181. Tiek šalių vienaip ar kitaip parodė pasauliui, kad  dabartinė anglies dioksido koncentracija atmosferoje – 387 milijoninės dalelės (ppm) – yra pernelyg aukšta ir reikalauja greito politikų ir ekonomikos specialistų veiksmų plano. Saugi CO2 koncentracija – 350 ppm – tapo simboliu, kuris suvienijo viso pasaulio žmones spalio 24 – ir galima tik pasidžiaugti, kad ir lietuviai neatsiliko, nepaisant to, kad Lietuvos žiniasklaidai tai nebuvo įdomu (palyginimui, New York Times jau pirmajį numerio puslapį atidarė būtent nuotrauka ir straipsniu iš pasaulinės 350.org kampanijos).

O štai, kaip viskas buvo Lietuvoje:

Klaipėda už 350

Kaunas už 350

Dievogala už 350

Gargždai už 350

Sargeliai (Raseinių raj.) už 350

Plungė už 350

^{foto: 350.org}

Birželio mėnesį jau buvo rašyta apie kampaniją pasauliniu mastu – tarptautinę veiksmų dieną, kurios metu didžiausias dėmesys bus teikiamas klimato kaitai, o konkrečiau – aukštai anglies dioksido koncentracijai Žemės atmosferoje. Ši diena – tai spalio 24, ir čia galite susižinoti, kaip ir kur galite prisidėti prie kampanijos Lietuvoje.

350.org yra pasaulinė klimato kaitos akcija už teisingą, nešališką Jungtinių Tautų pasaulinę klimato sutartį, kuri įtvirtintų kryptingą šiltnamio dujų koncentracijos mažinimą, tame tarpe anglies dioksido kiekį nuo dabartinių 387 iki 350 ppm. Pasak žinomiausių klimato kaitą tiriančių mokslininkų (tarp jų – Dr. James Hansen, Dr. Karl-Henrik Robèr, David Suzuki PhD), „trys šimtai penkiasdešimt“ yra ta riba, kurią ilgainiui viršijant gali kilti rimtas pavojus Žemėje esančiai gyvybei. Tačiau kol kas šiltnamio dujų koncentracija ir toliau didėja.

2009 m. spalio 24-ąją visas pasaulis – nuo Tadž Mahalo iki Didžiojo barjerinio rifo – su plakatais, šūkiais ir diskusijomis dalyvaus klimato kaitos akcijoje (Global Climate Action Day), pabrėžiant skaičių „350“. Lietuvoje klimato kaitos aktyvistai irgi pradeda judėjimą, kuris, tikėsimės, suvienys aplinkosauga besidominčią visuomenę, žiniasklaidą ir politinius lyderius siekiant globalaus tikslo – stabdyti klimato kaitą kuriant ir diegiant naujas technologijas, keičiant energetikos sistemą ir neatsakingo vartojimo įpročius.

Taigi pasikviesk savo draugus ir prisijunk prie akcijų Kaune, Klaipėdoje ir kitur (jei negali dalyvauti ar prisidėti prie akcijų ir/ar jų organizavimo šiose vietovėse, gali surasti artimiausią akciją šiame žemėlapyje arba pats/pati inicijuoti akcijas savo mieste).

Kaunas:

12:00–13:45 Vytauto Didžiojo universiteto (Donelaičio g. 60), 512 auditorijoje rodomas filmas „HOME“ (liet. „Namai“) anglų kalba. Filmas pasakoja apie keletą šiuo metu mus supančių opiausių problemų: badą, vandens trūkumą ir klimato atšilimą. Šio filmo metu gali net tik pasiklausyti įdomaus pasakojimo apie pasaulį apnikusias problemas, bet ir pamatyti nuostabius gamtos vaizdus.

14:00–14:20 Informacinės akcijos „350.org“ pristatymas: trumpai aptarsime klimato kaitos keliamas problemas, jų sprendimo būdus ir Jungtiniu Tautu Klimato konferenciją (COP15), kuri įvyks šių metų gruodžio 7-18 dienomis Kopenhagoje.

14:30–15:00 Bendra renginio dalyvių nuotrauka Kauno Vienybės aikštėje. Renginio dalyviai sustoję kartu suformuos skaičių „350“, kuris bus nufotografuotas nuo Daukanto g. 60 pastato stogo terasos ir kartu su kitomis 4000 akcijų nuotraukomis pateks į www.350.org galeriją. (Beje, jei oras bus darganotas, nepamiršk savo spalvoto skėčio ar lietpalčio.) [DĖL ŠIOS DALIES ŽR. KOMENTARUS ŽEMIAU]

Registruotis į filmą galima el. paštu 350kaune@gmail.com iki spalio 24 d. 10.00 val.

^{http://www.350.org/node/8314}

Klaipėda:

12 val., Atgimimo aikštė

Klaipėdoje renginio metu žmonės savo kūnais suformuos 350 piešinį, aplink kurį atvykusieji su dviračiais sudarys ratą, simbolizuojantį Žemę. Nuo Muzikinio teatro stogo piešinys bus nufotografuotas ir nuotrauka patalpinta į kampanijos interneto puslapį (tarp visų kitų šimtų nuotraukų bus ir iš Klaipėdos, kurioje gali būti ir tu), o gruodžio mėnesį akcijos koordinatoriai visas nuotraukas įteiks JT Klimato derybininkams Kopenhagoje COP15 metu.

Tad kviečiame ateiti, atminti, atvykti viešai ir prisijungti prie šios žmones vienijančios kampanijos, siekiant bendro tikslo – pasisakyti už būtiną anglies dioksido išmetimų mažinimą iki 350 ppm. Daugiau info: čia.

^{http://www.350.org/node/8309}

Zapyškis (Kauno r.):

Šiaudiniai namai kviečia į savo renginius, kuriu programa yra:

1. Klimato kaita ir žmogaus veiklos poveikio klimatui mažinimo galimybės.
2. Saulės energijos naudojimo pastatuose technologijos.
3. Šiaudinių namų statybos technologijos, nauja patirtis.
4. Diskusija.
5. Ekskursija šiaudiniame name.
6. Natūralaus tinko pavyzdžiai tinkuojamame šiaudiniame name.

Registracija ir daugiau info: čia.

Gargždai:

Kvietinių g. 14, Viešbutis „Lijo“, II a. konferencijų salė

Šį šeštadienį jaukioje „Lijo“ aplinkoje bus:
* Trumpai pristatyta kampanija 350.org
* Parodyti filmai ACT NOW, The story of Stuff ir HOME (anglų kalba)
* Padaryta susirinkusiųjų nuotrauka su plakatu „Gargždai už 350!“ ir patalpinta www.350.org puslapyje, kur galėsi išvysti begalę nuotraukų iš viso pasaulio kampelių su 350 ženklu (o tarp jų ir savąją).

[Reklaminis plakatas * Kontaktinė info]

^{http://www.350.org/node/10089}

Maldivai

Yosemite nacionalinis parkas, Kalifornija

Kingtonas, Anglija

Indija

Iš reklaminės 350.org kampanijos Kambodžoje

^{iliustracijos: 350org}

Jau trečius metus iš eilės itin įdomių filmų programą siūlantis festivalis Ad Hoc: Nepatogus Kinas šiemet žvilgsnį nukreips ne tik į žmogaus teisių, bet ir į ekologines problemas. Pradedant spalio 22 d. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos žiūrovai galės nemokamai pamatyti 45 filmus, iš kurių 5 priskirti “žaliajai programai”: The Age of Stupid (Kvailumo amžius), Crude (Žaliava), The Planet (Planeta), Earth Days (Žemės dienos) ir Everything is Cool (Viskas tvarkoj). Pilną programą ir išsamesnius filmų aprašymus galite rasti nepatoguskinas.lt

Iki susitikimo prie ekranų!

Esate kviečiami dalyvauti tarptautiniame Klimato Teisingumo Veiksmų susitikime spalio 15-18 dienomis Kopenhagoje, Danijoje.

Kada: Šių metų spalio 15-18 dienomis (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio)

Kur: Kopenhagoje, Danijoje

Registruotis el.paštu: e-paštas

Daugiau informacijos el.paštu: e-paštas

Jei reikia pakvietimo vizai gauti, rašykite: e-paštas

Jokių monetų - man reikia permainų!

Šių metų gruodžio 6-ąją pasaulio vyriausybės atvyks į Kopenhagą dalyvauti penkioliktoje JT Klimato konferencijoje (COP-15). Tai bus didžiausias kada nors vykęs susitikimas dėl klimato kaitos. Tačiau ankstesnių susitikimų rezultatas buvo nieko daugiau nei įprastas verslas.

Judėjimas už klimato teisingumą pradėjo mobilizuotis ir planuoti, ką daryti Kopenhagoje. Naudodami tiesioginius veiksmus mes reikalausime grąžinti žmonių įtaką ir sieksime su klimato kaita susijusio teisingumo. Užtikrinsime, kad tie, kuriems klimato kaita pakenkė labiausiai ir tie, kurie grumiasi sunkiausiai, būtų išgirsti COP 15 susitikime. Bandysime pasaulio lyderius sustabdyti nuo klaidingų sprendimų skatinimo. Mes tikime, kad pasaulinis judėjimas už klimato teisingumą Kopenhagoje gruodį pasipriešins. Mums reikia kartu vizualizuoti, kokia bus mūsų ateitis, jei pelną vertinsime labiau nei žmones.

Apokalipsė - neužilgo...

Ankstesniuose susitikimuose buvo daug politinių diskusijų, sudarėme įvairias tarptautines darbo grupes, suformavome bendrą pagrindą, apsisprendėme dėl principų ir strateginių tikslų.

Mūsų pirmasis bendras pagrindas buvo Raginimas Veikti (angl. Call to Action), kuris prieinamas: www.climate-justice-action.org

Bandome susieti ir suvienyti klimato aktyvistus iš viso pasaulio, nepaisant kultūrinės įvairovės ir skirtingų gyvenamųjų vietų.

Kiekvieną, kas sutinka su mūsų Raginimu Veikti, darbo kartu principais ir strateginiais tikslais, kviečiame dalyvauti sekančiame Tarptautiniame klimato teisingumo veiksmų susitikime spalį.

Mūsų strateginiai tikslai:

• Skatinti ir stiprinti vietinių ir klimato kaitos paveiktų žmonių (įskaitant darbuotojus) teises ir balsus kovojant su klimato krize. Palaikyti turtingųindustrializuotų šalių reparacijas ir ekologinės skolos grąžinimą pasaulio Pietums.

• Sukurti pasaulinį judėjimą už klimato teisingumą, kuris ragina imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta klimato kaitos katastrofos.

• Pabrėžti lemiamą biologinės įvairovės reikšmę išgyvenant klimato krizę ir apginti visų rūšių egzistavimą.

• Demaskuoti klaidingų ir rinka paremtų “sprendimų” vaidmenį bei korporacijų dominavimą klimato derybose, kas pablogina klimato krizę.

• Pateikti alternatyvas, kurios gali būti realios ir teisingos priemonės įveikti klimato krizę.

• Pagerinti mūsų supratimą apie pagrindines socialines, ekologines, politines ir ekonomines klimato krizės priežastis, ir imtis jų einant link visiškossistemiškos mūsų visuomenės transformacijos tuo pačiu metu.

Siekiant šių tikslų, mūsų tinklas yra įsipareigojęs dirbti su pagarba, pasitikėjimu ir vieningumu. Paskutiniame susitikime sutarėme, kad mūsų principai dėl darbo kartu yra šie:

Vieningumas

Esame stipresni kartu. Naudosime bendrą platformą savo pastangoms koordinuoti ir dirbsime kartu, pripažindami mūsų įvairovę.

Esame tarptautinis judėjimas ir praktikuosimės solidarumą.

Pagarba

Tinkle yra daug grupių su skirtingomis nuomonėmis ir taktikomis. Gerbsime šią įvairovę.

Nė vienas judėjimo narys nenaudos judėjimo, kad kritikuotų kitus narius ar atsiribotų nuo jų.

Pasitikėjimas

Judėjimas darys tik tokius viešus pareiškimus, dėl kurių buvo susitarta judėjime.

Judėjimo nariai nenaudos kitų narių veiksmų siekdami savo tikslų be išankstinio susitarimo.

Raginame visus planetos žmones mobilizuotis ir imtis veiksmų prieš pagrindines klimato kaitos priežastis bei svarbiausius atsakingus jų atstovus – ir Kopenhagoje, ir visame pasaulyje. Kviečiame jus visus į sekantįtarptautinį planavimo susitikimą, spalį vyksiantį Kopenhagoje.

Vėlgi, registruokitės el.paštu (jeigu jums reikia apgyvendinimo arba vertimo, praneškite apie tai el.laiške), dėl daugiau informacijos rašykite.

Jeigu jums reikia vizos, galime atsiųsti pakvietimo laišką. Rašykite e-paštu.

Dėl būsimo susitikimo tikslų ir darbotvarkės šiuo metu diskutuojama. Jei norite įsitraukti į diskusijas, užsiregistruokite į proceso darbo grupę: http://our-kitchen.org/mailman/listinfo/process.cja

Prierašas: Aktyvistams iš Lietuvos yra galimybė gauti finansavimą atvykimui į Kopenhagą iš “European Youth for Action” (EYFA). Kreiptis: šiuo e-paštu.

Pasimatysime Kopenhagoje!

Už žalesnį pasaulį! Čia ir dabar!

Vertė Laura Gintalaitė

***
^{foto: benkamorvan, cactus23, greenpeace-urwaldpostamt}

Green Drinks Vilnius skelbia, kad spalio 8, ketvirtadienį 19 val., kaip įprasta, “Skraidančio Olando” bare Vilniaus senamiestyje, adresu Bokšto g. 3 (tarp “B2″ ir buv. “Mano kavinės” barų), įvyks eilinis Green Drinks susitikimas.

Tai galimybė tiems, kam rūpi arba kas dirba aplinkosaugos, ekologijos, darnaus vystymosi sferose susitikti neformalioje aplinkoje, be dienotvarkės ar oficialių pranešimų, inicijuoti naujas pažintis, diskusijas, dalintis idėjomis.

Tikėsimės, kad Green Drinks Vilniuje taps ilga tradicija ir susitikimai vyks mažiausiai kas mėnesį.

Kaip rasti (žemėlapis)

Green Drinks pokalbiai gali išaugti iki realių iniciatyvų, atnešančių naudos miesto ekologijai.

***
^{foto: Zane Selvans}

Prieš kelias dienas perskaičiau straipsniuką „Ozone“ apie partizaninį sodininkavimą ir pagalvojau „Kodėl gi ne?“.

Idėja: sodinti gėles, medžius ar net daržoves viešose apleistose tau nepriklausančiose miesto erdvėse.

Kodėl: pagražink savo aplinką, išgauk praeivių šypseną, ugdyk žmonių pilietiškumą, išnaudok apleistus miesto žemės lopinėlius.

Kada: naktį niekam nematant arba organizuojant akcijas (galbūt susitarus su savivaldybe?).

Kaip:

1. rask kokį apleistą kampelį mieste, numindytą skiriamąją juostą tarp gatvių, mažą lopinėlį žemės prie tavo namų/darbo ar kitą žemės lopinėlį;

2. paberk kokių gėlių sėklų, įkišk tulpės/narcizo svogūnėlį ar kokio medelio atžalą (galima paberti sėklų tiesiog einant ar važiuojant dviračiu pro šalį).

3. prižiūrėk tą vietą (gali prireikti bent jau palaistyti) ir lauk rezultatų – ar ne smagu bus, kai pavasarį išlįs tulpės žiedas ar vasaros vidury savo geltoną galvą iškels saulėgrąža?

Viskas paprasta! Kas prisijungsit?

<sup>Susijusios nuorodos:
* Partizaninio sodininkavimo bendruomenės visame pasaulyje svetainė ir forumas
* Partizaninio sodininkavimo grupės ir puslapiai facebook tinkle.</sup>

Toronte, Kanadoje, galima rasti ir štai tokių stebuklų, turinčių tikslą įkvėpti žmones kurti daugiau žalių erdvių.

^{Tekstas pirmą kartą spausdintas: http://vita.gamtoj.com/gamta/partizaninis-sodininkavimas}

***

^{logo: vanessa.harden
foto: Shira Golding}

Neseniai manęs paklausė, kokie būtų patarimai žaliajai, aplinkosaugai draugiškai gyvensenai. Pagalvojau, kad tokių patarimų būtų milijonas – žmogus tiesiog gali paskęsti eko-patarimų jūroje. Galiu suprasti, kad dažnai tokiam žmogui reikia trumpų ir greitų atsakymų.

Todėl pabandžiau atskirti 3 reikšmingiausius, pagal mane, patarimus, kurių laikydamiesi homo sapiens sapiens turi šansą išgyventi šioje Žemėje ilgiau ir sveikiau, nes ir pati mūsų planeta kentės mažiau nuo mūsų – nuo didžiausių gamtos kenkėjų, kuriuos kada nors žinojo pasaulio istorija.

1. Vartok mažiau.

Pirk mažiau daiktų. Daugumoje atvejų galima apsieiti be naujausių technikos išradimų, be naujų blizgančių baldų, indų, t.t. Kad visą tai pagaminti, naudojami mūsų planetos resursai bei teršiama aplinka. Dalį dalykų dar galima perdirbti, tačiau kita dalis atsidūria savartynuose, o ir pats perdirbimas reikalauja nemažai energijos ir toli gražu nėra pats geriausias būdas gyventi eko-sąmoningai.

Kuo daugiau daiktų, tuo mes laimingesni?

^{DG Jones}

2. Valgyk daugiau augalinės kilmės produktų.

Maistas yra nemaža ekologinio pėdsako dalis, o taip pat tai, be ko mes negalime gyventi: net jei ateis tokia diena, kai negalėsime įpirkti kokio nors naujo daikto, valgyti tai vis tiek valgysime – todėl yra ypač svarbu subalansuoti savo mitybą taip, kad ji turėtų kuo mažiau poveikio aplinkiniam pasauliui. Gyvulininkystės veiklai, lyginant su augalininkyste, reikia žymiai daugiau tokių resursų kaip vandens, energijos bei dirbamos Žemės plotų; jos veikla yra vandens užterštumo priežastis numeris vienas, o į atmosferą yra išmetama daugiau šiltnamio dujų nei tai daro visi pasaulio automobiliai kartu sudėjus.

Jei visas pasaulis valgytų tik augalinius produktus, tai taip pat padėtų išmaitinti daugiau žmonių.

^{Mr. Kris}

3. Neturėk daugiau 2 vaikų.

…o dar geriau – tik vieną. Ilgai ignoruota Žemės gyventojų pertekliaus problema, atrodo, tampa vis labiau aktualia – Jungtinių Tautų atstovės Thoraya Ahmed Obaid žodžiais, „mes negalėsime išspręsti skurdo, bado, ligų ir aplinkos niokojimo problemų tol, kol nepradėsime spręsti gyventojų populiacijos ir reprodukcinės sveikatos problemą“. Dabar Žemėje gyvena daugiau kaip 6,7 mlrd. žmonių. 2015 metams prognozuojama, kad Žemėje gyvens jau netoli 8 mlrd. žmonių. Tačiau kiek gi iš tikrųjų žmonių gali gyventi Žemėje, kiek jų gali save pramaitinti be problemų, bei koks bus žmonių bendradarbiavimas ateityje? Jau dabar daugelyje šalių spartus gyventojų gausėjimas kelia nemažai ne tik aplinkosauginių, bet ir socialinių problemų. Atrodo, visi ženklai įspėja, jog žmonija turi sustabdyti savo rūšies atstovų šioje planetoje skaičiaus augimą. Jei kiekviena šeima turėtų ne daugiau dviejų vaikų, visuomenėje nebeliktų žmonių prieaugio – tai būtų tikras atokvėpis mūsų planetai bei tiems regionams, kur ypač pasireiškia maisto trūkumas.

Pernelyg didelė populiacija reiškia kovą dėl Žemės resursų ir aštresnę išgyvenimo konkurenciją.

^mattlemon

Apie gyventojų pertekliaus problemą kiek plačiau tinklaraštyje bus parašyta artimiausiom dienom.

Pabaigai – čia tėra tik mano asmeniniai pastebėjimai. Gali būti, kad kito žmogaus reikšmingiausių 3 patarimų top’as būtų kitoks. Koks būtų tavo?

Vienas žmogus neseniai man pranešė, kad planuojamas Lietuvos žaliųjų partijos atgimimas. Aišku, tai mane sudomino, nes Lietuvoje, mano kukliomis žiniomis, nėra nei stiprios kairios politinės jėgos, nei kažkokių ypatingų žaliųjų frakcijų. Kalbant apie ekologiją, žinoma, dažnai sakoma, kad reikia koreguoti savo gyvenimo būdą – tas yra tiesa, tačiau ne visiems ir ne visada įrodysi, tarkim, būtinybę pirkti mažiau daiktų, ar keisti automobilį į dviratį/viešąjį transportą, ir panašiai. Politinės, kaip ir ekonominės priemonės yra reikalingos, kad žmogus nustotų daryti tai, ką daręs – jei žmogus nesupranta geranoriškai, reikia jį, hm, priversti, grubiai taip tariant, kad jo mintis taptų maždaug tokia: „Aha, štai vyriausybė įveda mokesčius automobiliams mieste, tai gal aš tiesiog dviračiu iki darbo numinsiu…“, ir panašiai.

Politine prasme Lietuva iš tikrųjų atsilieka. Europos Parlamente Žalieji jau yra gana stipri jėga, su kuria turi skaitytis visi kiti; Švedija, Vokietija ir nemažai kitų Vakarų Europos šalių turi gana stiprias nacionalines Žaliųjų partijas. Kokia yra situacija Lietuvoje? Iš tikrųjų, Lietuvoje Žaliųjų partija YRA įregistruota. Įregistruota jau kokius 20 metų… Ar kas nors girdėjo apie jos veiklą? Tikrai ne aš. Praktiškai, kaip sužinojau, ši partija yra visiškai neveiksni, bet jos iniciatoriai nenori jos paleisti – susidarė tokia situacija, kai jauni iniciatyvūs žmonės, norintys pagaliau įtraukti ekologijos idėjas į Lietuvos politinių sprendimų mechanizmą, turi kurti dar vieną partiją panašiu pavadinimu, nes „seni vilkai“, nors patys nieko neveikdami, partijos atgaivinimui kelia jaunimui savo sąlygas, pagal kurias sunku bendradarbiauti.

Tačiau smagu, kad Lietuvoje atsiranda apskritai tokių iniciatyvų. Štai gal po 4-5 metų ir mes neatsiliksim nuo latvių ir deleguosim į EP bent vieną vietinių Žaliųjų atstovą.

Visiems susidomiejusiems: prisijunkite prie partijos atgimimo.

Tai – kvietimas į 7-ąją Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) stovyklą.

^enuwy

Maloniai kviečiame į Tolerantiško jaunimo asociacijos stovyklą „Kitoks, bet savas“ – stovyklą, skirtą pagarbos ugdymui ir tolerancijos skatinimui.
Pagrindinis stovyklos tikslas – suburti tolerancijos vardan norintį veikti jaunimą ir kartu imtis aktyvios veiklos! Jos metu pasitikrinsime savo žinias apie žmogaus teises ir užpildysime žinių spragas, sužinosime apie svarbiausius žmogaus teisių istorijos įvykius, susipažinsime su TJA veikla.
Jei nori pasidalinti savo mintimis su bendraminčiais ir smagiai bei turiningai praleisti laiką – kviečiame jungtis prie mūsų.

KADA?: rugpjūčio 28 d. vakaras – rugpjūčio 30 d. popietė.
KUR?: poilsiavietė Varėnos rajone.
APIE KĄ?: žmogaus teisių istorija.

Stovykloje Jūsų laukia smagi ir veikti nusiteikusi komanda, maitinimas, žygis baidarėmis, gyvenimas palapinėse, linksmas laisvalaikis. Veikloje dalyvių aktyvumas būtinas.

Daugiau informacijos ir dalyvio anketą rasite čia —> http://www.tja.lt/index.php/naujienos/renginiai/4-renginiai/146-kvietimas-7-aja-tja-stovykla
Anketų laukiame iki rugpjūčio 10 dienos!

Stovykla nemokama. Dalyvių skaičius ribotas.

^{TJA informacija}

Delfi.lt pasirodė dar vienas straipsnis vegetarizmo tema. Šį kartą savo nuomonę išsako Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja dietologė Rūta Petereit ir Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė. Norėčiau pakomentuoti kelis straipsnyje paminėtus teiginius. Kadangi daugelis prieš augalinę mitybą nukreiptų argumentų kartojasi nebe pirmą kartą, galite žvilgtelti ir į ankstesnes Lietuvos mitybos specialistų rekomendacijų analizes: 1, 2, 3, 4 ir 5.

Vegetarinė mityba tampa mada – atsisakoma riebių maisto produktų, pusfabrikačių, grietinės, pieno, kiaušinių, netgi mėsos.

Jeigu jau kalbama apie vegetarinę mitybą, teiginys “atsisakoma netgi mėsos” skamba gana keistai, nes pati vegetarinės mitybos esmė – nevalgyti mėsos.

Ir kas paneigtų, kad žmogui tai ne į naudą? Jaučiamės mažiau apsunkę, lieknesni, energingesni, galintys kalnus nuversti. Tačiau esti ir kita medalio pusė. Taip maitinantis organizmui pradeda trūkti vitaminų, nusilpstame, gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai.

Prie tokių pasekmių gali privesti tik itin prasta vegetarinė mityba, kuomet žmogus valgo arba per mažai, arba vienodą nepilnavertį maistą. Kalbant apie pilnavertė mitybą, didžiausia pasaulyje dietologų organizacija „American Dietetic Association“, kartu su Kanados dietologų asociacija „Dietitians of Canada“ bei Didžiosios Britanijos asociacija „The British Dietetic Association“ patvirtina, kad subalansuota veganiška mityba yra sveikesnė nei tipiška visavalgiška, turi daug sveikatai naudingų savybių ir yra tinkama visiems žmonėms ir visuose gyvenimo etapuose, įskaitant nėščiąsias, maitinančias kūdikius moteris, paauglius ir vaikus bei senyvo amžiaus žmones.[1]

Žmogaus pasirinkimą atsisakyti gyvūninės kilmės maisto lemia įvairios priežastys: ekonominės, sveikatos, religinės ar mada, kas ypač populiaru tarp jaunų merginų.

Pamirštama, jog viena iš dažniausių priežasčių yra etinė – siekis jaučiančioms būtybėms sukelti kiek įmanoma mažiau skausmo.

Nėra gerai, jeigu žmogus yra griežtas vegetaras, nevalgo mėsos, gyvūninės kilmės maisto produktų, kuriuose daug organizmui reikalingų maisto medžiagų (aminorūgščių). Augalinis maistas yra netobulas, nes trūksta vienos ar kitos aminorūgšties.

Augalinių baltymų klausimas buvo išspręstas vegetarų naudai jau daugiau nei prieš 20 metų ir šiuo metu visos didžiausios mitybos specialistų organizacijos sutinka, jog augalinis maistas gali užtikrinti visus žmogaus baltymų poreikius. Tam yra trys pagrindinės priežastys: 1) nėra nė vienos nepakeičiamos aminorūgšties, kurios nebūtų augaluose; 2) kai kurie augaliniai baltymai (sojų, grikių, moliūgų, kanapių sėklų, aguonų ir kt.) yra visiškai pilnaverčiai (vien jų pakanka pilnai užtikrinti organizmo poreikius); 3) aminorūgštys kurį laiką kaupiamos organizme, todėl baltymų įvairovė suvalgyta per visą dieną kompensuoja tam tikrų aminorūgščių trūkumus (pavyzdžiui, žirnių arba pupelių baltymuose yra žymiai daugiau lizino nei rugiuose).[2]

Be to, iš augalinio maisto pasisavinama tik 10 proc., o iš gyvulinio net 30 proc. esančio geležies kiekio.

Geležies įsisavinimui didelę teigiamą įtaką daro vitaminas C, kuris randamas praktiškai tik augaluose ir kurio netrūksta veganiškame maiste. Jis geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų, taip padarydamas šį mineralą labiau prieinamą nei iš gyvūninių produktų.[3]

Žmonėms, nevalgantiems mėsos, gali trūkti vitamino B12, geležies, cinko, vario, varginti silpnumas, slinkti plaukai, lūžinėti nagai.

Į vitaminą B12 veganiškoje mityboje kreipiamas nemažas dėmesys ir sutinkama, jog kiekvienas valgantis vien tik augalinį maistą turi pasirūpinti patikimu šio vitamino šaltiniu – vartoti praturtintus produktus arba papildus. Apie vitaminą B12 ir geležį plačiau – LMSRA #1.

Cinko yra randama daugelyje augalinių produktų: grūduose, ankštiniuose, riešutuose ir kitose sėklose. Atlikti tyrimai parodė[4], kad pas vegetarus nebuvo rasta jokių mikroelementų, įskaitant ir cinką, trūkumo.

Vario gausu grūduose, ankštiniuose ir sėklose. Pavyzdžiui, visą vario paros normą turi 100g grikių arba pupelių, 80g lęšių, 60g lazdyno riešutų arba 25g sezamo sėklų.

Galiausiai minėti sveikatos sutrikimai gali varginti tuos, kurie, kaip jau minėta, valgo arba per mažai, arba vienodus nepilnaverčius produktus.

Atsisakius pieno produktų ima trūkti kalcio, tuomet susergama osteoporoze – kaulų retėjimu.

Pienas nėra vienintelis kalcio šaltinis – šio mineralo aptinkama daugelyje augalinių produktų, ypač grūduose, ankštiniuose, sėklose bei žaliose lapinėse daržovėse. Iš pastarųjų kalcis įsisavinamas iki 3 kartų geriau nei iš pieno[5] ir tai yra ypač geras šio mineralo šaltinis. Todėl pieno produktų nevartojimas nereiškia, jog žmogus susirgs osteoporoze.

Ilgainiui dėl vitamino B12 ir geležies stokos išsivysto mažakraujystė, trūkstant baltymų pasireiškia edemos, ascitai (skysčių sankaupos pilve), mergaitėms ir moterims gali išnykti menstruacijos, žmogus gali suliesėti iki visiško išsekimo, net gali sutrikti psichika (nežino ką valgyti).

Pilnavertišku augaliniu maistu besimaitinantiems žmonėms negresia nė viena iš paminėtų ligų. Tai patvirtina tiek moksliniai tyrimai, tiek ir milijonai sveikų veganų ne vieną dešimtmetį nevalgančių jokių gyvūninės kilmės produktų. Tuo tarpu išvardinti sveikatos sutrikimai gali grėsti visiems, kurių mityba yra nepilnavertiška, nepriklausomai nuo to, ar žmogus veganas, ar ne.

Gerai suplanuota vegetarinė mityba gali organizmą aprūpinti maisto medžiagomis, [...]

Keista, nes prieš kelis sakinius buvo gąsdinama ligomis ir įvairių medžiagų trūkumu.

[...] tačiau iki šiol neįrodyta, kad ji pranašesnė ir gali lemti gerą sveikatą.

Yra nemažai tyrimų, kuriais įrodyta, jog mažesnis gyvūninių produktų vartojimas susijęs su geresne žmonių sveikata ir apsaugo nuo daugelio dažniausiai pasitaikančių ligų.[6] Apie ilgaamžiškumą plačiau – LMSRA #1.

Papildomai vegetarams reikėtų vartoti geležies (jos deficitas atsiranda apytiksliai po 4 mėnesių, gali padidėti rizika susirgti mažakraujyste), vitaminų B12, C ir vengti alkoholio.

Galima sutikti dėl vitamino B12, tačiau geležies papildai yra visiškai nereikalingi, jeigu valgomas pilnavertis augalinis maistas. Tuo labiau galima suabejoti vitamino C papildų būtinumu, nes veganiška mitybą pasižymi didesniu vaisių ir daržovių suvartojimu, kuriuose šio vitamino itin gausu.

Tačiau svarbiausia yra gerai subalansuoti mitybą.

Tai svarbu, tačiau galioja visiems žmonėms, o ne tik tiems, kurie atisako gyvūninių produktų.

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė docentė Ksavera Vaištarienė:

Yra dvejopos priežastys, kodėl žmonės tampa vegetarais: laikomasi tam tikrų etinių įsitikinimų, neleidžiančių skriausti, žudyti gyvūnų, remiamasi Dievo įsakymais, taip pat vegetarizmas gali būti perduodamas iš kartos į kartą.

Tai toli gražu ne vienintelės priežastys. Kaip minėta anksčiau, nemažai žmonių mėsos, pieno ir kiaušinių atsisako dėl ekologijos arba sveikatos.

Kadangi mūsų kraštas šaltas, žmonės galvoja, kad valgydami mėsą sušils, ypač žiemos metu.

Nėra jokių mokslinių įrodymų, jog kūno temperatūros palaikymas priklauso būtent nuo mėsos. Tai labiau susiję su maisto kaloringumu, kuo augaliniai produktai taip pat pasižymi.

Tokiose šalyse kaip Indija, Azija, Afrika vegetarų dauguma, nes ten gerokai šilčiau negu Europoje.

Azija ir Afrika nėra šalys ir šiuose žemynuose vegetarų nėra dauguma. Priešingai populiariam įsitikinimui, Indijoje vegetarai taip pat yra mažuma ir sudaro apie 30 proc. visų gyventojų.[7]

Aš pati esu žuvį valganti vegetarė.

1847 metais Anglijoje įkurta pirmoji vegetarų sąjunga yra didžia dalimi atsakinga už žodžio “vegetaras” išpopuliarinimą ir jo reikšmės tikslų apibrėžimą. Ši organizacija lig šiol teigia, jog žuvies valgymas nėra suderinamas su vegetarizmu. Logika paprasta: vegetaras – žmogus nevalgantis gyvūnų; žuvis – šaltakraujis vandens gyvūnas. Todėl keista tokius žodžius girdėti iš Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės.

Jų [vegetarų] mitybos pagrindas – daržovės, vaisiai, juoda duona arba kruopų košė. Per dieną išeina apie 1 kg maisto. Nėra vietos nei saldainiams, nei šokoladui, nei desertui.

Saldainiai, šokoladas ar kitokie desertai gali puikiausiai būti suderinami su veganizmu, nes toli gražu ne visuose yra gyvūninės kilmės ingredientų.

* * *

Pabaigoje norisi paprašyti Lietuvos dietologų padėti visiems pradedantiesiems vegetarams ir veganams suprasti pilnavertės augalinės mitybos pagrindus, o ne užsiimti neva gręsiančių ligų gąsdinimu, kuo stipriai dvelkia čia nagrinėjamas straipsnis.

Daugiau informacijos: http://gyventisamoningai.lt/vegan/

Išnašos:

[1] Position of the American Dietetic Association and Dietitians of Kanada: Vegetaran Diets. Canadian Journal of Dietetic Practice and Research, Vol.64, No.2, 2003 / The British Dietetic Association.

[2] Young VR, Pellett PL. Plant proteins in relation to human protein and amino acid nutrition. American Journal of Clinical Nutrition, 1994, Vol 59, 1203S-1212S

[3] Lynch SR, Stoltzfus RJ. Iron and ascorbic acid: proposed fortification levels and recommended iron compounds. J Nutr 2003;133:2978S–84S

[4] Gibson RS. Content and bioavailability of trace elements in vegetarian diets. Am J Clin Nutr. 1994 May;59:1223S-1232S.

[5] CM Weaver, KL Plawecki. Dietary calcium: adequacy of a vegetarian diet. Am J Clin Nutr. 1994, Vol 59, 1238S-1241S

[6] Physicians Committee for Responsible Medicine. Vegetarian Foods: Powerful for Health.

[7] http://en.wikipedia.org/wiki/Vegetarianism_in_specific_countries