RSS agregatorius yra antrosios kartos žiniatinklio įrankis, leidžiantis transluoti įvairių tinklaraščių RSS srautus automatiškai pagal laiką ar tematiką viešai. Tuo jis skiriasi nuo paprasčiausio RSS skaitytuvo (asmeniškai naudoju Google Reader ir Feedly per Chrome naršyklę, tad rekomenduoju), kuriame kiekvienas galime susidėti savo sekamus tinklaraščius. RSS agregatoriaus funkciją turi didžiausias pasaulyje tinklaraščių katalogas Technorati. Vienas populiariausių pasaulyje agregatorių yra AllTop.com, kuriame tinklaraščių ir naujienų portalų RSS srautai skirstomi pagal temas, kurios pateikiamos surūšiuotos pagal abėcėlę.

Agregatorių taip pat nereikėtų maišyti su asmeniniais pradžios puslapiais iGoogle, my.Yahoo! ir Netvibes, kurie taip pat leidžia į pradžios puslapį susikrauti savo mėgiamus RSS srautus, bet vėlgi privačiai.

Tinklaraščių agregatoriaus paskirtis – surūšiuoti visus į duomenų bazę įvestų tinklaraščių įrašus, juos pateikti skirtingais pjūviais, tokiu būdu sudarant skaitytojui galimybę stebėti, kas išpublikuojama realiu laiku. Pasižiūrėkime, ką turime Lietuvoje.

Blogeriai.net – turbūt populiariausias lietuviškų tinklaraščių agregatorius, kuriame tinklaraščiai surenkami pagal laiką. Kiekvieną dieną pateikiami dienos geriausieji (atrinkti puslapio lankytojų pagal balsavimą). Norint patalpinti tinklaraštį, reikia registruotis. Talpinant tinklaraštį galima priskirti iki 5 temų, tik nelabai aišku, kur rasti tų temų nuorodas (kpl kas jos matomos tik visų tinklaraščių puslapyje). Paspaudus ant nuorodos į įrašą puslapis atveriamas su rėmeliu viršuje, kuriame galima vertinti įrašą bei atverti kitą įrašą pagal laiką arba atsitiktinį visiškai. Visos nuorodos yra su peradresavimais, tad šis įrankis neduoda jokios naudos SEO prasme, tačiau lankomumui tikrai turi įtakos.

visiblogai.blogspot.com – jau iš adreso galima suprasti, kad tai tikrai vieno žmogaus iniciatyva. Norint patekti į šį agregatorių reikia parašyti nurodytu el. paštu ir gražiai paprašyti. Šio agregatoriaus autorius peržiūri tinklaraštį ir įdeda (apie neįdėjimo atvejus nežinau ) į bendrąjį sąrašą. Šis agregatorius didelės SEO vertės neduoda, nes tinklaraščiai pastoviai keičiasi. Lankomumas taip pat nedidelis.

Taigi turime tik tiek pačių agregatorių, nors laisvai galėtume turėti dar 3, jei tinklaraščių katalogai Loger.lt, Blogis.lt ir Blogratis.lt ne tik registruotų lietuviškus tinklaraščius, bet ir trauktų jų RSS srautus pagal laiką, nes katalogizavimo funkcijas jie jau turi.

Tiesa, kiekvienas mūsų galime susikurti savo tinklaraščių agregatorių naudodamiesi tokiu įdomiu įrankiu kaip IndividURLs.com. Šis projektas daugiau skirtas išmaniųjų telefonų naudotojams, bet galima sukurtą RSS srautų rinkinuką pareklamuoti ir viešai. Tik registruojantis reiktų atkreipti dėmesį į vartotojo vardą, kuris bus puslapio adrese.

Turime lietuvišką naujienų agregatorių GeraDiena.lt, tačiau jis apsiriboja pačių pagrindinių naujienų portalų RSS klasifikavimu kategorijomis, bet ne asmeniniais tinklaraščiais.

Tikiuosi paminėjau visus agregatorius. Norėtųsi juos vadinti lietuviškai – RSS srautų surinktuvas arba RSS srautų piltuvė, bet pirmiau reikia paaiškinti angliškąjį terminą, o jau tada pratinti prie lietuviškų atitikmenų. Jei ką praleidau, parašykit, su mielu noru sąrašą papildysiu.

Visų pirma norėčiau atskirti darbo paieškos įrankius vienus nuo kitų, kad nesuplakčiau visko į vieną krūvą. Reikėtų skirti tikrąsias CV talpinimo tarnybas (pavyzdžiui CV.lt ar CVonline.lt) nuo darbo skelbimų bendriniuose ar specializuotuose darbo skelbimų portaluose (pavyzdžiui, Dirbu.lt, Dirba.lt ar Darbo-skelbimai.lt). Egzistuoja ir trečia rūšis – darbo skelbimų surinktuvai (pavyzdžiui, siulodarba.lt, 123darbas.lt ar darbubankas.lt), kurie surenka ir vienoje vietoje pateikia jau suklasifikuotus darbo pasiūlymus iš kelių CV talpyklų.

Pasistengsiu apžvelgti tik CV talpyklas, kuriose ieškantys darbo turėtų užsiregistruoti ir peržiūrinėti skelbimus.

CV.lt – vienas iš pirmųjų internetinių darbo biržų Lietuvoje. Kadangi CV kuriamas ne vienam kartui, o ilgam laikui, jį nuolatos papildant, senieji darbo paieškos portalai gali didžiautis didžiuliais registruotų vartotojų skaičiais. Tai patrauklu ir skelbimų užsakovams, todėl čia yra tikrai nemažai darbo pasiūlymų. Įdomios paslaugos – skyrelis Savanorystė, kuriame skelbiami neapmokami darbai, ir Papildomas darbas, kurieme ieškomi papildomi darbuotojai ne pilną darbo dieną.

CVonline.lt – taip pat senas ir respektabilus darbo paieškos portalas. Be standartinių CV įvedimų ir darbo paieškų, prenumeratų ir kitų standartinių paslaugų įdomus yra skyrelis Mokymų centras, kuriame pateikia patarimai, kaip ieškoti darbo. Taip pat keltas testų, atlyginimų skaičiuotuvas.

NaujasDarbas.lt – tradicinė darbo paieškos tarnyba internete, tačiau dėmesį patraukė darbų studentams skyrelis, bei besibaigiantys skelbimai. Gan patogus būdas atkreipti dėmesį į darbo pasiūlymų galiojimo laiką.

CVmarket.lt – paprasta virtuali darbo birža, tačiau ji veikia gana seniai, todėl naudinga tiek darbdaviams, tiek ieškantiems darbo.

CVbankas.lt – dar viena tarnyba, kurioje pateikiami ir papildomo darbo pasiūlymai.

CVinfo.lt – paprasta darbo paieškos tarnyba, bet nuo visų kitų skiriasi tuo, kad visi CV yra vieši ir prieinami visiems, net neregistruotiems lankytojams. Tiesa, Kontaktinė informacija pateikiama tik užsiregistravus, nors kam tas vardas ir amžius, jei matai patirtį ir išsilavinimą?

Lietuvos Darbo Birža – LDB.lt – didžiausias virtuali darbo birža Lietuvoje, teikianti elektronines paslaugas ieškantiems darbo. Čia pateikiama labai daug su darbu ir bedarbyste susijusios oficialios informacijos, kuri naudinga bet kuriam dirbančiajam. Reikia žinoti savo teises…

TopCV.lt – paprasta CV tarnyba.

Manager.lt – darbo paieškos agentūra, turinti ir savo internetinę darbo paieškos tarnybą. Pateikiama straipsnių personalo valdymo ir įdarbinimo temomis.

Isidarbink.lt – dar viena niekuo neišsiskirianti darbo paieškos svetainė.

Dar yra nemažai įdarbinimo agentūrų, kurios leidžia įvesti CV jų puslapyje arba atsiųsti įvairiais formatais nurodytais el. pašto adresais. Aukščiau paminėtų darbo paieškos svetainių tikrai pakaks žmogui, ieškančiam sau naujo darbo. Jei manote, kad jų paminėjau per mažai, atsiųskite nepaminėtas – pridėsiu.

Tiesa, antras pagal dydį portalas Lietuvoje One.lt iš bendravimo portalo į socialinį tinklą pavirto tik sausio viduryje, tad nereiktų čia labai stebėtis. Didžiuliai internetiniai dariniai keičiasi pamažu, jie turi gan atsparią odą besikeičiančioms tendencijoms ir vartotojų nuotaikoms jų atžvilgiu, dažnai vadovaujasi taisykle „šunys loja, o karavanas toliau žingsniuoja..“. Ne išimtis ir Draugas.lt, kuris gal net nelabai nori keisti savo statuso į socialinį tinklą.

Pasvarstykime, kas yra socialinis tinklas, kokios yra jo pagrindinės savybės ir prioritetai, bei palyginkime tai, ką turi Draugas.lt.

Pagrindinis socialinio tinklo atributas – viešas bendravimas tam tikruose ratuose, apjungimas žmonių pagal tam tikrus interesus, asmeninius santykius (network). Deja Draugas.lt, kaip pažinčių portalas, akcentuoja uždarą asmeninį bendravimą tarp 2 žmonių privačių žinučių pagalba. Gero elgesio pažinčių svetainėse tonu yra laikoma tai, kad vartotojas nedaro copy-paste vieno ir to pačio laiško visiems pagal tam tikrus kriterijus surastiems dalyviams. Socialiniame tinkle toks turinys yra toleruojamas labiausiai, nes įrankiai leidžia tą pačią žinutę iš karto siųsti visiems tam tikro rato žmonėms.

Kitas labai svarbus socialinio tinklo bruožas – asmens veiklos ataskaita (action log), kuri tam tikram ratui žmonių parodo, ką vienas ar kitas asmuo veikia socialiniame tinkle – įkelia nuotraukas, komentuoja kažkieno straipsnį, dalyvauja tam tikrame žaidime ar apklausoje, netgi „mėgsta“ ar kaip tai pavadino One.lt – „užskaito“ kitų įdėtą nuorodą, komentarą, video ir t.t. taip išreikšdamas savo asmeninį požiūrį. Liaudiškai kalbant, viename socialinio tinklo gale pirstelėjai – visi iš karto apie tai sužinojo ir pradėjo aptarinėti. Tai mėgstamiausias kaimo bobučių užsiėmimas, kuris persikėlė į virtualiąją erdvę jaunimo tarpe. Draugas.lt tokios veiklos ataskaitos neturi. Yra tik skyrelis, kuriame išvardinti draugai. Be to tas skyrelis neakcentuojamas. O kas gi akcentuojama?

Pagrindinis pažinčių svetainės akcentas yra paieška tarp anketų. Jei socialiniame tinkle anketa yra gana skurdi, o ją pildyti nebūtina, pažinčių portale toks požiūris reikštų nenorą bendrauti. Kuo įmantriau ir paslaptingiau aprašyti pomėgiai, asmeninės savybės, įkelta intiguojančių nuotraukų, tuo didesnė tikimybė, kad tokios anketos savininkas susilauks nemažai laiškų. Pagal tam tikrus rakinius žodžius galima daryti gana tikslią paiešką ir tokiu būdu atsirinkti keletą įdomių anketų iš dešimčių tūkstančių vyrų/25 metų/Vilnius. Socialiniame tinkle tokia paieška nelabai akcentuojama. Taip pat atkreipkime dėmesį į vieną iš pažinčių svetainių uždarbio šaltinių – VIP anketos paslaugos už papildomą mokestį. Jei socialiniame tinkle toks VIP statusas garantuoja priėjimą prie daugiau įrankių ir paslaugų (pavyzdžiui, Klase.lt), tai pažinčių svetainėse tai pirmiausia yra anketos reklama paieškos rezultatuose, o tik paskui papildomos paslaugos. Kartais tokia reklama net išeina už puslapio ribų (pavyzdžiui kaip tai daro Delfi ir Klubas.lt pažinčių skyrelis).

Yra nemažai paslaugų ir įrankių, kurie būdingi socialiniams tinklams, bet kartu naudojami ir pažinčių portaluose. Pavyzdžiui, diskusijų forumas, bendraminčių grupės, tinklaraščiai, apklausos ir testai ir t.t. Socialiniame tinkle šios paslaugos yra natūralios ir laikomos savaime suprantamomis, nes tokia yra socialinio tinklo veikla – užtikrinti vartotojams galimybę laisvai išreikšti save. Pažinčių svetainės taip pat turi tokias paslaugas, tačiau jos yra labiau atskirtos ir laikomos PAPILDOMOMIS. Draugas.lt forumą, žaidimus, paštą ir skelbimus laiko po atskirais subdomenais, kad jie nesimaišytu su pagrindine portalo veikla – pažintimis. Taigi, Draugas.lt yra pažinčių portalas su socialiniam tinklui būdingais elementais.

Socialiniai tinklai yra išnaudojami marketinginiams tikslams. Juose knibžda vartotojų, kurie vadinasi ne vardu ar slapyvardžiu, o tam tikros paslaugos pavadinimo ar net konkrečiu prekės ženklu. Socialinio tinklo specifika leidžia tą daryti ir taip atstovauti savo proteguojamą veiklą, deja, pažinčių portalas yra ypač griežtas tokiems rinkodariniams eksperimentams. Ne kartą Draugas.lt esu gavęs laišką iš nepažįstamų žmonių (nekalbu apie etatinius reklamuotojus Renatą ir Luką), kurie siūlė kažkokias mistines prekes ir paslaugas. Neabejoju, kad jie greitai buvo paskųsti ir užblokuoti. Tai kitas pažinčių svetainėms būdingas bruožas – griežtesnis moderavimo lygis, nei socialiniuose tinkluose.

Yra dar keletas skirtumų, kurie yra nebe tokie žymūs, tačiau mano paminėti įrodo, kad Draugas.lt mano nuomonė NĖRA socialinis tinklas. Kam įdomi ta mano nuomonė? Paklausiau nuomonės Draugas.lt Rinkodaros ir plėtros vadovo Mindaugo Ramono apie buvimą/nebuvimą socialiniu tinklu:

Marius: Kokia yra pagrindinė Draugas.lt funkcija (Susipažinti, rašyti žinutes, bendrauti forume, žaisti žaidimus)?

Mindaugas: Kažkokios pagrindinės funkcijos išskirti nelabai galima. Visos esamos funkcijos (pažintys, forumai, žaidimai, neseniai paleista skelbimų lenta) yra skirta turiningam ir kokybiškam laisvalaikiui internete praleisti. Žinoma, viskas prasidėjo nuo pažinčiu funkcijos, ir ši sritis išlieka populiariausia tarp visų egzistuojančių vartotojų.

Marius: Ar galima laikyti Draugas.lt socialiniu tinklu? Kodėl?

Mindaugas: Galima, bet tik iš dalies. Socialiniuose tinkluose pagrindinė funkcija yra bendravimas tarp jau pažystamų žmonių, o Drauge pagrindinis akcentas – naujų pažinčių užmezgimas. Kadangi Drauge taip pat egzistuoja kai kurios socialiniams tinklams būdingos funkcijos (pvz. draugų sąrašai ir su jais susijusios funkcijos) galima teigti, kad Draugas iš dalies yra ir savotiškas soc. tinklas, galbut vienijantis nauju pažinčių ieškančius žmones. Nors, jei lyginti su kitais šimtaprocentiniais socialiniais tinklais (One, Frype, Facebook ir t.t.),Draugas vis gi išlieka pažinčių portalu su soc. tinklų elementais.

Marius: Ar planuojate artimiausiu metu vystyti funkcijas, kurios leidžia labiau atspindėti draugų veiksmus, nuotaikas ir t.t.? Turiu omenyje kažką panašaus, kaip One.lt srautas ar Frype.lt Plepys.

Mindaugas: Taip, tokie planai yra. Jau artimiausiu metu startuos kažkas panašaus į Srautą ar Plepį, t.y. rubrika, kur kiekvienas vartotojas savo profilyje galės skelbti savo mintis, nuotaikas, nuotraukas, nuorodas, komentuoti kitų vartotojų įkeltą turinį ir t.t. Taip pat planuojama sukurti vartotojų nuotaikų atvaizdavimo paslaugą, įdiegti galimybę vartotojams burtis į grupes pagal įvairiausius interesus ir t.t.

Marius: Ačiū, Mindaugai, už komentarą.

Kaip matome iš planų, Draugas.lt greitai taps pilnaverčiu socialiniu tinklu su konkrečia tematika – pažintys. Tai jokia naujovė, nes dabartiniai Lietuvos socialiniai tinkla turi tam tikrą tematiką. Klase.lt tematika – esami ir buvę bendraklasiai ir mokslo draugai, Pros.lt – kolegos ir profesionalai, One.lt – tiesiog bendravimas. Kai tai nutiks, drąsiai galėsime sakyti, kad Draugas.lt YRA šimtaprocentinis SOCIALINIS TINKLAS. Kol kas pasidžiaukime didžiausia pažinčių svetaine Lietuvoje, suvedusia ne vieną porą ir net šeimą (beje, mano taip pat )

Norėčiau pasidomėti dabartine pažinčių portalų padėtimi, nes nuo 2005-jų atsirado labai svarbus faktorius pažinčių portalų gyvenime. Kaip ir tinklaraštį ar socialinių žymų katalogą, taip ir pažinčių svetainę gali paleisti bet kas per labai trumpą laiką, kadangi egzistuoja mokamos ir nemokamos pažinčių svetainių sistemos. Tik kokybiškas dizainas, vidinis marketingas ir pagalba padaro pažinčių svetaines populiarias. Be jų, tokios pažintys dažnai numiršta, tad pasistengsiu apžvelgti tik mano manymu kokybiškus pažinčių portalus.

Kaip ir minėjau ankstesniame įraše apie Lietuvos socialinius tinklus, pažinčių portalams būdinga tai, kad vartotojo anketa yra pagrindas. Taip pat ir asmeninis susirašinėjimas vidinio pašto (privačių žinučių) pagalba. Visa kita yra tik papildomi įrankiai, padedantys socializacijai. Net jei pažinčių portalas turi socialiniams tinklams būdingus įrankius, bet jų neakcentuoja, tai nesuteikia jiems teisės vadintis pilnaverčiu socialiniu tinklu.

Mažiau filosofijos, daugiau resursų.

Draugas.lt – vienas seniausių ir didžiausias pažinčių portalas Lietuvoje. Už žmoną aš jam dėkingas, tačiau statyti jį į pirmą vietą skatina profesionalus techninis sukūrimas, nebloga pagalba, reklamos galimybės. Nesigilinsiu, kiek laukų galima pildyti anketoje, tačiau jų visiškai pakanka atskleisti žmogaus charakterį ir parašyti pirmąją žinutę.

Ieskok.lt – antras pagal dydį (Pagal Audience.lt gruodžio duomenis pirmas yra Draugas.lt – 4 vieta, Ieskok.lt – 48 vieta, o trečias yra Pazintys.lt – 50 vieta) pažinčių portalas. Kaip ir dera pažinčių portalui jis turi ir forumą bei nemokamų flash žaidimų skyrelį, kuriame visi gali žaisti.

Pazintys.lt – kitas populiarus pažinčių portalas, kuriame be susirašinėjimo, forumo, žaidimų vartotojai dar gali rašyti ir tinklaraščius. Tiesa, jų funkcionalumas gana paprastas, tačiau saviraiškai pakanka.

Point.lt – šiame rožiniame pažinčių portale taip pat labai gausu įvairių pramogų vartotojams ir užsiėmimų, kadangi pažinčių portalas turi savo vidinę valiutą SOLus, už kuriuos galima įsigyti papildomas paslaugas. SOLus galima pirkti ir SMS žinute, tačiau svarbiausia yra tai, kad jie turi pasiekimų (achievements) sistemą, kuri būdinga socialiniams žaidimams.

DarniPora.lt – šis pažinčių portalas yra susijęs su žinomu Lietuvos psichologu dr. Gediminu Navaičiu (dabar jis – Seimo narys, tad santykiai su šiuo portalu – ne finansiniai), kuris yra parengęs tam tikrus testus. Išsirutuliojo iš pažinčių tarnybos. Šis portalas turi aiškų tikslą – suvesti žmones realiai (kai kiti užtikrina tik malonų internetinį bendravimą).

PupaUoga.lt – gan originalaus pavadinimas ir dizainas. Registracija vykdoma paprastai su mobiliuoju telefonu. Keista tik, kad norint perskaityti žinutę ant jos spausti reikia du kartus. Anketos gana padrikos ir paprastos.

Friendsclub.lt – one.lt klonas, panašus ne tik dizainu, bet ir savo stiliumi bei vartotojų juanatviškumu.

Chebra.lt – šiaip pažintys yra tik viena iš šio portalo dalių, nes jis skirtas platesniam bendravimui ir įdomios informacijos dalinimuisi.

Apie kitus portalus nelabai ką turiu rimto pasakyti, tad tiesiog juos išvardinsiu:
Okey.lt
Dating.day.lt
Pazintys.biz
ARD.lt
Greitukai.lt
Pazintys.tv
Surask.net
pazintys.klubas.lt

Šiame straipsnyje specialiai neapžvelgiu pažinčių „Tik suaugusiems“ portalų, kurie skirti ne bendram pabendravimui, bet ieškoti sekso partnerių. Šiuos pažinčių portalus mėgsta ir prostitucija užsiiminėjantys asmenys, ir „barakudos“, todėl jų rekomendavimas man gali būti nenaudingas Kas nori, tas randa, tad tokių resursų neviešinsiu.

Tikai neabejoju, kad yra ir daugiau pažinčių svetainių, bet mano pagrindinis rūpestis – kokybė ir išskirtinumas, tad būsiu dėkingas, jei nurodysite, kuo dar galėčiau papildyti šį sąrašėlį.

Klausimelis.lt turi keletą įdomių savybių ir naujovių tiek Lietuvos interneto padangėje, tiek tarp analogiškų lietuviškų portalų.

Bendruomenė. Jei konkurentuose (konkrečiai – Gerasklausimas.lt) bendruomenės veikla apsiriboja taškų už veiklą rinkimu ir patekimu į aktyviausiųjų topus, tai čia įdiegta ištisa pasiekimų (achievement) sistema daugiau būdinga socialiniams žaidimams. Už tam tikrą veiklą skiriami skirtingų spalvų virtualūs medaliai, nusakantys žmogaus įtaką portalui pagal jo atliktą veiklą.

Prisijungimas. Į portalą nereikia registruotis, patvirtinti savo el. paštą, iš naujo redaguoti savo anketą. Tai padaroma automatiškai, nes jungtis galima naudojantis populiariausiomis viešųjų anketų paslaugomis: Facebook, Twitter, openID, Google, Aol, Yahoo! Ir lietuviškuoju Frype.lt Pasas. Aišku, kai kurios sistemos duoda mažai domenų, tad anketą papildyti šiek tiek reiks. Pavyzdžiui jungiantis su Blogger ar Flickr paskyromis. Tai naujovė lietuviškajame internete, nes kol kas neteko matyti projekto, kuriame visiškai nebūtų registracijos.

Top klausimai. Tai tik vienas laukelis, kuriame nuolat sukasi geriausi klausimai ir atsakymai. Visi klausimai turi savo kategorijas, kad būtų paprasčiau susirasti, ar norimas užduoti klausimas nebuvo jau atsakytas.

Aišku, klausimus galima nesunkiai pasiųsti į Facebook ir Frype.lt socialinius tinklus. Būtų gerai dar pridėti Twitterį ir Blake.lt reklamavimosi galimybes.
Nebesigilinsiu į portalo vidurius, bet geriau užduosiu porą klausimų šio portalo kūrėjams, kuriuos atstovauja Frype.lt verslo vystymo vadovas Vytautas Kleiza.

Marius: Kas paskatino kurti tokį projektą? Juk neseniai atsirado gerasklausimas.lt ir dar nespėjo tinkamai išpopuliarėti ir pripratinti Lietuvos interneto vartotojų prie klausimų-atsakymų portalų…

Vytautas: Minčių ir idėjų sukurti kažką panašaus buvo kilę jau prieš keletą metų. Klausimelis.lt yra daugiakalbio projekto dalis (Latvijoje – pajauta.lv, Vengrijoje – kerd.es,) Pagrindinis modulis latvių kalba pradėjo veikti dar 2009 metų pradžioje, taigi tai didelio tarptautinio projekto tęstinumas.

Marius: Kodėl nebereikia registruotis? Ar nebijote, kad žmonės keis identitetus užduodami skirtingus klausimus ir diskutuos patys su savimi?

Vytautas: Mes žinome, jog beveik kiekvienas Lietuvos internautas yra arba kokio nors socialinio projekto dalyvis, arba bent žinomos el. pašto sistemos registruotas vartotojas, tad ir mes nutarėme, žinodami, jog papildoma registracija tampa varginančiu užsiėmimu, sistemą supaprastinti. Tikime vartotoju, o jei kam patinka – tebunie klausineja savęs (gal tai bus pirmas kartas kai žmogus paklaus pats savęs, o jei dar sulauks atsako is kitų… , ar taip nebuvo atsitikę pačiam?)

Marius: Kokias išskirtines funkcijas turi Klausimelis.lt?

Vytautas: Mūsų manymu pagrindinis išskirtinumas – pozityvumas, kurį sukurs patys vartotojai.

Marius: Kas per sistema yra Frype.lt Pasas? Kur dar ją galima naudotis?

Vytautas: Frype pasas – tai galimybė prisijunti prie kitų didelių atskirų sistemų ir projektų, autorizuotų frype/draugiem, (jau dabar gali prisijungti su savuoju frype.lt login/pass www.draugiem.lv/games/). Greitu laiku panašūs projektai pasieks ir mus visus gimtaja kalba.

Marius: Ačiū, Vytautai, už atsakymus.

Paklaustas apie uždarbio iš reklamos planus, p. Vytautas buvo gana mįslingas ir pažadėjo siurprizų. Kol kas portalas turi tik paprastą kontekstinę Google Adwords reklamą ir reklaminius skydelius. Akivaizdu, kad siurprizų bus, kadangi Klausimelis.lt turi labai gerą palaikymą iš 3-čio pagal lankomumą (1 – one.lt, 2 – klase.lt) socialinio tinkle Lietuvoje Frype.lt. Bus labai įdomu stebėti lietuviškąjį internetą ir konkurentų Gerasklausimas.lt veiksmus, kurie jau pradėjo tobulinti bendruomeniškumo funkcijas.

Patarimų portalas yra labai artimas Klausimų-Atsakymų portalui, tačiau jo paskirtis yra ne surinkti kelis išsamius paaiškinimus į vartotojo užduotą klausimą, bet pateikti kuo išsamesnį straipsnį, kuris aiškina procesą nuo… iki. Jei esate girdėję tokius vardus kaip eHow, HowStuffWorks, wikiHow ir t.t., suprasite apie ką eina kalba. Pasidomėjau, kokia situacija su tokiais portalais Lietuvoje.

Nieko gero, nes patarimai dar neišlindo iš gausybės lietuviškų forumų forumėlių, kuriuose be tikslios paieškos nieko nepavyksta rasti. Antrosios karto žiniatinklis yra kuriamas pačių vartotojų, bet Lietuvoje tokį produktą rasti sunku. Nesakau, kad visiškai nieko neturime. Turime kažką panašaus, bet vartotojams patiems rašyti patarimus dar neleidžiame. Taigi, dar viena internetinio verslo niša neišnaudota…

Pasižiūrėkime, kokius resursus vis dėlto turime.

o-kaip.lt – straipsnių rinkinėlis, kuris tarnauja labiau ne vartotojui, bet jį kūrusiai SEO paslaugomis užsiimančiai kompanijai. Logiškai ir tvarkingai sudėliotos kategorijos.

eGuru.lt – patarimai įvairiomis temomis pateikiami ne straipsnių pavidalu, o trumpais video filmukais. Ne veltui sakoma, kad geriau 1 kartą pamatyti, nei 10 kartų perskaityti. Filmukai nufilmuoti su savo srities profesionalais.

Studijuok.lt – vaizdo ir flash filmukų formatu pateikiamos įvairios pamokos kaip naudotis kompiuteriu ir tam tikromis programomis, sportuoti, gaminti maistą ir t.t. Tai bandymas sukurti lietuvišką virtualų universitetą.

Nė viename iš šių portaliukų nėra aiškiai parodyta, ar galima pačiam vartotojui parengti savo patarimų straipsnį ar vaizdo medžiagą. Kol kas ją ruošia puslapių administratoriai ir bando išgyventi iš gan gausios reklamos, užuot davę galimybę patiems vartotojams pateikti patarimus, o bendruomenei – pabalsuoti ir išrinkti geriausius ir patikimiausius rašinius ar vaizdelius. Technologinė bazė jau yra straipsnių kataloguose ir klausimų-atsakymų portaluose, belieka tik sukurti produktą ir jis konkuruos su supermamos.lt gana sėkmingai.

Prieš išvardinant juos mano pradėtu stiliumi, būtina dar šiek tiek paaiškinti, kas yra socialinis tinklas ir kuo jis skiriasi nuo pažinčių portalo, kurie Lietuvoje yra labai populiarūs. Socialiniame tinkle pagrindinė informacija yra vartotojo veiksmai – ką parašė, kokia jo nuotaika, su kuo pradėjo draugauti, kokią nuotrauką įkėlė, prie kokios bendruomenės prisijungė, ką pakomentavo ir t.t. Socialinis tinklas turi tikslą būtent per veiksmus atskleisti vartotojo aktyvumą ir socialumą. Veiksmai yra vieši, nebent vartotojas nustato privatumo lygius (rodyti visiems, draugams ar tik sau). Pažinčių svetainėje pagrindinė informacija yra vartotojo anketa – kelios nuotraukos, asmenybės aprašymas, video prisistatymas ir t.t. Čia pagrindinis tikslas yra asmeninis susirašinėjimas tarp žmonių tik jiems žinomomis temomis. Nepaisant to pažinčių svetainės suteikia galimybę ir asmeninei saviraiškai – rašyti tinklaraštį, dalyvauti diskusijose, burtis į bendraminčių klubus. Pagal tai skirsčiau Lietuvos socialinius tinklus. Jei būčiau rašęs anksčiau, šiame straipsnyje vieno iš čia paminėtų socialinių tinklų nebūtų

Taigi, ką turime Lietuvoje.

One.lt – jei ne sausio viduryje atsiradusi nauja funkcija, leidžianti rašyti asmenines žinutes ir stebėti draugų veiksmus, didžiausia Lietuvoje bendruomenė ir antras pagal lankomumą puslapis būtų minimas kaip pažinčių portalas. Dabar One.lt yra vienareikšmiškai didžiausias lietuviškas socialinis tinklas, tik labai daug paslaugų jame yra mokamos.

Frype.lt – dar visai neseniai buvęs didžiausias socialinis tinklas Frype.lt dabar turi taikstytis su antra vieta Lietuvoje (Latvijoje jiems sekasi geriau su portalu Draugiem.lv, kuris lenkia ir One.lv). Frype.lt be socialinių bendravimo funkcijų turi ir MySpace iškėlusią funkciją – muzikos grotuvą, kuriuo galima klausyti įvairiausių atlikėjų internetu. Tuo pačiu atlikėjai yra suinteresuoti kurti savo mini fan-klubus.

Klase.lt – klasiokams ir studijų draugams suburti skirtas socialinis tinklas yra trečias pagal dydį Lietuvoje. Čia esminė informacija sukasi aplink esamas ir buvusias klases, kurso grupes. Nepaisant klasės saitų, čia galima bendrauti ir su visiškai nesusijusiais žmonėmis tiesiogiai ar per Klubus – pagal pomėgius sukurtas vidines bendruomenes. Beje, čia yra ir galimybė susikurti savo bendrovės viešuosius puslapius (kaip Facebook Pages) skyrelyje „Svetainės“.

Junkis.lt – gana keistas socialinis tinklas, kuriame labai daug funkcijų, bet gana mažai dalyvių. Primena MySpace socialinį tinklą.

Pros.lt – profesinis socialinis tinklas, vienijantis įvairių sričių profesionalus – lietuviškoji LinkedIn kopija. Šis socialinis tinklas vis dar skinasi sau kelią, nes lietuviai profesionalai mieliau renkasi pasaulinį tinklą, negu vietinį, nors pastarajame yra ir įvairių specialybių grupės, forumai, darbo pasiūlymų skiltis, asmeninės žinutės ir t.t.

Zebra.lt Gyvenimai – Zebra.lt portalo dalis su socialiniams tinklams būdingomis funkcijos, bet liežuvis neapsiverčia šią sritį vadinti tikru socialiniu tinklu, nors turi ir mikro-tinklaraščių, tinklaraščių funkcijas, rodoma draugų veikla, suteikiama galimybė dalintis foto ir video informacija, dalyvauti įvairių pmėgių klubuose ir diskusijų forumuose. Kaip ir turėtų būti socialinis tinklas, bet tai yra tik dalis visos Zebra.lt bendruomenės, reiškia šio portalo pirminis tikslas yra informacija, o ne socialinis bendravimas tarp registruotų narių.

Tiek jau tų rimtų socialinių tinklų. Nenustebkite, kad tiek mažai, nes One.lt, Frype.lt ir Klase.lt yra tikri milžinai, kuriuose būti užsiregistravus turi būti visi Lietuvos internautai. Jei ką praleidau, tarkite žodį komentaruose. Užbėgu už akių kai kuriems siūlymams – Blake.lt, Vibe.lt yra mikro-tinklaraščiai (juos jau aprašiau); Pazintys.lt, Draugas.lt, Point.lt ir t.t. – pažinčių svetainės, kurias surinksiu artimiausioje ateityje.

O dabar rimtai. Pasiskųsti nekokybiškai atlikta paslauga, preke ar nesąžiningu darbdaviu – pilietinė kiekvieno žmogaus pareiga. Iš kur kitur galima sužinoti, kad darbdavys po 3 bandomųjų mėnesių prideda dar tris, ir taip bando nemokėti normalaus atlyginimo? Kas pasakys, ar iš laikraščio skelbimų pasamdytas santechnikas, baldų gamintojas ar plytelių klojėjas yra tikrai sąžiningas, ir, paėmęs avansą, nedings skradžiai? Skundų portaluose galima rasti tokios informacijos. Deja, kartais skundžiama be reikalo ir taip galinama žmogaus reputacija. Štai čia pasireiškia lietuvio nacionalinė savybė ir “kaimynskundžio” sugebėjimai. Pasakymas, kad šis žmogus dirba nesąžiningai be įrodymų ir situacijos paaiškinimų – nieko vertas. Gal kaip tik užsakovas kaltas, kad samdinys neišlaikęs pabėgo su jau sumokėtu avansu?.. Neturiu tikslo gilintis į niuansus, tačiau atrodo, kad lietuviai mėgsta pareikšti savo nuomonę apie žmones ir bendroves, su kuriais susidūrė gavo neigiamos patirties. Iš Web 2.0 bokštelio žiūrint – skundų portalai puikiai pritraukia vartotojų generuojamą turinį ir komentarus.

Pasižiūrėkime, kur Lietuvoje internete galima pasiskųsti.

Skundai.lt – didžiausias ir, atrodo, seniausias skundų portalas, kuris nereikalauja būti registruotu vartotoju, norint paskelbti skundą. Šis portalas turi dar ir kitą padalinį – skundus apie darbdavius, kur galima skųstis ne vien tik nepatikusiomis prekėmis ar pavieniais asmenimis, bet ir įmonėmis.

Skusk.lt – pagal kategorijas sugrupuoti skundai ir nusiskundimai. Prisijungimas reikalingas su e-pasas.lt sistema (ta pati yra ir Klase.lt). Yra nusiskundimų ir dėl šio puslapio turinio.

Apkalbos.lt – tai ne visiškas skundų portalas, tačiau panašu, kad kai kurie žmonės šį portalą būtent tam ir išnaudoja. Juk be įkalčių bet kuris skundas yra paprasčiausia nuomonė ar apkalba… Skirstymas į kategorijas bei atskyrimas pagal teigiamas ar neigiamas apkalbas gana patogus.

Vieninervai.lt – dar vienas bandymas leisti pasiskųsti apie viską. Skudai skirstomi į dvi grupes – įmonės ir fiziniai asmenys bei pareigūnai ir valdininkai. Registracija nereikalinga.

Skundai.org – gražaus antrosios kartos žiniatinklio stiliaus dizaino (didelės nuorodos ir mygtukai, ryškios spalvos) puslapis. Kategorijos tik kelios, bet pagrindinės – statybos, darbas, prekė, paskaugos. Registruotis irgi nereikia.

Skundai.eu – skundų portalas, kaip ir visi kiti, bet yra vienas skyrelis, kuris padaro šį portalą originalų. „Reagavimas“ skiltyje prašome pranešti, kai apskųstasis susitvarko ir išsiaiškina su skundiku, kad juoda dėmė nesidriektų visą laiką. Kiti skundų portalai tuo net nesirūpina, arba apie tai viešai niekur nekalba.

Skundai.co.uk – Didžiojoje Britanijoje gyvenančių lietuvių bendruomenės skundų portaliukas. Čia skundžiamasi tautiečiais ir anglais, bei jų teikiamomis paslaugomis, parduodamomis prekėmis, vadovaujamomis bendrovėmis. Norint paskelbti skundą, reikalinga registracija. Skundai išskirstyti pagal keliolika kategorijų. Taip pat daromi įmonių reitingai.

Jei kurią nors skundų tarnybą praleidau, netylėkite, priminkite. Įtrauksiu į esamą sąrašą, kad visi žinotų, kur galima pasiskųsti.

Aktyvūs socialinių tinklų vartotojai paprastai turi keletą vietų, kuriose dažnai kažką rašo, dalinasi, skaito RSS srautu ateinančias naujienas ir tinklaraščius. Visa  ši veikla gali būti automatiškai surenkama į vieną vietą, o tada nukreipiama pagal pageidavimą. Štai konkretus mano paties pavyzdys. Naudojuosi šiomis tarnybomis:

• Twitter ir Blake.lt
• Google Reader (RSS srautams skaityti)
• Digg, StumbleUpon ir Delicious užsienietiškoms nuorodoms dalintis
• YouTube
• Flickr
• Rašau tinklaraščius Wordpress.com, Blogger.com, Blogas.lt ir kitose blogofermose
• Socialiniais tinklais LinkedIn, Facebook, retai MySpace

Tokiomis pačiomis tarnybomis naudojasi gan nemažai žmonių, tad natūralu, kad yra poreikis surinkti visus veiksmus ir atnaujinimus iš šių tarnybų į vieną kanalą. Tai sėkmingai darau FriendFeed pagalba. Pasaulyje yra virš 30 lifestreaming tarnybų be FriendFeedo. Žinomiausios yra Tumblr (mini-tinklaraščių blogoferma su ribotomis importavimo galimybėmis – iki 5 RSS srautų ar Twitterio atnaujinimų), Jaiku, Plaxo, Socialthing!, Readr, neseniai apie uždarymą paskelbęs MyBlogLog ir t.t. Mano nuomone tobuliausias yra FriendFeed, kadangi turi keletą papildomų „auksinių“ funkcijų. Viena tokių – FriendFeed Facebook programa (application), leidžianti automatiškai publikuoti visus surinktus veiksmus į statuso srautą. Tokiu būdu galima visus savo Twitterio ar pageidaujamo RSS srautus iš karto nukreipti į savo asmeninį statusą.

Lietuvoje poreikis naudotis tokiais įrankiais yra labai nedidelis, todėl lietuviško asmeninių žinučių surinktuvo NĖRA.

Nepaisant to, kad nėra šių įrankių, vis tiek norėčiau juos apžvelgti. Pasižiūrėkime, ar apsimokėtų tokį sukurti lietuviškiems web 2.0 įrankiams. Viskas, ką galima gauti RSS srautu gali nesunkiai būti transluojama tokiu kanalu – tinklaraščiai, forumų vartotojų veiklos prenumeratos, komentarai, naujienos. Taip pat lietuviški čiulbesiai iš Blake.lt ir Vibe.lt. Prie lietuviškų socialinių tinklų žinučių tektų padirbėti, nes kol kas savo raštų RSS stebėti nelabai galima. Zynios.lt socialinių žymelių katalogas leidžia prenumeruoti kiekvieno vartotojo pasiūlytas nuorodas, tad visiškai nesunkiai galėtų būti integruotas net neįvedant vartotojo vardo ar slaptažodžio. Topix.lt tokios prenumeratos neturi, bet pasiūlytos nuorodos prieinamos viešai. Akivaizdu, kad vargo su abiem lietuviškų socialinių žymų tarnybomis nebūtų. Lietuviškuose video portaluose vartotojų profiliai ir jų veikla taip pat viešai prieinama, tad būtų galima traukti vaizdus kaip ir iš YouTube.

Kaip matome, tokio asmeninių žinučių surinktuvo įrankio atsiradimas būtų naudingas lietuviškiems portalams, nes taip juose talpinamas turinys išplistų už portalo ribų. Turbūt tai ir galėtų būti vienas iš tokio įrankio uždarbio šaltinių.

Nereiktų pamiršti, kad Google jau pradėjo dirbti su panašių įrankių žinučių indeksavimu (Live Search), taigi artimiausiu metu nebereikės keiktis radus 3 metų senumo informaciją pirmose pozicijose.

Rodos, pasiūliau idėją naujam verslui, kur oinigai gaunami beveik iš oro. Jei kas norėtų tuo užsiimti, pasikvieskite kaip nedidelį dalininką (10-20%) – padėsiu tokį įrankį populiarinti

Jei toks projektas jau yra, reiškia jis velniškai gerai paslėptas Vis tiek praneškite apie tokį, nes reikia liaudžiai žinoti bet kokią, kad ir apleistą iniciatyvą lifestreamingo linkme.

Ieškodamas jų susidūriau su nedidele problema (tiksliau – dilema) – kaip teisingai įvertinti forumą? Ar labai daug  registruotų vartotojų reiškia, kad forumas yra aktyvus? Ar daug parašytų žinučių gali apibūdinti forumą, kaip naudingai ir kokybiškai bediskutuojančių žmonių bendruomenę? Deja, tai geriausiai galėtų atsakyti senieji tų forumų dalyviai. O gal reiktų forumus matuoti pagal lankomumą ir peržiūrėtų puslapių skaičių? Deja, tai slapta informacija, o Alexa, Compete ar kitų sistemų (gaunami iš papildomai diegiamos naršyklės įrankinės – browser toolbar) viešai prieinami duomenys gana iškreipti Lietuviškų puslapių atžvilgiu. Kitas momentas – forumai pagal pomėgius kartais yra daug aktyvesni nei bendriniai. Šiame straipsnyje pabandysiu išvardinti TIK bendrinius.

Biteplius.lt – turbūt neapsiriksiu sakydamas, kad tai yra didžiausias ir aktyviausias Lietuvos forumas. Toks jis jau buvo prieš 5-8 metus (pradėjo veikti 2001-jų rudenį), tada dar vadinosi Banga.lt. Forumas priklauso mobilaus ryšio operatoriui „Bitė Lietuva“, bet nesiorientuoja vien tik į mobiliasias technologijas. Per beveik dešimtmetį forumas vienija labai įvairių pomėgių žmones. Šiuo metu rodo, kad yra daugiau nei 25,000 aktyvių (yra atskiras skyrelis neaktyviems nariams) narių. Iš viso parašyta virš 18 milijonų žinučių beveik pusėje milijono temų.

Supermama.lt Forumas – kitas aktyvus forumas, kuris jau keletas metų yra praradęs „tik merginoms“ ženklelį, nes čia galima diskutuoti ne vien tik vaikučių auginimo, ar vyro dresiravimo temomis, bet ir apie santechniką, namo statybas ir t.t. Posakis „Google žino viską“ kartais yra perfrazuojamas į „Supermamos žino viską…“. Forumo statistiniai duomenys rodo daugiau nei 120 tūkstančių registruotų vartotojų, kurie iki šiol parašė daugiau nei 10 milijonų žinučių.

Forum.lrytas.lt – vieno iš lankomiausių lietuviškų naujienų portalų turi ir savo forumą. Jis labai paprastas, kartais atrodo, kad patingėta prie jo padirbėti, bet aktyvumas yra gana didelis – 1,4 milijono žinučių, kurias surašė beveik 50 tūkstančių registruotų narių.

Diskusijos.lt – phpBB sistema sukurtas bendrinis forumas. Vidutinio dydžio, nes turi apie 60 tūkstančių narių kurie parašė tik kiek daugiau nei pusę milijono įrašų. Dauguma forumų pateikia vienu metu prisijungusių narių rekordą. Didieji forumai tokiu turi tūkstančiais, šis – tik apie 450, todėl narių ir sukurto turinio santykis gana neadekvatus.

Linksmas.net – vienas didžiausių Lietuvos forumų, bet ne vien tik juokeliais užsiėmęs, bet ir diskutuojantis rimtomis temomis. 32 tūkstančiai vartotojų čia prirašė 670 000 žinučių.

Chatas.lt – forumas kaip ir visi kiti phpBB forumai – melsvas, daug kategorijų, tačiau nemažai reklamos. 7000 narių prirašė 285 tūkstančius žinučių.
Diskutuok.lt – paprastas vBulletin sistema sukurtas forumas su 11,5 tūkstančio registruotų vartotojų, kurie prirašė apie 100 tūkstančių žinučių.

Zebra.lt Forumas – dar vienas forumas, prisiglaudęs po žinomo portalo sparneliu. Zebra.lt vartotojai mėgaujasi „užsiėmusiu“ forumu su 185 tūkstančiais žinučių, kurias parašė daugiau nei 11 tūkstančių registruotų vartotojų.

Forumas.Draugas.lt – vienam iš populiariausių pažinčių portalų priklausantis forumas. Deja, nepavyko rasti statistinių duomenų, bet pagal prisijungusių vienu metu žmonių ir žinučių skaičių darau išvadą, kad nėra labai aktyvus.

Snekam.lt –paprastas forumiukas su 2,6 tūkstančio narių, kurie prirašė apie 140 tūkstančių diskusijų įrašų.

Plepek.com – dar vienas bendrinis diskusijų forumas, sukurtas „ant“ phpBB platformos. 78 tūkstančiai įrašų, kuriuos sugeneravo 7 su puse tūkstančio vartotojų. Gana maža bendruomenė…

Laikas.lt Forumas – laisvalaikio informacijai skirtas portalas turi savo forumą su 2,5 tūkstančio narių. Jų aktyvumas stebina – 120 tūkstančių žinučių.

forum.delfi.lt – jei LRytas.lt turi vieną didesnių forumų Lietuvoje, tai didžiausias ir lankomiausias portalas savo forumu visiškai nesididžiuoja. Nėra kuo čia didžiuotis 10 tūkstančių žinučių, kurias parašė 2000 narių. Į šį sąrašą šis forumas papuolė vien dėl to, kad vardas garsus, nes trčdalis lietuviškų forumų gali nesunkiai pasigirti tokiais pat skaičiauis ir nebūdami po DELFI sparneliu.

Klase.lt Forumas – neradau statistinių duomenų apie forumo aktyvumą, tad šį forumą miniu sąrašo gale. Forumas turi rimtų trūkumų. Vienas jų – navigacija tarp sub-kategorijų, kurių aktyvumas yra matomos tik įėjus į Kategorijos puslapį. Jei esate Klase.lt narys atskiros registracijos nebereikia.

Neabejoju, kad yra dar ne vienas aktyvus bendrinis forumas. Prašau duokite apie tokius žinoti. Atminkite, kad forumas turi būti bendrinis, o ne skirtas tam tikriems pomėgiams, pavyzdžiui kompiuterinių žaidimų mėgėjų forumas ar automobilio markės gerbėjų forumas.