Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga

Kviečiame į eiseną Vietinės rinktinės kovotojų pagerbimui

LTJS — Wed, 16 May 2012 18:19:24 +0000

Mylintiems ir tautiškiems – deivės Mildos šventė Margionyse

LTJS — Wed, 02 May 2012 20:01:10 +0000

2012 m. gegužės 12 d. nuo 14 val. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Varėnos skyrius kviečia į Margionių klojimo teatrą, kur, gaiviame Dzūkijos pušynų apsuptyje, gilias tradicijas turinčiame kaime, vyks meilės ir laisvės deivės Mildos šventė.
Smėlėtame Margionių vieškelyje atgis ripka – nepelnytai primirštas senovinis lietuvių žaidimas, nūdien grįžtantis į gyvenimą. Po to, gražiausiais žiedais bei žaluma padabintame aukure, bus įkurta šventoji ugnis, prie kurios šventės dalyviai pasidalins maldomis, linkėjimais, dainomis bei mintimis apie dorą, darną ir meilę. Vakarėjant legendinis Margionių klojimo teatras prisipildys gyvos muzikos garsų, kuriuos skleis ryškiausi Varėnos rajono dainuojamosios poezijos ir folkloro atlikėjai. Savo kūrybą pristatys neseniai susikūrusi, tačiau gausiai gerbėjų dėmesio sulaukianti grupė IŠVIEN, savo kūryboje nevengianti aštresnių akordų ir daugelį dainų skirianti Lietuvos partizanams ir tautinėms vertybėms skleisti. Įmantriai jautriai bei švelniai meilės ir jausmų temas supins ir perteiks RIMVILĖ. Nenumaldomi svajotojai ANT BLAKSTIENŲ, kaip ir kiekvieną kartą, žada pasirodymą apgaubti nenusakomo jaukumo, nuoširdumo ir stebuklo šydu. Visų laukiamas, vienas garsiausių renginio svečių, Merkinės kipšų įkvėptas etnokultūros klubas KUKUMBALIS, puikiai valdantis, tiek tradicinį folklorą, tiek įvairiausius jo išvedžiojimus. KUKUMBALIS pažers akustinės programos dainų, o vėliau visus pakvies įsitraukti į tradicinių šokių ir ratelių sūkurį.
„Nemažai jaunimo ilgai laukė, kada galės prasmingai švęsti meilės dieną, tinkamu laiku ir tinkamu būdu. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau įvyks tokia šventė ir kad ji vyks Dzūkijoje, – sakė LTJS Varėnos skyriaus narė O. Kvietkauskaitė.
Šventės rengėjai ir dalis dalyvių 11 val. iš Varėnos į Margionis išvažiuos užsakytu autobusu. Norintys prisijungti prie šios kelionės ir talkos šventės vietoje, sužinoti daugiau arba tiesiog patvirtinti dalyvavimą, susisiekite su mumis: varena@tautosjaunimas.lt

Marius Galinis
LTJS Varėnos skyriaus pirmininkas
+370 610 74347
varena@tautosjaunimas.lt

http://www.tautosjaunimas.lt

„Roko maištas“ drebins Kauną

Motiejus — Sun, 29 Apr 2012 13:45:55 +0000

Koncertų ciklas „Roko maištas“ – tai tautiškai nusiteikusių žmonių atsakas tiems, kurie įvairiais būdais stengiasi mūsų šalį ir jos tautiečius nuskandinti į apatijos ir melo liūną. Pirmasis renginys vyko Klaipėdoje. Dabar „Roko maištas“ kviečia visus į Laikinąją sostinę – Kauną. Antrajame koncerte gros kauniečių jau pamėgta grupė „Židinys“. 2009 metais Vilniuje susikūręs kolektyvas, kūryboje išsako savo lietuvišką poziciją: jaunuoliai griežtai pasisako prieš multikultūrizmą, globalizaciją, homopropagandą bei kitus, mūsų tautą naikinančius dalykus.

Kur? Kęstučio g. 6, Kaunas, klubas PuntoJazz (buvęs PuntoPizza)
Kada? 2012 05 05. Durys atidaromos 18:00, koncerto pradžia 20:00
Kiek kainuos? 10 litų, LTJS nariams 5 litai

FOTOGRAFUOTI IR FILMUOTI – DRAUDŽIAMA!

„Darom“ su LTJS

LTJS — Fri, 20 Apr 2012 10:05:34 +0000

LTJS kviečia prisijungti prie jau tradicine tapusios akcijos „Darom“, kurioje dalyvaujame jau ne vienus metus. LTJS visada pasisakė už gamtos išsaugojimą ir palaiko aplinkosaugos, bei aplinkos tvarkymo iniciatyvas, taigi ir šiemet būsime neabejingi ir prisidėsime prie švaresnės Lietuvos. Kviečiame visus LTJS draugus ir kitus žmones, kurie yra neabejingi, prisidėti prie LTJS ir dalyvauti akcijoje 10 val. Vilniuje – prie Televizijos bokšto, Kaune – Islandijos plentas 75, Klaipėdoje – Melnragėje, o Varėnoje 9 valandą prie kino salės.

LTJS Kauno skyrius projekte „Politika taikiai“

LTJS — Mon, 16 Apr 2012 18:06:37 +0000

2012 metų pradžioje Akademinis Politologų Klubas pradėjo tęstinį projektą „Politika taikiai.“ Siūlymo jame dalyvauti sulaukė ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Kauno skyrius. Ilgai nedvejoję nusprendėme prisijungti.

PIRMASIS SUSITIKIMAS

Pirmasis projekto dalyvių susitikimas įvyko dar vasario mėnesį. Dalyvaujančiųjų sąraše: Kauno liberalus jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunimo organizacija „Darbas“, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, Jaunųjų liberalcentristų aljansas ir LTJS. Šio APK projekto tikslas – supažindinti organizacijas bei sukurti bendradarbiavimą tarp jų, nes apklausos duomenimis nei viena iš jaunimo organizacijų nebendrauja su kita daugiau nei vieną kartą metuose.
Šio susitikimo metu projekto koordinatorė V. Balsytė pristatė projekto eigą, o dalyviai turėjo galimybę išsakyti, ko tikisi iš projekto. Vėliau žaidėme gana įdomų žaidimą „Politinis Alias.“ Žaidimo principas toks pats kaip ir paprasto Alias, tik sąvokos susijusios su politika. Išgirdome įdomių įvairių žodžių apibūdinimų ir smagiai praleidome laiką.

PRISISTATYMAS + DISKUSIJA

2012 kovo 13-ąją mes, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, kartu su Kauno liberaliu jaunimu pristatėme savo organizacijas bei atsakėme į atėjusiųjų klausimus. Nenustebome, jog didžioji dalis klausimų buvo susieti su neseniai praėjusiomis Kovo 11-osios eitynėmis ir jose skambėjusiais šūkiais. Taip pat, buvo paliesta Viktoro Diawaros istorija, tačiau mes sakėme ir sakysime, jog mūsų nuomone, tai tebuvo viešųjų ryšių akcija, nes niekas taip ir nepateikė realių įrodymų, jog konfliktas tarp daininko ir tam tikrų asmenų išties buvo.

MĄSTYK GREITAI

Šiomis dienomis sparčiai populiarėja protų mūšiai. Viename sudalyvavo ir mūsų organizacijos komanda. Nesistengėme laimėti. Atėjome tiesiog gerai praleisti laiko. Keista pasirodė tik tai, kad tolesniuose etapuose kai kurie klausimai buvo daug lengvesni nei ankstesniuose. Taip pat įsitikinome, kad kartais atsakymai, kurie kartais gali atrodyti visiškai absurdiški, pasirodo esą teisingi. Pavyzdžiui, kaip atsakytumėte į klausimą „Kaip buvo išmatuotas Didysis Kanjonas?“ Mūsų komanda ilgai svarstė, bet atsakymo nerado. Galiausiai, vienas narys pasiūlė parašyti, jog tai buvo padaryta plaukiant valtimi. Ir ką jūs manote? Atsakymas buvo teisingas!

KREPŠINIS

Minint melagių dieną, balandžio 1-ąją, įvyko dar vienas projekto „Politika taikiai?“ renginys. Šįkart susijęs su sportu. Akademinis Politologų klubas dalyvaujančias organizacijas pakvietė pažaisti krepšinį. LTJS užregistravo net dvi komandas, kurios dalyvavo šiame mini turnyre. Susirinkome VDU sporto centre, kur ir stebėjome vykstančias varžybas. Kadangi kiekvienas LTJS narys privalo būti aktyvus, šio žaidimo metu taip pat nesėdėjome vietoje. Nors ankstų sekmadienio rytą atsikėlusių buvo nedaug, žaidėjus tribūnoje palaikė keliomis dainomis ir vilnijančia banga. Nors vienai iš komandų fortūna nenusišypsojo, antroji iškovojo penktąją vietą.

DISKUSIJA APIE EMIGRACIJĄ

2012 metų balandžio 3-ąją dieną vyko projeto „Politika taikiai?“ diskusija apie emigraciją ir jaunimo vietą politikoje bei visuomenėje. Dalyvavo visi projekto dalyviai: Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, Kauno liberalusis jaunimas, Jaunųjų konservatorių lyga, Jaunimo organizacija „Darbas“, Jaunųjų liberalcentristų alijansas ir Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Diskusija truko pusantros valandos. Diskusijos metu daug laiko skirtą emigracijos priežastims ir jos keliamoms problemoms aiškintis. Visi dalyviai sutartinai pabrėžė emigracijos žalą Lietuvos ekonomikai ir gyventojų gyvenimo kokybei. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga prisidėdama prie diskusijos išskaidė emigraciją į laikinąją ir ilgalaikę ir aptarė jų pliusus ir minusus. Tautinis jaunimas pareiškė, kad ilgalaikė emigracija griauna Lietuvos infrastruktūrą, o trumpalaikė gali ir padėti tam tikrose situacijose. Išgirdome daug jau paplitusių problemos sprendimo būdų: kurti naujas darbo vietas, remti verslą, keisti švietimo sistemą ir taip toliau. Kaip problemos sprendimo būdą Jaunimo organizacija „Darbas“ pasiūlė aktyviam jaunimui eiti padirbėti seimo narių padėjėjais, kad suprastų kaip iš tiesų vykdoma politika ir gautų darbo praktikos. Šis pasiūlymas privertė net ir patį diskusijos moderatorių pajuokauti apie tai, kad jaunuoliai gali rasti ne tai ko tikėjosi. Likus pusvalandžiui iki diskusijos pabaigos pereita prie jaunimo vietos politikoje. Visos organizacijos išsakė gana bendrą nuomonę, kad jaunimas turėtų imtis iniciatyvos ir keisti padėti nusistovėjusioje politinėje sferoje. Kalbėtą ir apie politikų per ilgą užsisėdėjimą valdžioje. Diskusijos pabaigoje trumpai apžvelgta žiniasklaidos įtaka visuomenei ir galiausiai jaunimo organizacijos nusprendė, kad žiniasklaida kartais pridaro daugiau žalos, nei naudos. Diskusija užbaigta visų organizacijų išvadomis apie diskutuotas temas.

Projektas jau įpusėjo, bet veiklos liko nemažai. Dėkojame APK, jog galime šauniai praleisti laiką jų renginiuose. Laukite tolesnių aprašymų apie mūsų dalyvavimą šiame projekte. Tai dar ne pabaiga!

Paremkite Lietuvių tautinio jaunimo sąjungą – 2011 metų nuveiktų darbų ataskaita

Motiejus — Wed, 28 Mar 2012 16:36:10 +0000

Dažnai, o ypač po triukšmingų ir plačiai nušviečiamų Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos eisenų, tenka išgirsti skeptikų priekaištus „o ką jūs dar darote be eitynių?“ Todėl kiekvienais metais paruošiame glaustą mūsų darbų aprašymą, kuriame pateikiame savo organizacijos pasiekimus ir laimėjimus, nuveiktus darbus, aprašome kliūtis, su kuriomis susidūrėme. Neslepiame, jog tai darome ir tam, kad sulauktumėme paramos iš mus palaikančių tautiečių. Ypač dabar, prasidėjus 2 % pajamų mokesčio rinkimo vajui. Jeigu ši, literatūrine forma pateikta ataskaita jums padarė įspūdį, visą informaciją dėl paramos rasite straipsnio apačioje. Ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylime, todėl leiskite mums tai įrodyti.

Praėjusiais metais vyko stiprus lūžis mūsų organizacijoje. Tenka pripažinti, jog organizacija labai stipriai neišaugo (įkurti du nauji skyriai), tačiau stipriai išaugo sąjungos vykdomų darbų kokybė ir apimtys, o svarbiausia – tapome visiems žinoma sąjunga. Keletas žiniasklaidoje nuskambėjusių skandalų padarė mus viena garsiausių Lietuvos jaunimo organizacijų. Tai atvėrė duris į aukštesnį veiklos lygį, tačiau kartu ir reikalauja didesnės atsakomybės prisiėmimo.

Organizacija gavo finansavimą kasmetinei stovyklai „Mūsų šaknys – baltai“ bei veiklos kokybės gerinimui sąjungos viduje. Taip pat gautas finansavimas padengti vieno filmo kūrimo išlaidas. Gavome pinigų iš mus remiančių žmonių ir rinkdami nario mokestį.

Metus pradėjome pokštais, skelbėme jau tradicija tapusius „Metų tolerasto“ rinkimus. Iš keleto praėjusiais metais labiausiai pasižymėjusių „oponentų“, siūlėme išrinkti patį pačiausią. Nugalėjo žavioji Nida, kuriai apdovanojimą įteikėme į rankas (na, bent jau bandėme įteikti…). Tačiau tai tik linksmas pakvailiojimas, kurio rimtai nevertiname. Konkurso paskelbimo dienomis dalyvavome patriotiškoje eisenoje, tylia ir ramia deglų šviesa pagerbėme Sausio 13-osios aukas Vilniuje. O Panevėžio skyrius, tuo metu, baigė kurti filmą apie šio miesto istorinius paminklus. Į filmo pristatymą, vykusį miesto bibliotekoje, susirinko apie šimtą žmonių, puikiai įvertinusių mūsų darbą.

Į organizaciją kreipėsi žymus antisovietinis disidentas ir ginklininkas Algirdas Petrusevičius, kuriam prireikė mūsų pagalbos. Jam buvo daroma operacija ir jis paprašė jaunimo, kad šie sutiktų kraujo donorystės įstaigoje paaukoti savo kraujo, kad jis būtų skirtas Algirdo operacijos metu galimom komplikacijom. Mielai sutikome padėti šiam žmogui, didžiuojamės jog keleto organizacijos vaikinų kraujas, galbūt teka šio iškilaus patrioto venomis. Vėliau, surengėme didesnę akciją, kurioje kvietėme dalyvauti visus geros valios žmones, užmezgėme tvirtą ryšį su Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujo centru.

Vasario 16-oji yra labai svarbi šventė visai Lietuvai, o ypač mums, nes tomis dienomis rengiame vieną didžiausių organizacijos renginių. Dieną miestą sudrebino kelių šimtų žmonių jaunimo eisena, o vakare visi susirinko į kasmetinį LTJS organizuotą koncertą „Iš kartos į kartą“. Mūsų narė Greta, artėjant vasario 16-ąjai, pateikė savo piešinių parodą, kuri skirta 1949 metų partizanų paskelbtai Nepriklausomybės deklaracijai. Piešiniuose užfiksuoti visi signatarai.

Vasario pabaigoje įsitraukėme į savivaldybių tarybų rinkimus, keletas mūsų narių dalyvavo juose, o dalis kitų, vyko į Vilniaus rajono apylinkes ir stebėjo rinkimus, kad nebūtų klastojami jų rezultatai.

Pavasarį pasitikome gamindami inkilus, juos kėlėme keliuose miestuose. Dalyvavome akcijoje „Darom“. Tačiau labiausiai džiaugėmės, jog pavyko išleisti antrą, žymiai solidesnį mūsų laikraščio „Jaunimo ugnis“ numerį. Jis pradėtas platinti nemokamai, išdalinti visi 1000 egzempliorių.

Dalyvavome tradicinėse kovo 11-osios dienos eitynėse Vilniuje, prisidėjome prie jų organizavimo ir stengėmės jas padaryti kuo civilizuotesnes ir šventiškesnes. Kitą dieną vyko organizacijos narių visuotinis suvažiavimas, kurio metu įsivertinome nuveiktus darbus ir išsikėlėme naujus planus. Galutinai nustatėme organizacijos narių uniformos reglamentą.

Gegužės pabaigoje, paneigdami melagių skleidžiamus prasimanymus apie mūsų organizacijos ryšius su nacių ideologija, Paneriuose organizavome eitynes, skirtas pagerbti čia 1944 metų gegužę nacių sušaudytus 86 Vietinės rinktinės karius bei lietuvybę puoselėjusią Jagomastų šeimą.

Labai gausiai ir rimtai paminėjome 1940-ųjų metų įvykius – mūsų organizacija prisidėjo organizuojant, arba dalyvavo kaip svečiai renginiuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Marijampolėje. O 1941 metų sukilimo proga dalyvavome eitynėse Vilniuje, bei atidarėme parodą savo būstinėje „Lietuvos paštas skelbia laisvę“ – demonstravome mums paskolintų istoriškai neįkainuojamų pašto ženklų kolekciją iš pirmųjų laisvės dienų 1941 metų. Mūsų organizacijai priklauso vieno iš sukilimo vadų Juozo Vėbros proanūkis, todėl lankėme jo kapą, susipažinome su šia asmenybe. Jurbarke mūsų nariai buvo pakviesti į konferenciją, kalbėjo apie tai, kaip jaunas žmogus vertina praeities įvykius. Toks pat renginys „Broliai“ vyko ir Marijampolėje, kur taip pat buvo galima išvysti mūsų organizaciją.

LTJS nariai džiaugėsi suteikta galimybe sudalyvauti lietuvybės trokštančiame Šalčininkų krašte vykusioje šventėje, kur buvo paminėtas Šalčininkų miesto pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Renginį vainikavo didelė eisena, kurioje dalyvavome ir mes. Konferencijoje, skirtoje šiai datai, pasisakė ir LTJS pirmininkas Julius Panka.

Antroje vasaros pusėje rengėme jau tradicine tapusią stovyklą „Mūsų šaknys – baltai“. Šiemet renginys buvo kaip niekada kokybiškas ir gausiai lankomas, todėl sulaukėme didelio lietuvybei nedraugiškų jėgų puolimo ir renginio juodinimo. Visgi, mūsų gint stojo didelės pajėgos tautininkų ir purvina parsidavėlių kampanija neišdegė, o mums davė tik milžinišką reklamą, kokios niekada nenusipirktumėme už menkus savo finansinius išteklius. Po šio renginio apie LTJS sužinojo visa Lietuva.

Kaune surengėme linksmą akciją „Lietuvi, gerbk žolyną!“, siekdami atkreipti dėmesį į trypiamas miesto žaliąsias vejas. Dalyvavome ir garsiai pasisakėme ir kitais svarbiais visuomenei klausimais – mitinge už istorinių miesto centrų išsaugojimą, kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriumi bei kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis Kaune, prie laisvės paminklo, išreiškėme solidarumą su Lietuvos valdžia dėl Austrijos veiksmų paleidžiant Sausio 13-osios bylos įtariamąjį Michailą Golovatovą. Taip pat organizavome ir savus piketus prie Austrijos ambasadų – susisiekę su Latvijos ir Estijos nacionalistais, vienu metu išreiškėme pasipiktinimą šios šalies nuolaidžiavimu Rusijai. O vasaros pabaigoje dalyvavome pagerbiant nacizmo ir stalinizmo aukas Vilniuje, renginyje prie A. Mickevičiaus paminklo. Kauno skyrius prisidėjo organizuojant „Kauno Jaunimo dienas 2011“. Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, kartu su VDU baltų klubu, lapkričio 11 d. sudalyvavo Latvijos patriotų organizuojamame Lačplėsio dienos minėjime.

Rudenį pasitikome organizuodami Baltų vienybės dieną Dieveniškėse, kur esame labai laukiami ir šiltai priimami. Renginyje sudalyvavo labai daug vietinių gyventojų, ko mes nesitikėjome, visgi šventė praėjo puikiai, pagerbėme visų mūsų bendrus protėvius baltus. O Vilniuje kvietėme visus paminėti Vilniaus grįžimo į Lietuvos sudėtį metines. Šis epizodas – vienintelis džiaugsmingas epizodas kruviname laikmetyje, todėl neturėtų būti pamirštas, ypač girdint šovinistų pareiškimus, jog lietuviai Vilniaus krašte turėtų asimiliuotis ir tapti lenkiškos kultūros dalimi…

Lapkričio mėnesį mūsų organizacija pasitiko 10 metų veiklos sukaktį. Ta proga surengėme minėjimą ir prisiminėme nueitą kelią, bei surengėme didelės sėkmės sulaukusį sunkiosios muzikos koncertą „LTJS dekada“. Taip pat įkūrėme du naujus skyrius. Zarasų skyrius, pradėjo savo veiklą tvarkydami savanorių kapus, o Varėnoje sudalyvavome festivalyje „Verpetai“, kuriame pristatėme savo veiklą, bei įkūrėme aktyvų ir daug žadantį skyrių.

Visus metus sekėme bolševikėlio J. Paleckio veiklą juodinant Lietuvos laisvės kovotojus, o gruodžio pradžioje pavyko jį „prigriebti“. Atvykome į šio asmens teismą, kuriame jis teisiamas dėl Sausio 13-osios aukų įžeidinėjimo ir įteikėme jam muilo, kad išsiplautų burną, purviną nuo melo.

O pačioje metų pabaigoje sudalyvavome į paskutinę kelionę palydint iškilų tautininką. Į anapilį iškeliavo, visuomenės mokslų dėstytojas, partijos „Jaunoji Lietuva“ pirmininko pavaduotojas doc. dr. Edvardas Kriščiūnas.

Visus metus tęsėme tradiciją susitikinėti su senosios kartos tautininkais, okupacijos metų disidentais ir kovotojais, kuriems šiandien trūksta tiek valstybės tiek jaunimo dėmesio. Susitikę su jais, išklausome jų pasakojimų, įamžiname tai, pakalbame apie praeitį, dabartį ir ateitį. Panevėžyje vyko susitikimas su Rolandu Meiliūnu – Sąjūdžio laikų disidentu (tuomet buvusiu tik paaugliu), Panevėžio jaunalietuvių vadu, buvusiu Panevėžio miesto tarybos nariu, Lietuvos laisvės lygos, Helsinkio grupės nariu, Ženevos 49 komiteto nariu ir dabartiniu KTV televizijos direktoriumi. O Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje sąjungos nariai dalyvavo Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko 60-ųjų žūties metinių minėjime ir jam skirtos parodos pristatyme. Vilniuje susitikime su Lietuvos Skautų Sąjungos vadovu, tremtiniu ir politiniu kaliniu Algirdu Berkevičiumi. Kauno skyriuje vyko susitikimas su politkaliniu Alfonsu Slanina, o vilniečiai susitiko su A. Svarinsku, kurio pristatinėti tikrai nereikia. Marijampolėje susitikta su partizanu P. Gumausku – Pipiru.

Stengdavomės kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, ypač populiarinome LTJS pamėgtą žaidimą ripką, kuris buvo žaidžiamas visu šiltuoju sezonu, keliuose Lietuvos miestuose, demonstruotas įvairių festivalių ir stovyklų metu, pristatytas Vilniaus Žemynos gimnazijoje, Vievio apylinkėse esančioje poilsio bazėje „Želva“. Taip pat organizavome žygius, bei siuntėme savo komandas į kitų organizacijų rengtas keliones. Žygiai skirti Strėvos mūšiui, Klaipėdos sukilimui prisiminti, taip pat kasmetinis renginys Dainavos apygardos partizanų takais, Vėlinių žygis po Kauno centrą, kelionė po Vilniaus apylinkes, Žaliųjų piligrimų žygis ir keletas kitų – juose dalyvavo mūsų nariai, stengėsi nešti tautiškumo dvasią dainomis ir pasakojimais apie didžių žmonių nueitus kelius.

Nors kai kurios jėgos mūsų organizaciją pristato kaip nukreiptą prieš kitas tautas, neigiame šį melą darbais – surengėme palaikymo akcijas nelaimes patyrusioms tautoms: Gudiją ir Norvegiją sukrėtus teroristų atakoms, Japonijai susidūrus su neigiama atominės energetikos puse.

Vis daugiau mūsų narių rašo straipsnius, publikavome juos tiek didžiausiuose šalies naujienų portaluose, tiek tautinės krypties svetainėse: patriotai.lt, tautos-balsas.lt, dieveniskes.lt, slaptai.lt., Voruta.lt, alkas.lt. Metų pradžioje persikėlėme į naują socialinio tinklo „Facebook“ svetainę ir per metus joje jau apsigyveno arti tūkstančio gerbėjų, nuolat gaunančių naujausią LTJS informaciją. Organizacijos narių laisvalaikio veikla bei mintimis dalinamės mūsų tinklaraštyje gyvai.tautosjaunimas.lt.

Deja, per metus du kartus buvome nepriimti į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybą. Kosmopolitinio atspalvio organizacijos stipriai dirba tam, kad apsuktų galvą kitoms organizacijoms, ir pristatytų mus kaip antiįstatymiškai nusiteikusią sąjungą. Džiugu, jog pavyko apsiginti nuo socialdemokratų užkurtos šmeižto ir purvo kampanijos, siekiant susieti mus su ekstremistų išpuoliais užsienyje, jų iniciatyva išmesti mus ir iš narių-stebėtojų gėdingai žlugo.

Tačiau organizacija gali pasigirti, jog prisidėjo prie Lietuvos tautininkų vienijimo – dalis LTJS narių stipriai prisidėjo prie Tautininkų sąjungos atkūrimo ir tapo šios perspektyvios ir moralinėmis vertybėmis, o ne pinigų troškimu, paremtos partijos nariais. Visgi, nuolat skelbiame tai, kad LTJS visada buvo ir bus nepriklausoma ir nepartinė organizacija, o jos sąsajos su tam tikromis partijomis tėra kai kurių jos narių dalyvavimas tų partijų veikloje ir ideologijos panašumas su jomis.

Taigi, trumpai pristatėme 2011-ų metų Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos veiklą. Dalies jos aprašyti neišeina. Tai – įvairūs mokymai, savišvieta, maži darbai tėvynės labui, asmeninis tobulėjimas, skatinamas mūsų organizacijos ir t.t. Tačiau norintiems susidaryti bendrą vaizdą ką veikia mūsų sąjunga, šito straipsnio turėtų pakakti. Prisipažinsime, jog tai darome su tikslu sulaukti jūsų paramos. Moralinės arba materialios. Mūsų priešai veikia turėdami milžiniškus finansinius išteklius, rytų ir vakarų sąjungų paramas, nesąžiningos, bet įtakingos žiniasklaidos palaikymą, o mums lieka darbas savo ištekliais ir jėgomis. Nedidelė parama, kurią mes gauname rašydami projektus ir sąžiningai dalyvaudami konkursuose, dažnai susilaukia piktavalių užkuriamos isterijos, kad „valdžia remia neonacius“, todėl mums sunku užsitikrinti stabilią paramą iš įvairių Lietuvos fondų. Todėl prašome jūsų paremti mūsų organizaciją. Pateikiame organizacijos banko sąskaitos numerį, bei informaciją, kuri reikalinga norint paremti mus 2 % nuo sumokėto pajamų mokesčio valstybei.

Mūsų banko sąskaita:

LT577044060007799618 SEB Bankas. Gavėjas: „Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga“.

Taip pat kviečiame mums paskirti 2% savo pajamų mokesčio.

2% savo pajamų mokesčio galite pervesti internetu deklaravę savo pajamas Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje http://www.vmi.lt bei tiesiogiai nunešę prašymą/formą į savo savivaldybės mokesčių inspekciją.

Kad pervestumėte savo 2% pajamų mokesčio jums reikia žinoti:

Paramos gavėjo identifikacijos kodas: 195748030

Paramos gavėjo pavadinimas: LIETUVIŲ TAUTINIO JAUNIMO SĄJUNGA

Buveinės adresas: KALVARIJŲ 196-41, VILNIUS

Kovo 11-osios patriotinės eitynės Vilniuje

LTJS — Fri, 16 Mar 2012 16:41:14 +0000

Jau bene dvyliktus metus iš eilės Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS), Lietuvių Tautinis Centras (LTC), Lietuvos Nacionalinis Frontas ir kitos tautinės organizacijos rengia eitynes, skirtas paminėti Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo metines. Prieš dvylika metų žmonių buvo maždaug 50, šiemet jų – beveik 2 tūkstančiai. Nepaisant nuolatinio šmeižto, į eitynes suplūsta vis daugiau žmonių iš visos Lietuvos.

Šiemet eitynės prasidėjo 13 valandą Katedros aikštėje, prie Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino paminklo. Labai pradžiugino žmonių noras žygiuoti netuščiomis – ore plevėsavo žymiai daugiau trispalvių su Gediminaičių stulpais ir Vytimis nei pernai. Eitynėse mūsų šalies simbolių, kaip ir žmonių, buvo žymiai daugiau nei ankstesniais metais.

Patriotinėse eitynėse pirmą kartą dalyvavo ir svečiai iš kitų šalių: Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos ir Šveicarijos ir kitų Europos šalių patriotai. Tautinis jaunimas bendrauja su įvairių šalių nacionalistais, kurių tikslas toks pat – išsaugoti savo šalies vientisumą ir tautą. Dalyvavo ir patriotiški sporto komandų sirgaliai.

Kartu su jaunimu ėjo ir Nepriklausomybės akto signatarai R. Ozolas, A. Patackas bei Z. Vaišvila, LR Seimo nariai tautininkai G. Songaila, K. Uoka ir Seimo narys P. Gražulis.

Kelios minutės po 13 valandos, po LTC vadovo R. Čekučio kalbos Katedros aikštėje, tūkstantinė minia pajudėjo. Eisenos priešakyje ėjo tautiniais rūbais vilkintys jauni žmonės nešdami plakatus su užrašu: „Didžiuojuosi, jog esu lietuvis!“, „Lietuviais norime ir būt…“ Eisenos dalyviai skandavo: „Lietuva!“, „Ne – Rytams ir Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!“, „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai!“ Taip pat buvo dainuojamos tokios dainos kaip „Ant kalno mūrai“ ir kitos.

Eiseną stebėjo ne tik keli šimtai policijos pareigūnų, tačiau ir eiliniai žmonės, kurių buvo tūkstančiai. Jiems buvo dalijami lankstinukai, kuriuose rašoma: „Miestieti! Žiniasklaidoje tu dažnai girdi melą apie tautininkų rengiamas eitynes, kuriomis siekiama pažymėti lietuvių tautai svarbias šventes ir sukaktis. Kiekvieną dieną ant mūsų pilamos pamazgos, svaidomasi nepagrįstais kaltinimais, visuomenės akyse kuriamas „fašizmo baubas“.

Labai gaila, tačiau neapsieita ir be provokacijų. Gedimino prospekte eiseną pasitiko vadinamieji ANTIFA grupuotės šalininkai, nešini plakatais su užrašais: „Vakar juden raus, šiandien Lietuva – lietuviams“, „Fašizmui – ne!“. Taip pat tos pačios grupuotės nariai, apsigobę vaivorykštės spalvos vėliavomis, laikė plakatą su užrašu: „NE – neapykantai ir neonacizmui“. Kelis kartus žygiuojančiųjų kolona turėjo ir sustoti – aršūs provokatoriai bandė trikdyti tautinę akciją. Kelios merginos (reikia paminėti, kad jos buvo girtos ir vos laikėsi ant kojų), imituojančios Adolfo Hitlerio ūsus, šmėžavo Gedimino prospekte, tačiau visus labiausiai nustebino garbaus amžiaus vyriškis, kuris išbėgęs į gatvę dainavo: „Sėk, sesule, baltą tulpę, tegul naciai b*** čiulpia“. Tačiau policijos pareigūnai savo darbą atliko pavyzdingai ir provokatorius buvo išvežtas į komisariatą.

Kudirkos aikštėje eitynes bandė trikdyti A. Paleckio Socialistinio liaudies fronto nariai. Su plakatais: „Už Lietuvą be nacizmo“, „Lietuva – jos piliečiams“, „Darbo! Duonos! Teisingumo!“, „Fašizmui – NE“ jie stovėjo tyliai išreikšdami savo pasipiktinimą.
Provokacijoms eitynių dalyviai nepasidavė ir jokių reikšmingesnių incidentų neįvyko.

Kolona tęsėsi iki Genocido aukų muziejaus kiemelio, esančio netoli Lukiškių aikštės. Ten kalbas pasakė eitynių garbūs svečiai. Nepriklausomybės akto signataras R. Ozolas skatino visus lietuvius, o ypač jaunąją kartą, po 22-ejų Nepriklausomybės metų ir vėl imti vienyti „sujauktą“ valstybę. Seimo narys tautininkas G. Songaila išreiškė nusivylimą, jog egzistuoja didžiulis susvetimėjimas tarp tautos ir valdžios. „Tauta, tik tauta, suteikia valdžiai įgaliojimus“ – sakė jis. Taip pat sveikinimo žodį tarė Lietuvos Centro partijos pirmininkas E. Skrupskelis, primindamas visiems mums, kad tik Lietuva yra mūsų namai, kur mes galim jaustis saugūs. Po kalbų visi dalyviai sugiedojo Lietuvos himną.

Po eitynių sekė jau tradiciniu tapęs koncertas „Tėvynei“ ant Tauro kalno, o kiti norintys galėjo apsilankyti pagoniškose apeigose ant Gedimino kapo kalno.

Tariame nuoširdų ačiū visiems dalyvavusiems šių metų Kovo 11-osios eitynėse. Tikimės, kad kitais metais mūsų bus dar daugiau, juk mūsų jėga – vienybėje. Iki kitų susitikimų!

Kviečiame į tautiško jaunimo Kovo 11 eitynes!

LTJS — Wed, 07 Mar 2012 20:13:16 +0000

Vasario 16-oji Kaune

LTJS — Mon, 27 Feb 2012 19:23:13 +0000

Watch this video on YouTube.

Prieš 94 metus, 1918 02 16, Lietuvos Taryba atkūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Šiemet, jau ketvirtus metus iš eilės, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga surengė patriotines eitynes skirtas paminėti šiai datai.

Nors eitynės turėjo prasidėti tik 13 h, dalyviai pradėjo rinktis gerokai anksčiau. Niekas negalėjo nuspėti, kiek jaunų, patriotiškai nusiteikusių žmonių, atvyks šiemet. Vis dėlto, buvo gera stebėti daugėjančias trispalves plazdančias danguje. Visur šypsenos. Pikto veido, apie kuriuos taip „gražiai“ rašė įvairūs dienraščiai net su žiburiu nerasi. Kiekvienas eisenos dalyvis atėjo švęsti tautos šventės ir pasirinko jam patį priimtiniausią būdą.

Eisena prasidėjo Laikinosios sostinės Ramybės parke. Pirmasis šventės akordas Lietuvos partizanų daina „Alytė.“ Vėliau Laisvės alėjoje skambėjo kitos lietuvių liaudies dainos ir šūkiai. Dalyviai su pagarba skandavo Lietuvos vardą, sakė, jog mes, lietuvių tauta, Lietuvos žmonės, nepasiduosime Briuseliui.

Šiemet, priešingai nei ankstesniais metais, renginys baigėsi ne istorinės Prezidentūros sodelyje, bet Rotušės aikštėje. Pasiekus galutinį eitynių tašką, buvo sugiedotas Lietuvos himnas ir išgirdome sveikinimo kalbas. Pirmasis pasisakė Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos narys Edmundas Girskis. Savo kalboje jis minėjo, kad jo nuomone Lietuva nebeturi nepriklausomybės. Pabaigoje visiems patarė nepasiduoti tiems, kurie „kovoja prieš stereotipus ir toleranciją“ ir nevadinti savęs taip, kaip vadina tam tikri dienraščiai.

Vėliau kalbėjęs LTJS pirmininkas Julius Panka džiaugėsi, kad į šventinę eiseną susirinko tiek daug patriotų ir visiems susirinkusiems uždavė klausimą, kaip vadiname valstybę, kurią mes mylime? Po šio LTJS pirmininko klausimo Rotušės aikštėje dar kartą nuskambėjo žodis iš septynių raidžių LIETUVA. Taip pat sveikinimo žodį tarė Tautininkų Sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. Jis minėjo, kad džiaugiasi į šias eitynes susirinkusiu dideliu būriu žmonių, kurie didžiuojasi savo šalimi, ir palygino juos su tais, kurie tikėjo Lietuva net ir tada, kai niekas kitas nebeprisiminė.

Gaila, kad kaip ir kiekvienais metais žiniasklaida ir vėl eitynes nušvietė visai kitokias nei jos iš tikrųjų buvo. Istorija kartojasi kiekvienais metais. Tie patys apibūdinimai po kiekvieno tautininkų renginio, nors tekstas vienodas tik datos pakeistos. Vis dėlto, LTJS šias eitynes organizuos ir toliau, nes jos skirtos parodyti šaliai, kad Lietuva turi patriotiškai nusiteikusį jaunimą. Eitynės skatina domėtis savos šalies istorija.

Tačiau Vasario 16-osios šventė nesibaigė eitynėmis. Po jų laukė tradicinis koncertas „Iš kartos į kartą“, kur ir patraukė dalis eitynių dalyvių. Šiemet koncerte grojo folkloro ansambliai „Mindrė“ ir „Pievos“, pagoniškojo metalo grupė „Juodvarnis“, patriotiško roko atstovai „Baltas Triukšmas“, juodojo metalo grupė „Luctus“ ir svečiai iš Estijos „Tharaphita.“

Dar kartą norėtume padėkoti visiems dalyvusiems tradicinėse eitynėse Kaune. Susitiksime kitais metais ir lauksime visų Kovo 11-ąja Vilniuje. Ne rytams ar vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams!

Kviečiame į renginį Vilniuje

LTJS — Thu, 23 Feb 2012 11:33:25 +0000

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos trumpas pranešimas spaudai

LTJS — Fri, 17 Feb 2012 12:31:30 +0000

2012 metų vasario 16-ą dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga rengė patriotines eitynes Kauno mieste. Renginys praėjo be jokių incidentų, buvo ramiai sutiktas kauniečių ir miesto svečių. Renginio tvarką prižiūrėję pareigūnai tradiciškai, jokių priekaištų dėl organizavimo ir tvarkos užtikrinimo neturėjo. Renginyje dalyvavo apie 1000 žmonių, kurie skandavo įvairius patriotiškus šūkius, nešė plakatus ir tautines trispalves. Viską užfiksavo eilė žiniasklaidos kamerų.

Eitynių metu buvo pastebėtas žinomas Lietuvos juodinimu kaltinamas asmuo, žydų tautybės profesorius D. Katzas. Kiekvienas eiseną matęs asmuo patikins, kad šis asmuo visaip stengėsi išprovokuoti konfliktą, kad tik eisenos dalyviai būtų parodyti kaip agresyviai nusiteikę kriminaliniai elementai.

Vėliau (2012-02-16 22.09), internetiniame dienraštyje www.lrytas.lt pasirodė žurnalistu save vadinančio Nerijaus Povilaičio straipsnis, kuriame filologijos profesorius skaldė nepagrįstus kaltinimus tautininkams, tačiau nieko rimto, prie ko galima prisikabinti, jis nerado. Straipsnio pavadinimas: Profesorius D. Kacas: „Nacionalistų eitynės Vasario 16-ąją – visos Lietuvos gėda“.

Kitą dieną (2012-02-17 12.08), tame pačiame dienraštyje vėl pasirodė to pačio Nerijaus Povilačio straipsnis lygiai ta pačia tema, tačiau jau „pagardintas“ išgalvota istorija. Jo pavadinimas: „Kauno policija apgynė žydų profesorių D. Kacą nuo nacionalistų eitynių dalyvių“. Pirmajame straipsnyje, be neapykanta lietuviškumui sklidinų nepagrįstų kaltinimų, minimas profesorius nemini jokio incidento, tačiau vėliau visi „prisiminė“ apie tariamą užpuolimą, nuo kurio jį išgelbėjo pareigūnai.

Kadangi D. Katzas dalyvavo viešame renginyje, ir be perstojo visus fotografavo savo fotokamera, tai grupė eitynių organizatorių, matydami aiškų bandymą provokuoti eisenos dalyvius, priėjo prie šio asmens ir angliškai paprašė jo nusifotografuoti kartu. Visi nuotraukoje dalyvavę asmenys – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovaujančias pareigas užimantys nariai, ant kurių pečių ir krito atsakomybė, kad eitynės praeitų kuo gražiau. Todėl kaltinimai bandymu nuskriausti D. Katzą ir jo įžeidinėjimas lietuvių kalba yra grynų gryniausias melas. Greitu laiku bus pateikta nuotrauka, kurioje bus aiškiai matomas įvykis viešame renginyje.

Smerkiame bandymus sukompromituoti renginį ir greitu laiku kreipsimės į teismą dėl šmeižto ir melo, kurį skleidžia kai kurie žurnalistais save vadinantys asmenys.

O čia garsiosios nuotraukos su „agresyviais ir grėsmingais nacionalistais, kurie neva kėsinosi užpulti gležnąjį eisenos stebėtoją“.

Varėnos skyrius svečiuose pas menininką Vytautą Baublį

LTJS — Mon, 13 Feb 2012 18:58:34 +0000

Šių metų vasario 7 d. LTJS Varėnos skyriaus nariai apsilankė pas varėniškį Vytautą Baublį, bendravo ir apžiūrėjo jo kūrinius menininko namuose. Žvarbų antradienio vakarą, trumpai kelionei, šiltus namus palikti privertė pasiekę gandai, jog V. Baublys sukūrė naujų, dar niekur nepristatytų darbų, skirtų opioms nūdienos temoms – panorome būti pirmieji tai išvydę. Tuo tarpu, kuklaus būdo V. Baublys gyvenantis Varėnoje – Lietuvos rekordininkas: jo nutapyta lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslo “Žalgirio mūšis” kopija (147×338 cm) pripažinta didžiausia kopija, agentūros „Factum“ įtraukta į Lietuvos rekordų knygą. 2010 07 17 „Respublikos“ priede „Žalgiris“ buvo rašoma: „Nepriklauso V.Baublys jokioms sąjungoms – dirba pats sau vienas, įsiklausydamas į save, įsižiūrėdamas į gamtą, teikiančią nuolatinį įkvėpimą, kunkuliuojančią jo širdyje ir patriotinius jausmus budinančią karžygių dvasią, kuria pulsuoja jo kūriniai. V.Baublio kūryboje – kaip ant delno mūsų tautos istorija, svarbiausi akcentai ir žmonės… Kažin kuris dar Lietuvos menininkas paveikslais, skulptūromis, mozaikomis, metalo plastika rašė šlovingą savo tautos istoriją? O gal jis yra vienintelis universalus menininkas, kurio kūryba yra verta būti pripažinta Lietuvos nacionaline vertybe?“

Sugužam į menininko namus, kur vienuolikai žmonių ankštoka – visur daugybė darbščiojo V. Baublio įvairiausiomis technikomis, iš įvairiausių medžiagų sukurtų meno kūrinių. Pats šeimininkas vaišina mandarinais, bei obuoliais ir visa savo romia esybe liudija nuostatą, kad už menininką kalba jo darbai, tuo tarsi patvirtindamas, jos jis vienas garsiausių, bet tuo pačiu kukliausių Varėnos menininkų, neįkainojantis savo darbų pinigais, nes, jo manymu, pinigai ir kūrinių pardavinėjimas sugadina tikrąją kūrybą, nuoširdumą, bei vieną būtiniausių dalykų – menininko nepriklausomybę.

Pamatome ir gėrimės didžiuoju Žalgirio mūšiu, kunigaikščių, partizanų vadų skulptūromis iš juodojo ąžuolo, metalo raižiniais, kriauklių mozaikomis, paveikslais ir daug kitų darbų, kurių kiekvienas alsuoja didinga mūsų tautos istorija ir dvasia. Atrodo, kad jeigu nematytum, būtų sunku patikėti, jog visą tai sukūrė vieno žmogaus rankos. Negalim suprasti, kaip viso to įmanoma išmokti. „Aš batsiuvio sūnus. Dailės institutą mečiau anksčiau, nei po metų. Viską darau, kaip jaučiu“, – atitaria V. Baublys tvirtos rankos mostą palydėdamas šviesiai skvarbiu, tėvišku žvilgsniu. Pasakoja jis apie sunkųjį pokarį. Kaip jo tėvukas taisydavo batus partizanams, stribų įsibrovimus, apie Adolfą Baublį – Merkį, kaip jis patarė iškeldint į saugią vietą didelę V. Baublio šeimą, kad per galimą susišaudymą nenukentėtų mažamečiai vaikai, apie visam gyvenimui įstrigusius peršaudytus, kruvinus kritusio partizano kailinius, kuriuos reikėjo sulopyt, kad galėtų perimt kitas kovos draugas. „Kaip ir ką aš galėčiau kurti kitaip, nei dabar, kai visą tai išgyvenau ir mačiau savo akim?“, – trumpai drūtai klausia V. Baublys ir rodo naujausius darbus, kuriuos „kantrybei, laikraščius beskaitant, trūkus, greit sukūrė“ ir dar „nei pavadint, nei ką su jais daryti“ nebežino. Žiūrime, šypsomės ir, vėlgi, atsistebėt negalim, kaip taikliai, aštriai, paprastai ir tuo pačiu įmantriai nepriekaištingai, menininkas skulptūrinėmis išraiškomis atskleidžia tikrąją ES prigimtį ir jos „dovanas“ Lietuvai, Vengrijos didingą pavyzdį ir kitas „karštas“ temas. Kuždamės, kad ir pavadinimai tikrai rasis, ir galvoti, ką su jais daryti, ilgai neteks – jau kitą savaitę jie bus pristatyti Lietuvos valstybės atkūrimo minėjime Varėnoje, o, po to, tikime, atsiras norinčių juos skleisti, rodyti ir kituose miestuose. Atsisveikiname sužavėti ir įkvėpti V. Baublio tvirtumo, tiesumo ir apsisprendimo aiškumo. Išlydi jis mus, taip pat, ramiai, nuoširdžiai palinkėdamas: „Kiekvienas jaunas žmogus, turi savęs paklausti – kas aš esu? Lietuvis! Tada atitinkamai veikti.“

LTJS prieš ACTA, už laisvą internetą!

LTJS — Mon, 13 Feb 2012 16:54:12 +0000

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga Kaune sudalyvavo flešmobe, kurio tikslas – išreikšti visuomenės nepritarimą ACTA įstatymui. LTJS nepritaria globalistų planui dar labiau apriboti eilinio europiečio laisvę, šį kartą – laisvę internetui. Mes manome, jog ACTA įstatymas, kuris yra JAV SOPA-PIPA europinis atitikmuo, yra grėsmė demokratijai. Tai yra pirmas žingsnis, siekiantis apriboti ne sistemos laisvą žodį, siekiant dar labiau suspausti Europos tautas.

Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje, laisvieji nacionalistai kartu su visuomene pasipriešino tokiam galimam diktatūros įsigalėjimui. LTJS pasisako už Lietuvos pasirašymo po ACTA sutartimi nutraukimui, kaip tai padarė Lenkija, Čekija, Slovakija ir Latvija.

Mes visada priešinsimės visiems mėginimams sukurti pasaulinę valstybę, kurios kūrimas pareikalautų laisvų tautų aukos. Mes niekada nepasiduosime globalizmui!

Watch this video on YouTube.

Sausio 13-oji Kaune

LTJS — Sat, 04 Feb 2012 19:32:40 +0000

Sausio 13-oji – skaudi tragedija Lietuvos istorijos vingiuose. Už mūsų Tėvynės laisvę buvo paaukotos gyvybės ir pralietas nekaltų žmonių kraujas. Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Kauno skyrius paminėjo šią svarbią datą savo mieste.

Watch this video on YouTube.

Visi susirinkome prieš pat 16 valandą, netoli kino teatro „Romuva“. Sunkiai radome laisvų vietų, nes salė buvo sausakimša. Čia turėjo įvykti dokumentinio filmo “Nežinomi didvyriai” premjera. Renginys prasidėjo jauno atlikėjo Roko Baškio daina “Tėvynės veidas.” Vėliau kalbą pasakė filmo režisierius Algis Kuzmickas. Įdomus pastebėjimas: pasak režisieriaus, filmas buvo pastatytas iš nieko. Kūrėjai net neturėjo scenarijaus. Kaip teigė režisierius, nesinorėjo trukdyti natūralios įvykių eigos. Algis Kuzmickas papasakojo kelias situacijas iš filmo, kurios jam atrodė savotiškai keistos. Smagu, jog ši jo kalba leido lengviau suprasti ir pajausti visą filmo kūrimo procesą. Prasidėjus filmui, salę apgaubė savotiška rimtis ir susikaupimas. Buvo įdomu stebėti, kai tarp filmo herojų, kurie vienaip ar kitaip susiję su sausio 13-ąja, pasakojamų išgyvenimų galėjome išvysti ir dokumentinės medžiagos intarpus. Iš herojų lūpų galėjome išgirsti jokiuose vadovėliuose neaprašytų ir tikrai daug ką atskleidžiančių detalių.

Pasibaigus filmui, visi LTJS nariai, sėdėję vienoje eilėje, pakilo ir nuskubėjo į kitą renginį, kuriame jautė pareigą sudalyvauti. Tai studentų korporacijos Neo–Lithuania organizuotas protestas prieš V.Putino draugu vadinamo V. Gergijevo koncertą. Kai toks koncertas vyksta lietuvių tautai svarbią dieną, tiesiog negalėjome neatkreipti dėmesio į tai. Privalėjome solidarizuotis su korporacijos nariais.

Atskubėjome prie pėsčiųjų tilto, vedančio į Žalgirio areną. Prie mūsų prisijungė dar daugiau akcijos dalyvių, buvusių ar esamų organizacijos narių. Aplink vis daugėjo studentų vilkinčių marškinėlius su užrašu „Aš palaikau Gruziją“ (tas pats dirigentas surengė koncertą Gruzijoje, nors šalyje vyko karas tarp Rusijos ir Gruzijos). Pradėjome degti žvakutes ir dėlioti ant tilto kraštų. Jos turėjo priminti, jog šią dieną, laikinosios sostinės centre neturėtų skambėti tokie kūriniai kaip Užstalės daina iš operos Traviata. Neilgai trukus buvo atvežti 1991 metų sausio 14 dieną išėję laikraščiai, kuriuose buvo išspausdintos Sausio 13-ąją žuvusių asmenų pavardės. Šie leidiniai buvo dalinami visiems einantiems į koncertą. Prie tilto netrukus suplevėsavo ir Gruzijos vėliavos, pasirodė žiniasklaidos atstovai. Pasitarę su Neo–Lithuania atstovais nusprendėme, kad būtų naudingiau, jeigu dalis budėtų ant kito tilto, kuris taip pat veda į Žalgirio areną. Dėl šios priežasties mes, kartu su savo vėliava ten ir patraukėme. Greitu metu savo rankose jau laikėme dideles pakuotes žvakučių ir laikraščių. Nieko nelaukdami ėmėmės darbo: kas degė žvakutes, kas dalino laikraščius praeiviams. Deja, gamta bandė mums sutrukdyti. Tą vakarą, kaip tyčia, pūtė šaltas ir stiprus vėjas. Jis tarsi kaip sovietinis tvaikas bandė užpūsti net menkiausią šviesą. Bet po truputį, bendromis pastangomis, abejuose tilto pusėse žvakės degė. Dalinti laikraščius sekėsi šiek tiek geriau, nors ne visi einantys į koncertą norėjo jį paimti į rankas. Leidiniai buvo dalinami iki pat koncerto pradžios. Kaip bebūtų gaila, kai kurie atsidūrė šiukšlių dėžėse. Vis dėlto, akciją galime laikyti pavykusia, nors koncerto programa nebuvo pakeista, bet žuvusieji pagerbti tylos minute.

Tačiau Laisvės gynėjų dienos minėjimas neapsiribojo tik renginiais sausio 13 dieną. Sausio 14 d. jau minėta studentų korporacija Neo-Lithuania ir Lietuvos šaulių studentų korporacija „Saja“ suorganizavo renginį skirtą paminėti šiai datai.

Į renginio vietą atvykome pačiu laiku. Po kelių minučių prie mūsų prisijungė dar keletas narių ir visi, pasidabinę savo organizacijos uniformomis, susėdome vienoje eilėje. Pačioje pradžioje žiūrovai buvo pakviesti pagerbti vėliavas. Čia, taip pat kaip ir koncerte, tylos minute pagerbėme žuvusius ir kaip dera tautininkams sugiedojome Tautišką giesmę. Vėliau, Neo-Lithuania korporacijos pirmininkas papasakojo korporacijos Neo-Lithuania istoriją. Užgesus šviesoms buvo parodyta autentiška, 1991 metų Sausio įvykių metu, filmuota medžiaga. Tiesa, norint suprasti visą rodytą medžiagą, buvo reikalingos geros rusų kalbos žinios. Po įtemptų, mūsų valstybės pirmuosius laisvės žingsnius menančių kadrų, tikėjomės išgirsti profesoriaus Vytauto Landsbergio kalbą (taip skelbė programa), tačiau Sąjūdžio pirmininkas negalėjo atvykti dėl įtempto grafiko, nes Vilniuje, taip pat kaip ir laikinojoje sostinėje, vyko begalė renginių. Vis dėlto, profesorių pakeitė kunigas Robertas Grigas. Vėliau sekė kalba, kuri buvo pilna įvairiausių smulkmenų ir intriguojančių detalių apie Sausio įvykius. Jos autorius – buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas Jankus. Pasak anuometinio Šaulių sąjungos vado, per tas įtemptas ir kupinas nežinomybės bei nerimo dienas, Seimo rūmus buvo galima palyginti su Pilėnų tvirtove. Paskui savo žodį tarė VDU istorikas Jonas Vaičenonis, akcentuodamas, jog reikia priešintis skleidžiamai demagogijai. Renginį baigė prisiminimus žadinanti muzika atliekama kompozitoriaus ir bardo Alvydo Jegelevičiaus.

Istorijos ratas sukasi. Tikėkimės, kad daugiau niekuomet nepasikartos tai, kas įvyko tada – 1991 metų Sausio 13 dieną. Tegu tądien žuvusių atminimas amžinai išlieka mūsų širdyse, o žodis Lietuva skamba taip, kaip skambėjo prieš 20 metų – išdidžiai.

LTJS nariai apsilankė „AB“ spaustuvėje

LTJS — Fri, 03 Feb 2012 13:35:51 +0000

Turbūt daugelis žino, kad kai mūsų žemėje vaikščiojo tiek rudieji, tiek raudonieji okupantai, lietuviai priešinosi ne vien ginklu, bet ir žodžiu. Buvo leidžiami laikraščiai, knygos, atsišaukimai. Spauda ragino organizuoti ir nepalūžti sunkiu Tėvynei laikotarpiu. Kiekvienas kovojo kaip tik galėjo: vieni pasitraukė į miškus, kiti – į pogrindį.

Kalbant apie pogrindžio pasipriešinimo spaudą, išskirti galima ab spaustuves ir leidyklą Salių kaime. Po įtemptų pasiruošimų ir didelių materialinių sąnaudų 1980 metais pogrindžio leidykla ir spaustuvė pagaliau pradėjo savo veiklą ir dešimt metų nesustojo to dariusi. Beje, ab pavadinimas kilo iš V. Andziulio ir J. Bacevičiaus, kurie buvo spaustuvės steigėjai, pirmųjų pavardžių raidžių.

Pasitarę LTJS Kauno skyriaus nariai surengė žygį į šią itin svarbią mūsų tautai spaustuvę. Dešimtą valandą ryto Kauno karo muziejaus kiemelyje susirinko ketveriukė LTJS jaunuolių ir visi drauge pajudėjo link ab spaustuvės. Pakeliui prisijungė dar šeši žmonės. Žygio metu oras buvo itin palankus, o Neries vaizdai stebino ne vieną. Pagaliau pasiekus ab spaustuvę, LTJS narius pasitiko Vytauto Adziulio žmona Birutė, kuri nieko nelaukusi visus nuvedė į slaptą vietą esančią daržinėje. Joje buvo leidžiami svarbūs ir kiekvieno lietuvio trokštami laikraščiai. Kiekviename moters žodyje galėjai justi akimirką, kurią ji kadaise išgyveno. Juk visiškai kitaip viską patiri, kai apie istorią kalba ją išgyvenęs žmogus. Apsilankius slaptoje spaustuvės vietoje, jaunieji tautininkai patraukė į namą, kuriame šiuo metu yra įrengtas muziejus. Jame išlikusios dauginimo ir spausdinimo mašinos, kadaise ten išleistų leidinių egzemploriai, atsišaukimai prieš nacių ir sovietų okupantus. Kiekvienas ten buvęs galėjo įsivaizduoti kaip buvo sunku spausdinti knygas: juk tekdavo atvirkščiai sudėlioti žodžius po vieną raidę. Sudėti taip puslapį trukdavo apie dvi valandas, todėl galime suprasti, kaip leidėjai mylėjo savo darbą ir žinojo, kad dirba dėl šviesios ateities. Muziejuje galėjome pamatyti įamžintus ne vien lietuviško žodžio puoselėtojus, bet ir miško brolius. Daugelis pamatytų vaizdų įstrigo kiekvieno atmintyje. Nesvarbu kaip norėtųsi išsakyti, ką kiekvienas iš ten dalyvavusių matė, tačiau viską reikia patirti pačiam. Juk visada geriau vieną kartą pamatyti nei dešimt kartų išgirsti.

Ekskursijos pabaigoje Birutė visus LTJS narius pasikvietė į vidų išgerti arbatos ir užkąsti pyrago, kad truputį visi sušiltų. Toks svetingumas ir moters akių šviesa kiekvieną dar labiau paskatino nepasiduoti skleidžiant lietuvybę. Gaila, bet nebuvo Birutės vyro Vytauto, kuris kaip tik tą dieną buvo išvežtas į ligoninę, todėl kiekvienas iš mūsų linki ir tikisi, kad Vytauto sveikata sustiprės, ir kad vėl galėsim aplankyti ab spaustuvę su didesniu LTJS narių būriu kupinu ryžto.