Nenumaldomai art�?jant Olimpin�?ms krepšinio kovoms, nusprendžiau patikrinti, kuris krepšinio klubas siun�?ia daugiausiai krepšininkų į Olimpines žaidynes. Teoriškai, daugiausia žaid�?jų į betkurios šalies rinktin�? siun�?iantis krepšinio klubas, gal�?tų būti tituluojamas grandu, kuriame žaidžia tik krepšinio žvaigžd�?s, ta�?iau v�?liau pamatysite, jog taip yra nevis�?laik.

Pradžiai pateiksiu statistik�? klubų, kuriuos aktyviausiai atstovauja vienos šalies rinktin�?s krepšininkai:

*Angola - Agostos “Desportivo Primeiro” bei Luandos “Atlético Petróleos” (abi šalies lygos ekipos į nacionalin�? rinktin�? delegavo po šešis krepšininkus);
*Argentina - San Antonijaus “Spurs” (Fabricio Oberto bei Emanuelis Ginobili);
*Australija - Melburno “Tigers” (Chrisas Anstey, Davidas Barlow) bei “South Dragons” (Joe Ingles, Mark Worthington);
*Graikija - Pir�?jo “Olympiacos” (Theodoros Papaloukas, Yiannis Bourousis, Panagiotis Vasilopoulos, Giorgios Printezis, Michalis Pelekanos bei Sofoklis Schortsanitis);
*Iranas - Teherano “Mahram” (Kamrani, Bahrami, Sohrabnejad) bei Teherano “Kaveh” (Nabipour, Amini, Davarpanah);
*Ispanija - Madrido “Real” (Raul Lopez, Felipe Reyes bei Alex Mumbru);
*Juntgtin�?s Amerikos Valstijos - Jutos “Jazz” (Deronas Williamsas bei Carlosas Boozeris);
*Kinija - Guandgdongo “Tigers” (Wang Shipeng, Zhu Fangyu, Du Feng bei Chen Jianghua);
*Kroatija - Zagrebo “Cibona” (Nikola Prka�?in bei Marin Rozi�?);
*Lietuva - jeigu Dariaus Songailos viet�? užimtų Marius Prekevi�?ius, tai Vilniaus “Lietuvos Rytas” taptų dominuojan�?iu klubu rinktin�?je (Marius Prekevi�?ius, Mindaugas Lukauskis, Marijonas Petravi�?ius). Ta�?iau jei Songaila gal�?tų prisijungti prie rinktin�?s, net trys krepšinio klubai deleguotų po du žaid�?jus į rinktin�? (”Lietuvos Rytas”, Sienos “MdP” bei Maskvos “Dynamo”);
*Rusija - Maskvos “CSKA” (Robert Holden, Aleksejus Savrasenko, Viktoras Keyru, Andrejus Vorontsevich bei Saša Kaun);
*Vokietija - Bambergo “Brose Basket” (Tim Ohlbrecht, Robert Garrett, Demond Green bei Steffen Hamann);

Panagrin�?jus detaliau s�?raš�? klubų, kuriuose žaidžia šie 144 krepšininkai, labiausiai išsiskiria šeši, kurie ir delegavo daugiausiai žaid�?jų į įvairias šalių rinktines Olimpin�?ms žaidyn�?ms:

1. Maskvos “CSKA” - komandai Olimpiadoje atstovauja net 8 krepšininkai;
2-4. Pir�?jo “Olympiacos” - komandos garb�? Olimpiadoje įvairiose rinktin�?se gins 6 krepšininkai;
2-4. Agostos “Desportivo Primeiro” - iš šios ekipos Angolos nacionalinei rinktinei atstovaus 6 krepšininkai;
2-4. Luandos “Atlético Petróleos” - kaip ir Agostos ekipa, “Petroleos” stengiasi nenusileisti savo varžovei šalies lygoje bei į Olimpiad�? siun�?ia 6 krepšininkus;
5-6. Maskvos “Dynamo” - įvykus kaikuriems vasaros žaid�?jų transferams, šiai ekipai Olimpin�?se žaidyn�?se astovaus 5 krepšininkai;
5-6. At�?nų “Panathinaikos” - šį kart�? nusileista mirtinai priešei “Olympiacos” siun�?iamų į žaidynes krepšininkų skai�?iuje - 5 atletai.

Gal�?tum�?m teigti, jog daugiausiai krepšininkų į šalies rinktin�? išleidžiantys klubai yra aukš�?iausio lygio, ta�?iau niekaip negalima palyginti Europos krepšinio grandų bei Angolos ekipų, kurios į Olimpiad�? atsiunt�? panašų skai�?ių krepšininkų.

Įdomu tai, kad net/tik 29 krepšininkai, žaidžiantys Olimpiadoje, atstovauja arba pirm�? kart�? atstovaus NBA klubui, o Rusijos Super lygai, kuri šiais metais pateik�? gan nemažai sensacijų vasaros transferų metu, atstovauja nei daug, nei mažai - 21 krepšininkas.

Beje, atlikus tam tikrus paskai�?iavimus, matome, jog bent po vien�? krepšinink�? į Olimpines žaidynes išleidžia net 68 pasaulio krepšinio klubai.

P.S. skai�?iavimai bei kita informacija už�?m�? net penkis A4 formato lapus iš abiejų pusių rašant parkeriu

Beskaitin�?damas vien�? geriausių į NBA krepšinio naujienas orientuotų naujienų portalų anglų kalba RealGM.com aptikau gana įdomų straipsnį apie tai, kiek užtrunka sudaryti metinį visos NBA varžybų tvarkaraštį, ir kas tai atlieka.

Nors ir suvokiau, koks didžiulis darbas yra sudaryti 30 komandų, kurių kiekviena sužaidžia po 82 rungtynes per sezon�?, tvarkaraštį, nemaniau, kad tai trunka taip ilgai, o vis�? darb�? atlieka vienas žmogus, turintis atsižvelgti net tik į tai, jog komanda privalo sužaisti po 41 rungtynes namuose ir išvykoje, negali žaisti labai daug rungtynių iš eil�?s namuose ar išvykoje, bet ir į televizijų transliacijų grafikus bei arenų užimtumo tvarkaraš�?ius.

Žmogus, atsakingas už logišk�?/tvarking�?/korektišk�? visos lygos varžybų tvarkaraštį, yra Mattas Winickas. Būtent jam yra patik�?ta atsakomyb�? išd�?lioti visas 1230 reguliariojo sezono rungtynių taip, kad būtų patenkinti, komandų, televizijų bei kitų suinteresuotų subjektų interesai.

Tvarkaraštis naujam NBA sezonui pradedamas formuoti esamam sezonui dar net nepersiritus į antr�? pus�? - vasario m�?nesį - ir visas procesas užtrunka bent pus�? metų, kai rugpjū�?io pradžioje pagaliau paskelbiamas oficialus ateinan�?io sezono varžybų tvarkaraštis.

Kaip jau min�?jau, kiekviena komanda savo ir varžovų aikštel�?je turi sužaisti po 41 rungtynes, tod�?l kiekviena komanda privalo pateikti 50-60 datų, kada gal�?tų priimti varžovus savo aikšt�?je. Atsižvelgiant į tai, jog dauguma komandų kartu yra ir savo arenų valdytojos ar bendrasavinink�?s, toks mažas rungtyn�?ms tinkamų dienų pasirinkimas, itin ribojantis tvarkaraš�?ių sudarymo galimybes, atrodo neproporcingai mažas, ta�?iau yra daugyb�? faktorių, sumažinan�?ių arenos panaudojimo NBA varžyboms galimybes.

Neretai NBA varžyboms naudojamos arenos kartu atlieka ir visuomenines funkcijas, pavyzdžiui, kiekvien�? pavasarį San Antonijaus AT&T arenoje vyksta rodeo, o Niujorko MADISON SQUARE GARDEN įsikuria cirkas. Kai kurioms komandoms savo arena tenka dalintis su kitų sporto šakų atstovais, o štai Los Andželo STAPLES CENTER arena yra namai net dviem NBA ekipoms - CLIPPERS ir LAKERS.

Dar vienas tvarkaraš�?ių sudarym�? apsunkinantis faktorius yra susij�?s su komercine lygos potekste, t.y. tvarkaraš�?ius tenka derinti su televizijos transliacijų grafiku. O dar tiksliau - didžiausių lygos žvaigždžių ar labiausiai konkuruojan�?ių komandų varžybos turi vykti patogiausiu laiku ir, žinoma, pritraukti daugiausiai reklamos užsakovų ir žiūrovų d�?mesio.

Tikiuosi, jog pavyko atsakyti į klausim�?, kiek trunka tokios didel�?s organizacijos kaip NBA varžybų tvarkara�?io kūrimas, bei pristatyti dalį faktorių, nulemian�?ių tai, jog atskira komanda savo rungtynes žaidžia būtent tada, kada žaidžia…

Kai sum�?s�?iau, kokiems žmon�?ms priklauso geriausiai žinomos NBA komandos, supratau, jog visiškai tiksliai galiu įvardinti tik du: Dalaso MAVERICKS savinink�? Marc�? Cuban�? (nuotr. kair�?je) bei Portlando TRAIL BLAZERS šeiminink�? Paul�? Allen�? (nuotr. dešin�?je). Ir šių dviejų pavardžių žinojimas n�?ra atsitiktinis: pirmasis bene labiausiai pastebimas iš visų komandų savininkų d�?l savo emocionalaus elgesio rungtynių metu bei pasisakymų NBA lygos ir teis�?jų atžvilgiu (jau nekalbant apie jo neeilin�? s�?km�? versle bei reguliariai rašom�? blog�? Blog Maverick), o antrasis - vienas turtingiausių pasaulio žmonių (turtas vertinamas 16 milijardų JAV dolerių) bei vienas MICROSOFT korporacijos įkūr�?jų.

Ta�?iau mano žinios apie kitų NBA ekipų savininkus geriasiu atveju apsiriboja pavard�?s žinojimu. O juk būtų visai įdomu žinoti, kas valdo bene turingiausi�? lygos ekip�? Niujorko KNICKS ar 17 NBA �?empionus Bostono CELTICS komand�?. Tod�?l šiuo įrašu ir pabandysiu prapl�?sti tiek savo, tiek (tikiuosi) blogo skaitytojų žinias.

Visų pirma atsakysiu į ankstesn�?je pastraipoje užduot�? klausim�?, kam priklauso Niujorko KNICKS ekipa. Taigi šiuo metu ekipa priklauso penktai didžiausiai JAV kabelin�?s televizijos kompanijai CABLEVISION, kurios didžiausia akcijų dalis priklauso Dolanų šeimai. Šis pavyzdys rodo, jog NBA komandos savininkas gali būti ne tik privatus asmuo, bet ir verslo įmon�?.

Tuo tarpu Bostono CELTICS valdytojas yra Wycliffe’as “Wyc” Grousbeckas (nuotr. kair�?je), vadovaujantis investicinei grupei, kuriai komanda priklauso nuo 2002 metų. Šis asmuo net valdo atskir�? lygos komand�?, bet ir yra aktyviai įsitrauk�?s NBA veikl�?: Grousbeckas vadovauja NBA Planavimo komitetui, o taip pat yra Audito bei Finansų komitetų narys.

Per paskutinį dešimtmetį net 4 NBA �?empionų žiedus iškovojusi San Antonijaus SPURS komanda nuo 1993 metų priklauso vieninteliam savininkui Peteriui Holtui (nuotr. dešin�?je), kuris taip pat yra didžiausios Jungtin�?se Amerikos Valstijose CATERPILLAR statybin�?s technikos atstov�?s bei platintojos HOLT CAT vadovas. Beje, kartu su NBA ekipa Holtui priklauso ir WNBA lygoje žaidžianti San Antonijaus SILVER STARS moterų krepšinio komanda bei NBA pl�?timosi lygos - NBDL - Ostino TOROS ekipa.

Bene daugiausiai sirgalių visame pasaulyje turinti Los Andželo LAKERS komanda priklauso gana žymiam pokerio žaid�?jui Jerry Bussui (nuotr. kair�?je), kuris, kaip ir Peteris Holtas, kartu valdo ir moterų krepšinio lygoje (WNBA) rungtyniaujan�?i�? Los Andželo SPARKS ekip�?. Savo turtus Bussas susikrov�? iš nekilnojamojo turto projektų vystymo (tikslesn�?s informacijos neradau).

Vienos stipriausių NBA Rytų konferencijos komandų Detroito PISTONS savininkas yra Williamas Morse’as Davidsonas, kartu valdantis ir  Detroito SHOCK WNBA ekip�?. Šiuo metu jo turtas, kurio didžiausia dalis sukaupta valdant vien�? didžiausių pasaulio stiklo gamintojų GUARDIAN INDUSTRIES CORP., vertinamas 3,5 mlrd. USD. Beje, jo valdymo metu PISTONS 3 kartus tapo NBA �?empionais, o SHOCK du kartus triumfavo WNBA pirmenyb�?se.

Klyvlendo CAVALIERS komanda, kurioje, beje, žaidžia ir lietuvis Žydrūnas Ilgauskas, savininkų pasikeitim�? išgyveno visai neseniai - tik nuo 2005 metų ekipa priklauso QUICKEN LOANS (verslo sritis - paskolos) įkūr�?jui ir dabartiniam savininkui Danui Gilbertui (nuotr. dešin�?je).

Dabartinis Majamio HEAT savininkas 2006 metais pateko tarp 100 turtingiausių pasaulio žmonių: didžiausio pasaulio kruizinių laivų operatoriaus CARNIVAL CORPORATION vadovo Micky Arisono turtas buvo vertinamas 6,1 milijardo JAV dolerių. Beje, dabartinis milijardierius ir NBA komandos savininkas kažkada studijavo Majamio universitete, ta�?iau jo nebaig�?.

Itin įdomiai atrodo dabartinių Sakramento KINGS savininkų Maloofų šeimos istorija. Ši iš pramogų (kazino) verslo didži�?j�? pajamų dalį gaunanti šeima nuo 1979 iki 1982 metų vald�? Hiustono ROCKETS ekip�?, ta�?iau d�?l nepalankiai susiklos�?iusių šeimyninių aplinkybių buvo priversti j�? parduoti. Ta�?iau akivaizdu, jog krepšinis išliko Maloofų širdyse, ir po 17 metų pertraukos 1999 m. jie įsigijo NBA lygos KINGS bei WNBA MONARCHS ekipas, kurias s�?kmingai atved�? į atkrintam�?sias varžybas jau po poros metų.

Manau, jog vienam kartui tur�?tų pakakti ir tokios NBA krepšinio pamokos. Nors tikimyb�? atsiminti visas (ar net daugum�?) komandų savininkų pavardes ir veiklos sritis ir n�?ra didel�?, ta�?iau bendr�? supratim�? apie populiariausios pasaulio krepšinio lygos komandų nuosavyb�?s santykius tikrai galima.

Kasmet vykstanti NBA Naujokų birža atveria duris 60-�?iai (anks�?iau šis skai�?ius buvo mažesnis d�?l mažesnio komandų skai�?iaus lygoje) galimai būsimų NBA žvaigždžių. Vieni iš jų tampa milijonieriais bei dievai�?iais gerokai prieš Naujokų biržos renginį, o kiti taip ir neišgirsta savo pavard�?s iš Davido Šterno lūpų. Ta�?iau ar žinote, jog nemažai gerai žinomų bei gerbiamų NBA lygoje žaidžian�?ių krepšininkų savo laiku taipogi paliko šį renginį nuleid�? galv�?, taip ir neišgird�? savo vardo, pavard�?s bei klubo, kuris suteikia šans�? jaun�?jai komandos vil�?iai.

Per 15 metų nuo 1991 iki 2006-ųjų stipriausioje NBA lygoje debiutavo 1098 žaid�?jas. 327 atletai taip niekad ir nebuvo pašaukti (arba dalyvav�?) Naujokų biržos renginyje (vidutiniškai daugiau nei 20 krepšininkų kasmet).

2006-ųjų sezone lygoje debiutavo 27 jaunieji krepšininkai, kurie pasiraš�? kontrakt�? nedalyvav�? arba nepakviesti Naujokų biržoje. Daugeliui šių žaid�?jų karjera truko mažiau nei metus, o daugelis per sezon�? nesužaid�? ir 100 minu�?ių. Šie krepšininkai dažniausiai į savo biografij�? įsirašo NBA klub�?, taip tarsi užsikeldami savo kain�? būsimam kontraktui. Ta�?iau šiame įraše aptarsiu tuos, kurie neišgirdo savo pavard�?s Naujokų biržos metu, bet ir toliau siek�? savo svajon�?s žaisti stipriausioje pasaulio lygoje bei tapo vienomis iš ryškiausių lygos žvaigždžių.

Per pastaruosius 15 sezonų lygoje debiutavo 29 nepašaukti biržoje naujokai, kurie sužaid�? daugiau nei šimt�? rungtynių bei aikšt�?je vidutiniškai praleisdavo po 20 minu�?ių. Tai reiškia, kad kasmet vidutiniškai du krepšininkai, nepašaukti Naujokų biržoje, tampa vienais iš pagrindinių komandos žaid�?jų.

Taigi, toliau pateiksiu dešimt geriausių šiuo metu NBA lygoje žaidžian�?ių krepšininkų, kurie sed�?jo biržos sal�?je, lauk�? pelningo kontrakto bei šlov�?s, ta�?iau savo pavard�?s taip ir neišgirdo:

10. Chucky Atkins (Denverio “Nuggets”). Dalyvavo 1996-ųjų Naujokų biržoje, ta�?iau savo pavard�?s taip ir neišgirdo. Karjer�? nusprend�? prat�?sti CBA lygoje bei v�?liau žaid�? už Zagrebo “Cibona” ekip�?. 1999-aisiais žaid�?j�? pasteb�?jo Orlando “Magic” bei pakviet�? jį į savo gretas. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 10.6 taško, 3.6 rezultatyvaus perdavimo bei 623 sužaistos dvikovos.

9. Earl Boykins (Šarlot�?s “Bobcats”). Nors ir buvo vienas geriausių NCAA lygos žaid�?jų, ta�?iau 1998-ųjų biržoje taip ir nebuvo pašauktas. Į NBA lyg�? pateko pasirašydamas begal�? trumpalaikių kontraktų su skirtingomis lygos komandomis bei taip joje įsitvirtin�?s. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 9.4 taško, 3.4 rezultatyvaus perdavimo bei 520 sužaistų dvikovų.

8. Bruce Bowen (San Antonijaus “Spurs”). Puikiai žaid�?s mokykloje bei universitete, 1993-aisiais paband�? savo laim�? Naujokų biržoje, ta�?iau liko nepasteb�?tas. Bowenas toliau karjer�? t�?s�? trijuose skirtinguose Prancūzijos klubuose bei CBA lygoje. Šansas žaisti NBA lygoje žaid�?jui atsirado kai 1997-aisiais buvo pasirašytas trumpalaikis dešimties dienų konktraktas su Majamio “Heat” ekipa. Išrinktas į antr�?jį geriausiai besiginantį NBA penketuk�?. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 6.4 taško, 1.3 rezultatyvaus perdavimo, 2.9 atkovoto kamuolio bei 793 sužaistos dvikovos.

7. Troy Hudson (Golden Steito “Warriors”). Baig�?s universitet�? šis žaid�?jas taip ir neišgirdo savo pavard�?s 1997-ųjų Naujokų biržos metu, ta�?iau jam šyptel�?jo laim�? pasirašius trumpalaikį kontrakt�? su Jutos “Jazz” ekipa tais pa�?iais metais. Per 2003-ųjų atkrintam�?sias varžybas Troyus žaid�? įspūdingai - 23.5 taško bei 5 atkovoti kamuoliai per susitikim�?. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje:  9.0 taško, 3.4 rezultatyvaus perdavimo bei 517 sužaistų dvikovų.

6. Marquis Daniels (Indianos “Pacers”). 2003-iųjų Naujokų biržoje Marquis�? buvo pasiruoš�? pakviesti Dalaso “Mavericks”, ta�?iau savo šaukim�? ekipa sugalvojo iškeisti, o Danielsas taip ir nebuvo pašauktas. Po puikaus žaidimo vasaros lygoje žaid�?jas visgi pasiraš�? minimalų metų kontrakt�? su Dalaso ekipa. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje:  8.7 taško, 2.1 rezultatyvaus perdavimo bei 3.0 atkovoto kamuolio per 297 sužaistas dvikovas.

5. Mike James (Niu Orleano “Hornets”). Nepašauktas 1998-aiais, kelet�? sezonų praleido Prancūzijoje bei Austrijoje. Šans�? žaid�?jui po trijų metų suteik�? Majamio “Heat” ekipa, o v�?liau žaid�?jas žaid�? daugelyje NBA klubų. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje:  10.7 taško, 3.6 rezultatyvaus perdavimo bei 2.4 atkovoto kamuolio per 463 sužaistas dvikovas.

4. Udonis Haslem (Majamio “Heat”). Baig�?s universit�?, 2002-aisiais nepakviestas į NBA d�?l per didelio svorio bei d�?l galimo nepasiruošimo žaisti aukš�?iausiame lygyje. Metams Udonis persik�?l�? į Prancūzij�?, kur žaid�? labai įspūdingai - 16.1 taško bei 9.4 atkovoto kamuolio per susitikim�?. Per metus numet�?s daugiau nei 30 kg, žaid�?jas gavo šans�? pasirodyti NBA vasaros lygoje, kur ir sudomino Majamio “Heat” ekip�?. V�?liau pripažintas vienu iš geriausių lygos naujokų bei pakviestas sužaisti Naujokų - Antrame�?ių rungtyn�?se. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 9.9 taško, 8.0 atkovoto kamuolio per 364 sužaistas dvikovas.

3. Darrell Armstrong (Niu Džersio “Nets”). Nepašauktas tolimais 1991-aisiais, žaid�?jas klajojo tarp daugelio CBA klubų ir netgi buvo nuklyd�?s į tolim�?jį Kipr�?. Šansas žaid�?jui buvo suteiktas 1995-ųjų sezone Orlando “Magic” klube, kur per pirm�?jį sezon�? NBA lygoje sužaid�? tik tris susitikimus. V�?liau žaid�?jas smarkiai patobul�?jo bei laim�?jo “Geriausio šešto žaid�?jo” bei “Labiausiai patobul�?jusio žaid�?jo” titulus. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 9.2 taško, 2.7 atkovoto kamuolio, 4.0 rezultatyvaus perdavimo per 840 sužaistų dvikovų.

2. Brad Miller (Sakramento “Kings”). Nepašauktas 1998-ųjų biržoje, žaid�?jas nusprend�? pažaisti Italijos lygoje “Bini Viaggi” ekipoje. Jau po trijų m�?n�?sių, kaip laisvasis agentas, žaid�?jas papild�? Šarlot�?s “Hornets” ekip�?. Taipogi sužaid�?s gan nemažai rungtynių už JAV rinktin�? Pasaulio krepšinio �?empionatuose. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje: 12.1 taško, 7.8 atkovoto kamuolio, 3.0 rezultatyvaus perdavimo per 641 sužaist�? dvikov�?.

1. Ben Wallace (Klyvlendo “Cavaliers”). Jau koledže pasireišk�? pirmieji įspūdingi Beno statistiniai rodikliai gynyboje - 17 atkovotų kamuolių bei 6.9 “išrašyto” bloko per dvikov�?. Ta�?iau ir su tokia puikia statistika 1996-ųjų Naujokų biržoje buvo nepasteb�?tas. Trumpai išvyk�?s pažaisti į Italij�?, žaid�?jas grįžo į gimtin�? bei pasiraš�? kontrakt�? su Orlando “Magic” ekipa. V�?liau šis žaid�?jas net keturis kartus buvo išrinktas geriausiai besiginan�?iu NBA lygos žaid�?ju, keturiskart išrinktas į geriausių lygos krepšininkų komand�? bei kart�? tap�?s lygos �?empionu su Detroito “Pistons” ekipa. Žaid�?jo karjeros vidutin�? statistika NBA lygoje:  6.5 taško, 10.5 atkovoto kamuolio, 2.2 bloko per 847 sužaistas dvikovas. Manau, kad šiuo metu net 29 komandos gailisi, kad tolimais 1996-aisiais nepašauk�? šios dabartin�?s NBA žvaigžd�?s. 

Įdomu tai, kad žaid�?jai iš šio s�?rašo, nepatek�? iškart į NBA lyg�?, dažniausiai savojo šanso ieškojo Prancūzijos arba Italijos lygose, o v�?liau prisijungdavo prie Orlando “Magic” arba Majamio “Heat” ekipos. Matyt, jog šios ekipos turi tam tikr�? uosl�? kitų nepasteb�?tom ateities žvaigžd�?ms.

Taigi, jeigu nuo 1991-ųjų paseksime daugiau nei 300 nepašauktų laisvųjų agentų, pamatysime, jog tik Trevoras Ruffinas, žaid�?s praeitame dešimtmetyje už Fynikso “Suns” ekip�?, sugeb�?jo vidutiniškai per karjer�? pasiekti 0.5 taško per minut�? vidurkį. Iš �?ia ryškiai matome, jog nepakviestas Naujokų biržoje krepšininkas tur�?tų pamiršti savo svajones, jog taps kitu Lebronu Jamesu ar Kobe Bryantu vien d�?l savo statistinio (bei, matyt, praktinio) nesugeb�?jimo rinkti daug taškų.

Pla�?iau panagrin�?jus statistik�?, galima išvysti, jog nepakviesti Naujokų biržos metu, ta�?iau v�?liau prisijung�? prie NBA žaid�?jai, palyginus su antro rato šaukimo žaid�?jais statistiškai žaidžia labai panašiai. Tad verta susim�?styti, ar verta beveik aklai rinktis žaid�?j�? antruoju šaukimu, ar ver�?iau šį žaid�?j�? steb�?ti ateinantį sezon�? žaidžiantį už kuri�? nors silpnesni�? komand�?.

Beje, savu laiku šiame renginyje savo pavard�?s neišgirdo ir Šarūnas Jasikevi�?ius bei Artūras Karnišovas - žaid�?jai, kurie įneš�? didelį indelį į Europos krepšinio vystym�?si.

Matyt tik perskait�? įrašo antrašt�?, lengvai nesusipratote. Šis įrašas yra skirtas ne visai Šarūno karjerai, o tik kaikuriems jos tarpsniams. Juk dabar Šaro nori (bent jau nor�?jo iki liepos 15-osios, kol tai buvo įmanoma pagal Šarūno kontrakt�? su At�?nų “Panathinaikos”) didžioji pus�? Europos krepšinio grandų kaip “Barcelona”, “Maccabi”, “CSKA”, “PAO” bei kiti. Ta�?iau ir Šarūno gyvenime buvo laiko tarpsniai, kai jo tiesiog nereik�?jo niekam, bet at�?j�?s į nauj�? komand�? jis įrodydavo, kad gali būti naudingas visiems.

Už Atlanto Šarūnas Jasikevi�?ius persik�?l�? būdamas dar visai jaunas ir žaid�? vietin�?je Solanco mokykloje Pensilvanijos valstijoje. Baig�?s mokykl�? Šaras namo neskub�?jo ir įstojo į Marylando universitet�?, kuris žaidžia NCAA lygoje. Kaip ir visi naujokai, pirmuosiuose sezonuose žaid�? gan blankiai ir atsargiai bei tur�?jo labai vidutinišk�? statistik�?: žaisdamas nepilnas 10 minu�?ių Šaras pelnydavo beveik 4 taškus, sugriebdavo bei rezultatyviai perduodavo kiek daugiau nei po vien�? kamuolį. Jau tre�?iame kurse Šarūno statistiniai rodikliai stipriai šoktel�?jo: startiniame penkete prad�?tos visos 32 dvikovos ir aikštel�?je vidutiniškai praleista beveik 30 minu�?ių, per kurias sp�?ta įmesti po 10.6 taško, atkovota 2.5 kamuolio (žinant Šaro sud�?jim�? bei žaidimo stilių, šis skai�?ius atrodo tikrai labai gerai), atlikta 3.2 rezultatyvaus perdavimo bei “pavogtas” daugiau nei vienas kamuolys. Ketvirtame kurse Šaro statistika šoko į viršų dar kart�?: 12.4 taško, 3.3 atkovoto kamuolio (!!!), 3.4 perdavimo komandos draugui bei daugiau nei vienas “pavogtas” kamuolys per t�? patį pusvalandį praleist�? aikšt�?je.

Baig�?s universitet�? Šaras nusprend�? pam�?ginti save 1998-ųjų NBA naujokų biržoje. Būtent tuo metu Šaro karjeroje  pirm�? kart�? įvyko tai, kas mane pastūm�?jo tokiam įrašo pavadinimui. Šioje naujokų biržoje būsimasis “auksinis berniukas” taip ir neišgirdo savo pavard�?s. Galbūt tie metai buvo nepalankūs Šarūno pozicijos krepšininkams, nes tais pa�?iais metais nepašaukti Earlas Boykinsas, Anthony Carteris, Mike’as Jamesas (nepašauktas ir Bradas Milleris).

Grįž�?s į Europ�? Šaras prisijung�? prie sostin�?s “Lietuvos Ryto” ekipos, nors pats labai nor�?jo atstovauti gimtojo Kauno “Žalgirio” komandai (šis atvejis v�?liau suk�?l�? šiokį tokį skandal�?, kai Jaska jau žaid�? “Olimpija” klube). Sostin�?s klube Šarūnas pasirod�? puikiai: 18 taškų, 5.4 rezultatyvaus perdavimo bei 3.5 sugriebto kamuolio per susitikim�?. Po šio puikaus sezono buvo manyta, jog Šaras papildys Kauno ekip�?, ta�?iau ir dar kart�? įžaid�?jas pasirod�? nereikalingas.

Jau kitame sezone Šarūno karjera pakrypo į Slov�?nij�?, kur teko žaisti ambicingame “Olimpija” klube. Palyginus su sezonu “Lietuvos Ryto” klube, Šarūno statistika kiek krito, ta�?iau žaidimas vistiek išliko solidus: 9.3 taško bei 3.4 perdavimo per rungtynes. Šiame sezone Jaska pirmavo visoje Eurolygoje pagal rezultatyvius perdavimus (5.13), o aplenkti šioje statistikoje tokie žaid�?jai kaip Djordjevi�?ius, Pittis, Mulaomerovi�?ius, Sonko bei Edney. Būtent žaidžiant šioje komandoje, po vienos gerai sužaistos dvikovos Eurolygoje prieš Žalgirį, Šaras dauž�? sau ranka į krūtin�?, kur puikavosi “Olumpijos” logotipas, taip tarsi rodydamas, jog ten gal�?jo būt jo svajonių komandos - “Žalgirio” pavadinimas.

Ilgai šioje ekipoje Šaras neužsilaik�?, nes augantį potencial�? pasteb�?jo “Barcelona”. Ir komanda nesuklydo: 14 taškų bei 5.6 rezultatyvaus perdavimo per nepiln�? žaidimo pusvalandį Eurolygos turnyre. Panašūs statistikos rodikliai išlaikyti ir ACB lygoje. Per tris sezonus iškovoj�?s visk�? (Eurolyga, ACB, Karaliaus taur�?), Šaras patrauk�? į Tel Avivo “Maccabi” klub�?, kur v�?lgi žaid�? įspūdingai bei laim�?jo visk�? k�? gali su Izraelio klubu (po du kartus iškovota Eurolyga, Izraelio lyga bei Izraelio taur�?).

Atrod�?, jog Šaras Europoje pasiek�? visk�?, ir kad jis gali atvesti į Olimp�? betkuri�? Europos ekip�?, prie kurios tik prisijungs. 2005-ųjų vasar�? Šarūnas nusprend�? savo j�?gas išbandyt NBA lygoje bei prisijung�? prie Indianos “Pacers” ekipos. Ta�?iau NBA karjera pakrypo ne visai ta linkme, kokios tik�?josi krepšinio sirgaliai bei pats Šarūnas. Gan didel�? sezono dalį teko žaisti ne savo įžaid�?jo pozicijoje, o atakuojan�?io gyn�?jo, tod�?l žaidimo atžvilgiu Šaras nespind�?jo: 7.3 taško bei 3 rezultatyvus perdavimai vidutiniškai per 75 susitikimus. Jau kitame sezone Jaska pasirodo nereikalingas ir šiame NBA klube bei yra iškei�?iamas į Golden Steito “Warriors” ekip�?, kur žaidimas statistine prasme klostosi panašiai kaip ir Indianoje. Ta�?iau ir v�?l Šarui teko žaisti sau nebūdingose pozicijose ir labai trump�? žaidimo laik�? - 15 minu�?ių per susitikim�? (tikrai n�?ra tas laikas, kurio nor�?jo pats Šaras, kad gal�?tų pilnai atsiskleisti). Jaska dar kart�? pasijaut�? nereikalingas ir šioje lygoje bei komandoje.

2007-ųjų vasar�? “auksinis berniukas” nusprend�? v�?l grįžti į Europ�?, kur jį žino ir gerbia kiekviena komanda bei žaid�?jas. Kov�? d�?l Šaro laim�?jo At�?nų “Panathinaikos” ekipa, pasiūlydama 7 mln. eurų per du sezonus (Šaras tapo geriausiai apmokamu sportininku Graikijos istorijoje). Su šiuo klubu Jasikevi�?ius laim�?jo du trof�?jus Graikijoje.

Kaip matome, net ir geriausių krepšininkų karjeros tarpsniais viskas klostosi ne taip, kaip norisi. Galbūt kaikurie NBA klubai graužiasi, jog Šaro nepakviet�? 1998-ųjų naujokų biržoje bei neužaugino NBA žvaigžd�?s. Galbūt gailisi ir Kauno “Žalgiris”, kurie savu laiku, tur�?dami galimyb�?, nepakviet�? Šarūno į savo gretas. Galbūt taip pat jau�?iasi ir šių dienų NBA ekipos, kurios nepakviet�? talentingo žaid�?jo tada, kai jis paliko Golden Steito “Warriors” ekip�?. Ir tikrai graužiasi tokie klubai, kaip “Barcelona”, “Maccabi”, “CSKA” bei kiti Europos grandai, kad Šaras žaidžia ne už juos, o už Graikijos klub�?.

Pažiūr�?j�? į didžiausiais sumas pagal kontrakt�? su savo ekipa 2007/08 m. sezone uždirbusių NBA krepšininkų s�?raš�? matome, jog devynių žaid�?jų metin�? alga viršijo 19 milijonų JAV dolerių, 17 sportininkų uždirbo daugiau nei po 15 mln. USD per sezon�?, o net 33 krepšininkų metin�?s pajamos (pagal kontrakt�? su komanda) viršijo 13 milijonų sum�?. Beje, daugiausiai savo ekipai - Bostono CELTICS - kainavo Kevinas Garnettas, kuriam klubas išmok�?jo įspūding�? 22 milijonų JAV dolerių atlyginim�?.

Visiškai logiška, jog tarp geriausiai apmokamų lygos krepšininkų aptinkame ir kitus du �?empioniškos Bostono komandos lyderius Ray Allen�? bei Paul�? Pierc�?, kurių kiekvieno individualios pajamos viršijo 16 mln. USD. Nestebina ir tai, jog Los Andželo LAKERS ekipa šių metų lygos naudingiausiam žaid�?jui Kobe Bryantui sumoka po beveik 19,5 milijonų dolerių per sezon�?, o vienas geriausių pastarojo dešimtme�?io NBA krepšininkų Timas Duncanas San Antonijaus SPURS ekipos biudžet�? patuština daugiau nei 19 mln. USD per metus.

Ta�?iau atidesn�? geriausiai apmokamų lygos krepšininkų s�?rašo analiz�? atskleidžia, jog tikrai ne visi didžiulius pinigus uždirbantys atletai savo komandoms atneš�? t�? naud�?, kurios iš jų tikimasi. Šio įrašo tikslas kaip tik ir yra išskirti krepšininkus, daugiau ar mažiau nepelnytai besidžiaugian�?ius įspūdingomis pajamomis, bei apibendrinti priežastis, lemian�?ias kontrakto sumos ir sportininko žaidimo neatitikim�?.

Pirmas krepšininkas, patek�?s į mano pernelyg gerai apmokamų žaid�?jų s�?raš�?, per metus savo komandai kainuoja 19,73 milijonus JAV dolerių ir pagal šį rodiklį užima tre�?ia viet�? tarp visų lygos krepšininkų. Kalba eina apie nauj�?jį Toronto RAPTORS  aukštaūgį Jermaine’�? O’Neal�?. Pra�?jusį sezon�? dar atstovaudamas Indianos PACERS ekipai traumų kamuojamas krepšininkas tesužaid�? 42 rungtynes (iš 82), per kurias pelnydavo po 14,3 taško bei atkovodavo po 7,7 septynis kamuolio. Nors gera gynyba pasižymintis krepšininkas vis dar pasiek�? 2,1 per rungtynes blokuoto metimo rodiklį, ta�?iau visgi nepateisino didžiulio savo atlygio. Beje, nuo tada, kai prieš 5 metus pasiraš�? 123 mln. USD kontrakt�?, O’Nealas tik vieno sezono metu sugeb�?jo sužaisti daugiau nei 70 rungtynių…

Kitas į mano akiratį patek�?s krepšininkas pasižymi ne k�? mažesniu atlygiu, ta�?iau drįstu teigti, jog savo ekipai suteikia dar mažiau naudos. Bene geriausiu blogo kontrakto pavyzdžiu laikomas 4 metų trukm�?s ir beveik 80 milijonų dolerių vert�?s Niujorko KNICKS (originaliai kontrakt�? pasiraš�? Fynikso SUNS, ta�?iau žaid�?jas buvo iškeistas) įsipareigojimas Stephonui Marbury. Šiek tiek daugiau nei 19 milijonų JAV dolerių pra�?jusį sezon�? uždirb�?s sunkiu charakteriu bei savanaudišku žaidimu pasižymintis sportininkas tesužaid�? 29 rungtynes, per kurias pelnydavo vidutiniškai po 13,9 taško bei atlikdavo po 4,7 rezultatyvaus perdavimo.

Kartais įspūdingo dydžio kontrakt�? krepšininkui padeda pasiekti ir palankiai susiklos�?iusios aplinkyb�?s vasaros laisvųjų agentų rinkoje. Būtent taip atsitiko ir Beno Wallace’o atveju. 2006 m. vasar�?, kai Wallace’as tapo laisvuoju agentu, žaid�?jų turguje vyravo didžiulis aukštaūgių stygius ir kartu gana didel�? paklausa, tod�?l nor�?dami prisivilioti patyrusį ir gerai besiginantį (kartu - labai prastai puolantį) aukštaūgį �?ikagos BULLS ekipos atstovai garantavo Wallace’ui 4 metų trukm�?s ir net 60 milijonų JAV dolerių vert�?s kontrakt�?. Kokios to pasekm�?s? Pra�?jusio sezono antroje pus�?je iš �?ikagos į Klyvlend�? persik�?l�?s aukštaūgis tegal�?jo pasigirti 4,2 (BULLS gretose - 5,1) vidutiniškai pelnomų taškų ir 7,7 (8,7) atkovotų kamuolių rodikliais. Beje, už šios gana kuklios paslaugos abiem ekipom kartu kainavo daugiau nei 15,5 mln. USD.

Ketvirtas mano aptariamas krepšininkas turbūt gal�?tų pasigirti pa�?iu didžiausiu žaidimo kokyb�?s ir atlyginimo neatitikimu. Beveik 12 mln. USD 2007/08 metų sezone iš Portlando TRAIL BLAZERS komandos gav�?s Raefas LaFrentzas d�?l traumų nesužaid�? n�? pus�?s sezono rungtynių (39), o tuo metu, kai žaid�?, tegal�?jo pasigirti 1,7 vidutiniškai per rungtynes pelnomo taško bei tiek pat atkovojamų kamuolių rodikliais. Saky�?iau, mažoka…

O paskutinis krepšininkas, kurio žaidimo lygio lygio ir gaunamo atlygio neatitikimas neretai yra eskaluojamas tarp krepšinio sirgalių yra Zachas Randolphas iš Niujorko KNICKS ekipos. Nors 13,3 milijono JAV dolerių pra�?jusį sezon�? uždirb�?s krepšininkas neblogai darbavosi puolime (vid. 17,6 taško) bei kovojo d�?l kamuolių (vid. 10,3 at. kam.), ta�?iau didelių priekaištų susilauk�? krepšininko gynyba. Per 69 pra�?jusio sezono rungtynes 2,06 m. aukštaūgis vidutiniškai blokuodavo tik 0,2 (!) metimo. Reikia pripažinti, jog toks rezultatas padarytų g�?d�? ne tik dažnam aukštaūgiui, bet ir didelei daliai atletiškų NBA gyn�?jų…

Manau, šis įrašas leido įsitikinti, jog didel�?s žaid�?jų kontraktams išleidžiamos sumos dar negarantuoja jas atitinkan�?io aukšto žaidimo lygio. Dažniausiai krepšininkams savo potencial�? pasiekti trukdo didesn�?s ar mažesn�?s traumos, ta�?iau pasitaiko ir atvejų, kai paties krepšininko charakteris yra didžiausia kliūtis jo s�?kmingam žaidimui. Visiškai natūralu ir tai, jog savo galimybių neatitinkantį kontrakt�? pasiraš�?s krepšininkas taip niekada ir nepateisina į jį dedamų vil�?ių.

Kažkas gal�?tų sakyti: savo darbo neatliekantį darbuotoj�? papras�?iausiai reikia atleisti iš darbo! NBA krepšinyje galima ir tokia išeitis, ta�?iau atleidimo (kontrakto nutraukimo) atveju ekipa privalo savo žaid�?jui išmok�?ti vis�? jam pagal kontrakt�? priklausan�?i�? pinigų sum�?. Pavyzdžiui, Dalaso MAVERICKS  komandai sutarties su Michaelu Finley nutraukimas kainavo daugiau nei 30 milijonų JAV dolerių.

Turbūt ir didelis, ir mažas yra gird�?j�?s apie Springfyldo miest�?. Ta�?iau, jei paklaustum�?te žmonių, iš kur jie žino apie šį, gan nedidelį JAV miestelį, dauguma atsakytų, jog jame gyvena animacin�? Simpsonų šeimyna. Bet ar jūs žinote, jog būtent šiame miestelyje užgim�? viena populiariausių sporto šakų pasaulyje - krepšinis.

Labai šalt�? 1891-ųjų žiem�? Springfyldo koledžo vadovai kreip�?si į kūno kultūros mokytoj�? James�? Naismith�?, prašydami, jog jis kaip nors užimtų studentus per žiem�? ir jie neprarastų fizin�?s formos. Taipogi buvo norima, kad šis žaidimas vyktų pastato viduje bei būtų mažiau kontaktinis (nor�?ta, jog studentai negautų traumų vasaros sporto šakų sezonui).

Tada Jamesas Naismithas sal�?s kampe pamat�? tuš�?i�? krepšį ir jį, tiesiog po treniruot�?s, įmet�? futbolo kamuolį. Būtent šis epizodas ir yra laikomas krepšinio istorijos pradžia. Jau po kelių dienų šis krepšys buvo užkeltas į 10 p�?dų aukštį (3.05 m). Krepšio dugnas nebuvo kiauras, tod�?l po kiekvieno taiklaus metimo (tuo metu taiklių metimų buvo tikrai labai mažai) reik�?davo imti kop�?�?ias ir siekti kamuolio iš krepšio. Jau po dešimtme�?io medinį krepšį pakeit�? metalinis lankas, o futbolo kamuolį - panašus į šių dienų krepšinio kamuolys.

Pirmosios krepšinio rungtyn�?s buvo sužaistos 1892-ųjų sausio 20-�?j�? dien�?. Kiekvienoje komandoje buvo net po devynis žmones (jiems tekdavo b�?gioti aikštel�?je, kuri buvo dvigubai mažesn�? už dabartin�?) ir rungtyn�?s baig�?si rezultatu 1-0 (kaip ir min�?jau, kop�?�?ios, išimti kamuolį iš krepšio, buvo naudojamos ypa�? retai) taikliu metimu iš pusaštunto metro. Po penkerių metų suprasta, jog tokioje ankštoje aikštel�?je žaisti 9 prieš 9 yra labai sunku, tod�?l žaid�?jų skai�?ius sumažintas iki penkių vienoje komandoje.

Šioms rungtyn�?ms buvo suformuluota 13 krepšinio taisyklių:

1. Kamuolys gali būti metamas betkuria kryptimi viena arba abiem rankomis.
2. Į kamuolį galima mušti viena arba dviem rankomis, ta�?iau ne kumš�?iu, betkuria kryptimi.
3. Žaid�?jas negali b�?gioti su kamuoliu. Perdavimas arba metimas turi būti atliekamas iš to taško, kuriame pagavai kamuolį (išimtis daroma žaid�?jams, kurie b�?ga labai greitai).
4. Kamuolys turi būti laikomas tik rankomis, be kūno bei pe�?ių pagalbos.
5. Jokiu būdu negalima stumdyti, laikyti bei kitaip traumuoti varžov�?. Pirmuoju prasižengimu žaid�?jui buvo fiksuojamas įsp�?jimas, o antruoju - žaid�?jo diskvalifikacija, kol komanda neįmes taškų. Žaid�?jas, pažeid�?s ši�? taisykl�? ir tre�?i�? kart�?, diskvalifikuojamas visoms rungtyn�?ms, o vietoje jo  komanda negali daryti keitimo.
6. Smūgis į kamuolį kumš�?iu - 2 bei 4 taisyklių pažeidimas baudžiamas pagal 5-�?jį punkt�?.
7. Jeigu viena komanda prasižengia triskart iš eil�?s, tai jų varžovas gauna tašk�?.
8. Taškas įskaitomas tada, kai kamuolys po metimo arba atšokimo nuo žem�? įkrito į krepšį. Metimo metu varžovas negali liesti krepšio bei kamuolio. Jeigu kamuolys šokin�?ja ant krepšio krašto, o varžovas sujudina krepšį, tai taškai yra įskaitomi.
9. Aikštel�?s ribas palikusį kamuolį išmeta pirmasis kamuolį pagrieb�?s žaid�?jas. Šiam išmetimui skiriama penkios sekund�?s, o jei žaid�?jas nesp�?ja, tai kamuolys atitenka varžovui. Jeigu komanda bando vilkti laik�?, teis�?jas privalo šiai ekipai skirti pražang�?.
10. Teis�?jas privalo sekti žaid�?jus bei jų pražangas. Jam suteikta galimyb�? diskvalifikuoti žaid�?jus pagal 5-�?jį punkt�?.
11. Teis�?jas privalo sekti kada kamuolys yra aikštel�?s ribose, o kada ne, bei nuspr�?sti, kuriai komandai gr�?žinti kamuolį.
12. Rungtynes sudaro du k�?linukai po 15 minu�?ių. Tarp k�?linių leidžiamas penkių minu�?ių poilsis.
13. Komanda, įmetusi per šį laik�? daugiau taškų, skelbiama nugal�?toja.

Nors šioms taisykl�?ms jau daugiau nei šimtas metų, ta�?iau man labai patinka penktasis bei septintasis punktai. Manau, jog jeigu tokios taisykl�?s būtų ir dabar, matytum�?me žymiai korektiškesnį bei gražesnį krepšinį. 

Beje, Springfylde užgim�? ir dar viena sporto šaka - tinklinis.

Krepšinio sirgaliai, o ypa�? paprasti šio žaidimo m�?g�?jai su didžiuliu malonumu stebi, kaip krepšininkas, pataikydamas vien�? metim�? po kito, pelno daugyb�? taškų ir atveda savo komand�? į pergal�?. Kartais ypatingų rezultatyvumo stebuklų nedemonstruojantis žaid�?jas s�?kmingai tampa savo komandos pergalių garantu. O juk pasitaiko, kad per vienerias rungtynes 30 ar daugiau taškų surink�?s krepšininkas per kit�? susitikim�? tarsi išnyksta iš žaidimo ir tepelno 5-6 taškus bei taip pats to nenor�?damas prisideda prie savo komandos pralaim�?jimo. Visgi šiandien nebandysiu atsakyti į klausim�?, ar ekipai naudingesni stabiliai, ta�?iau ne pernelyg efektingai žaidžiantys krepšininkai, ar žaid�?jai, kartais demonstruojantys stebuklus puolime, ta�?iau galintys pasimesti varžovų gynybos gniaužtuose kituose susitikimuose. Šio įrašo tikslas - patikrinti, ar rezultatyviausi 2007/08 m. Eurolygos sezono krepšininkai gal�?jo pasigirti ir nemažiau įspūdingu stabilumu.

Id�?ja patikrinti kaip stabiliai rezultatyviausi Eurolygos krepšininkai renka savo taškus kilo jau prieš metus, kai pasirod�? NBA lygai skirtas tyrimas, kuriame buvo bandoma išskirti stabiliausiai taškus pelnan�?ius šios lygos krepšininkus. Norint išlaikyti tyrimo objektyvum�? buvo tiriamas tik 20 rezultatyviausių lygos krepšininkų žaidimas. Rezultatai atskleid�?, jog mažesniu pelnomų taškų vidurkiu galintys pasigirti krepšininkai paprastai juos rinko gerokai stabiliau. Ir tai netur�?tų stebinti: kiekvieneriose rungtyn�?se rinkti po 15-25 taškus ir taip pasiekti 20 taškų vidurkį yra gerokai papras�?iau nei mesti po 25-35 taškų per rungtynes, kas leistų pasigirti tokiu pat stabilumu tik jau turint 30 pelnomų taškų rezultat�?.

Krepšininkų pelnomų taškų stabilumo tikrinimui buvo pasitelkta standartinio nuokrypio statistinis įrankis, kurį Wikipedia apibr�?žia taip:

Standartinis nuokrypis (angl. standard deviation) �?? tai tiriamojo požymio reikšmių sklaidos apibūdinimas, apibr�?žiamas kaip požymio įgyjamų reikšmių ir vidurkio skirtumų kvadratų sumos vidurkis (įprasta žym�?ti s arba SD). Statistinis nuokrypis nusako kaip pla�?iai yra pasklidusios reikšm�?s, rodo kiek vidutiniškai reikšm�?s nukrypsta nuo vidurkio.

Šį įrankį savo mažam Eurolygos rezultatyviausių krepšininkų tyrimui pasitelkiau ir aš. Taip pat paprastumo d�?lei patikrinsiu tik 10 rezultatyviausių pra�?jusio sezono žaid�?jų stabilum�?. Beje, ne visi šie žaid�?jo sužaid�? visas 14 reguliariojo sezono rungtynių, ta�?iau manau, jog tai neturi lemiamos reikšm�?s rezultatams, nes visi jie perženg�? 10 žaistų rungtynių rezultat�?.

Dešimties rezultatyviausių Eurolygos krepšininkų klasifikacija 2007/08 metų sezone atrod�? taip (skliausteliuose pateikiamas per rungtynes pelnytų taškų vidurkis):

Marc Salyers (21,79)
Dewarick Spencer (18,1)
Nikola Pekovic (17,93)
Wille Solomon (17,77)
Hollis Price (16,86)
Igor Rakocevic (16,85)
Lynn Greer (16)
Marc Jackson (15,86)
Drew Nicholas (15,83)
Jeremiah Massey (15,71)

Tuo tarpu įvertinus tai, kaip svyruoja šių krepšininkų pelnytų taškų rodikliai, s�?rašas kei�?iasi pakankamai stipriai. Beje, prieš patį s�?raš�? pateiksiu ir trump�? rezultatyvumo stabilumo paaiškinim�? - pavyzdžiui, žaid�?jas, peln�?s 15, 16 ir 14 taškų per 3 rungtynes, yra laikomas stabilesniu už krepšinink�?,  surinkusį 25, 2 ir 18 per tuos pa�?ius 3 susitikimus. Taigi įvertinus stabilum�? 10 rezultatyvių Eurolygos krepšininkų s�?rašas atrodo taip (skliausteliuose pateikiamas nuokrypis nuo pelnomų taškų vidurkio, mažiau - geriau):

Drew Nicholas (4,09)
Hollis Price (5,07)
Igor Rakocevic (5,41)
Jeremiah Massey (6,43)
Marc Jackson (6,49)
Wille Solomon (6,69)
Marc Salyers (7,44)
Dewarick Spencer (7,71)
Nikola Pekovic (8,07)
Lynn Greer (8,47)

Akivaizdu, jog iš 10 rezultatyviausių 2007/08 m. Eurolygos reguliariojo sezono krepšininkų  didžiausiu stabilumu puolime išsiskiria Drew Nicholas, kuris yra tik 9 tarp rezultatyviausių žaid�?jų, o rezultatyviausias lygos krepšininkas Marcas Salyersas pagal stabilum�? yra tik 7.  Beje, naujo ir seno s�?rašų palyginimas atskleidžia lygiai t�? pa�?i�? tendencij�? kaip ir NBA lygos atveju - mažiau rezultatyvūs krepšininkai paprastai savo taškus renka gerokai stabiliau.

Tam, kad skai�?iavimų rezultatai būtų šiek tiek labiau akivaizdūs, pateiksiu kelet�?  praktinių pavyzdžių su rezultatyviausiais Eurolygos krepšininkais. Pavyzdžiui, 9 pagal rezultatyvum�? ir paties stabiliausio tyrimo krepšininko Drew Nicholaso pelnomų taškų  rezultatas  dažniausiai tur�?tų būti tarp 12 ir 20 , t. y. vidurkis +/- standartinis nuokrypis (16 +/- 4).  Žaid�?jo rezultatai per 12 rungtynių akivaizdžiai tai patvirtina: 13, 16, 14, 21, 19, 15, 16, 20, 14, 16, 20, 6. Tuo tarpu rezultatyviausias Eurolygos krepšininkas jau n�?ra toks stabilus - jo pelnytų taškų rezultatas  gali svyruoti net 15 taškų ribose, t. y. vienodai tik�?tina ir tai, kad krepšininkas pelnys 30 taškų, ir kad jo rezultatas tesieks  15 taškų konkre�?iose rungtyn�?se.

Nežinau, ar egzistuoja ryšys tarp komandos pergalių skai�?iaus bei konkretaus krepšininko per atskiras rungtynes pelnomų taškų, ta�?iau galiu dr�?siai teigti, jog atskiri krepšininkai pasižymi labai skirtingu žaidimo puolime stabilumu. Be to, mažiau taškų per rungtynes pelnantys žaid�?jai paprastai yra gerokai stabilesni už savo kolegas, pasiekian�?ius pa�?ius aukš�?iausios rezultatyvumo rodiklius.

Daugelis žmonių, NBA krepšiniu besidomin�?ių mažiau nei 15 metų (tarp jų, beje, ir aš), turbūt šiek tiek nustebs perskait�? temos pavadinim�?, mat jau daugyb�? metų yra nusistov�?jusios normos, jog NBA lygos naujokai, pasirinkti pirmajame Naujokų biržos rate, pasirašo s�?lyginai kuklius kontraktus, kurių sumas lemia susitarimas tarp Žaid�?jų asociacijos (NBA Players Association) ir NBA bei komandų savininkų. Ta�?iau iki 1995 metų viskas vyko šiek tiek kitaip, t. y. krepšininkai su juos pasirinkusiomis komandomis der�?tis d�?l savo pirmojo kontrakto sumos bei trukm�?s.

Ta�?iau pradžioje nor�?�?iau tiksliau paaiškinti, kaip atrodo lygos naujoko ir jį pasirinkusios komandos santykiai d�?l pirmojo kontrakto šiuo metu. Beje, tvarka, kuri�? netrukus aprašysiu, galioja tik pirmajame NBA Naujokų biržos rate pasirinktiems krepšininkams - antrajame rate pasirinktas krepšininkas neturi jokių garantijų d�?l žaidimo NBA.

Pirmajame rate pasirinktam krepšininkui jį pasirinkusi komanda privalo pasiūlyti bent dvejų metų trukm�?s kontrakt�? su galimybe jį prat�?sti tre�?iam bei ketvirtam sezonams. Taigi pagal dabartines taisykles naujoko sutarties trukm�? yra apribota tarp 2 ir 4 metų. Lygiai taip pat griežtai nustatytos ir sumos, kurias tam tikru šaukimu pasirinktas krepšininkas maksimaliai gali uždirbti savo pirm�?jį, antr�?jį ir tre�?i�?jį sezon�? lygoje. Be to, šios sumos priklauso nuo to, kaip aukštai biržoje pasirenkamas žaid�?jas, t. y. pirmuoju pašauktas krepšininkas uždirba daugiau nei krepšininkas, pasirinktas antras, ir t.t. Praktinis pavyzdys atrodo taip: 2005 metais pirmuoju pasirinktas Andrew Bogutas per pirmuosius du savo sezonus NBA uždirbo atitinkamai 3.617 mln. ir 3.888 mln. USD, o ketvirtojo tos pa�?ios Naujokų biržos šaukimo Chriso Paulo alga siek�? 2.620 mln. ir 2.816 mln. USD per pirmuosius dvejus metus lygoje. Beje, kiekvienais metais maksimali suma, kuri�? komanda gali pasiūlyti lygos naujokui, auga ir šiemet jau siekia 3.885 mln. USD už pirm�?jį sezon�?.

Toks griežtas sutar�?ių su naujokais reglamentavimas, žinoma, labai palengvina santykius tarp komandų ir jų jaunųjų žaid�?jų bei sumažina finansin�? našt�? tenkan�?i�? komandų savininkams, ta�?iau kartais tokia tvarka atsisuka prieš NBA ekipas. 2005 metų Naujokų biržoje 11 numeriu Orlando MAGIC ekipos pašauktas  F. Vazquez pasirinkto 2 milijonus dolerių siekiantį Ispanijos ACB lygoje žaidusios Žeronos komandos pasiūlym�?, o ne NBA komandos pagal taisykles siūlom�? 1.49 mln. USD atlyginim�?. Panaši situacija šiemet ištiko ir San Antonijaus SPURS ekip�?: jų 2007 metais pirmojo rato pabaigoje pasirinktas Tiago Spliteris iškeit�? galimyb�? žaisti NBA ir beveik 800 tūkst. dolerių metinį atlyginim�? į 3-4 didesnį uždarbį Ispanijoje TAU CERAMICA klube.

1995 metų Naujokų biržos galiojo visiškai kitokia tvarka negu mano k�? tik aprašyta - komandos prival�?jo su jų pasirinku krepšininku der�?tis tiek d�?l kontrakto sumos, tiek d�?l sumos. Po 1994 metų biržos vykusios derybos švelniai perženg�? sveiko proto ribas tod�?l būtent prieš 1995 m. buvo pasiektas iki šiol galiojantis susitarimas tarp žaid�?jų ir komandų savininkų. Iš 1994 m., beje, ateina ir šios temos pavadinimas, mat tais metais pirmuoju numeriu Milvokio BUCKS komandos pasirinktas Glenas Robinsonas kaip tik ir pareikalavo 100 milijonų dolerių per 13 metų, nors NBA lygoje dar nebuvo sužaid�?s n�? vienerių rungtynių…

Netur�?tų stebinti, jog komandos vadovyb�? nenor�?jo sutikti su tokiomis kontrakto s�?lygomis, nes prisiimti tokius didžiulius įsipareigojimus žaid�?jui, kurio vienintelis svarus privalumas buvo geras žaidimas NCAA ir iš to kylan�?ios perspektyvos. Tod�?l derybos su krepšininku buvo baigtos tik dien�? prieš prasidedant 1994/95 metų sezonui, kai buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį Robinsonas per 10 metų tur�?jo uždirbti 68 milijonus JAV dolerių. Saky�?iau, ne k�? mažiau įspūdingas susitarimas nei 100 milijonų už 13 sezonų. Beje, tai nebuvo vienintelis milžiniškas ir šių dienų požiūriu nesuprantamas kontraktas tais metais: antrasis tų metų šaukimas Jasonas Kiddas pasiraš�? 9 metų trukm�?s ir 45 milijonų dolerių vert�?s kontrakt�? su jį pasirinkusia Dalaso MAVERICKS ekipa.

Žiūrint atgal į šiuos susitarimus susidaro nevienareikšmis įspūdis: žinoma, krepšininkai nor�?jo užsitikrinti stabilų užmokestį per vis�? karjer�? NBA (ypa�? tuo atveju, jeigu krepšininko žaidimas nebūtų toks geras kaip planuota), ta�?iau iš kitos pus�?s 3-4 metus lygoje praleid�?s ir ger�? žaidim�? demonstruojantis krepšininkas gal�?jo tik�?tis gerokai daugiau nei 6.8 mln. USD per sezon�?; tiek, pavyzdžiui, uždirbo Glenas Robinsonas.

Ir pabaigai: ar ilgalaik�? BUCKS investicija pasiteisino? Many�?iau, kad taip. Jau pirm�?jį savo sezon�? NBA žaid�?jas pelnydavo po 21,9 taško per rungtynes, o per 7 iš 8 savo sezonų Milvokio ekipoje pasiek�? bent 20 pelnomų taškų per rungtynes vidurkį. Ta�?iau dabartin�? tvarka atrodo gerokai labiau apgalvota bei paprastesn�? ir aiškesn�? tiek žaid�?jams, tiek komandų savininkams. Baisu ir pagalvoti, kokias kontrakto s�?lygas Klyvlendo CAVALIERS ekipa būtų tur�?jusi pasiūlyti LeBronui Jamesui pagal iki 1995 m. galiojusias s�?lygas…

Tema dar gal�?tų būti ir tokia: Jerome Jamesas - kaip 11 gerai sužaistų rungtynių man garantavo 30 milijonų dolerių kontrakt�? penkeriems metams.

O veiksmas mus nukelia į 2004/05 metų NBA sezon�?, tiksliau, to sezono atkrintam�?sias varžybas. Nors galima dar tiksliau - 11 Vakarų konferencijos pirmojo ir antrojo rato varžybų, kuriose žaid�? Sietlo SUPERSONICS ekipa ir, žinoma, šio įrašo pagrindinis veik�?jas Jerome Jamesas.

Dabar at�?jo laikas ir fenomenui. Reguliariajame sezone net vidutiniškų rezultatų nedemonstrav�?s Sietlo komandos aukštaūgis staiga ryškiai sublizg�?jo atkrintamųjų varžybų serijose prieš Sakramento KINGS ir San Antonijaus SPURS ekipas. Iki atkrintamųjų varžybų aukštaūgis pelnydavo tik po 4,9 taško ir atkovodavo po 3 kamuolius per rungtynes, o štai per 11 playoff’ų varžybų pasiek�? net 12,5 per rungtynes pelnomų taškų ir 6,8 atkovotų kamuolių vidurkius, kurie yra daugiau nei dvigubai geresni už mano k�? tik min�?tus reguliaraus sezono pasiekimus.

Neblogi poky�?iai, ar ne? Dar labiau stebina ir tai, jog šie gerokai aukštesni rezultatai buvo pasiekti rungtyniaujant prieš tikrai galingus oponentus - Sakramento ekipos centr�? Brad�? Millerį ir San Antonijaus aukštaūgį Tim�? Duncan�?.

Tod�?l netur�?tų labai stebinti, jog Niujorko KNICKS ekipa po tokio solidaus Jerome Jameso pasirodymo pasiūl�? jam 30 milijonų už 5 sezonus. Nors labai stebinti ir netur�?tų, ta�?iau, ties�? sakant, stebina.

Visų pirma, man kelia abejonių, ar tik 11 rungtynių gerai sužaid�?s krepšininkas pateikia pakankamai pagrindo uždirbti po 6 milijonus dolerių per metus. Net 274 iki tol žaistų reguliaraus sezono ir atkrintamųjų varžybų rungtynių jokių tokios žaid�?jo vert�?s įrodymų nesuteikia.

Antra, net ir sutinkant su tuo, jog žaid�?jo galimyb�?s puolime staiga tapo visai geros, Jameso žaidimas gynyboje tikrai tur�?jo sukelti daug abejonių net ir Niujorko komandos skautams. Reguliariajame sezone krepšininkas tik per 16,6 žaidimo minu�?ių sugeb�?davo prasižengti po 3,5 karto - neigiama prasme įpūdingai aukštas rodiklis, nes paprastai gerai besiginantys žaid�?jai tiek pražangų nesurenka net per 40 ir daugiau žaidimo minu�?ių. Dar blogiau, kad šis rodiklis per tas 11 s�?kmingiausių Jameso karjeros rungtynių pasiek�? nereg�?tas 4,4 pražangų per 26 žaidimo minutes aukštumas…

Dabar at�?jo metas patikrinti, ar KNICKS komanda nesuklydo sutikdama mok�?ti Jerome Jamesui po 6 milijonus dolerių per sezon�?, bei, ar žaid�?jas iš laik�? savo 11 rungtynių žaidimo lygį. Taip, suklydo, ir ne, krepšininkas neišlaik�? savo žaidimo lygio.

Per 3 sezonus Niujorko komandoje Jamesas niekada nepasiek�? daugiau nei 3 taškų ir 2 atkovotų kamuolių per rungtynes rodiklių. Nors vis dar sugeb�?davo prasižengti įspūdingai dažnai…

Išvada, matyt, būtų tokia: 11 rungtynių dar n�?ra pakankamas krepšininko galimybių indikatorius.