Kaip praėjo maždaug savaitę trukusios atostogos (sesija)? Turiningai, galbūt šiek tiek mažiau laiko varvinau akis prie kompiuterio… Ilgos trasos su dviračių, knygos, įvairūs testavimai (pasižaidimai) su įvairia technika gauta dėka fwd…, bet tikriausiai viską žinot, jei sekat mane socialiniuose tinkluose (fb,g+).

Dabar (kai paviešinu šį straipsnį) atlieku praktiką, bet ne apie tai… Tai pagaliau apie ką? Apie knygas, kuriuose pasiklydau… Apie grožinę literatūrą, nors galbūt kolegos per sesiją graužia mokslams skirtas knygas. Kai pats nežinau ko noriu, visiškai pasiduodu kitų rekomendacijoms. Deja, ne visada jos yra naudingos. Šokau prie labai lengvos, o vėliau prie neįveikiamos knygos ir neradau „aukso viduriuko“, bet apie tai šiek tiek vėliau… Dabar tiesiog labai trumpai aprašysiu labai lengva, paaugliams skirtą knygą, kurią pasirinkau skaitinėdamas kitų rekomendacijas uždarbio forume.

Ir kaip ji vadinasi? (Štai ir klaida, pati knyga negali vadintis). Koks knygos pavadinimas, jos autorius? Stephen Chbosky – Atskalūno laiškai. Pats kaltas, jog pasirinkau nepaskaitęs knygos aprašymo ir vien ant viršelio užrašas „Beveik suaugę“ turėjo leisti suprasti kokio amžiaus skaitytojams ji skirta… bet nenusivyliau. Lengvai susiskaitė (galbūt vėl klaida, man tas pats).

Knyga kaip dienoraštis, kuriame pagrindinis 15 – 16 metų paauglys rašo laiškus nepažįstamam žmogui. Tiesiog rašo tos dienos įvykius, išgyvenimus ir pan. Kaip tokio amžiaus paauglys, jis gana naivokas, nors sprendžiant pagal dienoraščio datas (1992 m.), tuo metu galbūt visas jaunimas nebuvo toks sugadintas. Tačiau knygoje ne vulgariai pateikiama viskas, kas domina jaunimą: alkoholis, seksas, narkotikai, meilė ir t.t. Taigi, knyga – geras kabliukas paaugliams, joje sudėliotas viskas, kas tik skatintų paauglius ją perskaityti.

Kita knyga, prie kurios peršokau, tai Fiodoras Dostojevskis – Nusikaltimas ir bausmė. Deja, įveikiau tik keletą puslapių ir pasidaviau. Gana sudėtinga sakinių struktūra, todėl man labai sunkiai skaitėsi, nebuvo jokio malonumo. Taip, kaip tokiam pradedančiajam, knyga pasirodė tikrai per sunki. Jei keli puslapiai skaitėsi sunkiai, tai kaip likę beveik 600 puslapių? Galbūt tai dar labiau paskatino padėti knygą į šalį.

Galbūt Dostojevskio knygos net nebūčiau ėmęs, nes Robertas komentaruose rekomendavo Allan Pease – Kūno kalba, tačiau šios knygos mano pasirinktoje bibliotekoje nebuvo, o į kitas Panevėžio bibliotegas teisiog nenorėjau vykti, todėl tiesiog rezervavau Allan Pease knygą ir paėmiau Dostojevskio kūrinį. Kai atsilaisvins „Kūno kalba“, būtinai reikės perskaityti.

Galbūt jūs kažką rekomenduotumėt, kaip pradedančiam skaitytojui? Juokinga, kai mokykloje praleidus privalomų knygų sąrašą, daug vėliau bandoma lopyti spragas…

Kodėl būtent ši knyga tapo pirmoji? Žinoma, man ją rekomendavo, taip pat suintrigavo, kad autorius, rašydamas knygą, buvo beveik mano metų. Todėl labai smalsu, ar mano bendraamžis gali parašyti dėmesio vertą knygą? Taip, tikrai gali!

Internete galima rasti galybę šio romano aprašymų, todėl trumpai pateiksiu tik savo nuomonę, galbūt savaip suvoktą knygos esmę. Visa istorija sukasi apie vieną asmenį – Normantą. Nelabai originalus pagrindinio veikėjo vardas, tiesiog perdaryta Normano pavardė. Knygos pradžia gana niūri, nes pagrindinis herojus serga kraujo vėžiu ir turėtų mirti. Labai daug kalbama apie mirtį ir tai šiek tiek slegia. Žinoma, knygos autorius – būsimas filosofas (studijuoja filosofiją), todėl visa knyga pilna įvairių antikos ir kitų laikotarpių filosofų citatų. Galbūt tai neišsenkantis filosofinių apmąstymų šaltinis, kai prieš mirti atsiveria akys ir t.t.

Jau knygos pradžioje užsimenama apie Rugilę, seną mokyklos meilę, ir tai duoda užuomina, kad knyga, vis dėl to, romanas. Šiek tiek vėliau Normantas tampa neištikimas savo žmonai su minėtąja Rugile, o veliau sužino, kad neserga ir palikęs Rugilę grįžtą pas savo žmoną, pasirenka politiko karjerą. Štai čia prasideda romanui būdingas siužetas, tačiau tolimesnis pasakojimas, kaip Normantas tampa prezidentu virsta vis labiau neįtikinamas, galbūt autoriui trūksta gebėjimo, fantazijos, o galbūt tiesiog aš per daug priekabus.

Visa istorija gana migloja, o tiesa paaiškėja tik knygos pabaigoje. Sudėliojami visi taškai ant i. Pati pabaiga tikrai sukelia vienokius ar kitokius jausmus. Galiausiai autorius bando slėptis prisidengdamas, kad visą istoriją jam papasakojo senukas, nors skaitant knygą buvo galima gana aiškiai nuspėti, kas visiškai išgalvota, o kas dalinai galėjo būti tiesa susijusi su autorius gyvenimu.

Ar knyga verta jūsų dėmesio? Nežinau… Man patiko, paliko įspūdi, nors tikrai nesu grožinės literatūros mėgėjas… todėl jei patiko net man, turėtų sudominti ir jus.

Visiem teko girdėti apie atsinaujinusius google paieškos algoritmus. Balandžio 19 dieną Panda 3.5 ir Balandžio 24 dieną Pingvinas. Šiems atnaujinimams labai tinka posakis: viena bėda – ne bėda. Arba: nelaimės po viena nevaikšto… Labai išsiplėsti apie šiuos atnaujinimus nenoriu, nes kas domisi SEO, apie tai tikrai yra girdėję. Norėčiau pasidalinti klaikiai rezultatais po šių atnaujinimų.

Pagrindinis raktažodis „reklama internete“, dėl kurio kaip įmanydamas rankiojau atgalines nuorodas, tapo tik svajonė… Anksčiau fad.lt pagal šį raktažodį puikavosi 6 – 5 pozicijoje, po Panda 3.5 pakilo net iki 4 vt., bet po Pingvino visiškai dingo iš paieškos rezultatų. Galbūt persistengiau su atgalinėmis nuorodomis. Pagal raktažodį „facebook reklama“ jau apie metus laiko fad.lt buvo 1 vt. ir net įgavo papildomas nuorodas, prieš keletą dienų smigo į 4 vt., o šiandien nukrito net iki 11 vt,. kurioje ne pagrindinis domenas, o fad.lt/facebook-reklama. Dabar 4 vt. mano fanų puslapis „Nemokama fb reklama“. Kažkoks absurdas… kitaip nepavadinsi.

Prieš keletą mėnesių videosmile.lt sėkmingai pakilo į 3 vt. pagal raktažodį „youtube“ ir 1 vt. pagal „youtube prikolai“, tai generavo apie 500 – 600 unikalių lankytojų per dieną ir šiokias tokias Google AdSense pajamas. Dabar pagal raktažodį „youtube“ mano projektas nepatenka net į top 300, o pagal „youtube prikolai“ krito iki 11 vt. Lankomumas visiškai kritęs, pajamos apgailėtinos.

Pagal raktažodį „pirmas kartas“ projektas pirmaskartas.com krito vėl į 2 vt., nors užima net dvi pozicijas 2, 3 vt. Aplankė vos prieš keletą mėnesių įsikūręs naujas projektas su beveik identišku domenu. Lankomumas, žinoma, krito.

Ir tai dar tik pradžia, nenustebčiau jei apskritai visi mano projektai būtų pašalinti iš google paieškos rezultatų. Atrodo visa skaityta teorija ir pasiteisinusi praktika buvo tik iliuzija. Po tokių atnaujinimų pradedu abejoti ar apskritai turėjau tinkamas SEO žinias.

Juodas, visiškai juodas tekstas, juodas ekranas, bet gražu. Juodos raidės… sms žinutė… tik trys, taip, trys minutės praėjo, o gal sekundės, ir štai aš čia. Aš, aš… Daugiau nieko negalima išgristi, tik aš, aš. Ir kaip tai galima pakęsti, o aš?

Vėl juodas ekranas, vėl laukimas ir nežinia kiek iš tikro praėjo laiko, žvilgsnis į dešinį apatinį kampą, na ten, kur rodo kompiuterio garsumą, baterijos talpą ir viską kitą. Ten jau rodo vėl tris minutes po.., o ekranas vis dar juodas.

Kažkas spaudžia krutinę, tiesioginio to žodžio prasme, kažkas nematomo, bet tikro, kažkas ką jauti, bet negali paliesti… kažkas.

Gylus atodūsis, gurkšnelis juodos arbatos ir juodas ekranas. Kas galėjo pagalvoti, kad juodas ekranas bus žymiai įdomesnis, nei baltas lapas ir juodos raidės… Viskas juoda: klaviatūra juoda, kolonėlės juodos, arbata juoda, viskas juoda.

Pertrauka, pastraipų formatavimas, pagal gerai įsimintus standartus. Standartai, tik jie mums beliko… sms žinutė… Tarpas ilgas ir juodas. Kodėl juodas? Nes visa klaviatūra juoda ir baltos raidės. Baltas lapas ir juodos raidės, juoda klaviatūra ir baltos raidės. Kodėl taip skirtinga ir kartu panašu? Kodėl? Kodėl? Vėl laukiu sms žinutės ir negaliu pakęsti juodo ekrano lyg jis spoksotų į mane. Juk jame matausi aš, taip aš… ir vėl aš, aš, aš…

Baigėsi mintys? Ne, jos niekada nesibaigia… Tik vis intensyviau trūkčioja kairė akis… sms žinutė… Vėl nutrūksta mintis, taip, mintis… Jau drąsiai ir akivaizdžiai galiu prisipažinti, mintys trūkinėja, bet nepaliaujamai bėga.

Tai, ką dabar rašau, atrodo logiška tik man, bet rytoj viskas atrodys kitaip ir tai bus tikslas, kurio dabar siekiu.

P.S. Tikriausiai nieko nesupratot? Ignoruokit.

Balandžio 1 d. gavau USB baterijų (x2 AA arba x2 AAA) įkroviklį net už 0.26 $ (brangiausiais mano šio mėnesio niekutis). Gėda, bet jo dar neišbandžiau, nes neturiu įkraunamų baterijų. Taigi, šis niekutis pirktas ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad pigu. Auksinė logika…

Balandžio 6 d. gavau nemokamas facebook vizitines, kurios šįkart buvo labiau reikalingos, nei prieš tai pirkti niekučiai. Tikrai kokybiškos, tik nežinau ar kada nors jas panaudosiu. Esant reikalui tektų pasidaryti labiau atitinkančias mano poreikius.

Balandžio 12 d. gavau visiškai nereikalingą niekutį – iPhone USB laidą už 0,02 $. Pats kvailiausias mano šio mėnesio pirkinys, nes aš neturiu (ir nežadu turėti) jokio iPhone.

Niekučių sąrašas labai trumpas, bet ne kasdien pasitaiko proga už kelis centus įsigyti tokių prekių iš kinų. Tikiuosi šiais siuntiniais mano manija pirkti kinų šlamštą bus trumpam numalšinta.

P.S. Dabar kai kuriems skaitytojams bus pikta, kodėl nepateikiau nuorodų į el. parduotuves, iš kurių pirkau šį šlamštą. Nuorodų nepamenu ir jos nėra svarbios, nes akcijos jau pasibaigusios.

Velykos – tai gana pelningas verslas su itin mažomis sąnaudomis. Pateiksiu keletą būtų, kaip neturint sąžinės ir gėdos jausmo deramai pradėti šį verslą.

Visų pirma, prekių tiekimas. Pakanka nuvykti į mišką ir prieš akis atsiveria neriboti gamtos ištekliai. Nugenim keletą krūmų – jau galima pardavinėti kačiukų puokštes. Apsidairom ar aplink nesisukioja urėdai ir prisiraunam į raudonąją knygą įtraukų pataisų. Jų kuokštelius gražiai surūšiuojam ir jau galima po kelis litukus pardavinėti kaip papuošimą velykiniams kiaušiniams. Žinoma, nepamirštam žibučių ir kito gėrio, kurį taip pat galima parduoti. Ir viskas iš motinėlės gamtos su itin mažos sąnaudos, o jei iki miškelio nuvyksti dviračiu – sąnaudos apskritai nepatiriamos. Argi ne nuostabus verslas? Rauk, skink, genėk… ir parduok!

Kur visą šį gėrį realizuoti? Čia į pagalbą atskuba turgavietės. Nesinori mokėti turgaus mokesčio? Nebeda! Puikūs prekybos plotai atsiveria šalia turgaviečių, didžiųjų prekybos centrų… Galbūt didelių turtų nesusikrausit, bet Velykų stalui turėtų pakakti.

Nereikia stebėtis, kad bobutės baigia užimti visą šią nuostabią rinką. Jei didieji prekybos centrai pelnosi pardavinėdami šiukšles – Velykinius svogūnų lukštus, tai paprasti mirtingieji kvailesni ir negali užsidirbti? Puiki proga pradėti pardavinėti Velykines bulvių lupenas ar kitą nereikalingą šlamštą, tik svarbu nepamiršti pabrėžti, kad tai „Velykiniai“, nes tai jūsų prekėms iškart suteikia 2 – 3 daugiau vertės. Kas gali nenorėti įsigyti įvairaus šlamšto, juk jis Velykinis!

Kas kaip moka, tas taip sukasi, juk visi nori, kad jų Velykų stalas būtų gausesnis, kai tokios kiaušinių kainos…

Kokia prasmė komentuoti ne tikruoju savo vardu ar slapyvardžiu?

Viskas atsiremia į SEO. Siekiama gauti kuo daugiau atgalinių nuorodų su norimu raktažodžiu, todėl ieškoma aukštą PR turinčių tinklaraščių, kuriuose būtų rašomi straipsniai bent dalinai raktažodžiui tinkamomis temomis. Rašant komentarą, jo autoriaus skiltyje yra galimybė palikti atgalinė nuorodą (kaip autorius svetainę) ir raktažodį (kaip autorius vardą), todėl tai dar viena galimybė nemokamai gauti atgalinę nuorodą ir taip galbūt pagal norimą raktažodį iškelti savo svetainę google paieškos rezultatuose.

Trinti, redaguoti ar praleisti?

Štai ir iškyla moralinė dilema. Redaguoti ar trinti normalius komentarus būtų neetiška jo autoriaus atžvilgiu. Juk jis nepagailėjo laiko, stengėsi, liejo mintis išsakydamas savo nuomonę, todėl ją derėtų gerbti. Bet kaip su SEO komentarais? Jie dažniausiai nėra nuoširdūs, o kartais net nesistengiama suregzti normalaus turinio. Jei komentaras visiškai beverčio turinio (šaunus straipsnis, man labai patiko ir t.t.), tuomet ji galima drąsiai šalinti. Jei komentaro turinys naudingas, galbūt galima redaguoti ir pašalinti po autorius „vardu“ prirašytą nuorodą. Žinoma, tai šiek tiek neetiška ir „pakiaulinama“ komentarų autoriui, kuris taip stengiasi susirankioti kuo daugiau atgalinių nuorodų, bet aš laikausi tokios politikos.

Visi komentarai yra naudingi

Visi komentarai yra naudingi SEO prasme pačiam straipsniui. Kodėl? Po paskutiniųjų Panda atnaujinimų pastebėjau, kad gausiau komentuojami straipsniai turi daugiau galimybių aukščiau iškilti paieškos rezultatuose. Juk natūralu, kad populiarūs straipsniai su daug komentarų yra labiau verti puikuotis aukštesnėse pozicijose, todėl didelis, net ir nelabai kokybiško turinio, komentarų skaičius gali pasitarnauti tinklaraščio labau. Taigi, ištrinant SEO komentarų nuorodas net tik „pakliaulinama“ jo autoriui, bet galbūt suteikiama daugiau naudos pačiam straipsniui.

Kaip jus elgiatės su SEO komentarais? O galbūt jų nesulaukiate ir tai aktualu tik nišiniams tinklaraščiams?

Kai kurie didieji Lietuvos naujienų portalai (15min ir pan) naudoja nemokama leidėjų įrankį tynt.com, kuris kopijuojamam turiniui priverstinai sugeneruoja jo šaltinio unikalią nuorodą taip suteikiant galimybę nuolat stebėti kopijuojamo turinio statistiką bei nemokamai gauti atgalinių nuorodų.

Kaip tai veikia?

Veikimo principas labai paprastas. Tiesiog, kai lankytojas kopijuoja jūsų projekto turinį ar jo dalį, kartu su juo „nukopijuojamas“ sugeneruotas unikalus šaltinio adresas, kuris pamatomas tik įklijavus minėtąjį turinį. Kaip tai veikia gyvai, galite išbandyti tiesiog nukopijuodami šio straipsnio dalį ir įklijavę kur nors kitur.

Kokia nauda?

Dėka unikalių šaltinio nuorodų jus galite gauti išsamią statistiką kiek (matuojama žodžiais ar iliustracijomis), kur (kur buvo įklijuota) ir kokio (kopijuotų šaltinių adresai) jūsų turinio buvo nukopijuota (jei nebuvo ištrinta nuoroda) bei gauti nemokamų atgalinių nuorodų. Šią statistiką tynt įrankis pasirinktu periodu nuolat atsiųs jums į el. paštą. Taip pat ataskaitą galėsite peržiūrėti prisijungę į pačią sistemą, kurioje sudarinėjami labiausiai kopijuoto turinio ir vertingiausių gautų nuorodų (SEO prasme) sąrašai bei pateikiama sugeneruoto srauto, kopijuoto turinio statistika.

Kaip naudotis?

Šis įrankis visiškai nemokamas. Pakanka užsiregistruoti tynt.com sistemoje ir savo projekte, header dalyje įklijuoti jų sugeneruotą kodą. Galima nustatyti, kokį tekstą rodys šalia sugeneruotos šaltinio nuorodos (Pvz.: informacijos šaltinis:). Taip pat yra galimybė prie visų projekto vidinių nuorodų generuoti unikalų „priedėlį“, kuris padėtu sudaryti tikslesnę kopijuojamo turinio statistiką. Naudotis tikrai paprasta, todėl nors minimaliai mokantiems anglų kalbą tikrai nebus sunku pasinaudoti šiuo įrankiu.

Tai labai puikus įrankis, kuris nors dalinai apsaugos jūsų turinį nuo kopijavimo ir suteiks išsamią statistiką apie lankytojų veiksmus jūsų projekte. Žinoma, labai atkaklūs „skaitytojai“ gali tiesiog nutrinti kartu su turiniu įsiklijavusią nuorodą, todėl 100% turinio niekada neapsaugosite.

Didžiausia nepagarba kokios galima su laukti iš klientų – melas ir bandymas manipuliuoti siekiant tiesioginės naudos, klientų manymas, kad esi visiškas kvailys, kuriuo galima pasinaudoti prižadant ilgalaikę partnerystę, didelius pinigus ir pan. Neįvardindamas klientų pabandysiu pateikti keletą pavyzdžių.

Pirmoji situacija: Kaip tikriausiai daugeliui ne naujiena, administruoju nemažai facebook fanų puslapių ir kartais sulaukiu bendradarbiavimo pasiūlymų. Maždaug tokio turinio: „tu įdėk mano reklamą, o aš tave pareklamuosiu savo svetainėje.“ arba „tu surenk konkursą, o aš prizą įsteigsiu„. Kartais tokie susitarimai tikrai naudingi abiems pusės, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie bando nemokamai išgauti reklamos: „Mes čia turim klubą Vilniuje, galim pasirašyti sutartį, tavo fanų puslapis būtų kaip mūsų sklaidos kanalas, o tu gautum procentus nuo įvykusių renginių pelno„. Skamba viliojančiai, kodėl gi ne. Keletas skambučių lyg ir derinam laiką, vietą susitikimui ir detalesniam aptarimui. Prasideda atidėliojimai motyvuojant, kad nėra laiko. Gerai, aš niekur neskubu. Tuomet pasipila prašymai pareklamuoti vieną ar kitą renginį nemokamai: „Gal kitą savaitę galėsim susitikti, dar sutartis neparengta, bet jau dabar labai reikia reklamos, didelis renginys, nuo kurio be sutarties gautum procentus„. Nesu toks kvailas, atsisakau karta, du. Kažkodėl kalbų apie susitikimą, sutartį ir tolimesnį bendradarbiavimą nesigirdi. Galiausiai pradeda ignoruoti. Tikriausiai taip priimta ieškoti „partnerių“.

Antroji situacija: Kartais ilgalaikiams klientams galima pritaikyti didesnes nuolaidas, atlaidžiau žiūrėti, jei šiek tiek vėluoja su apmokėjimais, nes pasitiki ir žinai, kad galiausiai tikrai sumokės. Tačiau, kai pasitikėjimo nepakanka, prasideda pažadai apie nebūtus dalykus: „Mes juk jau senai kartu dirbam, parūpinsiu tau ateityje nuolatinį darbą, atvažiuok į Vilnių…„. Kuo toliau, tuo ilgesni atsiskaitymo laikotarpiai, kol galiausiai tenka pačiam prašyti, kad sumokėtų ir jaustis lyg tų pinigų nebūčiau užsidirbęs: „Juk visada sumoku, kada tau nesumokėjau, matai, kad dabar negaliu, atvažiuok į Vilnių, į rankas paduosiu, nereikės mokesčių mokėti„. Galiausiai  atsisakai dirbti, kol negauni apmokėjimo už jau senai suteiktas paslaugas. Kai pareikalaujama ateityje mokėti į priekį ar bent jau avansą, prasideda kaltinimai: „Kaip tu manimi nepasitiki, juk taip senai dirbam, visada sumoku, ieškosiu kito, jei keli man sąlygas„. Kai sveikas protas nugali, keliai išsiskiria. Kartais tenka atsisakyti tokių klientų, iš kurių turi prašyti pinigų, lyg paskolos.

Taigi, moralas būtų toks: aklai nepasitikėkite tuščiais pažadais ir nepervertinkite klientų.

Nesenai perskaičiau kolegos Povilo naują internetinę knygą „Kaip kurti web projektus“ (stebuklai, Tomas skaito knygas). Čia pateikiama net 50 įvairių patarimų, kurie padės susivokti kaip teisingai sukurti savo interneto projektą. Nors su kai kuriomis Povilo mintimis nesutinku, tačiau būtų kvaila už juokingą sumą nepasinaudoti patarimais žmogaus, turinčio 10 metų patirtį interneto projektų kūrime.

Norėdamas, kad labiau suprastumėte kokiai auditorijai skirta ši knyga, pateikiu jos įžangą:

Labas, bičiuli. Tikiuosi, nepyksi, kad kreipsiuos į tave “tu”? Norėčiau iš karto nustatyti neformalius santykius, nes šioje knygoje duosiu tau nemažai draugiškų patarimų. Būtent patarimų – čia nebus taisyklės, kurių šventai privalai laikytis, nes taip jau yra tame verslo pasaulyje – skaityti ir domėtis tendencijomis verta, bet savo galvą ant pečių irgi reikia išnaudoti. Iš esmės, toks ir yra knygos tikslas – priversti tave pamąstyti apie tam tikrus klausimus, susijusius su tavo būsimo web-projekto kūrimu arba esamo tinklalapio tolimesne raida.
Iš karto pasakysiu, kad knyga skirta ne programuotojams ir ne dizaineriams. Čia nerasi nei programinio kodo, nei nuorodų į dizaino šablonus, nei programavimo kalbų aprašų.
Knyga yra tiems, kurie nori kurti savo projektą internete – ar tai būtų web-verslas, ar tiesiog bendruomenės svetainė, ar savo sumanytas laisvalaikio portalas. Nesvarbu, ar nori uždirbti, ar tik “pasižaisti” – juk vis tiek tikslas yra surinkti kuo didesnę lankytojų auditoriją? Kitaip, manau, net neskaitytum šios knygos.
Tad galėsi perskaityti mano 50 patarimų (po vieną A4 formato lapą kiekvienam iš jų), kuriuos galiu duoti iš savo praktikos – visgi web-kūrimo pasaulyje esu jau dešimt metų – o jeigu skaičiuotume dar mokykloje sukurtą pirmąją referatų parsisiuntimo svetainę, tai ir dar daugiau. Per tą laiką mačiau nemažai sėkmingų web-projektų, bet dauguma taip ir „neiššovė“ – būtent apie jų klaidas papasakosiu šioje knygoje ir pateiksiu savo nuomonę, ko neverta daryti ir kur geriausia kreipti dėmesį, kuriant tinklalapį.
Knyga suskirstyta į tris skyrius. Pirmas skirtas idėjos išgryninimui, dar nepradėjus realaus kūrimo proceso. Antroje dalyje jau nersime į kūrimo džiungles – bet ne iš programavimo pusės, o būtent projekto vadovo ar idėjos autoriaus akimis. Ir trečias skyrius skirtas jau sukurto tinklalapio atėjimui į rinką – reklamavimui, informacijos paskleidimui ir kitokioms gudrybėms. Nes juk vien paleisti tinklalapį neužtenką – reikia sugebėti ir pritraukti lankytojus.

Žinau, kad tikriausiai dar yra keletas iš mobiliojo interneto užklystančių skaitytojų, todėl būtent jiems rekomenduoju šią knygą, kuri kol kas kainuoja tik 5 Lt. Juokinga suma, tačiau pagal kainos ir kokybės santykį, tai tikrai puikus pirkinys net ir vaikams, kuriems 5 Lt yra dideli pinigai. Nusipirkit, sąžiningai perskaitykit ir galbūt jūsų suvokimas apie interneto projektų kūrimą radikaliai pasikeis. Galbūt nebekursite šlamšto ir suprasite, kad mobiliajame internete turtų nesusikrausit.

Šią, kaip ir kitas Povilo knygas galite nusipirkti skaitykit.lt/knygos