Kūtvėlos kelionės ir klajonės

Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Trečioji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Fri, 9 Oct 2026 12:55:56 +0300

Ryte iš patalo išsiritu taip anksti, kad pusryčiauti ateinu dar nespėjus restorano durų atrakinti. Šiandien laukia intensyvi programa, nors stengiausi neperkrauti nei vienos dienos lankytinais objektais. Šios kelionės metu išvis žymėjausi dominančio lankytino objekto darbo laiko pradžią ir pabaigą, o ne konkretų planuojamą apsilankymo laiką. Taip ir pati žymiai mažiau stresavau.

Kai planavau šią kelionę, norėjau paskirti laiko aplankyti Štuthofo koncentracijos stovyklą. Iki jos galima atvažiuoti tarpmiestiniu autobusu. Paskui pasinagrinėjau autobuso grafikus ir man nelabai patiko, kad išvykimai kas dvi valandos. Nespėjus į atgalinį autobusą ar jame nesant laisvos vietos, kito laukti tektų viduryje neaišku kur neaišku kiek. Po ilgų svarstymų, Štuthofo koncentracijos stovyklos lankymą atidėjau kitam kartui, o šią dieną paskyriau Westerplatte ir nemokamiems muziejams pačiame Gdanske.

Turbūt nėra istorija besidominčio keliautojo, kuris nebūtų girdėjęs tokio žodžio- Westerplatte… Čia, ankstų 1939 m. rugsėjo 1-osios dienos rytą, nuaidėjo šūviai iš prieš savaitę prisišvartavusio „mandagumo vizitui“ vokiečių laivo. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Lenkų įgula herojiškai laikėsi septynias dienas. Deja, Westerplatte krito.

Kūtvėla lankosi Westerplatte, Gdanske.

Krito ir Gdansko visuomeninio transporto punktualumas pirmadienio rytą. Nors iš viešbučio išėjau anksti, rytiniai kamščiai sujaukė mano kelionės planus. Man reikalingas autobusas atvažiavo vėluodamas, todėl nespėjau persėsti į kitą autobusą...vos dviem minutėmis! Pikta taip, kad negaliu. Kitas man reikalingas autobusas- už valandos… Laimei, programėlė „Jakdojade“ rodo, kad galiu važiuoti dar kitu autobusu ir bandyti persėsti į man reikiamą autobusą kryžkelėje, kur jų sustojimai prasilenkia. Taip aš sugebu neplanuotai „pasivyti“ jau nuvažiavusi, bet irgi kamštyje dūstantį man reikalingą autobusą ir į Westerplatte atvykstu su 15 min pavėlavimu.

Nors mano tikslas buvo aplankyti Westerplatte paminklą, iki jo eiti reikia apie 20 min., o pakeliui matosi visokių įdomybių. Jeigu domitės Antrojo pasaulinio karo istorija, tai čia galite praleisti ir keletą valandų. Dabar galima apsilankyti Westerplatte1939 lankytojų centre-muziejuje (mokamas, bet tualetai yra prieš kasas), pasiimti vietos žemėlapį, susiorientuoti aktualijose, nes 2026 m. vyksta didelės statybos ir visokie žemės rausimo darbai. Apie 10.00-11.00 val. jau pradeda krutėti suvenyrų stendai ir nedidelės užkandinės.

Atvažiuoti iš centrinio Gdansko galima autobusu nr. 106, autobusu nr. 138 ir neprognozuojamu autobusu nr. 606. Iš karto įspėju, kad Westerplatte yra labai toli nuo centrinio Gdansko, todėl reikia planuotis geram pusdieniui, siūlau pasiimti savo užkandžių ir vandens. Jeigu ketinate važiuoti miesto autobusu, tai turėkite omenyje, kad jie kursuoja retai, todėl ir reikia atitinkamai planuotis. Dienos metu jau bus daug turistų ir moksleivių grupių. Mačiau uoliai zujančius Uber automobilius. Dabar žinau, kad iš Gdansko atvyksta ir turistiniai laivukai, kurie išleidžia turistus pasivaikščioti, nors mano apsilankymo metu jokio tokio laivuko nesimatė, tik didžiuliai keltai į Skandinaviją. Manau, kad būnant Gdanske tikrai reikia čia apsilankyti. Tai REIKIA pamatyti.

Vietovės planas.

Grafikas nedžiugina.

Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo žodžiai.

Paminklas Westerplatte gynėjams.

Informaciniai stendai netoli paminklo Westerplatte gynėjams.

Pirmosios karo akimirkos...

Autobuso iki centrinio Gdansko reikėjo laukti virš dviejų valandų. Mane nemaloniai nustebino toks grafikas, nes Westerplatte tikrai žinoma turistų tarpe, tai ar neturėtų susisiekimas būti patogesnis? Tačiau aš buvau numačiusi tokį atvejį ir nusprendžiau eiti iki netoliese esančios tvirtovės. Iki jos būtų galima pavažiuoti vieną stotelę (arba eiti 20 min), bet autobuso grafikas man šiandien nepalankus.

Nuo Westerplatte iki Twierdza Wisłoujście reikia eiti 45 minutes į vieną pusę. Eiti reikia gerai išasfaltuotu keliu, pakele, pamiške, paskui ir palei geležinkelio bėgius. Matosi, kad autobuso stotelių būta arba dar bus- čia irgi visokie rausimo darbai. Kelio nuorodos neleidžia pasiklysti, kaip ir Google Maps.

Kelio nuorodos.

Paminklas prancūzų kariams, kritusiems 1734 m. Gdansko apgulties metu, ginant karalių Stanislovą Leščinskį.

Trumpa šių tragiškų įvykių santrauka būtų tokia. Švedijos ir Prancūzijos remiamas Stanislovas Leščinskis dėl Lenkijos karūnos konkuravo su Rusijos, Saksonijos ir dalies mūsų bajorų remiamu Augustu II, vėliau-jo sūnumi. Taip jau likimas susiklostė, kad Stanislovui Leščinskiui teko pasitraukti iš Abiejų Tautų Respublikos. Jis buvo priverstas bėgti iš Varšuvos ir atvyko į gerai fortifikuotą Gdanską. Gausios rusų ir saksų pajėgos apgulė miestą, Stanislovo Leščinskio žentas, Prancūzijos karalius Liudvikas XV, pažadėjo atsiųsti laivų jam evakuoti. Laivynas atvyko, atplukdydamas apie 1,800 karių, bet jų brigadininkas de la Motte pamatė sutelktas priešų pajėgas, apsuko laivyną ir išmovė atgal š Kopenhagą. Pamatęs grįžusį laivyną, Prancūzijos ambasadorius Danijai grafas de Plelo siaubingai įtūžo. Jis palaikė tokį prancūzų atsitraukimą didele gėda Prancūzijai. Jis, būdamas diplomatas, o ne karys, asmeniškai apsiėmė komanduoti naujai ekspedicijai, liepė laivams suktis aplink ir plaukti į Gdanską. Jie sėkmingai išsilaipino Westerplatte pusiasalyje ir siekė atblokuoti kelią tarp kranto ir apsupto Gdansko. Mūšis, kaip galite įsivaizduoti, buvo kruvina mėsmalė, ir neturėjo šansų laimėti: rusų artilerija juos sumalė į miltus. Atsitraukdamas žuvo ir pats grafas de Plelo, ironiškai peršautas į galvą panikuojančio prancūzų kareivio, kurį agresyviai stengėsi nuvaryti į mūšio lauką. Prancūzai prieglobsčio ieškojo šioje tvirtovėje, netekę provizijų ir bombarduojami rusų, jie pasidavė po kelių dienų. Visgi, pasimaudodamas suirute, karalius Stanislovas Leščinskis paspruko iš Gdansko netrukus prieš miestui pasiduodant, persirengęs valstiečiu.

Tvirtovės planas.

Trumpas aprašymas anglų kalba.

Pirmas žvilgsnis į tvirtovę.

Pirmadienis, todėl daug muziejų, įskaitant ir šią tvirtovę su švyturiu, lankomi nemokamai. Šiaip būtų apie 37 PLN/ 9 EUR. Bastiono tipo tvirtovė ištikimai saugojo jūros vartus į Gdanską iki 1945 m., kai nukentėjo nuo artilerijos ugnies. Dabar tvirtovė atstatyta, galima užlipti į švyturį, aplankyti nedidelius atkurtus interjerus, pasivaikščioti aplink fortifikacijas. Šiaip man labai patiko, netgi sutikčiau ir mokėti už bilietą- tikrai verta. Manau, kad jeigu kas su vaikais keliaujat, tai ir jiems čia smagu būtų visur palandžioti. Tik tiek, kad tikrai nepatogus susisiekimas visuomeniniu transportu ir reikia specialiai atvažiuoti.

Įspūdingai atrodanti tvirtovė.

Vartai į tvirtovę.

Švyturio bokštas.

Bokšte įrengti informaciniai stendai pasakoja švyturio istoriją.

Panorama nuo švyturio stogo.

Taip atrodė tvirtovė po Antrojo pasaulinio karo.

Vaizdas nuo galerijos.

Galerija tvirtovėje.

Atkurtas gyvenamasis kambarys.

Ginklinė.

Kadangi lankymas nemokamas, tai ir muziejininkų nėra. Matuojuosi šalmą savavliškai.

Pasivaikštau tvirtovės įtvirtinimais.

Švyturys, barakai ir ūkinės paskurties patalpos, būstai civiliams.

Atkurtas virtuvės interjeras.

Plastikinės daržovės atrodo labai realistiškai.

Smalsu palandyti po senuosius mūrus.

Vaizdas po langą.

Senieji mūrai galėtų daug papasakoti, jeigu prabiltų.

Praėjimas kiaurai sienas.

Yra dvi miesto autobuso stotelės.

1) "Twierdza Wisłoujście", skirta tik autobusui nr. 606 ir esanti arčiausiai tvirtovės. Jo grafikas iki šiol man „wielka tajemnyca“.

2) "Pokładowa". Ji yra ant autobuso nr. 106 ir nr. 138 trasos, viena stotelė nuo Westerplatte. Iš tvirtovės eiti apie 20 min. Ją mačiau ateidama nuo Westerplatte pusės, tai tikrai ne problema parvažiuoti į Gdanską. Pasibuvau tvirtovėje taip, kad atėjus iki šios stotelės dar apie 20 min laukiau autobuso. Bet geriau palaukti, negu vytis, ar ne? Stotelė pagal pareikalavimą, reikia nepamiršti stabdyti autobusą.

Stotelė nejauki, apšnerkšta, tai sėdžiu ant nulūžusios pušies miškelyje pavėsyje. Gatve nuolat juda sunkvežimiai į ir iš uosto pusės. Kartais šmėsteli ir koks turistas, o dabar net du atbėga, nes iš už kampo pasirodo mano išsiilgtasis autobusas. Kito laukti reikėtų dvi valandas. Mano nuostabai, vos viena stotelė nuo Westerplatte, o autobusas- pilnut pilnutėlis! Kol aš tyrinėjau tvirtovę, daug turistų tyrinėjo Westerplatte. Tai tik paliudija mano nuomonę, kad visuomeninis transportas čia labai reikalingas dažniau, nes net rudenį turistai nori čia atvažiuoti.

Nepamirštam aktyviai stabdyti autobuso.

Autobusas nr. 106 sustoja prie centrinės Gdansko geležinkelio stoties, todėl mano sekantis šios dienos objektas yra visai ranka paduot- Gintaro muziejus. Jis šiandien irgi nemokamas. Skaičiau labai įvairius atsiliepimus ir abejojau ar verta jam skirti laiko. Gintaru manęs nenustebinsi, o bilieto kaina 37 PLN/ apie 9 EUR. Bet kai apsilankymas nemokamas, tai motyvavo užeiti. Ir, žinote ką? Ogi labai patiko! Rekomenduoju apsilankyti netgi su mokamu bilietu. Muziejus įkurtas senajame istoriniame malūno pastate. Ekspozicijos pradžioje pristatoma mūsų planetos priešistorė, gintaro gimimas. Įspūdinga gintaro su inkliūzais kolekcija. Pasigrožėjus įspūdingo dydžio gintaro gabalais, galima pamatyti tradicinius gintaro dirbinius ir ekspozicijos pabaigoje pamatyti netradicinio dizaino papuošalus. Prie gintaro dirbinių muziejaus parduotuvėje jau nelindau smalsauti-minia būtų užtrypusi. Tik nusiteikite, kad bus daug žmonių.

Gintaro įvairovė.

Čia tik dalis gintarų su inkliūzais.

Gintaras su inkliūzu.

Va čia tai gintaras, visų gintarų gintaras!

Parodau apytikslį gintaro luito dydį.

Nedidelė buities ekspozicija.

Šiuolaikinės juvelyrikos darbai.

Man gražu žiūrėti į gintaro papuošalus.

Pietauti buvau nusižiūrėjusi vietnamietiško maisto užeigą. Mano draugė Ilona iš Rygos pripratino mane prie vietnamietiško maisto, o iš savo patirties Londone žinau, kad iš principo Azijos regiono maistas yra sotus, skalsus, pakankamai skanus ir nebrangus. Rekomenduoju:"Viet Food Gdansk", visai šalia "Market Hall", Podwale Staromiejskie 91. Interjeras labai pigus, mačiau vorą ant sienos, bet durys neužsidaro nuo lankytojų, tai tas voras ir pralindo. Darbuotojai kilę iš Azijos (nežinau, ar Vietnamo, tai nekonkretinu), meniu tik lenkų kalba. Baksteliu pirštu į paveiksliuką ant didelio meniu su nuotraukomis, angliškai pasišpilkuojame. Gaunu tokį pypsiuką, kuris praneš, kada ateiti pasiimti savo lėkštės. Gėrimui pabandau kažkokį gaivų gėrimą su ličiais iš skardinės. Man visada įdomu paragauti Azijos regiono gaiviųjų gėrimų, jų pasirinkimas kelionėse mane visada maloniai stebina. Pasirodo, užsisakiau traškius vištienos kepsnelius, apkeptus džiūvėsėliuose, su ryžiais ir daržovių salotomis. Labai skanu ir sotu.

Pirma mintis- kur man tiek, pro ausis išlys... O paskui viską suvalgiau.

Gdansko sienų tapyba.

Man liko apžiūrėti du nemokamus muziejus, tai imu kryptį link Artūro dvaro („Artus Court“). Jie kaip tik tuoj atsidarys po pertraukos. Mane domina aukščiausia koklinė krosnis Europoje (10.64 m aukščio), puošta 530-čia koklių. Pirmas šio pastato paminėjimas siekia 1350 m. Dabartinis pastatas iškilo 1477-1481 m., po didelio gaisro. Čia ėmė rinktis įvairių pirklių gildijų nariai, paskui įsikūrė teismo pastatas. Belaukiant Žygimanto Augusto apsilankymo 1552 m., fasadas buvo perstatytas Italijos renesanso stiliumi. Dauguma vidaus interjero detalių išlikę iš 1531-1626 m. laikotarpio, nes vėliau neatsirado daug norinčių finansiškai paremti šio pastato puošybą. Vyno rūsys įsikūrė 1651 m. Nuo 1742 m. iki Antrojo pasaulinio karo čia veikė prekių birža. Daug vidaus interjero puošmenų buvo evakuota 1943 m. Gaisras apgadino pastatą 1945 m., labai nukentėjo stogas. Tvarkybos darbai galutinai užbaigti tik 1997 m. Pirmieji pastato naudotojai, Šv. Jurgio brolija, skleidė karaliaus Artūro idealus, bet jie labai trumpai tepabuvo šiame pastate, liko tik „prilipęs“ pavadinimas.

Koklių krosnis sukurta 1546 m., yra išpildyta supinant katalikų ir protestantų ideologijas. Galima pasiimti didelį informacinį plakatą ir pasiskaityti apie koklius ir kas juose pavaizduota. Mokamą dieną būtų 26 PLN/6 EUR., bet aš nemanau, kad verta tiek mokėti dėl dviejų pustuščių kambarių. O panašių koklinių krosnių, kad ir ne visai autentiškų, mes turime Valdovų rūmuose Vilniuje.

Garsioji Gdansko koklių krosnis.

Kūtvėla grožisi gražiai sutvarkyta krantine.

Kūtvėla prie ikoniškosios Gdansko "gervės".

Paskutinis šios kelionės mano aplankytas muziejus buvo Uphagenų šeimos namas. Deja, jo interjeras atkurtas labai prastai, nieko įdomaus nepamačiau. Nerekomenduoju čia gaišti laiko net nemokamai, o mokamai-tuo labiau. Pagal idėją, čia atkurtas turtingo XVIII a. miestiečio namas, bet iš tiesų yra tik keli pereinamieji kambariai su liūdnais baldeliais. Tai buvo turbūt greičiausias apsilankymas muziejuje mano gyvenime.

Pasivaikščioju Motlavos upės krantine. Čia, netoli "Gdansko gervės", yra žinomas „Goldwasser“ restoranas. Jo meniu buvau susiradusi internete, todėl negaištu laiko, įsitaisau lauko terasoje su vaizdu į upę ir užsisakau „Goldwasser Negroni“. Šio kokteilio sudedamoji dalis yra mano jau minėtasis auksinis Gdansko vanduo. Kokteilio prezentacija- aukščiausio lygio! Kai kurie lankytojai užsisako maisto, bet didžioji dalis yra tokie kaip aš- mėgaujasi vaizdu ir kokteiliais. Arbatpinigiai 10 proc. automatiškai įskaičiuoti į bendrą kainą. Meniu irgi geras, yra degustaciniai pasiūlymai, o ir kainos stebėtinai neplėšia kišeniaus.

Kokteilis su aukso vandeniu. Kur dar tokį rasit?

Goldwasser Negroni.

Prūsų bobos prie Motlavos upės.

Gdanskas temstant.

Gdansko fragmentas.

Meksikietiško maisto restoranas Gdanske.

Mano mylimi kaktusai.

Ko tik nėra šitame Gdanske...

Gdanskas temstant.

Apsuku garbės ratą Gdansko senamiestyje ir...neplanuotai nusprendžiu kelionę užbaigti pasiklausydama Šopeno muzikos. Šopeno muzikos koncertai žvakių šviesoje (elektrinių, žinoma) čia rengiami net keliose bažnyčiose, kainos visur panašios-apie 20 EUR. Planuodama šią kelionę buvau apsvarsčiusi šią galimybę, bet dėl kainos neįtraukiau į planą kaip labai jau akivaizdžiai turistinio dalyko, bet dabar, po geros dozės auksinio vandens, kažkaip ir susigundžiau, juolab, kad ir pinigų ant kortelės dar buvo likę. Koncertas truko valandą laiko. Mažame tokiame užkaboriukyje buvo penkios eilės kėdžių, iš kurių vos trečdalis buvo išpirkta. Daug lankytojų buvo tokie pat spontaniški kaip ir aš, todėl manau, kad neverta iš anksto pirktis bilietų, tikrai ne anšlaginis dalykas. Gana turistinis dalykas, bet, kita vertus, kodėl gi ir ne?

Šopeno muzikos koncertas Gdanske. Visai šalia Johano Hevelijaus kapas.

Vėlokai grįžtu į viešbutį, ilgai gaištu pakuodama savo žemiškus turtus į varguolio pundelį. Strioko buvo dėl slyvų šokolade. Ar jos nėra skystis? Ar neatims oro uosto patikroje? Kaip greitai galima suvalgyti vieną kilogramą slyvų šokolade, neužlaikant saugumo patikros? Kiek slyvų šokolade telpa už dviejų žandų ir ar bus kūno krata? Naktį miegojau labai mažai, nes skrydis labai ankstyvas, o dar iki oro uosto transporto naktį reikia susigaudyti. Užkandu prieš kelionę (labai pravertė ta virtuvėlė kambaryje), tada naudojuosi Google Maps ir einu iki Gdansk Wrzeszcz geležinkelio stoties. Šalia yra miesto autobusų stotelė, iš kurios yra susisiekimas su oro uostu. Nespėjus į autobusą, yra galimybė spėti į traukinį. Aš, pasirodo, ne veltui tuos miesto žygius darau ir einu dešimtis kilometrų pėsčiomis, nes atpėdinu likus 7 min iki naktinio autobuso nr. N3., kuris veža į oro uostą. Man tas 72-jų valandų bilietas labai atsipirko, ir per visas tris dienas nebuvo jokios bilietų kontrolės.

Gdansko sienų tapyba.

Gdansko oro uostas turi įsigijęs keletą naujos kartos skenerių, nors dauguma vis dar „senobinei tiki“ ir reikia viską ištraukti- elektroniką, skysčius…. Aš nevėpsau, užmatau naujoviškus skenerius ir einu pas juos nosies tiesumu. Nėra jokios eilės kontrolės, nukreipimų kas kur eina,- internete buvau skaičiusi, kad yra eilės reguliavimas ir negalima rinktis skenerių, eisi ten kur oro uosto pareigūnas pasiųs. Aš tik šmurkšt ir jau po patikros, ir visos slyvos šokolade kartu su manimi! Skrydis į Vilnių išvis truko tik 50 min. Labai „nešvariai“ skridome-labai ausis visiems skaudėjo. Bet saugiai nusileidžiame, o tai- svarbiausia.

Gdansko oro uoste.

Paskutinis žvilgsnis į Gdanską.

Kelionės į Gdanską biudžetas (suapvalinus į didėjimo pusę):

Skrydis Vilnius-Gdanskas-Vilnius: 36,00 EUR (su 40x30x20 cm kuprine, telpančia po lėktuvo sėdyne priešais).
Kelionės draudimas: 16,00 EUR
Viešbutis, privatus kambarys su patogumais ir pusryčiais, plius turisto rinkliava: 160,00 EUR
72-iejų valandų visuomeninio transporto bilietas visoms transporto rūšims, išskyrus greituosius tarpmiestinius traukinius: 17,00 EUR
Lankytinos vietos: 15,00 EUR
Maistas, gėrimai, visi valgomi ir geriami dalykai: 87,00 EUR
Suvenyrai: 15,00 EUR
Smulkios išlaidos (žvakutės bažnyčiose, mokami WC): 3,00 EUR
Šopeno muzikos koncertas: 20,00 EUR

Viso: 370,00 EUR, suapvalinus į didėjimo pusę.

Lenkijoje, irgi Gdanske, labai patogu naudotis visuomeninio transporto programėle "Jakdojade". Joje yra galimybė susieškoti maršrutą iš taško A į tašką B, galimybė įsigyti visuomeninio transporto bilietus, matyti vėlavimus, persėdimus, savo lokaciją kelionės metu. Man labai apsimokėjo įsigyti 72 val. bilietą, kuris įskaičiuoja reguliarius autobusus ir tramvajus Gdanske, naktinius autobusus Gdanske, SKM ir Polregio traukinius Gdanske, Sopote ir Gdynia. Toks bilietas pilna kaina kainuoja 68 PLN, t.y. apie 17-20 EUR (priklausomai nuo kaip konvertuosis eurai). Jeigu traukinys nėra reikalingas, galima sutaupyti apie 20 PLN, bet aš siūlyčiau jį turėti, nes jis dalinai važinėja kaip miesto "metro" ir taipogi jungia Gdanską su oro uostu.

Iš Gdansko oro uosto į Gdanską galima atvažiuoti šiais būdais:

Traukiniu. Yra regioniniai SKM ir Polregio linijų traukiniai, kurie įskaičiuoti į minėtą bilietą (visada galima pirkti TIK bilietą į oro uosto traukinį), taipogi ICE greitieji tarpmiestiniai traukiniai, kuriuose Gdansko miesto transporto bilietai negalioja, todėl būtinai žiūrėkite, kas per operatorius veža. Galutinė regioninio traukinio per Gdansko oro uostą stotis yra Gdansk Wrzeszcz. Šalia jos yra miesto autobusų stotelė, taipogi galima persėsti į traukinius link Gdansk Dworzec Glowny.
Miesto autobusu nr. 110 iki Gdansk Wrzeszcz, nr. 210 iki Dworzec Glowny, taksi arba Uber. Kelionė visuomeniniu transportu trunka iki 30 min. Taipogi, nuo Gdansk Wrzeszcz naktimis važiuoja N3 autobusas.

“Jakdojade” programėlėje reikia pridėti banko kortelę, tada ja papildyti virtualią piniginę ir tik tada bus galima įsigyti norimą bilietą. Nepapildžius virtualios piniginės nėra galimybės įsigyti bilietus programėle tiesiai per banko kortelę. Visada galima mokėti bekontakte kortele pačioje susisiekimo priemonėje- autobuse ar tramvajuje (nesu tikra dėl traukinio, kažkaip galima ir ten mokėti kortele, bet ant platformos, ne pačiame traukinyje). Yra ir popieriniai bilietai, kuriuos reikia pažymėti specialiame komposteryje. Bilietas “Jakdojade” programėlėje aktyvuojamas jo pirkimo metu, todėl atidžiai pirkite.

Autobusuose veikia STOP mygtukas, daug stotelių yra pažymėtos N/Ž ženklu- tai reiškia, kad jos yra pagal pageidavimą ir autobusas sustos tik paspaudus STOP mygtuką. Durys į autobusus ir tramvajus atsidaro paspaudus mygtukus prie durų, taip kad nesnauskite.

Rekomenduoju turėti savo mobilųjį iternetą, nes nemokamas Gdansko wi-fi labai lėtas. Aš turėjau nemokamą e-SIM per savo Revolut banko kortelę, 1GB per 7 dienas.

Ar Jūs lankėtės Gdanske? O gal tik planuojate?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Goldwasser

Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Antroji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Wed, 7 Oct 2026 17:39:19 +0300

Pusryčiai viešbutyje viršijo mano lūkesčius. Su dideliu pasimėgavimu šlaviau už abiejų žandų kiaušinienę su daržovėmis, blynelius su varške, paštetukus… Labai gerai, kad pusryčiai įskaičiuoti į nakvynės kainą, nes labai susitaupė ant pravalgymo. Ir bendrai paėmus, man dar Gdanske patiko kavinės. Nežinau, ar čia lenkiška, ar čia vokiška, ar čia gdanskiška dvasia, bet kavinės čia labai jaukios, verta nusimatyti papildomo laiko tarp lankytinų objektų tiesiog prisėsti puodeliui kavos atmosferinėje vietoje. Kažkaip nemačiau tinklinių kavinių, vienas „Starbucks“ kukliai tūnojo ant kampo.

Kūtvėla lankosi Gdanske.

Iš Vokietijos į Angliją. Žydų vaikų transportavimas karo metais.

Kavinė Gdansko centrinėje geležinkelio stotyje.

Labai atmosferinė vieta.

Mano mėgstamas miesto akcentas- kanalizacijos dangtis.

Ieškau senosios Gdansko rotušės. Randu kažkokią rotušę, nors ne tą, kurios reikia. Vis tiek užeinu apsidairyti. Čia dabar nemokama galerija.

Pirmas vaizdas-kažkas labai reprezentacinio.

Stok ant liūto, aukštesnis atrodysi.

Parodos tema-grybai.

Kažkokia bakterija iš veltinio.

Viena iš Gdansko kavinių.

Gdanskas kalba.

Eilė prie riestainių.

Va, dabar teisinga rotušė.

Paskui neskubėdama randu ir tą, kurios man reikia- su apžvalgos aikštele bokšte. Planavau aplankyti muziejų ir užlipti į apžvalgos aikštelę, bet šiek tiek neapskaičiavau biudžeto. Tiesa, gal ne ten informacijos ieškojau- kaip rodo praktika, Kūtvėla sugeba tarp dviejų berželių pasiklysti. Nusprendžiu, kad man užteks tik apžvalgos aikštelės. Lifto nėra, paraleliai lenkiu muziejaus sales ir suprantu, kad gerai padariau jo atsisakiusi, nes salės didelės, jų daug visuose aukštuose, o dar tie laiptai… Techniškai kalbant, liftas yra, bet jis nekelia iki panoraminės aikštelės, o norintiems juo pasinaudoti žmonėms su negalia reikia iš anksto susisiekti su muziejumi ir užsisakyti palydą, nes liftas yra istoriniame pastate ir valdomas vos ne rankiniu būdu. Panorama atsiveria….liūdna. Labai aiškiai matosi, kaip atstatytas sugriautas senasis Gdanskas, ir kaip akis bado naujasis Gdanskas. Man susidarė toks Disneilendo įspūdis. Nesakau, kad negražu ar neverta apsilankyti, bet Gdanskas man dabar liko toks „kontrastų miestas“. Kartėlį nuplaunu skaniu kokteiliu rotušės prieigose. Oras kaip Dievą už barzdos pagavus- sėdžiu su marškinėliais trumpomis rankovėmis, o jau rugsėjo pabaiga.

Neptūno fontanas.

Gdansko senamiestis.

Gdansko rotušė ir Neptūno fontanas.

Turistai pulkuojasi nusifotografuoti prie Neptūno fontano. Stebiuosi, kad susiformuoja tvarkinga savanoriška eilė, kad niekas neįlįstų į svetimą kadrą. Pirmasis fontanas šioje gatvėje iškilo XVI a., vėlesni atnaujinimai buvo vilkinami karų ir finansinių nepriteklių, dabartinis fontanas restauruotas po karo 1954 m. Pasakojama, kad turistai turėjo įprotį mesti monetas į fontaną, tai supykdė Neptūną, kuris trišakiu trenkė į vandenį ir sutrupino auksines monetas, kurių šipuliai ir šiandien naudojami papuošti Goldwasser („Aukso vandenį“).

Vaistininkas Ambrozijus Vermolenas atvyko į Gdanską XVI a. pab. iš Nyderlandų ieškodamas prieglobsčio. Jis buvo menonitas, gana radikalios protestantų atšakos narys, kuriuos persekiojo kontr-reformacijos metais. Gdanske jis ėmė verstis stiprių gėrimų gamyba, įskaitant Gdansko legenda tapusį „Aukso vandenį“. Jeigu aiškiau, tai- stiprus vaistažolių ir prieskonių likeris, kuriame plaukioja smulkios 22-23 karatų aukso drožlelės. Šio gėrimo ir jo kokteilių galima paragauti Gdanske.

Paminklas išradėjui Danieliui Farenheitui.

Mažoji Gdansko architektūra.

Gdansko senamiestis.

Gdanskas iš paukščio skrydžio.

Kai Mieško I priėmė krikščionybę 960 m., jis suvienijo slavų žemes su sostine Gniezne. Netrukus jo žemės pasiekė Baltijos jūrą ir manoma, kad jo nurodymu dabartiniame Gdanske buvo pastatyti pirmieji įtvirtinimai. Prahos vyskupas Adalbertas pakrikštijo dabartinio Gdansko gyventojus 997 m., -šie metai laikomi oficialia Gdansko įkūrimo data. Nepaklusniems prūsams kaniutyti, 1125 m. Didysis kunigaikštis Konradas pasikvietė Vokiečių ordiną, kuris pamažu ir labai nemaloniai ėmė skverbtis į šalies teritoriją. Visiems mums žinomas jų lizdas susisuko Malborke. Gdanskas 1361 m. įstojo į Hanzos prekybos lygą. Po Žalgirio mūšio Vokiečių ordinas neteko dalies žemių Lenkijos naudai. Aukso amžiumi Gdanske vadinamas XVI a., bet iš tiesų dėmesio vertas ir XVII a., davęs Gdanskui du iškilius asmenis: astronomą, Mėnulio topografą Johanesą Haveliusą ir gyvsidabrio termometro išradėją Danielių Farenheitą. Caro Petro karai atnešė daug bėdų, o ATR padalijimai XVIII a. prijungė Gdanską -Dancigą- prie Prūsijos. Taip Gdanskas neteko prekybos kelių ir ėmė smukti. Nors Napoleonas atkūrė laisvąjį Gdansko miestą, Vienos kongresas sugrąžino jį Prūsijai. Atsiradus susisiekimui traukiniu su Berlynu, Sopotas ėmė garsėti kaip kurortas, jame atsirado naujų investicijų į kurorto plėtrą. Tarpukariu Gdanskas turėjo plėšytis tarp Vokietijos ir Lenkijos, susikūrė laisvasis Gdansko miestas, jam priklausė ir Sopotas. Versalio sutartis suteikė Gdanskui Gdynią- priėjimą prie Baltijos jūros. Trimiesčio (Gdanskas- Sopotas-Gdynia) klestėjimą nušlavė Adolfas Hitleris ir Antrasis pasaulinis karas. Po karo, Lenkija buvo susovietinta, vokiečių kilmės gyventojai ištremti, į jų vietą atkelti lenkai iš rytinių užimtų sovietais teritorijų. Karo metais sunaikintas miestas atstatytas 1950-1960 m., atkuriant buvusį istorinį miesto koloritą nepaisant to, kad vokiečių kilmės gyventojų jau nebebuvo. Kitas didelis sukrėtimas Gdanske buvo 1980 m. gimęs „Solidarumo“ judėjimas ir Lechas Walęsa, po Sovietų sąjungos griūties tapęs pirmuoju naujosios, laisvosios Lenkijos prezidentu.

Kūtvėla grožisi Gdansko panorama.

Gdansko senamiestis.

Kūtvėla gaivinasi po intensyvaus turizmo.

Turistų pulkas eina paskui savo gidę.

Gdansko senamiestis.

Dar viena Gdansko kavinė.

Manau, čia galima paragauti vietinių patiekalų.

Garsioji Mariacka gatvelė ir jos gintaro parduotuvėlės.

Užsuku į Šv. Marijos baziliką. Oficialus jos pavadinimas- Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bazilika. Čia irgi yra apžvalgos bokštas. Rinkausi iš kelių apžvalgos bokštų Gdanske variantų, o šį bokštą atmečiau, nes atsiliepimai rašo, kad iš jo matosi tik vienas kampas, nėra galimybės apeiti aplink bokštą. Užeinu sėkmingai- kelios minutės iki vidurdienio, tuoj prasidės pamaldos, bet matau, kaip turistai grūdasi viename kampe. Pasirodo, čia yra viduramžius menantis astronominis laikrodis su judančiomis figūromis. Jos pavaikšto su muzika kelias minutes, tada bažnyčios patarnautojas nemandagiai išgrūda visus turistus iš šventos vietos. Vos spėju nosį persižegnoti!

Aušros Vartų Dievo Motinos abrozdas.

Įspūdingas gotikinis altorius.

Labai gražus altorius su auksaplauke Mergele Marija, laikančia Kūdikėlį ir obuolį. Legenda pasakoja, kad mirus turtingam puodžiui, liko du jo mokiniai- darbštus ir doras Paulius ir tinginys bei melagis Zigfrydas. Abudu siekė vesti velionio puodžiaus našlę. Nedorasis Zigfrydas apjuodino savo konkurentą, pakišdamas jį už sunkų nusikaltimą, kurio tas nepadarė. Nelaimingasis pameistrys buvo įkalintas ir jam skirta mirties bausmė. Belaukdamas savo lemties, jis meldėsi Švč. Mergelei Marijai ir įkvėptas sukūrė jos skulptūrą per naktį iš akmens. Ryte atėję sargai ir miestiečiai palaikė tai jo nekaltumo ženklu, pameistrį paleido, o skulptūrą atnešė į šią bažnyčią.

Įspūdingas bažnyčios pastatas iškilo per 159-erius metus, besikeičiant architektūros stiliams, rėmėjų pajamoms ir technologijoms. Bažnyčia pastatyta 1343-1502 m. Joje vienu metu galėjo tilpti 20,000 žmonių- pusė tuometinio Gdansko gyventojų. Ši bažnyčia buvo statoma tokia didžiulė ne dėl tikinčiųjų skaičiaus, o kaip statuso ir turto simbolis. Tuomet tai buvo aukščiausias pastatas Gdanske. Iš pradžių čia meldėsi katalikai, nuo XVI a. iki 1945 m. -protestantai. Bažnyčia pergyveno Antrąjį pasaulinį karą, nors vidaus interjeras buvo sunaikintas. Išlikę keletas gotikinių altorių, labai gražūs vargonai. Aš spėju sukalbėti poterius prieš Aušros vartų Marijos abrozdą prieš uoliam bažnyčios patarnautojui pradedant uiti turistus lauk.

Pieta.

Labai gražūs vargonai.

Astronominis laikrodis.

Šį astronominį laikrodį, tuo metu didžiausią pasaulyje, sukūrė laikrodžių meistras iš Niurnbergo Hansas Duringeris 1464-1470 m., į savo kūrinį sudėjęs visą to meto astronomijos išmintį. Miesto taryba ir meras labai didžiavosi šiuo šedevru. Legenda pasakoja, kad bijodami, jog meistras sukurs dar puikesnį laikrodį kitam konkuruojančiam miestui, jie liepė meistrą apakinti. Kažkur girdėta legenda? Turbūt Prahoje, prie jų garsiojo laikrodžio. Bet grįžkime į Gdanską- čia meistras pasiprašė apžiūrėti laikrodį paskutinį kartą, neva, profilaktikai ir sugadino ar prakeikė mechanizmą taip, kad niekas Gdanske nesugebėjo jo pataisyti. O istoriniai įrašai rodo, kad iš tikrųjų Hansas Duringeris kuom puikiausiai nukeliavo į Rostoką ir ten 1472 m. sukūrė astronominį laikrodį, o Gdanske esantis iš tiesų sustojo 1554 m., protestantų laikotarpiu buvo apleistas kaip ‘popiežiškumo apraiška“, nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, ir galiausiai buvo sutvarkytas 1990 m.

Bet Rostokas nenusileidžia Gdanskui savo legendomis: neva, meistras sugebėjo pabėgti iš Gdansko dukters padedamas, ir Rostoke jį labai mielai priėmė. Miesto valdžia pasiūlė meistrui nemokamai gyventi mieste iki gyvos galvos mainais už astronominį laikrodį Šv. Marijos bažnyčiai. Man taip ir liko neaišku, ar meistras buvo apakintas, ir jeigu taip, tai kaip jis Rostoke sukūrė tokį laikrodį? Nors prie legendų gal ir nepagarbu kabinėtis… O kūrė jis taip įnirtingai, kad vyskupas davė keturiasdešimt dienų atlaidus tiems, kas parėmė meistro darbą. Meistras mirė 1477 m., palaidotas Gdanske- matyt, labai nesusipyko.

Dar pasivaikštau išgirtomis Gdansko senamiesčio gatvelėmis, apsirūpinu suvenyrais- žaisliuku Kalėdų eglutei ir magnetukais. Kaip mano viena teta sakydavo: „Geri šūdai“, tai jau atsiprašau Gerbiamo Skaitytojo. Pietauti einu į valgyklą netoli Neptūno fontano, kuri taip ir vadinasi – „U Neptuna“. Čia eilės formuojasi greitai, bet ir juda greitai, nes yra du aukštai valgytojams. Meniu su paveiksliukais, kad lenkiškai nekalbantys turistai nesikankintų baisios bado mirties laukdami. Ilgai negalvojusi imu tai, kas mūsuose vadinama karbonadu. Labai skanu ir nebrangu, mandagus ir greitas aptarnavimas, galima mokėti banko kortele.

Motlavos upė Gdanske.

Gdansko senamiestis.

Pietūs "U Neptuna".

Meniu su kainomis ir paveiksliukais.

Užsislapstinęs "Starbucks".

Šoninės gatvelės Gdanske man labiau patiko, nei centrinė turistinė gatvė.

Gdansko groteskas.

Puikus, auksinis ruduo.

Iš troškulio Gdanske nemirsi.

Už šio gražaus pastato-nelabai gražus šiuolaikinis Gdanskas.

Kitas šios dienos lankytinas objektas- Šv. Brigitos bažnyčia su garsiu gintaro altoriumi. Šiandien turistams lankymas leidžiamas po pietų, tai aš ir neskubu savo karbonadą kramtyti. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais šios bažnyčios praktiškai neliko. Gdanske XIV a. buvo sustojusi procesija, lydinti Šv. Brigitos palaikus iš Romos į jos gimtąją Švediją, pamaldumas jai paskatino šios bažnyčios ir vienuolyno atsiradimą. Ji buvo atstatyta 1973 m., remiantis 1394-1420 m. originaliais brėžiniais. Bažnyčia suteikė prieglobstį „Solidarumo“ judėjimo nariams streikų metu. Gintaro altorius iš tikrųjų gniaužia kvapą. Švč. Mergelės Marijos apdaras sukurtas iš reto balto gintaro. Šioje bažnyčioje saugomos urnos su aukų palaikais iš Katynės ir Štuthofo, Šv. Jono Pauliaus II relikvija. Kriptoje, į kurią reikia nulipti laiptais, saugoma Šv. Brigitos relikvija. Kaukolės kriptoje atrastos 2010 m. vykdytų darbų metu, bet tiksliai nėra žinoma, kam jos priklausė- manoma, kadaise čia gyvenusioms vienuolėms. Jeigu būsite Gdanske, būtinai užeikite pasigrožėti šia bažnyčia. Įėjimo mokestis 6 PLN, galima mokėti grynais arba banko kortele. Kasoje-suvenyrų kioske dirba vienas žmogus, todėl gali tekti pastovėti eilėje, nes be bilietų čia moterys dar renkasi rožančius, medalikėlius, ir kitokias „popiežiškumo apraiškas“, kurias doras protestantas nedvejodamas pasmerktų.

Šv. Brigitos bažnyčia.

Šv. Brigitos relikvijos kriptoje.

Įspūdingas gintaro altorius.

Lietuvos ir Lenkijos heraldika.

Šv. Brigitos bažnyčia.

Paskutinis šios dienos mano pasirinktas Gdanske aplankyti objektas pasirodė esąs vienas iš smagiausių visos kelionės metu,- tai „Olivia Star“ daugiaaukštyje esantis žiemos sodas ir apžvalgos aikštelė. Turbūt netikslu būtų sakyti „dangoraižis“ apie trisdešimties aukštų pastatą? „Olivia Garden“ yra Olivia komplekso dalis, kažkas panašaus į mūsų biurų kompleksus su septyniolika skirtingų įėjimų, juose visuose yra pavadinimas „Olivia“ ir kažkoks priedas, mano atveju- „Garden“ ir „Star“. Pirmajame aukšte yra žiemos sodas su egzotiniais augalais. Čia veikia nedidelis baras, kur galima įsigyti maisto ir gėrimų. Įėjimas nemokamas. Švarūs, nemokami WC. Labai faina atmosfera, bet aš bendrai paėmus myliu žiemos sodus, palmes ir panašius dalykus.

"Olivia" pastatų kompleksas.

Žiemos sodas.

Prosecco-irgi gera mintis.

Mėgaujuosi puodeliu arbatos. Iš tos laimės čia pamiršau popierines nosinaites.

Panoraminė aikštelė, kuri labiau primena panoraminį balkoną, yra 32-ajame aukšte. Pasikėlimas mokamas, kainuoja 26-28 PLN, nebent turite rezervaciją viename iš jos restoranėlių. Panorama atsiveria labai industrinė, bet pats aukštas toks prabangesnis, groja gyva muzika, čia galima ateiti su didesne kompanija pasisėdėti. Rekomenduočiau staliuką rezervuotis iš anksto. Esu skaičiusi gerus atsiliepimus apie jų picas, kokteilių meniu irgi neblogas. Aš pasidairau į industrinį Gdanską ir nusprendžiu, kad į vijoklius žiūrėti man labiau patinka, todėl grįžtu į pirmąjį aukštą, į žiemos sodą. Gerti arbatą pasirenku balkone, nes pirmajame aukšte nuolatos vaikšto smalsuoliai. Šis lankytinas objektas nėra nežinomas, nes nuolatos užsuka patogiai, turistiškai apsirengę žmonės,- iki šio pastato reikia specialiai atvažiuoti, bet matosi, kad lankytojų tai neatbaido. Manau, kad jeigu vėl keliausiu į Gdanską, tai nakvynės ieškosiu šiame rajone- Oliwa- nes čia yra ką pamatyti.

Mažoji Gdansko architektūra.

Panoraminė aikštelė 32-ajame aukšte.

Industrinė Gdansko panorama.

Kaip nemokėti už pasikėlimą į panoraminį aukštą? Atsisiųskite nemokamą „Olivka“ programėlę (Android, Apple) ir gausite 200 taškų lojalumo, kuriuos ir iškeisite į nemokamą bilietą į panoraminę aikštelę. Artimiausia tramvajaus stotelė: Bażyńskiego. Eiti 5-10 min.

Ne visi pastatai Gdanske- nulaižyti kaip saldainiukai.

Pailsinu kojas viešbutyje ir šį kartą naktinėju labiau turistiniame Gdansko senamiestyje. Įsivaizduokite mūsų Vilniaus Pilies gatvę, pridėkite įvairaus talento gatvės muzikantus, prekeivius kinietiškais niekniekiais, restoranų šauklius, padauginkite visą šitą balaganą iš dešimties ir bus apytikslis vaizdelis Gdanske. Visgi gerai, man mano viešbutis šį kartą ne centre… Bet neatsilaikau reklamai: ta ilga eilė prie riestainių sužadina smalsumą. Tiesą pasakius, nelabai skanu, turbūt toks didžiausias nusivylimas šioje kelionėje… Pistacijoms ir man nelemta būti kartu šiame gyvenime.

Riestainis su pistacijų kremu.

Naktinis Gdanskas.

Naktiis Gdanskas.

Naktinis Gdaskas.

Naktinis Gdanskas.

Bus daugiau.

Laisvasis miestas Gdanskas: aukso vanduo, gintaro klodai, komunizmo agonija. Pirmoji diena.

noreply@blogger.com (Ele Pranaityte) — Mon, 5 Oct 2026 15:26:10 +0300

Kelionės į Gdanską tikslas buvo aplankyti Antrojo pasaulinio karo muziejų ir pasivaikščioti senamiesčiu, todėl pirkau skrydžio bilietus vos keletui dienų. Esu buvusi Gdanske su kelionių agentūra 2014m.,- tai, skaitykite, praeitame gyvenime. Deja, o gal ir laimei, Wizzair pakeitė skrydžio laikus iš padorių vakarinių į nepadorius rytinius, bet taip išlošiau papildomą dieną Gdanske. Tik štai laiškas apie skrydžio laikų pakeitimą atėjo atgalinio skrydžio namo...išvakarėse. Mistika, ne kitaip. Kiek nerimavau ar mano naujasis, specialiai nemokamo rankinio bagažo išmatavimus atitinkantis varguolio pundelis telpa į drakoniškus pigių oro linijų standartus. Vis neatsidžiaugiu naujais mūsų oro uosto skeneriais, nes dabar ten ne keleivių saugos patikra, o kažkoks taškas G. Pametu auskarą, bet tokiems atvejams visada turiu išeitį: reikia pasimelsti Šv. Antanui, paprašyti padėti surasti pamestą daiktą, ir netrukus dingęs daiktas ims badyti akis. Patikrinta ne vieną kartą, Šv. Antanas manęs niekada dar nenuvylė. Lėktuvas pilnas, beveik visi keleiviai- lietuviai. Nustebino, kad nemažai lietuvių skrido verslo reikalais arba į konferencijas. Skrydis trunka vieną valandą, o ją atgaunu atgal dėl laiko skirtumo su Lenkija, taip kad 9.30 val ryto jau tvirtai stovėjau ant lenkų žemės.

Kūtvėla lankosi Gdanske.

Dėl nemalonaus grįžtamojo skrydžio laiko, nakvynės ieškojausi netoli naktinio susisiekimo su oro uostu. Labai nustebau, kad patogaus susisiekimo su oro uostu naktį klausimu centrinis Gdanskas yra labai apleistas, todėl nakvoti teko savotiškoje periferijoje. Dabar, jau po kelionės, manau, kad tai buvo geras pasirinkimas, nes išvengiau naktinio turistinio centro triukšmo.

Kūtvėlos varguolio pundelis. Viskas tiksliai pagal oro linijų reikalavimus.

Gdansko oro uosto geležinkelio stotis.

Traukinys praktiškai pustuštis.

"ApartamentyColegia Sobieskiego" yra apartamentų viešbutis. Čia apgyvendinimas suteikiamas privačiuose kambariuose su savo patogumais ir mini virtuvėle, kurioje yra indai ir maisto gaminimo įrankiai. Veikia spartus nemokamas wi-fi. Toks apgyvendinimas leidžia gamintis „namie“ ir sutaupyti neišlaidaujant restoranuose. Be to, į nakvynės kainą įskaičiuoti labai sotūs pusryčiai: aš skaniai valgiau kiaušinienę su daržovėmis, blynelius su varške, paštetukus, įvairias mišraines; yra standartinių „žvirblių maisto“ užsipilti pienu, ingredientų sumuštiniams… Nėra sulčių ir jogurtų, o šiaip viskas OK. Visiškai šalia stoja autobusas Nr. 199, kuris per 20-25 min nuveža iki centrinės Gdansko traukinių stoties, šalia kurios prasideda Gdansko centras-senamiestis. Registratūra veikia 24/7, yra bagažo kambarys. Apartamentai yra Booking platformoje, per ją ir užsakinėjau. Kainavo apie 50 EUR nakčiai su visais šitais išvardintais gerais dalykais- tai čia jau pigiau grybo. Žinoma, vieta ne centrinė, bet iki oro uosto traukinio pėsti eiti apie 30 min (galima važiuoti miesto autobusu, jeigu skrydis protingu laiku). Tiesa, langas išėjo į gatvę, todėl reikėjo užsitraukti užuolaidas, kad savo apatinėmis baisiakelnėmis praeivių negąsdinčiau.

Apartamentų viešbutis.

Kūtvėlos apartamentai. Vanduo- nemokamai.

Mažoji virtuvėlė. Labai pravertė.

Duše-nemokamos higienos priemonės.

Mano planas buvo susirasti viešbutį, palikti kuprinę su minėtomis labai vertingomis baisiakelnėmis saugojimui, ir eiti pavalgyti. Labai pavyko su miesto transportu, todėl viešbutyje buvau apie 11.00 val. Įsiregistravimas nuo 16.00 val., bet mano kambarys jau laisvas, todėl be jokios priemokos man leidžia tuoj pat įsikurti. Kambarys man padarė didelį įspūdį, atsižvelgiant į kainą, bet kažkaip Lenkijoje, kiek keliauju, man visada gaunasi labai geras kainos ir kokybės santykis. Didelis malonumas buvo nueiti pastovėti po karštu dušu. Šį kartą planavausi vietas pavalgyti labai atidžiai, pietums buvau nusižiūrėjusi virtinukų restoranėlį „Pierogi Lwowskie“ (Do Studzienki 8). Toks ukrainietiškas- lenkiškas miksas. Jie tik tik atsidarė dienai, esu vienintelė klientė. Užsisakau Lvivo stiliaus koldūnų ir naminio kompoto. Porcija nedidelė, labai skūpiai užbarstyta tų krapų, bet skanu. Dabar galvoju, gal reikėjo kokių barščių papildomai užsisakyti, nes tokia poalkanė likau. Išsinešimui pasiimu ukrainietiškos duonos giros. Norėjau vietoje paragauti, bet parduoda tik 1l talpoje, tai kurgi tiek išgersi-per ausis apsimyžt galima. Kambaryje turiu šaldytuvą, o girą išvis geriausia gerti atšaldytą, tai ir imu išsinešimui, kad viešbutyje turėčiau. Restoranėlis nuošalus, bet vietinių žinomas. Jeigu būsite šiame rajone ir dairysitės, kur nebrangiai pavalgyti, tai visai geras variantas. Yra meniu anglų kalba, užsakyti reikia prie kasos.

Gdanske yra įdomios sienų tapybos.

"Pierogi Lwowskie".

Lvivo stiliaus virtinukai.

Restoranėlio interjeras.

Už kampo- tramvajaus sustojimas. Važiuoju iki centrinės Gdansko geležinkelio stoties, ten persėdu į miesto autobusą iki Antrojo pasaulinio karo muziejaus. Pirmas žvilgsnis gali būti apgaulingas, nes visas veiksmas vyksta po žeme, kur yra bilietų kasos ir pagrindinė ekspozicija. Iš lauko pusės nesimato, ar ilga eilė prie bilietų, todėl gali tekti netikėtai ilgai laukti tuos bilietus įsigyti. Aš pasiskaičiau tokių atsiliepimų ir nusprendžiau apsidrausti įsigydama bilietą internetu iš anksto. Man patiko, kad perkant bilietą internetu pasirenki norimą laiko tarpą ir įeiti į ekspoziciją galima valandos bėgyje. Mano laiko tarpas buvo 13.00-14.00 val. Yra rūbinė ir rakinamos spintelės, kurioms reikia turėti 2 PLN monetą. Deja, Lidlo žetonas netiko. Muziejuose daug kur tokios spintelės ir visos ant dviejų zlotų monetų užkalibruotos. Laimei, mano kuprinytė nedidelė (puikiai telpa vienas litras ukrainietiškos duonos giros), todėl jau mirtinai užsiknisęs nuo turistų srauto apsauginis praleidžia be priekabių.

Gdansko centrinė geležinkelio stotis.

Taip atrodo Gdansko autobusai.

Lenkams sovietų atneštas "išlaisvinimas" reiškė Sibirą. Foto: miręs keturmetis lenkas vaikutis Sibire.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske.

Muziejaus planas.

Na, ką aš galiu pasakyti. Nepatiko. Kodėl?

Audiogidas neįskaičiuotas į kainą. Jį reikia apsimokėti atskirai, todėl nusidriekia antra eilė, jau atstovėjus bilietų eilę (kas neturi išankstinio bilieto). Paskui lankytojai su audiogidais klausosi pasakojimo ir blokuoja visus praėjimus ekspozicijose, o lankytojams be audiogidų reikia grūstis iki beprotybės.
Ekspoziciją sudaro aštuoniolika salių, jos ne visos pereinamos, todėl nuolatinė grūstis ir maišalynė. Nenurodyta jokia judėjimo kryptis, todėl lankytojai malasi kas kaip sugeba.
Labai plačiai paimta nacionalizmo (nepainioti su patriotizmu) istorija: vokiečių fašizmas, italų fašizmas, sovietų komunizmas, japonų imperializmas… Vienu metu tenka gilintis į kokių penkių skirtingų valstybių ideologijas, privedusias prie karo. Kaip atsvara, rodomos Prancūzija, Didžioji Britanija ir JAV, kurios buvo demokratiškos, bet nesugebėjo užkirsti kelio Lenkijos okupacijai. Daug dėmesio skiriama įvykiams tarpukaryje, privedusiems prie naujo karo.
Labai daug smulkios informacijos būtent Lenkijos aktualijoms karo metais. Tas neturėtų stebinti, juk muziejus pateikia karą iš Lenkijos perspektyvos, bet užsienio turistams tokia informacija nėra aktuali, nes ji arba nieko nesako, arba kontrastuoja su kitais mums žinomais faktais.
Rekomenduojama apsilankymo trukmė apie 3-4 val.; aš apsisukau per 1,5 val., nes praleidau kelias ekspozicijas dėl srautų nesuvaldymo. Toks vaizdas, kad absoliuti dauguma turistų atėjo tik pasidėti pliusiuką, kad aplankė štai tokį madingą muziejų.

Muziejuje atkurtas prieškarinis gatvės vaizdas.

Miglotai, bet panašius šokoladus atsimenu. Arba aš tokia sena, arba sovietmečiu buvo panašių prekių.

Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymas.

Molotovo-Ribentropo pakto rusiška versija.

Ikoniška muziejaus nuotrauka.

Vokiečių torpeda.

Prancūzų leitenantas, persirengęs moterimi. Bandymas ivengti arešto.

Ligoninė Londone. Mokymai kaip gintis nuo dujų atakos.

Vokiškas skafandras nuo dujų vaikams.

Atskira skaudi tema- Japonijos "komforto moterų" tragedija.

Vokiečių mirties stovyklos ir sovietų lageriai.

Kauno žydų pogromas.

Gdansko gatvė karo pabaigoje. Numanomas vaizdas.

Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske atidarytas 2017 m. po didelių kontraversijų. Man šis apsilankymas paliko liūdną įspūdį. Dar pasivaikštau aplink muziejaus pastatą. Karas, kaip blogis, sukištas po žeme, Pragaran. Konferencijų salės ir biblioteka yra antžeminiame lygyje. Viršutiniame aukšte yra panoraminis restoranas, turintis gerą įvertinimą. Aš buvau susiplanavusi vakarieniauti viešbutyje, todėl dairausi supermarketo. Apsiperku, grįžtu į viešbutį pailsinti kojas, vėl pasidžiaugiu privačiu kambariu ir karštu dušu, užkandu ir grįžtu į Gdansko senamiestį dar šiek tiek pasibastyti, pasižiūrėti naktinio apšvietimo.

Erdvės apipavidalinimas kažkiek primena Šeduvos muziejų.

Gera šalta gira atsigaivinti.

Labai skanios slyvos šokolade. Rekomenduoju.

Arbatinė Gdansko senamiestyje.

Labai prašmatnūs skliautai.

Nu tokios sąskaitos dar nesu gavusi.

Labai fotogeniškas Gdansko kampelis.

Meilės tiltas.

Vitražas spindi vakaro apšvietime.

Gdansko senamiestis.

Naktinis Gdansko apšvietimas.

Naujai atidarytas "Market Hall" -kažkas panašaus į mūsų Benedikto turgų, tik daug kartų didesnis ir prabangesnis- vilioja įsigyti skaniausių delikatesų, „food court“ stiliaus maisto nuo burgerių, austrių iki vietnamietiško gatvės maisto, norintiems prabangos prisėsti kviečia jūros gėrybių restoranas viršutiniame aukšte. Atradau, kad čia švarūs nemokami tualetai, tai visos viešnagės metu strategiškai naudojausi.

Rūsyje atidengta nedidelė archeologinė dalis.

Austrių mėgėjams.

Labai apetitiškai atrodo.

Naktinis Gdanskas.

Labanakt!

Bus daugiau.