Kūtvėlos kelionės ir klajonės

Budapeštas: modernus miestas imperijos šešėlyje. Ketvirtoji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Mon, 2 Mar 2026 19:08:00 +0200

Ketvirtoji diena Budapešte buvo skirta apsukti garbės ratą po miesto centrą, susipakuoti rankinį bagažą ir vakare nueiti į operą. Rytas buvo rūkanotas, ir iš tiesų labai įspūdingai atrodo Dunojus rūke. Šiandien neveikė keltas į kalnus,- gerai, kad nusprendžiau iki jo net nevažiuoti, nes labai ilgai būtų užtrukę. Mano kauniečiai kaimynai iš lėktuvo tai buvo iki jo nusigavę, užkilt tai užkilo, tik vat atgal jau nebekėlė. Mano Budapest Card visuomeniniam transportui galiojo iki 10.50 val., todėl toli neblūdijau, kad nereiktų „zuikiu“ važiuoti. Pietauti pasirinkau nebrangų kinietišką restoranėlį netoli hostelio. Numatytasis kelionės biudžetas jau buvo beveik išnaudotas, o viršyti nesinorėjo. Šios kelionės metu patyriau nenumatytų išlaidų: komisinis atlyginimas už forintų išgryninimą, įskaičiuotas aptarnavimas restoranuose (10-15 proc), depozitas už gėrimus supermarkete (0,50 HUF)… Reiktų atsiminti, kad Budapešte veikia taromatai, juos galima rasti Google Maps aplikacijoje, tik turėkite omenyje, kad taromatai čia dažnai neveikia. Radau informacijos, kad įvedus taromatų sistemą Budapešte suaktyvėjo benamiai, kurie rausia šiukšiadėžes ir ieško tų depozitinių butelių. Įdomu tai, kad depozitas čia galioja ir stiklo buteliams.

Kūtvėla grožisi Budapešto gatvės menu.

Čia vyksta tvarkybos darbai.

Budapeštas rūke. Labai įspūdingas vaizdas.

Memorialas Holokausto aukoms prie Dunojaus.

Budapešto mažoji architektūra.

Budapešto parlamentas.

Budapešto gatvės menas.

Bent jau pažįstama virtuvė.

Operos pastatas pastatytas 1884 m. Tik vengrų meistrams buvo leista dirbti prie statybų, ir tik vengriškos medžiagos buvo naudojamos- su labai retomis išimtimis. Du kartus (1912 m. ir 1980-1984 m. ) operos pastatas buvo renovuotas, paskutiniai renovacijos darbai buvo atlikti 2022 m. ir dabar vienu metu operos klausytis gali vienas tūkstantis lankytojų. Prieš renovaciją čia vienu metu galėjo būti priimami 1200 lankytojų, bet akcentas buvo padarytas ant patogumo, pvz., ložėse dabar tik keturios sėdimos vietos vietoje buvusių šešių. Labai įdomiai buvo su bilietų pirkimu- neleido įsigyti vieno bilieto į ložę, reikėjo imti visą ložę. Teko rinktis iš pigesnių bilietų „vištinyke“, t. y. pačioje palubėje. Durys atidaromos 45 min prieš pasirodymą. Man labai patiko, kad kiekvienas aukštas turi savo rūbinę ir veikia liftai, kurie, kitaip nei mūsų Vilniaus operos ir baleto teatre, nepaslėpti ir jais gali naudotis visi norintys. Klausiausi operos „Tosca“. Scenografija sumoderninta, bet balsai- puikūs. Choras pirmojo veiksmo metu dainavo stačiai man už nugaros, tai iš to strioko vos pas Abraomą neiškeliavau. Labai rekomenduoju pasidomėti repertuaru, jeigu keliausite į Budapeštą.

Budapešto opera.

Budapešto operos pastatas.

Budapešto opera.

Mano vieta "ant viškų".

Centrinis kandeliabras.

Iki hostelio trepsėti, jeigu tikėti GoogleMaps, tik devynios minutės. Aš jau viską susipakavusi, belieka tik pabandyti persnausti. Į savaitės pabaigą jaučiasi, kad suaktyvėjo tiek eismas gatvėje, tiek judėjimas hostelyje, nors tik ketvirtadienio naktis. Keliuosi septintą ryto, pusryčiauju kukliai ir išsiregistruoju. Autobusas Nr. 100 į Budapešto oro uostą jau pildosi keleiviais (savaitės dienomis jis kursuoja vos ne kas 10 min), sumoku kortele prilietusi komposterį. Pinigų iš karto nenuskaitė, palaukė iki kitos dienos trečios valandos ryto. Kelionė šiuo autobusu kainuoja 2,500 HUF (apie 7 EUR). Oro uoste saugumo patikrą praeinu labai greitai, todėl lieka dar pora valandų iki išvykimo. Lėktuvas išvyksta laiku, beveik pilnas. Man patiko, kad po registracijos į skrydį (vėl pamatavus mano įtartiną kuprinę) buvo daug kėdžių atsisėsti, nereikia laukti stovint ant laiptų, kaip dažnai būna su Ryanair.

Budapešto oro uostas.

Tuoj kilsime į Vilnių.

Suvenyrai iš Budapešto.

Vilniuje mus pasitinka sniegas, lijundra ir šaltis. Bet ką padarysi- Tėvynė. Kelionės į Budapeštą išlaidos:

Vilnius- Budapeštas-Vilnius su Wizzair: 54 EUR
Hostelis, 4 naktys, šašiavietis kambarys: 42 EUR
Bilietas į operą: 24 EUR
Budapest Card 72 hours: 74 EUR
Papildomi lankytini objektai: 43 EUR
Maistas: 130 EUR
Suvenyrai, kitos išlaidos: 23 EUR

Viso: 390 EUR (HUF į EUR kursas įvairiuose bankuose svyruoja).

Budapešte lankėsi daug mano pažįstamų. Ar ir Jūs jau spėjote apsilankyti Vengrijos sostinėje? Kokie įspūdžiai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Madjaraitė

Budapeštas: modernus miestas imperijos šešėlyje. Trečioji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Fri, 27 Feb 2026 20:32:00 +0200

Trečioji diena Budapešte buvo skirta muziejams. Kaip tyčia, tą dieną lijo, todėl praleidau daug laiko po stogu. Iki atsidarant muziejams dar spėjau pasivaikščioti po rytinį Budapeštą bei sušlamšti labai skanią bandelę su špinatais ir sūriu. Turėjau mintį išgerti kavos garsiojoje „New York“ kavinėje, bet pasižiūrėjau vidun pro langus ir nepajutau noro užsukti. Lankytojai rymo prie kavos puodelių, nes visa kita kainuoja kosminius pinigus, net nepadorius Vengrijai.

Kūtvėla grožisi Budapešto liūtais.

Garsusis Budapešto tiltas.

Pyragėlis su sūriu ir špinatais.

Įėjimas į metro.

Budapešto atlantai.

"New York" kavinė. Šalia jos- viešbutis.

"New York" kavinė ir viešbutis.

Budapešto gatvės menas.

"Viešpats yra mano gabytojas, man nieko netrūksta".

Nacionalinis istorijos muziejus gimė 1802 m., kai grafas Ferenc Széchényi (nerizikavau lietuvinti, Redakcija atsiprašo) padovanojo savo vertybių kolekciją tėvynei ir tautai. Jo pirmasis įnašas tapo pagrindu nacionalinei bibliotekai. Po kelių metų susikaupė ir nemaža kitokių vertybių kolekcija, todėl valstybė išpirko žemės sklypą muziejaus reikmėms. Kolekcijos augo iš įvairių donacijų ir įsigijimų. Dabartinis muziejaus pastatas, kaip nacionalinės reikšmės objektas, buvo pastatytas 1837-1847 m. Paskutinį kartą muziejus buvo renovuotas 2006 m. Man labiausiai patiko archeologinė dalis, kurioje pristatoma daug senovinių papuošalų. Didžioji salių dalis eksponatus pristato labai senoviškai, nėra jokių interaktyvių veiklų, po stiklu daugelyje vitrinų visiška prietema. Gerai, kad šis muziejus įtrauktas į Budapest Card, nes šiaip mokėti 3,500 HUF ( 9 EUR) už apsilankymą muziejuje Vengrijoje – tai jau reikia pasimatuoti temperatūrą. Laikinojoje parodoje buvo pristatomas Atila ir hunų periodas, bet nusprendžiau, kad ne mano tema.

Nacionalinis istorijos muziejus.

Lubos vestibiulyje.

Istorinės vertybės.

Papuošalų kolekcija.

Buities skyrius.

Sovietų okupacijos ir teroro ekspozicija.

Viskas, kas liko iš Stalino letenos.

Vengrijos buitis sovietmečiu.

Archeologinė ekspozicija.

Budapešte visur rasite garsiojo vengriško šakočio, bet vieta, kurią buvau nusižiūrėjusi, buvo uždaryta dėl rajone vykdytų filmavimo darbų. Internete pasiieškau variantų aplinkui ir randu labai fainą ir nebrangų. Čia paprastas šakotis kainuoja tik 1,800 HUF (apie 4,50 EUR), kai kitur kainos prasideda nuo 2200 HUF.

Vengriškas šakotis.

Budapešto architektūra.

Miesto ženklai.

Budapešto architektūra.

Troleibusu nuvažiuoju iki Taikomosios dailės muziejaus. Čia mane domino būtent El Greco darbai- jį įsimylėjau dar Madride. Labiausiai man šiame muziejuje patiko… liftai. Kitaip nei kituose muziejuose, jie čia tiesiog buvo. Muziejus atidarytas 1906 m. Jo lankymas įtrauktas į Budapest Card, o šiaip kainuoja 5,800 HUF (15 EUR – Jėzau Kristau, lipk nuo kryžiaus, daryk tvarką!). Labai nuvylė mane šis muziejus, nes El Greco salė turėjo visus septynis jo darbus, kitose salėse panašia gausa pasižymėjo kiti žinomi Europos menininkai. Visiškas liūdesys ir neviltis. Laikinojoje parodoje čia pristatoma terakotinė kinų armija, bet pagrindinė kolekcija taip neįkvėpė, kad ir į laikiną nesinorėjo.

Taikomosios dailės muziejus.

Adomas ir Ieva.

Žymusis Juditos paveikslas.

Man patiko apdaras.

Pieta. Įdomi Švč. Mergelės Marijos veido išraiška.

Man patiko ši kompozicija.

Marija Magdalena.

Pietauti nusprendžiau kitapus gatvės buvusiame bistro. Reikėjo gi paragauti bent viena guliašo variantą. Man teko guliašinė sriuba, kurios pagrindinis ingredientas buvo… morkos. Srebiu aš tą guliašą, akyse stovi mūsų šaltibarščiai, vos neapsiblioviau. Laimei, kad metro už kampo, parnešiau gedulą į savo hostelio gultą. Reikalus kiek pataisė hostelyje suorganizuotas vyno degustacijos vakaras. Nemokamai!

Garsusis vengriškas guliašas.

Vyno degustacija.

Užbėgu į nedidelį supermarketą, pasiimu jogurto, bulkučių, gazuotų gėrimų, tuo pačiu įsimetu garsiųjų paprikos prieskonių. Prieskonių galima įsigyti ir suvenyrinėse parduotuvėse, bet žymiai brangiau. Užrašams ant prieskonių skaityti pasijungiu kamerą su Google Translate- labai naudingas dalykas, nes pardavėjai čia nekalba angliškai. Tuo pačiu pasiimu Šio Bei To vėlyvai vakarienei, vėl iš greito maisto restorano. Jie Budapešte man pasirodė populiaresni už tradicinio maisto virtuvę siūlančius restoranus.

Ir vėl rami naktis Budapešte.

Laukite tęsinio.

Budapeštas: modernus miestas imperijos šešėlyje. Antroji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Mon, 23 Feb 2026 10:33:00 +0200

Antrąją pažinties su Budapeštu dieną skyriau Budos dalies tyrinėjimui. Manoma, kad Budą įkūrė huno Atilos brolis Bleda (Buda). Trys savarankiški miestai Buda, Obuda ir Peštas susivienijo į Budapeštą 1873 m. Budos pastatai yra ant aukšto kalno, į kurį galima pasikelti funikulieriumi. Jis nėra įskaičiuotas į paprastą Budapest Card, todėl pasiskaitau atsiliepimus ir nusprendžiu, kad 5,500 HUF (15 EUR) geriau sutaupysiu ir išleisiu kitur, juolab kad netoli funikulieriaus yra nemokamas liftas (gerokai taip užmaskuotas), o iki laiptų į Žvejų bastioną veža miesto autobusas. Pasirenku būtent pastarąjį variantą. Budoje esanti Šv. Mato bažnyčia atsidaro nuo 9.00 val., aš esu kiek anksčiau ir labai gerai, nes žmonių praktiškai nėra ir galima gražiai pasifotografuoti. Čia bus labai faina vasarą, kai veiks lauko terasos (jos ir dabar veikia, tik norinčių nosis mėlyninti ant šalčio nedaug). Žvejų bastionas gavo tokį vardą dėl to, kad istoriškai žvejų gildija buvo atsakinga už šios atkarpos gynybą. Dabartinis bastionas pastatytas 1895-1902 m., minint šalies 1000-čio metų jubiliejų.

Kūtvėla grožisi Budapešo panorama nuo Žvejų bastiono.

Pakeliui iki vietino pašto.

Budapešto architektūra.

Budapešto centras.

Metro Budapešte. Labai dailu.

Kūtvėla lankosi Žvejų bastione.

Žvejų bastionas.

Budapešto panorama nuo Žvejų bastiono. Matosi ir autobuso stotelė.

Žvejų bastionas.

Kūtvėla lankosi Žvejų bastione.

Žvejų bastionas.

Šv. Mato bažnyčiai negalioja Budapest Card, atseikėju 3,100 HUF (apie 8 EUR), šį kartą be pakilimo į bokštą, nes užteko man pasidairyti į miestą vakar nuo Šv. Stepono bazilikos stogo, o nuo Žvejų bastiono atsiveria dar gražesnė panorama. Ši bažnyčia visiškai kitokia nei bazilika, ir netgi labiau man patiko. Šioje vietoje 1015 m. stovėjo pirmojo Vengrijos karaliaus Stepono pastatyta bažnyčia, skirta Švč. Mergelei Marijai. Dabartinės bažnyčios statybas finansavo karalius Bela IV po to, kai 1242 m. atsitraukę mongolai paliko kraštą griuvėsiuose, o Bela IV perkėlė sostinę iš Estergomo į Budą. Dabar pažiūrėjau, kad iki Estergomo kursuoja tiesioginis traukinys iš Budapešto, kelionė trunka apie valandą laiko, o kainuoja vos kelis eurus. Sakau, reikia pasižymėti ateičiai. Dabartinė bažnyčia skirta ne apaštalui, o karaliaus Motiejaus Korvino garbei, kuris bažnyčia perstatė XV a. ir ji tapo mėgstama vieta tuoktis. Karaliumi Motiejus Korvinas tapo nebūdamas karališko kraujo, todėl apie jį gimė daug legendų, neva, karalius persirengdavo prastais rūbais ir žiūrėdavo kaip liaudis gyvena, gerus apdovanodamas, o blogus- nubausdamas. Osmanų laikais bažnyčios buvo išgriautos, o šioje įsteigta mečetė. Po Osmanų išvarymo, bažnyčia buvo atkurta ir gerai restauruota XIX a. Maloniai nustebino ne tik bažnyčios grožis, bet ir nedidelis muziejus, bei sraigtiniai laiptai į galeriją su vaizdu į centrinę navą iš viršaus.

Šv. Mato bažnyčia.

Vidaus interjeras.

Centrinis altorius ir sakykla.

Lubų tapyba.

Vienas iš šoninių altorių.

Netikėtas atradimas- sraigtiniai laiptai.

Sraigtiniai laiptai.

Vaizdas iš galerijos.

Imperatorienė Sisi.

Sienų tapyba.

Visgi, čia yra maldos vieta.

Budapešto indėlis į pasaulio paveldą.

Budos dalyje galima aplankyti Budos pilies muziejų, Nacionalinę galeriją (atskiras pastatas nuo Budos pilies muziejaus), kelis Budos urvus, Habsburgų palatinų kriptą ir dar visokių įdomybių. Aš ilgai nagrinėjau įvairius pasiūlymus, dėliojau laikus ir skaičiavau kainas, galiausiai apsistojau tik ties į Budapest Card įtraukta Nacionaline galerija (5,800 HUF arba apie 15 EUR). Man buvo įdomu užmesti akį į vietos meistrų darbus, nes apie vengrų dailininkus nei viena ausimi nieko nebuvau girdėjusi. Nacionalinė galerija nedidelė, rekomenduojama apsilankymo trukmė 1,5- 3 val. Man užteko apie pusantros valandos laiko pasivaikščioti. Kai kuriose salėse buvau vienintelė lankytoja, salės darbuotoja sekė iš paskos ir dabojo ar nereikės manęs nukenksminti šalia kokio gotikinio altoriaus. Šiaip muziejus nepaliko didelio įspūdžio, nebent būtų kokia teminė paroda. Labai krimtausi nagus ant rankų ir kojų, kad keliomis dienomis pavėlavau į William Blake darbų parodą. Pailsinu kojas muziejaus kavinėje, numarinu bado kirmėlę beigeliu su lašiša, ir trepsiu toliau.

Budapešto panorama iš Budos pusės.

Budapešto panorama.

Nacionalinė galerija.

Marija Teresė.

Nacionalinė galerija.

Beigelis. Irgi nacionalinė galerija.

Netoli Budos pilies yra tramvajaus linija, kuria nuvažiuoju iki Lukašo terminių baseinų. Tramvajus sustoja prie pat įėjimo į termas. Pasirinkau jas dėl to, kad buvo įtrauktos į Budapest Card (7000 HUF arba 18 EUR) ir galima būti visą dieną, jos garsėja būtent gydomaisiais vandenimis ir vietine klientūra, tuo tarpu kituose terminiuose baseinuose lankosi daug turistų ir visokių ten instagramerių. Lankantis čia būtina turėti savo higienos priemones, maudymuką, rankšluostį, kepuraitę atviram baseinui ar segę ilgiems plaukams vidiniams baseinams, gumines šlepetes. Rankšluostį pasiėmiau iš hostelio, visa kita atsivežiau iš Vilniaus. Šios vonios nedidelės, baseinai apgulti lankytojų, bet kai toks oras, tai labai malonu mirkti šiltoje mineralinėje vonioje su burbuliukais. Aš išbandžiau visokias vonias, nėjau tik į saunas, nes ir taip į mane spoksojo kaip į aštuntą pasaulio stebuklą mėlyname maudymuke. Man užteko šiek tiek virš valandos laiko, nes ilgai mirkti karštame vandenyje man nelabai sveika. Labai patiko atvirame baseine esanti sūkurinė srovė, kuri tave tiesiog neša aplink baseiną.

Lukaš terminės vonios Budapešte.

Budapešto tramvajus.

Istorijos ženklai grindinyje.

Budapešto architektūra.

Budapešte jau sutemo.

Kaip jums spalva?

Budapešto žibintai.

Budapešto parlamentas naktį.

Vakarienei nusprendžiau padegustuoti vietos virtuvę. Netoli hostelio buvo restoranas „Geto Gulyash“. Man pasisekė, nes leido sėstis prie baro, staliukai čia rezervuojami iš anksto. Netrukus jau net prie baro neleido niekam sėstis, o durys neužsidarė. Užsisakiau savo asmeninį lakmuso popierėlio testą- balandėlius. Prieš tai atnešė, kaip ir visiems, nemokamai pakaštavoti anties kepenėlių pašteto. Balandėliai čia mažučiai, padavėjas net pasisiūlė atnešti dar vieną papildomai. Apkrėsti troškintais kopūstais, o patys balandėliai apsukti raugintais ar marinuotais kopūstais. Turiu pasakyti, kad man mūsų lietuviški balandėliai žymiai skanesni. Sąskaita padori, įskaičiuotas aptarnavimas. Kiek supratau, restoranuose Budapešte aptarnavimas visada įskaičiuotas į sąskaitą (10-15 proc). Vakar ragavau baltą vietinį vyną, dabar prie balandėlių man pasiūlo raudono. Vynai Budapešte man nepatiko- visgi, sausi ir rūgštūs.

Anties kepenėlių paštetas- nemokamai.

Vengriški balandėliai.

Po antros intensyvios dienos kojos prašosi poilsio. Kelios kaimynės mūsų kambaryje pasikeitusios, matosi, kad buvo valytoja. Švaros atžvilgiu hosteliui nieko negaliu prikišti- visur viskas išlaižyta tiesiog. Einu ilsėtis, nes rytoj laukia ilga diena.

Laukite tęsinio.