Mano nuomone būtent taip reikėtų žiūrėti į vietos ir užsienio lietuvius. Kaupti aktyvus ir atsikratyti pasyvų. Kubilius tai pradėjo su PSD. O kartais keista klausytis, kai privažiuoja rėksmingų tetų iš užusienių ir aiškina, kad jas skriaudžia.. kad dvigubos pilietybės neduoda.. kad ambasadose jų nemyli ir kad joms neleidžia dalyvauti  valdžios rinkimuose…

Panašūs:

1. Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras

 Kartais aš užkalbinu praeivius: kai kurie netgi kantriai mane išklauso, bet aš nesu mėgstamas. Gal todėl, kad dvokiu kažkuo, ko nėra vitrinose ir reklamose. Aš esu atgrasus, nemoku bendrauti, nes sakau tai, kas man „užeina ant seilės“. Pastebėjau, kad prospektuose daug šurmulio, bet mažai manęs besiklausančių, todėl iš Bernardinų, VŽ ir AFTN ir BBC pasukau į užkampius – į interneto užkampius.

Prasidėjo viskas nuo gatvės, nuo šurmulio ir nuo smalsumo. Tikriausiai smalsumas mane veda ten, kur kiti nenori eiti. Sutikite – nėra malonu bristi per tepaluotus skudurus, raustis konteineryje ir kvėpuoti smarve ir dulkėmis.

Dulkės. Jos man primena Fukušimą – didžiausią žmonijos istorijoje nusikaltimą. Gal todėl ir tapau valkata, kad nusikaltimai, kurie padaromi tamsiuose skersgatviuose, skvereliuose ir už kampo, nė  iš tolo neprilygsta tam, ką sugeba padaryti žmogus, vilkintis melsvus marškinius ir dėvintis išlygintas kelnes…

Keista, bet sutinku mažai tokių kaip aš. Kai sutinku, bandau įrodyti savo tiesą, mane išklauso, bet nesupranta, nes aš esu valkata, aš esu įtartinas ir neįdomus, įkyrus ir sukto snukio. Keista, bet man patinka sąvartynas, kuriame gyvenu. Aš mėgstu skaityti šlapius pasenusius laikraščius ir žurnalus. Laikas, kol jie mirko ir džiūvo konteineriuose ar ant šaligatvio plytelių, jau būna sustatęs  daugelį dalykų į savo vietas, todėl „naujienos“ kelia šypseną. Kartais – liūdesį.

Aš nežinau, ar dar čia užklysiu, nes nemėgstu rašyti ir tikriausiai nusibodo kažką įrodinėti, bet kas žino, gal tai šansas rasti panašių į save… Tokio aš ieškau ir žinau, kad man reikia pagalbos tam, kad išbrisčiau iš internetinio alkoholizmo liūno, o gal tam, kad atlikčiau misiją. Kartais aš sergu didybės manija ir tikiu, kad esu gudresnis nei kiti. Man patinka būti pranašesniu ir jausti mazochistinį  pasitenkinimą, kylantį  iš to, kad manęs ir vėl nesuprato. Kai mane supras, aš išnyksiu, aš būsiu nereikalingas, nes ten, kur „praeis“  žinios, iniciatyva ir technologijos, vietos valkatai nebeliks. Gal ir gerai, gal pagaliau ką nors išmoksiu. O dabar apie tai, ko neišmokau mokykloje…

 Mokykloje aš mėgau istoriją. Rugsėjo pirmomis dienomis gavęs naują vadovėlį,  perskaitydavau jį per vakarą, na, – gal per du. Pats pirmas vadovėlio atvertimas sukeldavo nuotykių  jausmą ir norą nukeliauti ten, į praeitį, šimtą, penkis šimtus, o gal net tris tūkstančius metų. Vadovėlius rydavau greitai ir efektyviai. Kol mokytoja išaiškindavo naują pamokos temą, aš jau būdavau perskaitęs du tris skyrius į priekį. Man nereikėjo mokytis, jei paprašydavo papasakoti skyrelį, kaldavau iš atminties užtikrintai. Datos kartais užsimiršdavo, bet amžių skaičiavimo sistema ne. Aš mėgau istoriją, bet kažko neišmokau. Tas kažkas išryškėjo tik tada, kai tapau valkata. Jūs viską – tikiuosi – suprasite, kai užduosiu klausimą.

Nedidelė įžanga. Nežinau, kaip jums, bet man iš Lietuvos istorijos įstrigo LDK ir Vytautas. Kai žiūrėdavau į žemėlapį nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, aš didžiavausi, kad esu lietuvis. Aš didžiavausi, kad mes laimėjome Žalgirio mūšį, kad buvome didelė ir galinga šalis,  Bet aš nieko nesupratau ir neišmokau iš istorijos. Gal todėl, kad manęs nemokė vertinti ir galvoti? Mane mokė atsakyti į tai, ko klausdavo, ir niekas niekada neišaiškino, kaip iš fakto atrasti dėsnį. Taigi liūdniausi iš Lietuvos istorijos buvo LDK ir Lenkijos padalijimai. Kažkokia trumpa nyki pamoka: Prūsija ir Rusija pasidalino LDK bei Lenkiją. Aš to nesuvokiau. Skaičiau ir stebėjausi, – pasidalino kaip tortą. Buvo ir nėr. Taigi, klausimas jums. Kas bendro tarp LDK, Romos imperijos ir Sovietų Sąjungos? Tai pagrindinis klausimas. Tai mano rašinio esmė, tai esmė, kodėl esu valkata.

Bendra yra tai, kad nei LDK, nei Romos imperija, nei Sovietų Sąjunga nebeegzistuoja.  Neegzistuoja ne tik šios imperijos. Nebėra Osmanų imperijos, Mingo dinastijos, majų, inkų, actekų ir Velykų salos čiabuvių, sukūrusių akmenines galvas… Tai, kad išnyko civilizacijos, yra faktas. To fakto interpretacija ta, kad žlugimas istorijos bėgyje yra kasdienybė.  Jei taip, ar jums nesmalsu, kiek ilgai „temps“ „Vakarų“ civilizacija? Man smalsu. Štai kodėl aš lankausi ten, kur jūs būti nemėgstate, – interneto užkaboriuose, nustatinėjančiuose, kokioje gi civilizacijos vystymosi stadijoje yra Vakarai. Kad būtų paprasčiau, susikūrimo stadiją atmeskime. Tada gyveno mūsų seneliai. Pakilimo stadija atiteko mūsų tėvams. O kur esame mes? Priešakyje tolesnis kilimas ar nuosmukio pradžia? Štai jums citatėlė iš „Vikipedijos“ apie ankstyvuosius viduramžius: „Prasidedant II a. Romos imperijoje pasireiškė ekonominis, politinis smukimo laikotarpis – pradėjo mažėti gyventojų, sumenko prekybos apyvarta. Tai iš dalies siejama su tamsiųjų amžių klimato atšalimu ir sumenkusiu derliumi. Nuo Baltijos pajūrio, tautų kraustymosi laikotarpiu į pietus patraukė germanų gentys (vandalai, gotai), iš rytų stepių atkeliavo hunai. Šios gentys pradėjo kurti savo valstybes ir sąjungas. Romėnams legionus išlaikyti buvo brangu, todėl ekonominio nuosmukio metu jų drausmė pakriko. Pakraščių armijas barbarai papirkdavo ir į imperijos teritoriją įsinešdavo ginklus.”

Neblogai, ką? – ir klimato problema, ir ekonomikos nuosmukis, ir  gyventojų mažėjimas, ir pakrikusi moralė – viskas kaip šiandien. Neįtikina romėnu atvejis? Pasirinkite kokį nors kitą, nesvarbu kokį, bet tyrinėdami praeitį rasite daug bendro su šiandiena.

 Kai žiūriu į šiandieninę „Vakarų“ civilizaciją, matau LDK, Romą, Osmanų imperiją ir visas kitas civilizacijas bei imperijas, kurios žlugo. Kodėl taip nutiko? Kaip būtent nutiko? Ar nenutiks tai mums? Atsakysiu iš karto. Žlugimo priežastys tos pačios. Galite tai vadinti stagnacija, korupcija, centralizacija, valiutos žlugimu etc. Viskas kažkada jau buvo nutikę.

 Pasaulis keičiasi ir nestovi vietoje, todėl nėra idealios valdymo formos (įskaitant ir demokratiją). Kartais pranašesnė ta šalis, kuri yra  atvira, sistemiška bei centralizuota,  o kartais ta, kuri susiskaldo, užsidaro nuo “laisvų“ rinkų ir nekontroliuojamo kapitalo judėjimo.

 O kaip būtent vyksta žlugimas? Paprastai, – žlugimo būdu. Žlugimas turi savo dėsnį. Dėsnį, kurio niekas neaiškino man mokykloje, bet kuris buvo patvirtintas faktais.

 Viskas prasideda nuo smulkmenos. Kažkur pralaimimos kautynės, kažkur, kur yra silpniausia imperijos grandis, kyla maištas, apiplėšiamas iždas ar paperkamas valdžios vietininkas. Tokie reiškiniai plinta iš periferijos link centro. Pavyzdžiui, pirmiausia Europos pakraštyje Graikijoje, tada Airijoje, Portugalijoje… Vis didesnės imperijos žemės pakliūva į bėdą – Ispanija, Italija. Vėliau viskas sugriūva. Staigiai – per metus, mėnesį,savaitę. Istorija tai patvirtina. Buvo LDK, turėjo savo imperijos piką (galybės viršūnę). Tai buvo Vytauto laikai, po jo valdymo LDK ėjo tik silpnyn ir silpnyn, kol galiausiai nusilpusi ir nukraujavusi paprasčiausiai pasidalinta per labai trumpą laiko tarpą. Su Roma buvo tas pats. Romos galybės viršūnė buvo Julijaus Cezario laikais, vėliau – smukimas ir galiausiai staigus kritimas. Romos imperija smuko   500 metų, o per paskutiniuosius 50 imperijos gyvavimo metų (V-ame m. e. amžiuje) Romos miestas neteko apie 75 procentų gyventojų. Įspūdinga, ar ne?

Prisiminkite: smukimas greitėja. Taip būna visada. O kaip yra šiandien? Mes tik šiek tiek smuktelėjome ar jau greitu tempu ritamės žemyn? Manau, krentame su dideliu pagreičiu. Kol krentame, mes plasnojame ir įsivaizduojame, kad skrendame. Skardis  be galo aukštas, todėl mes esame ramūs – kai taip ilgai  krenti, pamiršti pavojų, bet nusileidimas bus skaudus.

 Taigi mes krentame. Aš tai žinau tiksliai, nes kasdien matau, kaip byra langai ir pūva durys negyvenamuose ir ištuštėjusiuose kvartaluose, savo kūnu jaučiu, kaip dauginasi ir plinta ligos, parazitai ir žiurkės. Kai miegu laiptinėje, girdžiu, kaip girgžda surūdiję vyriai ir ašys. Centre vis dar gražu – jūs vaikštinėjate ir perkate, žavitės naujais žaisliukais ir skaitote naujienas. Visa tai yra tikra ir teisinga, bet teisinga yra ir tai, kad  čia ir dabar gali nutikti bet kas. Gali bankrutuoti Graikija, o kartu ir Italija, gali atskilti Jungtinė Karalystė, gali bankrutuoti visas žemynas. Valdžia gali įvesti nepaprastąją padėtį, apriboti internetą ir piliečių laisves. Gali dingti Lietuvos respublika ir atsirasti Lietuvos valstija, Vokietijos valstija, Briuselistanas ar Vieningoji Europos Imperija. Viskas vardan švento tikslo- išsaugoti status quo ir “visuomenės interesą”. Gali kilti riaušės karas, ir  suirutė. Manęs niekas nenustebins. Kai rudeni mane krečia šaltis aš paranojiškai tikiu kad taip ir nutiks.

Aš tai jau mačiau daugybę kartų istorijos vadovėliuose.

Kuo aš skiriuosi nuo jūsų? Tuo, kad aš netikiu, jog mes esame išskirtiniai ir sukūrėme kitokią civilizaciją nei anksčiau. Šis kartas yra lygiai toks pats kaip prieš 240 metų LDK ir toks kaip prieš 1500 metų Romoje. Mes skiriamės tuo, kad jūs tikite „augimu“, o aš ne.

Aš remiuosi paprastomis prielaidomis:

1.  Vakarų valstybės yra nemokios (bankrutavusios). Tai akivaizdu, kai sudedi valstybės skolas, savivaldos skolas, įmonių skolas ir piliečių skolas. Susumavę jas, gauname, kad skolos viršija valstybių BVP 200 proc., 500 proc. ar net 1000 proc. (Jungtinės Karalystės atvejis). Esant tokioms didelėms skoloms valstybės arba bankrutuoja, arba spausdina pinigus sukeldamos hiperinfliaciją. Abu atvejai – tikra katastrofa.
2. Korupcija egzistuoja. Tarp tų, kurie valdo didelius pinigus, yra didelė korupcija. Aš tikiu, kad dideli pinigai nupirko valdžią ir mes beveik nebeturime išrinktųjų, kurie gintų piliečius. Išrinktieji atidirbinėja už jiems „paaukotus“ pinigus. Jų darbas nenaudingas visuomenei, jie didina atotrūkį tarp skurstančių ir turtingųjų. Jie kelia įtampa.
3. Valdžia niekada nesutinka ką nors keisti iš esmės – ji bijo permainų. Pirmiausia kyla permainos, po to jos įteisinamos valdžios aktais. Permainos dažnai išsikovojamos, jos neateina taikiai.
4. Blogėjančios ekonominės sąlygos skatina socialinius neramumus ir nusikalstamumą. Yra tiesioginis ryšys tarp išlaidų mažinimo ir didėjančio nusikaltimų skaičiaus.
5. Nuolatinis politikų kišimasis į ekonomiką ir jos “reguliavimas” duoda priešingą efektą – iškreipia rinką, didina įtampą, griauna produktyvumą ir iniciatyvą.
6. Žmonės bėga ten, kur geriau su jais elgiamasi. Tuštėja kaimai, miestai, šalys.
7. Tai ne pirmas kartas, kai šitaip nutinka. Taip jau buvo daug kartų, ir mes nesam kitokie.
8. Mes pasiekėme „augimo“ ribas.

 Kuomet viską sudedu į vieną, matau, kad esame beveik toje pačioje būsenoje kaip 1989m., prieš sugriūvant Sovietų Sąjungai, todėl aš skubu. Aš vaikštau vakarais ir ieškau sprendimų. Žinau, kad nesu stiprus – jei naktį ieškodamas šilumos čia užklystų stipresnis, mane galėtų išmesti iš šiluminės trasos, todėl naktį duris į trasą užremiu. Susiradau dar vieną vietelę, kur galėčiau prisiglausti, jei šią atimtų… Ten palikau savo paltą. Žinau, kad ten saugu ir jo niekas neras, bet dėl visa ko susiveikiau ir daugiau skudurų. Juose gera miegoti ir šilta. Žinau, kad netrukus turėsiu daug konkurentų, jie valkataus gatvėse, atiminės pinigus iš praeivių ir šiltus paltus iš tokių kaip aš. Žinau, kad vienas neišgyvensiu, todėl buriu Gaują. Tai bus kova už išlikimą, išlikimą, kai visko trūks, o priešų daugės. Todėl aš esu čia ir ieškau Jūsų…

Tekstas: Filosoffas     

Svečias iš tiesų įdomus žmogus, prisiekęs „peak oil“ teorijos šalininkas, tikintis, kad mūsų, „Vakarų“, civilizacija jau išgyveno savo auksinio klestėjimo  amžių ir artėja prie savo žlugimo. Nemažai mes esame su juo pradiskutavę šiuo klausimu ir jis mane beveik įtikino. Ne tuo, kad gamtos resursai greit išseks (tiksliau jų išgauti neapsimokės, dėl labai mažo EROEI), o tuo, kad pinigų pasaulyje yra per daug. Ir skolų per daug. Va kad ir šiandieninė „gera“ naujiena, kad Lietuva skolinasi doleriais už 7%. Vien tas skaičius jau atrodo siaubingai didelis, bet prie jo dar reikia pridėti draudimą nuo valiutų rizikos). Tiems, kas nesupranta ką reiškia 7% metinių palūkanų paaiškinsiu populiariai: kad jas sumokėti ir išlaikyti tą patį išlaidų dydį ekonomika turi augti ne mažiau 7%. Tuomet galėsime sumokėti palūkanas. Skolos neatiduosime, bet palūkanas sumokėsime. Jei ekonomika augs mažiau reikės tuo skirtumu mažinti išlaidas (ką dabar ir matome). Išlaidas galima mažinti vienerius metus.. dvejus metus..  trejus metus.. vėliau nebebus iš ko mažinti ir turėsime arba Graikijos arba Islandijos atvejį. Kai tai atsitinka vienai, nedidėliai, šaliai – tai baisu tik jai. Bet jei subyrės visa ES arba JAV ?

Grįžtant prie ne jubiliejinio įrašo dar truputis statistikos: prenumeratorių apie 300, apie 80% lankytojų atveda google, populiariausias raktinis žodis.. mylia. 95% auditorijos iš Lietuvos. Populiariausias komentatorius… dali.us. Paskutiniu metu parašau vidutiniškai vieną straipsnį per savaitę. Temų užtenka.. laiko trūksta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:  Algirdas Sysas - ekonomistas, profsąjungų veikėjas. Nemilijonierius.

Aplinkos ministerija:  Bronius Bradauskas - partinis ekonomistas. Milijonierius. Gyvenime užsiiminėja draudimu ir turizmu.

Finansų ministerija: Rimantas Šadžius – chemikas-teisininkas. Nemilijonierius. Pinigus investuoja į „juvelyrinius dirbinuus“ (arba laiko banke)

Energetikos ministerija: Birutė Vėsaitė - technologė. Ne milijonierė. Pinigus laiko banke.

Užsienio reikalų ministerija: Vytenis Povilas Andriukaitis – istorikas/chirurgas. Ne milijonierius. bet atrodo užsiiminėja bankine veikla

Krašto apsaugos ministerija: Juozas Olekas – mikrochirurgas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke

Kultūros ministerija: Faustas Latėnas - muzikas. Ne milijonierius  Pinigus laiko banke.

Susisiekimo ministerija: Rimantas Sinkevičius - chemikas. Ne milijonierius. Pinigus laiko banke. 

Sveikatos apsaugos ministerija: Jonas Kairys - medikas. Deklaracijos neradau.

Švietimo ir mokslo ministerijai: Rimantas Vaitkus - chemikas.  Ne milijonierius.  (jei čia tas pats vaitkus)

Teisingumo ministerija: Julius Sabatauskas  - inžinierius teisininkas. Nemilijonierius.

Vidaus reikalų ministerija: Evaldas Gustas - inžinierius. Hmm. Iki šiol rinkimuose nedalyvavo.. nėra viešos deklaracijos.

Žemės ūkio ministerija:  Mindaugas Bastys - zootechnikas. Ne milijonierius.

Premjeras: Algirdas Butkevičius – inžinierius ekonomistas.  Ne milijonierius, Pinigus laiko banke, turi nuosavo vardo labdaros fondą. Šiaip gana įdomi deklaracija.

Apibendrinant – šiame LSDP pasiūlytame ministrų kabinete vyrauja chemikai. Pagal specelybę paskirti vos keli ministrai. Kitas vyraujantis bruožas – kandidatai laiko grynaisiais neproporcingai dideles pinigų sumas. Dažnai piniginės lėšos sudaro metines kandidato pajamas ir yra maždaug tokio pat lygio kaip registruotinas (nekilnojamas) turtas. Pačio turto kandidatai irgi nelabai turi. Palyginus su pajamomis.. tai turtas vos 2-3 kartus didesnis už metines pajamas. O atskirais atvejais net joms lygus. Ką tei reiškia.. išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats..

Gaila, kad kitos partijos neišdrįso paviešinti savo kandidatų į ministrus…

Panašūs:

1. Kodėl vyriausybė nenori skolintis iš manęs?

Kitas įdomus šio dokumento aspektas – jame visiškai pamirštama paminėti banko nacionalizacija. O gal tą nacionalizaciją aš susapnavau.. Kitaip sunku suprasti, kodėl Seimo posėdžio  metų p. Vasiliauskas aiškino, kad negali pateikti laikinojo administratoriaus ataskaitos.. nes ji sudaro banko paslaptį. Kitais žodžiais tariant negali pateikti audito duomenų (Frealey ataskaita iš principo paviršutinis auditas) savininkui (jei bankas nacionalizuotas, tuomet Seimas Lietuvos žmonių, t.y. savininko atstovas).. nes tai paslaptis ?

Graudžiai atrodo ir iki šiol nuveiktų darbų suvestinė. Iš jos galima spręsti, kad laikinasis administratorius sugebėjo surinkti pinigus iš bankomatų, parduoti kelias akcijas ir atsiimti kelias paskolas (70 mil. Lt). Man kaip ne specialistui tai nedaro didesnio įspūdžio. Nelabai matau darbų už 17 milijonų litų.

Administratoriaus pagrindinis pasirinkimo kriterijus žiūrint iš šono irgi juokingas: patarė kiti (centriniai) bankai. Visiems norėčiau rekomenduoti būtinai pasižiūrėti į paskutinę pristatymo skaidrę.

Aš nieko nesakau, tikriausiai tie UK administratoriai geri vyrai (ir moterys), bet ar tai ne per didelė prabanga Lietuvai  ? Sutinku, gerai skamba kad mes pasisamdėme tą pačia kontorą kuri bankrotino Islandiją, (ten, jei ne klystu kalba ėjo apie 100 milijardų eurų, čia apie… 2 milijardus eurų), bet ir restruktūrizuodami žvakių fabrikėli nekviečiame tų pačių ekspertų kurie restruktūrizuoja multimilijones kompanijas.

Reziumuojant: kaip ir daugelyje procesų šiandieninėje Lietuvoje AB „Snoro“ bankroto byloje labai trūksta viešumo ir aiškumo. Stebint iš šono kyla keistos mintys, kad viskas daroma, kaip sako rusai „Na URA“. O pagrindinis, mano nuomone, UK specialistų privalumas: jie nekalba to ko nereikia. Dėl to neturiu vilties, kad mes kada nors sužinosime kas iš tiesų vykstą/vyko banke „Snoras“.

Papildyta 2012.01.20: siūlyčiau paskaityti delfi žinutę apie “nebuvusius įskaitymus“.  Perliukai: “Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, neteisėti įskaitymai negalėjo būti padaryti be Lietuvos banko žinios” – reiškia su Lietuvos banko žinia galėjo būti vykdomi., “po bankroto bylos paskelbimo nebuvo įvykdyta jokių nelegalių pervedimų“, “iki bankroto paskelbimo buvo nemažai didelių pervedimų“. O kaip laikas tarp veiklos sustabdyo ir bakroto ?  O kaip savaitė prieš bankrotą ? N. Cooperis kalba labai gražiai ir diplomatiškai, bet prasmė aiški: nelysk nesakysiu.  Dar karta pasitvirtino užsieninių konsultantų pagrindinis privalumas: jie kalba tik tai ką reikia.

Panašūs:

1. Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras
2. Buvo Snoras.. ir Snoro nėra..
3. Snoras mūsų o ne rusų !

Demokratija yra nuostabu, kai tu sprendi ką turi dirbti kiti. Arba kai sprendi ką galima atimti iš kitų.

Noriu į Seimą. Tada galėsiu spręsti ką visi likę turi dirbti. Ir sau pačiam atlygį nustatinėti, pagal tai, kiek jaučiuosi nusipelnęs.

Panašūs:

1. Kuo skiriasi demokratija nuo diktatūros

Netyčia paaiškėjo, kad visos Lietuvos linksniuojamas S. Freakley ir jo komanda kainavo 16 su trupučiu milijono litų. Kiek daugiau nei 1 milijoną litų per dieną. T.y. laikinasis Snoro administratorius ir co per dieną uždirbdavo maždaug tiek, kiek statistinis lietuvis neuždirba per 30 metų. Tiek pat kainuoja garsioji Snoro vila Nicoje.

Snoro bankroto administratoriui per 3 mėnesius leista išleisti tik 60 milijonų litų. Tai vargani 670 milijono per dieną. Arba 22 metai statistinio Lietuvio darbo.. per diena. Tie patys 60 milijonų tai mažumėle daugiau nei optimistinėmis prognozėmis tikimasi surinkti iš „prabangos“ mokesčio. Arba tris kartus daugiau nei skinama partijų finansavimui iš biudžeto.

Bet tai tik skaičiukai, kurie pasirodys niekingai maži, jei bus atgauta bent pusė sumos, kuri šiuo metu paskelbta kaip dingusi/pavogta iš banko Snoras. Ir jei banko bankroto procedūra netruks 10 metų. Tuomet vien banko administravimas kainuos 2,4 milijardo litų..

Nesiimsiu spręsti nei laikinojo administratoriaus nei bankroto administracijos kompetencijos bei darbo efektyvumo (kuris matuojamas Lt/val.). Galbūt jie verti kiekvieno jiems sumokėto cento. Bet man, žiūrint iš šalies, tai labai primena klasikinį pinigų plovimo scenarijų:

1. Pasisamdai laikiną administratorių.. pažadi jam normalią algą su suteiki carte de blanche. Jis gali samdyti ką nori ir leisti pinigų kiek nori (iš čia turime 16+ milijonų per dvi savaites). Kai išlaidos nenormuojamos ir nekontroliuojamos koks nors milijonas ar dešimt milijonų gali „nubyrėti“ ir „teisingoms“ kontoroms. Baigęs darbą laikinasis administratorius „randa“ 3,4 milijardo skylę banko finansuose (iš kurių apie 2,5 milijardo vienaip ar kitaip pavogti).
2. Pasamdai laikinojo administratoriaus draugelį (šiuo atveju verslo parnerį) kad jis tų pinigų ieškotų. Ir bankrotą administruotų. Skiri pirmiems 3 mėnesiams 60 milijonų litų (t.y. tiek kiek jis paprašė) Vėl suteikiamos neribotos galimybės samdyti ką nori ir mokėti kiek nori ir kam nori (tiesa, šį kartą uždėtos lubos.. 20 milijonų).

Aš neteigiu, kad būtent taip ir buvo kuriama banko Snoras bankroto procedūra, bet jei man reikėtų išplauti kokį 10-20 milijonų tikriausiai daryčiau panašiai. O ir informacijos srautas kelia įdomių minčių. Pradedant tuo, kad tik atėjus bankroto administratoriui.. Snoro kreditorių asociacijos atstovas apsidžiaugė tuo.. kad atsirado galimybės atgauti gerokai daugiau pinigų nei „žadėjo“ laikinasis administratorius. Ir baigiant pretenzija Snoro savininkams pateikta UK, kuri kartais yra mažesnė už dingusį turtą.

Tiems kas norės paaiškinti kad brangūs užsieniečiai dirba sąžiningai norėčiau priminti Enron  ir jų audotorius „Arthur Andersen“. Beje, įdomus faktas, kad po skandaliuko dalį subyrėjusios „Arthur Andersen“ po savo sparneliu priglaudė Ernst & Young“, kurios padalinys auditavo Snorą. Ir kurios kol kas niekas realiai nejudina, nors būtent šitos kontoros audito išvadomis patikėjo žmonės išpirkinėję naująją banko akcijų emisiją ar paprasčiausiai skolinę pinigus bankui. Beje, už savo žongliravimą skaičiais Artūras Andersonas gavo maksimalią… 0,5 milijono USD baudą. Sakyčiau juokingai maža bauda, ypač įvertinus Enron griūties pasekmes.

Vienintelis faktas, kuris prieštarauja čia pateiktai sąmokslo teorijai – atrodo p. Vasiliauskas net neįsivaizdavo kiek iš tikro kainuos Lietuvai S. Freakley paslaugos. Arba jis labai geras aktorius.

Panašūs:

1. Snoras mūsų o ne rusų !
2. RUSAI PUOLA! Apie banko Snoras nacionalizacija
3. Buvo Snoras.. ir Snoro nėra..

Nepriklausomybės pradžioje mūsų kaime pasakodavo istoriją.. kad sovietiniais laikais net kunigėlis sakydavo, kad vogti iš kolūkio ne nuodėmė. Taip buvo kovojama su rėžimu. Lietuva jau daugiau nei 20 metų neprilasoma, o vogti iš valstybės taip daugelis ir neatprato.

 Aš save laikau inžinierium, taigi jaučiuosi gana kvailai bandydamas paaiškinti ekonomistės pateiktą pavyzdį, bet jaučiu kad tai padaryti reikia. Jei jau protingi žmonės aiškina kad mokesčių mokėti nereikia (ir aš esu vertas gyventi geriau) tai gal tai teisybė ?

Pažiūrėkime, ką tokiu atveju realiai turime: konkuruoja mokantis mokesčius su nemokančiu mokesčius.. Nemokantis mokesčius paslaugą gali parduoti maždaug dvigubai pigiau nei tas, kuris juos moka (Dabar mintyse palyginkime kainas. Kas nors skiriasi dvigubai ?). Išvada akivaizdi: tas, kuris mokėjo mokesčius arba bankrutuoja arba pradeda slėpti mokesčius arba pradeda „makliavoti“. Pralaimi visi.

Kita medalio pusė: kainos kyla.. o darbuotojo alga ne. Pinigų trūksta. Yra kelios išeitys: paprasčiausia – yra eiti vogti (arba nemokėti mokesčių).  Arba galima dirbti už tiek kiek „duoda“ (dėl paprastumo nesvarstome pavyzdžių reikalaujančių papildomų pastangų: kvalifikacijos kėlimo, specializacijos keitimo, emigracijos).  Taigi nagrinėjamu atveju jei pradedama dirbti „juodai“ visuomenė pralošia,  žulikas išlošia.

Dar daugiau, žulikai tokais užaugins savo vaikus, kurie taip pat nenorės mokesčių mokėti ir stengsis gyventi iš pašalpų. Tegul valstybė duoda ! Negana to, likę ir mokesčiu normaliai mokantys žmonės yra durninami. Ir daugeliui tai nepatinka. Taip mažėja sąžiningų žmonių, mokesčių mokėtojų ir žlugdoma valstybė. Jau nekalbant apie tai, kaip turėtų jaustis mažas pajamas gaunantis žmogus perskaitęs tokį straipsnį: jis ne tik už save mokesčius sumoką bet ir už ekonomistės idealizuojamą parazitą.

Kažkodėl man minėti papostringavimai apie mokesčiu nemokėjimą primena vaikų darželį. Ten kiekvienas vaikas puikiai žino savo teises. Bet kažkodėl visi masiškai pamiršta apie pareigas. Nemokamas švietimas, teisėsauga, medicina visa tai duok ir kuo daugiau. Bet kai reikia susimokėti (mokesčius) lai juos moka kiti. Dar daugiau: visi kurie moka mokesčius yra durniai. Nes taip turi mažesnes disponuojamas pajamas. Dėl vienam nebeišeina saldainio nusipirkti. Kitam nelieka pinigų ant naujo merso.

Mažos nuodėmės… pavogta dešra prekybos centre.. nesumokėti mokesčiai tikriausiai reiškia tik vieną atrodo visai nekaltai: dėl vienos dešros prekybos centras nebankrutuos, dėl nesumokėtų kelių litų mokesčio katastrofa neivyks. Bet kai tokių žulikų daugėja kas tada ? Kita vertus, dabartiniai didieji politekonomistai ar didieji kombinatoriai irgi tikriausiai pradėjo nuo mažo..

 Aš suprantu, kai kartais žmonės dirbantys su finansais ir aplamai ekonomika nesusijusiose srityse, nelabai susigaudo kas yra mokesčiai ar kuo skiriasi darbas nuo turto, bet kai ekonomistai pradeda aiškinti kad mokesčių nemokėjimas yra visuotinis gėris tai jau laikyčiau ekonominiu terorizmu nukreiptu prieš valstybės pamatus.

Manęs taip pat nežavi dabartinė (ir visos buvusios) valdžia. Aš taip pat galvoju, kad reikia atsisakyti nemokamo mokslo, medicinos ir socialinių garantijų (ir sumažinti mokesčius). Aš taip pat, kaip ir daugelis, jei manęs paklaustų ar man patinka mokečiai atsakyčiau NE. Tikrai surašiau kur išleisti tuos kelis papildomus litukus. Bet mes gyvename valstybėje su savo taisyklėmis (vadinamomis įstatymais). Kartais jos geros. Dažnai nelabai. Bet jei čia gyveni.. būk malonus laikytis taisyklių. O parazitus reikia gaudyti ir naikinti.

Pirmas pelenų siurblio bandymas paliko labai gerą įspūdį: variklis galingas dėl to iš pakuros ir pelenų skyriaus surinko viską, pradedant dulkėm ir baigiant stambesniais šlako gabaliukais. Problemos prasidėjo po poros dienų, kai paaiškėjo, kad prieš valant normaliai galima išsiurbti tik 3-4 dienų kūrenimo pelenus. Po to užsikiša filtras. Pelenų talpoje per tiek laiko susirinko gal kokie 5-7 litrai pelenų. Didelėje, 20 litrų talpoje jie sudarė mažiau nei pusę. Filtro valymas nėra sudėtingas. Užtenka jį padaužyti į ką nors kietą ir jis prasivalo pakankamai kad vėl galėtų siurbti. Tiesa, tokio „padaužymo“ metu sukeliami tokie smulkių dulkių debesys, kurie savo apimtimi gerokai viršija normalaus pelenų sėmimo metu kylančias dulkes. Žinoma, filtrą galima valyti lauke su dujokauke. Arba filtrą purtyti įdėjus į maišelį. Nepaisant to viskas aplinkui bus nusėta storu dulkių sluoksniu.

Su naujuoju pelenų siurbliu „pažaidžiau“ nepilną mėnesį ir pasidėjau į garažą. Gal kada nors bus laiko ir noro vėl pažaisti.

Reziumuojant: pelenų siurblys nėra blogas išradimas, bet naudoti jį kartu su kieto kuro katilais nepraktiška. Pečiaus valymas (lyginant su paprastu pelenų išsėmimu) užtrunka kelis kartus ilgiau. Bendras sukeltų dulkių kiekis taip pat išauga. Galbūt įtaisas ir labai tiks norint išvalyti prašmatniame gyvenamame kambaryje esantį židinį (ypač jei jis naudojamas retai), bet kieto kuro katilas, stovintis katilinėje iš pelenų siurblys nelabai praktiška kombinacija.

P.S. Šildymui naudoju Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Eksperimento metu naudotas kuras: ąžuolinės malkos ir akmens anglis (santykis maždaug 50/50). Pečiui įkurti naudoju ofisinį (baltą) popierių ir senas knygas. Sutinku, kad dalis smulkių pelenų atsiranda būtent dėl deginamo popieriaus (pvz. kalkės), bet nemanau kad tai esminis veiksnys, dėl ko mano naudotas pelenų siurblys taip greitai užsikišo. Yra idėjų kaip surinkti katilinėje kylančias dulkes, bet jų įgyvendinimą teks atidėti bent porai metų.

Raktai: pelenu siurblys, siurblys pelenams, pelenu siurbliai, dulkiu pelenu siurblys, siurbliai pelenams, pelenu siurblys su varikliu, pompa kurui, senas siurblys, siurbliukas kurui, kieto kuro siurblys

Panašūs:

1. Kieto kuro katilo apsauga nuo perkaitimo
2. Kieto kuro katilas Kalvis 2-20
3. Kaip nustatyti kuro briketų kaloringumą.

„Master grill“ save pozicionuoja kaip „steak house“. Lietuviškai tikriausiai tai būtų kepsnių namai. Iš tiesų, jų meniu dominuoja kepta mėsa, nors galima pasirinkti iš žuvies patiekalų ar sūrio kepsnį. Meniu pasirinkimas gan platus, ir didžiąją dalį patiekalų jie iš tiesų gali paruošti. Firminiais patiekalais laikomi guliašo sriuba ir kepsniai ant lavos akmenų.

 Guliašo sriuba patiekiama originaliame kaltiniame dubenėlyje kabančiame specialiame stove. Sriubą šildo po juo dubenėliu deganti žvakė. Atrodo labai patraukliai. Tiesa, pats guliašas mane nelabai sužavėjo: buvo gan skystokas, nors mėsa išvirus gerai ir skonis neblogas.

Kepsniai ant lavos akmenų gali tapti atskira pietavimo šiame restorane atrakcija: ant įkaitinto lavos akmens atneša padėtą žalios mėsos gabalą, kurį pats turi išsikepti (yra aliejaus, padažu ir t.t.). Šis patiekalas patiko. Mėsa buvo teisinga, o ir pats reguliuodamas jos apkepimo laipsnį gali gauti tiksliai tokį patiekalą kokio norį. Vienintelis trūkumas – prie kepsnio praktiškai nėra nei bulvių nei daržovių, dėl to jas teks užsisakyti papildomai (padavėja apie tai galėtų užsiminti prieš užsakant). Patiekalas tikrai patiko.

Arbatos pasirinkimas nors ir nėra didelis, bet arbata skani ir paduodama specialiuose plikymui skirtuose puodeliuose. Šiuo aspektu su „Master grill“ irgi viskas tvarkoje.

Aptarnavimas taip pat paliko teigiamą įspūdį. Nors salėje dirba tik viena mergina (o staliukų tikrai nemažai) bet ji viska spėja ir tuo pačiu nėra įkyri. Ko nors paklausus – visada paaiškina ar pataria. Normalus profesionalus aptarnavimas.

Interjeras, nors švarus ir tvarkingas man nelabai derinasi su klasikiniu „Steak House“. Ypač viduryje salės pastatyta knygų spinta. Aš suprantu, kad ji skirta sukurti kelias atskiras erdves.. bet knygos ir steikai mano nuomone nedera.

Tiesa, kainų lygis čia nėra „ekonominis“. Norint normaliai pavalgyti reikia planuoti apie 50 Lt/žmogui. Bent jau mano biudžetui tai tikrai ne kasdieninių pietų vieta. Kita vertus „Master grill“ puikiai tinka norint ką nors atšvęsti ar paminėti: klientų aptarnavimo salė suskirstyta į keturias erdves kurias sėkmingai gali okupuoti didesnė ar mažesnė kompanija.

Reziumė: „Master grill“ gera, bet nepigi vieta pavalgyti ar ką nors atšvęsti Kaune. Maistas skanus, aptarnavimas malonus. Kainos prie didesnių.

Panašūs:

1. Japonų restoranas YAKATA – blogas pasirinkimas alkaniems
2. Kinų restoranas „Drakonas“ dar viena gera vieta pavalgyti (Kaune)
3. Restoranas “Drakono liepsna” – sovietmečio dvasia

Nors kalėdos ir baigėsi, bet stebuklai tęsiasi.

Vakar spaudoje pasirodė informacija, kad vyriausybė nepadidino  viešųjų pirkimų tarnybos darbuotojų skaičiaus (buvo žadama didinti dvigubai). Be to buvo sumažintas tarnybinis atlyginimas (pasak VBS agentūros jis bus mažesnis nei pavaduotojų). Labai įdomus signalas turint galvoje visą valdančiųjų deklaruojamos kovos su korupcija kontekstą ir jau tikriausiai pamirštą pažadą ištraukti milijardą iš šešėlio (ir net kelis milijardus iš viešųjų pirkimų). Tikriausiai prisikalbėjo p. Plytnikas. Kita įdomi informacija: viešųjų pirkimų tarnyba  – viena labiausiai korumpuotų įstaigų Lietuvoje. Čia remianti STT užsakytos apklausos rezultatais. Galbūt tuo ir galima pagrįsti sumažintą vadovo atlygį ir nenorą didinti darbuotojų skaičiaus, bet visgi tai atrodo keistai: jei jau nesugebama atlikti deleguoto darbo reiškia reikia keisti vadovą.. o ne mažinti jam algą. Normaliai sutvarkius viešuosius pirkimus valstybinių lėšų taupymo potencialas yra milžiniškas. Bet tam reikia suinteresuotų, kompetentingų žmonių ir griežtos kontrolės. Tikiu, kad gaunant 2000 Lt, verslininko rizikuojančio 10,000,000 Lt. pasiūlyta „dovanėlė“ gali labai masinti.

Iš didelio triukšmo dėl prabangos mokesčių paketo valdantieji priėmė tik vieną: apmokestinti būstus, kainuojančius daugiau nei 1 milijoną litų. Alkanoms masėms idėja tikriausiai labai patiks. Reikia tuos milijonierius „nuskausminti“. Kodėl buvo pasirinktas 1.000.000 Lt. o ne kokie 500.000 Lt. irgi akivaizdu: įstatymus priiminėjantys dažniausiai gyvena namukuose kainuojančiuose kiek daugiau nei pusė milijono litų. Tiesa, Kalėdinis stebuklas ne pačiame įstatyme, o jo atitikime Konservatorių propaguojamai klasikinės šeimos koncepcijai. Pagal naująjį įstatymą, jei šeima turi du butus/namus vertus po 900.000 Lt, tai ji mokės prabangos mokestį nuo 800.000 Lt (maždaug 8000 Lt per metus). Jei pora gyvena neregistravus santuokos, jiems prabangos mokesčio mokėti nereikės (susitaupo 8000 Lt/metams). Jei turi milijoną, tie keli tūkstantukai gal ir nėra labai didelė suma, bet vis tiek iš kišenės ne į kišenę. Bet mokėti 8000 Lt papildomą mokestį už tai kad esi klasikinė šeima visgi daugoka. Tikiu, kad toks įstatymas buvo priimtas netyčia. Nebuvo laiko pagalvoti, o ir galvojančių žmonių pas dabartinius valdančiuosius jaučiasi akivaizdus trūkumas.

Trečioji geroji Kalėdinė naujiena – minimalių pašalpų didinimas (motinystės, ligos ir pan.). Pats pašalpų, ypač minimalių, didinimas nėra neigiamas reiškinys. Normaliai išgyventi iš minimalios pašalpos yra praktiškai neįmanoma. Mane labiau neramina bendras kontekstas: dirbantieji yra labiau spaudžiami, o išlaikytiniai gauna dosnesnes išmokas. Iš visų dirbančiųjų (ir pasirinkusių II pakopos pensijų fondus) eilini kartą padidintas pinigų nusavinimo procentas. Minimalios algos didinimas labai formalus ir tas pats stringa. Apie atlyginimų atstatymą „valdiškame“ sektoriuje (žinoma, jei nesi prokuroras) taip pat nekalbama. Krizė. Nepaisant to, pilnai  atstatytos senatvės pensijos, pašalpos. Visuomenei siunčiamas labai aiškus signalas: dirbantieji baudžiami naujais mokesčiais, išlaikytiniai premijuojami didesnėmis išmokomis. Gauname įdomias žirkles, kai dirbantiesiems krizė tęsiasi, o nedirbantiems.. ji jau spėjo pasibaigti. Dvokia rinkimais.

 Ir paskutinis kalėdinis stebuklas: aukščiausiojo teismo nutarimai Lietuvoje ne visiems yra privalomi. Čia aš apie „Sabonio botelius“.

Aukščiausias teismas kaip ir pripažino, kad šie statiniai yra neteisėti ir juos būtina nugriauti. Valdantieji, su p. Kubilium priešakyje iškėlė auksinę minty: kadangi pastatai buvo pastatyti turint leidimus (tik vėliau paaiškėjo kad išduotus neteisėtai) tai siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus (kad nereikėtų mokėti „verslininkams“ kompensacijų už žalą) spjaunam mes į tą aukščiausią teismą ir leidžiam tuos botelius įteisinti. Labai pagirtinas rūpinimasis visuomenės interesais. Tik aš čia matau visuomenei siunčiamą kitą žinią. Tiksliau visą žinių puokštę:

1. Lietuvos aukščiausias teismas yra niekalas. Jo sprendimai privalomi tik paprastiems mirtingiesiems. Politikų draugeliams aukščiausio teismo sprendimai galioja pasirinktinai. Labai teisinė valstybė.
2. Svarbiausia gauti leidimą. Kaip tų jį gausį – čia jau tavo asmeninis reikalas. Ar vokelio, ar lagaminėlio (į vokelį labai nedaug tetelpa) pagalba. Ar visai teisėtai. Svarbiausią gauti leidimą. Nesvarbu kad jis prieštarauja įstatymams ir nutarimams. Jei nusipirkai leidimą esi karalius:  blogiausiu atveju gausi kompensacija už patirtus nuostolius. Ir atsakys už viską ne „išsiblaškęs“ valdininkas padėjęs parašą o visi mokesčių mokėtojai. Taip kovojama su korupcija Lietuvoje.

  Papildyta: Lietuvos Respublikos Prezidentės nuomone teismo sprendimų vykdyti nebūtina (tiksliau jų vykdymas yra netoleruotinas… tam tikrais atvejais). Idomioje teisinėje valstybinėje gyvename.. prezidentės nuomone teismų sprendimų vykdyti nereikia. Čia apie Kedžio dukros istroiją. Prezidentė šiuo atveju nebepirmą kartą pasisako šioje byloje. Prieš kurį laiką ji atsisakė atleisti tokią teisėją p. Vencienę, kurios požiūris į tesimų sistemą yra visuotinai žinomas.. ir ji vis tiek dirba teisėja.

Panašūs:

1. Kalėdos – stebuklų metas

Įdomus metas tos kalėdos. Per jas susitaiko net didžiausi priešai. Geras pavyzdys energetikos ministerija (su p. Sekmoku) priešakyje ir rusų kapitalo Vokietijos įmonė Nukem Technologies. Visus metus tautai buvo aiškinama, kad Nukem yra blogis: nesilaiko kontrakto sąlygų, nuolat reikalauja pinigų ir nieko neveikia. Pasistumdymams su Nukem‘u buvo išleistas ne vienas milijonas litų (britų teisės ekspertams samdyti). Tauta buvo bombarduojama pareiškimas pradedat tuo, kad Nukem nelabai patikimas partneris, baigiant gandais kad ši kontora aplamai bankrutuoja. Ir še tau kad nori: prieš pat Kalėdas pasirašomas ketinimų protokolas „dėl IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybos“. Prisipažinsiu, kad nelabai įsivaizduoju kas pasirašyta.. nes mano žiniomis taip vadinos B2/3 projektas dėl kurio sutartis su Nukem buvo pasirašyta dar 2005 metais (ir darbai turėjo būti baigti 2009/2010). Tikriausiai čia aš kažką maišau, nes jei žurnalistai būtų pripainioję… energetikos ministerija būtų triukšmą pakėlus. Reiškia Nukem visgi tarpo patikimu Lietuvos partneriu. Tiesa, šioje šviesoje mažumėle kitaip atrodo p. Čiukčio oi atleidimo paleista informacijos banga.. Gal jį tikrai paaukojo ? Kalėdos – stebuklų metas. Įdomu, Kas privertė ministeriją/premjerą pakeisti nuomone ?

Kitas kalėdinis stebuklas – aplinkosaugos ministerijos pareiškimas apie kad „Lietuva tobulina šiltnamio dujų apskaitos ataskaitų rengimą“. Taip buvo pavadinta informacija pranešanti apie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro uždarymą. Jei visai liaudiškai kalbant – Lietuvai 6 mėnesius uždrausta prekiauti taršos leidimais. Kiek man yra žinoma, iki šios visos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos buvo ruošiamos gana atmestinai (pastoviai komisijos turėjo priekaištų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta). Dar daugiau: pikti žmonės kalba, kad pernykštė ataskaita buvo pateikta nepilnai užpildyta… o į ES pakartotiną prašymą pilnai užpildyti lenteles niekas nesugebėjo sukreguoti. Įdomu tai, kaip yra pateikiama informacija apie registro uždarymą: kalbama apie tobulinimo darbus.. o kad prisidirbo ministerija iki to, kad ES buvo priversta registrą uždaryti.. praneša tik tarp kitko. Prieš tai pasidžiaugę kad „šias Lietuvos pastangas teigiamai vertina JT bendrosios klimato kaitos konvencijos vertinimo misijos ekspertai“. Nors kaip jie gali šiuos pokyčius vertinti teigiamai… kai jų buvimo Lietuvoje metu nauja darbo grupė buvo tik formaliai sudaryta, bet dar net nepradėjus dirbti. Ir šiaip Lietuvai nesiseka su tais taršos leidimais.. kai metų pradžioje jų kaina buvo 17 eurų.. jų niekas nepardavinėjo. Suskubta tik sužinojus apie būsimą registro uždarymą ir parduoti po 7.13 eurus. Dabar.. kai registras uždarytas šių leidimų iš viso parduoti nebėra galimybės. Taip ir prarandami milijonai. Šį kartą naujiena tikrai sėkmingai pasislėpė tarp kalėdinio šurmulio: nemačiau nei žodžio apie tai žiniose…

Paskutinis kalėdinis stebuklas  – tai Prezidentės pareiškimas, kad būsimos atominės elektrinės negalima vertinti tik kaip komercinio objekto, reikia atsižvelgti ir į geopolitines aplinkybes. Iš diplomatinės kalbos išvertus tai tikriausiai reiškia, kad elektra Visagino AE bus brangi. Ne geriau nuteikia ir išliekanti slaptumo skraistė gaubianti visus susitarimus liečiančius VAE. Metų bėgyje ne kartą tauta buvo maitinama pažadais pateiktį informacijos… po kelių mėnesių. Pasirašius pirminius susitarimus tarp vyriausybės ir Hitachi aiškinama lygiai tas pats.. po kelių mėnesių. Užstatomas VISAS Lietvos elektros energetinis sektorius, o mes neturim netgi teisės žinoti kokiomis sąlygomis. Gazdina mane ne tik tokio masto projektai (nesugebam uždaryti atominės.. tai statybos tikriausiai bus visiškas košmaras. Net ir dirbant japonams). Bet ir informacinis karas. Prieš metus premjeras/ministras visus manančius kad Lietuvai nereikia naujos atominės vadindavo rusų arba Gazprom agentais. Šiuo metu iš jų pusės tokios retorikos nebesigirdi (gal kažkas paprotino). Bet užtai reiškiasi „komentatorių batalionas“. Nežinau kaip yra iš tikrųjų, bet paskaičius komentarus po „verslo žinių“ straipsniu, susidaro įspūdis, kad didžioji dauguma jų „samdyti“. T.y kažkokios, nuomonę formuojančios kontoros, darbuotojai rašo atominę palaikančius komentarus. Normaliu metu to nelabai jaučiasi (nes komentatorių daug), bet kai šventės… lieka tik samdyti. Negaliu tvirtinti kad komentarai tikrai samdyti… bet toks vaizdas susidaro. Bijau aš naujos atominės statybų. Tokio masto aferos Lietuvos ūkis nepaveš.

Panašūs:

1. Atominė aušra

Mano subjektyvia nuomone, reikia dėti baudas ant visų, nedirbančių žemės. Gaila žiūrėti kaip visai neblogi laukai per paskutinį dešimtmetį virsta krūmynais. Bet, vėlgi mano subjektyvia nuomone, šitas mokesčio pakeitimas turi keris labai įdomius aspektus, apie kuriuos negirdėjau garsiai kalbant.

1. Žemė miestuose. Dabar nuosavų valdų savininkai žemės mokestį moką nuo „nominalios“ vertės, kuri atsilieka nuo rinkos kainos dešimtimis kartų. Ypač jei žemė arčiau miesto centro. Įvedus nediduką 1%-2% mokestį nuo realios žemės rinkos kainos ir nebetaikant lengvatų visokiems pensininkams.. numatomas didelis nekilnojama turto persidalinimas miestuose. Ypač ten kur aro vertė siekia dešimtis tūkstančių litų. Ir nebereikės senų lūšnynų deginti: antstoliai žemę paleis per aukcionus. Tiesa.. taip į valstybės biudžetą bus surinkti keliolika/keliasdešimt/keli šimtai milijonų litų. Padarius žemės mokestį 1% nuo rinkos vertės, aš už savo kiemą mokėčiau maždaug 20 kartų daugiau nei moku dabar…
2. Panaši situacija ir su žeme priemiesčiuose. Žemės esančios prie didesniųjų miestų ar jūros/ežerų mokestis, apskaičiavus jį pagal rinkos vertę šokteltų keliasdešimt o gal net kelis šimtus kartų. Teoriškai tai buvo taikoma spekuliantams prisipirkusiems žemės strateginėse vietose.. bet skaudžiausiai tai atsilieps mažus ūkius priemiesčiuose turintiems žmonėms.. Vėlgi nusimato nemažas žemės perdalinimas
3. Ir pati įdomiausia viso šio įstatymo dalis – leidimas savivaldybėm pasirinkti norimą mokesčio dydį, atsižvelgiant į įvairius kriterijus. Pasaulyje tai labai papiltus praktika: taip skatinamas/stabdomas atskirų rajonų vystymasis, sukuriamos lygesnės konkurencijos sąlygos ir t.t. Lietuvoje pirma mintis kilusi galvoje – kad 0.01% tarifas bus pritaikytas paežerėms ir pakelėms/priemiesčiams, kur teisingi žmonės turi žemės. O miesto centre galima pritaikyti ir 4%. Kad visokie nepageidautini individai paveldėję ten kažką.. nedrumstų ponams ramybės. Žinoma, tai tik spekuliacija, bendras fonas šalyje perša būtent tokias mintis

Čia, kaip ir dažniausiai, deklaruojami labai gražūs ir teisingi tikslai. Priimami teisės aktai… o to toliau jau kaip išeis. Nėra kada galvoti. Reikia įstatymus priiminėti.

Su šildymo sistema yra panašiai: nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros termofikatas pasiekia namą (daroma prielaidą kad ji pakankamai aukšta kad užtektų energijos namo šildymui) sistemą galima sureguliuoti taip, kad name būtų suvartojamas norimas energijos kiekis.

Tikiuosi tai ką išdėsčiau yra paprasta kaip 2 x 2: norint ir sugebant reguliuotis šilumos temperatūra name galime turėti tokią kokią norime (t.y. reguliuoti suvartojamą energijos kiekį, už kurį mokame)

O toliau prasideda sąmokslo teorija (arba paaiškinimai kodėl atsitiko taip kaip atsitiko)

Didžioji dalis daugiabučių šilumos punktų priklausė ne namui (bendrijai) ir jie jų nereguliavo/neatliko priežiūros. Tai darė spec. tarnybos (profesionalai). Pasikeitus įstatyminei bazei senieji reguliatoriai/prižiūrėtojai išėjo, o nauji neatėjo (arba atėjo ne visur). Kur buvo įdiegti nuotolinio reguliavimo įrenginiai jie buvo atjungti. Kur reguliuojama buvo sklendėmis.. jų taip pat niekas nesukiojo. Darant aliuziją į tą pačią vonią: vandens/ar namo vidaus temperatūra pasidarė priklausoma tik nuo to, kokia temperatūra buvo patiekiama į namo įvadą (na ir tekėjimo greičio). Automatiškai, pakilus tiekiamo vandens temperatūrai padidėjo sąskaitos už šildymą.

Tie kas turėjo normalias automatines sistemas, arba išmanančius prižiūrėtojus – energijos suvartojo panašiai kaip ir pernai. Visi likę.. suvartojo daugiau.

Įdomu tai, normaliai reguliuojant šilumos punktus, šilumos tiekėjui neapsimoka labiau nei reikalauja minimalus grafikas padidinti tiekiamo termostatinio vandens temperatūros. Nesiginčysiu, temperatūrą tikriausiai buvo pakelta. VE, galbūt, pasinaudojo pasikeitusios įstatyminės bazės sukurtu chaosu. Man kažkodėl atrodo, kad visas šitas ažiotažas buvo sukeltas siekiant parodyti kaip iš tiesų veikia naujasis įstatymas o ne siekiant gauti kelis papildomus 1000 (sąnaudos teisiniam atstovavimui ir reklamai tikriausiai viršys gautą papildomą pelną). Esu tikras, kad jie nieko nepažeidė kaip ir pasitraukdami administratoriai/reguliuotojai (nes turi pakankamai pinigų geriems teisininkams).

 Kas dėl to kalčiausias spręsti paliksiu Jums, bet tikiu, kad visa tai išeis visiems tik į naudą: gyventojai pradės domėtis (o gal net ir rūpintis) savo namo šilumos punktu. Kad politikai pradės galvoti prieš priimdami įstatymus ir žadėdami sumažėjimus nesitikiu.. bet gal ?

Panašūs:

1. Kodėl Vilniečiai suvartoja daugiau šilumos
2. Atsijungimas nuo šilumos tinklų: kita medalio pusė
3. Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ?

Pradėti reikėtų nuo to, kaip iš tiesų veikia daugiabučio namo šildymo sistema. Didžioji dalis daugiabučių (jei ne visi) turi taip vadinamą „šilumokaitį“. Nelabai įsivaizduoju sistemos, kurioje namo viduje cirkuliuotų termofikacinis vanduo „iš trasos“ tiesiogiai. Be šilumokaičių, be daliklių ir t.t. Apie tai kaip veikia „standartinė“ šildymo sistema galima pasiskaityti čia .

Remiantis commonsense.lt pateikta sąmokslo teorija, Vilniaus energija, siekdama „išbuožinti“ šilumos vartotojus tiekiamą „sušildė“ daugiau nei reikalauja minimalūs techniniai reikalavimai. Dėl to visi/daugelis Vilniečių suvartojo daugiau šilumos nei reikėjo. Daroma prielaida, kad pakėlus temperatūrą pastato įvade automatiškai vartojama daugiau šilumos pastato viduje.

Realybė yra kiek kitokia. Normaliai sureguliuotame šilumos punkte namui galima atiduoti lygiai tiek šilumos, kiek norima (į namą patenkantis šilumos kiekis apskaičiuojamas daugiau/mažiau tiksliai) o vidinę namo cirkuliaciją galima valdyti (dažniausiai). Kiekvienas nuosavo namo šeimininkas, turintis kieto kuro katilą tą kuo puikiausiai daro (katile cirkuliuoja 85 laipsniai, sistemoje – 30-50 laipsnių. Ir jokios problemos).

Daugiabučių problema yra ta, kad ten šildymo sistemą taip pat kažkas turi reguliuoti (yra automatinių punktų, bet didžioji dalis vis dar reguliuojami rankomis). Kol namo šilumos mazgus kažkas prižiūrėdavo ir buvo atsakingi už bent minimalų reguliavimą.. Vilniečiai mokėjo už realų šilumos poreikį (nereikėdavo laikyti atidarytų buto langų) ir už namo vartojamą šilumą (tiksliau jos reguliavimą) buvo kažkas atsakingas. Priėmus naują įstatymą situacija mažumėle pasikeitė (beje, kiek teko girdėti, buvęs Rubikon tokius pakeitimus labai nuoširdžiai sveikino). Dabar daugiabučio šilumos sistema (viduje) tapo pačių gyventojų galvos skausmu. O kadangi didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apie reguliavimą žino nedaug (valytoja ar vadybininkas nėra patys tinkamiausi žmonės prižiūrėti šildymo sistemą). O ir lysti į šilumos punktą daug norinčių nėra dėl to ir turime tai ką turime: pasitraukus administratoriams/prižiūrėtojams niekas nebereguliuoja šilumos punktų ir šilumos suvartojama gerokai daugiau.

Kodėl taip atsitiko tik Vilniuje o ne visoje Lietuvoje pasakyti sunkiau. Turiu negerą įtarimą, kad vilniečiai turi daugiau laisvų pinigų rimtiems teisininkams pasisamdyti ir vadovaudamiesi naujuoju įstatymų sugalvojo pakišti kiaulę tiek Prezidentei (iniciavusiai pakeitimus), tiek valdantiesiems (juos „patobulinusiems“ ir priėmusiems). Mažesnieji (arba priklausantys savivaldybėms) ir toliau liko reguliuoti ir prižiūrėti. Grynai formaliai žiūrint Vilniaus energija nepažeidė nieko (ji laikosi minimalių termofikacinio vandens temperatūrų). Kaip šilumos punktus prižiūrėjusi/reguliavusi kontora išsisuks nuo „pereinamojo laikotarpio“ (jei gerai pamenu iki liepos mėnesio) – šito nežinau.

Taigi, mano asmenine nuomone, dėl visos šitos betvarkės Vilniuje kalčiausias naujas įstatymas (klausiau vieno teisininko komentarą.. tai pasak jo – pagal naująjį įstatymą iš viso neįmanoma prižiūrėti šilumos punktų). Vilniaus šilumos tiekėjai su šilumos punktų prižiūrėtojais paprasčiausiai bakstelėjo nosimi į šią problemą ir tiek. Vilniečiams telieka džiaugtis, kad tai atsitiko dabar.. o ne kai lauke -20. Toks įvykis galėtų būti kaip šaltas dušas gyventojams pradėti domėtis savo namu. Bet, turiu įtarimą, kad viskas baigsis kaip visada: bus kalti šilumos tiekėjai, nors kalčiausi tikriausiai yra tie, kurie įstatymus “kepą” nelabai pagalvodami/išmanydami. O verslui reikia tokioje mėsmalėje išgyventi. Ypač reguliuojamam verslui turėtų būti nesaldu: p. Imbrasas jau kažkada parodė savo “valdžią”. Vilniečiai iki šiol dabar neišsimokėjo. Dabar valdžią rodo Seimas.. Ir vėl pagal principą: pirma padarom.. o po to žiūrėsim kas bus. Eksperimentai žinoma gerai.. bet nieko dėtiems žmonėms jie nemažai kainuoja.

 Papildyta: pagal commonsence pateiktus duomenis, tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų. Pernai. Šiemet. Taigi visa šita eskaluojama sąmokslo teorija apie padidintą temperatūrą trasose yra iš piršto laužta.

Panašūs:

1. Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (I) ?
2. Atsijungimas nuo šilumos tinklų: kita medalio pusė
3. Ar atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo (II) ?