Burgis.lt

Lygiagretūs pasauliai

Burgis — Sun, 19 May 2013 12:00:15 +0000

Ilsiuosi… Gyvenu buityje: tvarkome aplinką, pjaunu žolę, važiuojame pirkti… Bet nesutikčiau, nė už ką nesutikčiau visą gyvenimą gyventi tik buityje! Ir kiti nesutinka jau bent 10000 metų: rengia šventes, ritualus, piešia, dainuoja, keliauja, kariauja…
Milijardai žmonių, bėgdami nuo buitinio gyvenimo, bijodami nugyventi tik buitinį gyvenimą, pasirenka kurią nors religiją. Milijardai žmonių iš buities gniaužtų bando pasprukti pasisvaiginę alkoholiu, nikotinu, narkotikais…
Gamta mums visiems (na, beveik visiems…) davė tikrą priemonę nuo subuitėjimo: meilę ir seksą. Deja, kiti taip suvulgarina intymųjį gyvenimą, kad net orgazmą susikuria be partnerio…
*
Svarbiausia – matyti, jausti ir suprasti! Deja, pasauliai lygiagretūs, viename gyvenantis kito nei girdi, nei mato, nei supranta… Pateiksiu konkrečių pavyzdžių:
1. Na, nerašau aš straipsnių į laikraščius, žurnalus, nerašau! Aš tik visiems atsakinėju į klausimus – kas paprašo. Yra skirtumas! O komentatoriai (iš kito pasaulio jie, iš kito…) kala mane prie kryžiaus už norą pasirodyti, susireikšminti. Mano pasaulyje tokio noro nėra nė pėdsako, bet kaip jums tai pamatyti? Rašau, rašydavau, kalbu, kalbėdavau ten ir tada, kur ir kada mane pakviečia ir užmoka. Ten, kur neužmoka, bet leidžia nemokamai pareklamuoti savo „verslą“ – gimnaziją.
2. Aš dažnokai pagalvoju apie bendraamžius, kurie jau anapus… O Jūs? Žinokite, tai puikus būdas pasitikrinti, ar nesi įklimpęs į buitinį gyvenimą! Kiek jie (kai kurie…) norėjo aprėpti, užgrobti, susireikšminti, valdyti, turėti – nebėra, nieko nebėra… Pagalvoju apie juos ir suprantu – gyventi reikia teisingai, aukštai, kitame lygmenyje, ne buityje.
3. Mano pasaulyje – anūkėliai, žydinčios žemuogės, paukšteliai inkiluose, mano meilė šalia, knygos… Lygiagrečiuose pasauliuose – „Eurovizija“, Seimas, „Žalgiris“, „Švyturio“ alus, via, mia, zvonkė, bonkė…
Na, matau aš tuos lygiagrečius pasaulius, bet jie manęs nejaudina, visai nejaudina, nedomina…
4. Vėl pateiksiu indikatorių: kai gulėsi reanimacijos palatoje, pabandyk save įtikinti, kad tau labiausiai gaila V.Š. arba V.K. Arba AMB. Matuok savo pasaulį tikruoju matu! Ką tik iš Vilniaus paskambino Mildutė. Jei būtų paskambinusi Prezidentė, manote būčiau labiau apsidžiaugęs? „Kramtyk, ką kalbi!“ – pasakytų suvalkietis.
***
Reikia apibendrinti. Taip, aš valgau duoną, miegu, kai ką darau tualete… Bet džiaugiuosi, kad tai nėra mano pasaulis. Gyvenu lygiagrečiajame. Ten – palaima dirbti, palaima kurti, palaima patirti grožį, palaima surasti ir išrasti. Ten – aistra išgyventi, jausmas neužgauti, meilės viršūnės ir gelmės. Kviečiu – apailankykite!
***
P.S. Lygiagretūs pasauliai yra ne tik „horizontaliai“, bet ir „vertikaliai“. Vertikaliai aš dirbu. Aistringai dirbu: įtikinėju valdžią, įtikinėju pavaldinius. Baruosi. Pykstu. Nirštu. Rašinėju. Kalbuosi. Toks mano darbas – aš taip manau. O horizontaliai nedirbu… Ir jums nesiūlau.

Avinėlių netylėjimas

Burgis — Sat, 18 May 2013 10:41:46 +0000

Perskaičiau. Man rūpi. Thomas Harris mane domina tiek pat, kiek ir jo detektyvo „Avinėlių tylėjimas“ (The Silence of the Lambs) herojai Hanibalas Lekteris bei Džeimas Gambas. Per kelias dienas perskaičiau tokią šiurpią, tokią šiurpią knygą, bet mano avinėliai tyli… Manęs neveikia lakios fantazijos vaisiai. Kuo daugiau smurto, lavonų, „šiurpių“ situacijų, tuo ramiau visa tai priimu.
*
Bet mane domina autoriai, profesionaliai ar beveik profesionaliai bandantys atskleisti psichikos sutrikimų turinčių žmonių pasaulį. Nes tas avinėlių netylėjimas šiais laikais jau ne vieną vargšiuką nukėlė nuo bėgių – paskaitykite komentarus žiniatinklyje… Domina ir tokių knygų, tokių filmų autoriai – gal ir jų avinėliai netyli?
*
Pritariu autoriaus pastangoms parodyti, kad daugelio žmonių psichikos problemų šaknys – vaikystėje. Mums, dirbantiems mokyklose, šis detektyvas turėtų būti mokymosi knyga… O gal tai mokymosi knyga tiems, kurie arti pamišimo? Būkime atsargūs! Jautrus vaikas siužetus gali užfiksuoti pasąmonėje, o kritiniu momentu jie gali sukelti sunkias pasekmes.
*
Kitoje temoje parašysiu apie tuos, kurie šios knygos neturėtų skaityti…

Esu toks…

Burgis — Thu, 16 May 2013 07:34:15 +0000

Nesu tau, nesu jums, esu sau. Bet tinku ir kai kam…

Gyvenu greitai, klystu. Bet nestabdysiu…

Kas liepia, tas tegu teisia…

Matau daugiau, nei suprantu, esu giliau, nei mane matai…

Supras ne visi, supras ne dabar…

Gyvenimas kaip knyga: pats kuriu, pats skaitau…

Vasara ar ne vasara? Dar dirbu ar jau ilsiuosi? Ilsiuosi dirbdamas…

Esu sala. Turi atplaukti arba atskristi, negali ateiti…

Tu nepyk. Juokauju. Tokia technika…

Koks tu?

Burgis — Wed, 15 May 2013 07:11:29 +0000

Pasako draugai?

Pasako jie – komentatoriai?

Pasako svetimi?

Pamatai veidrodyje?

Pats jauti?

Pasako jautri ji?

Pasako abejingas jis?

Rodo gyvenimo rezultatai?

Matai savo vaikuose?

Supranti pagal tai, kokie vaistai paskirti?

Patiri, kai miegi (nemiegi)?

****

Migla, migla, migla…

Ir gerai, kad migla! Gerai?

Taip, mes pasirinksime!

Burgis — Mon, 13 May 2013 06:44:57 +0000

Šeštadienis, gegužės 18 diena. 10 valanda ryto. Ateisite ir įstosite! Arba ne…
Užsiregistravusių jau yra. Norime daugiau! Norime rinktis iš didelio pulko!
- Tai godumas! Tai pasipūtimas! – kalba eiliniai Lietuvos piliečiai. Todėl ir kalba, kad eiliniai. Elito klasė rungiasi dėl vietos elite. Neeiliniai tėvai supranta, kad vaikų kelias į šviesą, tiesą ir laimę eina per mokslą. Tik per mokslą!
*
Keletą moksleivių mes jau priėmėme. Pirmojo penketuko (devintokų trejetuko) lyderių po penkių „Mokslo lyderių turnyrų“. Moksleiviai ateina su mamomis (reikia pasirašyti sutartis). Aš stebiu jų emocijas. Kelios mamos pamiršusios, kad neįmanoma numesti svorio vien karpant nagus, – neįmanoma norėti, kad gimnazija būtų ideali. Kelios, ko gero, bus kaprizingos – atiduodame jums savo aukselį, tai jūs jau žiūrėkite, žiūrėkite, stenkitės, stenkitės!
*
Man tenka švelniai bet ryžtingai priminti – mes nesikeisime! Na, ne ta prasme, kad neieškosime būdų, kelių, žmonių, priemonių pagerinti gimnaziją, bet ta prasme, kad nesikeisime pagal naujai priimtųjų ir jų tėvų reikalavimus. Įrodymas paprastas: dvidešimt ketverius metus gimnazija yra gera, jūs dėl to į ją ir atiduodate savo vaikus, bet kas garantuos, kad ji išliks gera, jei keisimės pagal naujokų kaprizus? Į norus, poreikius mes atsižvelgiame, visada atsižvelgiame, bet į kaprizus, į suasmenintą stilių – ne. Jūs ateinate trejiems, ketveriems metams, o mums gyventi šimtmečius! :-)
*
Atėjusieji pasirašo, kad laikysis mūsų taisyklių. Ar visada prisimins, kad žmogaus garbė svarbiau už laikiną malonumą?…

Ilgesys…

Burgis — Sat, 11 May 2013 17:20:22 +0000

Ilgesy, mano drauge!
Likom dviese…
Gal kitaip nė nebuvo?
Tik tada vadinau tave meile,
o dabar ateini kaip likimas.
Meilės tos atmaina, palikimas.
Ar ilgiuosi, nes myliu?
O gal meilės ilgiuosi?
Kas atskirs…
Ilgesy, tu sulydei
mažą širdį ir platų pasaulį,
tai dabar vakarais
po randais
ir paskauda…

Bausmė užmarštimi

Burgis — Fri, 10 May 2013 08:14:34 +0000

Vaikystėje mane stebindavo knygose randamas teiginys: „Paskelbtas už įstatymo ribų“. Galvodavau: gal tai gerai? gal man patiktų, kad įstatymai sau, o aš – sau?
*
Dabar teisėsaugos tarnybos dažnai išleidžia šimtus tūkstančių litų, sugaišta daugybę laiko ieškodami nusikaltėlių. O kam jų ieškoti? Užmirškime juos! Paskelbkime juos neegzistuojančiais. Paskelbkime juos nereikalingais. Atiduokime jų postus, algas, namus kitiems. Nieko neberašykime, nebekalbėkime apie juos. Niekur jų nebeįsileiskime. Ignoruokime jų prašymus, reikalavimus. Nebesaugokime jų, nebeginkime, nebeglobokime.
*
Ir jie nustos gyventi… Egzistuos, bet nebegyvens. Tai labai žiauri bausmė! Mes, vyresnieji, labai gerai suprantame, kas atsitiktų, jei nuo mūsų nusigręžtų šeima, vaikai, kaimynai, visuomenė, jei mūsų pasai, mūsų vairuotojų pažymėjimai nebegaliotų, mums darbo nebeduotų ir atlyginimo nebeduotų, mums pensijų nebemokėtų… O, tada aš pats pėsčias nueičiau į kalėjimą!
*
Gal tai tik fantazijos? Ne, taip jau buvo tūkstančius metų. Pagalvokite apie atstumtųjų kastą Indijoje. Pagalvokite apie šių laikų kankinius kalėjimuose, tuos, kuriuos „perkelia“ į pažemintųjų kastą.
*
Tik jau nesusiekite šios temos su konkrečiais asmenimis! Tai tik asociacija. Bet pagalvoti verta…

Pasaka apie gilią kišenę

Burgis — Thu, 09 May 2013 09:52:14 +0000

Kadaise gyveno varginga šeima: tėtis, mama ir labai geras, labai darbštus sūnus. Kai vaikas užaugo, tėvai jam sako:
- Sūneli, mes nenorime, kad tu visą gyvenimą gyventum taip vargingai, kaip mes gyvename. Važiuok tu į tolimą šalį, gal ten rasi geresnio darbo ir geresnio uždarbio.
Išvažiavo sūnus į tolimą šalį ir pradėjo dirbti stručių fermoje. Stručiai yra dideli dideli paukščiai, bet jie neskraido, o tik greitai greitai bėgioja. Jie deda didelius kiaušinius, jų mėsytė skani, bet toje fermoje buvo auginami ne maistui skirti, o lenktyniniai stručiai! Vyrukas turėjo išmokti joti ant stručio, turėjo dresuoti stručius, kad vaikai galėtų lenktyniauti, jodami ant stručių. Labai įdomios, labai juokingos tos lenktynės, vaikams labai patinka, iš viso pasaulio vaikai atvažiuodavo pajodinėti ant stručių.
Po metų vyrukas nutarė grįžti namo pas tėvelius – labai jų pasiilgo. Fermos šeimininkas pagyrė jaunuolį, gražiai padėkojo už gerą darbą ir davė jam… seną švarką. Vyrukas nustebo ir nusiminė, nes tikėjosi gero atlyginimo. Tai pamatęs, šeimininkas nusišypsojo ir pasakė:
- Nenusimink, tai ne paprastas švarkas, tai stebuklingas švarkas. Pažvelk, kokia gili jo kišenė. Kai tau ko nors prireiks ir tu būsi vertas to, ko nori, įkišk ranką į kišenę ir rasi. Bet jei nebūsi vertas – nieko nerasi ir švarkas visiems laikams praras stebuklingąją galią…
Apsidžiaugė vyrukas, padėkojo šeimininkui ir išvyko namo. Lėktuvu skrido, laivu plaukė, autobusu važiavo… Liko tik nuo stotelės nueiti keletą kilometrų per mišką, bet jau sutemo, o keliautojas pavargo…
- O, kad taip būtų čia mažas namelis, užeičiau ir pailsėčiau…, – svajojo jaunuolis. Nieko nesitikėdamas jis įkišo ranką į švarko kišenę ir kažką užčiuopė. Ištraukė – ogi toks mažas mažuliukas namelis! Kam jis reikalalingas? Jaunuolis padėjo žaisliuką ant žemės, o jis tik žiūūūū..! Didėjo, didėjo ir pasidarė tikras namelis, gražus ir jaukus!
Užėjo jaunuolis į namelį. Stalas valgiais nukrautas, lova minkšta paklota. Puiki nakvynė buvo!
Iš ryto atsikėlęs pasirąžė ir pagalvojo:
- Smagu būtų namo ne pėsčiomis pareiti, o dviračiu parvažiuoti…
Įkišo ranką į kišenę ir užčiuopė mažą žaisliuką. Ištraukė – mažas mažuliukas dviratukas. Pastatė ant žemės – didelis, gražus, patogus dviratis atsirado!
Grįžo jaunuolis pas tėvus ir jie visi trys toliau gyveno kartu, vargo nematydami: arė ir sėjo, rovė ir pjovė, kasė ir statė – noriai darbavosi. Jei ko prireikdavo, sūnus iš stebuklingo švarko kišenės ištraukdavo.
Bėgo metai, jaunasis šeimos žmogus įprato prie gero gyvenimo ir aptingo… Tėvai paseno, bet, kaip ir anksčiau, dirbo nuo ryto iki vakaro, o sūnus, žiūrėk, tai maudosi pusdienį, tai saulėje deginasi, tai po mišką slampinėja, bet nei grybų, nei uogų nerenka. O kam? Juk visko galima iš kišenės išsitraukti!
Be to, sūnus pamėgo prabangą. Dviračio jam jau negana, užsimanė motociklo. Po to motociklą pakeitė prabangiu automobiliu. Namuose atsirado burlentė, riedlentė, snieglentė, įranga golfui žaisti, biliardo stalas, teniso stalas… Vakarais susirinkdavo draugų, kurie dirbti tingėdavo, bet žaisti, pramogauti, puotauti – tik pakviesk!
Ir atėjo diena, kai jaunuolis draugams išdidžiai pareiškė:
- Tuoj turėsime nuosavą lėktuvą!
Įkišo ranką į kišenę – tuščia…
Išsigando jaunuolis ir sako:
- Pirmiausia naują kompiuterį pasiimsiu.
Įkišo ranką į kišenę – tuščia…
Suprato išlaidautojas, kad nebeturi stebuklingo švarko. Ką darysi, vėl teks į tolimą šalį keliauti, sunkiai dirbti ir galbūt kokį nors stebuklingą atlyginimą gauti.

Aš gi su tais, kur nebijo…

Burgis — Thu, 09 May 2013 06:43:31 +0000

Dabar kitaip…

Jie buvo išminčiai…

Jie yra išminčiai…

Gaivi išminties srovė pagirdo pasaulį…

Palikimas yra įvairus…

Svarbiausia – yra erdvė palikimo, aikštė, kurią išmintis papuošia gyvybe…

Tada ir pasaulis išminčiams atsilygina grožiu…

Net varlė ant marmuro yra graži…

***
Antanas Radzevičius ir Matas Grigaliūnas iš Taškento grįžo apdovanoti bronzos medaliais. Brangi tai buvo keturių vyrukų kelionė, brangi… Bet kokia prasminga! Visam gyvenimui jiems, gaivus išminties dvelksmas visiems mums…

Rezoliucija yra! Ką darysite?

Burgis — Tue, 07 May 2013 18:37:47 +0000

Rezoliucija
2013 gegužės 2-3 d. Birštone vykusioje Lietuvos gimnazijų asociacijos konferencijoje buvo aptarta Bendrojo ugdymo kokybes problematika Lietuvos mokyklose. Konferencijoje konstatuota, kad ugdymo kokybes samprata nėra aiškiai apibrėžta Bendrąjį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose, todėl dažnai nevienodai suprantama. Tokia situacija neretai sukuria neadekvatų švietimo kokybės vertinimą ne tik pedagoginėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje.
Taigi konferencijoje buvo pabandyta išskirti esminius faktorius, kurie galėtų apibrėžti ugdymo kokybę. Neabejotina, kad vienas iš esminių faktorių lemiančių ugdymo kokybę yra mokinių mokymosi pasiekimai. Taip pat ypač svarbūs faktoriai yra mokinių daroma pažanga ir kokybiškas ugdymo proceso organizavimas. Be to, kokybės užtikrinimui reikalinga mokymosi motyvaciją skatinanti palanki ugdymo(si) aplinka. Galiausiai mokinių pasirengimas tęsti mokymąsi įvairiose ugdymo institucijose ir gebėjimas sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje liudija mokyklos kokybišką darbą.
Kad būtų užtikrinta ugdymo kokybė, būtina:

1. Tikslinga valstybes politika. Švietimo, kaip prioritetinės srities valstybėje įgyvendinimas turi tapti ne deklaracija, o realių veiksmų programa. Būtinas politinių partijų susitarimas dėl ilgalaikių švietimo tikslų nustatymo ir jų nuoseklaus įgyvendinimo. Gerai neparengti sprendimai ir dažna švietimą reglamentuojančių dokumentų kaita daro neigiamą įtaką ugdymo kokybei. Be to, pastaraisiais metais dokumentuose akcentuojami siekiniai yra tapę nuo realybės atitrūkusiomis abstrakcijomis ir tai tampa simptomine yda švietime. Turime aiškiai įvardyti švietimo problemas ir pradėti jas sistemingai spręsti. Taip pat privalome visuomenei suprantamai ir drąsiai išsakyti švietimo politikos pagrindinius siekius ir nurodyti būdus, kuriais užtikrinsime ugdymo kokybę.

2. Ugdymo institucijų kokybiška vadyba. Turi būti garantuota skaidri vadovų atranka ir kompetentingas jų darbo vertinimas. Ne vadovų rotacija, bet sugebėjimas užtikrinti sėkmingą mokyklų vadovų veiklą turėtų tapti pagrindiniu švietimo priežiūros tikslu. Jeigu yra prastai dirbančių vadovų, reikėtų aiškintis konkrečius atvejus, o ne kelti sumaištį visoje sistemoje. Demokratiniais pagrindais grįsta vadyba turi tapti neatskiriama Lietuvos švietimo dalimi. Taip pat vadovams reikėtų suteikti daugiau savarankiškumo. Tai skatintų iniciatyvą, racionalesnį moksleivio krepšelio lėšų panaudojimą ir efektyvesnę vadybą.

3. Mokytoju kvalifikacija. Būtina peržiūrėti mokytojų rengimo sistema. Turi būti pasiekta, kad į mokyklas ateitų dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai. Todėl reikėtų įvesti dviejų metų rezidentūros laikotarpį po kurios baigimo būtų suteikiama mokytojo kvalifikacija. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti mokytojų dalykines kvalifikacijos tobulinimui. Reikalinga parengti naujus mokytojų atestacijos nuostatus, kurie pakeistų šiandieninę ydingą mokytojų kvalifikacijos kėlimo praktiką.

4. Ugdymo turinys. Reikalinga nustatyti bendrojo ugdymo privalomus standartus, kuriuos privalo pasiekti visi mokiniai. Būtina apibrėžti brandos sąvoka, kuri nusakytų tikslų siekiamą bendrojo išsilavinimo lygį. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turi būti skaičiuojamas bendras visų mokomųjų dalykų vidurkis. Tai užtikrintų bendrojo išsilavinimo kokybės kilimą mokyklose. Siekiant užtikrinti vidurinio ugdymo kokybę, turi būti peržiūrėta bendrojo ir išplėstinio kursų koncepcija. Reikia siaurinti ugdymo programų apimtį, pereinant prie išsamesnio ir gilesnio atskirų temų nagrinėjimo. Be to, būtina, kad egzaminų ir vidurinio ugdymo programos taptų vieninga visuma atskirai neišskiriant egzaminų programos. Taip pat valstybėje turi būti sukurta sistema, kuri užtikrintų kokybišką mokymo priemonių leidybą. Dabartinė sistema yra įgavusi komercinį pobūdį, o nuolatinis programų kaitaliojimas sudaro tam puikias prielaidas.

5. Kokybiškas ir sistemingas mokymosi pasiekimų vertinimas. Turi būti nuo ketvirtos klasės pradėtas vykdyti sistemingas ir privalomas visuotinis mokinius žinių ir gebėjimų patikrinimas. Reikia aiškiai nurodyti pasiekimų lygį, kuris mokiniui reikalingas, kad galėtų sėkmingai toliau tęsti mokslus. Taip pat mokykloms turi būti prieinama kokybiškų užduočių pavyzdžiai už kurias atsakytų valstybinės institucijos. Galiausiai turi būti laikomasi principo, kad per brandos egzaminus būtų tikrinamos žinios tik iš vidurinio ugdymo programos.
***
Perskaitėte? Sveikinu!
Dabar geriau? Visiems geriau ar tik kai kam geriau? Bus geriau? Kada? Kaip?
Jūs parašykite, aš nežinau…

P.S. Paskelbiau tokią, kokią gavau… Klaidas kas nors dar, tikiuosi, ištaisys.