Pati sau

Prausimasis aliejais

noreply@blogger.com (Pati sau) — Fri, 09 Mar 2012 12:10:00 +0000

Ar pažįstamas jausmas, kai odą po dušo kažkas lyg į skutelius drasko, o paviršiumi pasileidžia įkyrios niežulio skruzdės? Pasirodo, uoliai prausdamiesi ir švarindamiesi mes patys save paverčiame išdžiūvusia Sacharos žeme, kuri nebeturi gyvybinių galių saugotis ir gintis. Tačiau tiek radikalios švaruolės, tiek su riebalų pertekliumi kovojančios skeptikės gali sau padėti išbandžiusios ajurvedinį prausimąsi aliejais.

Tiesa, pasakymas „prausimasis aliejais“ greičiau yra tik vaizdingas šios idėjos vardas, nei tiesioginė instrukcija. Iš tiesų ajurveda ragina aliejų naudoti prieš dušą ir vėliau jį nuplauti ar nuvalyti. Tačiau šio ritualo metu aliejus tampa pagrindiniu mūsų prausėju, nes tiek iš odos, tiek iš gilesnių organizmo sluoksnių išneša nešvarumus ir toksinus.

KODĖL praustis aliejais?

• Toks tokį pritraukia

Ajurveda moko, kad prausimasis aliejais turėtų būti reguliari žmogaus rutinos dalis. Visų pirma dėl to, kad aliejai labai gerai šalina nešvarumus. Augaliniai aliejai ir mūsų odos išskiriami riebalai (sebumas) yra panašios aliejingos medžiagos, kurios puikai maišosi tarpusavyje. Todėl būtent aliejus geba tirpdyti odos porose užsilaikiusius nešvarumus, pašalinti susikaupusius riebalų ir raginių ląstelių kamščius.

• Tinka visiems odos tipams

Visai nesvarbu, ar jūsų oda sausumu prilygsta dykumai, ar ji blizga, kemšasi ir yra nusėta raudonais krateriais − aliejus iš esmės sprendžia abi šias problemas. Sausą odą aliejus sutepa ir padeda grįžti į prigimtinį sveiką būvį, riebią – veiksmingai ir švelniai išvalo. Pastarojo proceso skeptikams į odos gyvenimą reiktų žvelgti globaliau: spuogai, inkštirai, cistos randasi ne dėl aliejų, bet dėl nestabilių hormonų, bakterijų siautėjimo, senų odos ląstelių sankaupų, prastos mitybos. Aliejaus, nebent naudojate gautą iš naftos, šiame sąraše nėra.

• Valo labai giliai

Prausimasis aliejais dar neretai vadinamas giluminiu valymu. Taip yra dėl to, kad šis ritualas yra lydymas gilaus ir intensyvaus masažo, kurio metu sušildomi ir atsipalaiduoja kūno raumenys ir aliejus pasisavinamas kur kas giliau. Yra žinoma, kad aliejus į kūną prasiskverbia net iki 7 cm, tad jis valo ne tik mūsų paviršių, bet ir gilesnius kūno sluoksnius. Patekęs į organizmą jis išneša susikaupusius toksinus, mažiau šio darbo palikdamas didžiausiam žmogaus šalinimo organui – odai. Nenuostabu, ji tampa sveikesnė ir švytinti.

• Harmonizuoja gyvybinę energiją

Remiantis ajurvedos sistema, praustis aliejais gali visi. Tačiau labiausiai to reikia Vatos tipo žmonėms, kurie pasižymi smulkiu kūno sudėjimu, mažu svoriu, sausa, šiurkščia oda. Jiems dažnai būna šalta, nors patys yra itin aktyvūs, neramūs, besiblaškantys. Tokia aliejaus terapija juos sušildo, nuramina, suvaldo juose siaučiantį vėją. Rečiau tai gali praktikuoti gana gerą odos riebalų apykaitą turintys karštieji Pitos tipo žmonės ir stambesnio sudėjimo, storos riebios odos Kaphos tipo žmonės. Visgi, praustis aliejais reiktų reguliariai, bet ne nuolat – oda turi nepamiršti, kad save maitinti geba ir pati.

KAIP praustis aliejais?

Į nedidelį dubenėlį įpilkite ketvirtadalį stiklinės kokybiško, nerafinuoto sezamų aliejaus. Pašildykite jį įstatę į karšto vandens vonelę ir viso masažo metu laikykite šiltai − aliejus turi būti maloniai šiltas, bet ne per karštas. Vonioje ar kitoje šiltoje patalpoje pasitieskite rankšluosčių, ant kurių galėtumėte stovėti ar sėdėti. Suvilgykite delnus aliejumi, patrinkite juos vieną į kitą, kad įšiltų, ir švelniai perbraukite per visą kūną. Taip paruošite save masažui, pajusite aliejaus šilumą, lengviau atsipalaiduosite.

Dar kartą suvilgykite pirštus aliejumi, paskirstykite jį tarp delnų ir švelniai pamasažuokite veido odą. Judesiai turi būti malonūs, bet gilūs, su nedideliais paspaudimais. Jei masažą atliekate vakare, aliejumi galite įtrinti galvos odą, perbraukti plaukus – tai bus nuostabi naktinė plaukų kaukė. Baigę pereikite prie kaklo, pamasažuokite pečius, rankas, krūtinę, pilvą, nugarą, kojas, nepamirškite pėdų.

Nebijokite naudoti daugiau aliejaus, tegu judesiai, nesudarydami trinties, švelniai slysta odos paviršiumi. Tačiau stebėkite, kad jie būtų pakankamai gilūs ir veiksmingi – tik taip paliesite gilesnius audinius, sužadinsite kraujo apykaitą, išjudinsite limfinę sistemą. Pasistenkite atsipalaiduoti ir mėgautis ritualu, jauskite, kaip aliejaus šiluma sklinda kūnu, kaip jis sušyla ir išsiskleidžia.

Baigę įsisupkite į šiltą medvilninį chalatą, apsiklokite ir ramiai pagulėkite 10-20 minučių. Jei neturite tam laiko, tiesiog pabūkite šiltai tvarkydami kitus ryto ar vakaro ruošos reikalus. Tuomet nusiprauskite po dušu su natūraliomis ir švelniai plaunančiomis priemonėmis. Jei nenorite praustis, aliejaus likučius galite nušluostyti karštame vandenyje suvilgytu rankšluosčiu. Jei jaučiate poreikį, po dušo dar drėgną odą suvilgykite papildomu lašeliu aliejaus.

Išskirtiniam malonumui – ypatinga aliejaus terapija veido odai. Į sezamų aliejų įpilkite apie 20 proc. ricinos aliejaus (jei oda sausa, pilkite vos mažiau, jei riebi – kiek daugiau). Šiuo mišiniu keletą minučių masažuokite veido odą, daugiau dėmesio skirkite probleminėms, užterštoms vietoms. Lukterkite. Po 10-20 minučių sudrėkinkite rankšluostį karštu vandeniu bei uždėkite jį ant veido. Turi būti maloniai šilta, bet ne karšta. Kai rankšluostis atvės, perplaukite karštu vandeniu ir pakartokite procedūrą 2-3 kartus. Tai padės atverti poras ir pašalinti susikaupusius nešvarumus.

Jei norite, vietoj šildymo rankšluosčiu galite atlikti garinimo procedūrą: palaikykite veidą virš šiltų vandens garų galvą apsigobusios rankšluosčiu. Sušildytą odą nuvalykite, nuplaukite ir, jei norisi, suvilgykite lašeliu aliejaus.

Prausimąsi aliejais ajurveda rekomenduoja atlikti rytais. Tuomet judesiai gali būti energingesni, labiau budinantys. Labiausiai tinkantis aliejus – sezamų, taip pat juodųjų. Tačiau jei jūsų režimas kitoks, šį ritualą galite atlikti vakarais – svarbiausia jį įtraukti į savo dienos rutiną. Galima naudoti saulėgrąžų, alyvuogių, simondsijų (jojoba) aliejų, į jį įlašinti kelis lašus savo mėgstamo eterinio aliejaus.

Jauskite save ir klausykite savo kūno. Aliejų terapija neabejotinai jį prakalbins: sušvelnins po žiemos sudirgusią odą, sušildys ir pabudins vidinę energiją.

***

Daugiau informacijos apie prausimąsi aliejais rasite:

Dr. Partap Chauhan „Ajurveda grožiui. Išmintis, paslaptys, patarimai, receptai“ (pateiktos savimasažo instrukcijos)

The Oil Cleansing Method, www.theoilcleansingmethod.com (apie veido odos priežiūrą)

7 odos sluoksnių samprata pagal ajurvedą

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sat, 07 Jan 2012 19:11:00 +0000

Prieš 5000 metų užrašytas žinių apie gyvenimą rinkinys – ajurveda – ir šiandien tebėra aktualus ir nenublokštas laiko tėkmės. Kaip gyventi, kad nesirgtum, kaip save pažinti, kad galėtum pagyti, neįtikėtina, bet galima išmokti iš seniausio rašytinio šaltinio.

Grožis ajurvedoje neatsiejamas nuo sveikatos ir vidinės harmonijos. Nedrįstame ginčytis: įtampos raukšlės ir prasta nuotaika neužmaskuojama net prabrangiausia kosmetika. Kodėl oda nešvyti ir iš kur atsirado pilki ratilai ajurveda atsako tiksliai besdama į vieną iš 7 jūsų odos sluoksnių.

Vadovaujantis 6-ame amžiuje pr. Kr. išminčiaus ir chirurgijos pradininko Sushrutos užrašytomis žiniomis, žmogaus oda sudaryta iš 7 sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis turi savo unikalią struktūrą ir funkcijas bei yra išsidėstęs taip, kad papildytų kitą. Oda sveika tuomet, kai visi 7 jos sluoksniai yra sveiki ir tinkamai funkcionuoja.

Sushruta (600 m. pr. Kr.) – Indijos išminčius, plastinės
chirurgijos tėvas. Savo traktate Sushruta Samhita jis iki
smulkmenų aprašė, kaip atlikti protezavimą, dabar
vadinamąjį Cezario pjūvį, lūžių atstatymą, net smegenų
chirurgiją. Jo tekstuose taip pat aptarti ir 7 odos sluoksniai.

Taigi pažvelkime į savo odą giliau - 7 jos sluoksniai (nuo išorinio ir giliausiojo):

1. Avabhasini (tai, kas spindi). Tai viršutinis odos sluoksnis, kurio grožis, pasak ajurvedos, priklauso nuo limfos kokybės (rasa dhatu). Šis odos sluoksnis neturi savo spalvos, todėl per jį persismelkia giliau esančio sluoksnio spalva. Be to, avabhasini tarsi veidrodis atspindi žmogaus savijautą: jei jis sveikas, jei iš vidaus švyti, šio sluoksnio dėka tai matyti aplinkiniams. Šiame sluoksnyje kaupiasi odos drėgmė (vyrauja Kapha doša), o sutrikimai pasireiškia spuogais, odos pleiskanojimu.

Terapija: vidinis ir išorinis odos drėkinimas, reguliarūs masažai aliejais, pozityvus mąstymas. Odai rekomenduojami sezamų, kokosų, abrikosų kauliukų aliejai, rožė, pelargonija, jazminas, rugiagėlė.

2. Lohita (rausvas). Šis sluoksnis parodo žmogaus kraujo kokybę (rakta dhatu), nes yra sudarytas iš odą maitinančių kraujagyslių. Lohita tampriai susijęs su spindinčiuoju odos sluoksniu, todėl jei kraujas nėra švarus, tai matyti odoje – ji neatrodo gyvybinga, nepasižymi sveikai rausva spalva. Atsiradus sutrikimams šiame sluoksnyje pasirodo apgamai, tamsūs ratilai, pigmentacija. Lohita sluoksnis yra raudonos, išlydytos geležies spalvos (dominuoja Pita doša).

Terapija: kraujo kokybę gerinanti dieta, kurioje vengiama ypač rūgščių, sūrių ir aitrių skonių, alkoholio, rekomenduojama daugiau žalumynų. Tinka šaltalankiai, dilgėlės, indinis nimbamedis, salierai.

3. Sweta (baltas). Tai storas baltas odos sluoksnis, sudarytas iš riebalinio audinio (Kapha došos vieta). Šis sluoksnis užtikrina tinkamą temperatūrą, balansuoja odos spalvą pašviesindamas tamsius vidinių odos sluoksnių atspalvius. Sutrikus Sweta sluoksniui atsiranda egzema, alerginiai niežuliai.

Terapija: kanapių sėklų aliejus, vetiverija, pelargonija, levanda, pipirmėtė.

4. Tamra (vario raudonumo). Šis odos sluoksnis svarbus tuo, kad palaiko visus viršutinius odos sluoksnius. Jis atsakingas už imuninę sistemą ir užtikrina odos barjerinę funkciją. Atsiradus ūmioms odos infekcijoms (raupsai, rožė, kiti skausmingi uždegimai) galima spręsti apie šio sluoksnio sutrikimą. Tamra yra vario spalvos (dominuoja Kapha, Pita došos).

Terapija: lengvai virškinamas maistas, reguliari mankšta, indiškasis lapainis (Amalaki). Odai patartinas gauruotasis švytrūnas (labdanas), arbatmedis, agurklių aliejus.

5. Vedini (tai, kas jaučia). Šis sluoksnis jutimiškai sujungia odą su visu kūnu. Būtent jo dėka žmogus junta ir suvokia patiriamą lytėjimą (Vata došos buveinė). Šiame sluoksnyje gerai išplėtota kraujo apykaita. Vedini sluoksnio disfunkcija sukelia herpes viruso ligas.

Terapija: taisyklingas dienos režimas, poilsis, viso kūno masažas aliejumi, intensyvus drėkinimas. Odai naudinga levanda, ramunėlė (romaniškoji), puiklapių aliejus.

6. Rohini (augantis, gydantis). Šis sluoksnis atsakingas už odos gijimą ir regeneraciją. Kai jis surikęs, žaizdos prasčiau užsitraukia, lieka randai. Šio sluoksnio sutrikimai gali sąlygoti įvairiausių navikų ir opų atsiradimą.

Terapija: subalansuota, pilnavertė mityba. Šaltalankių, puiklapių, erškėtuogių aliejai, kvapioji bosvelija (frankincensas), ciberžolė, medetkos, ramunėlės, levanda.

7. Mamsadhara (minkštumo teikėjas). Tai pats giliausias ir storiausias odos sluoksnis, atsakingas už odos stabilumą ir tvirtumą. Kai jis sveikas, oda atrodo jauna, elastinga. Odos suglebimas ir raukšlės yra šio sluoksnio defektai. Rimtesnės šio sluoksnio ligos – odos fistulės, abscesas.

Terapija: laukinės morkos, šlamučiai, mira, jazminai, rožės.

Oda pagal ajurvedą – daug daugiau nei kosmetinių priemonių pagalba gyvuojantis kūno audinys. Ji atlieka begalę gyvybiškai svarbių funkcijų ir pirmoji signalizuoja apie mus ištikusius negalavimus. Ignoruojami ir slepiami po kremais jie galiausia randa silpną kūno vietą ir vėliau parodo naują savo – ligos – veidą. Kad šitai mus aplenktų, pažvelkime į odą kaip to moko ajurveda – būsime ir gražūs, ir sveiki.

Kaukių terapija rankoms

noreply@blogger.com (Pati sau) — Tue, 03 Jan 2012 14:39:00 +0000

Švitrinėmis tampančios rankos – nebūtinai žvarbaus oro padarinys. Vitaminų trūkumas, netinkama mityba ir išsekimas visų pirma palieka žymes odoje. Rankų odai, matyt, pasisekė mažiausiai: dažnai drėkinama, markinama plovikliuose ir skalbikliuose ji sparčiausiai ima šerpetoti, rausti, trūkinėti.

Jei serganti oda – organizmo išsekimo rezultatas, visų pirma stiprinkite jį. Daugiau kokybiško maisto, stipria valia surėdyto dienos režimo, gydančių produktų (medaus, alijošiaus, žolelių) – ir jau po kelių dienų pastebėsite teigiamus pokyčius.

Gydydami vidų, kartu užsiimkite ir išorės terapija. Rankų odai gydyti rekomenduotinos vitamininės kaukės, kurias galima palikti kelioms valandoms ar visai nakčiai.

KAUKĖMS naudojame:

• medų
• aliejų
• citriną
• alaviją

Susimaišykite norimų sudėtinių dalių mišinį, pavyzdžiui, iš medaus ir šaltalankių (nakvišų ar agurklių) aliejaus. Jei oda neįtrūkusi, galima pasidaryti mišinį iš šiek tiek citrinos ir alavijo sulčių ir prieš naktį išsitrinti rankas. Puikiai susigeria, o rytą rezultatas stulbinantis!

Jei naudosite medų ir aliejų, rankas aptepkite storu sluoksniu, gerai įmasažuokite ir apsimaukite medvilnines pirštines (rasite specializuotose parduotuvėse prie remonto prekių). Kelių valandų kaukei galite naudoti ir polietilenines pirštines, išvengsite bet kokių dėmių.

Rankų odos kaukes geriausia daryti vakare, prieš miegą. Rankų nebeplaukite, jei liko riebus sluoksnis, jį tiesiog nuvalykite. Ypač veiksminga visą naktį laikoma kaukė, tačiau ja mėgaukitės tik mūvėdami kvėpuoti leidžiančias medvilnines pirštines. Keli tokie seansai ir rankas vėl bus malonu liesti.

Losjonas vyrams

noreply@blogger.com (Pati sau) — Tue, 01 Nov 2011 13:17:00 +0000

Greitai susigerti, prabangiai ir gaiviai kvepėti, nepalikti žymių, tačiau išlaikyti malonų, tik Jam juntamą jausmą. To paprastai vyrai tikisi iš kone vienintelės savo kosmetikos priemonės – losjono, todėl nė nebandykite jiems piršti aliejinio kremo ar net paties gryniausio aliejaus. Visgi, nuostabus kompromisas gali gimti ir iš pačių natūraliausių sudėtinių dalių.

Tokio losjono paslaptis – vandens pagrindas, kurį papildo perpus mažesnis lengvų ir greitai besigeriančių aliejų kiekis. Vandenį ir aliejus sujungia tirštinantys ksantano milteliai – vienintelė šio losjono funkcinė medžiaga, plačiai naudojama maiste ir kosmetikoje. Pasitelkus jį be jokio kaitinimo gautas gelio konsistencijos losjonas puikiai geriasi ir nepalieka riebios plėvelės. Jūsų vyriškiui užteks vien tik jo – hidrolatais prieš tai purkštis nereikia!

Losjonui (60 ml) reikės:

40 ml levandų hidrolato (tinka ir hamamelių, kedrų, santalo, frankincenso ar kitas)

ant peilio galo ksantano miltelių

10 ml abrikosų kauliukų aliejaus

10 ml migdolų aliejaus

6 lašų vitamino E (konservantas)

eterinių aliejų derinio*

Į hidrolatą iš lėto suberkite ksantano miltelius ir gerai išmaišykite. Palikite 1-2 valandoms, kad išbrinktų. Į sutirštėjusią hidrolato bazę supilkite jau paruoštą aliejų, vitamino E ir eterinių aliejų mišinį. Kantriai plakite, kol viskas susijungs. Pabaigoje vis dar galite matyti smulkių vandens lašelių, tačiau tai nieko bloga – losjonas puikiai pasiskirto ant odos. Buteliuką su losjonu vertėtų laikyti šaldytuve ir prieš naudojimą suplakti.

---

* Savo gaminamą losjoną galite praturtinti norimo kvapo ir paskirties eterinių aliejų deriniais. Šalia eterinio aliejaus pavadinimo pateiktas skaičius nurodo lašelių skaičių. Nurodytų proporcijų derinius rekomenduojama maišyti į tokį bendrą mišinio kiekį, koks nurodytas losjono recepte (60 ml – 6 lašai; 0,5 proc. koncentracija).

Rytų dvelksmas

(jautriai odai)

4 bosvelijos

2 pačiulės

arba

3 santalo

3 pačiulės

Paslaptingo, rytietiško kvapo pačiulė padeda uždegimų varginamai odai, saugo ją nuo infekcijų ir veiksmingai regeneruoja. Jos savotiškas aromatas puikiai dera su gaivia, kiek kamparinga bosvelija ar švaraus kvapo santalu.

Žemiška energija

(sausai odai)

4 santalo

2 vetiverijos

Vėsinantis, stabilizuojantis eterinių aliejų mišinys dvelkia pamatine ramybe, vėsa, subtiliu dūmo ir medžio aromatu. Žemės elementui priskiriami santalas ir vetiverija padeda karščio ir dehidratacijos kamuojamai odai – ją drėkina, ramina, maitina. Dėl santalo balansuojamojo poveikio šis mišinys tinka ir riebiai odai prižiūrėti.

Stipraus vyro kvapas

(riebiai odai)

3 kipariso

2 kadagio

Kiparisas pasižymi vyriška energija, jam būdingas sodrus dūmų ir medžio kvapas, kiek švelnesnis už kadagio. Kiparisų šeimos spygliuotis kadagys turi ryškų dūmų kvapą, tad judviejų dermė dažnai įtinka vyrams. Kiparisas ir kadagys tinka riebiai odai prižiūrėti, puikiai sutraukia, gydo žaizdas, tonizuoja ir dezinfekuoja. Šį mišinį taip pat galima papildyti citrusiniais kvapais.

Subtili dermė

(visiems odos tipams)

4 kipariso

1 bosvelijos

1 rožės

Stabilumo suteikiantis kiparisas, raminanti bosvelija ir meilės kupina rožė padeda sujungti protą ir jausmus. Vėsaus vyriško aromato derinys tinka visiems odos tipams, nes jame gaiviai tonizuojantį kiparisą papildo jautria oda besirūpinanti bosvelija ir rožė.

Odekolonas pagal senovinį receptą

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 28 Aug 2011 15:14:00 +0000

Kai rytais tėtis švariai nuskustą barzdą suvilgydavo gelsvu aitriai kvepiančiu skysčiu, namai taip pakvipdavo drėgna žeme, medžiu ir sakais, kad net užimdavo kvapą. Toks trumpas, bet ryškus odekolono kvapo kirtis neįtikėtinai stipriai skyrėsi nuo to, kaip save puošdavo ir kvėpino mama. Galbūt dėl to odekolonas iki šiandien – garbi vyrų prerogatyva.

Pirmasis odekolonas buvo sukurtas 1710 metais, Kelne. Pagal savo gyvenamąją vietą odekolono kūrėjas italas Johannas Maria Farina šį kvapųjį vandenį pavadino Kelno vandeniu (pranc. Eau de Cologne). Netrukus tokius odekolonus ėmė gaminti dauguma Europos kvepalų kūrėjų, nors su pačiu jo pradininku neturėjo nieko bendra.

Johannas Maria Farina.

Eau de Cologne.

J. M. Farinos sukurtas odekolonas buvo skirtas tiek vyrams, tiek moterims ir, priešingai nei šiandien, nebuvo laikomas vien priemone po skutimosi. Citrusine gaiva kvepiantis Kelno vanduo buvo vertinamas dėl savo vėsinamųjų, dezodoruojamųjų ir antiseptinių savybių. Ne veltui Napoleonas jį visuomet imdavo į žygius ir sunaudodavo apie 600 buteliukų per metus. Odekolono kokybę užtikrindavo itin gryna vokiška bulvių degtinė ir eterinių aliejų mišinys. Geras odekolonas buvo brandinamas pusmetį, labai kokybiškas – net metus.

Turint keletą aromatinių priemonių ir vietoj etilo alkoholio naudojant švarią kokybišką degtinę ar aliejų galima atkurti populiarios receptūros odekoloną. Jums reikės:

100 ml grynos degtinės ar aliejaus
24 lašelių bergamočių eterinio aliejaus
12 lašeliai citrinų eterinio aliejaus
12 lašeliai levandų eterinio aliejaus
7 lašelių nerolio eterinio aliejaus
2 lašeliai rozmarinų eterinio aliejaus

Sumaišę visus eterinius aliejus supilkite juos į degtinę ar aliejų. Gerai išmaišykite. Jei oda sausa, vietoj degtinės rinkitės aliejų (tinka migdolų, sezamų, kokosų, simondsijų). Naudokite veido odai gaivinti, vonioms, masažams. Jei planuojate būti saulėje, šiuo mišiniu nesilepinkite, nes dėl didelės jame esančių citrusinių aliejų koncentracijos padidėja odos jautrumas. Savąjį odekoloną laikykite tamsioje ir vėsioje vietoje, kad subręstų.

(Pagal P. Davis „Aromaterapija nuo A iki Ž“)

Taip paprasta – gražios ir lengvos kojos

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 24 Jul 2011 18:27:00 +0000

Kojos kojelės... Žiemą įspraustos į šilčiausius batus, vasarą – kartais trypiančios net iki paryčių. Ar dirbame, ar atostogaujame, norime, kad kojos būtų lengvos, švelnios ir gražios.

Būdų susimeistrauti savo kojų grožio priemonę – begalės. Pasitelkus šiek tiek virtuvės priemonių ir keletą aliejų galima pasigaminti kone viską, nuo pėdų šveitiklio iki batų dezodoranto. Kad dar liktų vietos jūsų pačių fantazijai, pateikiame dažniausia naudojamus ingredientus ir keletą jų maišymo variacijų.

Eteriniai aliejai ir jų poveikis:

laurų – padeda esant varikozei, gerina kraujo cirkuliaciją
kiparisų, kadagių – reguliuoja venų kraujotaką, prakaitavimą
levandų – švelnina ir atpalaiduoja
rozmarinų – gydo reumatinius skausmus, stimuliuoja kraujotaką
kedrų – tonizuoja, tinka mažinant prakaitavimą
pipirmėtė – gelbėja ypač nuvargus, kai kojos dega, yra sausos
citrina – gaivina ir suteikia energijos
eukaliptas – puikiai dorojasi su bakterijomis, suteikia energijos

Kitos priemonės:

Puiklapių, sviestmedžių, vynuogių kauliukų, erškėtuogių sėklų ir kiti maitinantys aliejai – tarnauja kaip eterinių aliejų maišymo bazė, kartu gydo ir minkština sausą, pažeistą pėdų odą.
Alavijo želė / sultys – gali būti eterinių aliejų bazė (prieš naudojant reikės suplakti), puikiai gydo žaizdas, greitai geriasi ir nepalieka riebumo jausmo.
Hidrolatai: hamamelių (nuo tinimo), levandų, kedrų.
Druska, avižų, kukurūzų miltai – švelniai šveičiančios priemonės, maišomos su vandeniu ar aliejumi ir eteriniais aliejais.

Prieš ruošdami mišinius su eteriniais aliejais atsižvelkite į savo būklę ir pasitikrinkite naudojamų aliejų kontraindikacijas. Taip pat nepamirškite laikytis saugios koncentracijos normų – jos aiškiai išdėstytos čia.

RECEPTAI

Venų varikozei ir profilaktikai

20 lašų laurų eterinio aliejaus

30 ml puiklapių aliejaus

30 ml erškėtuogių sėklų aliejus

Tepti tris kartus per dieną 7-14 dienų. Veiksmingi ir vėsūs laurų hidrolato kompresai. Venų gumbus galima tepti kiparisų eteriniu aliejumi, tik tai būtina daryti virš venų išsiplėtimo srities – tarp mazgo ir širdies. Vėliau šį galima pakeisti levandų, kadagių, rozmarinų eteriniais aliejais. Kraujotaką pagerins ir tai, jei kasdien bent 20 minučių kojas palaikysite pakeltas.

Šveitiklis šiurkščioms pėdoms

Pusė stiklinės avižų ir / arba kukurūzų miltų

Šaukštas jūros druskos

Vandens

Keli lašai pasirinkto eterinio aliejaus

Į miltus su druska įpilti tiek vandens, kad konsistencija primintų grietinę. Įlašinti eterinio aliejaus.

Šveitiklis pavargusioms kojoms

Jūros druskos

Pasirinkto aliejaus, vientisai konsistencijai išgauti

Keli lašai eterinio aliejaus

Vonelė pavargusioms kojoms

Karšto vandens

Rozmarinų, levandų, citrinų eterinių aliejų

Energijos suteikiantis losjonas

Alavijo želė

Citrinos, levandos ir pipirmėtės eterinių aliejų

Jei nenaudosite eterinių aliejų tirpiklio (solubolo), prieš tepdamiesi šiuo losjonu jį kas kartą gerai suplakite. Alijošiaus žele galima pakeisti jo sultimis (pasigaminti iš sauso koncentrato), norimu hidrolatu arba distiliuotu vandeniu – turėsite gaivų purškiklį.

Nuo celiulito - eteriniai aliejai ir gintaras

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 12 Jun 2011 14:55:00 +0000

Celiulitas, su kuriuo stojame į kovą kone kiekvieną vasarą, neretai būna laikomas vien kosmetine problema. Yra įvairių versijų, aiškinančių jo radimąsi bei priežastis, tačiau aišku viena – paodyje besikaupiantys riebalai ne tik žaloja jungiamąjį audinį – taip atsiranda apelsino žievelės oda, bet ir sutrikdo limfos cirkuliaciją, nuodingųjų medžiagų šalinimą. Kad šis sluoksnis sujudėtų, reikalingos ne tik tinkamai parinktos priemonės, bet ir – neišvengiamai – sveika mityba bei lengva mankšta.

Aromaterapinės priemonės, derinamos su sveiku ir aktyviu gyvenimo būdu, gali padėti sumažinti celiulito požymius. Tam tikri eteriniai aliejai veikia detiksikuojančiai, padeda šalinti toksinus, sujudina limfinę sistemą, varo skysčius ir reguliuoja hormonų veiklą. Siekiant efektyvesnio rezultato rekomenduojama juos kartas nuo karto pakeisti, todėl džiugu, kad celiulito gydymui tinkančių aliejų yra išties nemažai.

ETERINIAI ALIEJAI	ATSARGUMO PRIEMONĖS
Dirvinių mėtų	Naudoti tik mažomis dozėmis, gali dirginti odą, netinka maitinančioms krūtimi.
Greipfrutų, bergamočių, apelsinų, citrinų, karčiojo citrinmedžio	Nerekomenduojami naudoti vasarą dėl galimo odos jautrumo saulei.
Lanksčiųjų citrinžolių, pelargonijų	Didelė koncentracija gali dirginti odą.
Vakarinių tujų	Nenaudoti nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi, sergančioms epilepsija.
Laukinių pankolių	Nenaudoti iki 18 metų, nėščiosioms, sergančioms endometrioze.
Rozmarinų	Netinka sergančioms epilepsija.
Kadagių uogų	Nenaudoti didelėmis koncentracijomis, taip pat nėščiosioms, sergančioms inkstų ligomis.
Mėtinių eukaliptų	Nenaudoti nėščiosioms ir maitinančioms moterims, kitoms – tik mažomis dozėmis ir ribotą laiką.
Juodųjų pipirų	Naudoti tik nedidelėmis dozėmis ir gerai atskiestą.
Atlasinio kedro	Nenaudoti nėščiosioms.
Laukinių morkų sėklų, kiparisų, penkiagyslių mirtenių, čiobrelių, salierų sėklų	−

Iš minėtų aliejų galima pasigaminti veiksmingą anticeliulitinį mišinį naudojant bazinį aliejų (migdolų, kokosų simondsijų, abrikosų kauliukų, lazdyno riešutų ar kito) ir pasirinktus eterinius aliejus (iki 3 proc. koncentracijos). Pavyzdžiui, 95 ml bazinio aliejaus sumaišyti su 30 - 60 lašų eterinių aliejų mišinio.

Naudojant tokią priemonę nuo celiulito svarbiausia ją gerai įmasažuoti į pažeistą odą. Tai daryti galima su vonios šiūruokle, šepečiu ar masažine pirštine. Efektas bus dar geresnis, jei mišinio sudėtyje jau bus masažinę funkciją atlikančių dalelių, kurios kiekvienu judesiu skatintų kraujo cirkuliaciją. Tam neretai naudojamas ekologiškas rudasis cukrus, Himalajų druska, riešutų kevalų ar gėlių milteliai.

Kad šveičiančiosios dalelės ne tik masažuotų, bet ir pasižymėtų valančiu ir apytaką skatinančiu poveikiu, galima išbandyti „Arza“ gintaro smėlį. Gintaro smėlyje yra gintaro rūgšties, kuri giliai įsiskverbia į audinius, veikia detoksikuojančiai, jaunina ir patempia odą. Būtent dėl to mišinius su gintaru ant odos vertėtų palikti apie 20 minučių ir nuplauti tik paprastu vandeniu.

Masažo aliejus su gintaro smėliu

45 ml sezamų aliejaus (ar bet kurio kito)
10 lašų pelargonijų eterinio aliejaus
10 lašų rozmarinų eterinio aliejaus
2−4 šaukšteliai gintaro smėlio

Po dušo ar vonios gerai įtrinkite drėgną odą šiuo mišiniu, pamasažuokite ir kuriam laikui palikite. Jei aliejus susigėrė, smėlio likučius nubraukite ir odos neplaukite. Kitu atveju prasdamosi muilo nenaudokite.

Po savaitės šį mišinį papildykite naujais eteriniais aliejais, pavyzdžiui, keliais lašais juodųjų pipirų, greipfrutų ar kadagių. Stebėkite, kad bendra eterinių aliejų koncentracija 45 ml bazinio aliejaus neviršytų 30 lašų. Celiulito pažeistas vietas masažuokite kelis kartus per savaitę arba, jei įmanoma, kasdien ir taip − visą mėnesį.

***

KITI RECEPTAI

Mišinys masažui

95 ml lazdyno riešutų aliejus
10 lašų citrinakvapių eukaliptų eterinio aliejus
10 lašų citrinos eterinio aliejus
10 lašų kedrų eterinio aliejus
10 lašų kvapiųjų šalavijų eterinio aliejus
10 lašų kiparisų eterinio aliejus
10 lašų penkiagyslių mirtenių eterinio aliejus
Pagal „Advanced Aromatherapy“.

Mišinys voniai

30 ml migdolų aliejaus
3 lašai pelargonijos eterinio aliejaus
3 lašai kadagio eterinio aliejaus
3 lašai citrinos eterinio aliejaus
3 lašai pankolio eterinio aliejaus
3 lašai kipariso eterinio aliejaus
Šaltinis „Kvapų namai“.

Susiję straipsniai:
Gintaro kaukė veidui

Odą drėkinantis morkų kremas

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 15 May 2011 12:50:00 +0000

Kai megztiniai ir šiltos kojinės nugula į tolimiausią drabužių spintos kampą, galime skelbti šiltojo sezono atidarymą. Laikas, kai supomės į šiltas tekstūras ir statėme barjerus nuo ne itin draugiškos aplinkos, baigėsi, o tai ypač gera žinia mūsų odai. Kad sezonų kaita vyktų sklandžiai, štai keletas naudingų patarimų ir lengvas bei saulėtas morkų kremo receptas.

Po gilaus odos maitinimo žiemą, pavasarį tenka imtis esminės jos gaivinimo misijos – drėkinimo. Tam tinka visos gamtinės priemonės, kurios drėkina odą ir padeda šią drėgmę išlaikyti. Taigi vietoje sunkaus sviestmedžio, tirštų aliejų ir riebių kremų su vašku reiktų rinktis tai, kas pasisavinama per akimirką ir leidžia odai mėgautis pavasariu.

Sugrąžinti odos stangrumą, atgaivinti spalvą padės laukinių morkų sėklų substancijos (bot. Daucus carota) – hidrolatas, fitolis ir eterinis aliejus. Nuostabiai kvepiančiu hidrolatu galima purkštis bet kada dienos metu ir tiek, kiek norisi: jis padeda odai atsinaujinti, regeneruoja, šalina tempimo jausmą. Morkų sėklų fitolis dėl jame esančio karotino yra ryškios oranžinės spalvos, todėl subtiliai naudojamas mišiniuose suteikia natūralaus įdegio efektą. O jei šį mišinį praturtinsite lašeliu morkų eterinio aliejaus, turėsite gaivią ir lengvumu alsuojančią grožio kompoziciją savo pavasariui.

Gaivus morkų kremas (15 ml)

4 g mango sviesto

4 ml morkų hidrolato

3 ml morkų fitolio

3 ml dygminų aliejaus

2 ml puiklapių aliejaus

2 lašai rozmarinų ekstrakto

2 lašai morkų eterinio aliejaus

1 lašas kvapiosios bosvelijos eterinio aliejaus

1 lašas levandos eterinio aliejaus

Šį kremą pasigaminsite lengvai, jo net nekaitindamos. Į mango sviestą po truputį pilkite tai morkų hidrolato, tai aliejų mišinio, ir vis maišykite. Iš vandens ir šių lengvų aliejų turėtų rastis malonios tekstūros, gerai besigeriantis saulės spalvos kremas. Pabaigoje į jį įlašinkite konservanto – šiame recepte naudotas rozmarinų ekstraktas, ir eterinius aliejus. Kremas geriausias tris mėnesius.

Mango sviestas yra pats vasariškiausias iš visų aliejų-sviestų. Jis saugo nuo žalingų saulės spindulių, drėkina ir, priešingai nei sviestemdis, labai greitai ir lengvai susigeria. Po kiek laiko pastebėsite, kad jūsų oda tapo ypač švelni, sumažėjo raukšlelės – ir tai bus mango poveikis.

Dygminų aliejus yra lengvai šildantis masažinis aliejus, pasižymintis ypač gausia nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių koncentracija. Jis nuostabiai drėkina, minkština ir lengvai įsigeria į odą. Dėl šių savybių jis pagerina kitų aliejų skvarbą ir puikia tinka naudoti mišiniuose.

Puiklapių aliejus (kitaip – foraha arba tamanu) artėjant vasarai labiausia svarbus dėl didelės žalingų saulės spindulių apaugos. Be to, jis yra viena stipriausių odą regeneruojančių priemonių, todėl net ir nedidelis kiekis mišiniuose padės odai greičiau pasveikti ir atgauti jėgas.

Eterinių aliejų derinys taip pat subalansuotas drėkinti, raminti ir atnaujinti odą. Kvapioji bosvelija (frankincensas) yra pirmasis vaistas tuomet, kai odos dehidrataciją lydintis šerpetojimas tampa neįkandamas jokiems aliejams, o šiek tiek levandos – kai odai trūksta ramybės ir savigydos.

Norite savojo pavasario kremo, tačiau ne visų sudėtinių dalių turite? Drąsiai eksperimentuokite. Kreminei konsistencijai tikrai prireiks mango sviesto, o visa kita rinkitės kūrybiškai. Morkų hidrolatą galite keisti ar maišyti su rugiagėlių, rožių, pelargonijų, jazminų vandenimis, morkų fitolį į mango sviestą įtrinti kartu su bet kuriuo kitu aliejumi – sezamų, simondsijų, erškėtuogių, kamelijų, marulų, kokosų. Pavasariškai gaivai užteks vien morkų eterinio aliejaus – 10 ml kiekiui 2 lašų, o jei gaminsitės daugiau, pasitelkite matematiką.

Ieškokite ir sau tinkamos tekstūros. Skystų aliejų galite pilti mažiau, o mango sviesto ir hidrolato daugiau. Toks kremas nepaliks riebaus pėdsako ir bus ne mažiau efektyvus. Tiesa, visos gyvos substancijos yra nesunormintos asmenybės, tad jūsiškis mango sviestas gali prisijungti skirtingą kiekį vandens nei manasis, morkų fitolis būti mažiau sodrus, tad stebėkite ir įsiklausykite į kiekvieną.

Kremą tepkite iš ryto ant švarios, hidrolatu apipurkštos odos, o vakare palepinkite vien hidrolatu ir leiskite švariai išbūti iki kito ryto. Tegu oda atsigauna ir pajunta, jog šalčiai bei darganos – praeityje, ir nuo šiol galima būti tiesiog savimi. Natūraliai, sveikai ir švytinčiai.

Sveikatos specialistai – apie grožio chemiją

noreply@blogger.com (Pati sau) — Mon, 02 May 2011 13:16:00 +0000

Apie cheminės kosmetikos žalą dabar galime išgirsti visur: žurnaluose, televizijos laidose, internete. Tačiau kai apie tai prabyla Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovai, šis perspėjimas įgauna visai kitokio svorio. Šis, 2010 metų pabaigoje išplatintas jų pranešimas – seniai lauktas specialistų žodis, tiesa, tik patvirtinantis nuogąstavimus ir už savo sveikatą paliekantis „atsakingus mus pačius“.

Iš pateikiamų perspėjimų aiškėja, kad kaip ir JAV, taip ir pas mus nėra tinkamai veikiančio kosmetikos kontrolės mechanizmo, nes, pasak pranešimo autorės, visgi „pasitaiko atvejų, kai kosmetikos gaminių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų“ arba „kai kurių cheminių medžiagų koncentracijos yra viršijamos“.

Kitų cheminių medžiagų, kurių naudojimas kosmetikos gaminyje nėra ribojamas ar uždraustas, taip pat nereikėtų laikyti saugiomis, natūraliomis ar naudingomis mūsų organizmui, nes „kosmetika – tai pirmiausia kasdien naudojamas cheminių medžiagų mišinys, kuris gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai“.

Be visų šių įžvalgų pranešime yra glaustai kalbama apie esminius pavojus, slypinčius prausikliuose, dekoratyvinėje kosmetikoje, kremuose ir kvepaluose. Tad jei pasigedote svaraus specialisto žodžio, kviečiu paskaityti.

Skaityti visą pranešimą >>

Plaukų plovikliai iš virtuvės

noreply@blogger.com (Pati sau) — Fri, 22 Apr 2011 08:27:00 +0000

Jei nuo galvos lyja pleiskanomis ar kasdien ją tenka trinkti, vadinasi, ji gyvena ne pačius geriausius laikus. Ir nesvarbu, kad jai prižiūrėti naudojate brangius serumus ar profesionalams skirtus šampūnus. Kartais paslapties esmė yra paprastumas – tiek pačios priežiūros, tiek pačių priemonių.

Kasdienis trinkimas, džiovinimas, cheminis alinimas labiausia kenkia galvos odai. Idealiomis sąlygomis ji save saugo ir gydo pati – išskirdama nedidelį kiekį apsauginio sebumo ji sukuria barjerą bakterijoms ir grybeliams, o plaukus daro sveikus ir pamaitintus.

Šiurkščių ploviklių pilni įprasti sintetiniai šampūnai šią apsaugą tiesiog nudiria, todėl plaukai ima dažniau riebaluotis, o mes juos – plauti. Norint atkurti galvos odos sveikatą reiktų rinktis natūralias, švelniai plaunančias priemones ir išlaukti ne visuomet malonų jos gijimo laikotarpį.

Jei jau esate tai bandę ir jums tikrai netiko, nepavyko ir nebeištversite dar kartą, galite grįžti prie šampūnų iš buteliukų. Tačiau reiktų naudoti tik tuos, kurie ekologiški, turi tai patvirtinančius sertifikatus ir kurių sudėtis bent kiek prabangesnė už bazinį šampūną iš kelių dalių ir daugiau nieko.

O pasiryžusiems bandymams su moliu, soda ar kiaušiniu vertėtų apsišarvuoti kantrybe bent dviem savaitėms. Pereinamasis laikas bus lengvesnis, jei savo gamintą šampūną pradžiai maišysite su natūraliu šampūnu iš buteliuko. Taip praturtinsite vieną kitu, o plaukai turės kur kas lengvesnę progą prisitaikyti.

Muilo riešutų šampūnas. Tokiam šampūnui reikalingas muilo kevalų nuoviras iš daugmaž 15 riešutų ir 2 litrų vandens. Riešutus virkite ant lengvos ugnies apie 30 minučių, palikite per naktį, kitą dieną virimą pakartokite. Ataušusį skystį nukoškite ir išpilstykite – jis tinkamas naudoti apie 1 mėnesį. Skysčiu ištrinkite plaukus, palaikykite 5 minutes ir išplaukite.

Gasulo molio šampūnas. Molio miltelius maišykite su paprastu vandeniu, kol jie taps blynų tešlos skystumo. Užtepkite šį mišinį ant drėgnų plaukų, gerai įmasažuokite į šaknis, ištepkite plaukus ir palikite kelioms minutėms. Labai gerai išplaukite, kad neliktų molio likučių. Jei plaukai elektrinasi, perskalaukite juos lengvu citrinos ir vandens arba obuolių acto ir vandens tirpalu. Gasulo molis – puikus ploviklis, nes riebalus ir nešvarumus tiesiog sugeria ir oda lieka nesudirginta bei nepažeista.

Juodos duonos šampūnas. Stiklinę tikros juodos duonos trupinių užpilkite karštu vandeniu ir pamirkykite pusvalandį. Susidariusia tyrele ištrinkite galvą, apsukite rankšluosčiu ir palaikykite 40 minučių. Gerai išplaukite. Toks šampūnas veikia kaip efektyvi kaukė, stiprinanti plaukus ir paliekanti juos glotnius bei švelnius.

Sodos šampūnas. Drėgnus plaukus ištrinkite sodos ir vandens tirpalu. Po to galite perplauti vandeniu su šiek tiek obuolių acto ar citrinos sulčių. Šis šampūnas ypač tinka stipriai riebaluotis linkusiems plaukams.

Kiaušinio trynio šampūnas. Nedideliame kiekyje šilto vandens išplakite kiaušinio trynį ir gautu šampūnu plaukite galvą. Nuskalaukite kaip įprastai.

Sausas kukurūzų miltų šampūnas. Ištrinkite miltais plaukų šaknis, šiek tiek palaukite, kol susigers riebalai ir gerai iššukuokite bei iškedenkite. Šis būdas ypač tinka tuomet, kai plaukus norima plauti kuo rečiau.

Kaukės. Nualintiems plaukams naudingos namų gamybos kaukės, kurias pasidaryti galima iš paprastų produktų. Pavyzdžiui, natūralaus majonezo kaukė, į kurią dar galima įlašinti šiek tiek citrinos sulčių, minkština ir puoselėja plaukus. Sutrintas avokado minkštimas labai gerai maitina plaukus bei odą. Kiaušinis gali tarnauti ne tik kaip šampūnas, bet ir kaukė – tereikia jo trynio plakiniu ištrinti plaukus ir kuriam laikui palikti. Sausoms pleiskanoms gydyti efektyvios alijošiaus sultys, į galvos odą įtrintos bent valandą prieš plovimą. Ir, be abejo, nepakeičiamos plaukų kaukės – aliejai. Ištepkite galvą ir plaukus aliejumi ar jų mišiniu, palaikykite kad ir per naktį ir plaukite kaip įprastai. Plaukams ypač tinka kokosų, sezamų, simondsijų, argano, puiklapių, moringų aliejai, medetkų fitolis, juos galima praturtinti keliais lašeliais rozmarinų, šalavijo, levandų, kedrų, arbatmedžių ar kitu eteriniu aliejumi.

Skalavimas. Natūraliu būdu išplovus plaukus juos galima perskalauti citrinos sulčių ar obuolių acto tirpalu vandenyje (arbatinis šaukštelis stiklinėje vandens). Plaukai mažiau elektrinsis, bus paslankesni ir žvilgės. Plaukus ypač gerai stiprina jų skalavimas vandeniu su keliais lašeliais rozmarinų eterinio aliejaus. Šviesiems plaukams tinka ramunėlių nuoviras. Tiesa, jis šiek tiek sausina, todėl prieš trenkant galvą vertėtų pasidaryti aliejaus kaukę.

Susiję straipsniai:

Plaukų priežiūra be šampūno

noreply@blogger.com (Pati sau) — Mon, 04 Apr 2011 19:52:00 +0000

Šampūnai, kokie jie yra dabar, yra žinomi ir naudojami vos 70 metų. Tikroji žodžio „šampūnas“ reikšmė kilusi iš hindi kalbos žodžio „chāmpo“, reiškiančio galvos masažą su aliejais. Pastaruoju metu, kai vis dažniau imama gręžtis į grožio ritualų ištakas, šampūnai ir galvos trinkimas tampa dar viena sritimi, kuriai be vargo nuridenama sintetinė karūna.

Dauguma moterų sutiks, kad nepriekaištingai (taip, kaip joms patinka) atrodantys plaukai yra jų moteriškumo, pasitikėjimo savimi išraiška. Antrą ar trečią dieną iš eilės neplauti plaukai, pasibaigusios plaukų formavimo putos, sugedęs džiovintuvas mažų mažiausia garantuoja „nevykusių plaukų dieną“ („bad hair day“, angl.).

Kaip atsvara šiam perfekcionizmui, steriliam švarinimuisi ir aklam vartojimui už Vandenyno jau kuris laikas egzistuoja „no poo“ judėjimas, po truputį besikeliantis ir į Europą. Jo šalininkai visus šampūnus kartu su visais kondicionieriais subtiliai siunčia pas pėsčius karalius. „No poo“ arba, jei kultūringai, „ne šampūnui“ teorija teigia, kad plaukams plauti chemijos nereikia.

Apie no poo linksmai. :)

Tradicinis šampūnas paprastai susideda iš sintetinių ploviklių, kurie trenkant galvą jungiasi su riebalais ir nešvarumais ir su vandeniu yra pašalinami. Šie aštrūs cheminiai plovikliai (SLES, SLS) nudiria odos apsauginį sluoksnį tokiu būdu sukeldami pleiskanų lietų ir palikdami šią terpę be menkiausios apsaugos.

Tokiam apšvarinimui besipriešinanti oda ima gaminti dar daugiau riebalų, plaukai dažniau riebaluojasi, todėl juos pradedame plauti kone kasdien. Taip patenkama į užburtą ratą: kuo dažniau griebiamės šampūno, tuo labiau jo reikia.

Šiame labirinte įstrigusiems žmonėms „no poo“ judėjimas siūlo logišką išeitį – nustoti plauti galvą šampūnais apskritai. Plovimus stipriai retinti, o šampūnų vietoje naudoti gamtinius ploviklius. Tuomet, kai odos riebalų balansas atsistato, poreikis trinkti galvą išsitempia net iki kelių savaičių.

Drąsiausios, norinčios kuo greičiau susipažinti su tikraisiais savo plaukais, leidžiasi į 6 savaičių be galvos trinkimo avantiūrą. Tiesa, kaip parodė eksperimentas, dalyvėms sunkiausios buvo pirmosios savaitės, kai inercijos pagauta oda ir toliau tryško riebalais, o šeimininkės ėjo iš proto negalėdamos niekur išeiti. Tiesa, besibaigiant terminui laimingosios džiaugėsi ne tik sveikesniais, puresniais plaukais, bet ir nauja šukuosena!

Neturinčioms tiek prabangaus laiko lindėti namuose ir gydytis šampūnų poveikio, siūlomas švaros kelias su gamtiniais plaukų plovikliais. Soda, molis, kiaušinis, kukurūzų miltai, muilo riešutai ne ką prasčiau jungiasi su nešvarumais ir juos pašalina. Be to, toks ploviklis nepažeidžia galvos apsauginės terpės, todėl galiausia oda atgauna savo funkcijas, o plaukai ima spindėti sveikata.

Paskiausia alternatyva besikratančioms bet kokios priemonės ne indelyje lieka natūralūs, ekologiški šampūnai be cheminių ingredientų. Jų plaunančiosios medžiagos yra natūralios kilmės, laboratorijose gaminamos iš augalų cukraus (pvz., Coco, Decyl, Lauryl Glucoside) arba aliejų, juos saponifikavus (pvz., Potassium Cocoate). Lyginant su cheminiais šampūnais tokie taip pat gerai plauna ir mažau (nors visgi) kišasi į odos gyvenimą.

Kad ir kokį plaukų priežiūros kelią pasirinksite – drastišką ar konservatyvųjį, jis neabejotinai bus geresnis už tą, į kurį mus siekia įpainioti grožio pramonė. Netruksite patikėti, kad purūs, blizgantys ir iš tiesų gražūs plaukai gali būti be jokių cheminių triukų.

Susiję straipsniai:
Plaukų plovikliai iš virtuvės

Hidrolato gamyba namuose

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 06 Mar 2011 14:04:00 +0000

Hidrolatai – tai distiliuoti gėlių vandenys. Gaminant hidrolatą specialiame inde kaitinami vandeniu užpilti gėlių žiedai. Nuo šios kaitros kylantys garai atšaldomi ir iškrinta vandeniu. Šis vanduo ir vadinamas hidrolatu – ypatinga augaline substancija, pakeitusia savo būvį ir tapusia alchemiškai nemirtinga.

Distiliuoti gėlių vandenys laikomi pranašesniais už žolelių antpilus ar nuovirus. Pakeitę savo būvį hidrolatai yra labai stabilus – kai kurie jų nekinta net iki 2 metų. O, pavyzdžiui, žolelių antpilas, mums žinomas kaip arbata, savo sudėtį pakeičia ir visiškai surūgsta per 2 dienas.

Ir nors hidrolatas paprastai yra antrinis eterinių aliejų gamybos produktas, šis vanduo turi nepaprastų terapinių savybių. Hidrolatuose yra šiek tiek paties eterinio aliejaus – tuo jis artimas ir panašus į juos. Tačiau kita vertus, distiliuojant iš augalo išgaunamos vandenyje tirpios medžiagos, kurių nerasime eteriniuose aliejuose – jos atiduodamos tik hidrolatui.

Hidrolatai yra labai švelnios ir visiškai saugios naudoti medžiagos. Juos galima purkšti tiesiai ant odos, naudoti inhaliacijoms, pilti į vonią, kvėpintis. Hidrolatai turi nuostabų aromaterapinį poveikį – mėgiamo kvapo gėlių vanduo teigiamai veiks ne tik odą, bet ir jausmus.

Nors hidrolatai gaunami specialiuose distiliavimo įrenginiuose, jų veikimo principą galima atkurti ir namuose. Štai paprastas būdas, kaip tai padaryti.

1 žingsnis. Į gilų puodą įdėkite paaukštinimą - keramikinę plytelę, stiklinį indelį ar kitą švarų ir karščiui atsparų daiktą. Paaukštinimas reikalingas tam, kad indas, kuriame rinksis hidrolatas, nesiliestų su puodo dugnu. Į puodą priberkite norimos žaliavos ir užpilkite geriamuoju vandeniu, kad apsemtų.

Puode - apversta stiklinė peleninė ir ramunėlių žiedai.

2 žingsnis. Ant paaukštinimo uždėkite neaukštą, bet kuo platesnių kraštų indelį. Jame rinksis hidrolatas.

3 žingsnis. Puodo kraštus gerai apsukite rankšluosčiu - puodas turės būti sandarus, kai ant jo uždėsite antrąjį indą. Prieš apsukant rankšluostį galite sudrėkinti, jis bus paslankesnis.

4 žingsnis. Ant puodo uždėkite antrąjį indą. Jo kraštai turi liestis su puodo kraštais, o rankšluostis juos nepriekaištingai užsandarinti.

Antrasis indas - stiklinis. Pro tokį patogiau stebėti puode vykstančius procesus.

5 žingsnis. Užkaiskite puodą ir šildykite maža ugnimi. Į antrąjį puodą nuolat dėkite ledo, o jam ištirpus šluoste išsausinkite ir įdėkite naujo. Stebėkite, kaip pildosi hidrolato indas ir ar puodo dugne esantis vanduo visas neišgaravo.

Pabaiga. Priklausomai, kiek pridėjote žaliavos ir pripylėte vandens, hidrolato gamybos laikas gali skirtis. Baikite tuomet, kai puodo dugne esančios žolelės dar drėgnos - saugokite, kad jos nepridegtų. Hidrolato koncentracija bus stipresnė, jei žaliavos įdėsite daugiau, o vandens pilsite tiek, kad šis ją apsemtų daugmaž piršto storio sluoksniu. Jei viskas pavyks gerai, turėsite nuostabaus kvapo gėlių vandenį, savo skoniu ir savybėmis toli gražu neprimenantį arbatos.

Gydantys kvapai

noreply@blogger.com (Pati sau) — Wed, 16 Feb 2011 17:02:00 +0000

Tik gyvi augaliniai kvapai gali abu dalykus: džiuginti nosį ir gydyti. Kvapai, kurie ne sukurti, o paimti tiesiai iš gamtos, niekada nebus įsprausti į vieną parduotuvės lentyną. Jie padės, kai skauda, kai ima nerimas, sunku susikaupti, bendrauti ar net pamilti. Jie puikiai tiks ir tiems, kas nori sau kvepėti.

Augalų eterinių aliejų ir kitų kvapiųjų substancijų mišiniai – tai būdas sujungti vertingiausius augalus į vieną kvapnią ir veiksmingą visumą. Jų darnia pagalba ypač kliovėsi Rytų medicina, negalavimų priežastis siejusi su žmogaus siela.

Penkių elementų teorija.
Kinų medicina

Paprasti jų receptai nurodo, kiek ir kokio eterinio aliejaus lašelių reikia įlašinti į 20 ml (1 valgomasis šaukštas) bazinio aliejaus (abrikosų kauliukų, sezamų, migdolų ar kt.). Gautuoju mišiniu galima kvėpintis, paskirstyti ant drėgno kūno, taip pat naudoti masažams, garinti ar tiesiog uostyti.

NERVINĖ ĮTAMPA IR JAUTRUMAS

Remiantis Rytų medicina, nervinė įtampa ir perdėtas jautrumas siejami su širdies ir kepenų organų veiklos sutrikimais. Jie liudija, kad Ugnies (širdis) ar Medžio (kepenys) elementuose buvo pažeista pusiausvyra. Ją gali padėti atstatyti sutrikimų priežastį šalinantys eterinių aliejų mišiniai.

Susierzinimas 2 ramunėlės 2 bergamotės 2 apelsino	Jaudinimasis 3 levandos 2 nerolio 1 bergamotės
Staigi psichologinė trauma 3 levandos 2 frankincenso 1 nardų	Išsekimas 3 kvapiųjų šalavijų 2 kipariso 1 levandos

PRASTA ATMINTIS IR KONCENTRACIJA

Žmogaus proto skaidrumas ir minčių skvarbumas priklauso nuo širdies, kraujo ir jo cirkuliacijos būklės, todėl tam labai svarbi gera blužnies, kasos ir inkstų veikla. Atsiradusius vidinės harmonijos sutikimus, taigi ir atminties bei koncentracijos stoką gali atkurti tam tikri eteriniai aliejai.

Pagalba mokantis 4 rozmarino 1 lauro 1 pipirmėtės	Užmaršumas 3 pušies 1 citrinos 1 rozmarino
Išsiblaškymas 3 frankincenso 2 pelargonijos	Vangumas 3 kvapiojo šalavijo 2 rozmarino

PASITIKĖJIMO IR SAVIGARBOS STOKA

Žmogaus savasties centras yra Ugnies elementui priklausanti širdis. Ji reguliuoja saviraišką, proto būseną ir palaiko visapusę emocinę harmoniją. Širdį bei jos funkcijas papildo Vandens elementas – inkstai, kurie veikia protą ir teikia ryžto bei pasitikėjimo savo jėgomis. Metalo elementui priklausantys plaučiai užtikrina žmogaus psichologinį stabilumą – jie produkuoja gyvastį ir optimizmą, o tai yra savigarbos šaltinis.

Intelektualinis nuvertinimas 3 rozmarino 2 lauro	Žema savivertė 2 rožės 2 jazmino
Žema moralė 2 čiobrelio 2 pušies 2 kedro	Drovumas 2 kadagio 2 čiobrelio

PYKTIS IR NUSIVYLIMAS

Dauguma eterinių aliejų, slopinančių nusivylimą, irzlumą ir pasipiktinimą, energetiškai veikia kepenis (Medžio elementas). Pagal Rytų mediciną pagrindinė Medžio elemento emocija yra pyktis. Pyktis gali būti ir naudinga kuriančioji energija, tačiau kai jos per daug (ar per mažai) prarandamas balansas. Norinti nuraminti pyktį, reikia atkurti kepenų produkuojamą energiją – žmogui įgimtas tolerancijos ir gerumo jėgas.

Dirglumas 2 apelsino 2 bergamotės 2 ramunėlės	Nepakantumas ir netolerancija 3 bergamotės 2 levandos 1 pipirmėtės
Jautrumas ir savigyna 4 kraujažolės 1 ramunėlės	Skausmas ir kartėlis 2 rožės 2 levandos 1 šlamučio

SANTYKIŲ PROBLEMOS

Visi penki elementai vaidina svarbų vaidmenį žmonių santykiuose – kuris vyrauja, priklauso nuo individualaus atvejo. Tačiau žmogaus emocinį pagrindą konstruoja bei visus jo santykius valdo Ugnies elementas. Jis yra proto ir širdies namai, kuriuose gimsta subtilus meilės ir džiaugsmo pajutimas.

Seksualinis šaltumas 3 jazmino 1 kvapiosios kanangos 1 santalo	Nesaugumas ir nenuolaidumas 2 pelargonijos 2 pačiulio 2 bergamotės
Pažeidžiamumas ir nepasitikėjimas 2 rožės 2 imbierinės citrinžolės 1 citrinos	Įsipareigojimo baimė 2 kmyno 2 kardamono 1 rožės

Pagal Gabriel Mojay „Aromatherapy For Healing The Spirit“.

Susiję straipsniai:

Kvepalai: iš pievos ar laboratorijos

Kliūčių ruožai kosmetikos etiketėse

noreply@blogger.com (Pati sau) — Fri, 04 Feb 2011 13:05:00 +0000

Baimindamiesi chemijos grožio indeliuose jau daugelis žinome, kad renkantis naują kremą, prausiklį ar šampūną reikia skaityti ne reklaminę pakuotės pusę, o tą, kuri sunkiai įmatoma ir primarginta sudėtingiausių cheminių terminų. Taip, juos sunku ne tik perskaityti, bet ir ištarti, o ką jau kalbėti apie neatrastą poveikį. Tačiau kito kelio nėra.

Grožio priemonės strandartizuota sudėtis, nors ir paini, yra vienintelė tiesa apie produktą. Tiesa, kliūčių ruožai ir ten išstatyti, tad kad galėtumėte jų išvengti, štai keletas įdomių ir naudingų dalykų:

Sudėtinės dalys sąraše vardijamos jų koncentracijos mažėjimo tvarka. Bet tai greičiausia jau žinote. Ko daugiausia visuomet bus parašyta pradžioje (vanduo, pavyzdžiui), o ko mažiausia - pabaigoje (būna, kad ten rikiuojasi baisieji konservantai arba, jei priemonė nuo chemijos švari, aktyvūs augaliniai komponentai).
Bet kuri sudėtinė dalis, kurios naudojama mažiau nei 1 proc., gali būti rašoma bet kur. Taigi, riba tarp didesnės koncentracijos ingredientų ir tų, kurių mažiau nei 1 proc., išsitrina.
Reklamose ir etiketėse vartojami žodžiai yra nekontroliuojami. Todėl pažadai atjauninti, išlyginti odą gali būti tušti. Taip pat nepatikimos frazės „dermatologiškai patikrinta“, „nealergizuojantis“, „švelnus“, „žolinis“, „natūralus“ ir panašiai. Vienintelė teisėta ir pagrįsta informacija ant pakuotės yra ingredientų sąrašas.
Kai kurios gaminyje naudojamos medžiagos gali būti priskiriamos ir vaistams, ir kosmetikai, taigi tokiais atvejais šis veiklusis ingredientas turi būti pirmas sąraše. Tačiau toks žymėjimas klaidina, nes tuomet atrodo, kad šio veikliojo ingrediento gaminyje daugiausia.
Po žodžiais „fragrance“ ar „parfume“ labai dažnai slepiasi šimtai pavojingų sintetinių ingredietų, kurie nėra nurodyti sąraše. Deja, kosmetikos gamintojus saugo prekybinės paslapties įstatymai, taigi viso sąrašo niekada nesužinosime. Lengviau šių žodžių vengti.
Jei atskirti chemijos prigrūstą etiketę nuo natūralios nėra bėdų, tuomet verta pasigilinti, kas toje natūralioje. Yra tam tikri ingredientai, kurie iš tiesų yra saugūs bei natūralūs, tačiau jokios naudos odai neteikia. Citrinos rūgštis, vanduo, glicerinas iš tiesų nėra tokie vertingi, kaip augaliniai aliejai, augaliniai ekstraktai, eteriniai aliejai. Jei pastarieji matyti tik etiketės pabaigoje, verčiau rinktis aukštesnės kokybės ekologišką prekę arba pasigaminti ją namuose.

Perprasti produkto sudėtį – nelengvas darbas, tačiau tai vienintelė patikimiausia ir tikriausia informacija iš visos, kuri yra pateikta ant indelio. Todėl išmintingiausia apsišarvuoti kantrybe ir, nepaisant produkto kainos, jį reklamuojančių supermodelių ir atliktų stulbinamų apklausų, išnagrinėti kiekvieną cheminį žodį. Tam pagelbės Google paieška ar viena griežčiausių bei patikimiausių kosmetikos saugumo duombazių „Skin Deep“.

Ir pabaigai, keli patarimai tyrimams palengvinti:

produktai, kurių ingredientus galima lengvai ištarti, tikėtina, yra nekenksmingi.
Kuo mažiau ingredientų, tuo geriau.
Jei nesinori studijuoti chemijos, geriau išsiaiškinti kompanijas, kuriomis galima pasitikėti.

Pagal Siobhan O'Connor, Alexandra Spunt „No More Dirty Look“, naturata.lt.

Susiję straipsniai:

Grožio indelyje - visas chemijos fabrikas
Kosmetikos pramonė - nepažabota nė per šimtmetį

Kosmetikos pramonė – nepažabota nė per šimtmetį

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 30 Jan 2011 10:36:00 +0000

Galbūt taip nutiko ir jums: vieną dieną atvertėte niekuomet nenagrinėtą kremo indelio nugarėlę ir bandėte įveikti daugiaskiemenius cheminius terminus. Greičiausia net neprireikė perskaityti viso sąrašo – gamintojas nė neslėpė, kad naudoja šiurkščius sintetinius ploviklius, naftos produktus, apie kuriuos visai nenutuokėte. Ir kai visas šis „grožis“ iš vonios persikėlė iš šiukšlinę, greičiausia susimąstėte, kodėl nuo jų niekas nesaugo.

Toji kosmetika, kokią mes ją įsivaizduojame dabar, neskaičiuoja nė šimto metų. Grožio pramonė stipriai išaugo po Pirmojo pasaulinio karo, kai mokslo pasiekimus chemijoje imta taikyti kasdieniame gyvenime. Tiesa, iki mūsų kraštų ši banga tuomet neatsirito, ir tai bene labiausia džiuginęs buvusios izoliacijos padarinys.

Tuo tarpu JAV išgyveno tikrą bandymų su žmonėmis laikotarpį. Iki 1906 metų bet kokios priemonės grožiui ar sveikatai taisyti buvo laisvai prieinamos kiekvienam. Nenuostabu, kad augantis apsinuodijimų, ligų ir mirčių skaičius kėlė paniką, todėl 1906 metais buvo priimtas pirmasis įstatymas, ribojantis cheminių priedų naudojimą maiste ir vaistuose.

Tačiau kosmetika liko be įstatymo auklės, taigi jos gamintojai ir toliau lobo. Rinkoje pasirodė neįtikimomis galiomis pasižyminčių grožio produktų, galinčių išspręsti pačias įvairiausias problemas. Lazda tvojo kitu galu. „Lash Lure“ antakių ir blakstienų dažai vartotojams sukėlė akių pažeidimus, aklumą ir vieną mirtį. „Kormelu“ depiliacinis kremas, paaiškėjo, sudėtyje turėjo žiurkių nuodų, kurie yra kancerogeninės medžiagos.

1933 m. nuo „Lash Lure“ dažų apako keletas moterų, viena jų mirė.

Į tai reikėjo skubiai reaguoti, todėl apie 1930-uosius metus buvo įkurta ir šiandien veikianti FDA (Maisto ir Vaistų priežiūros Agentūra), pradžioje užsiėmusi tik maisto ir vaistų kontrole. Kad į jos akiratį patektų ir kosmetika, prireikė tikros nacionalinės tragedijos: pavartoję „stebuklingos“ priemonės su antifrizo nuodams prilygusiu ingredientu, mirė daugiau kaip šimtas žmonių, tarp jų ir vaikai.

Po 1930-ųjų, kelių dešimtmečių bėgyje, kosmetikos kontrolės politika buvo tobulinama naujais aktais ir pakeitimais. Tiesa, šiandien ji būtų skaidri kaip stiklas, jei 1973-aisiais butų buvusi priimta ambicinga įstatymo pataisa. Ją pasiūlęs demokratų senatorius reikalavo tikrinti produktus prieš jiems patenkant į rinką, kosmetikos gamintojus įpareigoti teikti visą sudėtinių dalių sąrašą ir būti atskaitingiems FDA. Tačiau kosmetikos magnatams to buvo per daug, todėl jų pastangomis pataisa buvo numarinta.

Jei produktas saugus, kodėl priešintasi atskleisti jo sudėtį?

Taigi šiandien kosmetikos kontrolės srityje vyrauja panašūs veiklos principai, kaip ir praėjusiame amžiuje. Vadovaujantis FDA nuostatomis, kosmetikos kompanijos privalo pateikti įrodymus, kad jų produktas saugus. Jei taip nėra, apie tai reikia nurodyti gaminio etiketėje. Esate tokią etiketę matę?

Vienintelė labiausia patikima informacija, kurią galima gauti iš gamintojo, yra tas liežuvį laužiantis sudėtinių dalių sąrašas, pateiktas produkto etiketėje. Tačiau jei nenumatote, kaip šie ingredientai ar jų junginiai ilgainiui gali paveikti jūsų sveikatą, žinokite, kad to nežino nei patys gamintojai, nei kontrolieriai.

Šaltinis FDA.

FDA interneto svetainėje juodu ant balto parašyta: išskyrus tam tikrus dažiklius ir kelis uždraustus ingredientus, kosmetikos gamintojas iš esmės gali naudoti bet kokią žaliavą kaip kosmetikos ingredientą ir parduoti produktą be patikrinimo. Taigi negailėkite šiukšlinėje atsidūrusių nepatikrinto veikimo bombų – jos nesukurtos galvojant apie jus.

Pagal Siobhan O'Connor, Alexandra Spunt „No More Dirty Look“.

Aliejai ir jų mišiniai lūpoms

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 16 Jan 2011 10:52:00 +0000

Ne kiekvienas vyriškis pripažins, tačiau kone kiekviena moteris galės patvirtinti, kad ypač žiemą tenka sukti galvą dėl sausų ir skilinėjančių lūpų. Tiesa, lūpų odelės lupimasis gali būti ir natūralus jos atsinaujinimo procesas, tačiau kai savaičių savaites jos pleišėja, yra šiurkščios ar net įtrūksta, būtina imtis gydymo priemonių.

Kadangi lūpų oda ypač plona ir jautri, nuo šalčio ir vėjo jas reikia saugoti ypač atidžiai. Padėti gali įvairūs lūpų balzamai, vazelinai, tačiau kad jie neveiktų priešingai – nesausintų odos, svarbu pasidomėti kokybe. Jei ne – verčiau riktis gyvosios kosmetikos priemonę ir ją pasigaminti namuose.

Lūpas saugantys aliejai

Lūpoms prižiūrėti tinka riebūs, tiršti ir giliai maitinantys aliejai. Tai žieminiai sviestmedžių aliejus, murmuru, mango sviestas, kakavos sviestas. Iš skystųjų aliejų lūpoms ypač vertingas ricinų aliejus, kuris suformuoja apsauginę plėvelę ir saugo nuo išdžiūvimo. Jautrią odelę stipriai regeneruoja, drėkina ir stangrina mėlynių sėklų, kokoso aliejus, sojų gemalų CO2 ekstraktas.

Į namie gaminamas lūpų priežiūros priemones vertėtų nepagailėti įdėti fitolių – aliejų, kuriuose buvo mirkyti vaistingieji augalai. Tam puikiai tinka medetkų, jonažolių, vaistinių ramunių fitoliai, taip pat tinka šių augalų CO2 ekstraktai.

Kad lūpų balzamas taptų dar efektyvesnis, o jo teikiama apsauga – dar didesnė, aliejų mišiniai praturtinami bičių vašku. Galima naudoti įprastą bičių vašką arba jį pakeisti prabangiu ir kvapniu gėlių vašku – rožių, jazminų, tuberozų, karnaubų ir kitais. Lūpų balzamo gamybos pabaigoje į jį dar įlašinus vitamino E, jis taps ne tiks stabilus ir ilgiau neges, bet ir stipriau saugos trapią lūpų odą.

Mišiniai

Norint pasigaminti veiksmingą lūpų priežiūros priemonę nereikia turėti daug aliejų ar kruopščiai dozuoti sudedamąsias dalis. Lūpas galima tepti ir grynu mango sviestu ar sviestmedžio aliejumi. Jei norisi kietesnės ir patvaresnės konsistencijos, mango sviestą galima sumaišyti su ištirpdytu bičių vašku.

Į ricinos aliejų įmaišius sojų gemalų CO2 ekstrakto ir vitamino E, išeis nuostabus, lūpas saugantis ir putlinantis lūpų balzamas. Tokį skystą mišinį galima sukietinti vašku, paskaninti kakavos sviestu, pakvėpinti vanilės ar kitu mėgiamu eliksyru.

Technologija

Lūpų balzamams be bičių vaško gaminti svarbių instrukcijų nėra. Aliejus tereikia sumaišyti, o jei naudojami aliejai-sviestai, juos lėtai ištirpdyti vandens vonelėje.

Jei į balzamus dedamas bičių vaškas, jo proporcijos priklauso nuo norimos lūpų balzamo konsistencijos. Norint pagaminti 15 ml kieto lūpų balzamo bičių vaško reikės daugmaž 3 gramų, kitų aliejų – apie 12 mililitrų. Jei norima kreminės konsistencijos, bičių vaško užtenka apie 1 gramą.

Beje, balzamus kietina ne tik vaškas, bet ir aliejai-sviestai, kurie normaliame būvyje yra kieti. Ir nors mišinio gamybos metu jie išlydomi, vėsdami vėl kietėja ir tirština visą aliejų mišinį. Kuo tokių aliejų bus daugiau, tuo gaminys bus kietesnis.

Lūpų balzamas su medumi (15 ml)

3 g vaško

4 g mango sviesto

8 ml erškėtrožių aliejaus

3 lašai vitamino E

medaus (ant šaukštelio galo)

Indelyje, įmerktame į kaistantį vandenį, pirma ištirpdomas vaškas, o jam bebaigiant lydytis įdedamas mango sviestas. Kai abi medžiagos tampa skystos, indelis iškeliamas iš vandens, įdedama šiek tiek medaus, supilamas erškėtrožių aliejus ir pabaigoje įlašinamas vitaminas E. Viskas gerai išmaišoma ir supilama į indelį.

Žiemos kosmetika

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 09 Jan 2011 18:32:00 +0000

Nors žiema jau perkopė į antrąją pusę, šaltukas lauke vis dar braido žemiau nulio, o namuose dar garuoja radiatoriai. Ir jei tokiu metu su oda nesusikalba net prabangiausi kremai, vadinasi apie žieminę odos priežiūrą kalbėti nėra per vėlu.

Kaip ten bebūtų, žiema, su kiemo džiaugsmais ir šventiniu šurmuliu atneša ir šio to tokio, nuo ko tenka slėptis namuose ar šiltose kailinių apykaklėse. Atšiaurus, net stingdantis šaltis lauke ir maloniai šiltas, bet sausas oras namuose net sveikiausią odą priverčia trauktis ir sausėti. Tiesa ta, kad tokie temperatūrų ir drėgmės svyravimai tiek žmogaus organizmui, tiek jo odai yra nemenkas išbandymas, todėl visiškai natūralu, kad jūsų gražuolė oda staiga tampa aikštinga, lyg paauglės mergaitės.

Odos priežiūra žiemą yra ypatinga ir reikalauja nemažai kantrybės. Vasarą, kai vitaminai auga tiesiog ant medžių, o saulė lepina ne prasčiau už grožio saloną, oda švyti ir be menkiausių pastangų. Iš namų galima išbėgti ir nė nepalietus jos kosmetiniais tepalais, aliejais ar grožio mišinukais. Tačiau žiemą, atrodo, kuo beteptum, kokias iki šiol stebuklus krėtusias priemones bedėtum, ji vis dirgli, sausa, bešerpetojanti.

Laimei, natūralios kosmetikos aruode yra žaliavų ir substancijų, padedančių išgyventi mūsų klimato juostos problemas. Jei, pavyzdžiui, kokosų aliejus yra laikomas tikru vasaros aliejumi, tai žiemos aliejais yra tituluoti visi kieti ir maistingi sviestiniai aliejai. Taigi plačiau apie juos.

Sviestmedis. Nebus pasakyta per skambiai, jei sviestmedžio aliejų (Vitellaria paradoxa) pavadinsime tiesiog sukurtu žiemai. Vasarą jis gali būti (ir dažnai yra) per sunkus ir riebus odai, tačiau žiemą jo pakeisti kuo kitu sunkiai įmanoma. Vienintelis nepatogumas – jo kieta konsistencija. Tikras stabiųjų sviestmedžių aliejus yra panašus į sušalusį sviestą, todėl tokiu tepti veidą, kūną, rankas reiktų daug kantrybės ir užsispyrimo. Išeitys yra dvi. Naudoti galima kitą sviestmedžio porūšį – nilinį sviestmedį (Vitellaria paradoxa nilotica), kuris išties primena kremą, tačiau jo sudėtyje šiek tiek mažiau stearino (maitinančiojo elemento). Nepaisant to, jis puikiai tinka suskirdusiai, sausai odai prižiūrėti. Ir visgi, jei norisi patirti kone įstabaus, kad ir kieto sviestmedžio poveikį, jį galima praskiesti (iki 30 proc.) skystu augaliniu aliejumi. Tam tinka sezamų, migdolų, simondsijų ir kiti baziniai aliejai, kurie gerai išmaišyti, kone ištrinti su sviestmedžiu, pavers jį puria ir patogia naudoti grožio mase.

Kiti sviestai. Tokie pat pagiriamieji žodžiai gali skambėti ir kitiems aliejams-sviestams: mango, kakavos, kombo sviestui. Kiečiausias jų – kakavos, todėl norint jį naudoti mišiniuose, reikia atsargiai pašildyti vandens vonelėje, kol suskystės. Kitus taip pat geriausia naudoti mišiniuose su skystaisiais aliejais. Maišyti galima ir visus tarpusavyje, pridėti sezamų, erškėtrožių aliejų, įlašinti kelis lašelius levandų eterinio aliejaus ir turėsite nuostabų žieminį paltą odai.

Hidrolatai. Nuo atšiauraus oro ir jo padarinių galima saugotis riebiais rankų darbo kremais, tačiau nuo sauso oro puikiai gelbsti hidrolatai. Juos galima nešiotis rankinėje, turėti darbo stalčiuje, jei norite – ant stalo ir purkštis, kiek tik širdis geidžia. Be abejo, juos būtina naudoti prieš tepant aliejų mišinį ant odos, tačiau esant sausam patalpų orui – ir bet kada dienos metu. Šiam ritualui tinka odą drėkinantys ir raminantys levandų, hamamelių, santalų, rožių, jazminų, čampakų, pelargonijų hidrolatai. Rinktis galima ir pagal kvapą, tada jie ne tik gaivins odą, bet ir skaidrins jausmus.

Skystieji aliejai. Nakčiai arba kai esate namuose ir nereikia saugotis besikandžiojančio gūsingo vėjo, odą galima maitinti lengvais ir gydančiais skystaisiais aliejais. Beje, jie taip pat tinka ir nakčiai, kad oda atsigautų ir pasimėgautų įvairove. Šiems tikslams galima susimaišyti aliejų mišinį iš sezamų, erškėtrožių, šaltalankių aliejų ir lašelio rožių absoliuto ar pelargonijų eterinio aliejaus. Toks aliejus bus įstabaus kvapo ir regeneruos odą per visą naktį. Pabudus ryte ją vėl galėsite atgaivinti hidrolatu, apvilkti švelniu sviestmedžio kremo paltu ir pirmyn į darbus!

Žieminės dovanų idėjos

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 19 Dec 2010 14:08:00 +0000

Visi kaip susitarę tvirtina, jog rankų darbo dovanos vertesnės už bet kokią prekybos centro išdaigą. Todėl kai vieni siurbčioja karštą kalėdinį vyną, tu rymai po blankia šviesele ir jas gamini. Vakaras po vakaro kuri, bandai, pilstai, uostai, maišai. Ir vis galvoji, kad tik patiktų, kad tik padėtų. Ir be galo pamilsti tą gaminį ir kartu tą žmogų. Tai štai kokia tos dovanos vertė: ne rankų darbo, o gražių emocijų ir jausmų mišinys.

Ir nors greičiausia visos dovanos jau įsisupusios į rausvą popierių ir išslapstytos kuri kur, štai keletas rankų darbo kremų idėjų, kuriomis naminiais žiemos vakarais galima pasinaudoti.

***

Žiemos kremas

Stabiųjų sviestmedžių aliejus

Nilo sviestmedžių aliejus

Mango sviestas

Kakavos sviestas

Kombo sviestas

Kokosų aliejus

Sezamų aliejus

Erškėtrožių aliejus

Levandų eterinis aliejus

Vienas nuobodžiausių dalykų gaminant tokį sviestinį kremą – iš anksto numatyti sudėtinių dalių proporcijas. Kur kas įdomiau yra leisti sau improvizuoti ir, vieno įdėjus mažiau, kito daugiau, kurti vis kitokį mišinį. Juolab, kad technologija nereikalauja laikytis tikslumo, svarbu nepadauginti eterinio aliejaus (1 proc. mišinyje: 4 lašai į 20 ml).

Kremas giliai maitina, puikiai saugo odą nuo šalčių ir gydo ypač sausą, sudirgusią odą. Tinka tiek, veidui, tiek kitoms sausoms vietoms tepti. Puikus žiemos kremas vaikams.

***

Maitinantis rankų kremas

Sojų vaškas

Kokosų aliejus

Kakavos sviestas

Migdolų aliejus

Sezamų aliejus

Daugiausia šiame recepte - sojų vaško, tad jį reikia ištirpdyti ir pagal norą pridėti kitų kvapnių ir naudingų aliejų. Maišyti, kol ims stingti ir supilstyti į indelius.

Kakava švelniai kvepiantis šis rankų kremas yra skalsus, maloniai padengia rankų odą ir veiksmingai ją ramina.

***

Balansuojantis kremas (30 ml)

8 ml lazdyno riešutų aliejaus

4 ml vynuogių kauliukų aliejaus

4 ml dygminų sėklų aliejaus

4 ml medetkų fitolio

8 ml eglių spyglių hidrolato

2,5 g bičių vaško

4 lašai vitamino E

4 lašai šalavijų eterinio aliejaus

2 lašai rozmarinų CO2 ekstrakto

Viename inde, įstatytame į vandenį, pašildyti bičių vašką su aliejais, kitame – hidrolatą. Kai vaškas aliejuje ištirps, išimti indus ir, maišant aliejaus indą, lėtai supilti vandenį. Nuolat maišyti, kol atvės, tuomet sulašinti vitaminą E, eterinį aliejų ir rozmarinų ekstraktą.

Kremas reguliuoja odos riebalų gamybą jos nesausindamas, tinka esant giluminiams sudirgimams, spuogeliams, aknei.

***

Regeneruojantis kremas (30 ml)

8 ml sezamų aliejaus

5 ml nakvišų aliejaus

4 avokadų aliejaus

3 kraujažolės fitolio

8 ml ramunėlių hidrolato

2,5 g bičių vaško

4 lašai vitamino E

4 lašai pelargonijų eterinio aliejaus

2 lašai rozmarinų CO2 ekstrakto

Gamybos būdas toks pats, kaip ir „Balansuojančiojo kremo“.

Kremas jaunina, atkuria ir stangrina odą. Lengvai geriasi, gerai saugo nuo šalčio. Tinka visiems odos tipams.

***

Gražių Jums švenčių!

Aliejų mišinys sužvarbusioms rankoms

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sat, 04 Dec 2010 13:54:00 +0000

Artėjančią žiemą beveik pirma kalendoriaus praneša mūsų rankos. Vos paspaudus šaltukui jos ima šerpetoti, sudirgsta, todėl joms reikalinga ne tik vilnonė, bet ir sodrių aliejų pirštinė. Ypač riebūs ir tiršti aliejai-sviestai, bičių ir kitoks vaškas – tai tos priemonės, kurios patikimai stoja prieš speigą.

Šaltu oru rankų odai prižiūrėti tinka visi kietieji aliejai-sviestai: sviestmedžių, mango, kakavos, kombo. Šiuos aliejus išsukus su skystaisiais – sezamų, nakvišų ar kitu – gaunamas medaus tirštumo rankų kremas. Jei reikia dar stipresnės apsaugos, šiame mišinyje galima ištirpdyti bičių vaško – jis ant odos suformuos apsauginę plėvelę ir apsaugos nuo atšiauraus aplinkos poveikio.

Kvapnus rankų aliejus

5 g kakavos sviesto
4 g sviestmedžių aliejus
7 g kokosų aliejus
5 ml sezamų aliejus
2,5 g bičių vaško (nebūtinai)
8 ml ramunėlių hidrolato (nebūtinai)
5 lašai vitamino E (jei nenaudojamas hidrolatas, nebūtina)

Bičių vašką ištirpdyti aliejuose ir į gautą mišinį įpilti iki tos pačios temperatūros pašildytą hidrolatą. Maišyti, kol atvės ir tik tuomet įlašinti vitamino E. Jei bičių vaškas ir hidrolatas nenaudojamas, tereikia pašildyti kakavos sviestą, jame išsukti kitus aliejus ir gaminys baigtas. Jei pasitepus aliejų pagrindu pagamintu kremu bijoma ištepti paviršius, tereikia popierine servetėle nusausinti ant delnų ir pirštų galiukų esantį jo perteklių.

***

Kiti mišiniai rankoms

I

30 g sviestmedžių aliejaus
10 ml nakvišų arba agurklių sėklų aliejaus
10 ml sezamų aliejaus
10 lašų kvapiosios kanangos (Ylang ylang Extra), citrinų, Provanso levandų ir/ar pelargonijų eterinių aliejų (pasirinktinai)

Sviestmedžių aliejų išsukti su skystaisiais aliejais iki vientisos masės, įlašinti eterinius aliejus ir gerai išmaišyti. Sukūrė „Kvapų namai“.

II

30 g sojos vaško
5 g sviestmedžių aliejaus
5 g migdolų aliejaus
8 lašai norimo eterinio aliejaus

Visus aliejus ištirpdyti indelyje, gerai išmaišyti ir jiems bepradedant stingti įlašinti eterinių aliejų. Sukūrė „Gyvoji kosmetika“.

III

4 g bičių vaško
20 g kokosų aliejaus
20 ml migdolų aliejaus
8 ml sezamų aliejaus
8 lašai pelargonijų, pačiulių ar kito eterinio aliejaus

Ištirpdyti kokoso aliejų ir bičių vašką, į juos supilti skystuosius aliejus ir maišyti, kol atvės. Pabaigoje sulašinti eterinius aliejus. Sukūrė „Biokosmetikos akademija“.

IV
Kaukė rankų odai

2 arbat. š. medaus
2 arbat. š. hamamelių hidrolato
4 lašai levandų, kvapiosios kanangos arba citronų eterinio aliejaus

Sumaišyti visas sudedamąsias dalis. Švelniai įmasažuoti šiuo kremu rankas. Palaikyti 20 – 30 minučių, po to nuplauti šiltu vandeniu (be muilo). Sukūrė „Kvapų namai“.

Pagalba „tomis dienomis“

noreply@blogger.com (Pati sau) — Fri, 03 Dec 2010 21:51:00 +0000

Dažnai mėgstama sakyti, kad mėnesinės – ne liga. Ir nors iš tiesų jos yra lytinės sveikatos ženklas, kai kurioms moterims ši „sveikata“ kas mėnesį užgeriama sauja piliulių. Jei vaistais malšinamas skausmas – ne besidangstanti moteriška negalia, jį galima sušvelninti ir aromaterapija.

Tam tikri eteriniai aliejai, jų mišiniai gali palengvinti „tas dienas“. Masažui jie galėtų būti naudojami skiedžiant su migdolų ar sezamų aliejumi iki 3 proc. koncentracijos (8 lašai į 10 ml pasirinkto aliejaus). Masažuoti reiktų ne tik pilvo sritį, bet ir apatinę nugaros dalį.

Mėnesinių skausmai. Nuo mėnesinių skausmų veiksmingai gelbsti šilti vandenyje išmaišytų eterinių aliejų kompresai, dedami ant pilvo. Tokiu antispazminiu poveikiu pasižymi balzaminių kėnių, ciberžolės, baziliko, mairūnų, levandų, ramunėlių, jazminų eteriniai aliejai. Atpalaiduojamai veikia su šiais aliejais atliekami apatinės nugaros dalies bei pilvo masažai.

Kai kurie spazmus švelninantys aliejai gausina mėnesines. Jie naudingi, jei „tos dienos“ užtruko ar jų laukiama, tačiau vengtini, kai kraujavimas ypač intensyvus. Tokie eteriniai aliejai yra kvapiųjų, vaistinių šalavijų ir miros. Šiuos, o dėl atsargos ir bazilikų, pankolių bei rozmarinų eterinius aliejus geriau naudoti menstruacinio ciklo pradžioje.

Gausus kraujavimas. Kraujavimą gali padėti sumažinti kiparisų, pelargonijų, rožių aliejai. Pastarasis sėkmingai sprendžia kone visas moteriško ciklo problemas: reguliuoja periodiškumą, negausina ir nemažina tėkmės, stiprina gimdą. Įsismarkavusį kraujavimą gali numalšinti ir arbatos. Geriamas trikertės žvaginės žolelių užpilas gali padėti sumažinti mėnesinių gausą, o ją lydintį skausmą įveikti dirvinio asiūklio užpilas.

Ciklo sutrikimai. Nuo menstruacinių sutrikimų sinergiškai veikia juodųjų eglių bei paprastųjų pušų eterinių aliejų mišinys. Jei vargina ir sunkios mėnesinės, galima taikyti ilgesnę terapiją. Nuo 4 iki 14 ciklo dienos kasdien pilvą tepti kvapiųjų šalavijų eterinio aliejaus tirpalu, o nuo 15 iki 28 dienos masažui naudoti kadagių, pušų ir bergamočių eterinių aliejų mišinį baziniame aliejuje.

„Toms dienoms“ galima ruoštis iš anksto. Apie jų artėjimą signalizuojančius besikaupiančius skysčius veiksmingai varo kiparisų eterinis aliejus – jo švelniu mišiniu galima išsitrinti dar drėgną kūną po vonios. Jei namuose yra dirvinių asiūklių, raudonėlių, bruknių lapų, pipirmėčių, apynių, šalavijų, rugiagėlių, takažolių arbatos, jos puodelis taip pat gali palengvinti artėjantį mėnesio išbandymą.

Rožės serumas – trapiai odai ir sielai

noreply@blogger.com (Pati sau) — Mon, 01 Nov 2010 16:58:00 +0000

Kas gali būti moteriškesnio ir subtilesnio už rožę. Jos aromatu puošiasi prabangių kvepalų puokštės, rožių vandeniu gardinami desertai, aromaterapijoje visiškai atvirai kalbama apie afrodiziakines šio kvapo galias. Tačiau nuostabiausia, kad rožės poveikis visa apimantis: ji keičia jausmus, kūną, odą, ir net sunku nuspėti, nuo jos prisilietimo ar vien tik kvapo šie pokyčiai vyksta.

Rožių aliejus greičiausia buvo pirmasis, išgautas iš gėlės žiedo. Jis ypatingai brangus, nes trapiems žiedams paveikti reikalingos švelnios ir kartu veiksmingos technologijos. Jų pagalba išspaustas lašas šio raudonojo aukso yra ypač kvapnus ir koncentruotas, todėl vos vienas kitas grožio priemonėje daro stebuklus.

Rožių kvapas gydo emocines žaizdas, išsiskyrimo skausmą, grąžina gyvybines jėgas. Taip pat rožės veikia ir odą: drėkina, ramina, gydo uždegimus, atitolina senėjimo procesus. Gaivinantis, budinantis ir tonizuojantis rožių aliejus tinka visų tipų odai, tačiau ypač pravartus sausai, jautriai ir stangrumą praradusiai odai. Derinamas su rožių vandeniu ir kitais stipriai regeneruojančiais aliejais jis tampa puikiu odos jaunytės serumu, įžiebiančiu odos spindesį.

Rožių serumas

Simondsijų aliejus
Erškėtrožių aliejus
Šaltalankių uogų aliejus
Rožių hidrolatas

Damaskinių rožių otas
Rozmarinų ekstraktas
Augalinis vitaminas E
Ekologiškas skystas emulsiklis (nebūtinai)

Erškėtrožių aliejus stangrina, regeneruoja ir atgaivina papilkėjusią odą, šaltalankiai – minkština, gydo ir yra vieni stipriausių antioksidantų. Rozmarinų ekstraktas pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis ir kartu su vitaminu E saugo odą nuo ankstyvo senėjimo. Visi šie grožio mililitrai, ištirpę odai imliame simondsijų aliejuje ir praturtinti rožių substancijomis labai moteriškai ir paslaptingai kreipia trapų grožį jaunystės ir švytėjimo link.

Nuotrauka iš čia.

Riebios odos priežiūra

noreply@blogger.com (Pati sau) — Sun, 31 Oct 2010 13:57:00 +0000

Odos riebalai yra natūralus jos apsauginis sluoksnis, veikiantis kaip užkarda nuo išorinių veiksnių ir suteikiantis sveikatos bei grožio. Riebalų trūkumas, taip pat kaip ir perteklius, odai yra žalingas. Kai liaukutės jų gamina per mažai, oda netenka savo apsaugos, ima šerpetoti ir tampa atvira infekcijoms. Kai riebalų gaminama per daug, atsiranda spuogų, inkštirų ar išsivysto uždegimas.

Tam tikros augalinės substancijos pasižymi unikaliu poveikiu reguliuoti odos riebalų gamybą ir naikinti uždegimus sukeliančias bakterijas.

Riebiai odai prižiūrėti vertėtų rinktis jos nežalojančias, švelnias, tačiau veiksmingas priemones. Kasdieniam prausimuisi ypač naudingas vandeniu skiestas Gasulo molis. Iš šio molo ir hidrolato sumaišyta tyrelė yra puiki kaukė, švelniai šalinanti riebalų perteklių ir sutraukianti poras.

Bene subtiliausiai ir švelniausiai odą veikia gėlių vandenys – hidrolatai, kurie purškiami ant odos nusiprausus ar bet kada dienos metu ne tik ją gaivina, drėkina, bet ir turi terapinį poveikį. Riebiai odai ypač tinka odos blizgesį mažinantis mastikos, valantis ir riebalų gamybą reguliuojantis rozmarinų, nuostabiai kvepiantis sutraukiantis nerolio ir ramunėlių, tonizuojantis hamamelių, anibakterinis kedrų hidrolatas.

Iš augalinių aliejų riebiai odai labiausia rekomenduojami riešutų ir sėklų aliejai. Neskiestus patogu naudoti lazdynų, graikinių riešutų, simondsijų aliejus, mišiniuose tinka puiklapių, dygminų, vynuogių sėklų aliejai. Uždegimus gydo ir poras sutraukia medetkų fitolis, kurį galima naudoti gryną arba mišiniuose su kitais aliejais.

Bet kurio aliejaus ar jų mišinio veikimą sustiprina gerai pasirinktas eterinio aliejaus lašas. Tam tinka riebalų gamybą reguliuojantis šalavijų, greipfrutų, uždegimus gydantis levandų, dezinfekuojantis kedrų, santalų, antibakterinis kiparisų, laurenių, arbatmedžio eterinis aliejus.

Galima išbandyti tokios sudėties riebios odos aliejų:

Lazdyno riešutų aliejus
Vynuogių sėklų aliejus
Dygminų aliejus
Medetkų fitolis
Šalavijų eterinis aliejus

Kaip ir visus aliejus, skirtus odai prižiūrėti, juos būtina tepti ant drėgnos ir švarios odos. Drėgnu odos paviršiumi aliejus tepasi lengvai ir jo tereikia vos lašelio, be to, tik dėl drėgmės jis taip geriai susigeria ir nepalieka riebios plėvelės.

Ir pabaigai: ar žinojote, kad riebi oda sensta lėčiau? Bėgant metams odoje drėgmės ir riebalų vis mažėja, tad riebios odos savininkės jų išlaiko daugiau ir ilgiau išsaugo jaunystę.

Nuotrauka iš čia.

Kvepalai: iš pievos ar laboratorijos?

noreply@blogger.com (Pati sau) — Tue, 12 Oct 2010 13:37:00 +0000

Pasukus natūralios, sveikos ir sąmoningos gyvensenos keliu kartais tyliai suspurda moteriška baimė tapti šventa perregima būtybe. Kai ryškūs pieštukai suslapstyti ir pamiršti, o natūralus grožis dar tik mokosi skleistis savarankiškai, kvapas tampa ta jautria tema, kurią norisi išspręsti tinkamai.

Toms, kam gyvos substancijos jau seniai nebėra tik žaidimas ant kūno, tikrų kvepalų paieškos dažnai verčia nuleisti rankas. Nieko keisto, nes kvapų pasirinkimas siaurėja: negyvi, laboratorijose pagaminti parfumuoti vandenys stoja į vieną gretą su amžinos jaunystės kremais, neturinčiais nei nieko tikro, nei nieko sveiko.

Kvapai, su kuriais susiduriame parduotuvių lentynose iš tiesų nėra tikrų gėlių, citrusų ar prieskonių aromatai, o tik jų klonai. Savo modernioje laboratorijoje šį perkūrimo aktą atlieka žmogus baltu chalatu: jis chemiškai išoperuoja gyvo kvapo molekulę, išdėlioja jos formulės seką ir, pasitelkdamas sintetinius elementus, sukuria surogatinį jos brolį.

Kelių tokių kvapų imitacijų mišinys išties džiugina pardavėjus. Lentynose jis gali stovėti metų metus, nekeisti struktūros lėktuvo nešiojamas po visą pasaulį. O kvapas? Niekas neužginčys, kad šie buteliukai kvepia. Tačiau tikrai ne visa levandos, apelsino ar pipiro esybe. Pagamintas kvapas sintetinis, prigesintas, be charakterio. Tai lyg vynas iš miltelių, bet juk ne to tikitės atsidarę jo butelį.

Kvepalininkystė, kaip kavos, arbatos ar vyno gamyba yra neatsiejama nuo istorijos, kultūros ir netgi religijos. Kvapiųjų tepalų, eliksyrų ir aliejų gamyba prasidėdavo nuo laukinio augalo, kuris, parneštas iš atokiausios viršukalnės, buvo mirkomas arba distiliuojamas, kol švelniai išskleisdavo savo aromatą. Šis aromatas, ištirpęs aliejuose ar vaškuose, turėdavo garbės gulti ant faraonų kūnų, besimeldžiančiųjų rankų, taip priartindamas šių žmonių sielas dievams.

Taip kvapas veikė tikruosius jo kūrėjus ir pateptuosius. Augalo vibracijų prisotinta kvepianti molekulė ne tik apgaubdavo kūnus, bet ir suvirpindavo subtiliuosius energetinius lygmenis. Gydyti, raminti, džiuginti, gundyti – per uoslę gyvas kvapas nė nejuntant persmelkia pasąmonę, kuri ima žadinti prigęsusius jausmus, skatinti veiksmus, padėti keistis.

Nepaisant mokslo pažangos, šis senas kaip pasaulis gamtos kvapas niekur nepradingo. Jis kaip ir augo, taip ir auga pačiomis sunkiausiomis sąlygomis Alpių viršukalnėse, laukinėse pievose. Eterinių aliejų turtingus augalus iki šiol nedidelės bendruomenės renka rankomis, distiliuoja savo ūkiuose, moterų kooperatyvuose.

Juos užuosti galima ir šiandien. Pradžioje jie gali pasirodyti stiprūs, kaprizingi, saviti. Ir tai bus tiesa – jie nesukurti, o gimę būti. Ugdyti ir pratinti uoslę prie gyvo eterinio aliejaus, eliksyro ar aromatinio tepalo yra tas pats, kaip ieškoti bendrumų tarp savęs ir pirmą kartą matomo žmogaus. Ilgainiui su kiekvienu ima rastis savitas ryšys, gyva emocija ir atsidavimas, kuris nė neprilygsta tam, ką jaučiame sintetiniams produktams.

Nuotraukos iš: beautyiswellness.com, tkvg-english.blogspot.com, egiptologia.com, kurtschnaubelt.com.

Susiję straipsniai:
Gydantys kvapai

Purus sviestmedžio kremas

noreply@blogger.com (Pati sau) — Thu, 07 Oct 2010 14:30:00 +0000

Kai oras vėsta, o oda maldaute maldauja įsisiausti į purų bei minkštą kremo glėbį, būtent tokį galima visai lengvai pasigaminti namuose. Tiesa, įprasto kremo sudedamųjų dalių čia nėra – viskas pagaminta iš aliejų. Tačiau, priešingai nei kitus, šį aliejų mišinį galima kabinti piršto galiuku – tai nuostabiausia, ką užsispyrėlėms vartotojoms gali dovanoti aliejai-sviestai.

Aliejai-sviestai ar dar kitaip vadinami kietieji aliejai – tai ypač tirštos ar netgi kietos konsistencijos aliejai, kurie, maišomi su skystais aliejais, įgauna kreminį pavidalą. Būtent dėl tokios, į įprastus kremus panašios konsistencijos šie aliejų mišiniai populiarūs tarp tradicinės kosmetikos gerbėjų.

Tačiau tai nevienintelė priežastis. Kietieji sviestai giliai maitina, minkština odą, saugo ją nuo išorinių veiksnių, padeda išlaikyti odos drėgmę. Nors vasarą jie daugeliui per sunkūs, šaltuoju metų laiku be jų išsiversti neįmanoma.

Purus sviestmedžio kremas

Sviestmedžio aliejus

Kombo sviestas

Sezamų aliejus
Simondsijų aliejus

Avokadų aliejus

Levandų eterinis aliejus

Kremo maišymo technologija paprasta. Visų pirma reikia gerai ištrinti kietuosius sviestus, o tuomet po truputį pilti skystuosius aliejus. Svarbu nuolat maišyti, kad visos dalys pasiskirstytų tolygiai. Kitais atvejais į tokį mišinį dar pilama hidrolato (jis irgi puikiai išsimaišo!). Pabaigoje belieka įlašinti eterinio aliejaus ir kremas baigtas.

Tiesa, proporcijos – tai kiekvienos kūrybos reikalas. Jei daugiau kietųjų sviestų – kremas tirštesnis, sunkesnis, jei daugiau skystų – jis minkštesnis, subtilesnis. Tik eterinio aliejaus vertėtų nepadauginti. Saugi jo koncentracija mišinyje yra apie 2 proc.

Šis sviestmedžio kremo receptas jokiu būdu nėra baigtinis – jį galima kurti pagal savo įgeidžius. Kartu su sviestmedžiu galima maišyti kakavos, mangų sviestą, vietoj minėtų skystųjų aliejų rinktis tinančius savo odai – argano, migdolų, puiklapių, kokosų... Sava formulė visuomet arčiau kūno – sėkmės!

Nuotrauka iš čia.

Grožis iš virtuvės: soda

noreply@blogger.com (Pati sau) — Tue, 05 Oct 2010 15:24:00 +0000

Daugelį dalykų iš virtuvės yra įprasta naudoti grožio procedūroms. Pavyzdžiui, citrina, kiaušinis, medus. Vadinasi, galima išvesti paralelę: ką drįsti suvalgyti, tą gali aukoti ir grožiui. Šį kartą ant grožio aukuro – soda. Apie ją pavyko sužinoti kai ką įdomaus.

Soda pasižymi antiseptinėmis, virusus ir grybelius naikinančiomis savybėmis, todėl ypač tinka riebiai, probleminei odai. Nepaisant to, ji gali būti drąsiai bandoma ir ant jautrios odos – nedideli kiekiai ir trumpas laikymo momentas odą paverčia skaisčia, švaria ir prižiūrėta.

Visų pirma, ką galima nuveikti su soda yra panaudoti ją kaip odos šveitiklį. Jei išradingos šeimininkės jau nuo seno kriaukles šveičia soda, tą patį magišką triuką galima atlikti ir odai. Taigi paprasta ir lengva: soda, vanduo ir turime kuo pašalinti paviršinius nešvarumus.

Jei trūksta idėjų, kuo švelniai prausti veidą vakarais, išbandykite tokį mišinį su soda: į delną įpilkite 1 šaukštelį kokybiško medaus, pridėkite 1 šaukštelį sodos, viską sumaišykite ir švelniai pamasažuokite veidą. Jei norite, galite palaikyti minutę, o tada nuplaukite vandeniu. Toks ploviklis puikiai gaivins, švelnins odą ir tuo pačiu padės išvengti užsikimšusių porų bei spuogų.

Beje, pavienius spuogelius gerai veikia džiovinantis sodos efektas. Pasigaminkite tirštą pastą iš sodos ir vandens ir užtepkite tiesiai ant nelaukto išsišokėlio.

Sodos ir vandens mišiniu tinka plauti plaukus, ypač tuos, kurie linkę riebaluotis. Stiklinėje vandens ištirpinkite šaukštelį sodos, užpilkite ant drėgnų plaukų, gerai išplaukite ir išskalaukite. Toks mišinys gerai šalina nešvarumus, nuplauna riebalus, naudotas plaukų modeliavimo priemones.

Ir pabaigai – natūralaus dezodoranto receptas. Į seną pudrinę ar kitą patogų indelį įdėkite 4 šaukštelius sodos, įlašinkite 1 lašelį mėgstamo eterinio aliejaus ir kempinėle ar šepetėliu papudruokite pažastis. Tokį dezodorantą galima nešiotis rankinėje ir pasinaudoti, kada vėl prireikia.

Pagal GOOD. Nuotrauka iš čia.