug, jei prieš tai pasiruošite.&lt;/li&gt;
&lt;/ul&gt;

&lt;p&gt;&amp;nbsp;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&amp;nbsp;&lt;/p&gt;
&lt;p&gt;Šie patarimai paruošti vadovaujantis S. Girdzijauskienės skaidrėmis ir
D. Čiukšio &lt;a href=&quot;http://uosis.mif.vu.lt/%7Edonatas/Vadovavimas/&quot;&gt;patarimais
studentams&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/02/patarimai-rasant-rasto-darbus.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-2157214495863808772</guid><pubDate>Tue, 15 Feb 2011 18:30:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-02-15T20:30:10.990+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">balso sintezė iš teksto</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">kompiuterinė lingvistika</category><title>Kompiuterinė lingvistika: balso sintezė iš teksto (3)</title><description>&lt;p&gt;&lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2010/12/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html&quot;&gt;Praeitame įraše&lt;/a&gt; trumpai susipažinome su kalbos sintezės iš teksto sistemomis. Šiame įraše apžvelgsime tokių sistemų rūšis.
&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.3. Kalbos sintezės sistemų skirstymas&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kompiuterinės kalbos sintezės sistemos skirstomos į tris pagrindines grupes:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Artikuliaciniai sintezatoriai.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Formantiniai sintezatoriai.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Garsus jungiantieji sintezatoriai.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Toliau bus trumpai apžvelgti šie trys sintezatorių tipai.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.3.1.    Artikuliaciniai sintezatoriai&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Artikuliaciniai sintezatoriai bando tiesiogiai modeliuoti žmogaus kalbos išgavimo sistemą. Šios sistemos stengiasi atkartoti kalbos organų judesius ir taip modeliuoti kalbos trakto akustiką. Tiksliai modeliuojant žmogaus kalbos traktą kylą sunkumų: pirmiausia reikia atlikti tikslius organų matavimus, tačiau sudėtingiausia yra modeliuoti organų (liežuvio, lūpų ir kt.) judesius, nes tam atlikti reikia ypač daug skaičiavimų. Tačiau šio metodo privalumas yra tas, kad tiksliai modeliuojant galima gauti labai natūralią kalbą. Būtent dėl šio privalumo artikuliaciniai sintezatoriai laikomi potencialiais geros kokybės sintezatoriais ateityje.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.3.2.    Formantiniai sintezatoriai&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Formantiniai sintezatoriai buvo patys populiariausi iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Dėl savo paprastumo ir nereiklumo skaičiavimams, beveik visi pirmieji sintezatoriai buvo šio tipo. Formantiniai sintezatoriai generuoja kalbą, remdamiesi akustiniu-fonetiniu modeliu, kuriame stengiamasi modeliuoti balso trakto kuriamas savybes, svarbias suvokimui: energiją, tono aukštį, formantinius dažnius.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vieno iš tokių sintezatorių schema pateikta 3 pav.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot; href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj1ApCcs3sZunOEAdbROqwKXPx2RAoHMuEgIdLmZYmdnXQHjQCPkPWWlfuI2SgQbqT_tzJP1HLrFU54X8S3K8waIDtSmpCJA_D4DIHKDYpDdxTgWfJ3CLPi1135lyqgRbIvwdYQCymO_wc/s1600/PARCAS.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 221px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj1ApCcs3sZunOEAdbROqwKXPx2RAoHMuEgIdLmZYmdnXQHjQCPkPWWlfuI2SgQbqT_tzJP1HLrFU54X8S3K8waIDtSmpCJA_D4DIHKDYpDdxTgWfJ3CLPi1135lyqgRbIvwdYQCymO_wc/s400/PARCAS.jpg&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5573984571740696258&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;3 pav. Formantinio sintezatoriaus schema (paimta iš [Lai82])&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Jame naudojami tokie parametrai [Lai82]:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;F0 – pagrindinis dažnis;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;A0 – garsinės komponentės amplitudė;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;F1 ... F5 – formantų dažniai;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Q1 ... Q5 – formantų Q reikšmės;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;VL – skardžios komponentės amplitudė (žema);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;VH – skardžios komponentės amplitudė (aukšta);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;FL – duslios komponentės amplitudė (žema);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;FH – duslios komponentės amplitudė (aukšta);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;QN – nosinio formanto Q reikšmė, esant 250 Hz.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.3.3.    Garsus jungiantieji sintezatoriai&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Garsus jungiantieji sintezatoriai pradėjo populiarėti praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Pagrindinė jų savybė ta, kad yra naudojama įrašytų garsų duomenų bazė, ir iš tų garsų generuojami nauji garsai. Tai turbūt lengviausias būdas išgauti geros kokybės balsą, tačiau pati duomenų bazė užima pakankamai daug vietos. Vienas iš pagrindinių klausimų – kokio ilgio garsus saugoti duomenų bazėje? Kuo ilgesni garsai, tuo geresnė sintezuotos kalbos kokybė, nes tuo mažiau jungimų reikia, tačiau ilginant pradinius garsus didėja ir duomenų bazei reikalingos atminties dydis. Kitas svarbus klausimas – kiek kiekvieno garso variantų turėti duomenų bazėje? Nuo to priklauso, kiek reikės atlikti modifikacijų, o kiekviena modifikacija daugiau ar mažiau prastina galutinės sintezuotos kalbos kokybę. Yra įvairių pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą (pavyzdžiui, [KV01] siūloma imti po kelis variantus tų garsų, kurie dažniausiai sukelia trūkius spektre).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kita šio tipo sintezatorių savybė yra ta, kad norint gauti kito žmogaus kalbą, reikia turėti kitą garsų duomenų bazę, o kadangi garsų duomenų bazės sudarymas yra pakankamai sudėtingas ir ilgas procesas, tai naujų kalbėtojų sukūrimas yra nelengvas. Žinoma, yra siūlymų, kaip sumažinti tokius paruošiamuosius darbus, norint pritaikyti sintezės sistemą gauti kito žmogaus balsui. Pavyzdžiui, [KAV98] siūlomas metodas naudoja tiesinę prognozę ir neuroninius tinklus, ir tada, norint gauti kito žmogaus balsą, užtenka sukurti tam tikras likutinio signalo kodų lenteles.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kaip vienas iš garsus jungiančiųjų sintezatorių trūkumų dažnai pabrėžiama ta savybė, kad pakankamai sunku sintezuoti kokybišką emocionalią kalbą. Kiek kokybiškai pavyksta susintezuoti emocionalią kalbą (pykčio, laimės, baimės, liūdesio ir nuobodulio), naudojant garsus jungiantį sintezatorių, aprašyta [Edg97].&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.4.    Pagrindiniai metodai jungti garsus bei modifikuoti signalo ilgį ir tono aukštį&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiame poskyryje bus trumpai aprašyti penki dažniausiai naudojami metodai modifikuoti kalbos signalo ilgį ir tono aukštį (arba kitaip – prozodiją).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Sintezuojant balsą garsų jungimo metodu viena iš svarbiausių dalių yra signalo ilgio bei tono aukščio keitimas. Kadangi atskiri balso fragmentai iškirpti iš skirtingų kalbos įrašo vietų, tai pakankamai stipriai gali skirtis jų tono aukštis, o jungiant skirtingo tono aukščio signalus galimi pakankamai dideli nenatūralumo požymiai. Taip pat, norint gauti teisingą intonaciją, reikia keisti ne tik tono aukštį, bet ir garsų trukmes. Visi netikslumai šioje sintezės dalyje daro didelę įtaką galutiniam rezultatui.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Yra sugalvota net keli skirtingi garsų modifikavimo bei jungimo metodai [MV05]:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;TD-PSOLA.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;MBROLA.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Sinusoidiniai modeliai.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;HNM.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Besiremiantys tiesine prognoze modeliai.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;TD-PSOLA&lt;/span&gt; (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Time-Domain Pitch-Synchronous Overlap and Add&lt;/span&gt;) [VMT92] metodo metu atliekama balso analizė bei sintezė pagal dažnį (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;pitch-synchronous&lt;/span&gt;). Kadangi šis metodas niekaip išreikštai nemodeliuoja garso signalo, jis yra neparametrinis modelis. Būtent tai lemia, kad šis metodas pakankamai gerai dorojasi su trukmės bei tono aukščio keitimu, bet sunkiai – su atskirų garsų jungimu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Principinį algoritmo veikimą galima matyti 4 pav. Čia (a) ir (b) vaizduoja dažnio didinimą, o (c) ir (d) – dažnio mažinimą. Dažnio didinimas vyksta imant pagal dažnį suderintus intervalus, jiems taikant lango funkcijas ir po to tuos intervalus „sustūmus“ arčiau vieną prie kito sudedant persidengimus.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot; href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtM5CBYYa-uHrqMbS2bV_4wAD5gy9FbxlEEhzh2PBMQ7xs3pbKCQRisXbnagxop_yiOn_8MeyvMKUfyQSAOXierGxLydP1UCN4HmaexOCY1fZXRBEWNvlEhmK9yD9Eva_AJMnIzHui-sM/s1600/PSOLA.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display:block; margin:0px auto 10px; text-align:center;cursor:pointer; cursor:hand;width: 400px; height: 365px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjtM5CBYYa-uHrqMbS2bV_4wAD5gy9FbxlEEhzh2PBMQ7xs3pbKCQRisXbnagxop_yiOn_8MeyvMKUfyQSAOXierGxLydP1UCN4HmaexOCY1fZXRBEWNvlEhmK9yD9Eva_AJMnIzHui-sM/s400/PSOLA.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5573984568832549346&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;4 pav. Dažnio didinimas bei mažinimas TD-PSOLA metodu (paimta iš [Lem99])&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taip pat vyksta ir dažnio mažinimas – imami intervalai, suderinti pagal dažnį, jiems taikoma lango funkcija, ir po to intervalai „atitolinami“ vienas nuo kito. Sudėjus persidengiančius intervalus gaunamas galutinis sintezuotas signalas, kurio dažnis pakeistas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;MBROLA &lt;/span&gt;(angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Multi Band Resynthesis Overlap and Add&lt;/span&gt;) [Mbr10] metodas yra labai panašus į TD-PSOLA metodą, tačiau stengiasi pašalinti trūkumus. MBROLA metodas irgi manipuliuoja signalu laiko erdvėje, tačiau stengiasi išvengti fazės neatitikimo problemos jungiant atskirus garsus, persintezuodamas skardžias kalbos signalo dalis, naudodamas nekintantį tono aukštį bei fazę.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Sinusoidiniai modeliai&lt;/span&gt; irgi siūlomi garsų jungimui. Šie metodai jungia garsus, naudodami balso trakto uždarumo momentų įverčius, tačiau tai ne visada gerai pavyksta.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;HNM &lt;/span&gt;(angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Harmonic+Noise Model&lt;/span&gt;) [SDS97] modelis daro prielaidą, kad kalbos signalas sudarytas iš harmoninės ir triukšmo dalių. Harmoninė dalis atitinka visas beveik periodines kalbos dalis, o triukšmas – neperiodines. Abi šios dalys atskiriamos dažnio erdvėje. Nors pagal žmogaus kalbos gavybą tai nėra visai tiesa, pagal kalbos suvokimą šis modelis yra pakankamai tikslus ir ypač paprastas. Vienas iš šio metodo trūkumų yra tai, kad siūlomi algoritmai reikalauja nemažai skaičiavimo resursų.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Modeliai, besiremiantys &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;tiesine prognoze&lt;/span&gt; [EL96], irgi taikomi garso signalų jungimui bei modifikavimui. Yra pasiūlyti net keli metodai, leidžiantys atlikti reikiamas signalo transformacijas, tačiau beveik visi jie remiasi likutinio signalo apdorojimu. Turbūt vienas iš paprasčiausių yra likutinio signalo modifikavimas pagal dažnį. Tai tiesiog PSOLA metodo taikymas likutiniam signalui. Šis modelis teoriškai yra geresnis nei TD-PSOLA, nes atlikę transformacijas su likutiniu signalu, mes gauname mažiau iškraipymų, nei atlikę tas pačias transformacijas su visu signalu, dėl to, kad pagrindinė informacija yra atskirta tiesinės prognozės koeficientuose. Atlikę norimus pakeitimus su likutiniu signalu mes tiesiog atkuriame visą signalą, pasinaudoję prognozės koeficientais.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dabartinėse komercinėse garsus jungiančiose balso sintezės sistemose dažniausiai naudojamas TD-PSOLA metodas, nes jis yra pats paprasčiausias įgyvendinimo bei skaičiavimo sąnaudų prasme.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;MBROLA metodas teoriškai duoda kokybiškesnę sintezuotą kalbą ir yra nemokamas sintezatorius [Mbr10], generuojantis galutinę kalbą iš difonų, naudodamasis MBROLA metodu. Nemokamai yra pateikiami patys vykdomieji failai, tačiau jų naudojimas yra leidžiamas tik nekomerciniams tikslams. Šis sintezatorius yra vienas iš daugiausiai kalbų (difonų) duomenų bazių turintis sintezatorius.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tiesinės prognozės metodas nėra toks populiarus, kaip TD-PSOLA, tačiau paskutiniu metu atsiranda sistemų, veikiančių likutinio signalo modifikavimo principu (pavyzdžiui, latviška kalbos sintezės sistema [GV07], šiek tiek anksčiau sukurta slovakiška [DRT06]).&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;TOLIAU&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tai tiek trumpai apie bendriausius balso sintezės iš teksto bruožus. Tolimesniuose įrašuose susipažinsime su tiesine prognoze, bei iš teksto sintezuotos kalbos kokybės vertinimu (subjektyviu ir objektyviu).&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;LITERATŪRA&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[DRT06] S. Darjaa, M. Rusko and M. Trnka. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Three Generations of Speech Synthesis Systems in Slovakia&lt;/span&gt;. SPECOM&#39;2006, St. Petersburg, 2006.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Edg97] M. Edgington. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Investigating the limitations of concatenative synthesis&lt;/span&gt;. Proc. Eurospeech‘97, 1997, pp. 593-596.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[EL96] M. Edgington and A. Lowry. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Residual-based speech modification algorithms for text-to-speech synthesis&lt;/span&gt;. Fourth International Conference on Spoken Language, ICSLP 96, Proceedings, 1996, vol. 3, pp. 1425 – 1428. &lt;/p&gt;&lt;p&gt;[GV07] K. Goba, A. Vasiļjevs. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Development of Text-To-Speech System for Latvian&lt;/span&gt;. NODALIDA 2007 Conference Proceedings, pp. 67-72.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[KAV98] M. Karjalainen, T. Altosaar, M. Vainio. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Speech synthesis using warped linear prediction and neural networks&lt;/span&gt;. Proceedings of the 1998 IEEE International Conference on Acoustics, Speech and Signal Processing, 1998, Vol. 2, pp. 877-880.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[KV01] E. Klabbers, R. Veldhuis. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Reducing Audible Spectral Discontinuities&lt;/span&gt;. IEEE Transactions on Speech and Audio Processing, 2001, Vol. 9, No. 1 pp. 39-51.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Lai82] U. Laine. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;PARCAS, A new terminal analog model for speech synthesis&lt;/span&gt;. IEEE International Conference on Acoustics, Speech, and Signal Processing, ICASSP’82, 1982, vol. 7, pp. 940-943.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Lem99] S. Lemmetty. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Review of Speech Synthesis Technology&lt;/span&gt;. Master’s thesis, 1999.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[Mbr10] &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;The MBROLA Project&lt;/span&gt;. [Žiūrėta 2010-01-16]. &lt;a href=&quot;http://tcts.fpms.ac.be/synthesis/mbrola.html&quot;&gt;Prieiga per Internetą&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[MV05] E. Morais and F. Violaro. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Data-Driven Text-to-Speech Synthesis&lt;/span&gt;. XXII Simpósio Brasileiro de Telecomunicações – SBrT’05, 2005.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[SDS97] Y. Stylianou, Th. Dutoit, J. Schroeter. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Diphone Concatenation using a Harmonic plus Noise Model of Speech&lt;/span&gt;. Proc. Eurospeech &#39;97, 1997.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;[VMT92] H. Valbret, E. Moulines, J. P. Tubach. Voice transformation using PSOLA technique. IEEE International Conference on Acoustics, Speech, and Signal Processing, ICASSP-92, 1992, vol. 1, pp. 145-148.
&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2011/02/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj1ApCcs3sZunOEAdbROqwKXPx2RAoHMuEgIdLmZYmdnXQHjQCPkPWWlfuI2SgQbqT_tzJP1HLrFU54X8S3K8waIDtSmpCJA_D4DIHKDYpDdxTgWfJ3CLPi1135lyqgRbIvwdYQCymO_wc/s72-c/PARCAS.jpg" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-799400587575121712</guid><pubDate>Sun, 26 Dec 2010 15:00:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-12-26T17:02:47.159+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">kūryba</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">paišalai</category><title>Spalvota servetėlė</title><description>&lt;p&gt;Ogi man patinka Kalėdos, dėl to, kad per jas veikiu tai, kas patinka tačiau paprastai tam nebelieka laiko.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tad šį rytą susiradau servetėlę, fotoaparatą ir (kompiuterinių) spalvų. Ir, pagaliau, po daugiau nei metų, 13 namo gyventojai nusispalvino :) Tiems, kam patinka, skubu pasakyti, kad čia mano tik spalvinimas - pats piešinukas paišytas Birutės. Daugiau gražių triušelių galite atrasti jos bloge &lt;a target=&quot;_blank&quot; href=&quot;http://triuseliai.blogas.lt/&quot;&gt;http://triuseliai.blogas.lt/&lt;/a&gt;.
&lt;/p&gt;&lt;a onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot; href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4NjcPBAsN5K-uPVEui89tWjA27h9YGzeAN3Zy8T0fvkETOn3_zglaIqVptfQL5C0NPJYBsebeIfIodnxMCSsC4bV6Cqeb3EFbigtV8x_vc0TBfdJMEtlz9Y3PL6h8n7Ryy4gmKj5kRMo/s1600/trius_spalv.jpg&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 396px; height: 400px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4NjcPBAsN5K-uPVEui89tWjA27h9YGzeAN3Zy8T0fvkETOn3_zglaIqVptfQL5C0NPJYBsebeIfIodnxMCSsC4bV6Cqeb3EFbigtV8x_vc0TBfdJMEtlz9Y3PL6h8n7Ryy4gmKj5kRMo/s400/trius_spalv.jpg&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5554994478644121954&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/12/spalvota-servetele.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg4NjcPBAsN5K-uPVEui89tWjA27h9YGzeAN3Zy8T0fvkETOn3_zglaIqVptfQL5C0NPJYBsebeIfIodnxMCSsC4bV6Cqeb3EFbigtV8x_vc0TBfdJMEtlz9Y3PL6h8n7Ryy4gmKj5kRMo/s72-c/trius_spalv.jpg" height="72" width="72"/><thr:total>2</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-5931986833753149258</guid><pubDate>Thu, 23 Dec 2010 20:45:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-12-23T22:51:05.526+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">komandinis darbas</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">nutolusios komandos</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">vadovavimas</category><title>Nutolusios komandos formavimas ir valdymas</title><description>&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;ĮRAŠO ĮŽANGA&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vakar teko būti pirmojo semestro magistro darbų gynimo komisijoje. Ir vienas iš studentų (pavėlavęs) gynėsi literatūros apžvalgą tema „Projektų valdymas virtualiose įmonėse“. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Mano nuomone&lt;/span&gt;, mokantis matematikos ir informatikos fakultete, kokybišką ir susijusį su informatika magistrinį tokia tema parašyti išties sudėtinga, nes, &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;mano nuomone&lt;/span&gt;, darbe šia tema, nagrinėjami bendri vadybos ar/ir psichologijos dalykai, ir susieti su IT galima nebent kažkaip dirbtinai.
&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;O bet tačiau, prisiminiau, kad man pačiam teko nagrinėtis šią (panašią) temą dar 2006 metais ir iškrapštęs dokumentą čia pateikiu tada rašytą tekstą.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tikiuosi, kad kam nors bus naudinga pasiskaityti, nes šiais laikais išties  ypač daug žmonių dirba per atstumą (kad ir aš pats šiuo metu :) ).
&lt;/p&gt;&lt;p&gt; &lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;Įžanga&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Šiais globalizacijos ir integracijos laikais versle atsiranda (ir jau pakankamai dažnai naudojamos) nutolusios komandos (angl. &lt;i&gt;virtual teams&lt;/i&gt; arba &lt;i&gt;geographically dispersed teams&lt;/i&gt;). Tai padeda racionaliau išnaudoti turimus žmogiškuosius resursus ir dažnai padeda gauti geresnius darbo rezultatus.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Šiame darbe bus pasistengta paaiškinti, kas yra nutolusi komanda, kokie jos privalumai ir trūkumai, bus apžvelgtos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama bandant dirbti nutolusioje komandoje ir kaip tas problemas rekomenduotina spręsti.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;1. Komanda ir nutolusi komanda&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Komandinis darbas siekia dar tuos laikus, kai mūsų protėviai prieš tūkstantmečius kartu medžiodavo ir tvarkydavosi ūkius. Tai gilias šaknis turinti tradicija ir dauguma ekspertų pritaria, kad komanda yra pagrindinė mažiausia organizacijos dalis, vykdanti užduotis.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;1.1. Kas yra komanda?&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Vienas iš labiausiai naudojamų komandos apibrėžimų yra pateiktas Kazenbach ir Smith knygoje „Wisdom of Teams“: &lt;i&gt;„Komanda tai nedidelis kiekis žmonių, papildančių vienas kitą įgūdžiais, ir jie siekia bendro tikslo, jų pasirodymas vertinamas bendrai ir jie visi bendrai jaučiasi atsakingi už vykdomą veiklą.“&lt;/i&gt;&lt;/p&gt;    &lt;p&gt;Taigi, komandoje turi būti žmonių, turinčių įvairių įgūdžių. Bendriausiu atveju turėtų būti žmonių turinčių:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;techninių įgūdžių;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;bendravimo įgūdžių;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;vadovavimo įgūdžių.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;      &lt;p&gt;Svarbiausia yra tai, kad komandos siekiami tikslai yra tie patys ir komanda vertinama kaip vienetas. Kiekvienas komandos narys turi būti morališkai ir psichologiškai įsipareigojęs. Taip pat komanda turi nuspręsti, kaip ji sieks tikslo, ir susikurti savus vidinius darbo metodus.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Galiausiai &lt;b&gt;grupė tampa komanda&lt;/b&gt;, kai visi nariai bendrai jaučiasi atsakingi už rezultatus.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;1.2. Kas yra nutolusi komanda?&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Šiais laikais iš žmonių, kurie bendrauja ir dirba per elektronines komunikacijos priemones, formuojasi naujo tipo – nutolusios – komandos. Dažniausiai tokių komandų nariai vienas kito net nėra matę realiame pasaulyje ir bendrauja tik virtualiai. &lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Nutolusios komandos yra komandos žmonių, kurie yra fiziškai atskirti vieni nuo kitų (laiko ir vietos veiksnių – skirtingi miestai, šalys ir net žemynai). Jie naudojasi naujausiomis komunikacijos technologijomis: &lt;i&gt;„nešiojamais ar staliniais kompiuteriais ir komunikacijų tinklais, kurie juos jungia – el. paštas, balso konferencijos, bendras duomenų kaupiklis ir bendras darbų kalendorius. Sudėtingesnės platformos gali suteikti bendrus įrašų žurnalus ar diskusijų lentas, tinklo konferencijas ir kitus rimtus projekto valdymo įrankius“&lt;/i&gt; [4]. Tokia ir panaši programinė įranga angliškai dažnai vadinama &lt;i&gt;groupware&lt;/i&gt;, &lt;i&gt;computer supported cooperative work &lt;/i&gt;(CSCW), ar &lt;i&gt;group decision support systems&lt;/i&gt; (GDSS).&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Toliau ir bus apžvelgiami nutolusių komandų formavimo ir valdymo dėsniai.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;1.3. Kodėl verta formuoti nutolusias komandas?&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Kai kuriems žmonėms dirbti namuose yra nuostabus pasiūlymas. Jiems patinka mintis, kad jie galės įsispyrę į savo šlepetes, apsigobę chalatu atsisėsti prie kompiuterio ir ramiai dirbti savo darbą. Kitiems tokia idėja atrodo nepriimtina, nes jie jaučiasi vieniši ir jiems atrodo, kad dirbti bus liūdna. Kad ir kaip kiekvienas iš mūsų jaučiamės galvodami apie nuotolinį darbą, tokių nutolusių komandų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Kaip išdėstyta [2] straipsnyje, nutolusios komandos taupo organizacijos pinigus, optimizuoja resursų panaudojimą ir didina produktyvumą. &lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Nutolusių komandų teikiama nauda:&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;ul&gt;&lt;li&gt;Dabartinės technologijos yra tiek pažengusios, kad žiūrint iš techninės pusės, nutolusios komandos gali puikiai funkcionuoti beveik visame pasaulyje – tai leidžia organizacijoms pasamdyti ir turėti geriausius darbuotojus, kad ir kur jie gyventų. Juk geriausi kažkurios srities specialistai gali gyventi toli vienas nuo kito. Kaip sako pagrindinis Airijos HP padalinio vadybininkas Martin Murphey [3]: &lt;i&gt;„Darbdaviai nenori prarasti gerų darbuotojų, kurie dėl gyvenamosios vietos gali norėti pakeisti darbovietę. Žmonės nori dirbti lanksčiau ir užuot ryte praleidę dvi valandas važiuodami į darbovietę, jie nori dirbti namuose vieną dieną per savaitę“.&lt;/i&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Darbuotojai reikalauja asmeninio lankstumo. Dideli geografiniai atstumai nebėra kliūtys. Tas pats žmogus gali vienu metu dirbti keliose komandose, keliuose projektuose.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Dauguma fizinių neįgalumų nesukelia problemų dirbant.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Lanksti organizacija yra žymiai konkurencingesnė ir greičiau reaguojanti į rinkos pokyčius. PricewaterhouseCoopers Atlantoje integracijos paslaugų direktorė Ivens Mendonca teigia, kad nutolusios komandos gali žymiai greičiau reaguoti ištikus krizei [2].&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Darbas tampa produktyvesnis, nes darbuotojams nebereikia važiuoti į darbą ir atgal. [1] straipsnyje Martin teigia, kad &lt;i&gt;„viena iš priežasčių, skatinančių įgyvendinti nuotolinių konferencijų technologijas, yra ta, kad taip sprendimai priimami greičiau“&lt;/i&gt;. Vietoj to, kad reikėtų laukti kitą savaitę įvyksiančios verslo kelionės, kad galėtum susėsti su savo komandos nariais, išklausytum naujausią informaciją, aptartum problemas ir galimybes ir tada priimtum sprendimą, verslas per Internetą reikalauja, kad komandos nariai susitiktų dabar ir kad sprendimas būtų priimtas dabar. Tai reiškia, kad laikas, reikalingas priimti strateginius sprendimus įvykus kažkokiems vidiniams ar išoriniams įvykiams, yra ypač sutrumpinamas.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Išlaidos, susijusios su kelionėmis, apgyvendinimu, automobilių parkavimu ir patalpų nuomojimu ar turėjimu, gali būti žymiai sumažintos (kartais net visai panaikintos).&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Darbo diena gali tęstis visas 24 valandas, palyginus su 8 valandomis. &lt;i&gt;„Tikroji nutolusių komandų vertė yra ta, kad žmonės gali dirbti tą darbą, kurį jie gali atlikti geriausiai“&lt;/i&gt; [2] straipsnyje teigia Mendoca.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nutolusių komandų naudojimas skatina organizaciją atsisakyti hierarchinės valdymo sistemos ir skatina turėti bendrą darbuotojų „fondą“. &lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;                &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;2. Nutolusių komandų formavimo strategijos&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Pasak Martin [1], norint sėkmingai suformuoti nutolusią komandą, reikia daug energijos. Iš principo reikia trijų dalykų: &lt;b&gt;žmonių&lt;/b&gt;, &lt;b&gt;proceso&lt;/b&gt; ir &lt;b&gt;technologijos&lt;/b&gt;. Gauti reikiamus įrenginius ir programinę įrangą komunikavimui tarpusavyje yra lengviausia dalis. Tobulinti komandos procesus – žymiai sunkiau.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Penkios pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria nutolusios komandos:&lt;/p&gt;  &lt;ul&gt;&lt;li&gt;prisitaikymas prie darbo nutolus;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;praradimas „turtungo“ bendravimo betarpiškai;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;koordinacijos trūkumas projekto valdyme;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;komandos jausmo (angl. &lt;i&gt;teamness&lt;/i&gt;) praradimas;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;tvarkymasis su problemomis, kylančiomis dėl kultūrų skirtumų ir pan.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;          &lt;p&gt;&lt;span&gt;(Antras, trečias ir ketvirtas punktai bus aptarti tolesniame skyriuje, kuriame bus nagrinėjamas vadovavimas nutolusioms komandoms).&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Atsižvelgiant į daugelį tyrimų, galima išskirti kelis punktus, kuriuos reikėtų apgalvoti ar kuriuos rekomenduojama įgyvendinti:&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;ul&gt;&lt;li&gt;Rekomenduojama pačioje pradžioje suorganizuoti visos komandos susitikimą realybėje. Tom Sheehy [3] straipsnyje sako: &lt;i&gt;„Aš manau, kad svarbu susitikti realiai. Žinojimas, kas su tavimi kalba kitame laido gale suteikia privalumų.“&lt;/i&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Jei įmanoma, reikėtų kartais surengti realius susitikimus, ypač iškilus konfliktams komandoje. Nors technologijos įgalina patogiai komunikuoti, kartais visgi patogiau spręsti problemas susitikus realiai. &lt;i&gt;„Kartais per daug sunku keturias ar penkias valandas diskutuoti telefonu, ypač kai nematai kūno kalbos“&lt;/i&gt; pastebi Mendoca [2].&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia naudoti vizualines priemones komunikuojant. Martin [1] straipsnyje teigia, kad reikia stengtis, kad nutolę komandos nariai pažintų vienas kitą kuo geriau, dėl to reikėtų rengti video konferencijas ir bendras balso konferencijas.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia suprasti, kad dauguma bendravimo vyks susirašinėjant, dėl to reikia ypač kreipti dėmesį į rašymo stilių ir toną. Juk dauguma kompanijų turi padalinius atskiruose kontinentuose, o tai reiškia, kad nutolusioje komandoje gali būti įvairių tautybių ir įsitikinimų žmonių [1].&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Norint, kad pavyktų tinkamai dirbti nutolusioje komandoje, reikia investuoti į gerų santykių formavimą ir palaikymą [2] – reiktų nustatyti aiškias bendravimo taisykles ir normas. &lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia nepamiršti pamatyti ir įvertinti komandos narių darbą.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia pasirinkti ir naudoti tinkamus informacijos dalinimosi įrankius. &lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Surašyti siekiami tikslai, reikiamos atlikti užduotys, projekto specifikacija ir vertinimo kriterijai suteikia organizuotumo. &lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia mokymų, kuriuose būtų pristatoma naudojama techninė ir programinė įranga. Taip pat mokymai, kaip dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis, turi didelę įtaką sėkmingam bendravimui.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Reikia stengtis, kad komandoje susiformuotų didelis pasitikėjimas (angl. &lt;i&gt;„high-trust“ culture&lt;/i&gt;). Tai, kaip ir tradicinėje komandoje, padeda gerinti darbo kokybę ir kt. Tai ypač svarbu nutolusioms komandoms, nes be pasitikėjimo dirbti per atstumą yra neįmanoma. [3] straipsnyje atliktas tyrimas rodo, kad per didelis pasitikėjimas el. paštu, neatsakytos žinutės ir netinkamų bendravimo būdų naudojimas ypač trukdo (ir net gadina) pasitikėjimą ir taip gali sužlugdyti bet kokį projektą. Tai aiškinama tuo, kad kai komandos nariai nesusitinka realiai po darbo ir kitoje neformalioje aplinkoje, tai pasitikėjimas tik iš formalaus (ir dar nutolusio) bendravimo yra ypač trapus.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;                    &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;3. Mitai ir tiesos apie nutolusias komandas&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Kaip ir apie kiekvieną verslo ir valdymo tendenciją, jai tik atsirandant kyla visokių mitų. Čia bus išvardinti keli mitai, susiję su nutolusiomis komandomis ir pateikti realūs faktai tomis temomis.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;    &lt;div align=&quot;center&quot;&gt;  &lt;table style=&quot;border-collapse: collapse; border: medium none;&quot; border=&quot;1&quot; cellpadding=&quot;0&quot; cellspacing=&quot;0&quot;&gt;  &lt;tbody&gt;&lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border: 1pt solid windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p&gt;&lt;b&gt;Mitas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: 1pt 1pt 1pt medium; border-style: solid solid solid none; border-color: windowtext windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p&gt;&lt;b&gt;Realybė&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;1.   Geografiškai išskirstytos komandos nėra tokios efektyvios kaip tradicinės komandos,   kurių visi nariai yra toje pačioje vietoje.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;1.   Nutolusios komandos savo efektyvumu dažnai gali net pralenkti tradicines   komandas. Nutolusių komandų pats principas kai kuriais atvejais teikia   naudos. Pavyzdžiui, tradicinėse komandose ieškant idėjų (angl. &lt;i&gt;brainstorming&lt;/i&gt;), per dažnai pasiliekama   prie vienos per greitai surastos atrodo tinkančios idėjos. Su nutolusiomis   komandomis taip nutinka žymiai rečiau. Taip pat, kaip jau buvo minėta, nutolusios   komandos gali žymiai greičiau reaguoti esant kritiškai situacijai ar krizei.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;2.   Tradicinės komandos visada yra labiau vertinamos.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;2.   Tiesioginis bendravimas (bendravimas matant vienas kitą) ne visada yra   efektyviausias būdas. Dažnai, kai žmonės yra iš skirtingų šalių ir kultūrų,   ar jų asmenybės smarkiai skiriasi, tai bendravimas per atstumą naudojantis   elektronines priemones yra žymiai efektyvesnis [1].&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;3.   Komandos supratingumas yra toks pats.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;3.   Tyrimai rodo, kad dėl to, kad nutolusios komandos formuojasi kitaip, tai ir   jų supratingumas yra kitoks. Kadangi nutolusios komandos dažniausiai   bendrauja per telefoną ar internetą ir nėra viename biure, tai betarpiško   bendravimo trūkumas lemia tarpusavio supratimo trūkumą. Iš to galima spręsti,   kad komandos supratingumą valdyti yra žymiai sunkiau (juk pokalbiai el. paštu   dažnai gali būti dviprasmiškai interpretuojami).&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;4.   Komandoje negali susiformuoti pasitikėjimas.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;4.   Pasitikėjimą nutolusioje komandoje galima suformuoti lygiai taip pat greitai,   kaip ir tradicinėje komandoje. Tai labai priklauso nuo komandos vadovo ir to,   kaip vykdoma komunikacija, informacijos dalyba ir pan. Pati komanda turėtų   apsibrėžti, kas yra „pasitikėjimas“ ir kaip jo siekti [3].&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;5.   Nėra atsiskaitomumo.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;5.   Atsiskaitomumas turi būti paremtas darbo rezultatų pamatuojamumu. Tai   reiškia, kad komandos darbas ir vertinimas turi būti performuotas į paremtą rezultatais.   Tiesiog reikia nepamiršti, kad jei darbuotojas nėra matomas, tai jis nėra neatsakingas   ir neatskaitingas.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;6.   [4] straipsnyje Smith pastebi, kad kai &lt;i&gt;„nutolusioms   komandoms nesiseka, tai dažniausiai kaltinama technika ir technologijos“&lt;/i&gt;.   Išties, jaučiama tendencija, kad dėl nesėkmių visa kaltė suverčiama   technologijoms.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;6.   Faktai rodo, kad nutolusioms komandoms nesiseka lygiai dėl tokių pačių   dalykų, dėl kurių nesiseka ir tradicinėms: bendros vizijos trūkumas, prasti   teisių ir įsipareigojimų nurodymai, prastas projekto valdymas. Technologija   labai retai trukdo vykdyti veiklą. Dažniausiai technologija tik padeda   greičiau (ar lėčiau – jei pasirinkta neteisingai) pagerinti ryšius tarp   komandos narių ir skatina bendrą komandos vystymąsi.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;7.   Komandos nariai atlieka vienodas pareigas ar jie būtų tradicinėje komandoje,   ar nutolusioje.&lt;/p&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt; &lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;7.   Tiek komandos vadovo, tiek paprastų narių pareigos ir atsakomybės nutolusioje   komandoje skiriasi nuo esančių tradicinėje komandoje. Nutolusioje komandoje   žymiai sunkiau parodyti, kas yra komandos vadovas (lyderis), dėl to reiktų   tokį išskirti jau projekto pradžioje. Kaip tik [4] straipsnyje Martin ir   teigia, kad lyderiui įsitvirtinti (ir įgyti autoritetą) nutolusioje komandoje   per virtualius susitikimus yra žymiai sunkiau nei tradicinėje aplinkoje.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt;  &lt;tr&gt;   &lt;td style=&quot;width: 235.3pt; border-width: medium 1pt 1pt; border-style: none solid solid; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;314&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;8.   Nutolusios komandos naudojamos tik tam, kad sutaupytų kelionės pinigų.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;   &lt;td style=&quot;width: 261pt; border-width: medium 1pt 1pt medium; border-style: none solid solid none; border-color: -moz-use-text-color windowtext windowtext -moz-use-text-color; padding: 0cm 5.4pt;&quot; valign=&quot;top&quot; width=&quot;348&quot;&gt;   &lt;p style=&quot;line-height: 110%;&quot;&gt;8.   Gerai sukomplektuotos nutolusios komandos ne tik taupo pinigus, bet, kaip   minėta, gali žymiai greičiau reaguoti į įvairius pokyčius ir gali dirbti daug   efektyviau.&lt;/p&gt;   &lt;/td&gt;  &lt;/tr&gt; &lt;/tbody&gt;&lt;/table&gt;  &lt;/div&gt;  &lt;p&gt; &lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;4. Vadovavimas nutolusioje komandoje&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Kaip ir daugumoje tradicinių komandų, nutolusioje komandoje reikia aiškaus lyderio (dažniausiai jis būna ir vadovas). Tačiau koks turi būti geras nutolusios komandos vadovas? Netgi labai patyrę vadovai gali susidurti su problemomis, pabandę vadovauti nutolusiai komandai. Vadovavimas nutolusiai komandai apima visus vadovavimo tradicinei komandai aspektus ir prideda dar kelias subtilybes. Toliau šiame skyriuje bus bandoma apžvelgti kelis dalykus, kurių negalima pamiršti norint efektyviai vadovauti nutolusiai komandai.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Yra dvi pagrindinės kliūtys, kurias reikia įveikti:&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;ul&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;neefektyvus technologijos pasirinkimas ir naudojimas;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;socialiniai nutolusių komandų aspektai.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;    &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.1. Technologija&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Nutolusiose komandose techninė ir programinė įranga yra būtina, nes visas komandos bendravimas remiasi ja. Komandos vadovas turi nustatyti konkretaus projekto atlikimui būtinas technologines priemones. Pavyzdžiui, turi būti pasirinktos priemonės per kurias bus bendraujama (el. paštas telefonas, IP telefonija ar video konferencijos). Nei viena iš šių priemonių neturi būti imama nesvarstant – turi būti atlikta išsami analizė, nes pasirinkimas pakankamai daug priklauso nuo projekto ir kitų išorinių faktorių. Pavyzdžiui, video konferencijos visiškai netiks, jei kažkuris komandos narys bus Afrikoje ir pakankamai dažnai keis vietą (tokį sprendimą sąlygoja pigių ir greitų telekomunikacijų stoka tame regione). Kitas pavyzdys, kai projekto tikslams pasiekti turi būti naudojama kažkokia konkreti programinė įranga. Tokiu atveju komandos vadovas turėtų pasirūpinti, kad tą programinę įrangą turėtų kiekvienas komandos narys ir kad kiekvienas mokėtų ja naudotis (jei trūksta naudojimosi ja žinių – turėtų būti suorganizuoti tam tikri mokymai). [5] straipsnyje teigiama, kad jeigu šis žingsnis praleidžiamas, tai gali sąlygoti viso projekto pradžios nukėlimą (ar bent tam tikrų narių prisijungimą vėliau), nes kai kurie nariai negalės pilnai prisijungti prie komandos darbo.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2. Socialiniai aspektai&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Yra keli socialiniai aspektai, į kuriuos vadovaudami tradicinėms komandoms vadovai nekreipia dėmesio, nes jie savaime susitvarko komandos nariams dirbant šalia vienas kito. [5] straipsnyje išdėstyti keturi svarbūs punktai:&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;ul&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;reikia aiškiai nurodyti komandos ribas;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;reikia kurti bendrą komandos psichologiją;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;reikia nuolat informuoti komandos narius;&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;reikia valdyti komunikavimo procesą.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;        &lt;p&gt;&lt;span&gt;Toliau bus aptartas kiekvienas punktas atskirai.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2.1. Aiškus komandos ribų nurodymas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Tradicinėse komandose savaime aišku, kas priklauso komandai, o kas ne. Nutolusioje komandoje, kai nariai realiai nesusitinka, tai gali būti problema. Dėl to vadovas yra atsakingas už tai, kad visi nariai būtų informuoti apie komandos sudėties pasikeitimus (kas prisijungia ir kas palieka komandą). Pasak [5] straipsnio, tam tikrų darbų atlikimo priklausomybių nustatymas (ir tokių priklausomybių sudarymas) didina komandos narių bendravimą ir tai savaime didina supratimą to, kas priklauso komandai, o kas ne. Taip pat teigiama, kad informuojant kiekvieną narį apie tai, kaip kiekvienas iš jų prisideda siekiant bendro tikslo, irgi padeda brėžti aiškias komandos ribas.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2.2. Bendros komandos psichologijos kūrimas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Komandos vadovas turi aiškiai įvardinti tikslus ir informuoti kiekvieną komandos narį apie tai, ką konkrečiai reikia padaryti. Taip pat vadovas turi informuoti narius apie tai, ką daro kiti. Toks žinojimas apie dirbamus ir likusius darbus leidžia išlaikyti pasitikėjimą, kelia moralę ir motyvaciją.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2.3. Komandos narių informavimas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Tai jau tas pats minėtas informavimas apie kitus narius ir jų veiklą. Tokia informacija sumažina poreikį koordinuoti darbus. [5] straipsnio autoriai teigia, kad efektyvūs yra tie vadovai, kurie iš anksto nustato reikalavimus darbų atlikimui ir anksti pradeda rūpintis informacijos sklaida tarp narių.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2.4. Komunikavimo proceso valdymas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Vadovas turi formalizuoti komunikavimo procesą. Pavyzdžiui, galima nustatyti maksimalų el. pašto laiškų atsakymo laiką, tam, kad būtų išvengta delsimo ir tylos. Tokie formalizmai padeda kurti pasitikėjimą, o pasitikėjimas yra ypač svarbus nutolusiose komandose.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.2.5. Virtuali tyla&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Kaip matome, visi anksčiau nagrinėti punktai yra glaudžiai susiję. Be komunikacijos negali būti informuoti komandos nariai, o be informavimo nesusiformuos bendra komandos psichologija. Be to, visi šie veiksniai padeda kurti pasitikėjimą. Bendravimas turi būti nuolatinis ir turi apimti visus komandos narius. Tyla gali būti didelė nutolusių komandų problema. Neatsakytas el. laiškas gali kai kuriuos narius versti jaustis izoliuotais ir taip juos demotyvuoti. Be to, kažkurio nario tyla (neatsakymas į žinutes ir pan.) gali sukelti projekto vykdyme problemų, nes kai kurių kitų narių darbas gali remtis to tylinčio komandos nario darbu ar darbo rezultatais – ypač kai tarp užduočių yra glaudus ryšys. [6] straipsnyje pateiktas interviu su komandos nariu parodo, kaip svarbu atsakant į el. laišką nepraleisti kai kurių klausimų, o išsamiai atsakyti į visus: &lt;i&gt;„Aš pastebėjau, kad, vykdant šitą projektą, mano komandos vadovas ne visada atsakydavo į visus klausimus, pateiktus el. laiške – tai dažnai labai nuvilia“&lt;/i&gt;. &lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Iš viso to matyti, kad tyla yra dar viena socialinė problema, kurią reikia spręsti. Kaip siūloma [6] straipsnyje, komandos vadovas &lt;i&gt;„turėtų paaiškinti komandos nariams, kokios blogybės yra, kai komandos nariai tyli ir neatsakinėja į el. laiškus, taip pat turėtų paaiškinti, kaip svarbu aktyviai bendrauti tarpusavyje. Kita vertus reikia gerbti kartais pasitaikančius, iš anksto praneštus, kai kurių komandos narių „negalėjimus“ būti pasiekiamiems.“&lt;/i&gt; Tačiau reikia, kad tokie „nepasiekimo“ periodai būtų iš anksto žinomi (t. y. apie juos būtų perspėta), ypač kai tarp vykdomo projekto atskirų užduočių yra glaudus ryšys.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.3. Projekto baigimas&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Dažnai, kai dirba nutolusioje komandoje, vadovas pamiršta paskutinį projekto etapą – aptarimą (angl. &lt;i&gt;project close-down&lt;/i&gt;). Šios pakutiniausios dalies pamiršti negalima, nes tai puiki proga apžvelgti visą darbo eigą ir aptarti, kas buvo gerai, kas negerai, kaip kitaip galima buvo elgtis konkrečiose situacijose ir kt. Šio etapo rezultatai padeda komandos nariams (kartu ir vadovui) pagilinti žinias ir susisteminti įgytą patirtį. Tai puikus būdas pagerinti ateityje būsiantį darbą nutolusiose komandose.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;4.4. Kiti požiūriai dėl vadovavimo&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Yra ir tokių nuomonių, kad su nutolusiomis komandomis pats vadovavimo ir vadovo supratimas turi keistis. Kai kurie tyrėjai mano, kad vadovas turi iškilti besiformuojant komandai. Pavyzdžiui, [7] straipsnyje „Right Management Consultants“ siūlo &lt;i&gt;„besikeičiantį vadovavimą, kad būtų pertvarkytos komandos“&lt;/i&gt;. Taip pat ten pateiktoje apklausos apžvalgoje teigiama, kad nutolusios komandos, kurios sutiko, kad &lt;i&gt;„nauji vadovai iškyla kai to reikia“&lt;/i&gt; dirbo efektyviau nei tos, kurios nesutiko su šiuo teiginiu.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Apibendrinant abi praktikas (paskirto vadovo ir situacijose atsirandančio vadovo) galima teigti, kad tam tikrose situacijose ir projektuose verta formuoti komandas, kuriose nėra aiškiai paskirto vadovo. Taip kyla daugiau rizikų, dėl to šią strategiją verta naudoti tada, kai visi komandos nariai jau yra sėkmingai dirbę kartu. Kitais atvejais reikėtų formuoti komandą su aiškiai paskirtu vadovu.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;Išvados&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Vis daugiau kompanijų savo veiklą vykdo išskirstytai po visą pasaulį. Būtent dėl to nenoras daug išleisti kelionėms, laiko juostų bei kultūriniai skirtumai verčia mąstyti apie nutolusių komandų formavimą. Nutolusios komandos atsirado tam, kad „įveiktų“ vietos bei laiko skirtumus ir kad būtų pasiekti geresni rezultatai. Kadangi komandos žmonės nebeturi būti surinkti į vieną vietą, tai leidžia vadovams susirinkti komandas iš visų pasaulio vietų, taip gaunant narius su reikiamomis žiniomis ir talentais.&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Tačiau ne viskas yra taip paprasta, kaip atrodo. Norint sėkmingai dirbti nutolusioje komandoje, reikia iš anksto numatyti ir po to įveikti kai kurias kliūtis.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;Pirmiausia reikia nepamiršti, kad nutolusios komandos formavimas tai žmonių, proceso ir technologijos supynimas, o ne tik technologijos naudojimas [1]. Dėl bendravimo specifiškumo, nutolusios komandos sėkmė priklauso nuo parinktų žmonių ir nuo to, kaip komanda valdoma. Tačiau sėkmės tikimybė didėja, jei teisingai parenkami procesai, ir teisingai modeliuojamos veiklos.&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Antra, pasitikėjimas nutolusiose komandose yra labai trapus dalykas. Nutolusiose komandose sunku matyti, ką daro kiti nariai ir bendravimo trūkumas gali sukelti tokį reiškinį kaip „virtuali tyla“, kai el. laiškai ir kitos žinutės neatsakomos [3].&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;span&gt;Trečia, vadovo vaidmuo irgi šiek tiek keičiasi. Iš esmės tai reiškia, kad visi veiksmai ir visos veiklos, kurias tradicinėje komandoje vykdo vadovas, nutolusioje komandoje turi būti vykdomos dar detaliau ir su dar didesniu atidumu [5].&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;  &lt;p&gt;&lt;b&gt;&lt;span style=&quot;text-transform: uppercase;&quot;&gt;LITERATŪRA&lt;/span&gt;&lt;/b&gt;&lt;/p&gt;  &lt;ol&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;David A. Martin, 2006. &lt;i&gt;Virtual Teaming Processes&lt;/i&gt;. Žiūrėta 2006-12-08, &amp;lt;http://www.effectivemeetings.com/technology/virtualteaming.asp&amp;gt;.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Suzanne Gaspar, 2001. &lt;i&gt;Virtual teams, real benefits&lt;/i&gt;. Network World, žiūrėta 2006-12-08, &amp;lt;http://www.networkworld.com/careers/2001/0924man.html&amp;gt;.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Astrid Duftborg, 2006. &lt;i&gt;Do virtual teams work?&lt;/i&gt;. Žiūrėta 2006-12-08, &amp;lt;http://www.siliconrepublic.com/news/news.nv?storyid.single7183&amp;gt;.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;T. W. Smith, 2006. &lt;i&gt;Keeping distributed teams connected&lt;/i&gt;. Machine Design, Vol. 78 Issue 16, p50-50, 2/3p, 2006-12-08.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;P. M. Beranek, J. Broder, B. A. Reinig, Jr. N. C. Romano and S. Sump, 2005. &lt;i&gt;Management of Virtual Project Teams: Guidelines for Team Leaders&lt;/i&gt;. Communications of AIS; Vol. 2005 Issue 16, p247-259, 13p.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;N. Panteli, S. Fineman, 2005. &lt;i&gt;The sound of silence: The case of virtual team organizing&lt;/i&gt;. Behaviour &amp;amp; Information Technology, Sep/Oct 2005, Vol. 24 Issue 5, p347-352, 6p.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;&lt;span&gt;Eva Kaplan-Leiserson, 2005. &lt;i&gt;Virtual Work: It&#39;s not just for members of the Jedi Council&lt;/i&gt;. T+D; Aug2005, Vol. 59 Issue 8, p12-13, 2p.&lt;/span&gt;&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;              &lt;p&gt;&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/12/nutolusios-komandos-formavimas-ir.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-6146065254564898689</guid><pubDate>Thu, 02 Dec 2010 18:20:00 +0000</pubDate><atom:updated>2011-02-15T20:32:17.238+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">balso sintezė iš teksto</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">kompiuterinė lingvistika</category><title>Kompiuterinė lingvistika: balso sintezė iš teksto (2)</title><description>&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2. KALBOS SINTEZĖS IŠ TEKSTO SISTEMOS&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kaip jau buvo minėta &lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2010/11/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html&quot;&gt;ankstesniame įraše&lt;/a&gt; – kalba yra pagrindinė žmonių bendravimo priemonė. Būtent dėl to jau pakankamai seniai yra bandoma ją išgauti dirbtinai. Iki elektroninių kompiuterių atsiradimo buvo konstruojamos mechaninės kalbos sintezės sistemos, tačiau kompiuterių atsiradimas ir ypač jų skaičiavimo pajėgumų didėjimas lėmė didelį kalbos sintezės sistemų progresą. Noras bendrauti su kompiuteriu žmogui elementariausia priemone – garsine kalba – lėmė balso atpažinimo bei sintezės sistemų kūrimą ir vystymą.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žinoma, kalbos sintezės iš teksto sistemos turi savotiškų trūkumų arba, kitaip vadinant, ribojimų. Užrašytas tekstas jau savaime nebeturi tiek informacijos, kiek jos perduoda kalbantis žmogus. Užrašytame tekste nebelieka intonacijos bei kitokios išraiškos informacijos. Ją galima (ir yra bandoma) atkurti, tačiau tai jau būna tik spėjama, viena iš galimų, intonacijų. Yra sukurta įvairių kalbų, skirtų užrašyti intonaciją bei kalbėtojo išraiškas, tačiau dauguma teksto srautų internete yra grynas tekstas, be tokios išraiškos informacijos, dėl to pirmiausia reikia sistemos, sugebančios tvarkytis su paprastu tekstu. Žinoma, imant atskirus tekstų tipus galima daryti tam tikras prielaidas: pavyzdžiui, analizuojant internetinių pokalbių tekstus, apie intonaciją galima bandyti spręsti iš emocijoms ir jausmams perteikti naudojamų šypsenėlių ir kitų išraiškos priemonių (pavyzdžiui, didžiųjų raidžių).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiame skyriuje pasistengsime bendrai apžvelgti kalbos sintezės iš teksto sistemas – jų pritaikymo sritis, naudojimą bei skirstymą. Taip pat pateiksime kelias bendras sintezatorių schemas bei paanalizuosime vienos iš jų sudedamąsias dalis.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.1. Kalbos sintezės sistemų naudojimas&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiame poskyryje pažvelgsime į kalbos sintezės sistemų panaudojimo galimybes. Žinoma, čia nebus pateiktos visos sritys, kur galima naudoti tokias sistemas.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pagrindinės sritys, kur gali būti ir yra naudojamos kalbos sintezės sistemos:
&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;akliesiems bei kitiems neįgaliesiems skirtose programose bei sistemose;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;mokomosiose programose;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;telekomunikacijose;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;kitose interaktyviose bei įvairialypėse terpėse.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Akliesiems skirtos&lt;/span&gt; kompiuterinės programos bei kitos sistemos, turinčios balso sintezės galimybių, žymiai pagerina informacijos perdavimo naudotojui patogumą. Kurtiesiems arba turintiems didelių klausos problemų asmenims kalbos sintezės sistemos gali padėti bendrauti su kitais žmonėmis, nes dažnai tokiems asmenims yra sunku išmokti kalbėti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Mokomosiose programose&lt;/span&gt; kalbos sintezė gali būti kaip pakaitalas tiesiog pateiktam tekstui, taip sudominantis mokinius bei palengvinantis mokymosi procesą. Ypač pažengusios kalbos sintezės sistemos gali pasitarnauti mokantis užsienio kalbų.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Telekomunikacijose &lt;/span&gt;naudojamos balso sintezės sistemos atstoja operatorius ir padeda interesantui gauti reikiamą informaciją jam patogiu metu tinkamoje vietoje. &lt;/p&gt;&lt;p&gt;Balso sintezės sistemos gali būti taikomos &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;interaktyviose sistemose&lt;/span&gt;, pavyzdžiui, prie interesanto prisitaikančiose reklamose ir pan. Taip pat turint išraiškingą kalbą generuojančias sistemas galima jas naudoti kompiuteriniuose žaidimuose ar kitose interaktyviose, greitai kintančio turinio programose, kuriose reikia pateikti kaip galima daugiau informacijos visais įmanomais žmogui suvokimo kanalais.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;2.2. Bendra sintezatoriaus schema&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiame poskyryje bus pateikta bendra garsus jungiančio sintezatoriaus schema bei aprašytos pagrindinės tokio sintezatoriaus dalys.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;2 pav. pateikta garsus jungiančio sintezatoriaus schema. Ši schema yra pakankamai bendra. Priklausomai nuo konkrečios kalbos ir sistemos realizavimo kai kurios dalys gali skirtis ar būti išskirstytos į smulkesnes (pavyzdžiui, [MV05] yra aprašoma šiek tiek kitokia bei į smulkesnes dalis suskirstyta sistema, o [Sch05] pateikiama dar bendresnė, ne tik garsus jungiančius sintezatorius atitinkanti schema).&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDJdonQff5yAZpQhlNo_q3zPtK71lajxSWp5PzSiOQ4fjxb7vSEw3hLpVq2GJ2tQZ-EPEjTScQZkyzGUDoKBYb4xC50cUm3GS-rtUpmc8xbghUsKFF1VPhXxq7rb4B-v7-BYGZSQXYciw/s1600/bendr_sint_schema.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 340px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDJdonQff5yAZpQhlNo_q3zPtK71lajxSWp5PzSiOQ4fjxb7vSEw3hLpVq2GJ2tQZ-EPEjTScQZkyzGUDoKBYb4xC50cUm3GS-rtUpmc8xbghUsKFF1VPhXxq7rb4B-v7-BYGZSQXYciw/s400/bendr_sint_schema.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5546150116810251234&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;2 pav. Bendroji garsus jungiančio sintezatoriaus schema&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Išskirtinos trys pagrindinės tokio sintezatoriaus dalys:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Išankstinio paruošimo modulis.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Teksto analizės (arba kitaip – lingvistinio teksto apdorojimo) modulis.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Sintezės modulis.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Išankstinio paruošimo modulis&lt;/span&gt;. Tai išankstiniai skaičiavimai ir duomenų, reikalingų kitiems dviem moduliams, paruošimas. Šiame modulyje gali būti suformuojamas žodynas, skirtas fonetinei arba kitai analizei (pavyzdžiui, žodžio kalbos dalies atpažinimui). Taip pat sudaroma garso signalų duomenų bazė. Ji sudaroma segmentuojant didelės apimties profesionaliai įrašytą diktoriaus kalbą. Dažnai segmentavimas atliekamas automatiškai, tačiau neretai po to patikrinamas žmogaus, kad būtų kuo tikslesnis. Segmentų duomenų bazėje laikomi jau suskirstyti ir sužymėti segmentai. Segmentų ilgis ir kiekis priklauso nuo pasirinkto sintezės metodo.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Teksto analizės modulyje&lt;/span&gt; atliekama teksto analizė ir transformavimas. Jo įvestis – pradinis tekstas, o išvestis – (dažniausiai) fonemos su trukmės bei intonacijos informacija. Pagrindinės šio modulio dalys yra:&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Teksto analizės dalis.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Fonetinės analizės dalis.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Prozodinės analizės dalis.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Analizuojant tekstą&lt;/span&gt; atliekama jo pirminė transformacija. Tekstas paruošiamas išskleidžiant santrumpas (pavyzdžiui: t. y. -&gt; tai yra; t. t. -&gt; taip toliau), pakeičiant įvairius kitus elementus į žodžius (pavyzdžiui, išskleidžiant datas: 1986-02-03 -&gt; tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt šeštųjų metų vasario mėnesio trečia diena) ir pan.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Fonetinės analizės&lt;/span&gt; rezultatas – tekstas, paverstas į fonemas su papildoma informacija. Čia gali būti naudojamas žodynas (pavyzdžiui, norint atpažinti kalbos dalis), taisyklės ar taisyklių ir žodyno derinys. Lietuvių kalbos teksto vertimo į fonemas neatskiriama dalis yra teksto kirčiavimas. Kirčiavimas irgi gali būti atliekamas naudojantis žodynu arba taisyklėmis. Lietuvių kalbos teksto automatinis kirčiavimas išsamiai aprašomas [Kas01] taip pat [KR04] ir [NKR04].&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vykdant &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;prozodinę analizę&lt;/span&gt; fonemoms suteikiami (arba jeigu joms jau anksčiau buvo suteikti, tai modifikuojami) ilgiai bei tono aukščiai. Šiame modulyje kuriama intonacija. Fonemų (bei pauzių) ilgius gali sąlygoti kitos fonemos (esančios prieš ir po), žodžiai, sakinio frazės (segmentai) ir kt. [NKR06] trumpai apžvelgiami keli populiariausi garsų trukmės modeliai bei bandoma pritaikyti klasifikavimo ir regresijos medžių metodą lietuvių kalbai.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Išsamus teksto analizės modulio, pritaikyto lietuvių kalbai, aprašymas pateikiamas [Kas01].&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Sintezės modulyje&lt;/span&gt; jau dirbama su garso signalais. Vyksta:
&lt;/p&gt;&lt;ol&gt;&lt;li&gt;Garso signalų parinkimas.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Galutinio garso signalo generavimas.&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Garso signalų parinkimas&lt;/span&gt; vyksta pagal įeities parametrus parenkant tinkamiausius garso signalus iš turimos duomenų bazės. Duomenų bazėje gali būti ne vienas tam tikro reikiamo signalo atitikmuo, tokiu atveju parenkamas tinkamiausias (intonacijos arba sujungimo požiūriu) signalas. Dabar populiarėja vienetų parinkimo metodas (angl. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;unit selection&lt;/span&gt;), kurio esmė ta, kad duomenų bazėje yra ne vienas tam tikro reikiamo signalo variantas, ir, pasinaudojus tam tikromis kainos funkcijomis, išrenkamas tinkamiausias tam tikrai situacijai. Toks metodas pirmą kartą buvo pritaikytas japonų kalbai, o vėliau – ir anglų [BC95]. Šis metodas turi kelis trūkumus. Pirmasis, kad norint gauti geros kokybės sintezuotą kalbą, reikia turėti didelę garsų duomenų bazę. Antrasis, kad nors atskiros sintezuotos kalbos dalys skamba teisingai, bendrai visa kalba (pavyzdžiui, sakinys) kartais gali skambėti keistai.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Galutinio signalo generavimas&lt;/span&gt; – tai pakankamai platus funkcijų rinkinys. Taip pat jis priklauso ir nuo naudojamų metodų. Pavyzdžiui, naudojant anksčiau minėtą vienetų parinkimo metodą, teoriškai, turint gerą ir pakankamai išsamią duomenų bazę, galutinio signalo generavimui užtektų tik gebėjimo sujungti atskirus garsus į vientisą signalą. Tačiau dažniausiai to neužtenka. Dėl to šioje vietoje dar naudojami ir garsų signalus modifikuojantys metodai. Dažniausiai reikia keisti atskirų signalų ilgį bei tono aukštį (pavyzdžiui, norint išgauti intonaciją), bet tai nėra paprastas uždavinys, nes nuo to žymiai priklauso sintezuotos kalbos kokybė. Šioms užduotims vykdyti yra pasiūlyti keli algoritmai, ir jie bus aprašyti tolimesniuose poskyriuose.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Visų šių funkcijų bei metodų rezultatas – iš teksto sugeneruotas kalbos signalas.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;TĘSINYS BUS :)&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2011/02/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html&quot;&gt;Kitame įraše&lt;/a&gt; apžvelgsime kalbos sintezės iš teksto sistemų skirstymą. Tad iki kito karto!
&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;LITERATŪRA&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!--[if gte mso 9]&gt;&lt;xml&gt;  &lt;w:worddocument&gt;   &lt;w:view&gt;Normal&lt;/w:View&gt;   &lt;w:zoom&gt;0&lt;/w:Zoom&gt;   &lt;w:hyphenationzone&gt;19&lt;/w:HyphenationZone&gt;   &lt;w:punctuationkerning/&gt;   &lt;w:validateagainstschemas/&gt;   &lt;w:saveifxmlinvalid&gt;false&lt;/w:SaveIfXMLInvalid&gt;   &lt;w:ignoremixedcontent&gt;false&lt;/w:IgnoreMixedContent&gt;   &lt;w:alwaysshowplaceholdertext&gt;false&lt;/w:AlwaysShowPlaceholderText&gt;   &lt;w:compatibility&gt;    &lt;w:breakwrappedtables/&gt;    &lt;w:snaptogridincell/&gt;    &lt;w:wraptextwithpunct/&gt;    &lt;w:useasianbreakrules/&gt;    &lt;w:dontgrowautofit/&gt;   &lt;/w:Compatibility&gt;   &lt;w:browserlevel&gt;MicrosoftInternetExplorer4&lt;/w:BrowserLevel&gt;  &lt;/w:WordDocument&gt; &lt;/xml&gt;&lt;![endif]--&gt;&lt;!--[if gte mso 9]&gt;&lt;xml&gt;  &lt;w:latentstyles deflockedstate=&quot;false&quot; latentstylecount=&quot;156&quot;&gt;  &lt;/w:LatentStyles&gt; &lt;/xml&gt;&lt;![endif]--&gt;&lt;!--[if gte mso 10]&gt; &lt;style&gt;  /* Style Definitions */  table.MsoNormalTable  {mso-style-name:&quot;Table Normal&quot;;  mso-tstyle-rowband-size:0;  mso-tstyle-colband-size:0;  mso-style-noshow:yes;  mso-style-parent:&quot;&quot;;  mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;  mso-para-margin:0cm;  mso-para-margin-bottom:.0001pt;  mso-pagination:widow-orphan;  font-size:10.0pt;  font-family:&quot;Times New Roman&quot;;  mso-ansi-language:#0400;  mso-fareast-language:#0400;  mso-bidi-language:#0400;} &lt;/style&gt; &lt;![endif]--&gt;  &lt;/p&gt;&lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[BC95] A. Black and N. Campbell. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Optimising selection of units from speech databases for concatenative synthesis&lt;/span&gt;. Proceedings of Eurospeech, 1995, pp. 581-584.&lt;/p&gt;  &lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[Kas01] P. Kasparaitis. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Lietuvių kalbos kompiuterinė sintezė&lt;/span&gt;. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Vilnius, 2001.&lt;/p&gt;  &lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[KR04] A. Kazlauskienė, G. Raškinis. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Veiksmažodžių automatinio kirčiavimo galimybės&lt;/span&gt;. Kalbos teorija ir praktika. Kaunas: Technologija, 2004, pp. 80–82.&lt;/p&gt;  &lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[MV05] E. Morais and F. Violaro. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Data-Driven Text-to-Speech Synthesis&lt;/span&gt;. XXII Simpósio Brasileiro de Telecomunicações – SBrT’05, 2005.&lt;/p&gt;    &lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[NKR04] G. Norkevičius, A. Kazlauskienė, G. Raškinis. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių ir būdvardžių kirčiavimo struktūrinis modelis, algoritmas ir realizacija&lt;/span&gt;. Kalbų studijos. Kaunas: Technologija, 2004, Nr. 6, pp. 72–76.&lt;/p&gt;&lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[NKR06] G. Norkevičius, A. Kazlauskienė, G. Raškinis. &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Garsų trukmės modeliavimas naudojant klasifikavimo ir regresijos medžius&lt;/span&gt;. Konferencijos „Informacinės technologijos 2006“ pranešimų medžiaga. Kaunas: Technologija, 2006, pp. 82-85.&lt;/p&gt;  &lt;p class=&quot;MsoNormal&quot;&gt;[Sch05] J. Schroeter.&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt; Text-to-Speech (TTS) Synthesis&lt;/span&gt;. Knygoje: C. Dorf, Circuits, Signals, Speech And Image Processing. 2005.&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/12/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjDJdonQff5yAZpQhlNo_q3zPtK71lajxSWp5PzSiOQ4fjxb7vSEw3hLpVq2GJ2tQZ-EPEjTScQZkyzGUDoKBYb4xC50cUm3GS-rtUpmc8xbghUsKFF1VPhXxq7rb4B-v7-BYGZSQXYciw/s72-c/bendr_sint_schema.png" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-4952131800526722115</guid><pubDate>Wed, 10 Nov 2010 17:05:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-12-02T20:24:34.020+02:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">balso sintezė iš teksto</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">kompiuterinė lingvistika</category><title>Kompiuterinė lingvistika: balso sintezė iš teksto (1)</title><description>&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;ĮŽANGA&lt;/span&gt;&lt;p&gt;Viena iš, mano nuomone, įdomių kompiuterijos sričių yra kompiuterinė lingvistika. Tačiau, &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;kas tai yra&lt;/span&gt;? Pagal &lt;a href=&quot;http://www.studijos.lt/mokymo_programa/1050/0/Kompiuterine-Lingvistika&quot;&gt;mokymo programos aprašą&lt;/a&gt; (tokia programa yra KTU), studentas, baigęs kompiuterinę lingvistiką gali dirbti kalbos analizės ir apdorojimo, elektroninės leidybos, darbo su informacinėmis kalbos, šnekos ir teksto technologijomis srityse. O jeigu konkrečiau, tai kalbos signalų apdorojimas, &lt;a href=&quot;http://www.garsiai.lt/kalbos-sinteze/&quot;&gt;kalbos sintezė&lt;/a&gt; ir &lt;a href=&quot;http://www.likit.lt/all/balso_tech/btech_mii.htm&quot;&gt;atpažinimas&lt;/a&gt;, &lt;a href=&quot;http://www.mii.lt/index.php?siteaction=news_notices.view&amp;amp;id=1856&amp;amp;lang=lt&quot;&gt;mašininė sintaksinė analizė&lt;/a&gt;, &lt;a href=&quot;http://translate.google.com/&quot;&gt;mašininis&lt;/a&gt; &lt;a href=&quot;http://vertimas.vdu.lt/twsas/Help.aspx&quot;&gt;vertimas&lt;/a&gt;, &lt;a href=&quot;http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&amp;amp;nr=1&quot;&gt;tekstynų&lt;/a&gt; apdorojimas, &lt;a href=&quot;http://www.fotonija.lt/lt/?itemId=11863&amp;amp;showDescription=1&quot;&gt;skiemenavimas ir žodžių kėlimas, rašybos tikrinimas&lt;/a&gt;, automatinis santraukos sudarymas, pagalbinės vertimo priemonės (žinoma, visam tam, be informatikos, reikia fonologijos, fonetikos, morfologijos, kirčiavimo, transkribavimo ir kitų filologijos sričių išmanymo).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kadangi ši sritis man yra įdomi, tai taip jau nutiko, kad ir bakalauro ir magistro baigiamuosius darbus rašiau apie balso sintezę iš teksto (vadovas - dr. &lt;a href=&quot;http://uosis.mif.vu.lt/%7Epijus/&quot;&gt;P. Kasparaitis&lt;/a&gt;). Vienas iš darbo rezultatų - signalo formavimo modulis (kas tai yra, bus aprašyta šioje įrašų serijoje). O kažkurios (ne naujausios) versijos sintezuotos kalbos galite pasiklausyti čia: „&lt;a href=&quot;http://www.dict.lt/blogspot/labas_blogui.mp3&quot;&gt;Labas, mielasis dienoraščio skaitytojau&lt;/a&gt;“.
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tad šiame įraše pradėsiu pasakoti apie balso sintezę iš teksto. Kadangi teksto žada būti daug, tai visas pasakojimas bus išskirstytas per kelis blogo įrašus. Šis įrašas bus nedidelis, bet kiti, tikėtina, bus ilgesni &lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;ĮVADAS&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vienas iš požymių, kuo žmogus skiriasi nuo kitų gyvūnų, yra artikuliuota kalba. Ši savybė kartu su abstrakčiu mąstymu, žmogiška kultūra bei socialiniais ypatumais lėmė dabartinį žmonių paplitimą bei pasiektą išsimokslinimo lygį. Žmogui kalba – svarbiausia bendravimo priemonė. Dabar, esant kompiuteriams, telekomunikacijoms ir internetui, ypač daug socialinių procesų vyksta virtualioje erdvėje. Žmonės vis daugiau ir daugiau laiko praleidžia prie kompiuterių ir interneto, bendravimas tampa daugiau tekstinis nei balsinis. Žinoma, didėjant ryšio pralaidumams balso komunikacijos (pavyzdžiui, Skype) populiarėja, tačiau dauguma informacijos vis tiek lieka tekstinė.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Žmonės atsisako pagrindinės savo bendravimo priemonės tam, kad galėtų patogiau atlikti kitas užduotis. Tačiau ar tikrai būtina atsisakyti? Juk projektai, skatinantys balso komunikacijas, sudaro galimybę ir bando sugrąžinti tai, ką žmonės iš savęs atėmė priimdami kompiuterių bei interneto privalumus.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Vienas iš būdų diegti balsinę kalbą kompiuteriuose – tiesiog „išmokyti“ kompiuterius bendrauti mums natūraliausia bendravimo priemone. Kalbos atpažinimo bei sintezės sistemos – tai pirmasis žingsnis to link.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Akivaizdu, kad kai kuriose srityse yra ypač sunku apsieiti be kalbos sintezatorių (tokiose, kaip akliesiems skirtose sistemose), būtent dėl to aktualu ir verta tyrinėti šią sritį bei tobulinti metodus, įrankius bei programinę įrangą, skirtą sintezuoti balsą iš teksto.
Pastaraisiais metais kompiuterių skaičiavimo pajėgumai bei atminties talpa išaugo tiek, kad dažniausiai tai nėra ribojantis veiksnys, kuris lemia kalbos sintezės kokybę. Tačiau kalbos sintezatoriai vis dar nėra masiškai naudojami ir paplitę įvairiose srityse būtent dėl to, kad sintezuotos kalbos kokybė vis dar nėra pakankamai gera. Todėl daugelio kalbų sintezatorius nuolat stengiamasi tobulinti, gerinant jų sintezės kokybę.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Dabar naudojami lietuvių kalbos sintezatoriai remiasi garsų jungimo metodu (pavyzdžiui, UAB „Etalinkas“ sukurtas sintezatorius [Eta10] bei VU sukurtas sintezatorius „Aistis“). Vienas iš tokių metodų – jungti difonus, pavyzdžiui, viena lietuvių kalbos difonų duomenų bazė yra aprašyta [Kas05]. Šiuo metodu realizuoti sintezatoriai susideda iš trijų pagrindinių modulių (visi trys moduliai išsamiai aprašyti 2.2 poskyryje).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tobulinant kiekvieną modulį atskirai galima gauti geresnius visos balso sintezės sistemos rezultatus, t. y. geresnės kokybės sintezuotą kalbą.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;1.    KALBOS IŠGAVIMAS&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kad suprastumėme kai kurių sintezės sistemų veikimo ypatumus, panagrinėkime žmogaus kalbos traktą bei jo ypatumus. Šiame skyriuje nesistengiama pateikti išsamaus ir visiškai tikslaus paaiškinimo, kaip žmogus išgauna kalbą – čia tik supažindinama su pagrindiniais kalbos atsiradimo žmogaus kalbos trakte ypatumais.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Supaprastintai žvelgiant į žmogaus kalbos išgavimo organus ir jų vaizdą, galima apibendrintai teigti, kad:
&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;plaučiai &lt;/span&gt;veikia kaip energijos šaltinis;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;kai &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;balso stygos &lt;/span&gt;būna įtemptos, tai jos virpa ir generuoja tam tikro dažnio bangas, ir taip atsiranda skardus garsas;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;visos kitos &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;ertmės &lt;/span&gt;ir &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;kalbos padargai&lt;/span&gt; (nosies, burnos, ryklės ertmės, liežuvis, dantys, lūpos) veikia kaip tam tikras muzikos instrumentas, leidžiantis sukurti bei modifikuoti garsą.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Taigi, skirtingų formų kalbos traktas keičia garsą (t. y., pro jį einančią garso bangą). Viena iš svarbiausių yra burnos ertmė. Keisdami jos formą bei tūrį, išgauname įvairius garsus. Nosies ertmė ypač svarbi išgaunant nosinius garsus (pavyzdžiui, &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;n&lt;/span&gt; ir &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;m&lt;/span&gt;, kuriuos išgaunant oras išeina pro nosį). Iš viso to galime susidaryti supaprastintą modelį (1 pav.).&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjkkllXBNFqI3ya1BPGeDitXt2326ewkYQm2sTU94NEOmpMQqrWlYphTahsFMqt5kJ0_kt1vohYpiNwkxlYX2sR87M4A_J2W1IDj6RozrzQxv6S6uPTIPF0EZgRnhcThQyG_uOyayRLG8s/s1600/balso_trakto_schema.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 350px; height: 161px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjkkllXBNFqI3ya1BPGeDitXt2326ewkYQm2sTU94NEOmpMQqrWlYphTahsFMqt5kJ0_kt1vohYpiNwkxlYX2sR87M4A_J2W1IDj6RozrzQxv6S6uPTIPF0EZgRnhcThQyG_uOyayRLG8s/s400/balso_trakto_schema.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5537985724230543986&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;1 pav. Supaprastintas žmogaus kalbos trakto modelis&lt;/span&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taigi, įtemptos balso stygos generuoja periodines tam tikro dažnio bangas, kurios naudojamos išgauti skardžiuosius garsus, o duslieji garsai gaunami iš panašaus į triukšmą garso.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;TĘSINYS BUS :)&lt;/span&gt;
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;!--[if gte mso 9]&gt;&lt;xml&gt;  &lt;w:worddocument&gt;   &lt;w:view&gt;Normal&lt;/w:View&gt;   &lt;w:zoom&gt;0&lt;/w:Zoom&gt;   &lt;w:hyphenationzone&gt;19&lt;/w:HyphenationZone&gt;   &lt;w:punctuationkerning/&gt;   &lt;w:validateagainstschemas/&gt;   &lt;w:saveifxmlinvalid&gt;false&lt;/w:SaveIfXMLInvalid&gt;   &lt;w:ignoremixedcontent&gt;false&lt;/w:IgnoreMixedContent&gt;   &lt;w:alwaysshowplaceholdertext&gt;false&lt;/w:AlwaysShowPlaceholderText&gt;   &lt;w:compatibility&gt;    &lt;w:breakwrappedtables/&gt;    &lt;w:snaptogridincell/&gt;    &lt;w:wraptextwithpunct/&gt;    &lt;w:useasianbreakrules/&gt;    &lt;w:dontgrowautofit/&gt;   &lt;/w:Compatibility&gt;   &lt;w:browserlevel&gt;MicrosoftInternetExplorer4&lt;/w:BrowserLevel&gt;  &lt;/w:WordDocument&gt; &lt;/xml&gt;&lt;![endif]--&gt;&lt;!--[if gte mso 9]&gt;&lt;xml&gt;  &lt;w:latentstyles deflockedstate=&quot;false&quot; latentstylecount=&quot;156&quot;&gt;  &lt;/w:LatentStyles&gt; &lt;/xml&gt;&lt;![endif]--&gt;&lt;!--[if gte mso 10]&gt; &lt;style&gt;  /* Style Definitions */  table.MsoNormalTable  {mso-style-name:&quot;Table Normal&quot;;  mso-tstyle-rowband-size:0;  mso-tstyle-colband-size:0;  mso-style-noshow:yes;  mso-style-parent:&quot;&quot;;  mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;  mso-para-margin:0cm;  mso-para-margin-bottom:.0001pt;  mso-pagination:widow-orphan;  font-size:10.0pt;  font-family:&quot;Times New Roman&quot;;  mso-ansi-language:#0400;  mso-fareast-language:#0400;  mso-bidi-language:#0400;} &lt;/style&gt; &lt;![endif]--&gt;  &lt;/p&gt;&lt;p class=&quot;Paragrafas&quot;&gt;&lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2010/12/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html&quot;&gt;Kitame įraše&lt;/a&gt; pasistengsime bendrai apžvelgti kalbos sintezės iš teksto sistemas – jų pritaikymo sritis, naudojimą bei skirstymą. Taip pat pateiksime kelias bendras sintezatorių schemas bei paanalizuosime vienos iš jų sudedamąsias dalis. Tad iki kito karto!&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot; class=&quot;Paragrafas&quot;&gt;LITERATŪRA&lt;/p&gt;&lt;p class=&quot;Paragrafas&quot;&gt;[Eta10] UAB „Etalinkas“. Lietuvių kalbos sintezatorius. [Žiūrėta 2010-05-08]. &lt;a href=&quot;http://www.etalink.lt/sprendimai/lietuviu-kalbos-sintezatorius/&quot;&gt;Prieiga per Internetą&lt;/a&gt;.
&lt;/p&gt;&lt;p class=&quot;Paragrafas&quot;&gt;[Kas05] P. Kasparaitis. Diphone Databases for Lithuanian Text-to-Speech Synthesis. Informatica, 16(2), 2005, pp. 193-202.&lt;http: lt=&quot;&quot; sprendimai=&quot;&quot; sintezatorius=&quot;&quot;&gt;&lt;/http:&gt;&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/11/kompiuterine-lingvistika-balso-sinteze.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjkkllXBNFqI3ya1BPGeDitXt2326ewkYQm2sTU94NEOmpMQqrWlYphTahsFMqt5kJ0_kt1vohYpiNwkxlYX2sR87M4A_J2W1IDj6RozrzQxv6S6uPTIPF0EZgRnhcThQyG_uOyayRLG8s/s72-c/balso_trakto_schema.png" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-1763762466762378780</guid><pubDate>Tue, 26 Oct 2010 18:44:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-10-26T22:09:41.687+03:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">KZod</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">programavimas</category><title>Programos kūrimas greitai, vizualiai ir daugeliui platformų? Taip.</title><description>Taigi, kaip anksčiau žadėjau, trumpai papasakosiu, ką ir kaip naudoju &lt;a href=&quot;http://www.dict.lt/&quot;&gt;KZod&lt;/a&gt; žodyno kūrime. Trys pagrindiniai dalykai:&lt;ol&gt;&lt;li&gt;pačios programos kūrimas;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;žinyno kūrimas;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;diegimo paketų kūrimas.
&lt;/li&gt;&lt;/ol&gt;&lt;p&gt;Tad čia šiuos dalykus ir pabandysime apžvelgti.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Pačios programos kūrimas&lt;/span&gt;
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;2002, kai pradėjau kurti KZod žodyną naudojau &lt;a href=&quot;http://en.wikipedia.org/wiki/Embarcadero_Delphi&quot;&gt;Delphi&lt;/a&gt; dėl to, kad buvo ypač patogu kurti vartotojo aplinką, plius Object Pascal kalba mažai mokančiam programuoti buvo patraukli dėl to, kad galima buvo apsieiti be rodyklių ir kitų sudėtingesnių dalykų (tačiau juos galima naudoti, jeigu nori).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Apie 2006 metais nusprendžiau, kad verta programą perkelti į Linux OS. Tada reikėjo tikrai nedaug pakeitimų, kad pavyktų sukompiliuoti programą su &lt;a href=&quot;http://en.wikipedia.org/wiki/Kylix_%28software%29&quot;&gt;Kylix&lt;/a&gt; ir šiokia tokia (nebaigta) žodyno versija veikė! Tačiau jau tada Kylix buvo beveik pasenęs, tad tai neteikė daug vilčių.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kita alternatyva, kurią bandžiau jau 2006 metais, tai buvo &lt;a href=&quot;http://www.freepascal.org/&quot;&gt;Free Pascal &lt;/a&gt;kompiliatorius su &lt;a href=&quot;http://www.lazarus.freepascal.org/index.php/page,7.html&quot;&gt;Lazarus&lt;/a&gt; integruotąja kūrimo aplinka. Tada vizualioji dalis veikė, pavadinkime, prastai. Tačiau jau apie 2008 m. pabandęs iš naujo, buvau nustebintas didelio kokybės pagerėjimo ir tais pačiais metais turėjau veikiančią žodyno versiją, kuri buvo sukompiliuota su Free Pascal.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tad iš tiesų, kas yra Lazarus ir kuo jis geras? Keli punktai (tikrai ne visi svarbiausi :) ):&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt; spartaus kūrimo aplinka (angl. RAD - Rapid Application Development);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;vizualaus, komponentinio kūrimo aplinka;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;atviro kodo - reiškia gali pats susitvarkyti ar pakeisti dalykus, kurie tau nepatinka;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;skirta daugeliui platformų;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;gaunama sukompiliuota savoji (angl. native) programa.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;O kas svarbiausia - užtenka turėti vieną išeities tekstą ir gali susikompiliuoti savąsias programas Windows, Linux (GTK1&amp;amp;2, QT) ir OSX (ir dar kelioms) operacinėms sistemoms.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tikrai! &lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2010/10/kzod-programavimas-kaip-hobi_23.html&quot;&gt;Naujausia KZod žodyno versija&lt;/a&gt; turi ~14 000 gryno kodo eilučių (išties, nedaug) ir IFDEF&#39;ai naudojami vos poroje vietų, t. y. ten kur yra kodas, skirtas reaguoti į iškarpinę. Ir visa tai be problemų susikompiliuoja Windows, Linux ir OSX operacinėse sistemose. Windows ir Linux ekrano vaizdai yra &lt;a href=&quot;http://sapnotaka.blogspot.com/2010/10/kzod-programavimas-kaip-hobi_23.html&quot;&gt;senesniame mano pranešime&lt;/a&gt;, o OSX čia:&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhtdrEIrFPtx-tMXbRWtdu9c_pb3e7zZ_kirWpjSiQWOLzA46FOO1AODD0nDp_Aj05FS7lUksiWxbhEYq9a425D71nK06ypZ-UdiV2OT1KShJR-IORqkg-6LuokAD8fJQdURIQM1G1__qk/s1600/KZod_screen_osx.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 238px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhtdrEIrFPtx-tMXbRWtdu9c_pb3e7zZ_kirWpjSiQWOLzA46FOO1AODD0nDp_Aj05FS7lUksiWxbhEYq9a425D71nK06ypZ-UdiV2OT1KShJR-IORqkg-6LuokAD8fJQdURIQM1G1__qk/s400/KZod_screen_osx.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5532426273969589906&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center; font-style: italic;&quot;&gt;KZod OSX sistemoje&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Verta pastebėti, kad čia ne naujausia žodyno versija, tačiau tai dėl laiko trūkumo ir techninės įrangos neturėjimo (kas nors norite atiduoti ar paskolinti Mac&#39;ą?).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kartais vis atsiranda kas nors, kas sako, kad verta perrašyti visą žodyną su C/C++/C# - galiu pasakyti tik tiek: neverta! Naudos negausiu, o palaikymas ir naujų dalykų programavimas užtruks ilgiau.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Žinyno kūrimas&lt;/span&gt;
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taigi, jau turime programos failus, tačiau neatsiejama dalis yra programos žinynas. Html ar pdf formato žinynas yra būtinas, tačiau nėra pakankamas, nes tikrai nėra patogus! Paieška, indeksas, straipsnių susiejimas su programos elementais - visų šių savybių negali patogiai užtikrinti html ar pdf formato dokumentacija.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kaip tik su tokia pačia problema susidūrė ir Lazarus programavimo aplinkos kūrėjai. Jie, po diskusijų, nusprendė naudoti chm formatą. Nors jis ir nėra oficialiai dokumentuotas, tačiau yra pakankamai neoficialių išsamių formato aprašų. Problema buvo ta, kad Linux sistemoje nėra pakankamai išvystytų chm žiūryklių (angl. viewer). Ir taip po kelių mėnesių atsirado LHelp programa, kuri visose platformose veikia ir atrodo taip pat. Palaiko indeksus, pilno teksto paiešką ir t. t.&lt;/p&gt;Tad žinyno problema man išsisprendė iki atsirandant trečiai žodyno versijai :) Tiesa, teko pačiam susiprogramuoti chm „gamintoją“, nes esantys Windows sistemoms nepalaiko UTF8, o esantis su Lazarus pavyzdinis chm „gamintojas“ šiek tiek labai nepabaigtas :) Tiesa, mano irgi yra ypač paprastas, tačiau šiek tiek patogesnis:&lt;p&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjajiOY8ZtTSN-Vtsq1agZ21E-FqSoVy4eJrfSHQz5Hk56stDpidRjbJPPo9LMdIWvAqBsFVFo-4HIgfoBIlZfnPHRuj7OGoxMB_aBTDVSLdtugE65D_oa4gv5z5mMGn5tOnGEmnIKW4NE/s1600/LHelpCreator_screen.png&quot;&gt;&lt;img style=&quot;display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 244px;&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjajiOY8ZtTSN-Vtsq1agZ21E-FqSoVy4eJrfSHQz5Hk56stDpidRjbJPPo9LMdIWvAqBsFVFo-4HIgfoBIlZfnPHRuj7OGoxMB_aBTDVSLdtugE65D_oa4gv5z5mMGn5tOnGEmnIKW4NE/s400/LHelpCreator_screen.png&quot; alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5532426020618773826&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;text-align: center; font-style: italic;&quot;&gt;Maniškis chm „gamintojas“&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tad nors dar ir nėra paruošti KZod žodyno pagalbos failai, bet visa, ko reikia (išskyrus pačius tekstus), jau yra.&lt;/p&gt;&lt;p style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;Diegimo paketų kūrimas&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kiekviena rimta programinė įranga pateikiama kaip diegimo paketas. Taip yra dėl to, kad šis diegimo paketas ne tik sukopijuoja failus į reikiamas vietas, bet sutvarko ir įvairius kitus reikalingus dalykus (pvz., sukuria nuorodas, įrašo reikiamą informaciją į registrus ar kitur).&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Lygiai taip pat, kaip su programos kūrimu - turi vieną išeities tekstą ir iš jo susikompiliuoji visoms sistemoms - norėjosi daryti ir su diegimo paketų kūrimu. Šiek tiek paieškojus internete aptikau &lt;a href=&quot;http://www.installjammer.com/&quot;&gt;InstallJammer&lt;/a&gt; projektą, kuris būtent tam ir skirtas! &lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taip pat dar turėjau kelis (pagrindinius) pageidavimus:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;turi būti kuriami paketai Windows, Linux ir OSX sistemoms;
&lt;/li&gt;&lt;li&gt;turi būti galima pasirinkti diegiamus komponentus;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;turi būti galima įdiegti „ant viršaus“ neribotą kiekį kartų ir naujesni failai (pagal diegimo programoje nurodytus versijų numerius) turi perrašyti senesnius;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;turi būti palaikomas daugiakalbiškumas.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt; &lt;p&gt;Deja, šis projektas nėra toks stabilus ir taip dažnai atnaujinamas, kaip norėtųsi... 1.2 versija neturėjo kelių dalykų, kurių man norėjosi, o 1.3 versija turėjo nemažai netikėtų ir nepageidautinų savybių :) (aka angl. bug). Šiaip ar taip, pramokęs tcl skriptų kalbą ir po ~20 val. gryno darbo sugebėjau turėti pageidaujamą diegimo paketą Windows sistemai.
&lt;/p&gt;Tiesa, Linux ar OSX diegimo paketų dar nebandžiau, bet problemų (tikiuosi) nebus.</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/10/programos-kurimas-greitai-vizualiai-ir.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhtdrEIrFPtx-tMXbRWtdu9c_pb3e7zZ_kirWpjSiQWOLzA46FOO1AODD0nDp_Aj05FS7lUksiWxbhEYq9a425D71nK06ypZ-UdiV2OT1KShJR-IORqkg-6LuokAD8fJQdURIQM1G1__qk/s72-c/KZod_screen_osx.png" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-7345546516055982304</guid><pubDate>Sat, 23 Oct 2010 12:00:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-10-26T21:47:59.007+03:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">KZod</category><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">programavimas</category><title>KZod - programavimas kaip hobi</title><description>&lt;p&gt;Taigi, praėjus dvejiems metams pagaliau pabandysiu ką nors papasakoti :)&lt;/p&gt;&lt;p&gt;KZod - vienas iš mano projektų, kurį kažkas iš tiesų naudoja!&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Iš pradžių šiek tiek statistikos:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;nuo ~2004 metų programą atsisiuntė 315 616 kartus (čia neįskaičiuoti atsisiuntimai iš tiesioginės nuorodos, t. y. kai siunčiamasi per visokius download.com ir kitus psl.);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;iš aukštesnio skaičiaus 12 695 atsisiuntimai Linux OS (verta pastebėti, kad Linux OS versija nėra tokia išbaigta, kaip Windows versija...).&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Tada išeina, kad per dieną vidutiniškai programa atsisiunčiama 136 kartus. Visgi tikrai bent kažkas ją naudoja!
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Keista, nes &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Donate!&lt;/span&gt; mygtuką per apie ketverius metus paspaudė tik trys žmonės :)&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Šiaip ar taip - tas nemažas atsisiuntimų skaičius motyvuoja kartais prisėsti ir kažką naujo paprogramuoti šiam žodynui.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Tad nuo pirmosios trečios kartos (v3) programos &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;beta &lt;/span&gt;versijos, kurią pirmą kartą viešai paskelbiau 2008 metų rugsėjį, praėjus nemažam laiko tarpui jau yra trečioji &lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;beta&lt;/span&gt; - išties realiai mąstant, pilnu etatu, užtektų poros mėnesių ir būtų viskas baigta, bet...&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Taigi, trumpai pristatant naujausią beta versiją, reikėtų pasakyti, kad čia atsižvelgta į daugmaž visus anksčiau gautus patarimus ir pastabas (išskyrus programos interfeiso detalių vietos keitimą). Visgi verta pastebėti, kad čia dar trūksta tokių dalykų:
&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;Jeigu įdiegiami iš pradžių ne visi žodynai, tai po to papildomai diegiant žodynus - jie neatsiranda programoje.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nėra angliškų trumpų patarimų.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Nėra pagalbos failų.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Interneto reikalaujančios funkcijos (ieškoti žodžio internete, žiūrėti naujienas) gali veikti nestabiliai jeigu kompiuteris atjungtas nuo interneto.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Taip pat keisis „Apie“ dialogo išdėstymas.&lt;/li&gt;&lt;li&gt;Šį kartą Linux versijos nėra (dėl laiko trūkumo - neturėjau kada ištestuoti ir supakuoti).&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Taip pat šiame pakete galite rasti 12 žodynų:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;anglų-lietuvių (25000), lietuvių-anglų (11500);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;rusų-lietuvių (18800); lietuvių-rusų (28500);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;prancūzų-lietuvių (18400); lietuvių-prancūzų (9200);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;vokiečių-lietuvių (4600); lietuvių-vokiečių (3700);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;lenkų-lietuvių (18700); lietuvių-lenkų (18700);&lt;/li&gt;&lt;li&gt;esperanto-lietuvių (8800); lietuvių-esperanto (10100).&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;Tiems, kas nepatingės patestuoti, ir išsakyti, būsiu dėkingas už &lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;visas&lt;/span&gt; pastabas, pasiūlymus ir komentarus.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Nelikite abejingi - paremkite šį projektą!
(&lt;a href=&quot;http://www.dict.lt/sask.png&quot;&gt;sąskaita&lt;/a&gt; ARBA PayPal: &lt;a href=&quot;http://www.dict.lt/&quot;&gt;www.dict.lt&lt;/a&gt; „Donate“ mygtukas)&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Artimiausiuose planuose - Linux versija, po to - Mac OSX versija, dar vėliau - žodynų kūrimas ir redagavimas. Deja, negaliu apibrėžti savaitėmis, kiek tie „artimiausi planai“ gali trukti. Galiu tik pažadėti, kad kiekvieni paaukoti 5 Lt „privers“ mane per per artimiausias dienas skirti bent 1 valandą šiam projektui ;)
&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Kitą kartą papasakosiu kaip ir su kuo visa tai kurta!&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Programą atsisiųsti galite iš &lt;a href=&quot;http://mif.vu.lt/%7Ezledas/kzod/KZod-3.0beta3-Setup.exe&quot;&gt;&lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;čia&lt;/span&gt;&lt;/a&gt;.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Pavyzdiniai ekrano vaizdai:&lt;/p&gt;&lt;div style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3l6ivWHl79CgwdJtgNAJrA4yy-ne32gKn3pYoteLLxqw1RB3h4aFnRNy8WlK_UALMWVZ4csesA_dufdIrL7e9brCEur5dvehUNygW9cY9zDMa6TI-j-lf10jjPubQfd7Njh1lf9KiV4w/s1600/KZod_screen_win7.png&quot; onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot;&gt;&lt;img alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5530940387239977666&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3l6ivWHl79CgwdJtgNAJrA4yy-ne32gKn3pYoteLLxqw1RB3h4aFnRNy8WlK_UALMWVZ4csesA_dufdIrL7e9brCEur5dvehUNygW9cY9zDMa6TI-j-lf10jjPubQfd7Njh1lf9KiV4w/s400/KZod_screen_win7.png&quot; style=&quot;cursor: pointer; display: block; height: 241px; margin: 0px auto 10px; text-align: center; width: 400px;&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Windows 7 sistemoje &lt;/span&gt;&lt;/div&gt;
&lt;div style=&quot;text-align: center;&quot;&gt;&lt;a href=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgyKeBQyu41a8hq_3-IL7YmnJR6OtRmaaIbkXdgjJrnySCHtNbE-h-4pElpmxLAIG90M58Sl54nXsImefZOqxngMgEks3hWp2dHMdQDWJvmx1pEkaA3NZHIl2KRekLPlH0TCuCO2-kvCt8/s1600/KZod_screen_winxp.png&quot; onblur=&quot;try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}&quot;&gt;&lt;img alt=&quot;&quot; id=&quot;BLOGGER_PHOTO_ID_5530940394720504562&quot; src=&quot;https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgyKeBQyu41a8hq_3-IL7YmnJR6OtRmaaIbkXdgjJrnySCHtNbE-h-4pElpmxLAIG90M58Sl54nXsImefZOqxngMgEks3hWp2dHMdQDWJvmx1pEkaA3NZHIl2KRekLPlH0TCuCO2-kvCt8/s400/KZod_screen_winxp.png&quot; style=&quot;cursor: pointer; display: block; height: 241px; margin: 0px auto 10px; text-align: center; width: 400px;&quot; border=&quot;0&quot; /&gt;&lt;/a&gt;&lt;span style=&quot;font-style: italic;&quot;&gt;Windows XP sistemoje&lt;/span&gt;&lt;/div&gt;&lt;p&gt;&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2010/10/kzod-programavimas-kaip-hobi_23.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><media:thumbnail xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/" url="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEi3l6ivWHl79CgwdJtgNAJrA4yy-ne32gKn3pYoteLLxqw1RB3h4aFnRNy8WlK_UALMWVZ4csesA_dufdIrL7e9brCEur5dvehUNygW9cY9zDMa6TI-j-lf10jjPubQfd7Njh1lf9KiV4w/s72-c/KZod_screen_win7.png" height="72" width="72"/><thr:total>0</thr:total></item><item><guid isPermaLink="false">tag:blogger.com,1999:blog-2333366174875079750.post-4813239333551427573</guid><pubDate>Sun, 21 Sep 2008 14:37:00 +0000</pubDate><atom:updated>2010-10-23T14:00:37.043+03:00</atom:updated><category domain="http://www.blogger.com/atom/ns#">šlamštas</category><title>Ir apie ką mes čia?</title><description>&lt;p&gt;Taigi, jau kelintą kartą vis pagalvoju, kad gal visai ir sugebėčiau rašyti dienoraštį. Ir štai jo užuomazga.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ko aš tikiuosi, o gal tiksliau, ko galite jūs tikėtis? Pabandykim pamąstyti. Visgi turbūt galiu pažadėti nereguliarių ir neaiškaus naudingumo įrašų:&lt;/p&gt;&lt;ul&gt;&lt;li&gt;kartais savo vykdomų projektų aprašymų ar apžvalgų;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;kartais neaiškios kokybės kūrybos;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;kartais istorijų iš kelionių;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;kartais pamąstymų ar tiesiog pastabų apie tai, kas vyksta aplinkui;&lt;/li&gt;&lt;li&gt;o kartais tiesiog kažko, kas iškrenta iš visai bet kokio konteksto.&lt;/li&gt;&lt;/ul&gt;&lt;p&gt;&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Na štai, pažadėjau nieko nežadėdamas ir dabar turėčiau jaustis laimingas, bet visgi... visgi manau, kad &lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;dienoraštis&lt;/span&gt;, tiksliau viešas dienoraštis, &lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;turi suteikti naudos&lt;/span&gt; (naudos plačiąja prasme - žiniomis, dvasiai ar gal kartais net materialios naudos) &lt;span style=&quot;font-weight: bold;&quot;&gt;visiems jį skaitantiems,&lt;/span&gt; tad labai tikiuosi, kad šis įrašas yra pirmasis ir kartu paskutinis. Pirmasis tuo, kad juo pasižadu čia rašyti, o paskutinis, nes tikiuosi, kad visi kiti bus turtingesni savo turiniu.&lt;/p&gt;&lt;p&gt;Ačiū tiems, kas perskaitėte viską.&lt;/p&gt;</description><link>http://sapnotaka.blogspot.com/2008/09/ir-apie-k-mes-ia.html</link><author>noreply@blogger.com (Žilvinas Ledas)</author><thr:total>0</thr:total></item></channel></rss>