Pagal Nacionalinį sveikatos insitutą (NIH), Ajuverda yra laikoma viena kitą papildančios ir alternatyvios medicinos formos. Praktika apima meditaciją, mankštą, masažą, mitybos rekomendacijas, taip pat kasdienes ir sezonines disciplinas. Derinant šiuos metodus, fizinės ir psichologinės gerovės yra apdovanojamos pusiausvyra tarp proto, kūno ir elgesio su gamta bei aplinka. Disbalansas, dėl neįprastinio padidėjimo arba išeikvojimo vieno iš šių elementų, yra priežastis dėl pablogėjusios sveikatos. Pagal Ajuverdą, visas psichikos ir fizines funkcijas žmogaus organizme reguliuoja trys “došos” arba energijos – Vata, Pitta ir Kapha. Kai šios energijos dirba kartu, yra išlaikoma tinkama sveikata. Ajuverdinės Indiškos arbatos formulės skirtos padėti pagerinti pusiausvyrą arba ištaisyti disbalansą, kuris atsiranda dėl kasdienio gyvenimo.
Cinamono, kvapniųjų pipirų, kardamono, imbiero, gvazdikėlių ir kitų prieskonių mišinys,paruoštas remiantis Ajurveda – senąja Indijos išmintimi. Nuostabiai kvapnus, rausvas, tirštas, su pienu paruoštas tradicinis rytiečių gėrimas sušildo, padeda atgauti fizines ir emocines jėgas, neprarasti dvasinės pusiausvyros, pamatyti šviesiąsias gyvenimo spalvas. Paprastai saldinama medumi, galima cukrumi ar kondensuotu pienu. Dėl labai skirtingo sudėtinių dalių poveikio nerekomenduojamas besilaukiančioms mamoms.

Jei norite mišinį pasigaminti patys

Sudėtinės dalys : 4 grūdeliai kardamono, 2 šaukšteliai tarkuoto imbiero, 8 gvazdikėliai, 1 žievelė cinamono užpilama 8 stiklinėm vandens. Skystis verdamas, kol lieka tik pusė jo. Įpilama 50 g pašildyto pieno.

Gaminimas iš pirktinio mišinio

3 šaukštelius mišinio užpilkite 1 l verdančio vandens, uždenkite ir virkite pusę valandos ant silpnos ugnies. Baigus virti įdėkite 2 šaukštelius juodosios arbatos (rekomenduojama birios) palaikykite 3-5 min. ir įpilkite ketvirtį litro pašildyto pieno.

Medaus ar cukraus pagal skonį.

Daugelyje šaltinių galima rasti informacijos, kad žalioji arbata puikiai padeda virškinimui, nes joje gausu vitaminų B, C ir E.
Ten taip pat rašoma, kad šioje nuostabioje arbatoje esantys antioksidantai padeda ląstelėms išsivalyti.

Tačiau tai yra tik puse tiesos. Kaip žinome, žaliojoje arbatoje yra kofeino, kuris yra karti rūgšti substensija, kuri dirgina skrandį ir tokiu būdu sulėtina virškinimą.  

Be to, arbatos nereikėtų gerti prieš valgį, nes ji, kaip ir kiti skysčiai, išplauna skrandžio sultis, o tai dar labiau sulėtina virškinimą. Aišku jūs, jaunuoliai, nesuprasite to reikšmės, bet žmonės, kurie jau atgyveno didžiąją dalį savo gyvenimo, ir supranta, kad neapsimoka sėdėti prie interneto, ar galbūt neturi kompiuterio, neatsisakytų šios informacijos.

Gaivioji arbatinė gira

Arbatinis grybas (dar vadina­mas kombučia) – tai storos sluoksniuotos plėvės pavidalo acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija. Arbtinis grybas auginamas saldžioje ar­batoje. Mielės skaido cukrų į rūgštis, alkoholį ir anglies diok­sidą, o bakterijos perdirba alko­holį į acto rūgštį. Skystis, kuria­me šis grybas rauginamas, vadi­namas arbatine gira.

Medžiagos, stiprinančios organizmą

Arbatinis grybas rauginamas saldžioje arbatoje, tad ir arbatinė gira praturtinama tam tikromis vaistinėmis medžiagomis. Štai jų sąrašas:

• Acto rūgštis
• B grupės vitaminai
• Cinkas
• Folinė rūgštis
• Geležis
• Gliukurono rūgštis
• Kalcis
• Kalis
• Kofeinas
• Magnezija
• Manganas
• Mielės
• Natris
• Pieno rūgštis
• Polisacharidai
• Vitaminai C, D, E, K
• Varis
• Kitos rūgštys

Kiekviena šių medžiagų būti­na organizmui, trys jų yra retos, tad derėtų jas paminėti atskirai:

• Gliukurono rūgštis jungiasi su kenksmingosiomis medžiagomis (toksinais), daugelio vaistų che­minėmis medžiagomis, tad pas­partina šių medžiagų skilimą. Gliukurono rūgštis gerina kepe­nų, pagrindinio kenksmingųjų medžiagų šalinimo organo, veik­lą.
• Optiškai aktyvi L (+) – pieno rūgštis būtina ląstelių energeti­nių medžiagų apykaitai. Labiau­siai veikia smegenų ląsteles (žmonėms, dirbantiems protini darbą, tai ypač svarbu), storo­sios žarnos bakterijas (pieno rūgštis didina jų atsparumą li­gos sukėlėjams).
• Polisacharidai – tai sudėtingieji cukrūs, atliekantys žmogaus or­ganizme energetinę, mechaninę apsauginę, struktūrinę rišamąją, hidroosmosinę, kofaktorinę funkcijas. Jie stiprina imuninę sistemą, o tai labai svarbu navi­kų profilaktikai. Tai medžiaga, būtuna jungiamajam audiniui ir kremzlėms.

Medžiagų apykaita ir imuninė sistema

Arbatinis grybas gerina me­džiagų apykaitą, spartina kenks­mingųjų medžiagų šalinimą, mažina šlapimo rūgšties ir cho­lesterino kiekį kraujyje, skatina žarnyno normaliosios floros regeneravimą, stiprina imuninę sistemą.

Kaip rauginti arbatini grybą

Pirmiausia derėtų arbatinį grybą nusipirkti. Nes vartoja­mas tik apie 10 metų augintas grybas. Paprastai arbatinis gry­bas rauginamas saldytoje juodo­joje arbatoje. Kai kuriais atvejais labiau tinka žalioji arba vais­tažolių arbata. Arbatos vaistažolių, kuriose gausu eterinių aliejų, nepa­tartina vartoti. Eteriniai aliejai naikina bakterijas, tad fermen­tacija gali sulėtėti. Taigi pipir­mėtės, ramunėlės, šalavijo, pan­kolio, rozmarino, jonažolės ver­čiau atsisakykite. Ir pradėkite:

• Indą, kuriame rauginsite arba­tinį grybą, išplaukite verdančiu vandeniu. Du arbatinius šaukš­telius arbatžolių, užplikę litru karšto vandens, palaikykite, kad pritrauktų, 10 min.
• Arbatą perkošę, ištirpinkite 100g cukraus ir ataušinkite iki 20-5°C. Supilkite į indą, kuriame auginsite arbatinį grybą, priedo pilkite puodelį arbatinės giros, kurioje panardintą pirkote.
• Į indą įdėkite arbatinį grybą ir, uždengę rankšluosčiu, raugin­kite 8-10 dienų (gerai vėdinamo­je patalpoje, maždaug 23° tem­peratūroje).
• Grybą išėmę, perkoškite arba­tinę girą per audinį arba tankų tinklelį.
• Girą laikykite šaldytuve, kas­dien gerkite po 1-2 stiklines.

Kaip patiems užsiauginti arbatinį grybą

Galite auginti ir arbatinio grybo griežinėlius:

♦  Nupilkite pusę šviežios giros į indą, kuriame grybas bus augi­namas, praskieskite ją arbata.

♦  Žirklėmis nukirpę arbatinio grybo griežinėlį, panardinkite į skystį.

♦  Indą uždengę rankšluosčiu, palaikykite 3-4 savaites.

♦  Jei grybo griežinėlis, plūdu­riuojantis paviršiuje, tapo maž­daug centimetro storio, vadina­si, turite naują grybą.

Snapple’s Green Tea Big Game Day Ad

Japanese/Thai tea commerical

Nu Green Tea TVC Indonesia – Cheating

Mike’s Hard Iced Tea Commercial

Funny Sunkist Commercial

Bruce Willis Lipton Brisk Iced Tea Ad

Stallone in Lipton Brisk Iced Tea Ad

Mike Tyson in Lipton Brisk Iced Tea Ad

Pepsi Lipton Brisk Iced Tea ‘Truck’

Lipton Ice Tea ad – Be Honest

Lipton Ice Tea – Mechanic

Lipton Ice Tea – Rollercoaster

Ice Tea

Tea Can Do That

Rauginimo medžiagos, eteriniai aliejai

Mažina navikus, mutacijas ir oksidaciją Deguonis Mažina cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje ir arterinį kraujospūdį, užmuša bakterijas ir gripo virusus, kovoja prieš kariogenines bakterijas, užkerta kelią nemaloniam kvapui burnoje atsirasti Kofeinas Kelia tonusą (šalina nuovargį ir mieguistumą), turi šlapimą varančio poveikio Vitaminas C Nuima įtampą, apsaugo nuo gripo ir didina organizmo atsparumą persai imo 1 igoms Vitaminas E Veikia kaip antioksidantas ir lėtina senėjimo procesą B grupės vitaminai Skatina medžiagų apykaitą (angliavandenių metabolizmą) apsaugo ir atstato nervų sistemą, dalyvauja kraujo gamyboje, stiprina imunitetą Amininės rūgštys Mažina kraujospūdį Flavonoidai Stiprina kraujagyslių sieneles Polisacharidai Mažina cukraus kiekį kraujyje Fluoridai Neleidžia atsirasti pabrinkimams Tianinas Suteikia žaliajai arbatai nepakartojamą skonį ]]> http://gerkarbata.lt/apie-zaliaja-arbata-pasakoja-marija-milas-zaliosios-arbatos-itaka-zmogaus-organizmui/feed 0 http://gerkarbata.lt/apie-zaliaja-arbata-pasakoja-marija-milas-ar-visiems-tinka-zalioji-arbata http://gerkarbata.lt/apie-zaliaja-arbata-pasakoja-marija-milas-ar-visiems-tinka-zalioji-arbata#comments Sat, 12 Jun 2010 09:40:04 +0000 Savas http://gerkarbata.lt/?p=955 Dabar pakalbėsime apie liūdnus dalykus. Nepaisant teigiamų žaliosios arbatos savybių nevertėtų piktnaudžiauti šiuo gėrimu, nes jo sudėtyje esančios tonizuojančios medžiagos — kofeinas, teobrominas ir teofilinas – gali sukelti rankų virpesius ir falcetines gaideles balse, kitaip tariant, aktyviai veikia nervų sistemą. Be to, stipri žalioji arbata nepalankiai veikia širdį ir gresia nemiga, rytiniu silpnumu, padidėjusiu irzlumu ir ankstyvu nuovargiu. Dažnai pastebimi vegetatyviniai kraujagyslių simptomai: ausys ir veidas ima “kaisti”, o galūnės (plaštakos ir pėdos) atšąla, prasideda specifiniai galvos skausmai. Tokiu atveju arbatos reikia atsisakyti.

Be to, kofeinas labai klastingas, nes organizmas prie jo greit pripranta ir reikalauja vis didesnių dozių.

Yra žinoma, kad žalioji arbata mažina kraujospūdį, todėl hipotonikams žaliąją arbatą gerti nevertėtų. Žinodami apie aukštą tonizuojamą žaliosios arbatos efektą, kai kurie žmonės geria ją per dažnai, darydami tuo didelę klaidą, nes po trumpalaikio širdies ritmo pagerėjimo, kraujospūdžio padidėjimo hipotonikų savijauta žymiai pablogėja. O jeigu žmonės, linkę į sumažėjusį kraujospūdį, dažnai geria stiprią žaliąją arbatą, jiems atsiranda pastebimas silpnumas.

Žaliąja arbata negalima piktnaudžiauti sergant ūmine hipertonijos forma, bet kokiomis ligomis, lydimomis aukštos temperatūros, esant inkstų ligų paūmėjimui, nėštumo atveju, jeigu yra polinkis toksikozėms, sergant silpnaprotyste, kurią lydi padidėjęs jaudrumas, tachikardija, nemiga ir kiti simptomai.

Stiprią žaliąją arbatą gerti nepatartina ir sergant kai kurio mis gastrito formomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Tokiems žmonėms dėl stiprios žaliosios arbatos ima graužti rėmuo, paūmėja skausmas skrandyje ir žarnyne. Atsisakyti šio gėrimo vertėtų ir ligoniams, sergantiems reumatoidiniu artritu. Arbatos nerekomenduojama gerti ir paūmėjus bet kokioms ligoms, dėl sunkesnės būklės.

Nereikia duoti stiprios arbatos mažiems vaikams, nes jų organizmas pernelyg jautrus šiam gėrimui. Kad nepakenktume vaiko miegui, arbatą (geriau su pienu) reikia duoti tik pirmoje dienos pusėje.

Arbatoje, paliktoje vėlesniam laikui, padidėja purino junginių ir kofeino kiekis. Tokia arbata žalinga visų pirma sergantiems podagra, hipertonija ir glaukoma.

Tęsiant kontraindikacijų temą negalima neprisiminti apie “Kinų perspėjimus”. Juk kas kitas, jeigu ne Senosios Kinijos gyventojai žino savo tradicinio gėrimo visus privalumus ir trūku mus.

• Negalima gerti žaliosios arbatos, kai skrandis tuščias.
• Per karšta arbata labai dirgina gerklę, stemplę ir skrandį. Ilgalaikis labai karštos arbatos vartojimas (62° C) gali sukelti įvairių organų susirgimus. Arbatos temperatūra neturi viršyti 56° C.
• Šaltos arbatos taip pat nepatartina gerti: ji sukels ne budrumą ir aiškias mintis, o blogą nuotaiką ir skreplių susikaupimą bronchuose.
• Pernelyg stipri arbata – taip pat blogai, nes didelis kofeino ir tanino kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmo ir nemigos priežastimi.
• Kai arbata per ilgai virinama, jos polifenolai ir eteriniai aliejai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to ne tik dingsta arbatos skaidrumas, jos skonis ir aromatas, bet ir gerokai krinta arbatos vertė, nes oksiduojasi arbatžolių lapuose esantys vitaminai C ir P, amininės rūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.
• Negalima vaistų užsigerti arbata, nes esančios arbatoje raugų medžiagos skildamos sudaro taniną, dėl kurio dauguma vaistų blogai įsisavinami. Neveltui kinai sako, kad arbata ardo vaistus.
• Negalima gerti vakarykštės arbatos, nes parą pastovėjusi arbata ne tik praranda vitaminus, bet ir tampa idealia maisto terpe bakterijoms daugintis. Tiesa, tokią arbatą galima panaudoti gydymo tikslais, bet tik kaip išorės priemonę. Parą pastovėjusi arbata turtinga rūgštimis ir fluoru, kurie stabdo kraujavimą. Todėl vakarykštė arbata padeda gydant burnos ertmės uždegimus, egzemą ir odos paviršiaus pažeidimus. Taip pat naudinga vakarykšte arbata plauti akis. Jeigu tokia arbata skalausite burną prieš valydami dantis ir po valgio, sustiprinsite dantenas ir burnoje bus šviežumo pojūtis.

Šviežiomis laikomos šiais metais surinktos arbatžolės, o senomis – išlaikytos daugiau nei metus.

Be to, jeigu arbatžolės parduotuvėje laikomos šalia produktų su stipriu kvapu, jos nebetinkamos vartoti.

Nekokybiškomis laikomos ir perdžiovintos arba per daug drėgnos arbatžolės. Paimkite žiupsnelį arbatžolių, patrinkite jas tarp pirštų. Jeigu arbatlapis lengvai susitrina – arbatžolės per džiovintos, gero gėrimo iš jų nebus. Dabar įberkite truputį arbatžolių į puodelį ir stipriai prispauskite jas pirštu. Atleiskite pirštą ir pažiūrėkite, ar greitai arbatlapiai “išsities”. Jeigu jie taip ir liks prispausti — arbatžolės drėgnos ir vartoti netinkamos.

Arbatžolių kokybė taip pat priklauso ir nuo to, kokiu būdu arbatlapis buvo susuktas. Teisingai susuktas arbatlapis ilgiau išsilaiko ir užvirinant išskiria eterinius aliejus bei kitas aktyvias sudedamąsias dalis.

Labiausiai prisodrinta ir stipri žalioji arbata išgaunama iš smarkiau susuktų lapų, o švelniausio skonio ir aromato — iš sil­pnai susuktų.

Žaliosios biriosios arbatžolės laikomos kokybiškomis, jeigu lapeliai yra apvalios formos, lengvai atsiskiria vienas nuo kito, užvirinant išsiskleidžia ir labai padidėja, o pačios arbatžolės įpakuotos į kartoninę, stiklinę ar metalinę dėžutę.

Žaliosios presuotosios arbatžolės laikomos kokybiškomis, jeigu jos tamsių alyvuogių spalvos ir kietai supresuotos.

Aromatizuotos arbatžolės turi išsiskirti iš kitų rūšių ryškiu aromatu, o šalia arbatlapių turi būti kitų augalų lapeliai ar kitos jų dalys.

Kai verdame arbatą iš šviežių lapelių, užpilas gaunasi skaidrus, labai aromatingas. Pasenusios arbatžolės aromato ne turi arba jis labai silpnas, o užpilas būna drumzlinas.

Ir dar keletas patarimų

• Arbatžoles reikia pirkti specializuotose arbatos ar konditerijos parduotuvėse.
• Ant dėžutės turi būti arbatžolių pavadinimas, gamintojo prekybos markė ir firmos, kuri fasavo produktą, pavadinimas. Jeigu arbatžolės fasuotos Rusijoje, nurodomas GOSTas (žaliosioms arbatžolėms – 1939-90).
• Atkreipkite dėmesį į produkto masę, pagaminimo datą ir saugojimo sąlygas. Kuo šviežesnės arbatžolės, tuo geriau jose išliko aromatas, skonis ir gydomosios savybės. Maksimalus arbatžolių laikymo terminas – 2 metai.
• Nesitikėkite, kad kokybiškų arbatžolių nusipirksite pigiai: tikros žaliosios arbatžolės niekada nebus pigios.

• Arbatžoles reikia užplikyti viename dideliame arbatinuke iškart tiek, kiek gali prireikti, ir niekada negalima atskiesti verdančiu vandeniu.
• Arbatinukas turi būti porcelianinis, ne stiklinis ir ne metalinis.
• Vanduo turi būti švarus, gerai išvalytas; jeigu vanduo kietas, prieš pašildant jį reikia įdėti žiupsnelį cukraus arba druskos; galima įberti geriamosios sodos (ant peilio galiuko).
• Užplikyti arbatą rekomenduojama karštu vandeniu (60— 90° C), bet ne verdančiu, nes verdantis vanduo, patekęs ant ar batos lapelio, užmuša jo skonį ir aromatą.

Dar keletą žodžių apie patį užplikymo procesą. Arbatžolės įdedamos į sausą karštą (iškaitintą) arbatinuką. Arbatžolių kiekis priklauso nuo jūsų skonio. Paskui iki 2/3 arbatinuko pripildoma karšto vandens, iš viršaus uždengiamas linine tankia servetėle – taip, kad būtų uždengta arbatinuko nosytė. Daugiau dengti niekuo nereikia. Žalioji arbata užplikoma per 2-3 minutes, ilgiau laikoma ji tik pablogins savo skonį ir sumažins gydomąsias savybes. Jeigu arbata užplikyta teisingai, jos paviršiuje atsiranda putos. Šios putos vertingos, nuimti jų nereikia. Na štai, arbata paruošta! Laikas pradėti arbatos gėrimo ceremoniją. Tiesa, užplikyti arbatą galima ir porceliano puoduke, nuo to jos skonis tik išloš.

Kinijos žaliosios arbatžolės – pačios populiariausios ir kokybiškiausios. Kinijoje auginama apie 1500 žaliųjų arbatžolių rūšių. Egzistuoja garsios “imperatorių” arbatžolės — jos buvo išskirtos ir atrinktos pačių didžiosios valstybės imperatorių.

Žaliosios biriosios arbatžolės Kinijoje dažniausiai aromatizuotos, tačiau tai nekeičia jų kokybės; jų skonis ne toks aitrus, kaip įprastų. Tradiciškai jas reikia vartoti ne atskirai, o sumaišius su paprastomis, geriausiai — su juodosiomis arbatžolėmis. Žaliosios aromatizuotos arbatžolės turėtų sudaryti 1/4—1/3 dalį bendro jų kiekio.

Japonijos žaliosios arbatžolės skiriasi nuo Kinijos tamsesne spalva. Japoniška arbata virinama ne ilgiau vienos minutės, tuomet ji atskleidžia savo privalumus — aromatą, švelnų skonį ir nepaprastas putas. Jeigu arbatžoles kaitinsime ilgiau, japoniška arbata “žus”, taps drumzlinu, karčiu gėrimu.

Pačios vertingiausios Japonijos arbatžolės — surinktos ir perdirbtos Okinavos saloje.

Geriausios Gruzijos žaliosios arbatžolės savo skoniu bei aromatu nenusileidžia geriausioms Kinijos ir Japonijos ar­batžolių rūšims. Tačiau norint užplikyti Gruzijos arbatžoles rei kia žinoti nedidelę paslaptį: vienam kartui arbatžolių reikia dėti truputį daugiau normos.

Pačios aukščiausios kokybės ir nuostabaus skonio yra jų žaliosios arbatžolės Nr. 95, taip pat ir “Gruzijos puokštė”. Prie aukščiausios žaliųjų arbatžolių rūšies priskiriama ir rūšis Nr. 125 bei “Ekstra”.

Vienintelis Indijos žaliųjų arbatžolių privalumas – jų originalus aštrokas aromatas. Pagal visus kitus rodiklius Indijos Arbatžolės mažiau vertingos nei Kinijos, Japonijos ar Gruzijos.

Iš Indijos arbatžolių vertėtų įsigyti tik išaugintas Kangros slėnyje, kurios savo savybėmis artimos Kinijos rūšims.