Apdainuotų savo arklius…
Vyrą…
Šlovingą vaikystę…
Bevaikes šeimas…
Politiką…
apie B12, kuris dirbo daug darbų:
didžėjum;
vazonu;
korporacijos prezidentu;
interjero dizaineriu;
bet laimingiausias jaučiasi būdamas …
KOSMINIU LAIVU!
Pabaigai:
Bus update
]]>SKELBK REVOLIUCIJĄ, ŽMOGAU, SAVO MAŽYČIAM SUSTABARĖJUSIAM PASAULĖLY! Niekam iš tiesų neįdomūs tie jūsų puodukai, blokinių dėžučių vaizdai pro langą ir pan. Laikas paskelbti kokią bent šiek tiek prasmingesnę blogerių akciją, kuri ne tik atimtų porą sekundžių Jūsų laiko, bet ir duotų naudos. Ypač nematerialinės.
Gauk karmos taškų, pripildyk save vidinės šilumos, kad nereiktų tiek mokėt už šilumą iš išorės, pasigirk kitiems ir parodyk, kad ir jie gali. Tiek dėl kitų, tiek dėl savęs. O aš einu pamąstyti ką tokio nuveikus man;)
Iki.
]]>
O žinok ką? Egzistuoja ir šiomis dienomis daikteliautojai. Ir dar kokie!! Daiktų šie ieško nebe pievoje, o įvairiuose supermarketuose, turguose ir kitose vietose jų fantazijos ribose. O tada lyg žiurkėnai krauna krauna viską savo urveliuose (t.y. namuose/butuose. aut. past.) Kiekvieną kartą apsilankęs daikteliautojo namuose nustembi: ir kur gi jie randa šitiek vietos vis naujiems daiktams?
Taigi Jūsų dėmėsiui tiesioginis fotoreportažas iš vienos jau pagyvenusios, netgi galima sakyti, profesionalios daikteliautojos. Beje, visa tai-iš vieno vienintelio kambario:
Ant televizoriaus bangas gaudo net dvi šeimos: Varlinaičių ir Kiaulinaičių.
Garbingiausias namų trofėjus: šikna su ausim.
Kompiuterio bangas gaudo nuo televizoriaus pabėgusios Varlinaičių šeimos atžalos, kurias slepia gerasis šimtakojis, kuris toks geras dėl butaforinio alaus bokalo šalia. Kažin kas bus, kai jis sužinos, kad alus netikras?
Daikteliautojas niekada neišmės nė audinio skiautės-vietoj to geriau pasiųs žaismingą paklodę(?)..
…arba neriniuotą pagalvę.
Didžioji daiktelių spinta rodo tikrą daiktelių lobyną. Galima tik nedrąsiai paspelioti, kiek dar daiktelių galėtų slėptis jos gelmėse…
Kurgi kitur, jui ne pas daikteliautoją, galime rasti carą besibičiuliaujantį su drambliu ir drambliukais?
Sklinda legendos, kad daugelį metų atgal šis, virš lovos kabantis, kačiukų plakatas buvęs visai kitokių spalvų…
_________________________
o TU AR DAIKTELIAUJI?
]]>
Atvirukas. Koliažas. Švediška porelė.
Ir iš vis. Orgazmo dieną reikia švęsti kasdien ;)
]]>
O štai dešinėje pirmasis mano street art darbelis. Kažkada šis žmogelis buvo kažkieno išpilta orandžinių dažų dėmė ant asfalto :)
]]>Mano mama jaunystėje dažnai skraidydavo lėktuvu. Kas kartą jai reikėdavę palaukti savo lėktuvo parą ar dvi tokiam mieste. Kartą jame ji pamatė merginą su beprotiškai gražiais auskarais. Sekė sekė ją mąstydama, kad gal pamatys, kur čia tokius nusipirkti, kol galų gale ana ją užkalbino. Pasirodo toji mergina pati sekė mano mamą dėl…rankinės. Jos susipažino ir nuo šiol mano mama turėjo su kuo praleisti laisvą laiką belaukiant lėktuvo. Kartą tame mieste prie jos priėjo pora vaikinų. Išskridus jie pasiliko su mamos naująja drauge. Po poros mėnesių iš tos merginos ateina laiškas pranešantis, kad mano mamos dėka ji pagaliau susipažino su vaikinu, kurį nuolat matydavo gatvėje, bet jai niekad nepavykdavo niekaip su juo susipažinti. Po metų jie susituokė. Tokia tad buvo mano mamos mažytė misija jos gyvenime.
O ir jūs pasistenkit, kad kitų gyvenimuose būtumėte tas…na tas gera nešantis.
]]>Man visai negėda šitaip viešai išreikšti savo jausmus Tau..Juk pats žinai – nors mūsų draugystė buvo trumpa, trukusi vos mėnėsį, aš tave įsimylėjau. Priskretau prie tavęs it vantos lapas pirty prie šiknos..Ir nieka negaliu sau padaryti-kasdien tave prisiminus dusauju apie tas nuostabias akimirkas, praleistas kartu, svajoju apie akimirkas, kurias dar praleisim, jei tavo stebuklas palies ir mane. Ak, Maksai Maksai, sugrįžk pas mane prašau :'(
Šiuo metu gedinti, blogai rusiškai skaitanti tavo Penelopė Elžbieta
—————————–
Va taip va, mielieji. Galiu garsiai, kiek tai įmanoma skaitmeniniu formatu, pareikšti, kad nuo šiol suprantu Hario Poterio maniją, nes pati įgyjau panašią “hariu poteriu suagusiesiems” vadinamai knygų serijai priklausomybę. Kalbu apie Maksą Frajų ir jo “Echo labirintus”.
-Na ir ką gi tas Maksas veikia Echo labirintuose ir, iš vis, kas tas Echas??? – paklausite Jūs.
-Ogi Maksas yra trisdešimtmetis, kurį visą gyvenimą kankino nemiga naktimis. Pagaliau užmigęs, jis sapnuodavo ryškius ryškius sapnus. Dažnai jam sapne, kažkokioj smuklėj, prisisapnuodavo ir toks vyriškis, Džufinu ji vadino, ir tas Džufinas 10 metų pradingęs vieną dieną grįžta į Makso sapnus ir pakviečia palikti jam nemielą Mūsų Pasaulį ir tapti Echo (kito Pasaulio Širdis, kito pasaulio Jungtinės Karalystės sostinė, kurioje egzistuoja magija) Slaptosios Tarnybos vado, t.y. jo, Naktiniu Veidu ir atsiunčia iš kito pasaulio neegzistuojantį tranvajų. Maksas pagalvoja: “Et, velniai griebtų, pabandysiu” ir patenka į visai kitą, tačiau jam mielą, savą miestą, kur little by little tampa vienu stipriausių magų. Ir visai netyčia. Jam tiesiog sekasi. Savam pasauly buvęs nevykeliu, šiam jis-autoritetas, vilkintis Mirties Mantija.
O toliau seka daugybė daugybių nuotykių ir savotiškas humoras.
Pačią pirmą šios serijos knygą “Atėjūnas” jau seniai buvau užmačius bibliotekoj, tačiau jos viršelis – į mane žvelgiantis Sigutės Ach katinas, nežadėjo kokio rimtesnio veikalo, tad taip ir nepaskaičiau, kol netyčia į rankas pakliuvo “Paprasti stebuklingi daiktai”-trečioji knyga. Iš pradžių nieko nesupratau-prie tiek naujų pavadinimų ir terminų reikia įprasti, o paskui Maksas Frajus mane įtraukė į savo stebuklingą pasaulį lyg tornadas. Kasdien skaitydavau šimtus puslapius ir atrodė vis negana ir negana. Gerai, kad prieš akis buvo dar 3 knygos. Tačiau ir jas surijau akimirksniu. Leidykla “Nieko rimto” žada išleisti visas “Echo labirintų” serijos knygas, tačiau nuo paskutiniosios pasirodymo praėjo jau nemažai laiko, o skaityti rusiškai man būtų tikra pekla.
Taigi, neapsigaukit prastai parinktomis viršelio iliustracijomis, Maksas Frajus tikrai vertas jūsų dėmėsio ir fantazijos.
Bijau, kad nenudžiūčiau iš meilės Tau, Maksai…
]]>
Ką jau kalbėti pie matematiką. Pusantros valandos gylinimosi į lygtis, logoritmus, šaknis, kurie ant tavęs jau seniai supykę. O aš ant jų dar labiau. Kadangi žadu studijuoti dailę, esu pasmerkta iki devinto prakaito mokytis tai, kas man ne prie širdies. Mano pamokų tvarkaraštį sudaro tokie siauri dalykai kaip: anglų,matematika, lietuvių… aišku ir pora pašalinių:istorija,ekonomika, t.t. Kartais su pavydu žiūriu (nežinau kiek jie atitinka realybę) į užsienietiškus filmus, kur mokiniai turi ohoho kokį pamokų pasirinkimą: režisūra, fotografija, pop kultūra, galima net atrasti tėvystės pamokų(čia aš šiaip paminėjau:D).. O pas mane pamokų tvarkarašty vienas kimaras, kad jį kur!
Kadangi miegoti atmerktomis akimis nemoku per pamokas dažniausiai marginu paraštes. Susipažinkite su naujausiais “Paraščių komiksų” personažais:
Kekšė senute su savo dukra kekšyte senučiuke ir augintiniu Pingviu
]]>Kalbant apie daiktus: vienos mano katik pabaigtos skaityti knygos (apie ją ir apskritai tą rašytoją būtinai bus atskiras įrašas) pagrindinis herojus Maksas pabėgo iš mūsiškio pasaulio į kitą ir atsidūrė to Pasaulio Širdyje, kurioje vyksta visokie magiški dalykėliai. Taigi tas Maksas išmoko prakalbinti daiktus, nes šie mėgsta paplepėti apie tai, ką matė. Kartą jis bandė prakalbinti balzamo buteliuką, kuris buvo taaaip išgasdintas nuo matytų įvykių, kad net paveiktas magijos pabandė pabėgti iš to siaubingo kambario, tačiau sugebėjo nusiridenti tik iki durų. Maksas, nors suprasdamas reikalo absurdiškumą, pasiemė tą buteliuką ir nuo tada ėmė laikyti jį savo amulėtu, nes jautė, kad išgelbėtasis buteliukas…jautė jam savotišką prielankumą.
Aš irgi tikiu, kad daiktai gali sugerti energiją, tad būkite gėri-nespardykite šiukšliadežių! Ir daiktai verti pagarbos.
Pirmosios dienos, prisipažinsiu, buvo velniškai neįdomios: 8 valandos riedėjimo su lietuviu furistu link Torūnės (miestas Lenkijoje), kur radau patį gražiausią kada matytą senamiestį, krūvą balandžių ir pigiausias bei skaniausias bandeles ever, šaltąjį Berlyną, su kuriuo man jau antrą kartą nepavyko susidraugauti, ir apsilankymas pas seną seną buvusią simpatiją šaltajame mieste, į kurį jis išvyko iškart po susipykimo. Aišku ir tomis dienomis būta kreizy detalių: kadangi furistas mūsų priimti į fūrą negalėjo-pirmoji naktis prabėgo 1h nakties įsiveržus į vieno lenko sodą. Nesuprasdamas nė žodžio, ką jam bandom išaiškint, labai maloniai užleidžia vietą savo sode, o ryte ir vonią bei skurdžia rusų kalba papasakoja apie savo šeimą, kol aš aikčioju pamačius jo 10mečio sūnaus piešinį. Bandant išsigauti iš Torūno lenkai vienas po kito mus veža visai ne iš anksto nusižiūrėtu trumpiausiu maršrutu, o ten kur jiems atrodo mums geriausia važiuoti, tad taip padarom nemažą ratuką-smagulį. Važiuojant su vienu vairuotoju ir papuolus į kamštį, kurių Lenkijoj milijonai, nes kas antras kelias yra tvarkomas, priešais važiuojanti įsismaginusi vyrukų kompanija, kol dega raudona, tiesiai šviesiai išlipa iš mašinos ir prieš visus…nusimyža…mmm…Nuo vienintelės Lenkijos autostrados į Berlyną mus pavežėjęs olandas gerokai susibraižo mašiną, kai bando padėti susirasti metro. Ir vis tik įbruka dvidešimtinę.
Šiandien tiek ir dar kasnelis foto.
Pė.ės. O gal kam pavyko susidraugauti su Berlynu? Vis gailiuosi, kad neaplankiau vieno garsiausių Europos skvotų-Koepi.
Pirmas Torun senamiesty akis užkabinęs (cha cha) dalykas – didelis didelis laikrodis, kurį mielai nusiboginčiau pas save į namus
Pagrindinė aikštė ir jos šeimininkai
Berlyno miesto simbolis. Labai bendraujantis meškiukas, kuris kiekvieno mielo pasiteirauja iš kur jis busiąs bei žinoma iškart paprašo “some tips”
Susimąstymo akimirka prie Reichstago. O ten eilė turbut 30 metrų…Gerai kad bent jau greit juda
Nežinau kodėl, tačiau naiviai įsivaizdavau, kad mus pavedžios po tokią įdomią vietą, parodys pirštu, kur sedėjęs Hitleris ar dar kokią nesąmonę, bet kur tau-Reichstagas naudojamas kaip apžvalgos aikštelė, nuo kurios matosi gana niūri Berlyno panorama.
Mėgstu tokias užslaptintas vieteles. Užsimaniusios pailsėti susiradom kažkokią bromą ir ją praėjusios radom šitą nuostabią vietą (bibliotekos kiemelis berods). Fantastika ten sedėt.
Kadangi ryt nusprendžiau pasidaryt išeiginę, galima tikėtis ir jau visai linksmos dalies apie Olandiją bei Belgiją ;)
]]>