Kano tinklaraštis

Švento Pauliaus katedra – Londono akcentas, rodantis miesto galybę

Karolis Noreika — Fri, 30 Jul 2010 13:37:58 +0000

Šįkart nukrypsiu tiek nuo tinklaraščio temos, tiek nuo rašymo stiliaus.

Šis įrašas šiandien skiriamas Agnei, Audrai, Brigitai ir Laimiui, ir visiems kitiems atostogaujantiems ir/ar dirbantiems UK, taip pat planuojantiems aplankyti Londoną. Dažnu atveju poros sakinių neužtenka motyvuoti nuvykti į siūlomą vietą, tad nusprendžiau paaukoti valandėlę ir sukurpti kažką informatyvesnio apie vieną įspūdingiausių bei mylimiausių pasaulio statinių - Šv. Pauliaus katedrą. Ko gero, dažniausia entuziazmo stokos priežastis yra informacijos apie patį subjektą stoka(wikipedijoje nėra lietuviško straipsnio! o_O). Tad, lyg koks super herojus, skubu į pagalbą draugams ir būsimiems. Stilius, daugiau mažiau – mokslinis, sorry, bet nežinau ar galima kitaip rašyti apie architektūros stebuklą?

Švento Pauliaus katedra. Panoraminis vaizdas.

Šv. Pauliaus katedra (17-18 amžius) – kas ji?

Ankstyvosios protestantizmo atšakos – anglikonų bažnyčia, šiuo metu laikoma Londono simboliu. Tai aukščiausias Londono statinys, kuriame buvo sutuokti Princas Čarlzas ir princesė Diana. Vienas iš katedros išskirtinumų – „šnibždesių galerija“, kurioje, pridėję ausį prie sienos, galima išgirsti žodžius, ištartus šnibždant už 30-40 metrų.

Architektūros objekto dosje

Šv. Pauliaus Katedros istorija siekia 604-uosius metus, kai dabartiniame Londono mieste, ant Ludgeito kalvos, buvo pastatyta bažnyčia, skirta miesto patronui apaštalui Pauliui. Pastatas daugelį kartų buvo renovuojamas, perstatomas, o didingo gotikos architektūros statinio statusą įgijo ir viena didžiausia savo meto bažnyčia tapo tik po 1300-ųjų metų. Vėliau buvo apleista ir ne kartą bandoma renovuoti. Galiausiai stojus Sandraugos epochai ir nukirsdinus Karolį I-ajį, buvo paversta prekybviete ir arklidėmis. Į valdžią atėjęs Karolis II-asis situaciją pakeitė pavesdamas Kristoferį Reną vadovauti restauravimo programai. Jo parengtam projektui buvo pritarta, tačiau 1666 kilęs didysis Londono gaisras radikaliai pakeitė renovacijos planus – bažnyčią teko ne renovuoti, o atstatyti. K. Renas vėl buvo paskirtas darbų vadovu, o didinga gotikos arhitektūros katedra buvo perstatyta kaip didingas baroko šedevras. Po beveik 9 metų planavimo ir konfliktų tarp architekto ir Karališkosios komisijos, finansavusios statybas, 1675-ųjų birželio 21-ą dieną buvo padėtas pirmasis akmuo, o Šv. Pauliaus katedra pastatyta 1708-aisiais. 1711-aisiais bažnyčia galutinai baigta ir pašventinta.

Stilistika

Iki didžiojo gaisro Šv. Pauliaus katedra buvo pastatyta gotikos stiliumi. Gotikos architektūra matematikui, astrologui K. Renui atrodė gan šiurkšti, atšiauri ir net barbariška. Planuojant buvo pasirinktos taisyklingesnės, barokui būdingos, linijos ir proporcijos.

Architektui didelį įspūdį darė to meto Italijos krikščioniškoji architektūra. Jis ypatingai žavėjosi Romos šv. Petro bazilika, tačiau statybas finansuojanti karališkoji komisija tam prieštaravo ir reikalavo suprojektuoti pastatą, kuris atrodytų panašenis į klasikinės antikos architektūros statinius, taip pat Karališkoji komisija reikalavo labiau “angliškos” bažnyčios ir didesnio pastato, tinkamo bažnyčios apeigoms. Galiausiai buvo rastas kompromisas – pastato perimetro forma, iki tol buvusi lyg Mikelandželo šv. Petro bazilikos projektas, pakeista į kryžaus formą.

Dabar pagarbų lankytojų susižavėjimą kelia barokiniai bokštai, esantys abipus įėjimo vakariniame fasade. Suprantama, dar labiau stebina gigantiško dydžio kupolas, kurio viršūnę puošia didžiulis auksinis kryžius. Tikima, kad katedrą puošiantis feniksas (mit. būtybė atgimstanti ugnyje) apsaugojo ją nuo gaisrų ir II pasauliniame kare vokiečių bombonešių mėtomų bombų.

Interjeras

Pastato interjeras puošnumu ir įmantrumu pralenkia pastato išorę. Žvalgantis iš vidaus, pro akį nepraslįsta didelė galybė interjero detalių, bei kontrasto suteikiantys, didieji korintiniai pilioriai – aštuonių masyvių kolonų rikiuotė, besiremianti į kupolą.

Architektui K.Renui sąvoka “arhitektūros grožis” reiškė du dalykus: pirma – arhitektūros stilius, dekoracijų gausa ir antras, daugiau fundamentalus – grožis matematine prasme – pastato proporcijos, kubai, sferos…

Konstrukcinė sistema

Katedra išlaiko didžiulį erdvės pojūtį viduje. To pasiekta panaudojant išnašas sienose, kurios buvo padarytos norint pastato vidui suteikti daugiau šviesos. Dukart storesnių pirmo aukšto sienų, nei pastatas turėjo prieš tai, prireikė tam, kad būtų galima atsisakyti gotiškajam stiliui būdingų arkinių kontraforsų. Antro aukšto arkinius kontraforsus paslepia užuolaidinė siena, kuri buvo pastatyta vien tam, kad išlaikyti pastato estetiką ir išvengti klasikinio stiliaus nuokrypio.

Pastato konstrukcijų statybai daugiausia naudotas akmuo ir medis. Pamatai, kurie siekia molio sluoksnį(smėlis ir senieji pamatai buvo pašalinti) ir pirmo aukšto sienos padaryti naudojant akmenį. Antrame aukšte randasi ir medinių konstrukcijų, o stogą prilaiko didžiuliai ąžuoliniai karkasai, kurie buvo gabenami iš vietovių esančių net už 250 km. Du katedros priekyje esantys bokštai pastatyti naudojant akmenį. Pastatą vainikuoja pagrinde iš medžio pastatytas kupolas.

Kupolas iš vidaus

Jis buvo planuojamas statyti iš akmens, bet pastebėjus, kad pastatas pradeda grimsi žemyn dėl storų sienų, – (ypač grimzdo masyvios kolonos, turėsiančios prilaikyti kupolą) akmens konstrukcijos buvo atsisakyta, o ji pakeista trigubu kupolo, kurios didžiausią dalį sudaro medis.

Pats kupolas padarytas iš triejų mažesnių kupolų: viršutinis ir apatinis(atitinkantis viršutinio proporcijas) taisyklingų formų, o viduryje esantis atlieka atraminę formą – netaisyklingas. Tam, kad pastato vidų vainikuojanti erdvė neprimintų tamsaus piltuvo buvo panaudota iš pirmo žvilgsnio paprasta ši 3 kupolų sistema. Tai padaryta pasinaudojant to meto mokslininko Roberto Huko išradimais. Ne tik dėl estetikos, bet ir tam, kad būtų galima sumažinti viso kupolo svorį ir išvengti tolimesnio pastato grimzdimo.

Ir pabaigai paprastai apie pačią kompoziciją

Šv. Pauliaus katedra, kaip kad buvo ir XII amžiuje, yra vienas aukščiausių ir didžiausių statinių esančių Londone. Tai lyg Londono akcentas, rodantis miesto galybę.

Pastatą karūnuoja didžiulis kupolas, kuris, žiūrint iš viršaus, užgožia du pastato priekinėje dalyje esančius bokštus.

Minėta, kad pasirinkta katedros pamatų forma atrodo lyg kryžius. Katedros ilgis siekia net 158 metrus, o plotis – 75. Viso pastato aukštis 111 metrų. Pastatas žiūrint iš priekinės pusės yra beveik identiškai simetriškas. Skirtumas tik vienas – dešiniajame bokšte, vietoje apvalios nišos kairiajame, įtaisytas laikrodis.

Švento Pauliaus katedra. Vaizdas iš viršaus.

Pastatas, nors ir turintis daug medinių detalių išorėje, daugiausiai padengtas akemeniu arba nudažytas taip, kad atrodytų lyg toks esantis.

Naudota literatūra

http://en.wikipedia.org/wiki/St_Paul’s_Cathedral

National Geographic Ancient Megastructures “St Paul’s Cathedral”

Rebo international BV “100 gražiausių pasaulio katedrų. Kelionė per penkis žemynus”

Straipsnį nevaržomai galima kopijuoti, nepamirštant nurodyti šaltinio.

Facebook vartotojų informacija jau ir .torrent bylose

Karolis Noreika — Fri, 30 Jul 2010 00:40:49 +0000

Geros naujienos rinkodarininkams, šnipams ir įvairaus plauko piktavaliams! Programuotojas Ron Bowes sukūrė programėlę, kuri šliaužioja po facebook directory ir surinkinėja viešai prieinamą profilių informaciją (net ir nepublikuojant ten savęs – mūsų profilis randamas per draugo profilį). Pašliaužiojo(crawled) ir surinko daugiau nei 100 melejonų profilių – maždaug kas penktos egzistuojančios FB sąskaitos informaciją: profilių URL, kur rastas profilis, gimimo datos… net ir telefono nr. Na ir galiausiai – didelis boom, kai visa informacija paviešinama torrentų trackeriuose.

Nuo šiandien kiekvienas norintis galės pažiūrėti, kokią informaciją apie save skelbėme viešai net ir praėjus metams ar penkiems. Absurdas? Nope, nes Ron Bowes nepadarė nieko nelegalaus. Jis tik paėmė ir surinko tai, kas vieša… Anyway, tai milijonus privers (dar kartą) susimąstyti apie FB privatumo politiką, o netolimoje ateityje juodoji Rodo knyga, manau, ne vienam kainuos daug nervų ląstelių… Think twice before publishing.

Ir dar pamąstymui. Kas pasakys, ar nėra dar didesnių šios specialybės entuziastų? Galbūt koks geekas iš Indonezijos jau turi surinkęs viso pasaulio gyventojų, besinaudojančių veidaknygės, google informaciją, huh? O apie mus ten informacijos tikrai daug.

TIP! Torrent bylos peržiūra dar nebaigus siuntimo

Karolis Noreika — Tue, 29 Jun 2010 00:08:33 +0000

Kitą kartą (prieš metus ar pusmetį) nutikdavo taip, kad torrent turinio failas neatitinkantis aprašymo sugadindavo linksmą vakaro nuotaiką. Sukvieti liaudį pažiūrėti naujo nemokamo filmo ir pokšt! – torrent’as visiškai neatitinka aprašymo… Na buvo tas laikas, kai lėtas interneto ryšys (omni disconnect) neleisdavo suklysti ką nors siunčiantis… Vieną iš tokių kartų kūlversčiais bėgiojau po gūglą ieškodamas torrent kliento, leidžiančio peržiūrėti failą, visam jo turiniui dar nespėjus subėgti į kompiuterį. Buvau kažką radęs, bet vaizdas buvo tragiškas – filmas trūkinėdavo nors bufferis būdavo užkrautas daugiau nei 100 reikiamų procentų… Šią savaitę atradau šį tą naujo!

Prieš kelias dienas visai atsitiktinai teko dar kartą pagooglint ir labai nustebt. Gan populiarus BitComet (iš pažiūros viskuo atsiliekantis nuo uTorrent), turi super duper funkciją – “Preview Download Mode“.

Įjungus šia funkciją torrentas siunčiamas blokais nuo pradžios, o parsiuntus kelis procentus, užsidega mygtukas “Preview”. Tada pasirenkamas leistuvas (kaip žinia, VLC puikiai tinka media byloms) ir vuolia – tuo pačiu metu ir siunčiama, ir žiūrima/klausoma. Tikiuosi pravers sėdint ant lėtos linijos arba pučiant sunkiasvorius HD filmus.

TIP! Šauktuko rašymas lietuviškoje klaviatūroje

Karolis Noreika — Tue, 18 May 2010 13:44:28 +0000

Pastebėjau labai įdomų dalyką – labai daug žmonių nerašančių lietuviškomis raidėmis, to nedaro dėl to, kad įsijungus lietuvių kalbos klaviatūrą “sunku” parašyti šauktuką, “eta” ir t.t.”.

Ar tikrai? Šauktuką lengvai suraizgysite laikydami dešinėje esantį “alt” ir paspausite shift + 1, @ – atl+shift+2 ir t.t. Paprastai tariant, “Alt” klavišas laikinai išjungia lietuvių kalbos klaviatūrą. Sėkmės rašant lietuviškai.

Photoshop CS5 – dar vienas Adobe stebuklas

Karolis Noreika — Thu, 25 Mar 2010 19:51:02 +0000

Adobe kompanija visada garsėjo funkcionaliais produktais, o gegužės 12 d. į rinką paleis naują Photoshop versiją – CS5. Dar kartą sujungiamos naujausios foto ir video redagavimo galimybės, o visa tai pateikiama paprasčiausiomis funkcijomis.

Manau, po CS5 pasirodymo dizainerių, foto redagavimo specialistų padaugės daugiau nei dvigubai. Pažiūrėkite video ir nuspręskite patys – ar sunkų darbą atlikinės foto atelje dirbantys žmonės?

Mass media – blogis ir filmas „Pirmyn į praeitį“

Karolis Noreika — Wed, 24 Mar 2010 16:38:21 +0000

Mass media – evil

Jau daugiau nei 6 metai į žydrąjį ekraną žiūriu kritiškai ir visada stengiausi visiems švelniai tai pasakyti. Gali nuskambėti keistai, bet televizija yra ne kas kita, kaip įrankis Jus užhipnotizuoti, užimti pramogomis, skleisti dezinformaciją, Jumis manipuliuoti ir t.t. Na nesiruošiu kartoti jau kiek nuvalkiotos temos. Jei kam reikia svaresnių įrodymų apie tai, kad TV – absoliutus blogis – perskaitykite šią esę.

Dezinformacija

Stebint(ar klausant) skirtingus žiniasklaidos kanalus rodomi skirtingai pateikiami faktai, bet ne tūlam pasauliečiui suvokti, kad tai tik pinigingos grietinėlės žaidimas. Visi gauname skirtingą informaciją iš skirtingų TV transliacijų, taip sukuriama jau nusistovėjusi visuomenės nuomonė, kad ji turi laisvę rinktis kuo tikėti, o kuo ne. Tuo tarpu tikroji tiesa “mass medijoje” niekada nepasirodo, o jei ir pasirodo, tai itin retai ir kažkokio “nesusipratėlio” didelių pastangų dėka.

Arčiau esmės

Nesuprantu, kodėl šio lietuviško filmo interneto platybėse nepastebėjau anksčiau, bet, manau, ši Lietuviška “Zeigeist” versija verta viso žiūrėjimo laiko. Jei šis filmas sugeba įtikinti, tai pagalvokite, kokia yra galima TV ir visos “mass medijos” įtaka? Savo nuomonę, pasilieku sau, o kuo tikėti, o kuo ne – spręskite patys. Gero žiūrėjimo.

Pirmyn į praeitį

Susidomėjusiems ar ne viską supratusiems, dar galiu rekomenduoti pažiūrėti abi Zeitgeist dalis – “Zeitgeist. The Movie” ir “Zeitgeist. Addendum” (mėtosi LM’e. LT subtitrai čia). Tiesa, ten tikrų faktų gal ir mažiau, bet filmas yra idealiausias pavyzdys to, kaip Jūs galite būti mulkinami žiniasklaidos, religijos etc…

Tikslai 2010-iesiems

Karolis Noreika — Sat, 09 Jan 2010 20:49:17 +0000

Madinga ir naudinga, prieš ar iškart po naujų metų sutikimo, sudaryti tikslus ateinantiems metams. Kodėl naudinga? Gairės, kurių pagalba nepasimestume gyvenime, reikalingos tam, kad siektume tai, ko užsibrėžę ir nenukryptume nuo kurso. Tikslų neturėjimas – ėjimas niekur. Kalbėdamas apie tikslus, negaliu nepaminėti šių taiklių Senekos žodžių: „Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas jam nebus palankus“. Priverčia susimąstyti, ar ne?

Taigi, kad žinočiau kur plaukiu ir kad tikrai plaukiu, surašau savuosius 2010-ųjų metų tikslus ir juos paviešinu. Užmėtykite mane akmenimis, jei neįvykdysiu 80 procentų sąrašo punktų, pašiepkite, jei nebus 90. : )

Ko iš savęs tikiuosi 2010-ais metais? Žemiau surašyti svajonės ir tikslai, kurių dauguma, o gal ir visi, tikiu, metų pabaigoje jau bus pavirtę realybe.

1. Laiko planavimas. Suasmeninti GTD programą ir ją įsisavinti;

2. Įgyti 20 naujų įpročių

Kasdieniai:

susidaryti mitybos programą ir pradėti sveikai maitintis;
atlikti mankštą, pratimus lankstumui gerinti;
susikurti gyvenimo kodeksą, perskaityti jį kiekvieną rytą;
pradėti medituoti;
GTD;
darbo dienų vakarais 0,5-1 val skirti vokiečių kalbai.

Kassavaitiniai:

3 kartus po 2 val skirti gitarai;
pervesti močiutę per kelią;
aplankyti 2-3 kultūrinius renginius;
sekmadieniais peržiūrėti, papildyti, reikalui esant – pakoreguoti kitos savaitės kalendorių.

3. Savo akiratį praplėsti 120-čia knygų:

20 grožinės lit.;
20 IT;
10 motyvacija/self-hacking‘as;
30 autobiografijų ir biografijų;
10 žinių plėtimui verslo srityje;
10 knygų anglų kalba;
5 vokiečių kalba;
15 studijoms ir kt.

4. Sukurti 4 internetines svetaines „sau“

1 moterims;
1 knygoms;
2 kt.

5. Sukalbėti maldą viešai(this one goes deep : ) );

6. Išmokti šnekamąją vokiečių kalbą (daugiau nei 1500 žodžių);

7. Peržiūrėti 50, klasika patapusių, filmų;

8. Aplankyti Italiją;

9. Įkurti VŠĮ;

10. Padaryti 80 daugiau ar mažiau kokybiškų blogo įrašų;

11. Dar kartą sutikti svajonių moterį;

12. Likviduoti esamas VDU skolas(shame on me…);

13. Bent 200 valandų praleisti su šeima, giminaičiais;

14. Taip pat praplėsti žinias apie:

architektūrą;
istoriją;
teatrą;
muziką, ypač klasikinę;
politiką.

15. Susirašyti svarbias datas;

16. Pasodinti 4 medelius;

17. Sudalyvauti (tarptautiniame) jaunimo projekte;

18. Kas 1-2 mėnesius papildyti šį sąrašą;

19. Gruodžio 20-22 d. atlikti savo įvykdytų ir neįvykdytų tikslų analizę, padaryti išvadas.

Pasilieku teisę iki sausio 15 sąrašą paredaguoti. : )

Pabaigai – kreipimasis į skaitytojo sąžinę. Kur Jūsų tikslų sąrašėliai? Jei dar nėra – marš sudaryti. Laukiu nuorodų į juos, kritikos, pritarimo manajam… net ir skeptikų, prieštaraujančių laiko planavimui ar kitiems minėtiems dalykams, komentarų…

Google wave pakvietimai

Karolis Noreika — Wed, 16 Dec 2009 12:05:27 +0000

Manau, dauguma jau girdėjo apie antros kartos paštą – google wave. Daug panaudojimo variantų turintis google produktas įvardijamas kaip bendravimo ir bendradarbiavimo įrankiu. Norite sužinoti daugiau? Paskaitinėkite wiki.

Ne naujiena, kad nauji google produktai nėra laisvai pasiekiami, o norint prisijungti ir naudotis (google wave’u) reikia gauti pakvietimą iš esamo nario. Net nustėrau, kai viename lietuviškame forume pamačiau už tikrus litus pardavinėjamus google wave pakvietimus. O kad neužkibtumėte ant kokio savanaudžio kabliuko – 18 pakvietimų laukia kol bus išsiųsti Jums. Viskas ką reikia padaryti tai tik rašant komentarą nepamiršti įrašyti el. pašto adresą.