Monika Balkevičiūtė, žurnalas “Fortūna Privata”

Be kompiuterio šiandien nei dienos neišsiverstų daugelio įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai ir darbuotojai. Tačiau ar nors kartą susimąstėte, kodėl dirbate būtent su tokiomis kompiuterinėmis programomis, o ne su kitokiomis? Kiek už jas reikia mokėti? Ir kiek ta programinė įranga iš tiesų verta?

Apie operacinę sistemą „Linux“, kaip alternatyvą plačiai išplitusioms „Microsoft Windows XP“ ar „Microsoft Office“, kalbamės su bendrovės „Infosaitas“ direktoriumi Kasparu Adomaičiu.

Sunkmečio metu visi veržiasi diržus. Ar įmanoma sutaupyti įmonės administravimo kaštus, pakeičiant naudojamą programinę įrangą į pigesnę?
Kiekvieną kartą įsigijus kompiuterį, tenka investuoti į licenzijas, kurių kaina yra padiktuota monopolinės, todėl tikrai išpūstų kainų, rinkos. Kiek žinote operacinių sistemų gamintojų, išskyrus „Microsoft“?
Dirbant didesnėje įmonėje, kurioje yra daugiau darbo vietų, iškyla vis didesnis poreikis standartizuoti naudojamą programinę įrangą, nes keičiasi  „Microsoft Office“ versijos ir pan. Todėl tenka naudotis brangesnėmis licenzijavimo sutartimis. Tačiau to galima išvengti. Egzistuoja alternatyvos, parengtos plačiai išplitusios „Linux“ atviro kodo sistemos pagrindu. „Linux“ leidžia standartizuoti naudojamą įrangą, taip sutaupant administravimo kaštus.

Bet ar pigesnis variantas nebus prastesnis?
Aš pats naudoju kompiuterį su „Linux“ operacine sistema jau daugiau nei trejus metus. Stebėjau sistemų tobulėjimą, ir šiandien galiu drąsiai pasakyti – 90 proc. įmonės darbuotojų savo kasdienius darbus atliks visiškai taip pat sėkmingai arba dar geriau, naudodamiesi „Linux“.
Atviro kodo sistemų licenzijos leidžia naudotis programine įranga be mokesčio. Tačiau jos nėra “nemokamos” tikrąja to žodžio prasme. Kaip ir bet kurią kitą programinę įrangą, jas reikia paruošti, instaliuoti, konfigūruoti, padėti vartotojams jomis naudotis. Tačiau tai jau investicijos į įmonės IT departamentą ar IT specialistą, profesionalios IT bendrovės paslaugomis, o tai bet kuriuo atveju yra reikalinga.

Daugelis yra taip įpratę prie naudojamų kompiuterinių darbo įrankių, kad nenori nieko keisti.
Kompiuterių (kaip ir bet kurioje kitoje srityje) vartotojus galima skirstyti į nenuoramas, nuolat bandančius naujoves, ir tinginius, kurie yra savo įpročių vergai ir visaip stengiasi išvengti bet kokių pokyčių. O verslo bendrovėse ar valstybinėse įstaigose inovacijos ir jau veikiantys procesai turi būti gerai subalansuoti. Viena vertus, tik pokyčiai leidžia tobulėti bei efektyviau dirbti, kita vertus, jei šie pokyčiai paliekami individo lygyje, tai greitai darniai veikianti įstaigos IT sistema gali pavirsti “zoologijos sodu”.

Net jei apsispręstum sutaupyti ir pereiti prie Linux, ar tikrai kompiuteriai liktų tokie pat funkcionalūs?
Kompiuteriai įmonėje naudojami tam tikroms funkcijoms atlikti –  atspausdinti dokumentą, perduoti informaciją kolegoms, parengti pristatymą, susirasti informaciją internete ir t.t. Standartinės programos ir įrenginiai patenkina 90 proc. vartotojų poreikių. Naujausios Linux sistemos pasižymi plačiu tokių programų pasirinkimu, kurios iš principo labai panašios arba yra tokios pačios, kaip ir daugelis dabartinių, naudojamų Microsoft Windows arba Macintosh platformuose.

Ištrauka iš oficialaus pranešimo:

“Mandriva šiandien praneša apie Mandriva Linux 2009.1 pasirodymą. Greitesnė, paprastesnė, saugesnė naujoji versija apima daug naujovių, o naujausi programinės įrangos paketai apima KDE 4.2.2, GNOME 2.26, X.Org Server 1.6, Linux kernel 2.6.29, Xfce 4.6. Mandriva Linux 2009.1 ženkliai pagreitinta sistemos užkrovimo trukmė bei optimizuoti Mandriva Control Center įrankiai. Tinklo valdymo centras palaiko papildomas savybes, naujus tinklo įrenginius ir wireless nustatymus. Msec, Mandriva saugumo sistema, buvo iš principo perdaryta, bei pilnai palaikoma ext4 failinė sistema.”

Džiugu, kad pasikeitė ir oficialus Mandriva puslapis. Gal smagiausia tai, kad (mano subjektyvia nuomone), dabar šis puslapis daug labiau orientuotas į reklamą ir patrauklų pristatymą. Tai - labiausiai, ko trūksta, kad Linux populiarėtų. Pavyzdžiui, patraukliai ir atrodo Mandriva parengta naujos versijos apvalga.

Jei atvirai - patys dar nespėjome instaliuoti ir išbandyti:) bet jau siunčiame ir netrukus pranešime savo įspūdžius. Bandėme upgrade’inti vieną senutėlį nešiojamą kompiuterį, bet, deja, parsisiuntęs visus paketus jis “nebeužkilo” (nepasileido X windows) - tai šiek tiek nuvylė, bet kaltę priskyrėme kompiuterio amžiui.

Naujoje Mandriva versijoje įtrauktas OpenOffice 3 turi vieną smagią savybę - pdfimport funkciją, kuri leidžia modifikuoti egzistuojančius pdf failus. Smagu!

Be to visiškai atsisakyta KDE 3 versijos, taigi, įpratusiems prie senienų teks keisti įpročius:)

Laukiam jūsų įspūdžių apie Mandriva!

speedboot

Šiuo metu vis dažniau girdime apie naujas technologijas, kurios leis kompiuterio užsikrovimo laiką sumažinti iki minimumo.

Tačiau paspartinti šį procesą galbūt pavyks padaryti jau anksčiau, nelaukiant technologinio perversmo ir remiantis vien programiniais patobulinimais. Mandriva, naujausioje, šiuo metu rengiamoje, versijoje, oficialiai pristatys SpeedBoot patobulinimą. Lyginant su normaliu užsikrovimo procesu, jis pradės inicijuoti būtiniausius procesus anksčiau, atidėdamas kitų programų užkrovimą iki tol, kol pasirodo grafinis vaizdo valdymas. Iš principo tai reikštų, kad naudotojas prisijungia prie Mandriva Linux darbalaukio anksčiau, nei sistema pilnai užsikrauna.

Aišku, egzistuoja ir tokio sprendimo minusai – pvz., tai gerokai sulėtina darbą pačioje pradžioje, kol sistema dar iki galo neužsikrovus. Bet štai internete kai kurie komentuoja, kad daug smagiau dirbti, jei dar nustatai ir “autologin” parametrą (taip praleidžiant žingsnį, kai reikia suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį). Akivaizdu, kad Speedboot visos sistemos nepadarys greitesnės, tiesiog bus išnaudojamas laikas prieš naudotojo prisijungimą.

Patys dar nespėjome išbandyti šitos funkcijos, bet tai jau įmanoma padaryti su Mandriva 2009.1 beta versija. Jei tektų išbandyti pirmesniems – lauksim atsiliepimų, ar pasiteisina:)

Čia – išsamiau apie SpeedBoot: http://blog.crozat.net/2009/02/speedboot-explained.html

Steve Ballmer prezentacija

Du kartus per metus Microsoft skelbia išvadas ir prognozes investuotojams iš Wall Street dėl kompanijos padėties rinkoje. Šįkart Microsoft vadovas Styvas Balmeris (Steve Ballmer) pademonstravo prezentaciją, kurioje buvo skaidrė su Microsoft konkurentų užimama rinkos dalies diagrama tiekiant namų ir verslo klasės kompiuterius.

Dideliai investuotojų nuostabai didžiausia Microsoft grėsmė po piratavimo yra Linux, aplenkdamas Apple.

Į klausimą “Iš kur tokios prognozės?”, S. Balmeris atsakė akcentuodamas staigiai augančią netbook’ų su Linux rinką, garantuotą Android sėkmę ir Google kaip konkurentą asmeninių kompiuterių rinkoje. Taip pat dėl prastos pasaulinės ekonominės situacijos prognozuojama, kad vartotojai rinksis pigius produktus, kurių Apple ir Microsoft pasiūlyti negali.

Daugiau info:

http://osnews.com

linux educational

Brazilijos švietimo ministerija apsiėmė vykdyti, jų teigimu, didžiausią atvirojo kodo projektą pasaulyje. Projekto esmė - suteikti prieigą prie kompiuterio kiekvienam vaikui. Projektą įgyvendinti buvo pasirinkta Kanados kompanija Userful, kuriai padės vietinė Brazilijos kompanija ThinNetworks.

Numatoma sukurti virš 350 000 virtualių desktop’ų. Vienas kompiuteris aptarnaus 10 moksleivių darbo vietų, turinčių monitorių, klaviatūrą ir pelę - taigi bus 35 000 kompiuterių, kuriais, virtualizacijos dėka, vienu metu galės naudotis 350 000 žmonių. Tokios darbo stotys bus įrengtos 5 560 Brazilijos mokyklų. Kaip OS buvo pasirinkta Linux, su KDE grafine aplinka. Pavyko pasiekti, kad viena darbo vieta kainuotų 50 - 69 JAV dolerių – žemą kainą daugiausiai nulėmė licenzijavimo mokesčių nebuvimas.

Pranešama, kad moksleivių darbo vietos bus aprūpintos USB bei audio įranga, todėl moksleiviai turės galimybę naudoti web kameras ir mikrofonus pokalbiams. Taip pat itin akcentuojamas Linux sistemos saugumas, įgaunantis išskirtinę svarbą bet kurioje mokymo aplinkoje.

Kompanijos Userful atstovas Šonas Ruso (Sean Rousseau) pabrėžia, kad šis projektas yra stipriai remiamas Brazilijos vyriausybės. Panašiai kaip Kubos atveju, vyriausybė skatina naudoti specialiai mokymo tikslams sukurtą Linux distribuciją – Educational.

Daugiau informacijos:

http://www.linuxworld.com

]]> http://blog.mandriva.lt/?feed=rss2&p=151