Comments on: Brangaus centrinio šildymo prielaidos

By: skirmantas tumelis

skirmantas tumelis — Wed, 27 Mar 2013 05:55:30 +0000

Tos represijos dėl atsijungimo man irgi sunkiai suvokiamos. Jei visa posistemė nori atsijungti ir šildytis savo būdu, tai šilumenininkų menami ar realūs nuostoliai dėl to, kad neteko tos posistemės yra ne gyventojų, kurie atsijungė, problema. Maždaug - mes nesikeisime, nes mes dirbame taip kaip mokame, bet jūs dėl to negalite nieko padaryti, nes dujos brangios.

By: Mykolas Okulič-Kazarinas

Mykolas Okulič-Kazarinas — Tue, 26 Mar 2013 23:13:41 +0000

Ar ne keista, kad parduoamo namo ar buto vertė didėja jei įvesta elektra, vanduo, optinis internetas, bet jei namas ar butas prijungtas prie centrinio šildymo -- kainuoja pigiau, negu neprijungtas. Visas represinis aparatas įjungiamas, kad tik neleistų atsijungti. Taigi, ta visa centrinio šildymo sistema turi neigiamą vertę vartotojui.

Jei žmonės apskaitytų pagal šllumos suvartojimą -- tada ir sutaupyti galėtų. Tada ir taupytų. Tada šiluminininkai mažiau uždirbtų. Todėl ir nekeičia nieko.

Jei kiekvienas pastatas galėtų atsijungti, tada šiluminininkai būtų priversti siūlyti konkurencingas kainas. Ir pasiūlytų -- rezervai yra. Ir vėl nauda visiems, bet ne šilumos tiekėjams.

By: Adomas

Adomas — Thu, 14 Mar 2013 09:32:24 +0000

Belieka naiviai tikėtis, kad neturėdama kur daugiau judėti tauta keisis. O šiaip tu šaunuolis, kad prisidedi prie tautos švietimo ir diskusijos inicijavimo. Manau, tai pirmas ir svarbiausias žingsnis. Gal netgi ilgainiui nutiks taip kaip Islandijoje, kur realiai prieš pora metų crowdsourcing demokratija atsirado ir net referendumas įvyko dėl naujos konstitucijos, kuri labai palanki tautai. Beje, žiniasklaida sutartinai tyli apie šį faktą, nes globalusis kapitalizmas prisibijo tokių iniciatyvų 🙂 Kiek plačiau blog’uose aprašyta…pvz. čia: http://gigaom.com/2012/10/22/icelanders-approve-their-crowdsourced-constitution/

By: skirmantas tumelis

skirmantas tumelis — Wed, 13 Mar 2013 16:40:16 +0000

Kitas mentalitetas ir žalios idėjos itin gajos.

Pas mus panaši schema… Net nežinau ar veiktų. Greičiausiai ne. Bent jau pas mus bendrijoje atsirastų labai daug visokių sąmokslo teorijų kūrėjų, aiškinančių, jog kažkas kažką vagia.

By: Adomas

Adomas — Wed, 13 Mar 2013 13:36:46 +0000

Eilinį kartą taikliai ir paprastai.
Galiu pasidalinti patirtimi Danijoje. Be tonos visokios info pateikiamos apie būsto būklę ir šildymą (ypač andelsbolig tipo būstui, kur esi namo dalininkas ir turi rūpėti ne tik savo buto, bet ir viso pastato su aplinka būklė) schema gana paprasta. Būsto administratorius kartu su namo taryba nustato apytikslę sumą, kuri tarsi pakankama šildymui ir visi proporcingai būsto plotui ir socialinėms galimybėms draugiškai ta stabilų dydį moka visą šildymo sezona, bet suspaudę užpakalio žandus taupo, nes kuo daugiau energijos sutaupys -- tuo daugiau gale sezono bus grąžinta arba liks namo fonde kitiems reikalams.
Truputį komunizmas, bet jausmas geras, nes visi kaip susitarę taupo. Ir viena smagi bei netikėta detalė…nežinau, kaip kas ir kodėl, bet vakar laiptinėje ant kiekvieno buto durų buvo maišiukas su keliais ritinėliais šiukšlių maišų. Mes kaip nauji gyventojai kol kas neįsikirtom iš kur čia tokios dovanos, bet šiaip -- smagi staigmena.
Įstaigose irgi visur prie langų, durų, šviesos jungiklių priminimai nešvaistyti energijos. Keista, kad net tarnybinis šaldytuvas stovi toje vietoje kur sienoje iškirstas apšiltinimas, kad šaldytuvo karštoji dalis efektyviau atiduotų kaitrą lauk.
O šiaip, įdomu matyti žmones, kurie galėdami kepintis -- drąsiai prisuka šilumą iki ~16-17 laipsnių ir užsimeta papildomą megztinį…pasirodė neįprasta, bet ilgainiui pripranti.

By: skirmantas tumelis

skirmantas tumelis — Wed, 13 Mar 2013 12:21:35 +0000

Kitoks, o man kad ir Raudonkepuraitė vilko pilve. Man svarbu, kad efektyvu ir komfortiška. To sumuštinio, kurį padariau storis yra ~2 cm, nes naudojau aukštų technologijų putplastį Finfoam ir magnio oksido plokštę, kurios storis 0,5 cm. Tad putų-klijų sluoksnis dar minimum pusę cm prideda. Nuo mūsų tipinio 64 m2 tai daug neatima. O jei dar suskaičiuojame, nuskustą tinką, tai praktiškai niekas nepasikeičia. Problema nuo sienų tada persimes į langus. Juos irgi reiks pakeisti. O tada spręsti vėdinimą. Bet aš jau geriau darysiu savo kontroliuojamą dirbtinį vėdinimą, nei turėsiu natūralųjį. Dabartinė metodika neskatina taupyti ar ieškoti racionalių sprendimų.

By: Kitoks

Kitoks — Wed, 13 Mar 2013 11:10:58 +0000

Na jeigu apklijuosi visas buto sienas, tai… well, gausi namą name (šildymo prasme) 🙂 Kiekvienas 10m sienos apšiltinimo 10cm sluoksniu “kainuos” 1kv.m. naudingo ploto. Nuo 100kv.m. gal ir nedaug. Nuo tipinio 1 kamb. butelio 36kv.m. -- jau juntama. Įdomu, kuria kryptim nujudės jūsų reikalai 🙂

By: skirmantas tumelis

skirmantas tumelis — Wed, 13 Mar 2013 07:01:02 +0000

Aš, apsiklijavęs vieną kambarį [2], man tai padaryti buvo nesunku. Todėl manau, jog ir kitiems tai yra nesunku. O kad būtų lengviau, jie gali būti motyvuojami jokių ten metodikų neturėjimu: kiekvienas mokame pagal savo šilumos skaitiklį, o bendrųjų patalpų šildymą - paskirstyti proporcingai, kad ir pagal butų tūrį. O kiekvienoje sąskaitoje norėčiau matyti jų šildymo perdavimo į mūsų kontūrą naudingumo koeficientą. Dabartinės visos tos metodikos žalingos, nes neskatina nieko taupyti. Kam tai naudinga? Tik ne man ir ne mano kaimynams. Visa ši painiava frustruoja. Reikia padaryti kaip galima paprasčiau. O tada statybinių prekių parduotuvės galės nuolaidas aukštos kokybės putplasčiui daryti. __________________ [2]- Tame kambaryje dabar daug šilčiau negu visame bute, o radiatorius ten tik drungnas. Reikės visą butą taip išsiklijuoti.

By: kitoks

kitoks — Tue, 12 Mar 2013 20:40:29 +0000

Realija tokia, kad auklėti tenka ne šilumininkus, o kaimynus. Nes normaliu atveju šilumininku atsakomybė baigiasi ties boileriu, kuriame jie “parduoda” savo šilumą namui. Skaitiklis parodo kiek pardavė -- tiek prašom ir sumokėt. Šioje vietoje, man rodos, viskas yra logiška. Visas žaidimas prasideda bandant tą vieną skaičių išdalint visiems butams, pagal visokias standartines metodikas. Tad kaimynus auklėti galima tik keičiant metodikas. Kas, kaip suprantu, yra įveikiama (kažkur mačiau specifines bendrijų metodikas patvirtintas VKEK). Tik ten nėra nieko paprasto, nes metodikos turėtu apimti prieštaringas situacijas. Pvz., iš vienos pusės, šilčiau norintys gyventojai turėtu mokėti už daugiau suvartotos šilumos; iš kitos -- piktybiniai “šaldytojai” (tušti nešildomi butai) turėtu kompensuoti kaimynams, nuo kurių “nusiurbia” šilumą, nes šie taip patiria nuostolius. Ir kompensacijos turėtu būti skaičiuojamos taip, kad nekeistu šilumos kiekio nuostolių (šildymo) bendrosiose patalpose. Kai pradedi visą tai dėliot į lentynėles, gaunasi toks labai netrivialus veikalas, nes tenka vertinti sienų plotus į lauką, į kaimynus, į bendrasias patalpas, šilumines varžas, temperatūrų skirtumus ir t.t.

By: skirmantas tumelis

skirmantas tumelis — Tue, 12 Mar 2013 16:12:05 +0000

Jei kontūro nk niekas nesirūpins, tai jis gali būti toks, kokio reikia, kad netolygiai besišildantys kaimynai už tai kompensuotų šilumenininkams 🙂