Lietuvoje startupų judėjimas labai aktyvus – vykdomi įvairūs renginiai, kurių metu jaunieji verslininkai semiasi patirties, mokosi vystyti verslą. Teoriškai viskas čia gražu, bet praktika yra kiek kitokia. Žlunga labai daug startupų po to, kai baigiasi investuotojų pinigai ar motyvacija.

Su pinigais reikalus galima išspręsti gana nesunkiai. Aktyvus darbas, pažintys ir genialios idėjos – investuotojai linkę duoti pinigų. Ką daryti, kai baigiasi motyvacija? Čia labai sudėtinga situacija, nes paprastai jauniesiems startaperiams reikia atlaikyti aplinkinių spaudimą ir nuolatinį priminimą apie bankrotą. Kai trūksta motyvacijos, tokie aplinkinių pasisakymai, kaip „ar aš tau nesakiau, kad taip bus?..“ dar labiau kerta per kojas. Lietuviai – pikti žmonės. Jie nepraleis progos šalia gero įžvelgti ir bloga, todėl startuperiams reikia moralinės pagalbos.

Du vaikinukai Sergejus ir Jegoras nusprendė padėti visiems startuperiams. Ne asmeniškai, o bendrai. Jie pradėjo rašyti blogą kaip pradėti verslą. Tai nėra paprastas blogas apie dar vieną sėkmės istoriją. Vaikinukai dirba su el. parduotuve, kuri yra gana specifinė – vyriški papuošalai. Asortimentas nėra labai didelis, o rinka Lietuvoje taip pat ne tokia, kaip moteriškų aksesuarų, todėl sėkmingai dirbti reikia įdėti daug triūso. Apie savo patirtį ir pasakoja du jauni vilniečiai savo tinklaraštyje.

Paklausiau Sergejaus, ko jis siekia šiuo blogu. Atsakymas nustebino. Jis sakė, kad nori padėti kitiems pradedantiesiems verslininkams neprarasti tikėjimo savo darbu ir projektu ir nenuleisti rankų sunkiu momentu. Iš tikrųjų, bendraminčių palaikymas, patarimai ir konkretūs verslo vystymo momentai padeda. VerslasKitaip.lt blogas susilaukė nemažai dėmesio. Tikėsimės, kad jis jo nepraras ir toliau, o vaikinai neišsikvėps. Niekas juk nekalba, kaip pradėti verslą taip atvirai, su konkrečiais skaičiais apie atlyginimus ir apyvartas. O jei ir kalba, tai būna uždaruose susitikimuose, o ne viešumoje.

Vaikinai daro nemažai video. Man, kaip interneto turinio rinkodaros specialistui, tai ypač patinka, nes tokių video galėtų būti 10 kartų daugiau. Pasižiūrėjus tokių entuziastingų video, liūdnos mintys apie verslo perspektyvas šiek tiek išsisklaido.

Štai, pasižiūrėkite jų pristatymą:

Pasidalinčiau ir aš savo patirtimi, tik savęs startupu nelaikau – investicijų mano verslui (turiu omenyje Rasytojas.lt agentūrą) nereikėjo – viską dariau iš savo pelno, todėl startupų modelių netaikau. Gal kada ateityje ir padarysiu panašių video seriją

Startuperiai, nepraraskite tikėjimo savo produktu ir vilties, kad jis bus kažkam reikalingas, išskyrus jus. Projektas gali keistis eigoje, o jūs netyčia galite atsidurti ant aukso skrynios, tiesa, jos raktelio reiks paieškoti…

Problema

Kai dalyvaujate tam tikruose renginiuose, kur gauti kelių fotografų padarytas nuotraukas, kuriose esate matomi? Fotografų juk nepažįstate… Kiek tokios nuotraukos gali kainuoti?

Dabar problema išsprendžiama labai paprastai. Sporto fotografai gali fotografuoti ne tik rungtynes, bet ir jose siaučiančius sirgalius. Jiems po varžybų reikės užeiti į Photo1Moment.com ir pasižiūrėti, ar fotografas sudėjo savo nuotraukas iš renginio. Jei sudėjo ir jose esate, tada galite su juo susisiekti ir nuotrauką užsisakyti. Jei nuotrauka reikalinga tik Facebookui, greičiausiai ją galima gauti ir nemokamai.

Tas pats galioja ne tik sporto renginių dalyviams, bet ir visų viešų ir asmeninių renginių dalyviams. Štai pavyzdžiui, vyksta įmonės vakarėlis, kuriame dalyvauja ne tik įmonės darbuotojai, bet ir svečiai, atsitiktiniai žmonės. Jei darbuotojai pasidalins nuotraukomis tarpusavyje, tai „pašaliniams“ nėra jokių šansų jų gauti… Su tokia interneto paslauga ši problema greitai išsprendžiama ir visi gali užsisakyti savo nuotraukas.

Kokia nauda fotografams dėti renginių fotografijas? Labai paprasta – jie uždirbs papildomai už kiekvieną užsakytą nuotrauką.

Pasikeitęs vartojimo būdas

Darželinukų tėveliai puikiai žino tą chaosą po kiekvienų Kalėdų, kai atspausdinamos mažos nuotraukos su numerėliai, tada reikia juos užsirašyti, o kiekvienos nuotraukos padarymas kainuoja mažiausiai 5 litai. Jei užsakomos 2-5 nuotraukos, susidaro nebloga suma, juo labiau, kad tokių fotosesijų per metus daromos bent 3-5. Deja, skaitmeniniu formatu nuotraukų ne visada išeina užsakyti, nes tėveliai dažniausiai nedalyvauja fotosesijose ir su fotografu susitarti negali.

Vestuvių dalyviai taip pat patiria sunkumų, nes ne visi vestuvininkai naudojasi debesies talpyklomis (OneDrive, Dropbox ir t.t.), kuriose sudeda savo vestuvių nuotraukas ne tik iš fotografo, bet ir visų giminaičių su „muilinėmis“, kurie fotografavo visus ir visokiomis pozomis. Kartais vestuvių fotografijas dalyviai gauna praėjus metams ir daugiau laiko. Tai nepatogu!

Photo1Moment siūlomas nuotraukų platinimo būdas yra patogus visiems – tiek darželiams, tiek vestuvininkams, tiek sporto renginių žiūrovams, tiek įmonių vakarėlių dalyviams – kiek ir kokių nuotraukų nori, tiek ir užsisakai internetu. Tai patogiau ir greičiau, o svarbiausia sutaupo laiko. Dėl pinigų neaišku, nes fotografas gali paprašyti po litą už nuotrauką. Kol kas ten esančios nuotraukos daugiausiai yra nemokamos, tačiau fotografija yra verslas, tad tikrai neilgam…

Kitas momentas – pagalba samdant fotografus. Čia pateikiami daugybės fotografų kontaktai, nuorodos į jų darbus, tad galima nesunkiai išsirinkti, kas fotografuos jūsų renginį.

Tikimės, kad šiam startupui seksis neblogai ir šis nuotraukų užsakymo būdas sparčiai populiarės.

Kodėl Web 2.0 „atvėso“? Juk buvo tokia karšta naujiena! Vartotojai kuriantys savo turinį ir juo besidalinantys visur su visais kažkada buvo tikra sensacija. Dabar šis reiškinys žavi ne taip smarkiai. Kodėl?

Pabandysiu čia pasvarstyti apie kelias priežastis.

1 priežastis. Informacinis šiukšlynas. Prieš 10 metų viskas visiems buvo aišku, iš kur atsiranda informacija internete – ją parašo Delfi.lt, remdamasi BNS ar Reuters pranešimais, taip pat sukuria profesionalūs žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, savo srities specialistai. Per pastaruosius metus informaciją kūrė visi, kas tik norėjo – mokinukai rašė savo eilėraščius, žurnalistai – tam tikrų prekių naudojimosi instrukcijas, rašytojai – straipsnius apie kažką, o kartu ir apie nieką – svarbu, kad būtų raktinis žodis. Paprasti žmonės rašė ir teberašo Facebooke, kaip jiems pikta dėl vieno ar kito dalyko, ar kaip linksma. Visa tai susilieja į vieną didelę informacijos krūvą. Tiems, kam ta krūva gaišina laiką, trukdo dirbti, mokytis ir gyventi, stengiasi kažkaip atitolti nuo tos informacijos arba ieško būdų, kaip atrinkti pelus nuo grūdų.

2 priežastis. Google ir SEO. Google pasišovė būti tuo Wall-e tipo robotuku, kuris surenka šiukšlytes, išrenka, kas gali būti naudinga, o visa kita sukrauna į krūvą tvarkingais kubeliais toliau už miesto. Tuo tarpu dalis SEO besidominčių žmonių ir toliau internetą šiukšlina. Taigi, vyksta nuolatinė konfrontacija. Tie, kas geriau supranta SEO esmę ir reikalingumą jau dabar gali pasakyti, kad šiukšlinimo era baigėsi ir reikalingas tik profesionaliai paruoštas turinys. Pala pala, grįžtam dešimtmečiu atgal, kai būtent taip jis ir buvo ruošiamas?.. SEO paslaugas teikiančios įmonės Lietuvoje vis dar pasikliauna lietuvių kalbos sudėtingumu, nes Google niekaip negali jos perprasti. Neaišku tik kiek ilgai ši situacija tęsis. Bet kuriuo atveju pastebimas akivaizdus kokybiškos informacijos poreikis internete, kuris jau 2014 metais turėtų susilyginti su nekokybiškos, o vėliau ją ir persverti.

3 priežastis. Mobilusis internetas. WAP puslapiai, mobiliosios dienraščių versijos eina užmarštin kur kas greičiau nei pats antros kartos žiniatinklis, nes jos susijusios tiesiogiai su technologijų pažanga. O pažanga ant 2014 metų slenksčio yra tokia – 6,4 colio išmaniojo telefono (Sony Xperia) ekranas labai nedaug skiriasi nuo 8 colių planšetinio kompiuterio ekrano, kuris, savo ruoštu, nedaug skiriasi nuo 10 colių nešiojamojo kompiuterio ekrano. Visų trijų prietaisų galingumas yra gana panašus, todėl čia varžosi ne geležis o funkcionalumas bei programinė įranga. Android, iOS, ir Win8 raikosi savo rinkos pyrago gabalus dėl to, kad pasiūlo vartotojams patogesnes sąsajas, o taip pat ir programėles, kurios beveik visos naudoja interneto ryšį. Taip vartotojas gauna visą reikalingą informaciją internetu naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais. Jis nenori peržiūrinėti šimtų puslapių, nes tai kainuoja pinigus, ne tik gaištamas laikas. Jis nori gauti kokybišką turinį iš karto. Tą padaryti jam padeda specialios programėlės ir Google, kuris daro viską, kad šiukšlės į išmanųjį įrenginį „prasibrautų“ kaip įmanoma rečiau. Tiesa, socialinių tinklų turinys yra labai laukiamas ir skatinamas.

4 priežastis. Mokymosi įgūdžiai. Prieš 10 metų 2004 daugeliui studentų reikėjo skaityti tik knygas, nes internete patikimos lietuviškos informacijos nebuvo. Dabar jos yra net per daug, tačiau jos patikimumu abejojama. Mokytojai ir dėstytojai kartais skeptiškai atsiliepia ir apie pagrindinį žinių šaltinį – Vikipediją, nes ji neperteikia studijoms reikalingo informacijos vertinimo. Vėl grįžtame prie to paties taško – Web 2.0 trukdo mokslams daugiau, nei padeda, nors turėtų būti atvirkščiai. Tiesa, bendradarbystės (co-working) samprata čia veikia puikiai ,nes dabar studentai mokytis gali per atstumą, net darbus rašyti gali vienu metu keli žmonės (per Google Docs, pavyzdžiui). Tiesa, šis būdas dar Lietuvoje nėra populiarus.

Atsiranda nauja priklausomybės rūšis - socialiniams tinklams.

5 priežastis. Socialiniai tinklai. 2004 metais atsirado Facebookas. Dabar jame daugiau nei milijardas žmonių dalinasi savo patirtimi, mintimis, nuotraukomis, skaitomais straipsniais spaudoje. Virtualus bendruomeniškumas jau dabar nusako, kokią informaciją matome ant savo sienos. Tai reiškia, kad matome ne viską, ką parašo mūsų draugai, bet tik dalį informacijos, kuri turėtų būti mums naudinga. Tai vadinama EdgeRank – Facebooko sistema, nustatanti, kam ir ką rodyti „ant sienos“. Šios sistemos pagrindas yra mūsų pačių elgsena ir jos analizė. Taip, mus seka, daro apie mus išvadas ir atitinkamai pateikia informaciją. Tai šiek tiek prieštarauja antrosios kartos žiniatinklio principams, kur visi laisvai galime kurti ir dalintis turiniu. Socialiniams tinklams į mūsų laisves ir teises yra šiek tiek „nusišvilpt“, todėl ateityje nesimato rimtesnių pokyčių vartotojų naudai.

Kas toliau? Kas po Web 2.0? 

Toliau pereinamasis mobiliųjų įrenginių tobulinimo laikotarpis ir suderinamumas su kitais daiktais, prie kurių visada galima priklijuoti ekraną. Kad ir lenktą 90 laipsnių kampu, kaip tai įrodė LG. Taip dabar ekranai atsiranda ant laikrodžių, sukurtas žiedas, kuris rodo, kas skambina ir juo galima atsiliepti, šaldytuvas, automatiškai užsakantis pieno jau nebe naujiena. Automobilių gamintojai jau vadina save ne mašinų, o technologijų pardavėjais, nes automobiliai prikišti tiek programų ir kompiuterių, kad net baisu pagalvoti… Visa tai rodo, kad einame link naujos eros – Internet of Things – daiktų internetas. Esmė paprasta – norimą informaciją galime gauti ne tik telefonu ir kompiuteriu, bet ir šaldytuve, automobilyje, miegamajame per televizorių, iš savo laikrodžio, jau nekalbant apie stalą su specialiu ekranu, kuriame viskas valdoma pirštų prisilietimu ir perbraukimu. Tai ne mokslinė fantastika – visa tai jau turime, tik kai kurių technologijų kaina dar labai didelė. Praeis pora metų ir kaina sumažės. Klausimas tik ar tada sumažės vartotojų mėgėjiškai sukurtos informacijos, kuria norėsime pasidalinti su visais, iš įrenginio į įrenginį.

TOP5-kai yra populiarūs visose srityse. Tai geros antraštės pavyzdys, kurį teks sužaloti… Pristatau lietuviškų bloginimo platformų TOP4-tuką.

Blog.lrytas.lt – vienas iš geriausių ir profesionaliai prižiūrimų platformų lietuvoje, kur galima gauti iš tikrųjų gerą blogą, kuris bus gerai randamas paieškoje, gaus skaitytojų ir bus viskas čia gerai, ar net labai gerai. Galima net savo domeną pasijungti su administratoriaus pagalba. Puikus įrankis visiems, kas nori rašyti savo tinklaraštį. NEMODERUOJAMAS.

Blogr.lt – Kita gera bloginimo platforma su itin mažai reklamos. Gausu įskiepių, tiesa, šiek tiek mažai dizaino šablonų, tačiau iš esmės viskas jame primena seną gerą WordPress sistemą. MODERUOJAMAS (spaminiai ir SEO blogai trinami).

Blogas.lt – sena platforma, kuriai verkiant reikia atsinaujinimo. Dažnai lūžinėja ir trūkčioja, nors reklamos apkrovė tiek, kad beveik neįmanoma paskaityti, kas ką rašo. Didžiausias Lietuvoje. NEMODERUOJAMAS

Popo.lt – rinktinių blogerių Meka, kur renkasi skaitomiausi Lietuvos blogeriai ir ten kartais įmeta savo šedevrų, sulaukiančių tūkstančius peržiūrų ir komentarų. Laukiami tik turintys, ką pasakyti, o ne tik norintys pristatyti savo katytę…

Labai norėjau į 5 vietą dėti Kauno.diena.lt/blogas, tačiau jis neveikia ir nežinia, kada veiks. Rašo, kad atnaujinimo darbai vyksta. Neaišku, kada jie baigsis, bet akivaizdu, kad sunkiai tas spamas valosi…

Pasaulinės blogų uždarymo ar pirkimo tendencijos pasiekė ir Lietuvą. 2013 metais buvo uždarytas Delfi.lt blogas, taip pat ir Diena.lt šeimos blogas. Taip Lietuvoje nebeliko tikrų blogosferų, nors vietų tinklaraščiams rašyti – apstu. Socialiniai tinklai ir forumai neriasi iš kailio siekdami, kad jų aktyvūs nariai rašytų tinklaraščius, tuo tarpu tikros blogosferos užsidarinėja, nes nemato perspektyvų gyvuoti, išleidžia daug resursų moderavimui ir techniniam palaikymui, o gal šiaip tingi kažką daryti įsikandę tą nuvalkiotą mintį, kad „blogai Lietuvoje mirė…“ Liūdna ir graudu.

Tiesa, nepaminėjau dar dviejų mobiliųjų blogų Blo.lt ir XtGem.com, tačiau jų ilgamečiu gyvavimu labai abejoju – pasižiūrėkite į WordPress technines galimybes, Tumblr aplikacijas, ir suprasite, kad netrukus visi rimtieji tinklaraščių rinkos žaidėjai privalės palaikyti rašymo funkcijas mobiliaisiais įrenginiais ir planšetiniais kompiuteriais.

Esu lietuviško verslo atstovas, todėl labai norėčiau turėti galimybę savo įmonės informaciją patalpinti lietuviškame tinklaraštyje, o ne pasauliniame bloge, kur mano įrašas pasimes tarp kitų 10 tūkstančių įrašų, parašytų tą pačią valandą. Deja, pasirinkimas žiauriai mažas. Blogiausia tai, kad jis net nesiruošia padidėti, nors tam sąlygos sudarytos puikios – Google aiškiai pasakė, kad bus vertinamas tik kokybiškas turinys, kurį inicijuoja verslas. Belieka tik jį paruošti ir pradėti sklaidą… 4 lietuviškose blogofermose.

Valgo.me yra receptų ir maisto ruošimo blogų agregatorius. Jo tikslas – surinkti visus tinklaraščių įrašus apie maistą, jo gamybą, receptus. Ši sritis blogosferoje klesti visame pasaulyje, kartu su IT, mamų ir madų tinklaraščiais. Tai ne pirmas toks agregatorius. Yra ir kitas – Skoniublogas.lt.

Bet kuriuo atveju, tai sveikintina asmeninė inciatyvą, kurią sukūrė mėgstantis gaminti žmogus.

Šio projekto tikslas, anot autoriaus, suburti visus rašančius apie maistą į vieną vietą, po vienu stogu, taip pat suteikti jiems pagalbą reklamuojant savo projektus ir receptus.

Tikiuosi, kas šis projektas ilgai gyvuos ir neteks jo uždaryti netekus motyvacijos tęsti toliau.

Apie tai pranešė jo kūrėjas Arvydas Juškevičius savo Twitter paskyroje:

Pasak kūrėjo, jis nebeturi motyvacijos toliau tobulinti produktą, kurio populiarumas pastaraisiais metais sumažėjęs. Blogeriai.net buvo vienas iš pirmųjų lietuviškų tinklaraščių agregatorių nuo 2006 metų. Jame buvo skelbiami ir rūšiuojami tinklaraščiai iš daugiau nei 1000 lietuviškų blogų.

Šiuo metu bene vienintelis ir populiariausias blogų agregatorius Lietuvoje yra Poko.lt.

Vizitinės kortelės tapo šiuolaikinio verslo dalimi. Jos dalinamos šimtais, duodamos draugams, giminaičiams, verslo partneriams ir nepažįstamiesiems. Jas turėti gali bet kas, norintis viešai deklaruoti savo pomėgius, užsiėmimus. Didžioji dauguma žmonių įsivaizduoja, kad vizitinė kortelė yra reikalinga tik verslininkui, kuris turi taip reklamuoti savo verslą. Iš tikrųjų vizitines korteles spausdintis gali ir eiliniai žmonės, kurie bendrauja su daugybe žmonių ir nori tinkamai prisistatyti. Vietoj pareigų ir įmonės gali būti pomėgis. Pavyzdžiui, Vardenis Pavardenis, dviračių entuziastas, arba Vardenė Pavardenytė, keliautoja. Jau nekalbant apie pavienius verslininkus – kirpėjus, stilistus, masažuotojus, net rašytojus…

Kodėl šis startupas turi šansų išgyventi ir įsitvirtinti Lietuvos rinkoje? Dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, tokių produktų nėra daug. Antra priežastis – startupas sprendžia realias problemas ir siūlo greitą bei efektyvų būdą atsispausdinti įvairią reklaminę medžiagą.

Problema: Vizitinės kortelės, o taip pat ir firminiai vokai, blankai ar suvenyrai paprastai spausdinami gana ilgai. Prieš tai reikia, kad dizaineris sukurtų patį dizainą ir jį tinkamai paruoštų. Čia ir prasideda verslininkų vargai – kur rasti gerą dizainerį, kuris sugebės padaryti rimtą dizainą, kiek tokios paslaugos kainuoja? Ar sugebės dizaineris paruošti pagal spaustuvės keliamus reikalavimus? Kiek kartų spaustuvės gavo nekokybiškai paruoštus spaudos failus, o paskui turėjo ginčytis su galutiniais užsakovais dėl spaudos kokybės? Labai daug laiko ir jėgų sugaištama vizitinės kortelės ar voko dizaino ir spaudos derinimui.

Problemos sprendimas itin paprastas – vartotojas gali pats susimaketuoti dizainą įkėlęs logotipą ir pasirinkęs teksto šriftus. Tiesa, logotipas turi būti kokybiškas ir 300 dpi raiškos, o ne internete naudojamas paveikslėlis. Pasirenkamas dizainas iš kelių šablonų, taip pat yra galimybė atsispausdinti ant abiejų pusių. Taip pat galima rinktis ir vizitinę su apvalintais kampais.

Spausdinama skaitmenine spauda, tad procesas vyksta gana greitai. Susimaketuojama internete per 15-20 minučių, o spaudinys atspausdinamas paprastai per 2 darbo dienas. Atsiunčiamos vizitinės paštu, tad niekur nereikia važiuoti jų pasiimti. Toks operatyvumas pasitaiko retai kuriant ir spausdinant vizitines korteles nuo nulio. Įdomu tai, kad pagal pasirinktą vizitinės kortelės dizainą galima dar atsispausdinti ir firminį blanką, bei vokų. O tai jau pretenduoja į firminio stiliaus kūrimo paslaugą. Kainos? Gal kiek didesnės, nei nebrangiose spaustuvėse, tačiau turint omenyje, kad nereikia papildomai išlaidauti dizainui, išeina pigiau.

Įdomu tai, kad čia galima atsispausdinti ir plastikines vizitines korteles, taip pat susimaketuoti puodelius, raktų pakabukus ir net rašiklius.

Projektas yra naujas, tad nenuostabu, kad dizaino šablonų nėra labai daug. Bet pasirinkti gana įdomiai atrodančias vizitines korteles galima.

Išbandykite – nereikalinga jokia registracija.

Projektas dar labai jaunas, tad jo galimybės yra didžiulės. Kitas žingsnis gali būti ir skaitmeninė skrajučių spauda. Bent jau to man norėtųsi… Aišku, dizaino galimybės ribotos, tačiau norintiems tik paprastai pristatyti savo prekės ženklą, tokio internetinio įrankio visai pakanka.

Vienas pažįstamas kažkada rašė, kad startupas būtinai turi būti globalus ir neapsiriboti viena rinka. Akivaizdu, kad SpaudosVartai.lt eis į užsienio rinkas. Lietuva turi labai gerą spaustuvių rinką, kuri užsieniečius itin domina, nes pas mus spauda kainuoja kur kas pigiau, nei kitose Vakarų Europos valstybėse. Belieka tik ištobulinti dizaino įrankį ir pirmyn į plačiuosius vandenis.

Naujas startupas Vilniuje – Anti-cafe, įsikūrusi Gedimino pr. 46.

Pagalvosite, kad tai kavinė su skambiu pavadinimu. Šiaip Anti senovės graikų kalba reiškia Prieš. Su šiuo priešdėliu sudarinėjami tam tikri terminai reiškia „prieš kažką“, pavyzdžiui antialergenas, antiterorizmo būrys, anticiklonas ir t.t. Anti-cafe yra prieš kavines. Šiai įstaigai yra iš esmės nepriimtina kavinės koncepcija – lankytojai ateina, užsisako maisto ir gėrimų, pavalgo, tyliai ramiai pabendrauja ir išeina. Anti-kavinėje viskas kiek kitaip. Lankytojas ateina, vaišinasi nemokama kava ir arbata, su draugais sėdi kiek tik nori, bendrauja, žaidžia, gali įtraukti ir kitus lankytojus. Valgo tik atsineštą maistą, nes Anti-cafe maitinimo paslaugų neteikia, nors profesionalią virtuvę ir turi. Lankytojai atsineša savo gėrimus, tačiau negalima vartoti alkoholinių gėrimų ir kelti sąmyšio. Greičiausiai ši vieta nėra labai tinkama krepšinio varžyboms žiūrėti, nes be alaus lietuviai to daryti paprasčiausiai nemoka…

Anti-kavinė yra vieta ne pavalgyti, o pabendrauti ir praleisti laisvalaikį su draugais, padirbėti, pristatyti savo idėjas ir veiklą. Galima nesunkiai pasikviesti 5 draugus ir jiems padaryti nedidelę prezentaciją, padiskutuoti, pristatyti savo verslo idėjas. Taip pat galima tiesiog pažaisti stalo žaidimus – Alias, Monopolį, Mafiją, kortų  (pokerio iš pinigų žaisti negalima dėl azartinių lošimų apribojimų) žaidimus ir t.t.

Anti-kavinės idėja atėjo iš Sankt Peterburgo Rusijoje, kur atidaryta keletas tokių įstaigų. Labai tikėtina, kad tokia idėja prigis ir Lietuvoje, nes jau yra pavyzdžių, kai po vienu stogu sutelpa laisvai samdomi darbuotojai. HUB Vilnius nėra Anti-cafe konkurentas, nes jų paskirtis kita. HUBe renkasi daugiau darbo ir verslo kontaktų ištroškę žmonės, o Anti-cafe laukiami pramogauti ir bendrauti norintys lankytojai.

Iš karto paklausite, iš kur bus uždirbami pinigai, jei kava, arbata ir Wi-Fi internetas – nemokami? Pinigai yra už buvimą Anti-kavinėje. Imamas pirmos valandos fiksuotas mokestis, o toliau po 10 centų už minutę. Čia kaip interneto kavinėje – valanda – 6 litai Tik kava ir arbata dar įskaičiuota (neriboti kiekiai).

Anti-cafe durys atviros nuo 11 ryto iki 11 vakaro be išeiginių. Užsukite, kai eisite pro šalį ir pakabinkite ten savo asmeninį skelbimą, ant didžiulės skelbimų lentos. Asmeninio skelbimo turinys gali būti net ir intymus… Intymumas juk irgi savotiškas laisvalaikis!

Norėčiau pristatyti startupą, kuris turi visus tris principus, o ypač svarbus yra trečiasis – keisti mąstymą.

Nekilnojamo turto vertinimo įrankis uNTu.lt veikia jau kuris laikas, tačiau apie jį kūrėjai garsiai nekalba. Jie nedalyvauja gausiuose startupų renginiuose, nepitchina investuotojams, nes tai užima laiko, kurio jie paprasčiausiai neturi.

uNTu.lt yra nemokamas įrankis įvertinti savo butą Vilniuje. Prisijungus įvedami tikslūs duomenys apie butą, nurodom, kokia apdaila, kokia buto padėtis ir kiti požymiai. Tada butas yra įvertinamas automatiškai. Jei butas yra senos statybos, vertinimas gali kiek užtrukti, nes automatiniu būdu vertinimą padaryti sunku, tai daro specialiai pasamdytas vertintojas. Kol kas galima įvertinti tik Vilniuje esančius butus. uNTu.lt kūrėjau jau dirba su funkcija įvertinti ir privačius namus. Kaip nustatoma kaina? „Registrų centras“ turi duomenis apie butus, jų kvadratūrą ir paskutinius sandorius. Dėl to galima tiksliai įvertinti buto vertę. Pagal kaimynystėje parduotų butų tendencijas ir kainų augimą/kritimą galima dar tiksliau įvertinti, kiek butas kainuoja.

Šis įrankis yra nemokamas. Nėra apribojimų, kiek butų galima įvesti. Tai reiškia, kad galima pasitikrinti ne tik savo buto vertę, bet ir norimo įsigyti buto preliminarią kainą. Viskas veikia labai paprastai. Norintis įsigyti būstą susiranda norimą butą, kurio skelbimą randą viename iš daugybės NT skelbimų portalų. Dažniausiai ten būna nurodyta norima kaina. Ne paslaptis, kad perkant būstą nusiderama iki 20% nuo skelbiamos kainos. Bet reikia įsitikinti, ar kaina užkelta ne per daug. Taip norimas įsigyti butas įvedamas į uNTu.lt ir per dieną parodoma preliminari vertintojo kaina. Jei kažkas prašo 400 000 litų už 3 kambarių butą, o vertintojo kaina yra 250 000, reiškia pardavėjas nelabai gaudosi NT rinkoje arba nėra labai suinteresuotas butą parduoti. Preliminarus internetinis vertinimas gali būti gana svarus argumentas derybose perkant būstą.

Kaip šis įrankis keičia mąstymą? Galimybė sužinoti, kiek realiai vertas kaimyno būstas visiems duoda nemažai privalumų. Pardavėjas gali tiksliau suformuoti norimą kainą, o pirkėjas gali pasiremti preliminariu vertinimu derybose. Taip derybos vyksta ne emociniu pagrindu, o remiantis gana tiksliais skaičiais. Turint tokius įrankius keičiasi NT prekybos įpročiai bent jau Vilniuje. Tai svarbu, nes apgautų žmonių NT rinkoje yra labai daug, o šis įrankis padeda nebūti „išdurtiems“.

uNTu.lt apeliuoja ir į didelį lietuvio norą žinoti, koks turtingas yra kaimynas, nes tiesiogiai neklausiant galima sužinoti savo draugų, pažįstamų ir darbdavių NT kainą. Juk tai svarbus gyvenimo momentas! Ypač tiems, kas savo buto dar neturi

Asmeninis verslas pradedamas gana sunkiai. Dažnai paslaugos teikėjas (freelanceris arba laisvadarbis) nelabai žino, kas jo laukia, kaip susirasti daugiau klientų ir gauti pelningesnių užsakymų. Tokie puslapiai, kaip Versliukai.lt pačioje verslo pradžioje labai padeda.

Versliukai.lt veikimo principas – labai paprastas. Smulkusis verslininkas, dažniausiai pavienis paslaugos teikėjas, kuris pradeda savo verslą, gali nemokamai susikurti savo pristatomąjį puslapį ar keletą, jei teikia kelias kiek skirtingas paslaugas. Imkime konkretų pavyzdį. Jonas dirba plytelių klojėju. Jam gauti užsakymą yra keli keliai – per rekomendacijas, per skelbimus laikraštyje, pristatant savo paslaugas internete. Geriausias būdas yra per rekomendacijas, tačiau tokio kliento reikia laukti labai ilgai. Skelbimai laikraštyje ir internetu? Labai sunkus būdas susirasti klientūrą, nes čia reikia ir sėkmės. Interneto prisistatymas yra vienas iš geresnių būdų, nes dabar paslaugos teikėjai ieškomi internetu labai dažnai. Ką daryti, kai savo puslapio nemoki ir negali susikurti? Lieka burtis į bendraminčių bendruomenę ir bandyti apie savo paslaugas paskelbti ten. Taigi Jonas užsiregistruoja Plytelių klojimo kategorijoje Versliukai.lt ir pateikia savo nuotrauką, kontaktinį telefoną ir trumpai pristato, kaip dirba. Taip pat gali įkelti keletą nuotraukų su darbų pavyzdžiais. Taip jis susikuria savo pristatomąjį puslapį ir jį gali reklamuoti. Jokios asmeninės svetainės kurti jam nereikia. Tai užima vos 10 minučių ir visiškai nieko nekainuoja.

Versliukai.lt yra smulkiųjų verslininkų bendruomenė, kurios tikslas – padėti susirasti klientų ir užsakymų paskelbiant kaip įmanoma tikslesnę informaciją apie savo paslaugas. Ši bendruomenė vienija tik smulkiuosius verslininkus, dirbančius sau arba mažose įmonėse.

Teikiama nauda yra gana didelė – tai puikus portalas verslui, ieškančiam pavienio laisvadarbio ir specialisto tai tikrai užduočiai atlikti. Taip pat ir žmonės gali susirasti, kas jiems nukirps plaukus, pasiūs paltą, išdažys koridorių ar nufotografuos šeimos šventę.

Versliukai.lt yra antrosios kartos žiniatinklio (Web 2.0) principu veikiantis paslaugų reklamos puslapis, kuriame turiniu rūpinasi patys vartotojai visiškai nemokamai.

Jei esate smulkusis verslininkas, ir ieškote, kur nemokamai pasireklamuoti, šis puslapis yra teisingiausia vieta. Lietuvoje tokių puslapių nėra daug, tad reikia pasinaudoti proga, kol puslapiu dar kas nors intensyviai rūpinasi. Ateityje puslapis tik augs – patikino Versliukai.lt projekto vadovas Daumantas Kirkutis, kuris entuziastingai vysto šį projektą.

P.S. Asmeninė patirtis. Pats esu šiame puslapyje užsiregistravęs ir jau sulaukiau keleto pasiteiravimų iš ten. Puslapiu naudotis labai paprasta, be to jame tiksliai išvardintos paslaugos, taip potencialus klientas gali lengviau susirasti. Rekomenduoju asmeniškai.