Burgis.lt

Matai tiktai paviršių…

Burgis — Sun, 26 Apr 2020 14:44:07 +0000

Matai tiktai paviršių…
Žinoma, ne visų. Yra tie, kurie viską apie save pateikia: su kuo tuokiasi, skiriasi, ką valgo, kur keliauja, ką augina ir t.t., ir pan. Ir vis tik: ką mes IŠ TIESŲ žinome apie juos?

O galėčiau paklausti ir taip: ar tu galėtum smulkiai aprašyti geriausią savo gyvenimo dieną? baisiausią savo gyvenimo dieną? Pagražintum, tiesa? Pabaisintum, tiesa?

Ne, geriau to nedarykime! Čia juk tik virtualioji, o ne realioji erdvė…

Pasaulis verčiasi per galvą…

Burgis — Sat, 28 Mar 2020 17:15:04 +0000

Mane graužia sąžinė, kad čia nieko nebeparašau… Bet kada rašyti, kaip rašyti, jei visos mintys – kaip bus? Aš gi esu ypatingos (labai ypatingos!) rizikos grupėje! Jei imčiau pasakoti, kaip dabar gyvenu, tai būtų didingas ir graudus kūrinys. Bet nepasakosiu…
*
Tik stebiu ir matau:
1. Kai kurie čia ruošėsi karui? Varge, vargeli, kaip mes pasiruošę karui…
2. Kiek turi susirgti ir mirti žmonių, kad oponentai nebekibtų vienas kitam į gerklę?
3. Kokia tamsybė tos mūsų liaudies, koks neišmanymas, kaip prasčiokai spjauna į savo ir kitų gyvybes!
4. Medikai fronte – pasigėrėjimo ir padėkos verti žmonės!
5. Jei galima nesimokyti – nesimokysime, jei galima nedirbti – nedirbsime. Valstybe, tu viskuo pasirūpink!
*
Skaitai – negali tikėti, matai – negali tikėti, girdi – negali tikėti… Dabar pamatėme, kokie skirtingi pasaulio valstybių pamatai, papročiai, taisyklės…
Laimė, kad anūkas Lukas Stokholme pasiuvo ir išsiuvinėjo šią pagalvėlę, tai man bus minkščiau…

Dabar laikas lekia greitai…

Burgis — Sun, 08 Mar 2020 13:19:55 +0000

Jūs pastebėjote, kaip retai aš čia beparašau?…
Todėl, kad gyvenu lėčiau, o laikas lekia greičiau. Pažiūrėkite, koks aš buvau pernai vasarą Stokholme. O dabar jau dar senesnis…
Vakar vienai anūkėlei sukako 10. Po mėnesio dar vienai sukaks 10. O jauniausia atžalėlė Mindaugas jau sako „lelelis“ – suprask „senelis“.
Neseniai „Šviesos“ leidykla į gyvenimą paleido mano knygelę „Matematika (ne)lengvai, 11-12 kl.“, o dabar jau peržiūrėjau rankraštį knygelės „Matematika (ne)lengvai, 9-10 kl.“. Pats tuo netikiu! Už tai žinau, kad jau niekada, niekada negalėčiau tokio darbo atlikti dar kartą…
Kadaise vienas mano matematikos katedros kolega intensyviai dirbo korepetitoriumi ir jam sekėsi, o paskui aš nustebau sužinojęs, kad tuo jis jau neužsiiima. Tas kolega gerokai vyresnis už mane, ir dabar aš jį jau suprantu, nebesistebiu. Ir aš jau labai selektyviai renkuosi, ką veikti…
Jūs, jaunesnieji, tik tada suprasite, kaip keičiasi gyvenimas, kai būsite mano metų. Pavyzdžiui, kad turi pradėti rūpintis nenukrypti į diskusijas politinėmis temomis, kad turi labai rūpintis, ką skaityti, o ko visai neskaityti, su kuo bendrauti, o su kuo visai nebendrauti…
Tai pažadu, kad čia retkarčiais parašysiu, bet tik retkarčiais. O jums dėkingas už tai, kad galiu paskaityti, kas jums aktualu.

Kokia ta mano Lietuva?

Burgis — Sun, 16 Feb 2020 12:13:02 +0000

Visokia…
Čia yra žmonių, kurie jau paliko ryškius pėdsakus nepriklausomoje šalyje, bet yra ir tokių, kurie tik pripėdavo…
Čia yra tų, kurie stiebiasi į šviesą ir tiesą, bet yra ir tų, kurie tebegyvena moralinėse džiunglėse…
Aš jau ne kartą čia ir kitur bandžiau palyginti šalies posūkį Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Atsakymas nėra vienareikšmis, oi ne! Reikia matyti visą Lietuvą nuo 1918 iki 1940 metų ir visą Lietuvą nuo 1990 iki 2020 metų.
Reikia matyti ir šalies žmones, ir jų valdžią.
Pažiūrėkite į komentarus dabartinėje virtualiojoje žiniasklaidoje (gaila, kad pirmajame laikotarpyje tokie nebuvo galimi…): 1) negatyvo beveik visada daugiau nei pozityvo; 2) šioks toks turi kategorišką nuomonę beveik kiekvienu klausimu; 3) jei tu rašai (kaip aš dabar…), tai negali atspėti, kas ir kodėl tave pagirs, o kas ir kodėl tave užpuls…
Teisingos yra tik tokios išvados:
1) Valdžia visada blogesnė už visuomenę.
2) Anksčiau tikrai buvo geriau, nes mes buvome jauni!

Kreivųjų veidrodžių karalystė

Burgis — Sat, 01 Feb 2020 13:18:43 +0000

Kai vieną dieną žvelgsite atgal, sunkūs metai pasirodys patys gražiausi.
*
(Zigmundas Froidas)
*
Sulaukėme laikų, kai niekuo nebegali pasitikėti: nei tuo, ką matai, girdi, skaitai, nei tuo, ką kalba, rašo žinomi žmonės.
Tapinas, Jakilaitis, Karbauskis, Landsbergis, Skvernelis, Nausėda, Kirkilas, Grybauskaitė, Rokas Masiulis, Kęstutis Masiulis, Gražulis, Gentvilas ir Gentvilas…
Sąrašas iiiilgas, iiiilgas…
Pasakykite man, kuris iš jų visada sako tiesą, visą tiesą, nepagražintą tiesą, ne sau naudingą tiesą, ne „politiškai pagrįstą“ tiesą, ne „žiniasklaidai pritaikytą“ tiesą?
O juk užtektų tuzino ten, viršūnėse, esančių žmonių, kurie tikrai visada sakytų visą tiesą! Tada visi kiti turėtų pasislėpti urvuose kaip žiurkės. O po to nyktų, nyktų ir išnyktų kaip dinozaurai…

Valstybė yra labai jautri…

Burgis — Sun, 12 Jan 2020 21:09:47 +0000

Prieš dvi dienas mano įpėdiniui Mindaugui Burgiui sukako pusantrų metų. Po trijų mėnesių jis bus tokio amžiaus, kokio buvau aš, kai mane išvežė į Sibirą. Dabar niekas niekur Mindaugo neištrems, bet savo noru jis jau aplankė ir Italiją, ir Ispaniją, ir JAE… Va, tokia yra laisva Lietuva!
***
Ir vis tik man neramu… V.Landsbergis vėl gąsdina ir Rusija, ir Baltarusija. Trisdešimt metų niekinti kaimynus – ar tai teisinga? O perlaidų mūsų šalies žmonėms iš Rusijos suma viršijo perlaidų iš JK sumą. Tai gal Rusija jau turtinga ir tuo pavojinga?
„Sėk sesute ir bijūną, kad neliktų atėjūnų“, – dainuoja jaunų žmonių ansamblis. Už tokią dainą kadaise būtų iškart pašalinę iš aukštosios mokyklos. O juk atėjūnų, praneša TV, vėl padaugėjo! Ir Lietuvos rusai neskuba mokytis lietuviškai. Trisdešimt metų! O šalies valdžioje Lietuvos lenkų proporcija ryškiai pasikeitė lenkų naudai…
***
Jūs pastebėjote, kad tai, ką parašiau, galima perskaityti ir taip, ir kitaip? Šiek tiek pastums propagandos svirtelę ir pamatysime, kad anie laikai grįžo lietuvišku pavidalu. Šiek tiek pakreips informaciją, ir pamatysime, kad net mano įpėdinis nesupras, kaip gyveno senelis… Juk aš tai žinau, kaip mane vaikystėje auklėjo didžioji šalis!
Todėl aš žinau: visada būtina vadovautis posakiu „audiatur et altera pars“ (tebus išklausyta ir kita pusė).

2020. Jau gyvename!

Burgis — Thu, 02 Jan 2020 14:08:16 +0000

… Ir jau nieko blogo mums nenutiks 2019-aisiais!

***
Tas metų pabaigos mane visada ir džiugina, ir jaudina, ir dirgina.
Džiugina jau vien tuo, kad reikia atšvęsti keturis gimtadienius.
Jaudina laukimas – peržengsiu dar vieną slenkstį ar jau ne?
Dirgina besaikis nepažįstamų žmonių sveikinimų srautas. Liūdina, kad tuo laikotarpiu valstybės nelieka, o lieka tik katalikų parapija. Neliūdintų, jei katalikai žinotų, domėtųsi, kuo tiki, kodėl tiki, jei mokėtų pagrįsti savo tikėjimą. Bet katalikai tuo net nesidomi!
Tuo ikikalėdiniu laikotarpiu sužinai keistų dalykų… Pavyzdžiui, 2019-iesiems baigiantis popiežius paskelbė, kad Dievas myli visus žmones, ir gerus, ir blogus. Aš manau, kad popiežius be reikalo prakalbo už Dievą. Juk aš gerai prisimenu, kad vaikystėje iš katekizmo išmokau: „Už gerus darbus Dievas dangų duoda, už blogus – pragaru baudžia.“ Jei jau nė Dievo bausmės niekas nebijos, tai kas mane apgins nuo banditų?
***
Et, pamirškime tuos buvusius metus! Dabartiniai atėjo, viltį atnešė, pavasarį (gamtos ir žmogaus) jau neša! Gyvenkime ir džiaukimės, kad tame gyvenime yra ir aistros, ir kančios, ir kartėlio, ir palaimos. Ko būtų vertas gyvenimas, jei nebūtų didelio jausmų ir pojūčių diapazono?

Kaip čia bus? Gerai bus!

Burgis — Fri, 20 Dec 2019 11:09:40 +0000

Man patinka stebėti visuomenę švenčių išvakarėse. Ypač religinių švenčių.
Žmonės lekia, perka, puošia… Paklausk jų, ką čia ruošiasi švęsti, kodėl ruošiasi taip, o ne kitaip, švęsti, ir sužinosi: „Koks skirtumas! Pažiūrėk, visi švenčia! Linksma gi!“
Panašiai kaip vaikai: Kalėdų senelis? Senis šaltis? Jų iš tiesų nėra? Koks skirtumas! Dovanos juk yra!
Pažiūrėkite, kaip prieššventiniu laikotarpiu pasikeičia požiūris į darbus, į problemas: et, dabar ne tai svarbiausia! kad tik nepamiršus ko (silkės; pupelių; paruošti patalynę svečiams; dovaną močiutei; ak, dar tie kraujo tyrimai…).
Žmonės gyvena apytiksliai. Apytikslis džiaugsmas, liūdesys, ilgesys, baimė… Apytikslis tikėjimas, nes niekada tiksliai juo ir nesidomėjo.
Bet iš tiesų: kada jei ne dabar pamiršti visus tikslumus? Štai tik anūkė Laura (9 m.) atsiuntė man SMS su išsamia programa septynioms dienoms visiems penkiems anūkėliams. Oho programa! Senelis susirūpino, ar jam užteks degalų…

Prasidėjo švenčių mėnuo!

Burgis — Sun, 01 Dec 2019 16:59:32 +0000

Ir vieną rytą pamatysime staiga:
pasnigo jau,
ir mes abu pražilę.
(Stanka Penčeva)
***
Atsiprašau, kad jau seniai čia nerašiau. Bet jūs taip jaukiai pasikalbate…
O dabar – jau gruodis!
Šios svetainės senbuviai žino, kad gruodžio mėnesį gimė visi žymūs žmonės: mano žmona, mūsų dukra, mano brolis, brolio sūnus ir, žinoma, aš! Galite įsivaizduoti, kaip visa tai reikės atšvęsti?
O juk dar Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai…
O, kaip mes švęsime: trys šeimos, penki anūkai!
O juk dar „KINGS žvaigždžių spiečiaus“ finalas! (Tai toks mano priedas prie matematinio konkurso KINGS, kuriame šiemet dalyvavo apie 3000 moksleivių! Mano finale iš jų dalyvaus bet pusantro šimto…).
***
Šiandien mudu buvome kine. Žiūrėjome Šarūno Barto „Sutemose“. Albina pasakė: „Geresnis net už „Niekas nenorėjo mirti“. Geras!“
Bet apie tai – kitą kartą…

Neskubėk, neskubėk, pakentėk…

Burgis — Fri, 15 Nov 2019 19:03:58 +0000

Kaip greitai dabar temsta…
Gerai šiemet, gerai: štai medelis net tamsoje šviečia nenumetęs lapų… Kenčia, nepasiduoda.
O aš kasdien save pagaunu galvojantį: greičiau tas lapkritis pasibaigtų, greičiau tas gruodis praeitų. Ir čia pat stabdau: „Nori greičiau pasenti? Nori vėl pamatyti, kad neįmanoma po to bent pristabdyti putojančio pavasario srauto?“
Ak, tokia mano prigimtis: greičiau, stipriau, aukščiau! Negalėjau kadaise pagalvoti, kad, palikęs visas darbovietes, dirbsiu dar daugiau. Na, ne dirbsiu, o vis kažką veiksiu, kursiu, važiuosiu, žiūrėsiu, skaitysiu… Kad jūs žinotumėte, kokį puikų uždavinį šiandien sukūriau, belaukdamas savo mieliausios prie prekybos centro, matuodamas žingsnius (išmanusis telefonas parodė 3,7 km)!
Dabar jau tikrai galėčiau konsultuoti visus, kurie rengiasi į „Sodrą“!
O po mėnesio aš jau būsiu tikras veteranas…