Per amžius mindyta, trypta,

Pažeminta ir pamiršta,

Bet čia išlikus. Ji – Lietuva!

Uždrausto rašto atnešta,

Nukariauta, apiplėšta,

Fronto nualinta, basa

Štai ji laisva! Ji – Lietuva!

Vėl okupuota ir sujungta,

Pasidalinta ir pasmerkta,

Nacionalizuota, ištremta,

Bet ji gyva. Nes ji – Lietuva!

Į šviesų rytojų vedama,

Suplanuota ir sekama,

Sausį sušąlus, kruvina,

Vėl ji laisva! Ji – Lietuva!

Privatizuota, apvogta,

Vaikų netekus, palikta.

Praskolinta ir iškeikta.

Ji mums viena. Ji – Lietuva!

Takuos vaikystės įminta,

Mediniais kryžiais paremta.

Dangaus mėlyne apgaubta,

Ji mums mama! Ji – Lietuva!

Ji mūsų protėvių kalba,

Ji mūsų lūpuose malda,

Ji trim spalvom apipinta,

Tai Lietuva! Ji – Lietuva!

Autorius: D. G.

Ieškomas kompozitorius, kuris parašytų muziką šiai dainai.

Panašūs įrašai:

1. Lietuva apie 15 min buvo netekusi delfi.lt (papildyta: lrt.lt – taip pat neatsilaikė)
2. V. Romanovas apie krepšinį ir Lietuvą
3. Mitas apie nepriklausomą ir objektyvią lietuvišką žiniasklaidą

Prieš kelias savaites buvo oficialiai paskelbtas visas rinktinės pasirengimo planas ir draugiškų rungtynių tvarkaraštis. Liepos 20-ąją į pirmąją treniruočių stovyklą Palangoje susirinksiantys geriausi šalies krepšininkai po kiek daugiau nei savaitės sužais ir pirmąsias draugiškas rungtynes pasirengimo cikle Klaipėdoje su Australijos rinktine.

Iš viso lietuviai prieš Europos čempionatą per mėnesį laiko sužais dešimt rungtynių – ketveriomis mažiau nei praėjusią vasarą, kuomet rinktinės pasirengimo planas susilaukė nemažai kritikos ir susirūpinimo dėl žaidėjų nuovargio prieš pasaulio čempionatą.

Vis dėlto, pristatydamas vasaros ir rudens planus vyriausiasis rinktinės treneris akcentavo, kad šis Europos čempionatas bus svarbus ne tik dėl galimybės ketvirtąjį kartą istorijoje iškovoti Europos auksą, bet ir dėl kelialapių į Rio de Žaneiro Olimpines žaidynes dalybų. Jam pritarė ir krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.

„Kova vyks ne tik dėl medalių, bet ir dėl kelialapių į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Todėl šie metai bus svarbūs ne tik krepšiniui, bet ir visai šaliai“, – teigė geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.

Būtent kova dėl galimybės kitais metais vykti į Olimpines žaidynes ir realūs šansai po dvylikos metų pertraukos vėl užkopti ant aukščiausios Europos čempionato pakylos turėtų vilioti geriausius šalies žaidėjus šią vasarą paaukoti rinktinės stovykloms ir atstovavimui reprezentacinei šalies komandai.

Krepšinio ekspertai sutartinai kalba apie tai, kad jei į rinktinę susirinks visi geriausi šalies žaidėjai ir pavyks išvengti lyderių traumų, jie turi realias galimybes pasidabinti aukščiausios prabos medaliais. „Iš tiesų, jei žiūrėsime į išankstines prognozes, lietuvių galimybės šiame čempionate vertinamos labai aukštai“, – sakė TonyBet lažybų bendrovės bukmekeris Marius Zalensas.

„Mūsiškių šansai iškovoti auksą yra tokie patys, kaip ir Ispanijos rinktinės, o geriau vertinamos tik namuose žaisiančių prancūzų galimybės. Visgi, iki čempionato liko dar labai daug laiko ir net neaišku kurie krepšininkai žais savo rinktinėse, o kurie ne. Toje pačioje Prancūzijos komandoje gali nebūti kai kurių lyderių, jei užsitęstų jų NBA sezonas ir jie norėtų vasarą paskirti poilsiui. Tokiu atvejų mūsiškių šansai dar labiau išaugtų.“

Praėjusį rudenį net be savo pagrindinio atakų organizatoriaus Manto Kalniečio lietuviai sugebėjo užimti ketvirtąją vietą pasaulio čempionate. Tuo tarpu šį sezoną dauguma pagrindinių rinktinės žaidėjų dar labiau subrendo ir pradėjo demonstruoti solidžius rezultatus savo klubuose – pirmiausia NBA žaidžiantys Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas. Taip pat vis daugiau dėmesio iš stipriausios pasaulio lygos klubų susilaukiantys Mindaugas Kuzminskas ir po traumos jau atsigaunantis Kalnietis.

NBA naujokų biržoje savo pavardę besitikintis išgirsti, vienu kertinių Žalgirio žaidėju tapęs Artūras Gudaitis, už Atlanto vis labiau įsitvirtinantis Domantas Sabonis, bei jaunieji šalies čempionų įžaidėjai Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas taip pat turėtų sulaukti savo šanso.

Galutinis rinktinės kandidatų sąrašas paaiškės gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Primename, kad pirmame Europos čempionato etape J. Kazlausko auklėtiniai Rygoje susitiks su Ukrainos, Latvijos, Belgijos, Čekijos ir Estijos rinktinėmis.

Visas Lietuvos rinktinės pasiruošimo 2015 m. Europos krepšinio čempionatui tvarkaraštis:

Treniruočių stovyklos:

2015 m. liepos 20-26 d. Palanga

2015 m. liepos 27 d.-rugpjūčio 4 d. Klaipėda

2015 m. rugpjūčio 5-26 d. Kaunas

2015 m. rugpjūčio 30 d.- rugsėjo 3 d. Kaunas.

Kontrolinės rungtynės:

2015 m. liepos 29 d. (Klaipėda) Lietuva – Australija

2015 m. liepos 31 d. (Šiauliai) Lietuva – Australija

2015 m. rugpjūčio 8 d. (Alytus) Lietuva – Suomija

2015 m. rugpjūčio 12 d. (Kėdainiai) Lietuva – Austrija

2015 m. rugpjūčio 17-19 d. Tarptautinis krepšinio turnyras „Huawei Cup 2015“ (Kaunas)

2015 m. rugpjūčio 17 d. Lietuva – Turkija

2015 m. rugpjūčio 18 d. Lietuva – Makedonija

2015 m. rugpjūčio 19 d. Lietuva – Kroatija

2015 m. rugpjūčio 27-29 d. Tarptautinis krepšinio turnyras „Akropolis-Eurobank“ (Atėnai, Graikija)

2015 m. rugpjūčio 27 d. Lietuva – Turkija

2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuva – Olandija

2015 m. rugpjūčio 29 d. Lietuva – Graikija

2015 m. rugsėjo 5-20 d. 2015 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas.

Panašūs įrašai:

1. Situacija Lietuvos krepšinio padangėje verčia imtis permainų
2. Lietuvos krepšinio rinktinė pakviesta į 2010 metų Pasaulio čempionatą
3. Lietuvos krepšinio fiasko…

Žmogaus biometriniai bruožai, tokie kaip veidas, pirštų antspaudas, delno atvaizdas ir kiti, yra plačiai naudojami asmens tapatybės atpažinimui. Patikimiausia biometrinės identifikacijos forma yra laikoma akies rainelė, nes jos raštas yra unikalus kiekvienam individui. Nors akies rainelės rašto atpažinimas yra plačiai analizuojamas teoriniame lygmenyje, bet idėjų įgyvendinimas dažnai stringa praktikoje, iš esmės dėl didelės vartotojo įsitraukimo būtinybės. Kitaip tariant, siekiant kokybiškai atpažinti akies rainelės raštą, žmogaus veidas prieš kamerą turi išbūti apie 3 sekundes, nutolęs 5-10 centimetrų atstumu. Dėl šios priežasties didelio žmonių srauto praeinamumo užtikrinimas reikalauja daugybės brangiai kainuojančių praėjimo kontrolės punktų.

VGTU fundamentinių mokslų fakulteto informacinių technologijų saugos mokslo laboratorijos mokslininkai išanalizavo biometrijos principu paremtas technologijas bei teorinius modelius, nustatė jų fizinio pritaikomumo galimybes ir išrado prietaisą, nuskaitantį akies rainelę iš maždaug 5 metrų atstumo, todėl einant pro duris žmogui nereikia net stabtelėti. Negana to, įrenginys sukurtas naudojant plataus vartojimo ir viešai prieinamą įrangą, kuri smarkiai sumažina kaštus ir leidžia greitai jį surinkti.

„Mūsų atradimas geba atpažinti judančio žmogaus tapatybę. Dėl šio unikalaus bruožo jo panaudojimas gali būti labai platus – pradedant pasienio kontrolės punktu ir baigiant komercinėmis patalpomis ar verslo centrais. Netgi dar daugiau – tokį įrenginį galima pritaikyti didelių auditorijų tyrimuose, kurie analizuoja žmonių reakcijas, arba bet kokioje kitoje situacijoje, kai iš didelio žmonių būrio reikia atpažinti vieno ar daugiau asmenų tapatybes, pavyzdžiui, teroro prevencijai“ – teigia projekto koordinatorius Tomas Grigalis.

Dėl judančio žmogaus tapatybės identifikavimo prietaiso praktinio pritaikymo neabejoja ir projekte dalyvavęs verslo sektoriaus atstovas UAB „Nsoft“ direktorius Lukas Radvilavičius. „Lietuvoje toks asmens tapatybės atpažinimo metodas praktiškai nebuvo naudojamas dėl dviejų priežasčių – didelių įrangos kaštų ir asmens duomenų reguliavimo. Tuo tarpu Europos Sąjungoje situacija kitokia: pritaikymo pavyzdžių galima rasti pakankamai daug – nuo sporto klubų iki oro uostų“, – tvirtina L. Radvilavičius.

Pustrečių metų Vilniaus Gedimino technikos universitetas koordinavo „Eureka“ projektą „Biometrija, identifikavimas ir technologinis saugumas elektroninių paslaugų versle“, kurį finansavo Europos Sąjunga. Projekte dalyvavo partneriai iš Čekijos ir Pietų Korėjos, taip pat verslo sektoriaus atstovas iš Lietuvos UAB „Nsoft“. „Eureka“ – tai Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa, remianti į rinką orientuotus mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų projektus, kuriuos inicijuoja verslas, pramonė ir mokslas. Projektų siekiama mažinti sklastą tarp mokslo ir verslo, didinti tarpusavio ryšio vertę.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra viena didžiausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, siekianti tapti technikos ir inžinerijos mokymo bei tyrimų lydere Baltijos šalyse. VGTU tikslas – ugdyti itin profesionalius, kūrybiškus bei socialiai aktyvius specialistus, kurie gebėtų sėkmingai įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslo ir darbo rinkose. VGTU yra vienintelis technikos universitetas Baltijos šalyse, patekęs į „QS pasaulio universitetų 2012/13 m. reitingą.

Projekto koordinatorius Tomas Grigalis, tomas.grigalis@vgtu.lt, 862120705

Profesorius Antanas Čenys, 861369298

Projekto dalyvis Lukas Radvilavičius, lukas@nsoft.lt, 865510655

Panašūs įrašai:

1. Neradę IT specialistų Lietuvoje, darbuotojų ieškos ir užsienyje

 „Jeigu aš nesu blogas, tai kas tada tas „blogas“, – klausia A. Kleiva. Pats ir atsako, jog „blogas“ – tai tokia erdvė, kurioje galima elgtis, kaip nori: jeigu tik nori, gali rašyti kokį sumuštinį suvalgei šiandien ryte, gali publikuoti nuostabių katinų nuotraukas, taip pat tinklaraštyje galima ir paverkti, jeigu tik norisi. „Minčių dalinimasis nėra vienintelė tinklaraščio funkcija, „blogas“ gali daugiau“, – sako jaunasis tinklaraštininkas. Jis teigia, jog interneto dienoraščiai gali padėti uždirbti ir pasakoja, jog yra tinklaraščių, kurie turi net po 84 darbuotojus. Ir kiekvienas iš jų gauna neblogus atlyginimus.

 „Tinklaraščiai gali prie žmonių priartinti valdžią“, – sako Andrius, kaip pavyzdį rodydamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentūros tinklaraštį, kurį rašo Barako Obamos administracija ir, žinoma, pats Barakas Obama. Taip pat, vaikino nuomone, tinklaraštis gali padėti ir virtuvėje. „Mano „blogas“ nei uždirbo, nei išmokė pasaulį, kaip gaminti…“ – sakė A. Kleiva. Tinklaraštininkas pabrėžia, jog svarbiausia, ką jis gavo, tai, jog atrado savo minčių ryšį su skaitytoju. Dalyvaudamas įvairiose tinklaraštininkų konferencijose, susitiko su tokiais žmonėmis, su kuriais bendravimas yra geras spyris į sėdimąją. „Nesinori sėdėti vietoje, kai su tokiais žmonėmis pasišneki“, – sakė Andrius Kleiva.

 Vaikinas sakosi suradęs ir dar vieną netikėtumą: parašęs 500 įrašų savo „bloge“ per 6 metus, pastebėjo, jog jį ėmė labiau mėgti ir lietuvių kalbos mokytojai. Jis sako, jog dabar sakiniuose kablelius sudeda ten, kur reikia, ir mokosi beveik vienais dešimtukais. Kitas pliusas, jog jo kambarys dabar užkrautas įvairiais kompiuteriais, spausdintuvais, knygų dėžėmis. Visus tuos daiktus Andrius gaudavo tam, kad juos aprašytų ir pasidalintų savo mintimis su skaitytojais tinklaraštyje.

 „Kai pradėjau rašyti tinklaraštį, kardinaliai pasikeitė mano ir draugų santykis: jei jie iki tol apie mane žinojo beveik viską, tai dabar jie žino visiškai viską“, – sakė Andrius. O kartą, Andriui atėjus į mokyklą, jo istorijos mokytoja pasmalsavo, kaip praėjo atostogos Kroatijoje. Panašiai gerai jautėsi Andrius, kai buvo pastebėtas vieno technologijų žurnalo redaktoriaus ir buvo pakviestas tapti to žurnalo autoriumi. „Kad tai realu – supratau, tik kai gavau pirmąjį autorinį atlyginimą“, – sako A. Kleiva. Tame žurnale Andrius vis dar parašo, nors ir mažiau, tačiau rašydamas jis jaučia malonumą. „Svarbu yra nesustoti ir daryti tai, ką mėgsti, eiti į priekį“, – sakė Andrius. Susirinkusiems „TEDxYouth Laisvės alėja“ konferencijoje, palinkėjo keltis pačius aukščiausius tikslus ir siekti neįmanomo: „Pažadu, vėliau pamatysite, kad tai buvo absoliučiai įmanoma“, – pridūrė.

Milena Puchova / zinauviska.lt

Panašūs įrašai:

1. Kodėl taupymas prasideda nuo žmogiškųjų išteklių?
2. Kodėl gyvename taip, kaip gyvename?

 Paklaustas, kodėl pasirinko studijas užsienyje, Ignas tikina, jog  tikrai ne dėl prastos aukštojo mokslo kokybės mūsų šalyje. Vaikiną tiesiog nuo vaikystės traukė kelionės: „Labai gerai žinau tą jausmą, kada gali išvykti ir bendrauti su visiškai naujais žmonėmis svetima tau kalba, atrasti naujas kultūras, pažinti naują šalį. Tiesiog man tai patinka.”. Dar viena priežastis, kurią paminėjo vaikinas – anglų kalbos žinių gilinimas, taip pat – naujos kalbos mokymasis. Jeigu Fontys universitete pasiseka taip, kaip Ingui, ir pakliūni į tarptautinę klasę, gali prašyti savo naujųjų draugų pamokyti ir daugiau įvairių kalbų. Žinoma, kalbėti apie savarankiško gyvenimo pamokas tikrai nebereikia. „Savarankiškumas – garantuotas“, – tvirtina pirmakursis, jau du mėnesius gyvenantis toli nuo tėvų. „Žinoma, pasiilgstu šeimos, namų, draugų, tačiau laikas čia tikrai bėga labai greitai. Naujų dalykų, kuriuos privalau išmokti – apstu.“

Norintiesiems studijuoti užsienyje, Ignas skuba patarti: „Bus labai daug įvairių dokumentų tvarkymo. Beveik visus dokumentus reikia išversti į anglų ar kitą išsvajoto universiteto reikalaujamą kalbą, todėl tik sužinojęs, kad įstojai į užsienio universitetą, neužmik ant laurų ir ilgai nedelsk: pradėk tvarkytis visus dokumentus čia ir dabar.“

Pasak vaikino, Olandijoje itin vargina būsto paieška. Užsienio universitetai atvykstantiems studentams dažniausiai pasiūlo gyvenamąją vietą – tai gali būti universiteto bendrabutis arba būstas, nuomojamas nekilnojamojo turto agentūros, su kuria bendradarbiauja aukštoji mokykla. Tačiau, pasak lietuvio, pigiausias variantas – būsto ieškotis savarankiškai. „Aš taip pat susiradau būstą pats. Gyvenu viename name su dar penkiais studentais, kiekvienas turime po kambarį. Deja, nuomos taisyklės visuose nuomojamuose namuose labai griežtos – kambariuose jokiu būdu negalima gyventi po kelis, nors Lietuvoje atrodo normalu, kai viename kambaryje stovi dvi ar trys lovos“, – vardijo skirtumus vaikinas. Anot Igno, apsilankius tarnybai, kuri rūpinasi namais, ir aptikus namuose daugiau gyventojų negu registruota sutarčių, nuoma ne tik būtų nutraukta, bet dar ir reikėtų susimokėti baudas.

Paprašytas prisiminti pirmas dienas atvykus į naują šalį, vaikinas teigia, jog buvo labai įdomu, nes naujo gyvenimo pradžią pradėjo suvokti jau lėktuvui leidžiantis Olandijoje. „Pirmasis įspūdis buvo šaunus, nes mūsų universitetas vykdo naujų studentų pasitikimo programą, kurioje vyresnių kursų studentai pasitinka jaunesnius, todėl jaučiausi saugiai. Mano „globėjas“ mane pasitiko oro uoste, nuvežė pas būsimą nuomininką, aprodė miestą bei universitetą. Tai buvo viena mano įspūdingiausių dienų. Miestas gražus, šilti, draugiški žmonės. Žinoma, jau spėjau pastebėti ir trūkumų, bet privalumų vis viena daugiau“, – pasakojo įspūdžius studentas.

Mokslo metai Olandijoje visiems ES studentams kainuoja 1771 eurų. O ar yra galimybių studijoms ir pragyvenimui užsidirbti pačiam? „Darbo kol kas neturiu, bandžiau ieškoti, tačiau tai ne taip paprasta, nes vienas reikalavimų – bent kiek kalbėti olandiškai. Visgi tikiuosi greitai darbą rasti, jeigu nepavyks, galvoju užsiimti individualia veikla. Olandijos vyriausybė dosniai remia dirbančius studentus ir suteikia galimybę naudotis viešojo transporto paslaugomis visai už dyką“, – sakė Ignas, pridurdamas, jog mokslai tikrai ne iš lengviausių. „Kiek sunkiau buvo iš pradžių, nes viskas vyksta anglų kalba, sunku buvo suprasti specifinę srities terminologiją, bet jau baigiu įprasti ir pradėti viską suprasti. Paskaitos įdomios, dėstytojai kompetentingi: daugelis yra ne tik dėstytojai, bet ir dirbę didelėse įmonėse ar netgi šiuo metu turintys nuosavus verslus, todėl dažnai gauname ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių patarimų. Namų darbų tikrai nėra per daug, taip pat ir laisvalaikio pakanka, kartais net pasidaro nuobodu, bet vienas telefono skambutis ir jau būni draugų būryje“, – gyvenimo pokyčiais džiaugėsi I. Meškauskas.

Paskaitos studentams dažniausiai prasideda 8:45 arba vėliau. Pasak Igno, mokytojai šypsosi, nesidrovi ir pasakyti vieną ar kitą neformalesnį žodį, kurio tikriausiai niekada neišgirstum lietuviškoje mokykloje. „Čia nėra jokio streso, baimės – absoliuti demokratija, laisvė”, – tvirtina pirmakursis

Lietuvis būtent šį universitetą studijoms pasirinko dėl to, kad trečiame kurse čia privaloma bent vieno semestro trukmės praktika svetimoje valstybėje. „Įdomu būtų pamatyti daugiau šalių, kitas rinkas, pvz., Azijos, o gal Pietų Amerikos“, – svarstė Ignas. Jis teigia, jog dažniausiai atsitinka taip, kad studentas, atlikęs praktiką kažkurioje kompanijoje, po universiteto vėl grįžta joje dirbti, tačiau Igno planuose baigus bakalaurą kol kas – magistrantūros studijos.

Kol kas per anksti Igno klausti, ar jis liks gyventi Olandijoje visam laikui: 2 mėnesiai – per trumpas laiko tarpas pamilti šalį, jos žmones, kultūrą. „Dar labai labai daug kas neatrasta“, – šypsodamasis sako vaikinas, kuriam studijos užsienyje kol kas – tik laikinas dalykas. „Savo kambaryje turiu mažutę Lietuvos vėliavėlę, kuri visuomet primena namus, šeimą, draugus“,- prisipažįsta studentas.

Milena Puchova

Panašių įrašų nėra.

Darbuotojų trūkumą „Ruptela“ skaudžiausiai pajuto daugiau kaip du kartus padidinusi pardavimus. Vadovų teigimu, turėdama daugiau darbuotojų, įmonė galėtų augti dar greičiau.

„Darbuotojų stygių pajutome 2011 metų antroje pusėje. Daug žmonių įsidarbino didžiosiose užsienio įmonėse, nes jiems atrodo, kad didelėje įmonėje karjeros perspektyvos didesnės. Tačiau iš tikrųjų mažesnėje įmonėje yra daug lengviau būti pastebėtam ir įvertintam“, – tikina bendrovės „Ruptela“ direktorius Andrius Rupšys.

Direktoriaus teigimu, pastaruoju laikotarpiu sudėtinga ne tik rasti gerų, patirties turinčių darbuotojų, bet ir „užsiauginti“ jaunų specialistų – dažniausiai IT studentai pirmame ar antrame kurse yra nuviliojami didžiųjų užsienio kompanijų.

Pro pirštus į mažesnių įmonių pasiūlymus žiūrinčių jaunų IT specialistų nedomina ir didesni atlyginimai. Per pastaruosius metus vidutinis atlyginimas įmonėje „Ruptela“ išaugo beveik pusantro karto ir yra 73 % didesnis nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, kuris šiuo metu siekia 2 138,1 Lt.

Pasak A. Rupšio, šiuo metu įmonėje trūksta programuotojų, „Linux“ administratorių, testuotojų, dokumentuotojų ir gerai anglų kalbą mokančių pardavimo vadybininkų. Artimiausiu metu įmonė savo kolektyvą ketina didinti daugiau nei 20 procentų.

Įmonėje „Ruptela“ atlikto tyrimo duomenimis, esami darbuotojai labiausiai vertina jauną ir draugišką kolektyvą, įdomų darbą tarptautinėje kompanijoje ir dideles perspektyvas, susijusias su įmonės augimu. Darbuotojams taip pat svarbu, kad yra įsiklausoma į jų nuomonę: du kartus per metus yra organizuojami metiniai pokalbiai su darbuotojais, suderinami ilgalaikiai įmonės ir darbuotojų tikslai. Tuo paremta ir motyvacinė sistema.

„Stengiamės sudaryti palankias sąlygas čia dirbti, kviečiame naujus žmones. Pastaruoju metu Vilniaus biure įdarbinome kelis užsienio piliečius, planuojame tai daryti ir toliau. Svarstome galimybę iškelti dalį IT funkcijų į kitas šalis, nes ten darbuotojų pasiūla yra didesnė“, – sako darbuotojų stygiaus problemą sprendžiančios bendrovės direktorius A. Rupšys.

Darbuotojų skaičius įmonėje auga nuolat – per pastaruosius dvejus metus jis padidėjo tris kartus. Įmonė taip pat turi darbuotojų, dirbančių užsienio padaliniuose bei dirbančių pagal individualias darbo sutartis.

Bendrovės „Ruptela“ apyvarta 2010 m. didėjo 78 %, 2011 – 129 %. 2012 pirmą pusmetį, lyginant su 2011 pirmu pusmečiu, apyvarta didėjo 2,5 karto.

Apie bendrovę „Ruptela“

Lietuvos bendrovė „Ruptela“ siūlo platų GPS/GSM/GLONASS įrangos pasirinkimą bei teikia transporto priemonių, vilkikų priekabų, stacionarių kuro cisternų stebėjimo sprendimus. Aukščiausi kokybės standartai ir ilgalaikė patirtis lemia, kad įmonės paslaugomis ir produktais sėkmingai prekiaujama visame pasaulyje. 2011 m. „Ruptela“ buvo pripažinta sėkmingiausia aukštųjų technologijų jauna kompanija Lietuvoje.

Daugiau informacijos:

Andrius Rupšys, UAB „Ruptela“ direktorius, tel. (85) 2726570, 2102166, e. paštas: info@ruptela.lt, www.ruptela.lt

Panašūs įrašai:

1. Lietuvoje vogti apsimoka
2. Kviečiame išbandyti nemokamą puslapių talpinimą (hostingą) Lietuvoje
3. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…

Dėl to, visi AB TEO LT klientai (fiziniai asmenys), kurie šį mėnesį gaus didesnes sąskaita nei įprastai, remiantis 2011-11-07 Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1085 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktu, gali nutraukti tokias sutartis su paslaugų teikėju (šiuo atveju AB TEO LT) ir jiems negali būti taikomi jokie netesybų mokesčiai.

Be to, minėta bendrovė AB Teo LT, pažeidė tų pačių taisyklių minėtąjį punktą, kadangi apie padidėsiantį mokestį bendrovė privalo informuoti savo klientus ne mažiau nei prieš 1 mėnesį. Deja, daugelis klientų jokios informacijos apie pasikeitimus negavo.

Beje, didesni mokesčiai jau pradėti taikyti ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams, kurie yra bendrovės TEO LT klientai. Nuo balandžio 1 d. daliai juridinių TEO LT klientų buvo įvestas papildomas 7 Lt. per mėnesį mokestis už modemą. Apie tai plačiau rašė kolegos – Kuo skiriasi gudrus nuo žioplo, arba ko TEO nepasimokė iš “Omnitelio”?

Ten pat galima rasti ir paruoštuką, kur įrašius asmeninius duomenis, galima šį raštą pateikti AB TEO LT ir taip nutraukti sutartį. O jei negavote iš AB TEO LT jokio pranešimo apie įkainių padidinimą, galima šiame paruoštuke apie tai užsiminti. Tikrai nepamaišys… :)

Papildyta.

Gavome nepatvirtintos informacijos, kad pareiškus norą nutraukti sutartį, AB TEO LT sutinka kompensuoti padidėjimą už vienokį ar kitokį laikotarpį.  Todėl galite apsvarstyti ir tokį šios bendrovės pasiūlymą.

Panašūs įrašai:

1. VMI okupuoja internetą
2. Nusirašė dvigubus mokesčius…
3. UAB „Omnitel“ marketingo triukas, atrodo bus nepavykęs

Nemokamai Jums suteiksime:

250 MB vietos diske*

Neribotą duomenų srautą**

Galimybę susikurti 2 MYSQL duomenų bazes 

Galimybę priparkuoti 1 domeną

Galimybę priparkuoti neribotą skaičius subdomenų

Galimybę susikurti neribotą skaičių elektroninio pašto dėžučių (ribojimas tik pagal vietą diske)

Savo paskyrą patogiai galėsite administruoti su DirectAdmin sąsaja

Taip pat galėsite gauti pagalbą forume dėl įvairių iškilusių problemų

Ir dar daugiau…*

* – su galimybe taip pat nemokamai gauti daugiau, jei Jūsų projektas pasirodys įdomus ir naudingas.

** – esant neproporcingai dideliam srautui, gali būti taikomi apribojimai.

Visa papildoma informacija ir užsakymai adresu: http://www.portas.lt

Pasinaudokite puikia proga turėti savo kampelį internete nemokamai!

Panašūs įrašai:

1. Kviečiame išbandyti nemokamą prekių apskaitos programą (E-PAS)
2. Privatu: 300 Lt vertės Google Adwords kuponai nemokamai!
3. GSM Lietuvoje. Istorija ir ateitis

Kaip rašoma naujienų portale DELFI, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) skaičiuoja, kad atsinaujinanti energetika nuo kitų metų turėtų didinti elektros tarifą. Va taip, ponai… Lietuvoje pasirodo ir patys geriausi norai veda ta pačia linkme – į prarają arba jei tiksliau – į visų mūsų pinigines.

Panašūs įrašai:

1. Lietuvos energetika ant bedugnės krašto
2. Kaliningrado sritis – eletros energijos tarpininkė Lietuvoje
3. CŽV kalėjimas Lietuvoje. Istorija tęsiasi…

Pateiksime keletą akivaizdžių pavyzdžių, kad Omnitel skambus šūkis – „pirmiausia – Jūs“ tėra tik skambi, tačiau visiškai nieko verta frazė. Remsimės savo pačių patirtimi, bendrovės darbuotojų pateikta informacija ir pačios bendrovės oficialiai pateikiama informacija. Visi pateikti pavyzdžiai puikiai tiktų skyreliui, kurio pavadinimas galėtų būti toks – Aš niekada nebebūsiu bendrovės Omnitel klientu, kadangi:

1. Omnitel negerbia savo klientų. Tikriausia ne vienas šios bendrovės klientas jau spėjo įsitikinti, kad dėmesys Jums, kaip klientui, atsiranda tik tuomet, kai perkeliate savo numerį pas kitą operatorių. Tą puikiausiai iliustruoja ir po tokio veiksmo gautas laiškas (paspauskite, kad padidinti). Iki tol kol paliksite šią bendrovę, esate tik „melžiama karvė“ todėl apie kažkokį ypatingesnį dėmesį galite tik pasvajoti. O lojalumo programa „Omni ID“ yra daugiau pasityčiojimas iš kliento, nei kokia nors reali nauda. Kam laukti 10 metų, kol tapsite šios bendrovės auksiniu klientu, jei jiems taikomas nuolaidas galima gauti iškart, vos tik perėjus pas kitą operatorių (žiūrėti nuotraukas apačioje)?

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

2. Omnitel turi tragišką vidinę komunikaciją. Jei netyčia užsukę į bet kurį šios bendrovės saloną parašysite kokį oficialų raštą šiai bendrovei, kuris jai bus ne itin naudingas, galite būti tikri, kad centrinės būstinės šis Jūsų raštas tikrai nepasieks. Puse lūpų teko nugirsti, kad darbuotojams net yra rekomenduotina „nepatogių ir nenaudingų“ raštų centriniam skyriui neperdavinėti. Mažiau problemų, nes juk puse ir daugiau problemų išsisprendžia savaime. O jei nuspręsite paskambinti į klientų aptarnavimo skyrių, tai už kiekvieną tokį skambutį bendrovė papildomai iš Jūsų uždirbs po beveik 1 Lt.

3. Omnitel akivaizdžiai meluoja savo klientams. Žemiau pateiktame pasiūlyme akivaizdžiai matyti, kad bendrovė savo oficialiame puslapyje siūlo tam tikrą paslaugą su tam tikromis apmokestinimo sąlygomis. Juodu ant balto parašyta, kad nesinaudojant paslaugomis, mėnesio mokestis yra 0 Lt. Deja, realybėje, planas „Kai reikia“ yra apmokestinamas 0,50 Lt mėnesiniu mokesčiu. O remiantis oficialiu bendrovės atsakymu (kurį suinteresuotiems asmenims galime pateikti), toks mokestis būtų netaikomas tik tuomet, jei būtų sudaryta 24 mėn sutartis, kas akivaizdžiai prieštarauja kitai plano aprašyme pateiktai nuostatai.

4. Omnitel nesilaiko vartotojų teises ginančių įstatymų. Jei bet kuris šios bendrovės klientas sugalvotų apsaugoti savo piniginę nuo pernelyg didelių išlaidų, tai su bendrove „Omnitel“ jam to tikrai nepavyktų padaryti. Pagal vartotojų teises ginančius įstatymus, telekomunikacijų bendrovės, klientui pageidaujant privalo jam neatlygintinai suteikti kredito ribojimo paslaugą. Kitaip tariant, klientas gali pareikšti norą, kad jo sąskaita už paslaugas per mėnesį negalėtų viršyti tarkim 60 Lt. Pasiekus tokią sąskaitos sumą, teikiamos paslaugos klientui turėtų būti apribotos. Deja, bendrovėje Omnitel tokia paslauga teikiama labai jau iškraipytai. Aiškinu specifiką. Mažiausias kredito limitas vienam numeriui, remiantis oficialiai gautu bendrovės konsultantų laišku yra 50,00 Lt. virš minimalaus mėnesio mokesčio. Kitaip tariant, jei Jūs, pagal sutartį šiai bendrovei įsipareigojote mokėti 50,00 Lt. tai savo mėnesio sąskaitą apriboti Jūs galite tik 100,00 Lt. arba daugiau. O kaip mūsų, klientų teisė mokėti bendrovei mažiau nei tas jos nustatytas minimumas?

5. Omnitel niekada nepripažįsta savo klaidų ir jos darbuotojai nesilaiko duoto žodžio. Galime pateikti visą šūsnį laiškų, kuriuose oficialiai bendrovė pripažino klaidas ir prižadėjo jas ištaisyti, tačiau čia pat visus savo pažadus ir užmiršo. Beje, ši bendrovė niekada neperrašo išrašytų sąskaitų ir beveik visada „pamiršta“ ištaisyti netikslumus ateinančių laikotarpių sąskaitose, todėl visiems klientams patariame iškart reikalauti kreditinės sąskaitos. Taip sutaupysite ir laiko, ir nervų.

O dabar, pažvelkime tiesai į akis. Ar taip su klientais besielgianti bendrovė tikrai gali save pristatyti šūkiu – „pirmiausia – Jūs“? Ir kam tas šūkis yra skirtas? Matyt tai žino tik pačios Omnitel vadovybė ir akcininkai. Bet tikrai ne klientai. Klientais reikia rūpintis tada, kai jie dar yra klientai, o ne tada, kai jie išeina pas konkurentą. Tai visiškai elementarus, tačiau esminis vadybos dėsnis. Išleisti milijonai savo įvaizdžio keitimui niekada neatpirks dėmesio klientui. Vietoj to, gal pirma reiktų apsikuopti iš vidaus? Nes vidinis „bardakas“ jau lenda per visus galus ir tuo galima lengvai įsitikinti tiek užsukus į bet kurį aptarnavimo saloną, tiek ir susisiekus su centriniu klientų aptarnavimo padaliniu. Per dešimtmetį užsitarnautas solidžios ir kokybiškas paslaugas teikiančios įmonės vardas jau visai baigia išgaruoti. Dabar ši bendrovė tampa eiline, lietuviška kontora, kuriai svarbiausias uždavinys – pritraukti ir kaip galima labiau apiplėšti savo klientą. Net ir nebūnant verslo genijumi, nesunkiai galima suprasti, kad jei orientuojamasi į brangesnes, tačiau kokybiškas paslaugas, tai tas kokybiškumas turi atsispindėti ir klientų aptarnavime. Dalis klientų tikrai gali sumokėti ir brangiau ir daugiau, siekdami išvengti bet kokių nesklandumų ateityje ir užsitikrindami, kad visos iškilusios problemos bus išspręstos greitai ir efektyviai. Deja, šią sritį bendrovė Omnitel apleido visiškai. Ir jei dabar kažkam reiktų aiškiai išskirti į ką orientuojasi ši bendrovė, tai bent kiek iš arčiau su jos virtuve susipažinusiam žmogui tai padaryti būtų labai sunku. Akivaizdu, kad to nežino ir didžioji dalis bendrovės darbuotojų.

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

Omnitel laiškas klientui, kuris pasirinko kitą operatorių.

Panašūs įrašai:

1. Omnitel turi etatinius komentatorius internete?
2. Omnitel pradėjo prekiauti iPhone 4. Bitė tai padarė prieš mėnesį.
3. UAB Omnitel įveda skolos administravimo mokestį