Monkey dinner - patiekalai ir receptai iš itališkos virtuvės

Vištienos ir daržovių cous cous

2013-03-22T11:30:00.000+01:00

Kažkada vasarą labai norėjosi kuskuso, ryžių, quinoa ir panašių salotų. Džiaugiuosi, kad nepatingėjau užfiksuoti šią versiją, nes kaip tik šiandien prisivirėme avinžirnių ir juos reikia suvalgyti. Jei jau verdame avinžirnius, valgome juos kelias dienas. Pradedam su pasta e ceci, tęsiame su hummus, vyras gamina avinžirnius su chorizo, patinka mums ir aštrios salotos su feta ir pomidorais bei šios, su kuskusu ir daržovėmis.

Keptos/virtos/rūkytos vištienos
a.š. malto kumino
skardinių avinžirnių
sauja moliūgų sėklų
sauja pinijų riešutų
sauja migdolų
dvi cukinijos, plonai pjaustytos su mandolina
keletas vyšninių pomidorų
pora svogūnų laiškų
sauja smulkintų petražolių ir mėtos
druskos ir pipirų

stiklinės kuskuso
citrinos
natūralaus jogurto
extra vergine alyvų aliejaus

keptuvėje įkaitinti porą šaukštų alyvų aliejaus, suberti maltą kuminą. Suberti avinžirnius, pakaitinti dvi minutes maišant, kad pasidengtų aliejumi ir pašiltų. Suberti moliūgų sėklas, pinijų riešutus, pagal skonį druskos ir pipirų. Atvėsinti.

Kuskusą užpilti verdančiu vandeniu, uždengti dubenį maistine plėvele, palikti 10 minučių. Užpilti šaukštą alyvų aliejaus ir išmaišyti šakute.

Į dubenį įpilti alyvų aliejaus, išmaišyti su druska ir pipirais. Sudėti cukinijas, gerai ištrinti marinatu. Įkaitinti griliaus keptuvę ir pakepti cukinijas. Išėmus nusausinti, supjaustyti mažais kubeliais.

Toje pačioje keptuvėje pašildyti juostelėmis pjaustytą vištieną. Pašlakstyti citrinų sultimis.

Sudėti kartu avinžirnius, cukinijas, smulkiai pjaustytus svogūnų laiškus, ketvirčiais pjaustytus pomidoriukus, smulkintas žoleles, kuskusą. Pašlakstyti pusės citrinos sultimis ir alyvų aliejumi. Išdėlioti lėkštėse, ant viršaus sudėti vištieną. Jogurtą sumaišyti su šlakeliu alyvų aliejaus, įspausti porą šaukštų citrinų sulčių, patiekti kartu su kuskusu.

Receptas pagal Katie Quinn Davies.

Obuolių tortas su klevų sirupo glaistu

2012-12-11T19:45:00.000+01:00

Aš taip džiaugiuosi grįžus į virtuvę. Nežinau, kiek tai tęsis. Tikriausiai tol, kol namuose svečiuojasi anyta, leidžianti man nieko neveikti, tik būti mama ir namų šeimininke, kai man to norisi. Kokios smagios šios mano atostogos!

Vakarais, kai mažieji miega, vartau receptų knygas, ieškau kažko įdomaus ir nebandyto. Kai ateina laikas gaminti, kažkodėl vis tiek griebiuosi Ottolenghi. Jau man pačiai negera ir nepatogu, lyg kitų puikių knygų ir autorių nebūtų. Tikriausiai šis receptas bus paskutinis iš numatytų išbandyti jo desertų kategorijos. Nesakysiu kiek jų buvo nepasisekę... pvz granolos batonėliai kažkoks nesusipratimas, kaip ir baltojo šokolado ir makadamijos browniai, plaukioję svieste. Va po šio torto tai aš atleidžiu už visus receptų netikslumus. Jau kepsiu Kalėdoms vietoj medaus torto (nes trigubai mažiau laiko sugaišti), paskui kepsiu diavoletto gimtadieniui, kepsiu šiaip kai norėsis ko nors saldaus, kai reikės suvalgyti užsilikusius obuolius, sunaudoti užsistovėjusią šaldytuve Philadelphia. Dar gerai tai, kad jis kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis darosi.

Nagi prie recepto

80 g razinų
4 š. vandens
3 obuoliai
120 ml alyvų aliejaus
160 g cukraus

0,5 a.š. vanilės ekstrakto arba pusė vanilės ankšties

2 kiaušiniai

280 g miltų
ketvirtis a.š. druskos
0,5 a.š. kepimo miltelių
1,5 a.š. sodos
0,5 a.š. cinamono
tarkuota citrinos žievelė
2 kiaušinių baltymai

Pertepimui
100 g sviesto, kambario temperatūros
100 g muscovado cukraus
85 ml klevų sirupo (arba 120 g)
200 g kreminio sūrio (naudojau Philadephia), kambario temperatūros

Ant silpnos ugnies pakaitinti razinas su vandeniu, kol jį visą sugers. Atvėsinti.

Obuolius nulupti, išimti sėklalizdžius ir supjaustyti centimetro dydžio kubeliais.

20 cm kepimo formą patepti riebalais, iškloti dugną ir šonus kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitinti iki 170 laipsnių C.

Alyvų aliejų išsukti su cukrumi ir vanile (mikseriu arba rankomis), po vieną įmušti kiaušinius. Masė turėtų būti vienalytė ir tiršta. Sudėti obuolius bei razinas ir citrinos žievelę.

Miltus, druską, sodą, kepimo miltelius ir cinamoną sumaišyti ir persijojus įmaišyti į tešlą.

Baltymus išplakti iki standžių putų, atsargiai per du kartus įmaišyti į tešlą.

Tešlą supilti į formą, išlyginti viršų, kepti pusantros valandos. Išimti iš orkaitės, leisti atvėsti formoje. Kai atšąla, nuimti kraštus ir arba pertepti glaistu, arba įvynioti į maistinę plėvelę ir palikti nakčiai šaldytuve (taip pailsi ir būna geresnio skonio).

Pasiruošiam pertepimą ir glaistą. Kambario temperatūros sviestą išsukti su cukrumi ir klevų sirupu iki purios masės. Įmaišyti kreminį sūrį.

Pyragą perpjauti išilgai pusiau, pertepti puse kreminio sūrio masės, ant viršaus gražiai užtepti likusią. Jei pyrago viršus labai iškilo, jį galima nupjauti ir palyginti.

Vykdau degustacijas kas valandą ir galiu prisiekti, kad kuo ilgiau stovi, tuo skanesnis darosi.

Beje, lygiai prieš metus buvome Londone ir valgėme pas poną Ottolenghi. Desertui aš pasiėmiau tuos pačius man niekad nepavykusius baltojo šokolado ir makadamijos brownius, o mano vyras - šitą pyragą. Kaip dabar pamenu, koks gėris buvo. Tik daug drėgnesnis ir puresnis, nei maniškis. Tikriausiai galima dar kokį vieną kitą obuolį dadėti, nepakenktų.

Apple cake with maple syrup icing

80 g sultanas
4 tbsp water
3 apples
120 ml olive oil
160 g sugar

0,5 tsp vanilla extract or half vanilla pod

2 eggs

280 g flour
1/4 tsp salt
1/2 tsp baking powder
1 1/2 tsp bicarbonate of soda
1/2 tsp ground cinnamon
grated zest of 1 lemon
2 egg whites

Maple icing
100 g butter, at room temperature
100 g muscovado sugar
85 ml maple syrup (or 120 g)
200 g cream cheese (I used Philadephia), at room temperature

Place sultanas and water in a medium saucepan and simmer over a low heat until all of the water has been absorbed. Leave to cool.

Peel and core apples, cut into 1 cm dice.

Grease a 20 cm springform cake tin, line the base and sides with baking parchment. Heat the oven to 170 C.

Mix olive oil with sugar and vanilla extract (or scraped seeds of vanilla pod). Beat well together, then gradually add the eggs. Mix in the diced apples, sultanas and lemon zest, then fold in the sifted flour, salt, bicarbonate of soda, cinnamon and baking powder.

Whisk the egg whites in a clean bowl either by hand or with a mixer, until they have a soft meringue consistency. Fold them into the batter in two additions, trying to lose as little air as possible.

Pour the batter into the lined tin, level it with a palette knife and place in the oven. Bake for 1.5 hours. Remove from the oven and leave it to cool completely. Once the cake is cold, remove it from the tin and you can assemble it. Or wrap it in a cling film and leave in the fridge overnight for the flavors to mature.

Once you are ready to assemble the cake, prepare the icing. Beat the butter with sugar and maple syrup until light and airy. This can be done either by hand or in a mixer. Add the cream cheese and beat until smooth.

Cut the cake horizontally in half. If the cake is very domed, shave a bit of the top off to level it. Spread a 1 cm thick layer of icing over the bottom half of the cake. Carefully place the top half on it. Spoon the rest of the icing on top.

Recipe from Yotam Ottolenghi 'The Cookbook'.

Baklažanų ir paprikos užkandis

2012-12-08T21:16:00.000+01:00

Man labai patinka baklažanai. Vis dar egzotiški, kažkuo magiški ir tokios gražios spalvos. Vis gi taip dažnai nesugalvoju, kaip juos suvalgyti. Kažkodėl tik aš viena šeimoje jų mėgėja. Ir apskritai, netvarka - man kuriam laikui pasitraukus iš virtuvės, dabar čia pripažįstami tik itališki patiekalai!

Kai namuose lieku viena, kai visai ramu, gaminu tik sau. Pavyzdžiui, 'prisideginu' baklažanų ir valgau kelias dienas įvairiais pavidalais. Vienas iš variantų - baklažanų ir paprikos užkandis. Turkiškas, iš Moro knygos.

Svarbiausia - pasiryžti užsiimti daržovių deginimu. Tai galima daryti ant dujinės viryklės, ant laužo ir pan. Kadangi mūsų visi prietaisai elektriniai, naudoju tam reikalui orkaitės grilių. Imu keturis baklažanus, porą raudonų paprikų, juos pabadau šakute (kad nesprogtų) ir dedu po karštu griliumi. Kas 15 minučių apverčiu ir taip kepu apie 45 minutes (paprikoms užtenka kiek mažiau). Kai daržovės sudega ir subliūkšta, išimu iš orkaitės, atvėsinu. Tada tereikia perpjauti per pusę ir išskobti baklažanų vidų. Paprikoms nuimti odelę, išimti sėklas. Iš taip paruoštų daržovių labai skanu ruošti sriubą - tereikia sutrinti, pakaitinti, pridėti pupelių, citrinos sulčių (mmm labai skanu). Iš baklažanų galima ruošti baba ghanoush ir daug kitokių patiekalų. Man tas jų rūkytas skonis yra kažkas tokio, nenusakomo.

Šiam užkandžiui reikės

poros degintų baklažanų ir paprikos
citrinos sulčių
česnako skiltelės, sutrintos su druska
extra vergine alyvų aliejaus
druskos, pipirų
natūralaus jogurto

Degintus baklažanus supjaustyti, sudėti į lėkštę, įspausti citrinos sulčių, įmaišyti česnaką su druska ir alyvų aliejų. Išmaišyti, pasūdyti ir paskaninti pipirais.

Papriką supjaustyti juostelėmis, išdėlioti ant baklažano. Patiekti su šiek tiek pasūdytu natūraliu jogurtu ir kalendrų lapeliais. Būtų skanu su rytietiška duona, bet gerai ir su tokia, kokios randame tuo metu namuose.

Proporcijos nesurašytos tiksliai, nes man pagal originalų receptą būtų ganėtinai per daug česnako, tad patartina paeksperimentuoti pagal savo skonį.

Nuotraukoje patiektas variantas su karamelizuotu sviestu. Skanu, bet nebūtina, ypač jei skaičiuojate kalorijas. Sviestas karamelizuojamas jį kaitinant ant silpnos ugnies vis pamaišant, kol įgaus rusvą spalvą.

Įdomu, ką jūs gaminate iš baklažanų?

Naujienos iš monkey virtuvės

2012-12-06T14:22:00.000+01:00

O būna taip... kad blogas užmiega devyniems mėnesiams. Nes nėra įkvėpimo, nes nieko įdomaus virtuvėje nevyksta, nes autorius apsivertęs darbais, nes devynis mėnesius laukia naujų pokyčių gyvenime. Ir štai, praėjus tiems mėnesiams, staiga atsiranda begalinis noras lėkti į virtuvę ir gaminti. Ieškoti naujų kulinarinių knygų, skonių ir gaminti. Būti namuose, nieko neveikti, tik būti mama ir gaminti. Va taip į vietas mano gyvenimą (bent kuriam laikui) sustatė naujoji namų gyventoja Silvia, su kuria galite susipažinti čia.

Taigi aukščiau išvardyta būtų naujiena numeris vienas. Antroji naujiena būtų neseniai pasirodžiusi Lietuvos blogerių rinktinių receptų knyga, kurioje rasite receptų ir iš mūsų virtuvės. Knyga jau parduodama knygynuose, įsigyti galima ir knygų klube. Dėkoju knygos sudarytojai Eglei ir leidyklai Alma littera už galimybę sudalyvauti tokiame įdomiame projekte.

Iš mūsų virtuvės ten nukeliavo paprastas, bet labai geras receptas. Štai ir šiandien jo pagrindu ant mūsų stalo garavo perlinės vištienos (it. faraona) patiekalas.

Vištiena su ančiuviais

6 vištienos šlaunelės arba gabalais padalintas viščiukas

5 sūdytų ančiuvių aliejuje file

pusė stiklinės balto vyno acto

3 česnako skiltelės

alyvų aliejaus

rozmarino šakelė

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų

Vištieną nusausinti. Keptuvėje ant vidutinės ugnies pakaitinti tris šaukštus alyvų aliejaus ir rozmarino šakelę. Iš visų pusių lėtai apskrudinti vištieną, pabarstyti druska ir pipirais. Po maždaug 10 minučių išimti į atskirą indą.

Indelyje sutrinti česnaką kartu su ančiuviais, vos pašildyti kartu su actu ir supilti į keptuvę. Sudėti vištienos gabaliukus, leisti nugaruoti intensyviam acto kvapui, uždengus dangčiu troškinti apie 40 minučių ant nedidelės ugnies. Padažu aplaistyti vištieną kas 10 minučių. Iš pradžių gaunasi daug skysčio, kuris kepimo eigoje gali nugaruoti. Jei norisi daugiau padažo, įpilti vandens, pagardinti druska ir pipirais.

Beje, šiuo momentu virtuvėje šeimininkauja anyta. Galiu pasigirti, kad išmokome gana draugiškai manąja virtuve dalintis. Tik ji vis dar nesupranta, pvz., ką aš išdarinėju su baklažanais - kiek dedu į orkaitę, tiek sudeginu! O pas mane dabar būtent degintų baklažanų periodas, esu labai stiprioje Moro ir Ottolenghi knygų įtakoje. Jei vėl neužmigsiu kokiu nors miegu, pažadu pasidalinti rezultatais.

Pasta su šparagais ir vytintu kumpiu

2012-03-19T15:50:00.000+01:00

Pavasaris, pavasaris. Net ir jei šiandien lyja, o kalnų viršūnės vėl apsnigtos, magnolijos ir vaismedžiai eina iš proto žiedų gausybe. Norisi kažko gaivaus. Šaldytuve kažkas apgyvendino šparagų pundelį. Tikrai ne aš, nes sąžiningai laukiu, kol prasidės vietinių daržovių sezonas, na bent jau itališkų, nes šveicariškų dar reiks palaukti.

Spintelėse vėlgi kažkas apgyvendino man negirdėtos formos pastą - bavette, man panašu į linguine arba plokštokus spaghetti, jei jau taip grubiai galima apibūdinti. Sunaudojom. Vaikis dar panaudojo juos kaip špagą. Nežinau, iš kur išmoksta, iš manęs tai tik pacifistines Zen shorts ir pan. pasakas girdi.

Dviems valgytojams

250 g pastos (ilgos, pvz tagliatelle)
40 g sviesto
pundelis šparagų
30 g vytinto kumpio
keli šaukštai tarkuoto parmezano
po kelis lapelius prieskoninių žolelių - baziliko, mėtos, petražolių
druskos, pipirų

Paruošti šparagus. Lenkti kol perlūžta - taip atsiskiria sumedėjusi dalis, kurią aš išmetu (ir tikriausiai blogai darau). Viršūnėles atskirti nuo kotų. Užvirti puodą vandens, pasūdyti, pirmiausia įmesti kotelius, po minutės ir viršūnėles, po minutės nupilti, perlieti šaltu vandeniu. Šparagai turi būti traškūs ir nesutižę. Kotelius supjaustyti norimo dydžio ritinėliais.

Užvirti puodą vandens pastai. Kai užvirs, pasūdyti, sudėti pastą ir virti pagal pakelio instrukcijas, kad būtų al dente. Prieš nusunkiant atidėti ketvirtį puodelio vandens, jei kartais būtų per sausas padažas.

Keptuvėje ištirpinti sviestą, sudėti šparagus ir kumpį, pašildyti. Pasūdyti ir paskaninti pipirais. Žoleles supjaustyti, sudėti kartu su pasta ir parmezanu į keptuvę, gerai išmaišyti, tiekti į stalą negailint parmezano. Šparagai su juo labai gerai draugauja. Tegyvuoja pavasaris!

Vištiena su medaus ir lazdynų riešutų glazūra

2012-02-27T07:20:00.002+01:00

Savaitgalis buvo įprastai saulėtas ir netikėtai šiltas. +21 atėjo visai netikėtai ir nelauktai, tiesiog užklupo visiškai nepasiruošusius. Mūsų mažasis atsisakė persiauti savo žieminius gaisrininko batus, neįkalbėjau net nuimti striukės kailiuką. Labai iš minios neišsiskyrėm - mieste buvo pilna žmonių tiek po trumpom rankovėm, tiek ir kailiniais.

Sekmadienį vėl budinau namų fėją. Kaip nežinau kur buvo dingęs įkvėpimas gaminti, taip nežinau, kokia proga jis parsirado. Dar jei šeimyna būtų nors kiek kantresnė ir leistų daugiau laiko su fotoaparatu pašokinėti prie lėkščių, būtų visai puiku. Ir su šituo patiekalu niekas laukti nenorėjo. Ech, kokie geri sekmadieniniai pietūs buvo. Kaip pas patį Ottolenghi. Kadangi ragavau, tai užtikrinu, kad ir be rožių vandens gerai išeina. Ir apskritai, receptas iš nerealiųjų kategorijos. Patiektas su kuskusu, apsivalgymas... Rojus tiems, kas mėgsta rytietiškus elemetus.

Receptas

viščiukas
2 svogūnai
4 š. alyvų aliejaus
1 a.š malto imbiero
1 a.š malto cinamono
žiupsneliss šafrano
citrinos sultys (jei nedidelis viščiukas, kiek mažiau)
4 š. vandens
2 a.š stambios jūros druskos
1 a.š maltų juodųjų pipirų
100 g lazdynų riešutų
70 g medaus
2 š (rožių) vandens
žiupsnelis kapotų svogūnų laiškų

Supjautyti svogūnus. Vištą padalinti į ketvirčius, sumaišyti su svogūnais, alyvuogių aliejumi, imbieru, cinamonu, šafranu, citrinos sultimis, vandeniu, druska ir pipirais. Padėti šaltai pasimarinuoti - valandą arba pernakt.

Orkaitę įkaitinti iki 190C. Lazdynų riešutus paskleisti ant skardos, paskrudinti 10 minučių. Stambiai sukapoti peiliu.

Vištą su visu marinatu išdėlioti skardoje, odele į viršų. Kepti 35 min.

Riešutus sumaišyti su keliais šaukšteliais medaus ir (rožių) vandeniu. Išimti viščiuką iš orkaitės, aptepti glazūra, grąžinti į orkaitę ir kepti dar 5-10 minučių arba kol iškeps.

Iškepusį viščiuką pabarstyti svogūnų laiškais, tiekti su kuskusu arba ryžiais.

Pastaba apie kuskusą. Yra nerealus žaliojo kuskuso receptas pagal Ottolenghi (gal kada nors aprašysiu), jo greitasis variantas labai tinka garnyrui prie šio patiekalo: kuskusą paruošti pagal pakelio instrukcijas. Sukapoti turimas žoleles: tinka krapai, petražolės, kalendra. Galima sumalti blenderiu kartu su geru aliejumi ir žiupsneliu drukos, išmaišyti su kuskusu. Super!

Labai sveiki ir bjaurūs muffin'ai pagal Ottolenghi

2012-02-23T14:43:00.000+01:00

Vėl Ottolenghi. Vėl nelietuviškas žodis pavadinime. Sakyčiau - mano blogas, ką noriu, tą rašau. Arba - pasidžiaukim, kad išvis rašau. Nes jei du įrašai seka vienas po kito, reiškia, kad varnelę užsidėjau bent dviem mėnesiams į priekį. Na ne... bus dar vienas receptas, kurį būtinai turiu užsirašyti čia, kaip labai gerą ir būtiną gaminti. Užsirašau - tai bus sriuba ir bus pagal Ottolenghi.

Šių bjaurokų muffinų istorija tokia. Vieną sekmadienį sugalvojau pavaidinti namų fėją. Supraskit, jau keli mėnesiai kaip šeimyna iš manęs negauna nieko naujo ir įkvepiančio virtuvėje. Ir po tiek mėnesių pagaliau pabudo pas mane namų šeimininkės dvasia, atsikėliau anksti rytą ir sugalvojau, kad pradžiuginsiu savo vyrus tokiais va pusryčiais. Man atrodė, kad sumaišysiu viens du ir kepa, o aš - į karštą vonią ir ilsiuosi. Pabunda šeima ir visi mes pusryčiaujam saulėtą sekmadienio rytą. Realybėj buvo kitaip. Nežinau, ar verta smulkintis ir eiti į detales - tie muffinai buvo ruošiami bent 25 min ilgiau nei būčiau norėjus anksti rytą (ai, ir tas rytas nebuvo jau toks ankstus, gal apie 9val.), šeima pabudo, kai aš tešlą kroviau į formeles ir suskubo komentuoti - fu, ką čia darai??? (morkų/kiaušinio/obuolio/miltų nekepta masė vizualiai nelabai išvaizdi). Galiausiai vertintojų komisija pripažino, kad
- muffin tikrai yra neišvaizdūs ir net bandė mane atkalbėti nuo fotografavimo
- geriausia jų dalis yra traškus viršus ir kai niekas nemato, galima jį nurankioti
- jie sveikuoliški ir tuos, kurių viršus jau nurankiotas, galima valgyti su minimaliu sąžinės graužimu dėl kalorijų, cholesterolių ir t.t.

Receptas 12 muffin'ų

300 g miltų
2 a.š kepimo miltelių
2 a.š malto cinamono
žiupsnelis druskos
4 kiaušiniai
160 ml saulėgrąžų aliejaus
280 g smulkaus cukraus
2 a.š vanilės ekstrakto (cukraus ar pan.)
220 g stambiai tarkuotų morkų
200 g stambiai tarkuotų obuolių
100 g pekano riešutų
100 g razinų
50 g kokoso drožlių (pakeičiau maltais migdolais)

Trupininiam viršui
50 g sviesto
75 g miltų
25 g rudo cukraus (muscavado)
50 g avižų dribsnių (stambių)
15 g saulėgrąžų
25 g moliūgų sėklų
15 g juodųjų sezamo sėklų
šaukštas vandens
šaukštas saulėgrąžų aliejaus
1,5 šaukšto medaus

Pradėti nuo trupininio viršaus. Sviestą supjaustyti gabaliukais, supilti cukrų ir miltus, trinti tarp pirštų iki pasidarys rupūs trupiniai. Įmaišyti avižas ir sėklas, tada supilti vandenį, aliejų ir medų. Išmaišyti ir atidėti į šalį.

Orkaitę įkaitinti iki 170 C, keksiukų/muffin'ų formą iškloti popierėliais.

Persijoti miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Kitame inde išmaišyti kiaušinius, aliejų, cukrų, vanilę, tarkuotas morkas ir obuolius. Atsargiai įmaišyti kapotus riešutus, razinas, kokosą ir galiausiai persijotą miltų mišinį. Nepersistengti maišant ir neišsigąsti tešlos nesimpatiškos išvaizdos (bei nerodyti jos būsimiems valgytojams). Išdalinti tešlą į formeles (man patinka su ledų šaukštu) ir gausiai pabarstyti anksčiau sumaišytu mišiniu.

Kepti apie 25-35 minutes arba iki kol iškeps (t.y. centran įbestas pagaliukas ištraukus bus sausas).

Atvėsusius išimti iš formos, atvėsinti prieš patiekiant. Labai skanu su arbata tingiai sekmadienio popietei..

O už kadro vyko balius... ir arši kova dėl muffino tarp fotoaparato ir dviem lagaminais apsiginklavusio monstro. Laimėtojas tokiose kovose visad aiškus.

Šokoladiniai browniai su karamele

2012-02-21T19:41:00.000+01:00

Man užėjo begalinis noras rašyti lietuviškai. Kur aš daugiau tai galiu įgyvendinti, jei ne čia, savo senajame apleistajame kulinariniame bloge. Net nežinau apie ką noriu rašyti, svarbiausia, kad lietuviškai. Gerai būtų tikriausiai koks receptas naujas, geras, šviežiai išbandytas. Tokių nebuvo daug pastaruoju metu. Dabar receptai pas mane skirstomi į kategorijas - nerealūs arba geri, t.y. tie, kurie atsiduria bloge. O visi likę lieka vienoje kategorijoje, kurią galima įvairiai pavadinti - išbandyti, neįkvėpę, nesigavę, neįdomūs, neverti dėmesio, per paprasti, nevykusiai nufotografuoti, nefotogeniški, per greitai suvalgyti arba dėl kokių kitų priežasčių čia nepatekę.

Rašymą prisiminti mane paskatino Bea, skyrusi stilingo blogo apdovanojimą. Labai gera būti apdovanotai, net jei pati gerai nesupranti už ką. Ir galvojau po Bea emailo ilgai, mąsčiau apie šitą blogą. Kaip jis atsirado iš absoliutaus neturėjimo ką veikti ir turėjo buvo paprastas 'ką mes valgom' įrodymas vyro giminaičiams Italijoje. Planas visiškai nevykęs ir nepavykęs. Net jei giminaičiai kasdien telefonu klausia, ką mes valgėm ar valgysim, tai nereiškia, kad jie eis internetan pasižiūrėti. Nes gi svarbiausia ne žinoti, ką valgėm, o apie tai kalbėtis. Po beveik keturių metų supratau, kad internetiniai dalykai čia visai nė prie ko.

Po kiekvienos vakarienės fiksavimo atėjo fazė - dedu tik dėmesio vertus patiekalus. Ir galiausiai - tik tuos, kuriuos moku nufotografuoti. Taip ir numiršta blogai...

Bet monkey blogo aš visai dar nelaidoju. Nes netgi jei ir ne(pa)rašau, mintyse savo skaitytojams visada kurpiu įrašus. Visą gruodžio mėnesį 'rašiau' reportažą apie paprastą šeimos gyvenimą Romoje, pietus, vakarienes, užkandžius. Turėjo būti visai įdomus skaitalas, tikriausiai. Dar turėjo būti daug visokių pasakojimų, bet kažkodėl nebuvo. Reiks dar gerai pagalvoti ir paklausinėti savęs, o kodėl?

Poreikis rašyti patenkintas. Dabar receptas. Iš tų nerealiųjų kategorijos, pagal David Lebovitz.
Ir, turiu pridėti, pavojingas tiems, kam nuo šokolado tenka su draugauti su migrena. Ech, bet verta...

115 g sviesto
25 g nesaldintos kakavos (geros kokybės)
170 g juodo šokolado
200 g cukraus
3 kiaušiniai
a.š. vanilės ekstrakto arba vanilinio cukraus
140 g miltų
100 g skrudintų ir kapotų pekanų riešutų (nebūtina, bet beveik privalu dėti; galima pakeisti graikiškais)
indelis dulce de leche (karamelės, 'pieno marmelado', rududu ar pan.)

Apie Dulce de Leche - pas David Lebovitz labai išsamus aprašymas, kaip šito skanėsto pasigaminti iš kondensuoto pieno. Aš ėjau trumpesniu keliu ir pirkau, bet kitą kartą tikrai gaminsiu pati.

Dabar labai greitas ir aiškus gamybos procesas.

Orkaitę įkaitinti iki 175 laipsnių. Paruošti kepimo formą. Geriausiai speciali, kvadratinė, skirta browniams. Aš naudojau 25 cm tortinę. Iškloti kepimo popieriumi, patepti sviestu.

Puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą. Sudėti šokolado gabalėlius, maišant ištirpinti ir juos. Nuimti nuo ugnies. Suberti kakavą, išmaišyti. Po vieną įmaišyti kiaušinius. Po to ir cukrų, vanilę, galiausiai miltus. Ir riešutus.

Pusę tešlos supilti į formą. Paskleisti trečdalį karamelės. Tada vėl tešla ir keli šaukštai karamelės. Ją pamaišyti buku peiliu. Kepti 35-45 minutes. Valgyti, vaišinti draugus ir pasiruoštis kelias kopijas recepto, nes garantuotai prašys.

Vištiena su citrinomis, sumac ir za'atar

2011-12-08T20:32:00.001+01:00

Vieša paslaptis, kad esu įsirašiusi į Ottolenghi mylėtojų sektą. Jei kas nesusidūrėte, Yotam Ottolenghi yra gerai žinomas šefas, turintis net penkias užkandines Londone. Savo receptais kurį laiką dalinosi kulinarinėse skiltyse laikraščiuose, galiausiai savo gerbėjus palepino dviem kulinarinėm knygom - Plenty ir Ottolenghi. Man jo receptai yra nuostabūs, apjungiantys kultūras, praturtinantys virtuvės lentynas iki šiol negirdėtais ingredientais. Jie gana paprasti, bet reikalaujantys drąsos ir šiek tiek patyrimo. Bent man ne visada gaunasi iš pirmo karto. Kad ir šis patiekalas, kurį jau gamino ir Jurga iš Savaitgalio rendezvous, pirmą kartą pabandžius, gero įspūdžio nepaliko. Atrodo, viskas turi būti nuostabu, bet kažkas ne taip ir kažko trūksta. Antrą kartą išbandžius drįstu tvirtinti, kad svarbu pamarinuoti per naktį. Ir nepatingėti paieškoti visų reikalingų prieskonių.

Tiesa, Ottolenghi knygą vėl atsiverčiau, nes pagaliau apsilankiau jo užkandinėje Londone, Islingtone. Kai užaugau, mane tapo sunku nustebinti ir priversti kažkuo susižavėti... taigis prie Ottolenghi langų pasijaučiau vėl kaip vaikas saldainių parduotuvėje. Visko norėjosi paragauti, visko. Ypač tų patiekalų, kurie namuose nesigavo. Mano supratimu, porcijos ten didelės, už 14 svarų gauni paragauti trijų rūšių salotų ir vieną pagrindinį patiekalą. Man teko žalių pupelių salotos, baklažanai ir vištiena su graikiškais riešutais (atrodo apie 12-13 svarų už tokią kombinaciją). Stalo kompanionai, sukirtę kalafijorų, brokolių, kopūstų salotas su aviena, paskui kalbėjo, kad porcijos mažos. Nieko jos nemažos, garantuoju, nes ten svarbiausia, kad ir desertams vietos užtektų. Pasirinkimas didžiulis, išsirinkti sunku, norisi visko po vieną ir dar pakartot. Išsirinkau šokoladinį brownį, nes labai jau norėjau pažiūrėti, ar tikrai man nesigauna pagal jo receptus, ar taip ir turi būti. Saldus palengvėjimas - taip ir turi būti...

Plius, jie ten visai draugiški vaikų atžvilgiu. Gyvenau Londone jauna ir be vaikų, tai jų nepastebėdavau ir, tiesą pasakius, niekad viešose vietose nepasigesdavau. Dabar, kai jau užaugau ir visur su savim vežiojuos trimetį vietoj nenustygstantį bernioką, pastebėjau esminį skirtumą tarp itališkų ir britiškų viešojo maitinimo įstaigų. Italijoje ir pietinėje Šveicarijos dalyje niekada, niekada nebuvau pasijutus nelaukiama su vaikais (aišku, priklauso nuo vietos, kalbu apie paprastas užkandines, picerijas, ne žvaigždėmis apkabinėtus restoranus). O va Londone - kita kalba. Niekas mums nieko nesakė, bet tikriausiai žvairuojantys aplinkiniai pasiunčia nematomas, bet labai gerai jaučiamas bangas - vaikai vakare miega, o ne paskui tėvus trankosi.

Receptas

viščiukas, ketvirčiuotas (kojos ir sparnai/krūtinėlė)
svogūnas, plonai pjaustytas
citrina, pjaustyta plonomis riekelėmis
2 česnako skiltelės, sugrūstos
4 šaukštai alyvų aliejaus
1,5 a.š. šviežiai maltų kvapniųjų pipirų
a.š. cinamono
šaukštas sumac (žagrenio)
a.š. šviežiai maltų juodųjų pipirų
1,5 a.š druskos
stiklinė vandens ar sultinio
2 šaukštai za'atar

vištieną sumaišyti su visais prieskoniais (išskyrus za'atar), svogūno ir citrinos riekelėmis, apipilti vandeniu ar sultiniu ir palikti marinuotis per naktį šaldytuve.

sudėti į skardą, apipilti marinatu su visais svogūnais ir citrinomis, pabarstyti za'atar. Kepti iki 200C įkaitintoje orkaitėje 40 minučių.

Šįkart gavosi labai skanu. Valgė net tas, kuris nevalgo ir nevalgydamas nori būti gaisrininku.

Moliūgų sriuba vienam ir kaip aš fotografuoju maistą

2011-10-06T17:39:00.000+02:00

Pagaliau įsikūriau naujoje virtuvėje. Besikraustydama supratau, kiek daug visokių virtuvės rakandų turiu ir... kiek dar daug ko man trūksta. Pavyzdžiui, manęs vis neapleidžia mintis, kad man gi būtinas KitchenAid'as, o dabar jam net vietos virtuvėje būtų (užuominą supratot? oj, gi ne ta kalba pas mane Kalėdų senis skaito... nesuveiks).

Šiandien pietums turėjau pusę moliūgo ir pusvalandį laiko. Taip gimė paprasta ir (man) skani sriuba. Sriuba vienam, dabar aš ją taip vadinsiu, nes abu mano vyrai jos tiesiog nepripažino ir lyg maištaudami užkando sumuštinių. Kaip žinia, į šį blogą pastaruoju metu susirašau receptus, kurie patikrinti, man patikę ir bus gaminami dar. Ši moliūgų sriuba? Taip, bus gaminama - vienam valgytojui.

reikės

moliūgo (apie 500 g)
125 ml grietinėlės
a.š. imbiero miltelių
a.š. malto muškato riešuto
a.š. rudo cukraus
druskos
moliūgo sėklų

Moliūgą nuplauti, išimti sėklas. Jas siūloma paskrudinti 180 C orkaitėje (aš paskrudinau pirktas gatavas išlukštentas). Gabalais pjaustytą moliūgą dėti į puodą, užpilti šaltu vandeniu, kad vos apsemtų ir įbėrus druskos virti tiek, kol suminkštės. Sutrinti blenderiu, supilti grietinėlę, suberti prieskonius, cukrų ir pavirti dar 5 minutes. Patiekti pabarsčius skrudintomis sėklomis.

Tiesa, po greitai pagamintų pietų pradėjau rūpintis, kaip ir kur reikia fotografuoti naujuose namuose. Senuose buvo daugmaž aišku, kur langai, kokiame kampe kokia šviesa, o čia dar viską reikia išsiaiškinti. Beieškodama sau kampelio pagalvojau, kad gal ir skaitytojams bus įdomu, jei papasakosiu fotografavimo užkulisius, tuo labiau, kad pastaruoju metu susilaukiu klausimų apie techninę pusę. Visų pirma noriu pabrėžti, kad tai, ką darau, nebūtinai yra teisingai, nesiruošiu mokyti, noriu tik pasidalinti, kaip ką darau.

Pirma - fotografuodama naudojuosi natūralia šviesa, tad veiksmas vyksta kur nors netoli lango dienos metu.

Antra - fotografuoju maistą, kurį po to suvalgau. Dažniausiai fotografuoti turiu maksimum 5 minutes, nes laukiančių alkanų namiškių kantrybės ribos matuojant minutėmis maždaug tokios ir yra.

Trečia - naudojama technika iš esmės nesvarbu, man pačiai labiausiai patinkančios mano nuotraukos darytos su Canon 1000d, kurį drąsiai rekomenduoju fotografijos pradinukams. Dabar naudoju Canon 5d mk2 ir (dažniausiai) fiksuotą 50mm f1.4 objektyvą ir (retai) kintamo židinio nuotolio Canon 24-70 f2.8. Tikriausiai maisto fotografijai būtų geriau makro objektyvas, gal kada nors... koks Canon 100mm f2.8L

Fotografavimas ir minčių procesas vyksta maždaug taip - pagalvoju apie pagrindą, lėkštę (šiandien buvo lengva, sriubinės tik dvieju tipų tėra), patiekalo spalvą, servetėlės spalvą. Paplanuoju, iš kur turėtų kristi šviesa, kad išgauti norimą efektą. Langas šiame išdėstyme yra iš kairės pusės, o kad iš priešingos pusės sušvelnint šešėlius, panaudojau veidrodį (visa kita, kas būtų reikalinga, neaišku, kuriose dėžėse liko). Kad nebūtų tuščias fonas, imitavau valgymą - padėjau butelį su stikline vandens, o vėliau ir duoniukų. Fotografavau pilnai atverta diafragma iš visų pusių visais kampais, kol išgavau tai, kuo likau daugmaž patenkinta.

Tiek šiam kartui paslapčių. Jei turit klausimų, nesikuklinkit!

P.S. Receptas iš prancūziškosios Ripailles

Tartos su figomis ir ožkų pieno sūriu

2011-07-13T18:25:00.000+02:00

Po nuostabių atostogų Lietuvoje grįžau savon virtuvėn. Spėkit, koks pirmas patiekalas po savaitės itališko maisto absitencijos? Mažasis ir didysis monkiai abu rėkė, kaip reikia PASTOS! Kai jau duoklė atiduota tokiems paprastiems žemiškiems kasdieniniams poreikiams, man pakilo baisus noras kažko tokio, ko niekad nedarau. O niekad nedarau tartų (toks vertimas?).

Prigriebiau parduotuvėje figų. Jos pas mus greit išgaruoja su vytintu kumpiu, bet kadangi jo šįkart nėr, lendu iš savo patogumo zonos ir bandau tai, kas nebandyta. Pas citriną ir bulvę užmačiau porą puikių receptų su figomis. Jei turėčiau bbq, eičiau iškart jų kept. Bet neturiu, tai kepu tartas orkaitėj.

tešlos sviestinės
2 figos
100 g ožkų sūrio
2 kiaušiniai
120 ml grietinėlės
2 šaukštai tarkuoto parmezano (naudojau pecorino)
čiobrelių lapelių
druskos, pipirų

orkaitę įkaitinti iki 180 C

Keturias 8 cm apvalias formeles iškloti iškočiota tešla, peiliu palyginti kraštus, pagrindą lengvai pabadyti šakute. Padalinti sūrį į formeles, uždėti po figos puselę.

Kiaušinį išplakti su grietinėle, sūriu, druska, pipirais ir čiobreliais, supilti į formeles.

Dėti į orkaitę, kepti apie 20 minučių arba kol iškils ir paruduos.

Man čia trūksta tik gero vėsaus balto vyno...

Receptas iš tinytearoom.com

Grilintos daržovės su petražolių aliejumi

2011-06-29T00:01:00.000+02:00

Jei man reikėtų išrinkti mylimiausią rakandą iš savos virtuvės, po indaplovės iškart eitų grilinė keptuvė. Kaip gi kitaip, jei ne jos dėka, aš miesto vidury pasijusčiau lyg tėvų sode... Tas dūmo kvapas, priduodamas bet kuriam į ją įkrentančiam ingredientui, mane tiesiog apžavi. Kalafiorų salotos nuostabios, manau, didžiąja dalimi, jos dėka. Ir šios daržovės, jei gyvenimo sąlygos neleidžia susikurti laužo terasoj ar kaimynai prieštarauja dūminimui balkone, po grilinės keptuvės tampa ypač skaniu patiekalu. Vienas minusas, gan didelis, kad paskui dūmais kvepia ne tik maistas, bet ir visi namai. Todėl mano planuose - nauja aklinai uždaroma atskira vrtuvė! Užsibarikaduosiu ir gaminsiu, dūminsiu, gaminsiu

Trumpai apie keptuvę. Jų būna įvairių brangesnių ir pigesnių. Manoji labai sunki, prigriebta iš Ikea, Favorit vadinasi (sese Milda, aš tau ją pažadu kaip nors parvežti, net jei ir į Ryanair apribojamą bagažą tik keptuvė ir tetilps).

Po ditirambų (tiesiog) keptuvei seku prie recepto. Jo pas mane išbandyti du variantai - vienas pagal Ottolenghi idėją, kitas pagal Gordon Ramsay. Ottolenghi savo variante siūlo dėti bet kokias daržoves - burokėlius, morkas ir pan. Man prieinamiausi - cukinijos, baklažanai ir paprikos.

Versija Nr1 su petražolių aliejumi

Kiekiai nėra tokie svarbūs, aš dedu labai iš akies. Pvz šiandien buvo 2 dideli baklažanai, 4 cukinijos, 2 paprikos.

Petražolių aliejui reikės: 50 g petražolių (kitaip sakant, DAUG), 75 ml alyvų aliejaus, 1,5 š. citrinos sulčių, 2 česnako skiltelių.

Supjaustyti daržoves, sudėti į atskirus indus. Cukinijas pjaustyti kiek įstrižai pusės centimetro griežinėliais. Paprikas per pusę, išvalyti sėklas ir dalinti išilgai juostelėmis. Baklažanus apie centimetro storio griežinėliais. Daržoves apšlakstyti aliejum ir pasūdyti.

Orkaitę įkaitinti iki 190C (bus reikalinga baklažanams pabaigti kepti).

Grilinę keptuvę įkaitinti ant didelės ugnies. Kai jau beveik rūksta, po vieną sluoksnį dėti daržoves. Apversti, kai jau matysis griliaus žymės. Nėra svarbu gerai iškepti daržoves, svarbu, kad jos susimargintų keptuvės dryžiais ir įgautų dūmo skonį.

Kepimą pradedu nuo baklažanų. Iš keptuvės juos dedu į karščiui atsparų indą ir į orkaitę 5/10 minučių, kad pabaigtų kepti.

Kol kepa daržovės (o tai užtrunka... ), pasigaminam petražolių aliejų. Sudedam į smulkintuvą visus ingredientus, druskos, pipirų ir pasmulkinam keliais paspaudimais.

Iškepus cukinijoms, paprikoms, dedam viską į vieną indą kartu su baklažanais ir kai pravėsta, supilam aliejų su petražolėmis.

Kažkas pasakiško man tokios daržovės... Valgome kaip garnyrą arba su kuskusu. Arba tiesiog vienas užkandžiui. Italijoje dar būtų įpilama acto, bet aš jo privengiu. Ypač tokių kiekių, kokie ten įprastai vartojami (kandi kąsnį ir žadą atima)

Versija Nr2 su provanso žolelėmis ir balzaminiu actu

Kitas variantas pagal Gordon Ramsay būtų panašus. Daržoves supjausčius sudėti į vieną indą, išspausti porą česnako skiltelių, pabarstyti provanso žolelėmis, alyvų aliejumi ir palikti pasimarinuoti bent valandai. Iškepus sudėti į indą ir apšlakstyti balzaminiu actu bei skrudintais pinijų riešutais. Irgi puiku!

O kurį variantą išbandysit jūs?

Arbūzo ir fetos salotos ir melionų granita

2011-06-28T01:11:00.001+02:00

Karšta... norisi gaivos. Daug vandens, daug vaisių. Šiandien su drauge padarėm shopping'ą kaimyninėje Italijoje. Man vėl apraibo akys nuo to, kaip viskas pigiau, kiek visko daug ir kaip susilaikius neiššluoti lentynų, nes šaldytuve ir taip niekas netelpa.

Pradedam nuo kainų. Lugane arbūzą perki gabalėliais, riekelėmis. 1.50 fr už kilogramą. Valgai ir taupai. O vos už 15 km esančioje parduotuvėje toks pats arbūzas net nepjaustomas, pardavinėjamas apvalais kilograminiais vienetais už 0,23 eur/kg. Verčiu į litus - šveicariška kaina 4.33 lt, itališka - 0.79 lt. Net perskaičiuot ėjau pati tokiais skaičiais nepatikėjus. Labai logiška, kad dabar namuose riogso 8 kg arbūzas, kurį su monkey diavoletto bandysim įveikti.

Tęsiu toliau. Garsiai mąstau, kodėl net ir po trijų metų apsipirkinėjimo itališkose vietose dar vis lengvai einu iš proto patekusi į itališko maisto apsuptį. Paaiškinimo nėra. Čia tiesiog - meilė...

Tolesnis punktas: karšta. Labai... bet užtat kaip gera valgyti pietus terasoje, kol ten dar neatsisukusi saulė. Kadangi be arbūzų susisukus galvai prisipirkau ir daug melionų, šiandien pas mus - arbūzų salotos ir melionų granita. (ir barščiai... žinau, kad neįsipina į kontekstą, bet labai jau norėjosi. Taip, teisingai parašiau, ne šaltibarčiai, o barščiai. Šaltibarščiai buvo vakar, diavoletto sakė tiksliai taip: 'schifo'. Jam du su puse metų, jei ką... ir iki šiol niekad to žodžio nebuvo pavartojęs, net ir lietuviško atitikmens)

Receptas:

Arbūzo, pjaustyto riekelėmis ir norima forma
Mėlynojo svogūno, plonomis riekelėmis pjaustyto
Fetos sūrio, trupinto
Baziliko lapelių
Pipirų juodųjų, šviežiai maltų
Alyvų aliejaus

Komponuoti ingredientus lėkštėje norimomis proporcijomis, apšlakstyti aliejumi ir... baigta.

Vėl nukrypstu, nes atsiminiau vieną kultūrinį nesusipratimą iš senų laikų, tinka į sąrašą prie 'tortellini su grietine', kam žinoma ta istorija.

Arbūzai mano atsiminimuose Lietuvoje valgomi rugsėjo mėnesį. Tada būna pigiausi ir geriausi. Ir jau beveik laukiant šildymo sezono pradžios man nekildavo asociacijos jų dėti į šaldytuvą. Priešingai, iš tų senų laikų atsimenu šiltus arbūzus... Tokia saulės šiluma. Nereikia daug pasakot, kaip į mane susmigo aplinkinių akys, kai Romoje per birželio kaitrą parsinešiau pusę sultingo sunokusio arbūzo ir norėjau iškart pasimėgaudama jį suvalgyt.... Atrodo ir dabar girdžiu tuos nusistebėjimo pilnus šnibždesius - gi atšaldyt reikia, negalima taip valgyt. Nuodėmingoji, arbūzų niekas taip nevalgo!

Su šia hiperbole baigiu įrašo dalį skirtą bumbėjimams, atsiminimams ir arbūzams. Nepamirškite prieš valgant atšaldyti arbūzo! Verta

Dabar greitai prie kitos atgaivos: meliono. Pas mus namuose jis neatskiriamas nuo prosciutto crudo. Bet kokiu atveju, ir melionas visais pavidalais valgomas atšaldytas. Labai gaivina. Pristatau: melionų ir mėtos granita. Sicilietiškas desertas, paprasčiausiai ledukų ir vaisių gėrimas.

2 stiklinėms

300 g meliono gabaliukais
100 g cukraus
125 ml vandens
mėtos lapelių

vandenį užvirti, supilti cukrų, pamaišyti kol ištirps. Melioną susmulkinti su mėtų lapeliais blenderiu, supilti sirupą, išmaišyti. Indą (šalčiui atsparų) dėti į šaldiklį ir periodiškai išėmus pamaišyti/prasukti blenderiu. Pirmą kartą po valandos, paskui gal po 45 minučių. Po trečio maišymo, jei labai kantrybės trūksta, jau galima krauti į stiklines.

PS: Kitą kartą dėsiu mažiau cukraus, maniškis melionas ir taip saldus buvo

Pangasijaus file su pomidorų padažu ir alyvuogėmis

2011-06-09T19:00:00.005+02:00

Karts nuo karto pergalvojame savo valgiaraštį ir nusprendžiame, kad jame per mažai daržovių ir žuvies. Labai per mažai. Tada pasižadam taisytis ir bent kurį laiką maitinamės sveikiau bei įvairiau. Šveicarijoje žuvies pasirinkimas nėra labai didelis, vis gi ne jūrų apsupty gyvenam. Gan populiaru ežerų žuvys, pvz. ešeriukai. Ir kas geriausia (na, gal nebūtinai šviežiausia, bet patogiausia), kad pardavinėjama file pavidalu. Čia mes labai tikime prekybininkais ir manome, kad perkame labai šviežios žuvies file. Kartais man atrodo tiesiog paprasčiau apie tai negalvoti, nes didelė rizika apskritai likt nevalgius.

Taigi vieną dieną, vedami didelio pasiryžimo suvalgyt vakarienei žuvies, išėjome prie ežero žvejoti... ech... gerai būtų... užėjome į parduotuvę ir nusipirkome pangasijų file. Apie receptą daug negalvojau, tad gavosi tiesiog paprastai itališkai.

Česnako skiltelė
Čiobrelių šakelė
Pangasijų file
Pomidorų (kubeliais) skardinė
Juodųjų alyvuogių sauja
druskos, aliejaus, pipirų

Keptuvėje ant aliejaus pakaitinti česnako skiltelę, kai pakvips, supilti pomidorų skardinę, pakaitinti. Kai sutirštės (po 5-10 minučių, priklauso, kiek skysti pomidorai), sudėti žuvies file, alyvuoges ir čiobrelį, pabarstyti druska, pipirais. Apversti. Žuvis turi būti iškepus, bet ne perkepus. Ir viskas. Labai paprasta ir ypatingai greita. Ir nepykit, bet versijos lėkštėj neturėjau laiko užfiksuoti - neištvėriau labai garsiai alkanų valgytojų spaudimo.

PS: Prieš pirkdami pangasijas, o ir apskritai žuvį, pasidomėkite jų kilme. Aš, pvz., daugiau pangasijų nepirksiu. Receptą palieku, nes labai tinka ir su kitokia balta žuvimi, pavyzdžiui, menke

Rūkytos lašišos ir bulvių salotos

2011-05-13T19:13:00.001+02:00

Idėja pasiskolinta iš Jamie Oliver knygos, kurią viena mano sesė vežė kitai mano sesei lauktuvių, bet netyčia pas mane paliko. Ir turiu pasakyti, aš labai tuo apsidžiaugiau, nes pati šios knygos nebūčiau pirkus ir nebūčiau gal užklupta to įkvėpimo vėl pradėti gaminti. Knyga vadinasi Jamie's 30 minute meals. Ir ką galiu pasakyti, labai maloni. Tik nesuprantu, kaip jis ten susisuka per pusvalandį, man niekaip neišeina, kad ir kokie paprasti receptai bebūtų.

Kiekvienos lietuvės mamos siaubui, mes bulvių beveik nevalgom. Anot monkey husband, užima pernelyg ilgai laiko paruošti (na italas gi jis, ne ką teišmano apie bulvių ruošimą). Anot manęs, niekas jų pas mus nevalgo. Virtuvėje be bulvių nerasta ir krapų. Jų nusipirkau būtent šioms salotoms pgardinti ir supratau, kad vis dar esu grynakraujė lietuvė - pasklidus besmulkinamų krapų kvapui net keliai sulinko... Gėris!

Pas mus dažnai būna nukainuotos lašišos ir mes su ja dažniausiai darom arba pastą su grietinėlės padažu, arba salotas su avokadais ir greipfruktais (turėtų būti tarp aprašytų receptų). Arba darom tramezzini su avokadu ir lašiša (trikampiai suvožti sumuštiniai su balta duona (b0tinai nupjaustytom plutelėm!)). Arba kartais darom picą su lašiša. Nelabai kūrybingai, žodžiu, visada tas pats ir nieko nauja. Jei ne Jamie, niekad nebūčiau pati sugalvojus valgyti lašišos su duona ir dar bulvių salotomis šalia. Bet visai patiko, tad dalinuosi. Keliaujame prie recepto

Rūkytos lašišos
Salotų lapelių
Alyvų aliejaus
Bulvyčių jaunų
Krapų!!!
Citrinos
Čiobrelių šakelės
Krienų, majonezo
Duonos ruginės juodos

Užverdam vandenį, pasūdom ir sudedam ketvirčiais supjaustytas gerai nuplautas, bet neskustas bulves. Vandenin įmetam porą gabaliukų citrinos žievelės geltonos dalies ir porą čiobrelio šakelių. Verdam 10 minučių.

Nuplaunam salotas, nusausinam gerai ir paskleidžiam jas lėkštėj. Ant viršaus sudedam lašišą bangelėmis. Pašlakstom aliejum

Kai bulvės išverda, jas nusunkiam, pakaitinam, kad nusausėtų. Maišom jas su smulkintais krapais, šaukštu sviesto, paskui pasūdom, pabarstom pipirais, pašlakstom alyvų aliejum ir įspaudžiam pusės citrinos sultis.

Krienus maišom su majonezu arba, kaip siūlo autorius, su aliejum ir citrinos sultimis, patiekiam kartu su lašiša.

Duoną (tą, kur patys čia visi kepam) tepam sviestu, dedam lašišą, salotas. Apsitepliojam krienų padažu. Užkandam bulbėm su kvapniaisiais krapais, užgeriam vėsiu baltu vynu ir štai jums lengviausia vasariška vakarienė!

Šokoladiniai sausainiai

2011-03-02T22:02:00.002+01:00

Tikriausiai pirmas sausainių receptas šiame bloge. Ir greičiausiai tai bus per dvejus metus vieninteliai mano orkaitėje kepti sausainiai! Vakarodama užėjau pas forellę ir labai užsimaniau jos išbandytų avižinių sausainių su nutella. O ką išsikepiau, patys matote... Kiek adaptuotus pagal mano spintelių turinį David Lebovitz išbandytus Chocolate&Zucchini sausainius. Super nuostabūs. Tik nepamirškite pabarstyti druskos, be jos sausainiai netenka pusės žavesio

120 g miltų
5 g kviečių sėlenų
25 g nesaldintos kakavos miltelių
0,5 a.š. sodos miltelių
140 g kapoto juodo šokolado
125 g sviesto (nesūdyto), kambario temperatūros
100 g rudo cukraus
ketvirtis a.š. jūros druskos
1 a.š. vanilės ekstrakto (arba vanilinio cukraus)

fleur de sel ar cinamoninės druskos pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 180C. Skardą iškloti popierium kepimui

Šokoladą sukapoti smulkiais gabaliukais. Pusę jo (70g) ištirpinti - indą su šokolado gabaliukais pastatyti virš puodo su karštu vandeniu arba mikrobangėje.

Kol šokoladas atvės, išsijoti miltus, kakavą ir sodą. Sudėti sėlenis (čia jos nebūtinos, bet mano manymu - tinka).

Sviestą išsukti mediniu šaukštu arba mikseriu. Sudėti cukrų, druską, vanilės ekstraktą ir išplakti iki purios masės. Supilti tirpintą šokoladą. Išmaišyti šaukštu. Sudėti miltų ir kakavos mišinį. Išmaišyti. Supilti likusį kapotą šokoladą. Išmaišyti.

Dviejų arbatinių šaukštelių pagalba formuoti sausainiukus. Maždaug taip man gavosi

Dėti nemažu atstumu (pvz į mano skardą tilpo keturios eilės po keturis sausainius, viso trys skardos). Pabarstyti fleur de sel (tai - rankomis rinkta druska, dažnai naudojama paskaninti saldumynus), pašauti į orkaitę 10-12 minučių.

Išėmus ataušinti. Neišsigąskit, jei karštus palietus jie subyrės kaip smėliukas... Atvėsę sustingsta ir būna to-o-okie skanūs...

Naminė duona. Palengvintas variantas tinginiams

2011-02-26T15:30:00.002+01:00

HOMEMADE BREAD - scroll down for an English version

Dabar visi kepa duoną - sako mano viena draugė. Ji, beje nekepa, bet kepa jos teta, kuri irgi mano draugė, o jas abi aplinkiniai vadina sesėmis. Paini istorija. Ir tik truputį su duona susijusi.

Net jei duoną ir ne visi kepa, lietuviškuose bloguose tikrai nemažai receptų galima rasti. Yra ir sąžiningai savo raugą raugiančių. Aš tam raugimui jaučiuosi dar nepasiruošusi, o be to ir kantrybės neturiu. Taigi mano variantas skaitosi palengvintas. Tiesiog parsivežiau iš Lietuvos duonos tešlos du šaukštus, receptą ir kepu kas savaitę vis prieš kepimą nuimdama porą šaukštų kitam kartui. Kaskart su kitokiais miltais, priedais ir prieskoniais.

Sunku ir apipasakoti, koks smagumas yra kepti savo duoną. Ir matyti, kaip monkey diavoletto ją noriai valgo. Su visa mano meile ir maistinėmis medžiagomis iš ekologiškų sėklų ir grūdų.

Mūsų šeima maža, duoną kepu iš pusės porcijos, t.y. iš pusės kilogramo miltų

0,5 kg miltų
po pusę stiklinės saulėgražų, linų sėmenų, sėlenų, moliūgų sėklų, penkių grūdų dribsnių
ketvirtis stiklinės cukraus
0,5 l drungno vandens
1,5 a. š. druskos
2 šaukštai tešlos iš praeito kepimo

aliejaus skardai patepti, sezamo sėklų pabarstymui

Į didesnį indą sudėti visus sausus produktus. Raugą išmaišyti su vandeniu, supilti į miltų ir sėklų mišinį, gerai išmaišyti mediniu šaukštu, uždengti švaria pašluoste ir palikti 12 valandų šiltai, kad pakiltų. Tešla būna skystoka. Prieš dedant į formą nuimti porą šaukštų kitam kepimui (aš dedu į stiklainiuką ir lengvai užsukus į šaldytuvą). Paprastai kepu stačiakampėje aliejumi pateptoje formoje, dedu į šaltą orkaitę, jei turiu laiko, palieku dar valandėlei, kad pakiltų, tada kepu 1 val. 20 min. 190C temperaturoje. Iškepusią duonelė išimti iš orkaitės, apkloti švaria (linine) pašluoste, palikti kelioms valandoms ataušti.

Viršų prieš kepant dažnai pabarstau sezamais arba žolelėmis. Kartais kepu su priedais, pvz saulėje džiovintais pomidorais; džiovintomis slyvomis ir graikiškais riešutais; tik su kvietiniais miltais; su nevalytais kvietiniais miltais; su 5 grūdų miltais. Taip neatsibosta ir norisi dar ir dar.

Tam, kad duonos kepimas nenutrūktų, receptu apdalinau ir drauges. Taigi Lugane duoną kepam trise. Ir iš to paties recepto ji skirtinga. Manoji visada stačiakampė su jau minėtais įvairiais priedais ir skirtingais miltais. Draugės Ulianos - ilgai minkoma su daug miltų, visai be cukraus, apvali ir šviesi. Draugės Jolitos - visada 'iš akies', visada iš dvigubos nei mano porcijos ir visada su kokiais nors nuotykiais. Paskutinis - pamiršau nusiimti tešlos kitam kartui, padėsi?

O kokią duoną kepat jūs ir jūsų draugai?

PS: Beje, jei kas Lugano norit kepti duoną, mielai pasidalinsiu. Rašykit komentarus arba į monkeydinner eta gmail.com

HOMEMADE BREAD

0,5 kg of flour (wheat, wholewheat, spelt or a mixture of those)
half a glass of each - sunflower seeds, pumpkin seeds, linen seeds, bran, mixed rolled grains (or rolled oats)
quarter a glass of sugar
1,5 tsp salt
0,5 l lukewarm water
2 tbsp dough from previous baking (or the one you got from a friend who bakes bread)

I like using different types of flour for each loaf of bread. Here in Lugano I buy spelt flour from Migros, 5 grain mixed bio flour from Manor, usual wheat flour etc. Experiment until you get the flavor you like.

Usually I start the dough early in the morning to be baked in the evening or in the evening to be baked in the early morning. The process might seem long, but it's not that time consuming at all once you get organised and get your way round it.

Mix all the dry ingredients. Take water and dilute the dough from previous baking, pour into the flour and seed mix, mix it well using a wooden spoon. Cover with a clean tea towel and leave in a warm room for about 12 hours.

Take off 2 tbs of dough for next baking, keep it in a closed clean glass jar in the fridge (you can use it for next baking after 4 days and it will stay in the fridge for up to a month).

Oil the bread tin, shape the loaf, sprinkle with sesame seeds or Provance herb mix. Add walnuts, prunes, dried fruit - whatever you prefer.

Put the tin in the oven, set it to 190C and bake for 1 hour 20 minutes. Once ready, take off the oven, cover with a tea towel and leave to cool for a couple of hours. Buon appetito!

Avokadų ir greipfruktų salotos su rūkyta lašiša

2011-01-20T16:05:00.006+01:00

Ar pas jus jau jaučiasi pavasaris? Pas mane jau. Baigėsi Kalėdos, eglės nupuoštos. Baigėsi lietūs ir tas truputis sniego, kuris buvo iškritęs. Jau kokia savaitė šviečia saulė. Bandau įsiteikti, kad tuoj tuoj ateis įkvėpimas ir blogas pakils iš pelenų. Atsiras laiko ir noro fotografuoti, o nuotraukos bus tokios, kokias negėda žmonėms parodyti. Pradėsiu vėl vartyti kulinarines knygas ir žymėtis receptus, kuriuos būtina greitu laiku išbandyti. Nes dabar virtuvėje taip ramu... Vyrauja seni geri patiekalai. Dauguma jų gyvena šiame bloge ir pati čia užsuku jų pasiskaityti, kaip į kokią virtuvės knygą. Nauji receptai čia reti, nes per daug dažnai, pabandžius kažką naujo būna labai aišku, kad daugiau to nebekepsiu/virsiu, tad blogo teršti irgi neverta.

Tiesa, kaip ir daugelio lietuvaičių virtuvėse, pas mane dabar namuose kepama duona. Kaskart ją valgydama pagalvoju, na kokia aš puiki, kokia mano duona skani, kaip lengva ją kepti ir kaip skanu valgyti. Štai ir idėja sekančiam įrašui. Pažadas!

O dabar salotos. Mūsų labai pamėgtos, valgomos dažnai. Greitai paruošiamos, sveikos, spalvotos, gaivios.

Proporcijos 'iš akies'

avokadas
greipfruktas
nedidelis raudonas svogūnas
rūkytos lašišos
įvairių salotų lapų

padažui - alyvų aliejus, garstyčios ir citrinos (ar to paties greipfrukto) sultys
proporcijos maždaug - 3 dalys aliejaus, 1 dalis citrinos sulčių, pusė dalies garstyčių.

Greipfruktui nupjaustyti žievelę (kartu nupjaunant ir baltąją žievės dalį), išpjaustyti skilteles. Avokadą perpjauti pusiau, išimti kaulą, nulupti, supjaustyti juostelėmis ar kubeliais. Svogūnus pjaustyti žiedais. Lašišą - juostelėmis. Salotas nuplauti, nusausinti, dėlioti lėkštėje su kitais ingredientais. Padažui šakute išplakti aliejų, citrinos sultis ir garstyčias, užpilti salotas. Nešti ant stalo!

PS: Radau dar vieną, prieš lygiai metus darytą ir blogui ruoštą versiją su apelsinais. Irgi gerai.

PPS: Akivaizdaus konstatavimas: kaip labai skiriasi juostinės nuotraukos nuo skaitmeninių... Kurios jums skanesnės?

Cannelloni paprastai

2011-01-17T07:05:00.003+01:00

Suprantu, ne taip sunkiai norisi pradėti darbo savaitę... bet jei neužrašysiu dabar, viskas taip ir liks nepaskelbta. Esu tikra, kad didelio nuostolio dėl to niekam nebus, internetas pilnas cannellonių įvairiais pavidalais, o ir maniškiai šįkart visai nepretenduoja į autentiškumą. Tiesiog buvo kilogramas faršo, iš kurio dalies iškepiau kotletų. Čia buvo tas vienas kartas metuose, kai juos kepu. Ir net gavau komplimentą - 'mmm, kokie skanūs, beveik kaip iš Ikea'. Be žodžių aš... ir čia tikrai buvo nuoširdus monkey husband komplimentas. Dabar tereiks sulaukti, kol bus pagirtas, pvz., kapotos jautienos burgeris - 'mmm, tobulėji kasdien - viens prie vieno kaip iš Makdonaldo'.

Taigi savo nuostabiesiems kotletamsbeveikkaipišIkėjos sutaisiau kilogramą maltos mėsos su dviem kiaušiniais, sauja džiūvėsių, česnako skiltele, kapota su sauja petražolių, stambiai tarkuota morka, druska. Iškepus kotletus atliko gal 300-400g šito mišinio, iš jo sumeistravau tokį mėsos padažą, kurio, nenorėdama nieko įžeisti, ragu, o tuo labiau bolognese nevadinsiu.

Mėsos padažas. Ant alyvų aliejaus pakaitinau česnako skiltelę, kapotą saliero stiebą. Mėsos mišinį gerai priplojau prie dugno ir kai perkaito, išmaišiau, įdėjau žiupsnelį džiovinto rozmarino. Įpyliau gal pusę stiklinės balto vyno, jam išgaravus - pusę litro pomidorų tyrės ir visa tai uždengus palikusi ant silpnos ugniespamiršau kelioms valandoms (jei labai kimba prie dugno, reiktų įpilti vandens arba pridėti daugiau pomidorų tyrės). Galiausiai gaunasi tirštas tirštas padažas. Geriau per tirštas, nei per skystas, mano manymu - taip lengviau vyniojasi cannelloniai.

Kitą dieną sukau cannelloni. Tam reikalui šaldytuve turėjau lazanijos lakštų pakelį. Mes juos perkame šviežius, bet gi tinka ir sausi, tik juos reiktų pavirti arba pasidaryti skystesnį padažą.

Taigi reikia

Mėsos padažo (žr aukščiau)

Pastos lakštų (6vnt)

Bešamelio padažo (žr žemiau)

Tarkuoto parmezano

Bešamelio padažui reikės
40 g sviesto

40 g miltų

0,5 l pieno

muskato riešuto, druskos

Beveik iki virimo užkaitinti pieną, nukelti nuo ugnies. Kitame puode ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą, suberti miltus, išmaišyti ir pamažu, intensyviai maišant, supilti karštą pieną. Maišyti, kol užvirs ir sutirštės. Pasūdyti, paskaninti šviežiai tarkuotu muskato riešutu.

Formą patepam bešameliu ir imamės cannellonių vyniojimo. Pas mane lazanijos lakštai buvo A5 formato, 6 vienetai. Juos ir šviežius nusprendžiau akimirkai įmerkti į karštą vandenį. Tada ant vieno siaurojo krašto reikia dėti mėsos padažą, ant kito - pateplioti šaukštą bešamelio. Paėmus už galo su mėsa sukti vyniotinį, kuris baigiasi ir tarsi užsiklijuoja su bešamelio padažu. Taip suvynioti visus, dėti į formą, apipilti likusiu padažu, pabarstyti tarkuotu parmezanu. Kepti apdengus folija 200C orkaitėje 30 minučių. Praėjus 20 minučių foliją nuimti. Mažasis monkey šį reikalą vadina pizza, t.y., nesvarbu, kaip tai vadinasi, įsiskaito į valgomų patiekalų sąrašą. Skanaus!

PS: Atsvarai po šio sunkoko žieminio patiekalo pažadu gaivesnes avokado ir lašišos salotas su greipfruktais

Apdovanota - Stylish Blog Award ir 7 Things

2011-01-15T22:00:00.004+01:00

Šiomis dienomis viskas krenta kaip iš dangaus - ir geri, ir ne visai geri dalykai. Apie vieną iš gerų papasakosiu čia. Akvilė iš Toks visoks man suteikė štai tokį apdovanojimą. Sakiau, kad paruošiu kalbą, bet persigalvojau. Geriau darysiu pagal taisykles. Gyvendama Šveicarijoje aš jas ypač pamėgau. Taisyklės tokios

Thank and link back the person that awarded it to you
Share 7 things about yourself
Pay it forward to 15 recently discovered great Bloggers
Contact those Bloggers and tell them about their blog award

Taisyklėse stilius nelabai figūruoja, bet tai galima ir ignoruoti. Gi smagu gauti apdovanojimus, negi gaila.

Septyni dalykai apie mane

1. Ūgis 178cm. Namuose Lietuvoje per šventes su mama prisiskaitome prie žemesniųjų
2. Šią savaitę įsigysiu 10 krevečių. Ne, ne keptuvei. Į akvariumą
3. Besilaukdama devintą mėnesį pirmąkart apsilankiau kazino. Laimėjau 90frankų. Daugiau man nebeleido lošti. Ir iki šiol neteko
4. Interjere mėgstu oranžinę spalvą. Ir tai nieko bendro neturi su giallorossi (SA Roma spalvos). Tikiuosi bent...
5. Labiausiai (iš)naudojamas buitinis prietaisas namuose - kavos aparatas (be kapsulių, aš principingai prieš jas nusiteikus)
6. Artimiausioj ateity noriu išmokti vokiečių kalbą. Ir prancūzų. Aišku, prieš tai ištobulinus italų
7. Labai noriu turėt namų tvarkytoją. Ir jaučiuos be galo kalta tai rašydama :)

Apdovanojimą perleidžiu šiems blogams

Maži stebuklai
Saulės pieva
Ever After
Marginėjimai jums
Jolies foto
Pasivaikščiojimai tvoromis
Édes és Keserű
Žydinti svajonių pieva
Vaiko kambarys
Kokonas
Manomine
Kepejai.lt
Savaitgalio rendez-vous
Sentimentai
Dolce Vita

O dabar traukiam butelaitį prosecco ir einam švęsti!

Blogų reklamos savaitė

2011-01-10T16:30:00.000+01:00

Štai ir aš! Rokiškio paskelbta blogų reklamos savaitė (jau ir pasibaigusi) priminė, kad turiu blogą ir yra dar, kas jį, tokį apleistą, skaito. O ką gi skaitau aš? Google reader'is lūžta nuo nuorodų, vis žadu jas išsiravėti, bet galiausiai tik sukuriu naują katalogą su priedėliu - skaityt kas rytą, įdomu ir pan.

Mano mėgstamiausi kulinariniai

kepykla nr.5
žaidimų aikštelė
žiupsnelis druskos
skaniai.lt
beatos virtuvė
savaitgalio rendez-vous
just the two of us
villa alps
evelinos makaronai ir ciao italija
citrina ir bulvė
impossible is nothing
prisiminimai su iliustracijomis
tasty art

Pora mane įkvepiančių nuorodų iš reader'io katalogo 'kas rytą'

little things
what katie ate
daily imprint
eat drink chic
made by joel
made in me
kiss my spatula

Tiesa, mano miegojimas ir blogo nerašymas pasiteisinimo nebeturi. Atsirado fotoaparatas, tik nebeliko įkvėpimo gaminti ir fotografuoti. Einu paskaityti Eglės ir Jurgos atsiliepimų iš maisto fotografavimo su creep studija, kažin, gal padės 'praregėti'.

Svečias su fotoaparatu: Jogintas Visockas, rudenio gėrybės ir ratatouille

2010-10-16T16:43:00.004+02:00

Šiandien vėl siūlau virtualią vakarienę su fotografu. Mano akiratyje - Jogintas Visockas. Jis, kaip ir visi seni pažįstami, visai netyčia prašmėžavo Facebook‘e. Kai peržiūrėjau jo nuotraukų galeriją, pasidarė be galo įdomu, o kaip gi jo fotografijos pasaulyje atrodo maistas. Puikiai pamenu Joginto studentavimo laikų virtuvę, kur teko praleisti ne vieną vakarą lipdant savo bakalaurinį (viešas ačiū už kantrybę!). Turiu prisipažinti, tada nei aš, nei Jogintas išskirtiniais kulinariniais sugebėjimais nepasižymėjom. O gal ir klystu? Laikas išsiaiškinti.

Žodis Jogintui:

Kadangi ruduo dovanoja daug įvairiausių gėrybių (dažniausiai daržovių pavidale), šįvakar pasigaminsime ne ką kitą, o tų daržovių troškinį, kuris turi "apytikslį receptą". Tiesiog recepto tokio kaip ir nėra, nes į šį patiekalą galima dėti kokias tik mėgsti ar kokias tik turi tuo metu to sezono šviežias daržoves - pradedant morkomis ir paprikomis ir baigiant patisonais, cukinijomis ar moliūgais.

Esmė turbūt slypi pačioje pradžioje... Į keptuvę dedame gerą šaukštą sviesto (tobula, jeigu tai Ghee (lydytas) sviestas) ir palaukiame, kol jis ant silpnos ugnies išsilydys. Tuo tarpu pasiruošiame prieskonius: reikės visko po šiek tiek - kardamono, kumino, kalendros, juodųjų pipirų, cinamono, muškato riešutuko, žvaigždinio anyžio ir gvazdikėlių (kiekius sudedamųjų prieskonių galima koreguoti pagal kiekvieno virėjo užgaidas, bet jie nedideli - vienetukais). Kiekvienoje virtuvėje prieskoniai trinami/malami skirtingai - pats naudoju senovinę rusišką kavamalę. Taigi, susismulkinam prieskonius ir beriame juos į jau išsilydžiusį sviestą keptuvėje. Tuomet skaičiuoji maždaug iki keturiasdešimtketurių (kol prieskoniai pradeda taip smagiai kutentis, burbuliuoti ir sproginėti) ir beri pirmąsias daržoves - žinoma, tas, kurios reikalauja daugiausiai laiko "pasigaminti". Pas mane ši misija dažniausiai patikima morkoms :) BŪTINAI gerai išmaišome pirmąsias daržoves, kad prieskoniai nepriliptų tik prie vienos jų pusės! Tada kubeliais ir ne per mažais gabaliukais ruošiame keptuvei kitas daržoves - patisonai, cukinijos, baklažanai, pomidorai, porai, salierai, juodieji ridikai (jis, sakoma, prilygsta antibiotikams savo veiksnumu), paprikos, moliūgai... Viską dedame eilės tvarka pagal atsparumą terminiam apdorojimui ir stengiamės troškinti ne per ilgai - vos tik morkos ready, reiškia viskas ready. :) Pabarstom žolėm (vėlgi priklauso nuo to, ką turi - petražolės, krapukai, ant palangės augantis bazilikas...) ir tiekiam į stalą!

Tai čia turime tokią paprasčiausią vyrišką versiją, nes tikrai dažnai patingiu žaisti ilgiau ir daugiau toje virtuvėje. Bet šiaip šis "ratatujis" puikiai susidraugauja su couscous'u, ryžiais, ciabatta, baguette ir t.t.

Tai tiek, skanaus, voila!

P.S. jei troškinant pritrūktų garo/drėgmės, tuomet galima įpilti šlakelį balto vyno (raudonas irgi tiks, jeigu daržovių sąraše figūruoja ir pomidoras).

P.P.S. savitą "riešutėlio" skonį priduoda avinžirniai, tik juos turbūt geriau prieš kažkiek laiko pamirkyt vandenyje, išsivirti ir į troškinį įmaišyti tik viduryje proceso...

P.P.P.S. prieš įpjaustant moliūgą (o taip pat ir kitus ingredientus) galima atkasti gabaliuką ir pažiūrėti, ar jis ne kartus (kartus moliūgas = kartus troškinys)

Argi ne puikus receptas su dar puikesnėmis iliustracijomis? Iš monkey pusės labai parūpo Jogiui užduoti ir keletą klausimų. Smagaus skaitymo!

Tu ir fotografija. Kas tai? Kada tai prasidėjo, tai pomėgis, darbas?

Šis romanas prasidėjo netikėtai perieš kokius 7 metus ir tęsiasi iki šiol. Būna pasibaram, neišsiryškinam, vienas kitą kuriam laikui atstumiam, bet finale vis tiek sugrįžtame vienas prie kito. Tai tikrai ne darbas ir turbūt netgi ne pomėgis - tai gyvenimo būdas. Visų pirma, taip sakau todėl, kad savęs nelaikau fotografu - esu lomografas ir drąsiai tik taip save vadinu. Lomografija yra fotografijos atšaka, kur galutinis rezultatas nėra taip stipriai aukštinamas kaip bendrojoje fotografijoje. Man būtent tai ir priimtina: pats lomografavimo procesas, žmogaus gyvenimas, jo mintys, regimos spalvos, idėjos, eksperimentai ir kvapai susilieja į vieną galutinį rezultatą, kuris dažniausiai būna asmeninis ir individualus.

Kas guli tavo fotografijos krepšy?

Kadangi lomografuoju su "juosta", tai natūralu, kad pačios įrangos yra išties daug (kraustydamasis prieš kelis metus suskaičiavau apie 40 fotoaparatų, kurių totali dauguma - juostiniai). Todėl ir krepšio turinys pastoviai kinta, priklausomai nuo sąlygų, į kurias išeinu. Senutėlis rusiškas LC-A visada būna kišenėje - 365 dienas per metus. Tuo tarpu kita dažnai naudojama technika yra Horizon panoraminis fotoaparatas, vasarą įsimetu ir kelis plastic-fantastic serijos daiktus (pvz.: Oktomat ir Supersampler), žiemą daugiau eksperimentuoju su Holga ir jos kūrybiniais filtrais, tačiau... lomografijoje ne taip svarbu, kas guli tavo krepšyje, nes įdomius rezultatus gali gauti ir pakeisdamas patį procesą, pvz.: apsukdamas juostelę kita puse, apšviesdamas ją dukart silpniau, kad tilptų "antras sluoksnis" (beje, tokiu principu ir atsirado šiam svečiavimuisi tavo bloge skirtas lomoprojektas "rudens gėrybės"), šaldydamas juosteles, jas virdamas vandenyje, įleisdamas pelėsių į "kanistriuką" ir t.t. Nori padaryti kokią nors nesąmonę? Just do it! Tiesa, teisybės dėlei pasakysiu, kad kelionėse tenka remtis dar ir "juodadarbiu" skaitmeniniu fotiku, tačiau į albumą juo darytų nuotraukų klijuojasi labai nedaug.

Tu ir virtuvė. Tu ten svečias ar šeimininkas? Kokie patiekalai vyrauja?

Kadangi kaskart kažką gamindamas jaučiuosi darąs šedevrą, tai galima nuspėti, jog virtuvėje esu retas svečias, kuris kiekvieną kartą džiaugiasi rezultatu (nes tiesiog nežino, koks jis turėtų būti ir negali palyginti jo su begale ankstesnių bandymų). Taigi, virtuvėje esu daugiau svečias, tačiau svečiuojuosi gana dažnai, nes turiu "pagalbinio personalo" etatą (na gal pusę etato...) - pjaustau, kapoju, skutu, plaunu ir stengiuosi daryti viską, kad pagelbėčiau kūrybines kančias pagrindiniam namų virtuvės šefui. O šiaip MANO virtuvėje vyrauja paprastesni patiekalai, kur nėra daug puošybos, kurių gamyba nereikalauja daug laiko ir kurių sudedamosios dalys dažniausiai būna po ranka. Kadangi tai dažniausiai arba vegetariški, arba žalio-maisto idėjai pritaikyti patiekalai, tai man išgyvenimui užtenka keptuvės ir puodo - viryklės turbūt niekada vienas pats nejungčiau.

Kaip patiko fotografuoti maistą?

Čia vėl toks dviprasmiškas dalykas - kadangi tai nėra standartinė fotografija, tai nėra jokių kanonų ir taisyklių, kaip turėtų atrodyti nulomografuotas maistas... Specialiai šiam mūsų projektėliui pasirinkau nejautrią juostelę ir išėjau ieškoti vaizdų pirmajam juostelės sluoksniui - supratau, kad tobula vieta būtų ūkininkų turgelis, kur ir perku šviežias daržoves. Ten kliuvo daugiausia pirmojo sluoksnio kadrų, nes juk pirmiausia patiekalui reikia atsirinkti ingredientus, tiesa? Tuomet senamiestyje netikėtai aptikau "Rudens gėrybių" parodą, kuri tik dar labiau patvirtino, kad žengiu teisingu keliu. Na o pabaigai bandžiau ir tas lėkštes pagauti, bet... čia jau tokia labiau fotografijos pasireiškimo sritis, tad lomografui su maistu sunkiau. Pykšt pokšt ir valgom, ko čia daugiau dar fotkintis?

Įprasti pusryčiai šeštadienio rytą?

"Vienišo" ryto atveju mane praryja rytinė spauda kompiuterio ekrane (blogai ir panašūs dalykai) su šalia garuojančiu kavos puodeliu ir taip netikėtai sulaukiame pietų meto, taip kad net nereikia spręsti pusryčių klausimo. Bendrų šeimyninių pusryčiu atveju valgome pačių darytą jogurtą, varškę su uogomis, manų košę su cinamonu, šviežiai spaustų vaisių kokteilius, riešutus. Netingėčiau, tai turbūt dažnai blynelius kepčiausi, bet...

Ideali vakarienė. Kokia ji? Kur? Su kuo?

Mano gurmaniško pamišimo šalimi galėtų būti Italija - esu didžiulis pastos, picos, lazanijos ir kitų itališkų dalykų fanatas! Taigi stalo viduryje turime jau itališką maistą, taip? Tuomet aplink jį apsodiname artimiausius draugus, o viskas vyksta namų terasoje šiltą rudens vakarą. Nemėgstu pompastikos, tad viskas būtų kuo paprasčiau, bet kartu ir stilingai bei gražiai. Kita vertus, atmetus visus mintyse išgalvotus idealios vakarienės variantus sugrįžtu į realybę, kur kas vakarą manęs laukia tokie gėriai. Užsidegame žvakę, pasidedame medžiagines servetėles ant kelių ir bendraudami kaskart idealiai vakarieniaujame namie. Svarbu, kad maistas skanus ir sveikas.

Kokį patarimą duotum pradedantiems fotografuoti?

Priklauso nuo to, kokius sau tikslus kelia tas pradedantysis... Realiai turi kažkam patikti ir įtikti, kad pasiektum kažkokių tikslų, tad galima sekti madas, kopijuoti populiarias klišes. Galima ir savaip viską daryti, bet tuomet geriausiu atveju "menininku" savam rate būsi pavadintas. Visgi aš siūlyčiau klausytis širdies ir daryti tai, kas veža, nuo ko darosi pačiam fotografui. Tą jaus ir žiūrovas, nesvarbu kas jis toks - parodos lankytojas ar močiutė su seneliu. Pirmas dalykas pradedančiajam - kuo daugiau rodyk savo darbus kitiems ir būtinai klausykis kritikos. Ją sunku pradžioje priimti, su ja norisi kovoti, bet klausyk kiekvieno žinančio ką sako patarimo ir papeikimo - taip tiesiog pamatysi, kad kiti žmonės sako tiesą ir jų dėka tobulėsi. O tobulėdamas pamažu suprasi, kaip tau patinka tai, ką darai... Žiūrovas tai jaučia!

Daugiau Joginto nuotraukų rasite www.lomography.com puslapyje.

Labai ačiū Jogintui už nuotraukas ir įdomų virtualų pokalbį. Man patiko. O jums?

Le polpettine con pinoli

2010-10-03T16:18:00.000+02:00

Kotletukai su kedro riešutais. Sicilietiškos kilmės. Paprasta ir nieko naujo. Valgo ir vaikai, ir suaugę.
Receptūra apytikslė, nes kol išryškino ir nuskanavo juostą, pamiršau, kaip gaminau! Su metais galva į puodynę virsta, pats laikas pradėti viską užsirašinėti. Arba pagaliau nusipirkti išsvajotąjį skaitmeninį aparatą. Hmmm... taip, tikrai, geriau pastarasis variantas

300 g maltos veršienos
2 riekės padžiuvusios baltos duonos
stiklinė pieno jai pamirkyti
pora šaukštų smulkiai tarkuoto parmezano (arba grana, džiugo ir pan.)
skiltelė česnako
1 kiaušinis
pundelis petražolių
saujelė kedrų riešutų (jei kam patinka, ir razinų)
druskos, pipirų
alyvų aliejaus kepimui

Duoną (o tiksliau, batoną) išmirkyti piene. Į mėsą įkulti kiaušinį, įspausti česnaką, sudėti išmirkytą duoną, sūrį, kapotas petražoles, riešutus ir, jei naudojame, nuplikytas razinas, pasūdyti, gerai išminkyti.

Formuoti graikiško riešuto dydžio kukuliukus, gerai iš abiejų pusių apkepti keptuvėje. Išdėlioti ant virtuvinio popieriaus, kad susigertų riebalai. Tada jau į stalą. Skanaus!

PS: Man asmeniškai labiau patinka ta pati versija pomidorų padaže, bet paįvairinimui kartais tinka ir in bianco

Vakarienė su fotografu. Jolie Zocchi ir risotto su voveraitėmis

2010-09-18T23:52:00.006+02:00

Mano gyvenime pastaruoju metu dažnai vienas per kitą maišosi virtuvė ir fotografija. Fotoaparatas ir viryklė. Teletabiai į tarpą.

Šitame sukūryje vieną dieną kilo klausimas - argi nebūtų įdomu pamatyti, kaip skirtingi žmonės mato maistą? Savo vakarienę. Per fotoaparato vaizdo ieškiklį. Argi nebūtų įdomu sužinoti, ką vakarienei valgė ir kaip ją užfiksavo fotografas (po šia sąvoka talpinu tiek mėgėjus, tiek šios profesijos atstovus). Taigi skelbiu rubriką – vakarienė su fotografu. Sakykit, su kuo norėtumėte virtualiai pavakarieniauti Jūs!

Pirmasis svečias – mieloji draugė Jolie Zocchi, su kuria mes gyvename beveik kaimynystėje ir draugaujame tiek artimai, kad ji man negailėdama paskolina savo geriausią fotografinę techniką. Čia va tikras draugystės išbandymas! O mūsų vaikai džiaugsmingai mušasi, t.y. žaidžia kartu, kai mes dalijamės savo fotografinėmis svajonėmis.

Jolie mane žavi ne tik kaip fotografė, bet ir kaip puiki improvizatorė virtuvėje. Aišku, mus sieja ir meilė itališkam maistui. Šiandien ji jums pristato Risotto su voveraitėmis:

Risotto su voveraitėmis

'Beužrašinėdama receptą paskaičiau ir prisiminiau, kad mūsų vietinėje parduotuvėje galima lietuviškų voveraičių nusipirkti. Taip mano virtuvėje dažnai gaunasi itališki patiekalai su lietuviškais prieskoniais.

Ryžių carnaroli 4 asmenims

Vienas didelis svogūnas

Taurė balto vyno

Sultinio

Voveraičių (geriausia lietuviškos, dzūkiškos) – manau ten buvo 400gr

Sviesto toms voveraitėms pakepint

Puode alyvuogių aliejuje apkepiau smulkiai spaustytus svogūnus, iki aukso spalvos. Sudėjau ryžius ir juos paskrudinau. Apipyliau vynu (ta vieta labiausia patinka Danieliui (mažasis beveik dvimetinukas sūnelis), nes viskas šnyyyypščiiiaaa). Paskui pripyliau sultinio, pamaišiau ir beveik pamiršau (čia mano uošvienė kažkada mokė, kad nereikia risotto labai daug maišyti – čia tau ne polenta, kaip ji sako). Tai aš karts nuo karto, kai primindavau, pamaišydavau ir jeigu reikdavo, dar sultinio įpildavau.

Atskirai paruošiau voveruškas – tiesiog pakepiau jas svieste su trupučiu petražolių.

Kai risotto buvo beveik išviręs, sudėjau voveruškas ir dar paviriau.

Nuėmiau nuo ugnies, idėjau gerą šaukštą sviesto ir trupučiuką grietinėlės įpyliau. Uždengiau ir palikau 5 min.

Viskas!'

Kol receptas buvo ruošiamas, aš tiesiog pasmalsaudama Jolitai uždaviau keletą klausimų (pastaba – nenoriu apsimesti nei fotografe, nei žurnaliste, esu tiesiog smalsi blogerė).

Jolita, kada pradėjai fotografuoti? Kas tau yra fotografija?

Šią vasarą, liepos pabaigoje atšvenčiau gražų jubiliejų – metus! Pagalvojus tai ne tiek jau ir daug, ar ne? Bet kai kiekvieną dieną strikinėji su fotoaparatu, pradedi kitaip galvoti :)

Sunkus tas antras klausimas. Man fotografavimas - kalėdos. Kaip vaikai laukia kalėdų, taip aš laukiu, kada galėsiu fotografuoti. Patinka parodyti žmonėms, kaip matau pasaulį, vieną ar kitą objektą, moterį, vaikus. Viską, kas mane supa. Tai visai nereiškia, kad matau teisingai, gražiai, spalvotai. Tiesiog taip, kaip man atrodo būtent tą akimirką. Jeigu žmonėms patinka – džiugu.

Esu natūralistė, jeigu taip galima pavadint. Myliu natūralią šviesą. O stilius... tikriausia aš dar ieškojimuose. Dabar atradau juostą ir tai mane užkerėjo, užvaldė, tiksliau pasakius! Tad toliau fotografuosiu tik į juostą. Ta senoji fotografija turi daug šarmo. Per daug gyvenimiška ir tikra

Kokia įranga nešiojama krepšy?

Ech... ten ir daug, ir mažai. Hasselblad 500c, Nikon 200D ir pora skolintų juostinukų. Dairausi į dar vieną.

Mėgstamiausias objektyvas?

50mm f1.4, labai mėgstu atvirą diafragmą

Kaip patiko fotografuoti maistą?

Visada gerbiu kitą fotografą – profesionalą, mėgėją. Nesvarbu, ar jis 'fotkina' žmones, grybus, ar vištas, bet dabar dar labiau gerbsiu tą, kuris fotografuoja maistą – man tai išbandymas! Bet aš dar nebaigiau - čia iššūkis!

Kokie patiekalai vyrauja tavo virtuvėje?

Itališki su lietuviškais „prieskoniais“. Esu įsitikinus, kad man geriau sekasi daryt kitus darbus, nei valgį ruošti. Bet kartais ateina įkvėpimas – tada gaminu. Turiu šimtus maisto ruošos knygų ir žurnalų – bet dažniausiai receptas gimsta mano galvoje. Todel ir gaunasi tokie pusiau itališki/lietuviški patiekalai.

Mėgstamas patiekalas?

Sunku pasakyti, kas man labiausia patinka. Dievinu jūros gėrybes, mėgstu picą. Ir labai labai patinka žąsų kepenėlės.

Įprasti pusryčiai šeštadienio rytą?

Aš geriu kavą ir tik kavą. Nemėgstu pusryčių. Nei šeštadienį, nei pirmadienį. O kadangi šestadieniais imu laisvą dieną nuo gaminimo (ir ne tik šeštadienį, o gana dažnai) – tai visi kiti valgo tai, ką randa šaldytuve arba spintelėse.

Va sekmadieniais dažniausiai ruošiam brunch - ant stalo keliauja viskas, ką turim šaldytuve. Nuo jogurtų iki kiaušinienes.

Ideali vakarienė. Kokia ji?

Dievinu prancuzišką virtuvę. Net jei ir nieko nemoku gamint, valgyt labai mėgstu! Todėl ir ideali vakarienė būtų kur nors mažame jaukiame pietų Prancūzijos restoranėly. Tokiame autentiškame vietiniame (nebegaliu rašyt, nes seiles tysta)

Ai, dar norėčiau vakarienės tik su savo mylimuoju. Ramios ramios (nesunku suprasti - be vaikų! aut.pastaba).

Ko prašysi Kaledų senelio?

Brangi drauge, netilps čia tas sąrašas! (kur jau kur jau, negi gaila bent pirmais trimis pageidavimais pasidalinti? - aut.pastaba)

Kokį patarimą duotum pradedantiems fotografuoti?

Kažkaip pagalvojau, o kokį aš gavau? Na tikriausia eiti į supermamą, fotografijos pradžiamokslį – kur visko pradžia...

O jei rimčiau kalbant, daryt tai, ką jauti, kaip jauti. Nes fotografija tai - jausmas!

Jolitos darbus galite pamatyti www.joliesfoto.com
Sekti naujienas prašomė facebook ir twitter

Risotto alla zucca e pepperoncino

2010-09-07T16:58:00.006+02:00

Scroll down for an English version.

Šimtaryžis su moliūgais ir čili pipiru, išvertus iš italų kalbos. Štai su kokiu patiekalu pasirodau po vasaros atostogų. Ačiū tiems, kurie pas mane vis dar apsilanko, nepamiršta. Norėčiau pažadėti, kad rudens atostogų nebus, bet negaliu. Sugedo mano fotoaparatas, tad net ir virtuvėje esu kaip be rankų! Dabar pasikliauju tik kitų žmonių gerumu, kaip antai mano mielos draugės Jolitos, kuri man paskolino savo fotoaparatą su visa objektyvų kolekcija.

Receptas paprastas. Patiekalas skanus. Anyta sako 'buonissimo', aš, kaip lietuvė, sakau kukliau - skanu. Mano mažasis sakė - mmm. Suvalgė tris lėkštes, galima suprasti, kad buvo skanu. Čili mano manymu būtinas, labai gerai atsveria moliūgo saldumą.

2 žmonėms plius 1,5 metų vaikui

Reikės 200 g ryžių (arborio, carnaroli ar pan.)
Gabalo moliūgo (maniškis svėrė 500 g)
alyvų aliejaus poros šaukštų
nedidelio svogūno
poros česnako skiltelių
raudono čili pipiro (arba džiovinto pagal skonį)
daržovių sultinio apie 300 - 500 ml
šaukšto sviesto ir smulkiai tarkuoto Grana Padano sūrio (arba parmesano, arba džiugo)

Moliūgą supjaustyti smulkiais kubeliais.

Užvirti sultinį, puodą palikti ant silpnos ugnies.

Plačioje keptuvėje ant alyvų aliejaus pakepti smulkiai pjaustytą svogūną, česnako skilteles (jas perpjaunu per pusę, vėliau išgriebiu), čili pipirą (dėjau pusę pjaustyto ir pusę nepjaustyto).

Svogūnui suminkštėjus sudėti moliūgo kubelius, pakepti kelias minutes.

Suberti sausus ryžius, leisti jiems perkaisti. Tada galima įpilti pusę stiklinės balto vyno, maišant leisti išgaruoti alkoholiui arba iškart pradėti pilti sultinį. Pilti po samtį, vis maišyti, kol susigers. Tada vėl pilti. Ir vėl maišyti. Taip apie 16 minučių nuo pirmojo sultinio samčio.

Pasūdyti. Išgriebti čili ir česnaką. Nuėmus nuo ugnies greitai įmaišyti šaukštą sviesto, pabarstyti sūriu, palikti pailsėti kelias minutes prieš tiekiant į stalą.

And a quick English version
A recipe for 2 adults and one 1,5 year old

200 g italian risotto rice (arborio, carnaroli)
~ 500 g of pumpkin
a couple of spoons of olive oil
1 small onion
2 garlic cloves
1 red chilli pepper (fresh or dried to taste)
300 - 500 ml vegetable broth
1 tbsp butter
freshly grated Grana Padano (or Parmizan) cheese

Slice the pumpkin into small cubes.

Bring the broth to boil, leave the pan simmering on the hob

Heat the olive oil in a wide pan, add chopped onion and whole peeled garlic cloves (I halve them and take out later, after adding the rice) and chillies (as our toddler eats it I chop half of fresh chilly, but also add the remaining half).

As the onion softens, add the pumpkin cubes, leave for a couple of minutes.Then add the rice, turn around for rice to heat through. Now you could add a half a glass of white wine, turn until alcohol evaporates or if you prefer to omit the wine, start adding the broth. Take the time - it should take about 16 minutes. Add one laddle, turn until absorbed. Add one or two more - keep turning the rice until it's all absorbed. And like this for 16 minutes. The rice should still be 'al dente', not too liquid. Season to taste.

Take off the heat, beat in the butter, add grated cheese. Leave to rest for a couple of minutes before serving.

Buon appetito!