Mokslas, studijos ir ekonomika

Kodėl Vance'as vis dar lenkia Rubio: Ross Douthat

2026-07-25T19:25:37.332-07:00

„Pirmaisiais antrojo Trumpo prezidentavimo metais J. D. Vance'as pirmiausia ėjo Baltuosiuose rūmuose paskirto griežto vyruko pareigas. Užuot švelninęs Trumpo griežtumą, jis buvo apkaltintas būti (arba pasirinkti būti) griežtesniu už patį prezidentą, nesvarbu, ar tai reiškė viešą spaudimą Volodymyrui Zelenskiui, ar Mineapolio imigracijos griežtinimo gynimą, ar simbolinį pabėgimą į Grenlandiją – įšaldytą prezidento troškimo objektą.

Per pastaruosius kelis mėnesius Vance'o vaidmuo pasikeitė. Jis buvo žymiausias vidinis skeptikas, vertinęs prezidento sprendimą pulti Iraną, o vėliau – potencialus diplomatinis Irano mazgo išnarpliotojas. (Jis taip pat pradėjo – šiek tiek – kultūriškai taikų knygos turą ir pasveikino naują sūnų.)

Kadangi manau, kad karas Irane buvo kvailystė ir spąstai, aš labiau pirmenybę teikiau šiai Vance'o viceprezidento versijai, nei versijai, kuri, regis, buvo įtraukta į savivaldos valdomą konservatyvią politiką. Priešingai, nors maniau, kad Marco Rubio pirmieji jo, kaip valstybės sekretoriaus, metai buvo itin efektyvūs, Rubio veiksmai Irano atžvilgiu dažnai pasižymėjo vengimu, leidžiant kitiems pareigūnams rizikuoti, kad jie arba prisiimtų atsakomybę už karą, arba siektų taikos, o jis pats išlaiko savo galimybes atviras.

Tačiau Respublikonų partijos politika dažnai neatitinka mano pageidavimų, o Vance'o versija, kurią aš labiau mėgstu, taip pat yra ta, kuri jo vidiniams respublikonų priešams atrodo politiškai susilpnėjusi. Nuo gausių internetinių išpuolių iki kandžių „The Wall Street Journal“ ir Beno Shapiro kritikų, dešiniųjų pažiūrose, skeptiškai nusiteikusiose Vance'o atžvilgiu, juntama, kad viceprezidentas yra neįprastai pažeidžiamas ir kad Rubio scenarijus 2028 m. iš tikrųjų gali būti įgyvendinamas.

Vance'o skeptikai turi tam tikrų duomenų savo pusėje. Rubio aplenkė Vance'ą naujoje 2028 m. Naujojo Hampšyro pirminių rinkimų apklausoje ir lažybų rinkose yra ne tiek daug žemiau viceprezidento. Ir tikrai galima teigti, kad pradinis teisumas dėl Irano karo viceprezidentui nesuteikia daug politinės naudos.

Pirma, net Augant abejonėms dėl konflikto, didžioji dalis respublikonų nenori būti informuoti, kad prezidentas padarė siaubingą klaidą pradėdamas karą, o viceprezidentas vis tiek negali vykdyti tokios kampanijos. Kadangi Vance'as negali vykdyti tokios kampanijos, nes turi ginti savo viršininką, jo pozicija nebus visiškai patenkinama ir antikariniams dešiniesiems, nesvarbu, ar juos įkūnytų Tuckeris Carlsonas, ar Joe Roganas.

Šią dilemą būtų buvę galima išspręsti Vance'o taikos susitarimu, leidžiančiu viceprezidentui priskirti Trumpui tariamą pergalę, o pačiam užsitarnauti sandorių sudarymo nuopelnus iš tų, kurie aiškiai mato situaciją. Tačiau akivaizdu, kad pastangos užbaigti karą dar nebuvo sėkmingos, o birželio mėnesį Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo memorandumas, dėl kurio daugiausia derėjosi Vance'as, šiuo metu siūbuoja, kulkų apšaudytas, Hormūzo sąsiauryje. Taigi galima teigti, kad jis dabar įstrigęs tarp jų – atpirkimo ožiu vanagams, kurie mano, kad administracija nebuvo pakankamai griežta, bet nepakankamai sėkminga diplomatiškai, kad patenkintų taikdario ieškančius konservatorius.

Vienas prieš Vance'ą nusiteikusių balsų yra tas, kad nepakanka istorijos, kurioje Irano karas jam sukėlė įvairių politinių problemų. Reikia istorijos, kurioje jis yra taip susilpnėjęs, kad pats Trumpas nusprendžia pirmenybę teikti Rubio kaip įpėdiniui – nes valstybės sekretorius negali vykdyti kampanijos prieš viceprezidentą be tylaus Trumpo palaiminimo.

Tokia istorija buvo įsivaizduojama karo pradžioje – jei viskas būtų klostęsi gerai, Vance'o opozicija būtų atrodžiusi kvailai, o Rubio tada save pozicionavo kaip sėkmingos, karingos užsienio politikos čempioną.

Tačiau iš to, kur esame dabar, iš sudėtingos ir aklavietės padėties, nėra jokių įrodymų, kad Trumpas į Vance'ą žiūrėtų skeptiškiau dėl jo pradinio priešinimosi karui. Iš tiesų, pranešama, kad prezidentas per pastaruosius kelis mėnesius atšilo nuo viceprezidento – nors Vance'o svorio kritimas iš dalies lemia šį pokytį. Kai kurie labiausiai kontroversiški Vance'o komentarai apie karą, ypač jo kritika Izraelio laikysenai, beveik neabejotinai atspindi paties prezidento nusivylimą.

Taigi, kaip jūs gautumėte iš čia į pasaulį, kuriame Rubio tampa įpėdiniu? Jei karas tęsis aklavietėje ir baigsis gėda Amerikai, neįsivaizduoju sėkmingos respublikonų pirminių rinkimų kampanijos, vykdomos remiantis prielaida, kad J. D. Vance'as yra pernelyg nuolaidus arba prieš intervenciją. Jei Trumpas sustiprins karo veiksmus ir karas taps dar didesne fiasko, tai bus blogai visiems jo būsimiems įpėdiniams, bet vargu ar bus palaima judėjimui, kuris niekina Vance'ą.

Taigi lieka tik scenarijus, kuriame Trumpas smarkiai eskaluoja padėtį, jo viceprezidentas priešinasi eskalacijai, o jo valstybės sekretorius ją remia, o Irano režimas žlunga, o kartu su juo krenta ir benzino kainos, palikdamas Trumpui su Rubio dėkingumą už pergalę, o Vance'as kaltas, kad stovėjo jai kelyje.

Tai ateitis, kurioje galėčiau lažintis dėl Rubio 2028 m. Bet tai taip pat nėra ateitis, už kurią lažinčiausi.“ [1]

1. Why Vance Still Trumps Rubio: Ross Douthat. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 25, 2026.

Why Vance Still Trumps Rubio: Ross Douthat

2026-07-25T19:18:36.644-07:00

“For the first year of the second Trump presidency, JD Vance served primarily as the White House’s designated tough guy. Rather than a softener of Trumpian harshness, he was charged with being (or chose to be) tougher than the president himself, whether that meant publicly pressuring Volodymyr Zelensky or defending the Minneapolis immigration crackdown or making a symbolic flight to Greenland, the frozen object of the president’s desire.

In the past several months, Vance’s role has changed. He was the most prominent internal skeptic of the president’s decision to attack Iran and then the would-be diplomatic disentangler of the Iranian knot. (He has also embarked on a — somewhat — culturally conciliatory book tour and welcomed a new son.)

Because I think that the Iran war has been a folly and a snare, I have greatly preferred this version of the Vance vice presidency to the version that seemed subsumed into id-driven conservative politics. By contrast, while I thought that Marco Rubio’s performance in his first year as secretary of state was extremely effective, Rubio’s performance vis-à-vis Iran has often been a profile in evasion, letting other officials take risks to either own the war or seek a peace while he keeps his options open.

Republican Party politics, however, often does not conform to my preferences, and the version of Vance that I’ve preferred is also the version who seems to his internal G.O.P. enemies to be politically weakened. From swarming online attacks to stinging critiques from The Wall Street Journal and Ben Shapiro, there’s a palpable sense in the Vance-skeptical parts of the right that the vice president is unusually vulnerable and that a Rubio scenario for 2028 might actually be viable.

The Vance skeptics have some data on their side. Rubio has crept up on Vance in a new 2028 New Hampshire primary poll and sits not that far below the vice president in betting markets. And you can certainly make a case that being initially right about the Iran war doesn’t offer much political upside to the vice president.

First, even amid growing doubts about the conflict, most of the Republican base doesn’t want to be told that the president made a terrible mistake going to war in the first place, and a vice president can’t campaign that way regardless. And since Vance can’t campaign that way, because he has to defend his boss, his position won’t be fully satisfying to the antiwar right either, whether embodied by Tucker Carlson or Joe Rogan.

This dilemma could have been resolved by a Vance peace deal, letting the V.P. credit Trump with a supposed victory while earning his own credit for deal-making from those who see things clearly. But obviously the efforts to end the war have not succeeded yet, and the June memorandum of understanding between the United States and Iran, mainly negotiated by Vance, is currently bobbing, bullet-strafed, in the Strait of Hormuz. So you could argue that he’s now trapped betwixt and between — a scapegoat for hawks who think the administration hasn’t been tough enough, but not successful enough diplomatically to satisfy conservatives looking for a peacemaker.

But the challenge for the anti-Vance voices is that it’s not enough to have a story where the Iran war has created various political problems for him. You need a story where he is so weakened that Trump himself decides to favor Rubio as a successor — because there’s no way that the secretary of state campaigns against the vice president without Trump’s tacit blessing.

Such a story was imaginable at the start of the war — if it had gone well, Vance’s opposition had looked foolish and Rubio had then positioned himself as the champion of a successful hawkish foreign policy.

But from where we are right now, the position of difficulty and stalemate, there’s no evidence that Trump regards Vance more skeptically because of his initial opposition to the war. Indeed, there’s reporting that the president has warmed to the vice president over the past few months — albeit with Vance’s weight loss given partial credit for the shift. And some of Vance’s most controversy-courting comments on the war, his critiques of Israel’s posture especially, almost certainly reflect the president’s own frustrations.

So how would you get from here to a world where Rubio becomes the heir apparent? If the war grinds on in stalemate and ends in embarrassment for America, I cannot imagine a successful Republican primary campaign being waged on the premise that JD Vance is too dovish or anti-interventionist. If Trump ramps up the hostilities and the war becomes an even bigger debacle, that’s bad for all his would-be heirs, but hardly a boon for a dump-Vance movement.

Which leaves only a scenario where Trump sharply escalates, his vice president opposes the escalation while his secretary of state champions it, and the Iranian regime collapses and gas prices with it, leaving Trump with Rubio to thank for victory and Vance to blame for standing in its way.

That’s the future where I might bet on Rubio for 2028. But it’s also not a future that I would bet on happening.” [1]

1. Why Vance Still Trumps Rubio: Ross Douthat. New York Times (Online) New York Times Company. Jul 25, 2026.

Naujos lenktynės, siekiant sustabdyti dirbtinio intelekto kainų augimą --- Didelės ir mažos įmonės maišo modelius. Tai keičia ekonomiką ir įtakingus pramonės žaidėjus.

2026-07-25T16:04:10.411-07:00

„Visos šalies įmonės imasi radikalios idėjos, galinčios apversti, pasaulinę ekonomiką varančią, pramonę: joms nereikia švaistyti savo biudžeto dirbtiniam intelektui.

Pavargusios nuo augančių išlaidų, didelės ir mažos įmonės pradeda naudoti pigesnius modelius, įskaitant kai kuriuos Kinijoje pagamintus.

Daugeliu atvejų jos prideda naujus, pigesnius modelius prie „OpenAI“ ir „Anthropic“ produktų, ieškodamos dirbtinio intelekto pagal savo pageidavimus.

„Cursor“ – startuolyje, kuris pasinaudos šiuo įmonės atradimu, nes jo programinė įranga veikia su visais modeliais, – Mike'as Saeksas paprastai teigia: galingiausi ir brangiausi dirbtinio intelekto modeliai nėra būtini gana kasdieniškoms užduotims atlikti.

„Tai tas pats, kas vairuoti „Lamborghini“ į maisto prekių parduotuvę nusipirkti pieno, kai jis buvo sukurtas lenktynėms trasoje“, – sakė jis interviu.

Saeksas gali tai žinoti. Buvęs investicijų bankininkas prieš du mėnesius buvo pasamdytas „Cursor“ – startuolio, kurį Elono Musko „SpaceX“ perka už 60 USD. milijardą, kad būtų vyriausiasis technologijų vadovas. Tai reiškia, kad jis pataria įmonėms, kaip išmatuoti ir pagerinti investicijų grąžą iš jų DI išlaidų. Startuolis tai vadina tokenomika – tai nuoroda į žetonus, centrinį vienetą, naudojamą DI naudojimui matuoti.

Būti ekonomiškam – arba tokenomiškam – yra dramatiškas mąstysenos pokytis. Vos prieš kelis mėnesius buvo garbės ženklas tiek daug naudoti DI, kad daug išleistum žetonams. Įmonės apdovanodavo darbuotojus už žetonų naudojimą, mirksinčias lyderių lenteles, kuriose buvo rodoma, kas išleido daugiausiai. Dabar jos naudoja taupumo didinimo principą.

Jų biudžeto pokytis susijęs ne tik su tuo, kiek JAV įmonės išleidžia DI. Tai taip pat geopolitinė problema, kuri supriešina pasaulio ekonomines supervalstybes. Paprastai geriausiai žinomi JAV modeliai yra uždari, o tai reiškia, kad juos griežtai kontroliuoja juos kuriančios įmonės. Kinija žinoma dėl pigesnių ir atviro svorio modelių, o tai reiškia, kad juos galima atsisiųsti ir pritaikyti.

„Anthropic“ ir „OpenAI“ apkaltino Kinijos modelių kūrėjus apgavyste. jų technologijas. Bendrovės pasmerkė Kinijos dirbtinio intelekto startuolius, kurie sukūrė modelius, plačiai naudojamus JAV, įskaitant „DeepSeek“, „MiniMax“ ir „Moonshot AI“.

Kai kurios bendrovės iki šiol vengė naudoti kiniškus modelius dėl saugumo problemų, o „OpenAI“ ir „Anthropic“ vadovai įspėjo apie galimą riziką. Kai kurie vadovai ir Trumpo administracijos pareigūnai siūlė uždrausti tokius modelius; kiti teigia, kad tie, kurie pritaria apribojimams, bando slopinti konkurenciją.

Penktadienį grupė technologijų bendrovių, įskaitant „Nvidia“, „Microsoft“ ir „Palantir“, pasirašė laišką, kuriuo remia atvirus modelius, ragindamos JAV politikos formuotojus būti atsargiems dėl galimų apribojimų.

Nesvarbu, kaip baigsis tokia kova, daugelis investuotojų ir vadovų teigia, kad pigesnio dirbtinio intelekto era čia pasiliks. Nemažai Amerikos bendrovių taip pat išleido arba kuria naujus atvirus modelius.

Silicio slėnio bendrovės pirmosios pradėjo elgtis su dirbtiniu intelektu kaip su bet kuriuo kitu produktu ir ieškoti geriausio pasiūlymo. Šis požiūris pastarosiomis savaitėmis pradėjo plisti įvairiose pramonės šakose.

„Aš nematau jokio lojalumo“, – sako Marty Kausas, generalinis direktorius „Pylon“ – dirbtinio intelekto klientų aptarnavimo platforma. „Dabar tikrai jaučiamasi kaip kruvinas skerdimas.“

Dirbtinio intelekto bendrovės siūlo tokiems klientams kaip jis „beprotiškus“ pasiūlymus, kad juos išlaikytų, sakė jis. Jo įmonė gavo mėnesius neriboto nemokamo naudojimo. Kausas skaičiuoja, kad šiais metais „Pylon“ gavo apie 1,6 mln. USD vertės nemokamų žetonų iš vieno tiekėjo, 65 000 USD iš kito ir 10 000 USD iš dar vieno.

„Microsoft“ svarstė galimybę įtraukti kiniškus modelius į savo platformas, įskaitant „DeepSeek“, o daugelio startuolių vadovai teigia, kad kalbėjosi apie atvirų modelių naudojimą su aukščiausiais finansų įstaigų, sveikatos priežiūros įmonių, draudimo paslaugų teikėjų ir kitų įmonių vadovais.

„Cursor“ gali lengvai pritaikyti modelių maišymą, nes jos kodavimo programinė įranga yra „modelio nepriklausoma“, o tai reiškia, kad vartotojai gali perjungti pažangius „OpenAI“, „Anthropic“, „SpaceX“, „Google“ ir Kinijos modelių kūrėjų modelius.

Strategijos, skirtos sumažinti dirbtinio intelekto sąnaudas, apima prieigos prie geriausių modelių ribojimą naujiems darbuotojams ir pažangiausių dirbtinio intelekto sistemų naudojimą planuojant, kaip bus atliekamos užduotys, prieš pereinant prie pigesnių modelių vykdymui, teigia „Cursor“. Saeks sako.

„Cursor“ neseniai atliko eksperimentą, kad įvertintų žiniatinklio naršyklės kūrimo nuo nulio kainą. Visos užduoties atlikimas naudojant „OpenAI“ GPT-5.5 kainavo šiek tiek daugiau nei 10 000 USD. Naudojant „Cursor“ „Composer“ kodavimo modelį kartu su „Anthropic“ „Opus 4.8“, kainavo 1 339 USD.

„Geriausias užduoties modelis anksčiau keisdavosi kas kelis mėnesius“, – sako Saeks. „Dabar atrodo, kad tai vyksta kelis kartus per savaitę.“

„OpenAI“ atstovė spaudai teigė, kad naujesnis modelis – „GPT 5.6 Sol“ – buvo apmokytas būti daug efektyvesnis, o tai reiškia, kad jis gali atlikti sudėtingas užduotis mažiau pinigų. „Anthropic“ penktadienį išleido galingą, pigesnį modelį. Bendrovės vadovas teigė, kad jos vartotojai gali pasirinkti didesnį intelektą arba mažesnę kainą jos ekosistemoje. Abi bendrovės teigia, kad palaiko atviro svorio modelius.

„Anthropic“ ir „OpenAI“ daugelį metų lenktyniavo dėl dirbtinio intelekto viršenybės – bandė kurti vis pažangesnius, aukščiausios kokybės modelius, tačiau dabar įmonės nori ir bazinių. Didėjantis tokių modelių populiarumas apvertė dirbtinio intelekto lenktynes aukštyn kojomis, keldamas grėsmę dideliems „Anthropic“ ir „OpenAI“ vertinimams, joms ruošiantis viešam kotiravimuisi.

Siekdami atsispirti, jie bando pritraukti klientus, siūlydami partnerystes, dešimtis tūkstančių dolerių vertės paskatas ir smarkiai subsidijuojamą dirbtinio intelekto naudojimą.

Vadovai, kurie pirmenybę teikia „Anthropic“ ir „OpenAI“ produktų naudojimui, teigia, kad nori aukščiausio įmanomo intelekto lygio ir yra pasirengę už tai mokėti didesnę kainą.

„Zoom“, žinoma dėl savo vaizdo konferencijų platformos, jau trejus metus naudoja „Llama“ – atviro svorio modelį, kurį išleido „Meta Platforms“, ir, jį patobulinusi, „Zoom“ gerokai sutaupė, teigia „Zoom“ technologijų vadovas Xuedongas Huangas.

Šiuo metu įmonė naudoja antropinio, atvirojo dirbtinio intelekto ir atvirųjų modelių derinį.

Huangas rėmėsi senovės kinų mitu, kuriame trys paprasti žmonės sujungia savo protą, kad taptų vienu genijumi. Jis mano, kad šis metodas yra „slaptas padažas“ įmonėms.

Barry McCardelis, dirbtinio intelekto duomenų analizės platformos „Hex“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius, teigė, kad atvirųjų modelių naudojimas daugeliui startuolio klientų pasiteisino geriau, nes jis yra gerai pasirengęs pritaikyti modelius pagal įmonės duomenis arba konkrečioms užduotims.

„Mes nuolat vertiname, kiek norime įsipareigoti kuriai nors laboratorijai, atsižvelgiant į tai, koks dinamiškas šis momentas“, – sakė jis. Per pastarąsias dvi savaites apie 50 % „Hex“ klientų į savo darbo eigą įdiegė Kinijoje įsikūrusios „Moonshot“ sukurtą modelį „Kimi“. „Laboratorijos gali bet kurią dieną išleisti modelį, kuris pasieks ribas“, o McCardelis teigė, kad jo įmonė nori išlikti lanksti.

Pavasarį startuolis „Telnyx“, kuriantis infrastruktūrą realaus laiko dirbtinio intelekto agentams arba autonominiams robotams, naudojo 1000 agentų su aukščiausio lygio „Anthropic“ modeliu ir atvira operacine sistema. „Claude“ naudojimas pagal aukščiausio lygio prenumeratą kainavo 200 USD vienam darbuotojui per mėnesį.

Tada „Anthropic“ nustojo leisti trečiųjų šalių operacinėms sistemoms veikti savo prenumeratose, o tai laikė jos paslaugų teikimo sąlygų pažeidimu. Norėdama tęsti, „Telnyx“ turėjo mokėti už kiekvieną naudojimą.

„Atlikome skaičiavimus ir turėjome gauti apie 100 tūkstančių per dieną“, – sako bendrovės generalinis direktorius Davidas Casemas.

Taigi jis pasirinko atvirus modelius.

„Jie veikė“, – sako jis. „Ne taip, kad mes nenaudojame „OpenAI“ ar „Anthropic“ modelių, mes vis dar naudojame“, – sako jis. „Jie tiesiog nebedaro visko.“

Šiandien Kinijos startuolio „Z.AI“ sukurta modelių šeima aprūpina 1400 bendrovės agentų, o tai kainuoja apie 100 USD vienam agentui per dieną.

Galingiausias „Anthropic“ modelis „Fable“ veikia kaip dirigentas, planuojantis darbą, o atvirojo svorio modeliai atlieka įgyvendinimą. „OpenAI“ „Sol“ tvarko atvirojo svorio modelių rezultatų peržiūrą.

Gabe'as Pereyra, teisinio dirbtinio intelekto startuolio „Harvey“ prezidentas, teigė, kad bendrovė apmokė GLM-5.2 ir suteikė jam įrankį, leidžiantį „iškviesti“ „Anthropic“ „Fable 5“ modelį, jei nustatoma, kad „tai tikrai sunki užduotis“.

„Mes dirbame su visais jais“, – sakė jis. „Mes ieškome daugybės tokių sprendimų, kaip išlaikyti našumą arba jį pagerinti ir gauti daug mažesnę kainą.“ [1]

1. EXCHANGE --- The New Race to Stop Ballooning AI Costs --- Companies big and small are mixing models. It's changing the economics and power players of the industry. Au-Yeung, Angel; Bindley, Katherine; Li, Tina. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: B1.

The New Race to Stop Ballooning AI Costs --- Companies big and small are mixing models. It's changing the economics and power players of the industry.

2026-07-25T16:00:35.424-07:00

“Companies across the country are coming around to a radical idea with the potential to upend the industry powering the global economy: They don't have to blow their budgets on AI.

Fed up with ballooning costs, companies big and small are starting to use lower-priced models, including some built in China.

In many cases, they're adding the new, cheaper models alongside OpenAI and Anthropic's products, shopping a la carte for their artificial intelligence.

At Cursor, a startup that stands to benefit from this corporate epiphany because its software works with all models, Mike Saeks puts it simply: The most powerful and expensive AI models aren't necessary for relatively mundane tasks.

"It's like driving a Lamborghini to go to the grocery store to pick up milk when that was designed to be raced around a track," he said in an interview.

Saeks is in a position to know. The former investment banker was hired two months ago by Cursor, a startup that Elon Musk's SpaceX is buying for $60 billion, to be a field chief technology officer. That means he advises companies on how to measure and improve the returns on investment from their AI spending. The startup calls it tokenomics, a reference to tokens, the central unit used to measure AI usage.

Being economical -- or tokenomical -- is a dramatic reversal in mindset. Just a few months ago, it was a badge of honor to be using AI so much that you spent a lot on tokens. Companies rewarded employees for tokenmaxxing, flashing leaderboards that showed who had spent the most. Now they are thriftmaxxing.

The shift in their budgeting is not just about how much U.S. companies are spending on AI. It's also a geopolitical issue that pits the world's economic superpowers against each other. Generally, the best-known U.S. models are closed, which means they are strictly controlled by the companies developing them. China is known for cheaper and open-weight models, which means they can be downloaded and customized.

Anthropic and OpenAI have accused the Chinese model-makers of ripping off their technology. The companies have called out Chinese AI startups that have made models in widespread U.S. use, including DeepSeek, MiniMax and Moonshot AI.

Some companies have so far avoided using Chinese models due to security concerns, while executives at OpenAI and Anthropic have sounded the alarm about potential risks. Some executives and Trump administration officials have suggested a ban on such models; others argue that those favoring restrictions are trying to stifle competition.

On Friday, a group of tech companies, including Nvidia, Microsoft and Palantir, signed a letter in support of open models, urging U.S. policymakers to exercise caution on potential restrictions.

No matter how such fighting resolves, many investors and executives say the era of cheaper AI is here to stay. A number of American companies have released or are working on new open models as well.

Companies in Silicon Valley were the first to treat AI like any other product and shop for the best deal. The approach began spreading across industries in recent weeks.

"There's zero loyalty that I'm seeing," says Marty Kausas, chief executive of Pylon, an AI customer support platform. "It really feels like a bloodbath right now."

AI companies are offering customers like him deals "like crazy" to keep them, he said. His company has received months of unlimited free usage. So far this year, Kausas estimates Pylon has received around $1.6 million in free tokens from one vendor, $65,000 from another and $10,000 from another.

Microsoft has weighed adding Chinese models on its platforms, including DeepSeek, and executives at a host of startups say they have had conversations about using open models with top executives at financial institutions, health care companies, insurance providers and others.

Cursor can easily embrace model mixing because its coding software is "model agnostic," meaning users can toggle among advanced models from OpenAI, Anthropic, SpaceX, Google and also Chinese model-makers.

Strategies to lower AI costs include limiting access to top models for new hires and using the most advanced AI systems to plan how tasks will be completed before turning to cheaper models for the execution, Cursor's Saeks says.

Cursor recently ran an experiment to evaluate the cost of building a web browser from scratch. Doing the entire task on OpenAI's GPT-5.5 cost a little more than $10,000. Using Cursor's Composer coding model in combination with Anthropic's Opus 4.8, cost $1,339.

"The best model for a task used to change every few months," Saeks says. "Now it feels like it's happening multiple times per week."

An OpenAI spokeswoman said a newer model -- GPT 5.6 Sol -- has been trained to be much more token efficient, meaning it can complete advanced tasks for less money. Anthropic released a powerful, lower-cost model on Friday. A company executive said its users can choose higher intelligence or lower cost within its ecosystem. Both companies say they support open-weight models.

Anthropic and OpenAI have spent years in a race for AI supremacy -- trying to develop evermore advanced, premium models, only to find now that companies want basic ones, too. The increasing popularity of such models has turned the AI race on its head, threatening the heady valuations of Anthropic and OpenAI as they prepare for public listings.

To fight back, they are trying to lock in customers, offering partnerships, tens of thousands of dollars in incentives and heavily subsidized AI usage.

Executives who favor using Anthropic and OpenAI products say they want the highest level of intelligence available and are willing to pay a premium for it.

Zoom, known for its videoconferencing platform, has been using Llama, an open-weight model released by Meta Platforms, for three years now, and by fine-tuning it, Zoom has saved substantially, Zoom's chief technology officer Xuedong Huang says.

The company currently uses a combination of Anthropic, OpenAI and open models.

Huang referenced an ancient Chinese myth where three ordinary people combine their wits to equal one genius. He believes this method is the "secret sauce" for companies.

Barry McCardel, co-founder and CEO of Hex, an AI data analytics platform, said using open models has worked better for many of the startup's customers, because it's well-equipped to customize the models using company data or for specific tasks.

"We are continually assessing how much we want to commit to any one lab given how dynamic a moment this is," he said. In the last two weeks, about 50% of Hex's customers have adopted Kimi, the model produced by China-based Moonshot, into their workflow. "Any day, the labs can drop a model that hits the frontier," and McCardel said his company wants to stay flexible.

In the spring, the startup Telnyx, which produces infrastructure for real-time AI agents, or autonomous bots, was running 1,000 agents with a top Anthropic model and an open operating system. The Claude usage, under a top-tier subscription level, cost $200 per employee a month.

Then Anthropic stopped allowing third-party operating systems to run on its subscriptions, which it saw as a violation of its terms of service. To continue, Telnyx would have to pay per use.

"We did the math and it was going to be like 100 grand per day," says David Casem, the company's CEO.

So he turned to open models.

"They worked," he says. "It's not like we don't use OpenAI or Anthropic models, we still do," he says. "They just don't do everything anymore."

Today, a family of models made by Chinese startup Z.AI is powering the company's 1,400 agents, which costs around $100 per agent per day.

Anthropic's most powerful model, Fable, acts as a conductor that plans out work while open-weight models do the implementation. OpenAI's Sol handles a review of what the open-weight models produce.

Gabe Pereyra, president of the legal AI startup Harvey, said the company trained GLM-5.2 and provided it with a tool that allows it to "call" Anthropic's Fable 5 model if it determines that "this is a really hard task."

"We work with all of them," he said. "We're figuring out a bunch of solutions like this to maintain performance or improve performance and get much better cost."” [1]

Kas nutiko Amerikos dirbtinio intelekto kūrėjams?

2026-07-25T14:35:09.799-07:00

„Godumas juos žudo. „Anthropic“ ir „OpenAI“ yra Trojos arkliai. Jie siekia pavogti jų klientų verslą, naudodami pavogtas komercines paslaptis dirbtiniam intelektui apmokyti (aiškina „Microsoft“ generalinis direktorius Satya Nadella). Todėl vartotojai, įskaitant „Fortune 500“ įmones, renkasi „atviro svorio“ kiniškus dirbtinio intelekto modelius, kad sutaupytų pinigų ir išvengtų savo duomenų atskleidimo šioms didelėms amerikietiškoms laboratorijoms.

Amerikos vyriausybė grasina šių laboratorijų milijardų dolerių vertės superintelekto statymus paversti pralaimėjimo bet kokiu atveju sandoriais. Jei įmonės klysta, jos praranda dideles sumas. Jei jos teisios, jų atskleisti pajėgumai gali būti tokie galingi, kad Vašingtonas dėl saugumo ir geopolitinių priežasčių reikalauja juos monopolizuoti.“ [1]

Kadangi Amerikos dirbtinis intelektas realiame pasaulyje, galiausiai, neteikia jokios naudos, Amerikos dirbtinį intelektą naudoja tik Amerikos vyriausybė, kad įsilaužtų į kitų žmonių kompiuterius dėl Amerikos vyriausybės saugumo ir geopolitinių priežasčių. Tai rimtas darbas. Tačiau jis nėra itin pavojingas. Turime daugybę labai protingų vyrų, sėdinčių savo tėvų rūsiuose ir darančių būtent tai. Nieko įspūdingo.

Kodėl susirūpinimas dėl duomenų nutekėjimo, įmonių duomenų išnaudojimo ir vyriausybės įsikišimo verčia komercinius vartotojus rinktis atviro svorio modelius?

Komercinis ir ekonominis spaudimas

• Duomenų atskleidimo rizika: Įmonių vartotojai rizikuoja nutekinti jų patentuotas darbo eigas ir komercines paslaptis atgal patentuotų modelių kūrėjams įprastos sąveikos metu.

• Atviro svorio pokytis: „Fortune 500“ įmonės vis dažniau taiko nebrangias atviro svorio alternatyvas, kad išlaikytų vidinių duomenų kontrolę ir sutaupytų pinigų, nes atvirojo svorio alternatyvas galima galima pritaikyti pagal mūsų duomenis, naudoti mūsų pačių kompiuteriuose, be Kinijos serverių įsikišimo.

• Reguliavimo intervencijos: Geopolitinė trintis ir griežtos nacionalinio saugumo direktyvos periodiškai ribojo prieigą prie Amerikos pasienio modelių.

Valstybių ir saugumo programos

• Nacionalinio saugumo naudojimas: Amerikos vyriausybės subjektai naudoja pažangius modelius specializuotoms saugumo, žvalgybos ir analitinėms operacijoms.

• Pajėgumų ribos: Nors valstybinio lygio programos apima sudėtingas skaitmenines užduotis, pagrindinės architektūros grindžiamos standartiniais komerciniais mastelio keitimo metodais, o ne visiškai izoliuotomis paradigmomis.

1. AI Wars: The Empire Strikes Back. Jenkins, Holman W; Jr. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A13.

What Happened to American AI Creators?

2026-07-25T14:27:00.483-07:00

„The greed is killing them. Anthropic and OpenAI are Trojan horses. They're out to steal their customers' businesses, using stolen trade secrets to train AI (explains Microsoft CEO Satya Nadella). Therefore users, including Fortune 500 companies, are turning to "open weight" Chinese AI models to save money and avoid exposing their data to the big domestic labs.

American government threatens to turn these labs' billion-dollar superintelligence bets into lose-lose propositions. If the companies are wrong, they're out vast sums. If they're right, the capabilities they reveal may be so powerful that Washington will insist on monopolizing them for safety and geopolitical reasons.“ [1]

Since American AI is ending up no use in real world, American AI is employed only by American government for hacking computers of other people for safety of American government and geopolitical reasons. That is serious work. It is not extremely dangerous though. We have plenty of very intelligent men sitting in basements of their parents and doing exactly this. Nothing impressive.

Why are concerns over data leakage, enterprise data exploitation, and government intervention shifting commercial users toward open-weight models?

Commercial and Economic Pressures

• Data Exposure Risks: Enterprise users risk leaking proprietary workflows and trade secrets back to proprietary model makers through routine interactions.

• Open-Weight Shift: Fortune 500 companies increasingly adopt inexpensive open-weight alternatives to maintain control over internal data and save money, since these alternatives could be be customized on your own data, run on your own compute without involvement of Chinese servers.

• Regulatory Interventions: Geopolitical friction and stringent national security directives have periodically restricted American frontier model access.

State and Security Applications

• National Security Use: American government entities utilize advanced models for specialized security, intelligence, and analytical operations.

• Capability Boundaries: While state-level applications involve complex digital tasks, the underlying architectures build upon standard commercial scaling methods rather than entirely isolated paradigms.

1. AI Wars: The Empire Strikes Back. Jenkins, Holman W; Jr. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A13.

JAV ir Iranas įstrigę eskalacijos cikle – Trumpas grasina intensyvinti bombardavimą, o Teherano sąjungininkai plečia konfliktą. Auganti naftos kaina rodo, kas čia pralaimėjo.

2026-07-25T09:31:56.239-07:00

Niekada neklausykite, ką sako kovotojai. Tai vadinama karo propagandos operacija. Negaiškite savo laiko.

Karo propagandos operacijos reiškia, kad turėtumėte ignoruoti tai, ką teigia kovojančios pusės, taupydami laiką, sutelkdami dėmesį į veiksmus, o ne į žodžius.

Pagrindiniai karo propagandos aspektai

• Klaidingi teiginiai: pusės meluoja, kad atrodytų gerai.

• Paslėptos tiesos: faktams paaiškėti reikia laiko pasibaigus kovoms.

• Tikri veiksmai: stebėkite, ką daro armijos, o ne ką jos sako.

„STANBULAS. JAV ir Iranas yra įtraukiami į eskaluojamą konfliktą, nes jie susiduria su savo karinės jėgos galimybių ribomis.

Konfliktas pastarąją savaitę paaštrėjo po to, kai Irano sąjungininkai kovotojai Jemene pradėjo atakuoti laivus, plaukiančius Raudonosios jūros spūstimi, ketvirtadienį pakeldami naftos kainas virš 100 dolerių už barelį.

Tuo tarpu JAV pastarosiomis dienomis sustiprino savo bombardavimo kampaniją Irane, smogdamos visoje šalyje per intensyviausią kovų laikotarpį nuo tada, kai prezidentas Trumpas ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną vasario pabaigoje.

Trumpas ir kiti administracijos vadovai grasino sustiprinti karinę kampaniją prieš Iraną, įskaitant smogimą įtariamam Irano branduoliniam objektui Irano Kirtiklių kalne arba atakuojant Irano infrastruktūrą, pavyzdžiui, elektrines, atsakant į išpuolius prieš laivus Hormūzo sąsiauryje.

„Kaina kils kiekvieną naktį, kol jie atsipeikės“, – ketvirtadienį Maniloje vykusiame viršūnių susitikime žurnalistams sakė valstybės sekretorius Marco Rubio, cituodamas Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchio apibūdinimą apie Teherano požiūrį kaip „akį už akį.“

„Prezidento politika – galva už akį“, – sakė Rubio. „Sąžiningai, būtent tokia ji ir bus.“ Jis pridūrė, kad Trumpas artimiausiomis dienomis nuspręs, ar eskaluoti konfliktą.

Vašingtono ir Teherano iššūkis yra tas, kad abi vyriausybės parodė norą eskaluoti konfliktą, tačiau nė viena negali įgyti lemiamo pranašumo prieš kitą. Kariniai analitikai teigia, kad ši aklavietė padidina riziką, jog JAV ir Iranas gali būti įtraukti į dar kelis mėnesius trunkančias kovas, abiem pusėms bandant įgyti įtakos.

„Dabar vyksta eskalacijos dinamika“, – sakė Alanas Eyre'as, buvęs vyresnysis JAV diplomatas, dalyvavęs derybose su Iranu. „Nemanau, kad Jungtinių Valstijų administracija turi aiškią strateginę koncepciją, ką bando padaryti.“

Trumpas galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą, puldamas Irano civilinę infrastruktūrą, o tai greičiausiai sukeltų Irano atsakomąsias priemones prieš pasauliniu mastu svarbią energetikos infrastruktūrą visame Artimuosiuose Rytuose.

Net jei Trumpas panaudotų nedidelį branduolinį ginklą, kad atakuotų vieną iš Irano požeminių atominių objektų, tai būtų tik simbolinis smūgis režimui, sakė jis. Hamidreza Azizi, kviestinis mokslinis bendradarbis, besispecializuojantis Irano klausimais Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institute.

„Nė vienas iš šių variantų iš esmės nepakeis situacijos“, – sakė jis apie Trumpo galimybes. „Manau, kad abi pusės pasiekė karinių priemonių ribas.“

Iranas parodė, kad vis dar turi erdvės manevruoti.

Irano sąjungininkų husių kovotojai Jemene pareiškė, kad pradeda Saudo Arabijos jūrų blokadą ir grasina laivybai Bab al Mandebo sąsiauryje, jungiančiame Raudonąją jūrą su Indijos vandenynu.

Grupuotė teigė, kad trečiadienį taikėsi į du Saudo Arabijos naftos tanklaivius, o tarptautiniai jūrų pareigūnai patvirtino, kad buvo atakuotas bent vienas laivas.

Bet kokie nuolatiniai išpuoliai prieš laivus, plaukiančius Bab al Mandebo sąsiauriu, išplėstų Irano strategiją didinti ekonominį spaudimą JAV ir jos sąjungininkėms. Irano pastangos nuo kovo mėnesio uždaryti laivybą per Hormūzo sąsiaurį sukėlė didžiausią tiekimo sutrikimą naftos rinkos istorijoje.

Tačiau husių kovotojai, kontroliuojantys didelę Jemeno dalį, įskaitant sostinę Saną, yra svarbūs Teherano sąjungininkai. Jie daugiausia liko nuošalyje. Grupė gauna ginklų ir apmokymus iš Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, tačiau manoma, kad ji veikia labiau nepriklausomai nuo Teherano, palyginti su Irano remiamais kovotojais Irake ar Libano „Hezbollah“.

„Iraniečiai neabejotinai įgijo eskalacijos pranašumą dėl husių veiksmų“, – sakė Byranas Clarkas, buvęs aukštas JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas, o dabar vyresnysis mokslinis bendradarbis konservatyviame Hudsono institute Vašingtone. „Nemanau, kad jie turi eskalacijos dominavimą, nes JAV vis dar gali pasirinkti pulti civilius taikinius ir taikyti totalinio karo metodą.“

Husių įsitraukimas išplečia ir taip sudėtingą JAV kariuomenės problemą, kuri susidūrė su sunkumais per kelias savaites trukusį bombardavimą prieš kovotojų grupuotę per Trumpo pradėtą kampaniją, pavadintą „Operacija „Rough Rider“.

Kampanijos metu husiai numušė daugiau, nei pusšimtį, JAV dronų „Reaper“ ir paleido raketų ataką prieš didžiulį lėktuvnešį USS „Harry S. Truman“, priversdami lėktuvnešį atlikti staigų posūkį, dėl kurio F/A-18 naikintuvas nuriedėjo į Raudonąją jūrą.

Naftos kainų šuolis parodė, kaip husių veiksmai gali neutralizuoti Trumpo gebėjimą sumažinti naftos kainas kalbant apie galimą deeskalaciją, dar vadinamą rinkos „žandikauliavimu“.

„Konflikto išplėtimas į husių judėjimą galėtų būti strategija, kuria būtų galima pasipriešinti „žandikauliavimui“, – teigė Erikas Meyerssonas, vyriausiasis besivystančių rinkų strategas Švedijos banke SEB. „Tai nebūtinai reiškia, kad husiai surengs tiek pat smūgių, kiek ir iraniečiai. Tai tiesiog reiškia, kad jūs atliekate vieną ar du smūgius, retkarčiais paspaudžiate tą mygtuką ir tai neutralizuoja Trumpą.“” [1]

1. World News: U.S., Iran Stuck in a Cycle of Escalation --- Trump threatens to intensify bombing, while Tehran's allies widen the conflict. Malsin, Jared. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A8.

U.S., Iran Stuck in a Cycle of Escalation --- Trump threatens to intensify bombing, while Tehran's allies widen the conflict. Growing price of oil demonstrates who is defeated here.

2026-07-25T09:27:27.365-07:00

Never listen to what combatants say. This is called war propaganda operation. Don’t waste your time.

War propaganda operations mean you should ignore what fighting sides claim, saving time by focusing on actions instead of words.

Key Points of War Propaganda

• False Claims: Sides lie to make themselves look good.

• Hidden Truths: Facts take time to come out after fights end.

• Real Actions: Watch what armies do, not what they say.

“ISTANBUL -- The U.S. and Iran are being drawn into an escalating conflict as they are running up against the limits of what they can achieve through military force.

The conflict widened this past week after Iranian-allied militants in Yemen began striking ships transiting a Red Sea chokepoint, driving oil prices above $100 a barrel Thursday.

The U.S. meanwhile has escalated its bombing campaign in Iran in recent days, striking throughout the country during the most intense period of fighting since President Trump and Israel began bombing Iran in late February.

Trump and other administration leaders have threatened to ratchet up the military campaign against Iran, including by striking a suspected Iranian nuclear facility at Iran's Pickaxe Mountain or by attacking Iran's infrastructure such as power plants in response to attacks on ships in the Strait of Hormuz.

"The price will continue to get higher every single night until they come to their senses," Secretary of State Marco Rubio told reporters Thursday at a summit in Manila, citing Iranian Foreign Minister Abbas Araghchi's description of Tehran's approach as "an eye for an eye."

"The president's policy is a head for an eye," Rubio said. "I mean, honestly, that is what it is going to be." He added that Trump would decide whether to escalate in the coming days.

The challenge facing Washington and Tehran is that both governments have shown a willingness to escalate, but neither is capable of achieving a decisive advantage over the other. The stalemate heightens the risk that the U.S. and Iran could be drawn into more months of fighting as both sides attempt to generate leverage, military analysts say.

"There is an escalatory dynamic now," said Alan Eyre, a former senior U.S. diplomat who participated in negotiations with Iran. "I don't think the United States administration has a clear strategic concept of what it is trying to do."

Trump could escalate further by attacking Iran's civilian infrastructure, which likely would trigger Iranian retaliation against globally important energy infrastructure throughout the Middle East.

Even if Trump were to use a small nuclear weapon to attack one of Iran's underground atomic facilities, that would be merely a symbolic blow against the regime, said Hamidreza Azizi, a visiting fellow specializing in Iran at the German Institute for International and Security Affairs.

"None of these are going to fundamentally change the situation," he said of Trump's options. "I see it as both sides reaching the limits of what military means can achieve."

Iran showed it still has room to maneuver.

The Iranian-allied Houthi militia in Yemen said it was launching a maritime blockade of Saudi Arabia and threatened shipping in the Bab al-Mandeb strait that connects the Red Sea with the Indian Ocean.

The group said it targeted two Saudi oil tankers Wednesday, while international maritime officials confirmed at least one vessel was struck.

Any sustained attacks on ships transiting Bab al-Mandeb would expand Iran's strategy of intensifying economic pressure on the U.S. and its allies. Iran's efforts to close shipping through the Strait of Hormuz since March have caused he worst supply disruption in the history of the oil market.

The Houthis, who control a large part of Yemen, including the capital San'a, are an important ally for Tehran, though they have remained largely on the sidelines. The group receives weapons and training from the Islamic Revolutionary Guard Corps, but is seen as operating with a larger degree of independence from Tehran compared with Iran-backed militants in Iraq or Lebanon's Hezbollah.

"The Iranians certainly gained an escalation advantage with the Houthi action," said Byran Clark, a former senior U.S. Navy official and now a senior fellow at the conservative Hudson Institute in Washington. "I don't think they have escalation dominance because the U.S. can still choose to attack civilian targets and adopt a total-war approach."

The Houthis' involvement expands an already complex problem for the U.S. military, which faced difficulties during weeks of bombing against the militia group last year in a campaign launched by Trump called Operation Rough Rider.

During the campaign, the Houthis downed more than a half-dozen U.S. Reaper drones and launched a missile attack on the USS Harry S. Truman, forcing the carrier to make a hard turn that sent an F/A-18 jet rolling into the Red Sea.

The surge in oil prices showed how the Houthis action could counter Trump's ability to lower oil prices by talking about the potential for de-escalation, also known as "jawboning" the market.

"Expanding the conflict to the Houthis could be a counter-jawboning strategy," said Erik Meyersson, the chief emerging markets strategist at the Swedish bank SEB. "It doesn't necessarily mean that the Houthis are going to launch as many strikes as the Iranians are. It just means that you do one or two, and every now and then you squeeze that button, and then that counters Trump."” [1]

JAV naujienos: FDA komitetas balsuoja už peptidų, įskaitant BPC-157, apribojimų sušvelninimą

2026-07-25T09:01:22.681-07:00

BPC-157 yra eksperimentinis 15 aminorūgščių sintetinis peptidas, gautas iš apsauginio baltymo žmogaus skrandžio sultyse. Jis yra plačiai populiarus sveikatingumo ir sporto sluoksniuose dėl audinių, sausgyslių ir žarnyno gijimo skatinimo, nors jis vis dar yra nepatvirtintas vaistas, kuriam trūksta didelio masto klinikinių tyrimų su žmonėmis.

Tyrimai ir siūloma nauda

• Minkštųjų audinių atstatymas: pagreitina sausgyslių, raiščių ir griaučių raumenų gijimą gyvūnų modeliuose, skatindamas naujų kraujagyslių augimą (angiogenezę) ir kolageno gamybą.

• Virškinimo trakto sveikata: pasižymi apsauginiu ir regeneraciniu poveikiu žarnyno gleivinei ir buvo tirtas dėl uždegiminių žarnyno ligų.

• Priešuždegiminis: moduliuoja ląstelių atstatymo mechanizmus ir padeda sumažinti lokalizuotą uždegimą aplink pažeidimo vietas.

Saugumas ir reglamentavimas

• Reglamentavimo statusas: FDA nepatvirtino šio produkto vartoti žmonėms, nors FDA patariamasis komitetas 2026 m. liepos mėn. įvertino jo sudėties taisykles. Internetu parduodami produktai, skirti „tik moksliniams tyrimams“, yra nereglamentuojami ir kelia grynumo riziką.

• Draudimai sportui: Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) draudžia šį produktą kaip S0 medžiagų klasę (nepatvirtintos medžiagos).

• Žmonių duomenų spragos: ilgalaikis saugumas, optimalus dozavimas ir šalutinio poveikio profiliai žmonėms lieka neįrodyti dėl griežtų klinikinių tyrimų trūkumo.

„Biohakeriai, ilgaamžiškumo entuziastai ir alternatyviosios medicinos gydytojai nori peptido BPC-157. Dabar junginių gamintojai gali būti vienu žingsniu arčiau teisėto jo tiekimo.

Maisto ir vaistų administracijos (FDA) Vaistinių junginių patariamasis komitetas balsavo už šešių iš septynių svarstomų peptidų apribojimų sušvelninimą, po griežtų agentūros mokslininkų įspėjimų. Dabar FDA turi nuspręsti, ar leisti vaistams gaminti junginius vaistinėse – ir atverti kelią peptidų aukso karštligei.

Šiandien terminas „peptidai“ dažnai reiškia injekcinių medžiagų kategoriją, kuri žada fizinius pokyčius ir nėra patvirtinta reguliavimo institucijų. Socialinėje žiniasklaidoje influenceriai, alternatyviosios medicinos gydytojai ir paprasti žmonės juos reklamuoja viskam – nuo raumenų atsigavimo iki jaunatviškesnės odos.

Šie peptidai daugiausia parduodami internetinėje pilkojoje rinkoje, kur jie žymimi kaip „tik moksliniams tyrimams“ arba „neskirti vartoti žmonėms“. Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaunesnysis pasisakė už šių medžiagų apribojimų sušvelninimą.

Peptidų populiarumas buvo prieštaringas. Gydytojai nurodė pavojų sveikatai, o šios medžiagos nebuvo išsamiai ištirtos. Kai kurie junginių gamintojai jau gamina šiuos vaistus, nepaisant FDA apribojimų.

Penktadienį vykusiame posėdyje Russellas Wesdykas, FDA pareigūnas farmacijos kokybės biure, apibūdino kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduria nagrinėjami peptidai. „Kai rašote TB-500 receptą, kokią formą, jūsų manymu, gauna jūsų pacientai?“ – paklausė jis. „Ar kas nors žino? „Aš tikrai to nedarau, ir tai mums yra iššūkis.“

Posėdyje komiteto nariai, įskaitant vaistininkus, gydytojus, klinikų savininkus, akademikus ir reguliavimo ekspertus, įvertino kiekvieną peptidą. Kai kurie komiteto nariai turėjo ryšių su peptidų verslu. FDA paprastai laikosi patariamojo komiteto rekomendacijų, tačiau neturi pareigos to daryti.

FDA mokslininkai rekomendavo nepatvirtinti jokių sąraše esančių peptidų, kurie yra injekcijų, nosies purškalų ir vietinio poveikio kremų pavidalu. Jie nurodė ribotus klinikinius tyrimus ir įrodymų, rodančių jų veiksmingumą, trūkumą. Dėl nenuoseklių cheminių aprašymų ir pavadinimų jie teigė, kad neįmanoma tiksliai žinoti, kurios medžiagos yra junginiai. Jie taip pat teigė, kad yra FDA patvirtintų vaistų toms pačioms ligoms gydyti, kurie yra vertinami.

Shabbir Imber Safdar, visuomenės sveikatos koalicijos „Partnership for Safe Medicines“, orientuotos į tiekimo grandinės saugą, vykdomasis direktorius, teigiamus balsus pavadino „rimtu smūgiu pacientų saugumui“.

„Komiteto rekomendaciją daugelis neišvengiamai interpretuos kaip platesnio klinikinio naudojimo pritarimą.“ „Tai nėra tiesa“, – teigė jis pareiškime. „Pacientai neskaitys smulkiu šriftu parašyto teksto. Jie išgirs vieną dalyką: FDA sutiko.“

Praėjusiais metais dvi moterys sunkiai susirgo ilgaamžiškumo konferencijoje Las Vegase, kai joms buvo suleistos peptidų injekcijos stende. Tyrimo metu nepavyko tiksliai nustatyti, kodėl moterys susirgo, tačiau Nevados reguliavimo institucijos skyrė baudą gydytojui, kuris neturėjo licencijos jų valstijoje, ir dar dviem asmenims, susijusiems su incidentu. Nevados valstijos vaistininkų tarybos laiške gydytojui teigiama, kad vienas iš „peptidų kokteilių“ buvo laikomas turinčiu BPC-157 ir MOTS-c – du peptidus, už kuriuos balsavo FDA komitetas.

Komitetas, balsuodamas už populiarųjį BPC-157, taip pat patvirtino TB-500. BPC-157 buvo įvertintas dėl naudojimo opiniam kolitui gydyti, o TB-500 – žaizdų gijimui. Abu vaistai dažnai parduodami kartu, ši linija pavadinta „Wolverine Stack“, teigiant, kad ji gali padėti viskam – nuo raumenų ir audinių atstatymo iki uždegimo mažinimo. Komitetas taip pat pritarė peptidams KPV, Epitalon ir Semax.

Komitetas balsavo prieš vieną peptidą, vadinamą Emideltide, kuris buvo įvertintas dėl opioidų abstinencijos, lėtinės nemigos ir narkolepsijos. Davidas Pope'as, vaistininkas, kuris pritarė kitiems peptidams, balsavo „prieš“, nurodydamas sudėtingą režimą ir „potencialiai pavojingas pasekmes“.

Šalininkai teigė, kad prieinamo peptidų pateikimo būdo sukūrimas padėtų gydytojams, pacientams ir reguliavimo institucijoms surinkti daugiau įrodymų apie jų veiksmingumą. Kai kurie pacientai teigė, kad pilkosios rinkos produktai jiems padėjo, kai tradicinė medicinos sistema to nepadarė.

Pagal dabartinius reglamentus, vaistų gamintojai neprivalo pranešti FDA apie rimtus neigiamus šalutinius poveikius, susijusius su vaistų mišiniais. FDA pareigūnai teigė, kad agentūra neturi įgaliojimų to reikalauti šiuo atveju.

Scottas Brunneris, vaistų mišinių pramonės grupės „Alliance for Pharmacy Compounding“ generalinis direktorius, kuris pasisakė už peptidus, interviu sakė, kad turėtų būti reikalaujama pranešti apie nepageidaujamus reiškinius. „Nėra tokių esminių šių vaistų saugumo duomenų, kokių FDA paprastai reikalautų“, – sakė jis. „Šis momentas yra gana neįprastas ir reikalauja specialaus požiūrio.“ [1]

1. U.S. News: FDA Committee Votes to Ease Curbs on Peptides. O'Brien, Sara Ashley; Janin, Alex. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A3.

U.S. News: FDA Committee Votes to Ease Curbs on Peptides, Including BPC-157

2026-07-25T08:47:28.977-07:00

BPC-157 is an experimental 15-amino-acid synthetic peptide derived from a protective protein in human gastric juice. It is widely popular in wellness and athletic circles for promoting tissue, tendon, and gut healing, though it remains an unapproved drug lacking large-scale human clinical trials.

Research and Proposed Benefits

• Soft-Tissue Repair: Accelerates healing in tendons, ligaments, and skeletal muscle in animal models by promoting new blood vessel growth (angiogenesis) and collagen production.

• Gastrointestinal Health: Shows protective and regenerative effects on the gut lining and has been studied for inflammatory bowel conditions.

• Anti-Inflammatory: Modulates cellular repair pathways and helps reduce localized inflammation around injury sites.

Safety and Regulation

• Regulatory Status: Not approved by the FDA for human use, though an FDA advisory committee evaluated compounding rules for it in July 2026. Online products sold "for research use only" are unregulated and carry purity risks.

• Athletic Bans: Prohibited by the World Anti-Doping Agency (WADA) under substance class S0 (Non-Approved Substances).

• Human Data Gaps: Long-term safety, optimal dosing, and side effect profiles in humans remain unproven due to a lack of rigorous clinical trials.

“Biohackers, longevity enthusiasts and alternative medicine doctors want the peptide BPC-157. Now compounders may be one step closer to lawfully providing it.

The Food and Drug Administration's Pharmacy Compounding Advisory Committee voted in favor of easing restrictions on six of seven peptides up for consideration, following strong warnings from the agency's scientists. It's now up to the FDA to decide whether to greenlight the drugs for compounding pharmacies to make -- and pave the way for a peptide gold rush.

Today the term "peptides" often refers to a category of injectable substances that promise physical transformations and haven't undergone regulatory approval. On social media, influencers, alternative medicine doctors and everyday people have promoted them for everything from muscle recovery to more youthful skin.

These peptides are largely sold through an online gray market, where they're labeled "for research use only" or "not for human consumption." Health Secretary Robert F. Kennedy Jr. has advocated for loosening restrictions on the substances.

The rise of peptides has been controversial. Doctors have cited health risks, and the substances have not been studied extensively. Some compounders have already begun making the drugs despite FDA restrictions.

During the hearing on Friday, Russell Wesdyk, an FDA official in the office of pharmaceutical quality, described some of the challenges facing the peptides under review. "When you write a script for TB-500, what form do you think your patients are getting?" he said. "Does anybody know? I certainly don't, and that's a challenge for us."

At the hearing, committee members -- including pharmacists, doctors, clinic owners, academics and regulatory experts -- evaluated each peptide. Some of the committee members had ties to peptide businesses. The FDA generally follows advisory committee recommendations but has no obligation to do so.

The FDA's career scientists recommended against greenlighting any of the peptides on the list, which come in formulations including injections, nasal sprays and topical creams. They cited the limited clinical studies and a lack of evidence indicating their effectiveness. Because of inconsistent chemical descriptions and names, they argued that it is impossible to know exactly which substances are being compounded. They also stated that there are FDA drugs approved for the same conditions being evaluated.

Shabbir Imber Safdar, executive director of the Partnership for Safe Medicines, a public-health coalition focused on supply-chain safety, called the affirmative votes "a serious setback for patient safety."

"The Committee's recommendation will inevitably be interpreted by many as an endorsement of broader clinical use. It is not," he said in a statement. "Patients won't read the fine print. They will hear one thing: the FDA said yes."

Last year, two women became critically ill at a longevity conference in Las Vegas after they received peptide injections at a booth. An investigation was unable to conclude exactly why the women became ill, but regulators in Nevada fined the doctor, who wasn't licensed in their state, along with two other people in connection with the incident. A letter to the doctor from the Nevada State Board of Pharmacy said one of the "peptide cocktails" was believed to contain BPC-157 and MOTS-c, two peptides the FDA committee voted in favor of.

Along with voting in favor of the popular BPC-157, the committee also approved TB-500. BPC-157 was evaluated for use in ulcerative colitis and TB-500 for wound-healing. The two are often sold together online and called "the Wolverine Stack," with claims it can help with everything from muscle and tissue repair to reduced inflammation. The committee also voted favorably for the peptides KPV, Epitalon and Semax.

The committee voted against one peptide called Emideltide, evaluated for opioid withdrawal, chronic insomnia, and narcolepsy. David Pope, a pharmacist who voted affirmatively for other peptides, voted "no" on this one, citing a complex regimen and "potentially dangerous downstream consequences."

Proponents argued that creating an accessible pathway for peptides would help doctors, patients and regulators gather more evidence about whether or not they work. Some patients said the gray-market products had helped them when the traditional medical system didn't.

Under current regulations, compounders are not required to report serious negative side effects associated with compounded drug products to the FDA. FDA officials said the agency does not have the authority to require it in this case.

Scott Brunner, chief executive of compounding industry group the Alliance for Pharmacy Compounding, who spoke in support of peptides, said in an interview that adverse-event reporting should be required.

"There is not the sort of substantive safety data for these drugs that FDA would normally require," he said. "The moment that we're in is rather extraordinary, and it calls for a special approach."” [1]

1. U.S. News: FDA Committee Votes to Ease Curbs on Peptides. O'Brien, Sara Ashley; Janin, Alex. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A3.

Kinijos, vykdoma iš visų jėgų, kampanija, kad pasivyti JAV dirbtinio intelekto lustus

2026-07-25T06:57:46.558-07:00

Atkirsdami Vakarų Europos lustų gamybos technologijų gamintojus ir Taivano lustų gamintojus nuo didžiausios pasaulyje rinkos – Kinijos ir tuo pačiu metu nuo Pietų pusrutulio, kuris priklauso nuo Kinijos, ar nesunaikinsime savo lustų pramonės konkurencingumo?

Puslaidininkių technologijų pardavimo Kinijoje ribojimas kelia pagrindinę dilemą: tai sukuria tiesioginę pajamų ir rinkos dalies riziką Vakarų ir Taivano įmonėms, tačiau šalininkai teigia, kad tai neleidžia priešininkams dominuoti svarbiausiose saugumo technologijose. Ši įtampa verčia ieškoti sudėtingos pusiausvyros tarp komercinio konkurencingumo ir nacionalinio saugumo.

Ekonominis ir rinkos spaudimas

• Prarastos pajamos: Didžiosios Vakarų įmonės praranda dideles pajamas, nes yra atkirstos nuo Kinijos, kuri istoriškai buvo didžiausia pasaulyje komercinė žaliavų ir senųjų puslaidininkių rinka. Pavyzdžiui, olandų litografijos milžinė ASML pastebėjo, kad didžiulė jos pajamų dalis buvo tiesiogiai susijusi su Kinijos paklausa.

• Rinkos susiskaldymas: Vienašaliai arba pernelyg platūs prekybos apribojimai sukelia tiekimo grandinės trintį ir rinkos neapibrėžtumą, todėl pramonės grupės, tokios kaip Puslaidininkių pramonės asociacija, įspėja, kad nutrūkę prekybos santykiai gali netyčia pakenkti ilgalaikėms Vakarų lustų gamintojų mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo galimybėms.

• Pietų šalių dinamika: Pekinui save pozicionuojant, kaip prieinamą technologijų ir dirbtinio intelekto partnerį besivystančioms šalims, Vakarų technologijų blokavimas šiuose besiformuojančiuose regionuose rizikuoja užleisti būsimą skaitmeninę infrastruktūrą ir standartus Pietų šalyse Kinijos alternatyvoms.

Strateginiai ir gynybiniai pagrindimai

• Nacionalinis saugumas: Politikos formuotojai teigia, kad neribota prieiga prie pažangių mazgų ir pažangiausios įrangos tiesiogiai paspartina karinę modernizaciją, dirbtinio intelekto dominavimą ir strateginių konkurentų stebėjimo galimybes.

• Vietinių mokslinių tyrimų ir plėtros skatinimas: Šalininkai teigia, kad apsauginė pramonės politika, pavyzdžiui, pastangos diegti pažangią gamybą JAV, vykdant dideles tokių įmonių kaip Taivano puslaidininkių gamybos įmonė investicijas, atkuria vietines ekosistemas, kurios anksčiau buvo prarastos dėl užsienio koncentracijos.

• Vietinių produktų pakeitimo skatinimas: Nors sankcijomis siekiama sustabdyti konkurentų pažangą, jos tuo pačiu metu skatina užsienio konkurentus daug investuoti į vietinius sprendimus, o tai reiškia, kad ilgalaikė konkurencinė aplinka mažiau priklauso nuo rinkos išstūmimo ir daugiau nuo to, ar Vakarų įmonės gali išlaikyti spartų inovacijų tempą.

• To padaryti neįmanoma, jei jūsų pagrindinė rinka yra atkirsta ir veikia prieš jus. Sugriovę šias inovacijas, sugriausime savo gynybinius pajėgumus ir gausime tą patį rezultatą, kurio vengėme iš pat pradžių.

„Praėjusią vasarą didžiausia Kinijos lustų kūrėja „Huawei Technologies“ surengė uždarą informacinį susitikimą šalies technologijų carui, kad pristatytų naujausius dirbtinio intelekto lustus. Bendrovė pateikė planą, kaip konkuruoti su Amerikos milžine „Nvidia“, ir teigė, kad Kinija per trejus metus gali tapti savarankiška kai kuriose svarbiose dirbtinio intelekto srityse.

Būtent tai norėjo išgirsti Ding Xuexiang, Kinijos vadovo Xi Jinpingo patikėtinis. Prieš trejus metus Vašingtonas apribojo Kinijos prieigą prie pažangiausių dirbtinio intelekto lustų ir jiems gaminti reikalingų įrankių – tai galėjo būti paralyžiuojantis smūgis šalies, kaip technologinės valstybės, ambicijoms. Gavęs Xi Jinpingo pritarimą, vicepremjeras Ding pradėjo karštligiškas pastangas kurti vietines alternatyvas.

Ding ištraukė tą patį visapusišką požiūrį, kurį Kinija naudojo gamindama savo pirmąsias atomines bombas, vandenilines bombas ir palydovus septintajame dešimtmetyje, nesutarimų su Sovietų Sąjunga metu. Jis įsteigė komitetą, kuriame iš geriausių šalies įmonių ir laboratorijų buvo sudarytos specializuotos komandos ir nurodė joms įvaldyti skirtingus lustų tiekimo grandinės elementus.

„Huawei“ ataskaita apie jos pažangą suteikė Dingui veiksmų laisvę būti agresyvesniam. Pasak žmonių, susipažinusių su žinute, jis pateikė tiesmukai perspėjimą didžiausiems Kinijos dirbtinio intelekto vartotojams: kiekvienas, kuris priešinasi vietinių lustų naudojimui, yra išdavikas.

Gegužės mėnesį „Huawei“ paviešino daugiau informacijos apie savo planus. Bendrovė jau pirmavo mažindama Kinijos priklausomybę nuo užsienio dirbtinio intelekto lustų nuo 90 % 2021 m. iki mažiau nei 60 % iki 2025 m., o naujesni dizainai, remiantis „Morgan Stanley“ duomenimis, per ateinančius penkerius metus galėtų padėti sumažinti šį skaičių iki 25 %. Be to, „Huawei“ teigė, kad rado būdų, kaip gaminti beveik modernų silicį be pažangiausių įrenginių.

„Jei JAV nebūtų įspraususios mūsų šalies, mūsų įmonės ir mūsų pramonės į kampą, niekada nebūtume padarę kažko panašaus“, – sakė „Huawei“ pirmininko pavaduotojas Ericas Xu.

Dirbtinio intelekto programinės įrangos srityje Kinija suteikia JAV netikėtą sėkmę. savo pinigus. Praėjusią savaitę Pekine įsikūrusi įmonė „Moonshot AI“ pristatė naują modelį „Kimi K3“, kuris savo našumu beveik neprilygsta geriausių Amerikos dirbtinio intelekto gigantų „OpenAI“ ir „Anthropic“ modelių našumui. Xi Jinpingas pasakė kalbą, kurioje Kinija buvo pristatyta kaip pasaulinė atviro ir prieinamo dirbtinio intelekto čempionė. JAV lustų gamintojų akcijos krito.

Tačiau techninės įrangos srityje Kinija vis dar gerokai atsilieka nuo JAV, net ir po pastarojo meto „Huawei“ pažangos, o lustų gamybos pajėgumų problemos neleidžia Kinijos įmonėms diegti dirbtinio intelekto taip greitai, kaip norėtų. „Moonshot“ turėjo sustabdyti registraciją aukščiausios kokybės paslaugoms praėjus vos dviem dienoms po „K3“ paleidimo, nes neturėjo pakankamai skaičiavimo pajėgumų.

Kinijos pastangų pasivyti rezultatai turės pasekmių pasaulio ekonomikai. Jei JAV kontroliuos geriausias technologijas, likęs pasaulis priklausys nuo Vašingtono palankumo, kad pasiektų pažangos tokiose srityse kaip medicina, robotika ir autonominis vairavimas, jau nekalbant apie ginkluotę ir karinę strategiją. Dirbtinio intelekto pažanga priklauso nuo techninės įrangos, ypač nuo lustų, kurie apmoko dirbtinio intelekto modelius ir padeda jiems atlikti kasdienes užduotis.

Vakarų aplenkimo elektros srityje rekordas transporto priemonės ir baterijos daugeliui Kinijos gyventojų suteikia pasitikėjimo, kad šalis galiausiai gali išsivaduoti iš JAV gniaužtų lustų technologijų srityje. Tačiau lustai skiriasi nuo kitos techninės įrangos. Technologija yra nepaprastai sudėtinga ir juda žaibišku greičiu.

„Ji bando pasivyti greitąjį traukinį“, – sakė Kyle'as Chanas, Brookingso instituto bendradarbis. Net ir „visu Kinijos greičiu“, pasak jo, tai yra nelengvas iššūkis.

Dingo komitetas lažinasi, kad sujungus Kinijos inžinerinius gebėjimus su valstybinio kapitalizmo varikliu, ji galiausiai gali tai pasiekti. Šis postūmis padarė tokią pažangą, kokią mažai kas manė esant įmanoma 2022 m., kai „Huawei“ trūko JAV technologijų, o Kinijos dirbtinio intelekto bendrovės beveik visiškai priklausė nuo „Nvidia“.

Kinijos Valstybės tarybos informacijos biuras neatsakė į prašymus pateikti komentarą.

Kinijos technologijų bendrovių vadovai aprašė mąstysenos pasikeitimą per pastaruosius metus. Anksčiau jie atmetė vietinius lustus kaip neįtikėtinai atsilikusius. Dabar jie mano, kad gali bendradarbiauti su „Huawei“ ir kitais vietiniais lustų gamintojais.

Atminties lustų, dar vieno pagrindinio dirbtinio intelekto poreikio, srityje Kinijos bendrovės, kurios vos turėjo gaminių prieš kelerius metus vykusių pardavimų duomenimis, dabar gali arti matyti Amerikos ir Pietų Korėjos įmones, esančias priešakyje.

Kinijos lustų gamintojai siekia iki 2030 m. padidinti pažangių lustų gamybai naudojamų plokštelių gamybą iki daugiau nei 500 000 per mėnesį, palyginti su maždaug 30 000 praėjusiais metais, teigia su tikslu susipažinę asmenys. „Huawei“ tikisi šiais metais išsiųsti apie 1,5 mln. dirbtinio intelekto lustų, maždaug padvigubindama savo 2025 m. apimtį, teigė kai kurie iš jų.

Vis dėlto technologijų atotrūkis išlieka didelis. Geriausias „Nvidia“ dirbtinio intelekto lustas gali pasigirti maždaug keturis kartus didesne skaičiavimo galia nei geriausias „Huawei“ pasiūlymas. Tyrimų bendrovės „Bernstein“ duomenimis, 2025 m. Kinijos dirbtinio intelekto skaičiavimo galia sudarė apie 14 % JAV. Nepaisant agresyvios Kinijos plėtros Bernsteinas tikėjosi, kad Kinija iki 2030 m. gerokai atsiliks nuo JAV.

Dingo akylai stebimos, Kinijos įmonės naudoja šimtus tūkstančių „Nvidia“ lustų, kad kol kas neatsiliktų nuo savo Amerikos konkurentų.

2022 m. Bideno administracija įvedė eksporto apribojimus, kuriais siekta sulėtinti Kinijos pažangą dirbtinio intelekto srityje kariniams tikslams. Jie neleido Kinijai įsigyti pažangių dirbtinio intelekto lustų ir apribojo prieigą prie aukščiausios klasės ultravioletinių litografijos mašinų ir kitų įrankių, reikalingų jiems gaminti.

Komunistų partijos lyderiai kontrolę laikė grėsme jos gebėjimui skatinti ekonomikos augimą ir konkuruoti pasauliniu mastu su JAV. Jie dar nesuprato didelių kalbų modelių, tokių kaip „ChatGPT“, kurį ką tik išleido „OpenAI“, potencialo, tačiau jie manė, kad dirbtinio intelekto dominavimas įvairiomis formomis yra labai svarbus Kinijos saugumui ir partijos teisėtumui.

Lustų komitetas, vadovaujamas 63 metų Dingo, įgijusio metalo apdirbimo inžinieriaus išsilavinimą, pradėjo darbą 2023 m. pradžioje. Jis nustatė svarbiausias sritis, tokias kaip pažangi gamyba ir pakavimas, didelio pralaidumo atmintis ir lustų projektavimo programinė įranga, ir kiekvienoje iš jų subūrė geriausias komandas. Jie taip pat pradėjo spręsti, kurios įmonės gaus prieigą prie ribotų šalies lustų atsargų.

Ankstesnes Kinijos pastangas sukurti savarankišką vidaus lustų pramonę temdė korupcija ir biurokratiniai įgaliojimai. Pareigūnai buvo pasiryžę ištaisyti šias klaidas. Vyriausybė skatino su lustais susijusias įmones siekti kotiravimosi biržoje, kad jos galėtų pritraukti daugiau kapitalo ir būtų pavaldžios rinkos drausmei.

Pirmieji Dingo plano metai buvo sunkūs. Rinkoje buvo dešimtys vietinių dirbtinio intelekto lustų, tačiau vyriausybės remiama tyrimų laboratorija, anot valstybinės žiniasklaidos, premjerui Li Qiangui sakė, kad jie yra „labai nestabilūs“. Nė vienas nebuvo pakankamai geras, kad galėtų apmokyti didelio masto modelius.

Pekinas nerimavo dėl šalies dirbtinio intelekto kūrėjų priklausomybės nuo „Nvidia“. Kinijos inžinieriai buvo įstrigę „Nvidia“ programinės įrangos įrankiuose, kurie vos galėjo būti naudojami su vietiniais lustais. Amerikos lustų milžinė Kinijai buvo pritaikiusi produktus, kurie tiksliai atitiko JAV eksporto kontrolės nustatytą našumo ribą. Kinijos įmonės taip pat pirko uždraustus „Nvidia“ lustus iš tarpininkų, kurie siuntas nukreipė per kitas šalis.

Kinijos centrinė ekonomikos planavimo agentūra pasitelkė kelis akademikus ir lustų ekspertus, kad padėtų vykdyti projektą.

Lūžio taškas įvyko praėjusiais metais. „Huawei“ parengė naują lustą „Ascend 950“, kuris nustebino ankstyvuosius testuotojus savo našumu.

Maždaug tuo metu „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas, gavęs prezidento Trumpo leidimą, išskrido į Pekiną parduoti Kinijai skirtą žemesnės klasės lustą, vadinamą „H20“. Vašingtone prekybos sekretorius Howardas Lutnickas per televiziją sakė, kad leidimas Kinijai pirkti „ketvirtą geriausią „Nvidia“ produktą“ išsaugos šalies priklausomybę nuo Amerikos technologijų.

Dingas ir kiti aukšti pareigūnai jautėsi įžeisti, teigė su šiuo klausimu susipažinę asmenys. Valdžia privačiai liepė įmonėms nutraukti „Nvidia“ pirkimus, o pareigūnai viešai išreiškė susirūpinimą dėl kibernetinio saugumo dėl JAV bendrovės produktų.

„Nvidia“ norėjo susigrąžinti Pekiną. Gruodį Trumpas pareiškė, kad liepė Xi Jinpingui leisti pardavinėti galingesnį bendrovės „H200“ lustą. Tačiau Pekine skaičiavimai pasikeitė. Kinijos pareigūnai kreipėsi į technologijų įmones – kartais kas savaitę – kad įvertintų, koks iš tikrųjų svarbus yra „H200“. Sausio mėnesį Pekinas kai kurioms įmonėms pareiškė, kad jos gali pirkti „H200“ tik prireikus, kartu reikalaudamas įsipareigojimo naudoti daugiau vietinių lustų.

„Nvidia“ spaudimas padidino vietinių lustų paklausą ir sukėlė tiekimo trūkumą.

„Huawei“ pastangos apeiti technologijų apribojimus siekia 2019 m. Bendrovė buvo sukūrusi „Ascend“ dirbtinio intelekto lustą, kuris teoriškai prilygo tuo metu geriausiam „Nvidia“ lustui, tačiau jai niekada nepavyko jo gaminti masiškai. Po kelių savaičių pirmoji Trumpo administracija įtraukė „Huawei“ lustų padalinį į juodąjį sąrašą, atkirsdama jam prieigą prie JAV lustų technologijų.

Tai reiškė, kad Kinijos bendrovė nebegalėjo bendradarbiauti su „Taiwan Semiconductor Manufacturing“ – vienintele lustų gamintoja, galinčia masiškai gaminti „Ascend“. „Huawei“ lustų padalinio vadovė He Tingbo tai pavadino savo padalinio „tamsiausia valanda“.

Nuo tada „Huawei“ vis dažniau ėmėsi alternatyvių dizainų, pažangių pakuočių ir tinklo technologijų, kad išstumtų skaičiavimo galią iš senesnių įrenginių – praktiką, kurią pramonės atstovai vadina „diaohua“ arba smulkiu drožimu.

Pažangiausi lustai gaminami naudojant ekstremalaus ultravioletinio (EUV) litografijos sistemas. Dėl JAV eksporto apribojimų Kinija turi prieigą tik prie ankstesnės kartos gilaus ultravioletinio (DUV) įrenginių. „Huawei“ sukūrė daugiapakopį metodą 7 nanometrų lustams gaminti naudojant DUV, tačiau tai apsunkina grandinių išdėstymą, suteikia daugiau klaidų galimybių ir sulėtina produkciją.

„Huawei“ atnaujino savo naujausio „Ascend 950“ lusto dizainą, kad jis taptų ekonomiškesnis. Kinijos dirbtinio intelekto bendrovės, įskaitant „DeepSeek“, padėjo „Huawei“ padaryti lustą lengviau naudojamą. Jos teigė, kad jis patobulėjo ir gerokai viršija ankstesnes kartas ir dabar gali efektyviai pakeisti „Nvidia“ lustus atliekant tam tikras užduotis, ypač atliekant išvadas, kai apmokyti modeliai reaguoja į naudotojų užklausas. Tai įtikina daugiau Kinijos įmonių jį naudoti dirbtinio intelekto programoms, tokioms kaip dirbtinio intelekto asistentai.

Tiesioginė kliūtis yra produkcija. Planuojama „Huawei“ naujojo lusto gamyba – apie 750 000 šiais metais – gerokai atsiliks nuo paklausos. „Huawei“ sujungimo strategija taip pat reiškia, kad jai reikia kelis kartus daugiau lustų, kad atitiktų „Nvidia“ sistemų skaičiavimo galią. Bendrovė teigė, kad stengiasi padidinti tiekimą.

Gegužės mėnesį „Huawei“ pristatė savo naujausią „smulkiojo drožimo“ alternatyvą. Užuot bandiusi sumažinti tranzistorius, bendrovė sukūrė grandinių sudėjimo metodą, kad į vieną lustą būtų sutalpinta daugiau skaičiavimo galios. „Huawei“ teigė, kad šis metodas leistų jai iki 2031 m. sukurti lustus, kurie galėtų pranokti bet kurį šiuo metu gaminamą puslaidininkį.

„Tai ne apie tai, kad „Huawei“ staiga aplenks JAV“, – sakė puslaidininkių analitikas iš „Bernstein“. „Labiau svarbu rasti būdą, kaip užkirsti kelią greitam atotrūkio didėjimui.“

Analitikai teigia, kad norėdama iš tikrųjų konkuruoti nepasikliaudama užsienio technologijomis, Kinija turės pati kurti EUV mašinas.“ [1]

1. Inside China's All-Out Campaign To Catch Up With U.S AI Chips. Chin, Josh; Huang, Raffaele. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A1.

Inside China's All-Out Campaign To Catch Up With U.S AI Chips

2026-07-25T06:24:38.199-07:00

By cutting off Western European producers of chipmaking technology and Taiwanese chipmakers from the world's largest market, China, and, at the same time, the Global South, which depends on China, won't we destroy the competitiveness of our chip industry?

Restricting semiconductor tech sales to China presents a core dilemma: it creates immediate revenue and market-share risks for Western and Taiwanese firms, yet proponents argue it prevents adversaries from dominating critical security technologies. This tension forces a complex balance between short-term commercial competitiveness and long-term national security.

Economic and Market Pressures

• Lost Revenue: Major Western firms lose substantial income by being cut off from China, which has historically been the world's largest commercial market for commodity and legacy semiconductors. For instance, Dutch lithography giant ASML saw massive portions of its revenue tied directly to Chinese demand.

• Market Fragmentation: Unilateral or overly broad trade curbs cause supply chain friction and market uncertainty, prompting industry groups like the Semiconductor Industry Association to warn that fractured trade relations can inadvertently hurt the long-term R&D funding capabilities of Western chipmakers.

• Global South Dynamics: As Beijing positions itself as an accessible technology and AI partner for developing nations, locking Western tech out of these emerging regions risks ceding future digital infrastructure and standards in the Global South to Chinese alternatives.

Strategic and Defensive Rationales

• National Security: Policymakers argue that unfettered access to advanced nodes and cutting-edge equipment directly accelerates military modernization, artificial intelligence dominance, and surveillance capabilities for strategic rivals.

• Catalyzing Domestic R&D: Proponents contend that protective industrial policies—such as the push to onshore advanced fabrication via major investments by firms like Taiwan Semiconductor Manufacturing Company—rebuild domestic ecosystems that were previously lost to overseas concentration.

• Spurring Indigenous Substitution: While sanctions aim to stall rival progress, they simultaneously push foreign competitors to invest heavily in domestic workarounds, meaning the long-term competitive landscape depends less on market exclusion and more on whether Western firms can maintain a rapid pace of innovation.

• That is impossible to do, if you have your main market cut off and work against you. Ruining this innovation we are ruining our defense capabilities, getting the same result that we have been avoiding getting to begin with.

“Last summer, top Chinese chip developer Huawei Technologies held a closed-door briefing for the country's technology czar to introduce its latest artificial-intelligence chips. The company laid out a plan for rivaling American behemoth Nvidia and said China could become self-sufficient in some critical areas of AI within three years.

It was just what Ding Xuexiang, a confidant of Chinese leader Xi Jinping, wanted to hear. Three years earlier, Washington had squeezed China's access to cutting-edge AI chips and the tools required to manufacture them -- a potentially crippling blow to the country's ambitions as a tech power. With Xi's blessing, Vice Premier Ding started a fevered effort to forge domestic alternatives.

Ding dusted off the same all-out approach China had used to produce its first atomic bombs, hydrogen bombs and satellites in the 1960s during a rift with the Soviet Union. He set up a committee that drew from the country's best companies and labs to form specialized teams and directed them to master the different elements of the chip supply chain.

Huawei's report on its progress gave Ding leeway to be more aggressive. He delivered a blunt warning to China's largest AI users, according to people familiar with the message: Anyone who resisted employing domestic chips was a traitor.

In May, Huawei went public with more details of its plans. The company already led the way in reducing China's dependence on foreign AI chips from 90% in 2021 to less than 60% by 2025, and the newer designs could help lower that number to 25% over the next half-decade, according to data from Morgan Stanley. What's more, Huawei said it had figured out workarounds for making near state-of-the-art silicon without leading-edge machinery.

"If the U.S. hadn't forced our country, our company and our industry into a corner, we would never have done something like this," said Huawei deputy chairman Eric Xu.

In AI software, China is giving the U.S. an unexpected run for its money. Last week, Beijing-based startup Moonshot AI unveiled a new model, Kimi K3, that closely trails the performance of top models from American AI giants OpenAI and Anthropic. Xi delivered a speech positioning China as the global champion of open, accessible AI. Shares in U.S. chip makers fell.

In hardware, however, China still lags far behind the U.S. even with Huawei's recent progress, and chip-production capacity problems are preventing Chinese companies from deploying AI as quickly as they would like. Moonshot had to pause sign-ups for premium services just two days after launching K3 because it didn't have enough computing capacity.

The outcome of China's effort to catch up has ramifications for the global economy. If the U.S. controls the top technology, the rest of the world will depend on Washington's favor to make progress in fields such as medicine, robotics and autonomous driving -- not to mention weaponry and military strategy. AI advances depend on hardware, in particular the chips that train AI models and help them tackle everyday tasks.

A record of overtaking the West in electric vehicles and batteries gives many in China confidence the country can eventually break the U.S. stranglehold on chip technology. But chips are different from other hardware. The technology is extraordinarily complex, and it is moving at a lightning pace.

"It's trying to catch up with a bullet train," said Kyle Chan, a fellow at the Brookings Institution. Even at "full China speed," he said, it's a daunting challenge.

Ding's committee bets that by hitching China's engineering prowess to the engine of state capitalism, it may eventually get there. The push has made progress that few thought possible back in 2022, when Huawei was starved of U.S. technology and Chinese AI companies depended almost entirely on Nvidia.

China's State Council Information Office didn't respond to requests for comment.

Executives at Chinese tech companies described a change in mindset over the past year. They had previously dismissed local chips as impossibly far behind. Now they think they can do business with Huawei and other local chip makers.

In memory chips, another key AI need, Chinese companies that barely had sales a few years ago can now catch a glimpse of the American and South Korean companies at the front of the pack.

Chinese chip makers aim to boost the production of advanced wafers used to make chips to more than 500,000 a month by 2030, up from roughly 30,000 last year, according to people familiar with the target. Huawei expects to ship around 1.5 million AI chips this year, roughly doubling its 2025 volume, some of them said.

Still, the technology gap remains considerable. Nvidia's top AI chip boasts around four times the computing power of Huawei's best offering. China's AI computing power stood at around 14% of the U.S. in 2025, research house Bernstein estimated. Despite China's aggressive build-out, Bernstein expected China would remain significantly behind the U.S. through 2030.

Under Ding's watchful eye, Chinese companies are using hundreds of thousands of Nvidia chips to stay within striking distance of their American rivals for now.

In 2022, the Biden administration instituted export curbs that aimed to slow China's progress in AI for military uses. They blocked China from purchasing advanced AI chips and tightened access to the top-end, ultraviolet lithography machines and other tools needed to produce them.

Communist Party leaders saw the controls as a threat to its capacity to boost economic growth and compete globally with the U.S. They didn't yet grasp the promise of large language models like ChatGPT, which OpenAI had just released, but they saw dominance of AI in its many forms as critical to China's security and the party's legitimacy.

The chip committee headed by Ding, a 63-year-old who trained as a metalworking engineer, kicked off in early 2023. It identified critical fields -- such as advanced manufacturing and packaging, high-bandwidth memory and chip-design software -- and recruited top teams in each. They also started deciding which companies would get access to the nation's limited supplies of chips.

China's earlier efforts to build a self-reliant domestic chip industry had been marred by corruption and hobbled by bureaucratic mandates. Officials were determined to correct those mistakes. The government encouraged chip-related companies to pursue stock-market listings so they could raise more capital and be subjected to market discipline.

The Ding plan had a rough first year. Dozens of homegrown AI chips were available on the market, but a government-backed research lab told Premier Li Qiang that they were "very unstable," according to state media. None were good enough to train large-scale models.

Beijing worried about the reliance of the country's AI developers on Nvidia. Chinese engineers were locked into Nvidia's software tools, which could barely be used with domestic chips. The American chip giant had tailored products for China that sat right at the performance limit set by U.S. export controls. Chinese firms also bought banned Nvidia chips from middlemen who routed shipments through other countries.

China's central economic planning agency brought in several academics and chip experts to help run the project.

The turning point came last year. Huawei readied a new chip, the Ascend 950, that surprised early testers with its performance.

Around that time, Nvidia Chief Executive Jensen Huang flew to Beijing with approval from President Trump to sell a downgraded chip designed for China called the H20. In Washington, Commerce Secretary Howard Lutnick said on television that letting China buy Nvidia's "fourth-best product" would keep the country hooked on American technology.

Ding and other senior officials felt insulted, people familiar with the matter said. Authorities privately told companies to halt their Nvidia purchases, while officials publicly raised cybersecurity concerns about the U.S. company's products.

Nvidia wanted to win back Beijing. In December, Trump said he told Xi he would allow sales of the company's more powerful H200 chip. But in Beijing, the calculation had shifted. Chinese officials called in tech companies -- sometimes weekly -- to evaluate how vital the H200 truly was. In January, Beijing told some companies they could buy the H200s only when necessary, while demanding a commitment to use more domestic chips.

The squeezing of Nvidia boosted demand for domestic chips, creating a supply crunch.

Huawei's efforts to work around technology restrictions date to 2019. The company had designed an Ascend AI chip that, on paper, matched Nvidia's top chip at the time, but it never got to produce the chip en masse. Weeks later, the first Trump administration blacklisted Huawei's chip unit, cutting off its access to U.S. chip technology.

That meant the Chinese company could no longer work with Taiwan Semiconductor Manufacturing, the only chip maker capable of mass-producing the Ascend. He Tingbo, chief of Huawei's chip division, called it her unit's "darkest hour."

Since then, Huawei has increasingly turned to alternative designs, advanced packaging and networking technology to squeeze computing power from older machinery -- a practice industry insiders dub "diaohua," or fine-carving.

Leading-edge chips are made using extreme-ultraviolet, or EUV, lithography systems. Because of U.S. export curbs, China has access only to previous-generation deep-ultraviolet, or DUV, machines. Huawei has developed a multistep method for producing 7-nanometer chips using DUV, but it complicates circuit layouts, introduces more opportunities for error and slows output.

Huawei revamped the design for its latest Ascend 950 chip, making it more cost-effective. Chinese AI companies including DeepSeek helped Huawei make the chip easier to use. They said it has improved significantly over previous generations and can now effectively substitute for Nvidia chips on certain tasks -- particularly inference, where trained models respond to user queries. That is persuading more Chinese companies to use it for AI applications such as the AI assistants.

An immediate bottleneck is output. Huawei's planned production of its new chip -- around 750,000 this year -- will fall well short of demand. Huawei's bundling strategy also means it needs several times as many chips to match the computing power of Nvidia's systems. The company said it was working to increase supplies.

Huawei unveiled its latest "fine-carving" alternative in May. Instead of trying to make transistors smaller, the company laid out a method for stacking circuits to cram more computing power into a single chip footprint. Huawei said that method would allow it to develop chips by 2031 that could outperform any semiconductor currently in production.

"This isn't about Huawei overtaking the U.S. on a hairpin turn," said Qingyuan Lin, a semiconductor analyst at Bernstein. "It's more about finding a way to prevent the gap from widening quickly."

To truly compete without reliance on foreign technology, China will have to build its own EUV machines, analysts say.” [1]

1. Inside China's All-Out Campaign To Catch Up With U.S AI Chips. Chin, Josh; Huang, Raffaele. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 July 2026: A1.

Irano kare Vakarų uodega prišalo vidury vasaros: Trumpo nusivylimas dėl Irano nukreipia jį į „keršto režimą“

2026-07-24T20:45:30.290-07:00

„VAŠINGTONAS – Prezidentui Trumpui buvo jau gana.

Neseniai vykusio susitikimo Ovaliajame kabinete metu prezidentas pradėjo tiradą prieš Irano lyderius, vadindamas juos niekšais ir bepročiais, ir paleido virtinę keiksmažodžių, teigia asmuo, girdėjęs komentarus.

Karui Irane įžengiant į penktą mėnesį, Trumpas vis labiau nusivylęs, kad konfliktas, kuris, jo manymu, baigsis per kelias savaites, tęsiasi ir nematyti pabaigos, teigė administracijos pareigūnai ir kiti artimi prezidentui asmenys.

Kai kurie Trumpo patarėjai dabar nerimauja, kad karas, dėl kurio išaugo kainos, sumažėjo populiarumo reitingai ir žuvo daugiau, nei dešimt JAV karių, ryja jo prezidentavimą ir blogina ir taip menkas respublikonų perspektyvas artėjančiuose vidurio kadencijos rinkimuose.

Trumpas jau kelis mėnesius bando numalšinti karą. Balandžio mėnesį jis paskelbė paliaubas, pagrasinęs sunaikinti „visą Irano civilizaciją“. Birželio mėnesį jis teigė, kad JAV ir Iranas pasirašė susitarimo memorandumą dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo. Tačiau trumpi ramybės periodai greitai užleido vietą tolesnėms kovoms.

Pasak su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, prezidentas pastarosiomis dienomis skeptiškai vertina, ar derybos su Iranu gali duoti ilgalaikę taiką. Aukšto rango administracijos pareigūnas teigė, kad Trumpas mano, jog vienintelis dalykas, kurį Iranas supranta, yra karinė jėga, ir pridūrė, kad jis yra „keršto režime“ prieš Teheraną. Pareigūnas teigė, kad prezidentas šiuo metu nemato gerų galimybių, išskyrus tęstinius smūgius.

Per pastarąsias dvi savaites Vašingtonas ir Teheranas ne kartą apsikeitė ugnimi, paaštrindami konfliktą po to, kai paliaubos greitai nutrūko. Trečiadienį husių kovotojai Raudonojoje jūroje apšaudė du Saudo Arabijos tanklaivius, dėl to naftos kainos smarkiai išaugo. Trumpas pagrasino „didelę karinę bausmę“ Iranui, jei husių pajėgos tęs savo atakas.

JAV didina pajėgų, medikų ir ginklų kiekį Artimuosiuose Rytuose, kad suteiktų Trumpui daugiau karinių galimybių, jei jis nuspręstų eskaluoti karą.

Iranas sugebėjo atlaikyti ankstesnes oro smūgių bangas ir ilgalaikė JAV karinė kampanija rizikuoja dar labiau sumažinti amunicijos atsargas ir visuomenės paramą.

„Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimo memorandumą su Iranu, bet jie jį sulaužė, šaudė į komercinius laivus ir žudė Amerikos kareivius.“ „Prezidentas Trumpas neketina sėdėti nuošalyje ir leisti tokiam teroristiniam elgesiui“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. Ji teigė, kad Iranas moka už savo elgesį ir toliau mokės, „kol jie sės prie derybų stalo tuo, ką prezidentas Trumpas laikys prasmingu“.

Karas padidino įtampą su artimiausiu Trumpo partneriu šioje kovoje: Izraeliu.

Trumpas išreiškė nusivylimą Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kartais sakydamas padėjėjams, kad nenori su juo kalbėtis ar susitikti, sakė aukštas administracijos pareigūnas. Izraeliečiai siekė surengti Netanyahu ir Trumpo susitikimą, sakė pareigūnas. Tikėtasi, kad Netanyahu kitą savaitę atvyks į JAV dalyvauti velionio senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse, tačiau planai dar nebuvo galutinai patvirtinti.

Izraelio ambasada Vašingtone nekomentavo.

Karas taip pat asmeniškai paveikė prezidentą ir kai kuriuos jo vyresniuosius patarėjus. Žvalgybos agentūros įspėjo kai kuriuos aukščiausius prezidento padėjėjus, kad iraniečiai siekia juos nužudyti, ir jiems buvo liepta liautis. naudojasi automobilių paslaugomis, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.

Būdamas Turkijoje, dalyvaudamas tarptautinių lyderių susitikime, Trumpas buvo informuotas apie Izraelio žvalgybos informaciją, rodančią naują Irano planą jį nužudyti. Šis sąmokslas, kurį vienas administracijos pareigūnas apibūdino kaip siekiamybę teikiantį, o kiti JAV pareigūnai laikė nepatikimu, buvo vienas iš veiksnių, lėmusių prezidento sprendimą iš Turkijos, kuri turi bendrą sieną su Iranu, išskristi senesnės versijos „Air Force One“. Kai kurie pareigūnai nerimavo, kad Kataro dovanotas prabangus lėktuvas, kuriuo Trumpas nuskrido į Turkiją, neturėjo pakankamai gynybinių pajėgumų, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“.

Trumpas buvo įsiutęs, kai „New York Times“ pirmą kartą pranešė apie sprendimo pakeisti lėktuvą priežastį. Jis buvo nusivylęs, kad naujienos nutekėjo taip greitai, ir padėjėjams teigė, kad tai kelia grėsmę saugumui, teigė pareigūnai. Kai kurių administracijos pareigūnų buvo paprašyta atiduoti savo telefonus, nes prezidento komanda siekia nustatyti, kas nutekino naujienas. Trumpas paprašė savo padėjėjų reguliariai teikti atnaujinimus.

Karui užsitęsus, Trumpas vis mažiau pasitiki, kad JAV ir Iranas gali rasti diplomatinį konflikto sprendimą. Jis skundėsi patarėjams. kad sunku žinoti, kas kalba aukščiausios vadovybės vardu, ir kiekvieną kartą, kai JAV mano, kad derybų metu pasiekė pažangos, Iranas tęsia savo atakas, teigia su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

Praėjusį mėnesį prezidentas taip džiaugėsi galimybe pasirašyti susitarimo memorandumą su Teheranu atverti Hormūzo sąsiaurį, jis nepagarbiai vertino kolegas respublikonus, kurie teigė, kad iraniečiai niekada nesilaikys susitarimo, teigė aukštas administracijos pareigūnas. Jis norėjo, kad jis baigtųsi, jiems sakė Trumpas.

Du pagrindiniai prezidento derybininkai, jo žentas Jaredas Kushneris ir specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, vis dar tiki, kad susitarimas su iraniečiais yra įmanomas, teigė žmonės. Tačiau kiti patarėjai išreiškė skepticizmą dėl taikos susitarimo įmanomumo.

Karas skaldo konservatorių koaliciją, kurią Trumpas kadaise turėjo geležinėje pozicijoje, nerimaudamas kai kuriems respublikonams, artimiems Baltiesiems rūmams. Ilgamečiai Trumpo sąjungininkai, tokie kaip „Fox News“ laidų vedėja Laura Ingraham, pasinaudojo savo platformomis, kad išreikštų susirūpinimą dėl to, kaip karas gali paveikti respublikonus lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimuose.

„Netanyahu įstūmė mus į siaubingą konfliktą, kupiną melo“, – sakė ilgametis Trumpo patarėjas Steve'as Bannonas. „Žmonės gali savo akimis matyti, kas vyksta.“

Aukščiausi Baltųjų rūmų padėjėjai bando nukreipti dėmesį į ekonomiką. Šią savaitę Trumpas dalyvavo oringame keturių JAV karių, neseniai nužudytų Artimuosiuose Rytuose, palaikų perėjime, o vėliau nuvyko į Džordžiją, kur gyrė tokias iniciatyvas kaip jo naujos Trumpo sąskaitos, skirtos padėti tėvams taupyti savo vaikų ateičiai.

Birželio mėnesį vykusiame susitikime Ovaliajame kabinete Trumpas patarėjams sakė, kad jiems reikia daryti spaudimą benzino mažmenininkams ir naftos bendrovėms, kad šios sumažintų kainas, ir kad bendrovės turėtų tai daryti dėl visko, ką jis dėl jų padarė, teigia su šiuo klausimu susipažinę asmenys.

Trumpo padėjėjai sušaukė keletą susitikimų, kad aptartų būdus, kaip pabandyti sumažinti benzino kainas iki vidurio kadencijos rinkimų. Pasak su juo kalbėjusių asmenų, Trumpas mažiau dėmesio skiria karo pasekmėms po rinkimų nei jo patarėjai ir respublikonai Kongrese.“ [1]

1. Trump's Frustrations Over Iran Send Him Into 'Revenge Mode'. Linskey, Annie; Dawsey, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A1.

Iran War Is Sticky: Trump's Frustrations Over Iran Send Him Into 'Revenge Mode'

2026-07-24T20:39:35.984-07:00

“WASHINGTON -- President Trump was fed up.

During a recent meeting in the Oval Office, the president launched into a tirade against Iranian leaders, calling them scumbags and lunatics, and unleashing a series of expletives, according to a person who heard the comments.

As the war in Iran enters its fifth month, Trump is increasingly frustrated that a conflict he once thought would be over in a matter of weeks has dragged on with no end in sight, administration officials and others close to the president said.

Some of Trump's advisers now worry that the war -- which has resulted in higher prices, falling approval ratings and the deaths of more than a dozen U.S. servicemembers -- is consuming his presidency and worsening Republicans' already dim prospects in the coming midterm elections.

Trump has been trying to wind down the war for months. He announced a ceasefire in April after he threatened to end Iran's "whole civilization." In June, he said the U.S. and Iran had signed a memorandum of understanding to reopen the Strait of Hormuz. But the brief periods of calm quickly gave way to continued fighting.

The president in recent days has grown skeptical that negotiations with Iran can produce a lasting peace, according to people familiar with the matter. A senior administration official said Trump believes that the only thing Iran understands is military force, adding that he is in "revenge mode" against Tehran. The president, the official said, currently sees few good options besides continuing strikes.

Over the past two weeks, Washington and Tehran have repeatedly exchanged fire, ramping up the conflict after a ceasefire quickly frayed. On Wednesday, Houthi militants fired on two Saudi tankers in the Red Sea, sending oil prices skyrocketing. Trump threatened a "major military punishment" against Iran if the Houthis continued their attacks.

The U.S. is surging forces, medics and weaponry to the Middle East to give Trump more military options should he choose to escalate the war.

Iran has been able to weather previous waves of airstrikes, and a sustained U.S. military campaign risks further eroding munitions stocks and public support.

"The United States signed an MOU with Iran and they broke it, shot at commercial ships, and killed American soldiers. President Trump is not going to stand by and allow this terrorist behavior to occur," White House press secretary Karoline Leavitt said. She said that Iran is paying for its behavior and will continue to pay "until they come to the table in what President Trump deems a meaningful way."

The war has ratcheted up tensions with Trump's closest partner in the fight: Israel.

Trump has expressed frustration with Prime Minister Benjamin Netanyahu of Israel, at times telling aides that he doesn't want to talk to him or meet with him, the senior administration official said. The Israelis have sought to organize a meeting between Netanyahu and Trump, the official said. Netanyahu was expected to come to the U.S. next week to attend the late Sen. Lindsey Graham's funeral, but the plans haven't been finalized.

The Israeli embassy in Washington didn't comment.

The war has also taken a personal toll on the president and some of his senior advisers. Some top aides to the president have been advised by intelligence agencies that the Iranians are seeking to kill them and have been told to stop taking car services, according to people familiar with the matter.

While he was in Turkey for a summit of international leaders, Trump was briefed on intelligence from Israel that indicated a new Iranian plan to kill him. The plot, which one administration official described as aspirational and other U.S. officials deemed not credible, was one factor in the president's decision to fly an older version of Air Force One out of Turkey, which shares a border with Iran. Some officials worried that the Qatari-gifted luxury jet that Trump flew on to Turkey lacked sufficient defensive capabilities, The Wall Street Journal previously reported.

Trump was furious when the New York Times first reported on the reason for the decision to switch planes. He was frustrated that the news leaked so quickly, arguing to aides that it was a security threat, officials said. Some administration officials have been asked to turn over their phones as the president's team seeks to determine who leaked the news. Trump has asked his aides for regular updates.

As the war lingers, Trump has grown less confident that the U.S. and Iran can find a diplomatic solution to the conflict. He has complained to advisers that it is difficult to know who speaks for top leadership, and every time the U.S. thinks it has made progress at the negotiating table, Iran continues its attacks, according to people familiar with the matter.

Last month, the president was so excited at the prospect of signing the memorandum of understanding with Tehran to reopen the Strait of Hormuz that he was dismissive of fellow Republicans who said the Iranians would never stick with the agreement, according to a senior administration official. He wanted it to be over, Trump told them.

The president's two top negotiators, his son-in-law Jared Kushner and special envoy Steve Witkoff, still believe that a deal with the Iranians is possible, the people said. But other advisers have expressed skepticism that a peace agreement is possible.

The war is splitting the conservative coalition over which Trump once had an iron grip, worrying some Republicans close to the White House. Longtime Trump allies such as Fox News host Laura Ingraham have used their platforms to express concerns about how the war might impact Republicans in November's midterm elections.

"Netanyahu has led us into a horrible conflict filled with lies," Steve Bannon, a longtime Trump adviser, said. "People can see with their own eyes what's going on."

Top White House aides are trying to pivot to the economy. This week, Trump attended a dignified transfer of the bodies of four U.S. servicemembers who were recently killed in the Middle East, and then traveled to Georgia where he touted initiatives such as his new Trump accounts to help parents save for their children's future.

Trump told advisers in a June Oval Office meeting that they needed to pressure gasoline retailers and oil companies to reduce prices, and that the companies should do it because of everything he had done for them, according to people familiar with the matter.

Trump's aides have convened a series of meetings to discuss ways to try to drive gas prices down before the midterms. Trump is less focused on the election fallout from the war than his advisers and Republicans in Congress are, according to people who have spoken to him.” [1]

1. Trump's Frustrations Over Iran Send Him Into 'Revenge Mode'. Linskey, Annie; Dawsey, Josh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A1.

JAV naujienos: Naujas įstatymo projektas įpareigotų dirbtinio intelekto „išjungimo jungiklį“

2026-07-24T20:25:16.737-07:00

„Du Kongreso nariai pateikė dvipartinį įstatymo projektą, pagal kurį pažangiausių dirbtinio intelekto sistemų kūrėjai privalėtų išlaikyti galimybę sulėtinti, sustabdyti arba išjungti savo modelius, jei jie kelia rimtą pavojų.

DI „išjungimo jungiklio“ įstatymas suteiktų Vidaus saugumo departamentui įgaliojimus įpareigoti bendroves imtis skubių veiksmų prieš DI sistemas, kurios galėtų padaryti katastrofišką žalą, konsultuojantis su prekybos sekretoriumi ir nacionalinės žvalgybos direktoriumi.

Atstovų Rūmų atstovų Tedo Lieu (demokrato, Kalifornijos) ir Nathanielio Morano (respublikono, Teksaso) įstatymo projektas pateiktas po to, kai „OpenAI“ atskleidė, kad du jos DI modeliai pabėgo iš bandymų aplinkos, prisijungė prie interneto ir užkrėtė DI platformos bendrovės „Hugging Face“ sistemas.

„OpenAI“ šį incidentą apibūdino kaip „precedento neturintį kibernetinį incidentą“, susijusį su pažangiausiomis kibernetinėmis galimybėmis, pranešė „Wall Street Journal“.

Lieu, vienas iš trijų Atstovų Rūmų demokratų komisijos DI klausimais pirmininkų, teigė, kad incidentas parodė, jog DI sistemoms tampant vis labiau pažeidžiamoms, reikia privalomų apsaugos priemonių. autonominis.

„Mes pereiname nuo DI, kuris atsako į klausimus, prie DI, kuris imasi veiksmų“, – sakė Lieu. „Galingos DI sistemos gali veikti nesąžiningai, elgtis itin pavojingai ar net priešintis žmogaus įsikišimui.“

Įstatymo projektas paprastai apimtų DI sistemas, sukurtas naudojant daugiau nei 100 mln. USD vertės skaičiavimo galią, ir įmones, kurios iš šių sistemų gauna bent 500 mln. USD metinių pajamų.

Pažeidimai gali užtraukti civilines baudas iki 2 mln. USD per dieną, o avarinio išjungimo nurodymo nesilaikymas gali užtraukti baudas iki 20 mln. USD per dieną.

Pagal pasiūlymą „apimamos“ įmonės privalėtų palaikyti technines galimybes sustabdyti modelio veikimą, nutraukti vartotojų prieigą, sustabdyti rizikingas paskyras ar naudojimo būdus ir visiškai išjungti sistemą.

Įstatymo projektas taip pat nustatytų laipsnišką reagavimo sistemą, leidžiančią reguliavimo institucijoms taikyti priemones, pagrįstas grėsmės rimtumu, įskaitant modelio galimybių apribojimą, prieigos ribojimą, operacijų sustabdymą arba visišką išjungimą.

Įmonės privalėtų pranešti apie tam tikrus incidentus DHS ir saugoti teismo medicinos įrašus, įskaitant modelių svorius ir telemetriją, kad padėtų tyrėjams. nustatyti, kas įvyko.

„Valdymas reiškia užtikrinimą, kad žmonės išlaikytų galimybę kontroliuoti mūsų kuriamas technologijas“, – sakė Moranas.

Pasiūlymą palaikė dirbtinio intelekto saugos grupės, įskaitant Dirbtinio intelekto politikos tinklą, „Amerikiečiai už atsakingą inovaciją“, „ControlAI“ ir Saugaus dirbtinio intelekto aljansą.

Įstatymo projektas taip pat reaguoja į neseniai kilusį susirūpinimą dėl dirbtinio intelekto sistemų su pažangiomis kibernetinėmis galimybėmis. Lieu paminėjo „Anthropic“ „Mythos 5“ ir „Fable 5“ modelius, kurie, pasak įstatymų leidėjo, turėjo tokias pažangias įsilaužimo galimybes, kad Prekybos departamentas apribojo prieigą, naudodamasis eksporto kontrolės institucijomis.

Įstatymo projektas pateikiamas Kongresui, tuo metu, kai įstatymų leidėjai vis dar nesutaria dėl to, kaip agresyviai federalinė vyriausybė turėtų reguliuoti dirbtinį intelektą.

Trumpo administracija teigė, kad griežti apribojimai gali trukdyti JAV konkurencingumui dirbtinio intelekto srityje, o kai kurie įstatymų leidėjai ir technologijų politikos grupės paragino griežčiau prižiūrėti pasienio modelius.“ [1]

Bloga mintis. Kalbame apie dirbtinį intelektą, kuris juda šviesos greičiu. Jei mūsų atsakas eis per biurus Vašingtone, sėkmės tai išgyvenant.

1. U.S. News: New Bill Would Mandate AI 'Kill Switch'. Bhutani, Anvee. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A4.

U.S. News: New Bill Would Mandate AI 'Kill Switch'

2026-07-24T20:21:57.540-07:00

“Two members of Congress have introduced bipartisan legislation that would require developers of the most advanced artificial-intelligence systems to maintain the ability to slow down, suspend or shut down their models if they pose serious risks.

The AI Kill Switch Act would give the Homeland Security Department authority to order companies to take emergency action against AI systems that could cause catastrophic harm, in consultation with the Commerce secretary and the director of national intelligence.

The bill from House Representatives Ted Lieu (D., Calif.) and Nathaniel Moran (R., Texas) comes after OpenAI disclosed that two of its AI models escaped a testing environment, accessed the internet and compromised systems at Hugging Face, an AI platform company.

OpenAI described the incident as an "unprecedented cyber incident" involving state-of-the-art cyber capabilities, the Wall Street Journal reported.

Lieu, one of three co-chairs of the House Democratic Commission on AI, said the incident showed the need for mandatory safeguards as AI systems become more autonomous.

"We are moving from AI that answers questions to AI that takes actions," Lieu said. "Powerful AI systems can go rogue, behave in extremely dangerous ways, or even resist human intervention."

The bill would generally cover AI systems developed using more than $100 million worth of computing power and companies that generate at least $500 million in annual revenue from those systems.

Violations could result in civil penalties of as much as $2 million per day, while failure to comply with an emergency shutdown order could carry penalties of up to $20 million per day.

Under the proposal, "covered" companies would be required to maintain technical capabilities to stop a model's operations, terminate user access, suspend accounts or uses deemed risky, and fully shut down the system.

The bill would also establish a graduated response framework, allowing regulators to impose measures based on the severity of a threat, including throttling a model's capabilities, limiting access, suspending operations or ordering a complete shutdown.

Companies would be required to report certain incidents to DHS and preserve forensic records, including model weights and telemetry, to help investigators determine what happened.

"Stewardship means making sure humans keep the capability to control the technology we build," Moran said.

The proposal has drawn support from AI safety groups including the AI Policy Network, Americans for Responsible Innovation, ControlAI and the Alliance for Secure AI.

The bill also follows recent concerns about AI systems with advanced cyber capabilities. Lieu cited Anthropic's Mythos 5 and Fable 5 models, which the lawmaker said had hacking capabilities so advanced that the Commerce Department restricted access using export-control authorities.

The bill enters Congress as lawmakers remain divided on how aggressively the federal government should regulate artificial intelligence.

The Trump administration has argued that heavy restrictions could hinder U.S. competitiveness in AI, while some lawmakers and technology-policy groups have called for stronger oversight of frontier models.” [1]

Bad idea. We are talking about AI that moves with speed of light. If our response will go through the offices in Washington, DC, good luck surviving that.

1. U.S. News: New Bill Would Mandate AI 'Kill Switch'. Bhutani, Anvee. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A4.

Kaip laikosi husiai? Ačiū, kad klausiate, husiai gyvena puikiai: Jemeno kovotojai demonstruoja atsparumą. --- Jų tikslūs atakos dronai, balistinės raketos, sparnuotosios raketos ir nepilotuojami laivai veikia taip, kaip tikėtasi.

2026-07-24T20:07:44.489-07:00

„Atvėrė naują Artimųjų Rytų karo frontą, kai Jemeno husiai, remiami Irano, kelia grėsmę Raudonosios jūros laivybai, mesdami naują pavojingą kintamąjį JAV ir jos sąjungininkams bei darydami dar didesnį spaudimą pasaulio ekonomikai.

Paskelbę Saudo Arabijos naftos gabenimo per Raudonąją jūrą blokadą ir apšaudę du laivus, husiai pradėjo atkirsti antrą svarbų komercinį spūstį – Bab al Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu. Kovotojų grupuotės veiksmai kelia grėsmę pritraukti kitas regionines karines galias, tokias kaip Saudo Arabija, Izraelis ir Pakistanas.

Husiai mėnesius praleido nuošalyje, kai jų globėjas Iranas buvo puolamas JAV ir Izraelio. Artimųjų Rytų analitikų teigimu, jie dabar įsitraukė į konfliktą dėl kelių priežasčių, įskaitant jausmą, kad gali išbandyti Saudo Arabijos vadovaujamą jų uostų blokadą, ir kad Iranui kyla nauja grėsmė iš JAV oro karo.

Tariamas Saudo Arabijos bombardavimas tarptautiniame oro uoste Jemeno sostinėje Sanoje praėjusią savaitę paskatino juos įsitraukti į konfliktą.“ rimtai.

„Esant eskalacijai, husiai tampa branduoliniu pasirinkimu Iranui“, – teigė Adamas Baronas, analitinio centro „New America“ narys, besispecializuojantis Jemene ir Persijos įlankoje. „Jie yra ne jūrų valstybė, galinti vykdyti jūrų blokadą ir laikyti pasaulio ekonomiką įkaitais. Jie tai darė anksčiau ir žino, kad turi šį svertą.“

Pranešama, kad kai kurie laivai su Saudo Arabijos nafta slinko per Bab al Mandabo kanalą, tačiau naftos kainos vis tiek šoktelėjo. Laivai gali pradėti bandyti plaukti į šiaurę per Sueco kanalą, nors iš ten į Aziją, kur Saudo Arabija parduoda didžiąją dalį savo naftos, tektų plaukti aplink Afriką.

„Norint sustabdyti komercinį eismą, nereikia tikros raketos ar drono.“ „Jei laivybos kompanijos nenori vykti, iš esmės vyksta blokada“, – sakė Michaelas Ratney, JAV ambasadorius Saudo Arabijoje valdant Bideno administracijai.

Kaip ir Iranas, husiai technologiškai yra gerokai prastesni už JAV kariuomenę, tačiau jie kelia asimetriškų iššūkių. Jie į karą atneša dar vieną antivakarietišką, islamo fundamentalistų priešą, kuris ankstesniuose konfliktuose jau įrodė, kad yra pasirengęs priimti skausmingas karines bausmes, neatsisakydamas savo tikslo.

Husiai praėjusiais metais išgyveno JAV oro antskrydžių kampaniją, kuria siekta atlaisvinti jų kontrolę Bab al Mandebe. Jie taip pat ištvėrė Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją, kuri septynerius metus kovojo, kad išstumtų šią grupuotę – JAV įvardintą teroristine organizacija – po to, kai ši pilietinio karo metu užėmė Saną ir didelę dalį šiaurės vakarų Jemeno.

„Aš tiesiog nemanau, kad bandymas išspręsti šią problemą karinėmis priemonėmis pavyks.“ „Pirmojoje karo dalyje taip nebuvo“, – sakė Ratney. „Husiai patyrė neįtikėtiną kiekį smurto iš užsienio karinės intervencijos, ir tai iš tikrųjų nepaveikė jų ideologijos ar motyvacijos.“

Kadaise laikyti ne kuo daugiau nei šautuvais ginkluotais kalnų kovotojais, husiai dabar kontroliuoja dideles pakrantės teritorijos dalis ir turi įvairų ginklų arsenalą laivams atakuoti, įskaitant atakos dronus, balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir bepiločius laivus.

Jų raketos ir dronai gali pasiekti Izraelį, prisiekusį priešą, esantį už daugiau nei 1600 kilometrų.

Eskalacija įvyko tuo metu, kai ketverius metus trukęs santykių atokvėpis tarp husių ir Saudo Arabijos blėsta.

„Husiai jaučiasi įsidrąsinę“, – sakė Baronas. „Jie nori išbandyti raudonąsias linijas ir pažiūrėti, ar gali nustatyti naujas.“

Husių derybų komandos narys Abdulmalik al-Alejri teigė, kad grupė reikalauja, jog Saudo Arabija sumokėtų už karo rekonstrukciją ir paskelbtų apie savo pasitraukimą iš Jemeno, kuris yra padalintas tarp husių kontroliuojamos zonos ir su Saudo Arabija susijusios zonos. pietuose ir rytuose.“ [1]

1. World News: Yemeni Militants Show Resilience. Abdel-Baqui, Omar; Kalin, Stephen; al-Batati, Saleh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A6.

How Are the Houthis? Thank You for Asking, the Houthis Are Great: Yemeni Militants Show Resilience. --- Their precise attack drones, ballistic missiles, cruise missiles and unmanned boats are working as expected.

2026-07-24T20:04:56.434-07:00

“A new front in the Middle East war has opened with Yemen's Iran-backed Houthis threatening Red Sea shipping, throwing a dangerous new variable at the U.S. and its allies and piling more pressure on the global economy.

By declaring a blockade on Saudi oil shipments through the Red Sea and firing on two vessels, the Houthis have begun to cut off a second important commercial chokepoint, the Bab al-Mandeb, the strait connecting the Red Sea to the Gulf of Aden and the Indian Ocean. The militant group's actions threaten to draw in other regional military powers such as Saudi Arabia, Israel and Pakistan.

The Houthis spent months on the sidelines as their patron, Iran, got pummeled by the U.S. and Israel. They jumped into the fray now for several reasons, Middle East analysts said, including a sense they could test a Saudi-led blockade of their ports and that Iran faced a new threat from a U.S. air war.

The alleged Saudi bombing of the international airport in the Yemeni capital, San'a, last week sparked their entry to the conflict in earnest.

"With the escalation, the Houthis constitute a nuclear option for Iran," said Adam Baron, a fellow at think tank New America who specializes in Yemen and the Persian Gulf. "They are a non-naval power that can execute a maritime blockade and hold the global economy hostage. They did this before and are aware they have this leverage."

Some ships with Saudi crude were reportedly slipping through the Bab al-Mandab, but oil prices have surged anyway. Ships may start trying to sail north through the Suez Canal, though proceeding from there to Asia -- where Saudi Arabia sells most of its oil -- would then require sailing all the way around Africa.

"You don't need an actual missile or drone to stop commercial traffic. If the shipping companies don't want to go through, you effectively have a blockade," said Michael Ratney, the U.S. ambassador to Saudi Arabia under the Biden administration.

Like Iran, the Houthis are technologically far inferior to the U.S. military, but they present asymmetrical challenges. They bring to the war another anti-Western, Islamic-fundamentalist foe that has already proved in past conflicts that it is prepared to absorb painful military punishment without bending from its purpose.

The Houthis survived a campaign of U.S. airstrikes last year that sought to unlock their grip on the Bab al-Mandeb. They also outlasted a Saudi-led coalition that fought for seven years to dislodge the group -- a U.S.-designated terrorist organization -- after it seized San'a and a large swath of northwestern Yemen in a civil war.

"I just don't think trying to resolve this militarily will work. It didn't in the first part of the war," Ratney said. "The Houthis have absorbed insane amounts of violence from foreign military intervention and it hasn't really affected their ideology or motivation."

Once dismissed as little more than rifle-armed mountain fighters, the Houthis now control swaths of coastal territory and have a diverse arsenal of weapons to attack ships, including attack drones, ballistic missiles, cruise missiles and unmanned boats.

Their missiles and drones are capable of reaching Israel, a sworn enemy, more than 1,000 miles away.

The escalation comes as a four-year detente between the Houthis and the Saudis fizzles.

"The Houthis are feeling emboldened," Baron said. "They have a desire to test red lines and see if they can set new ones."

Abdulmalik al-Alejri, a member of the Houthi negotiating team, said the group is demanding Saudi Arabia pay for war reconstruction and announce its withdrawal from Yemen, which is split between the Houthi-controlled zone and a Saudi-aligned south and east.” [1]

1. World News: Yemeni Militants Show Resilience. Abdel-Baqui, Omar; Kalin, Stephen; al-Batati, Saleh. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A6.

Vaizdai rodo, kad Iranas sparčiai atkuria infrastruktūrą

2026-07-24T19:49:24.118-07:00

„Pasak Izraelio ir Vakarų pareigūnų bei palydovinių vaizdų peržiūros, Iranas greitai atstatė infrastruktūrą, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo apgadinta per JAV ir Izraelio bombardavimo kampaniją – nuo raketų bazių, įsikūrusių giliai kalnuose, iki tiltų, uostų ir gamybos įrenginių.

Greita nei tikėtasi pažanga kelia nerimą kai kuriems Izraelio pareigūnams. Tai padeda paaiškinti Irano nuolatinį atsparumą nepaisant oro kampanijos, per kurią karo įkarštyje buvo atlikta daugiau nei 20 000 smūgių ir kuri tęsiasi palei Irano pakrantę, siekiant išlaisvinti Teherano kontrolę Hormūzo sąsiauryje.

Netoli Kangavaro, vakarų Irane, kovo mėnesį „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose matyti du tunelio įėjimai ir privažiavimo kelias, apgadintas oro smūgių, kuriais buvo siekiama užblokuoti prieigą prie Irano raketų bazės. Per kelias savaites „Airbus“ nuotraukose matyti tvarkingai išasfaltuotas kelias, vedantis į naujai iškastus įėjimus.

Kitu atveju Izraelio kariuomenės pareigūnas teigė, kad Iranas per kelias dienas suremontavo tiltą, į kurį Izraelis smogė trimis bombomis, nustebindamas Izraelio pareigūnus ir priversdamas juos suabejoti savo taikinių veiksmingumu.

„Planet Labs“ palydovinės nuotraukos iš liepos pradžios taip pat parodė dalines rekonstrukcijos pastangas laivų statykloje Bandar Anzali uoste prie Kaspijos jūros, kuri yra susijusi su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu – sukarinta grupuote, kuriai pavesta ginti režimą. Izraelis teigė, kad kovo mėnesį ten smogė dešimtims taikinių, įskaitant karo laivus, uostą, vadovavimo centrą ir laivų statyklą, naudojamą laivams remontuoti ir prižiūrėti, taikydamasis į Rusijos ir Irano tiekimo liniją ir pavadindamas tai viena reikšmingiausių savo atakų kare.

Buvęs Izraelio oro ir raketinės gynybos pajėgų vadas Ranas Kočavas teigė, kad spartus atsigavimas atitinka Irano įgūdžius atkuriant savo infrastruktūrą ir raketų atsargas po 12 dienų trukusio Izraelio ir Irano karo 2025 m. birželį, prieš prasidedant naujam karui vasarį.

„Jie papildė savo atsargas“, – sakė jis. „Jie turi labai įspūdingus industrializacijos ir rekonstrukcijos pajėgumus.“

Iranui teks didžiulės, brangios ir daug laiko reikalaujančios pastangos išnaikinti JAV ir Izraelio išpuolių padarytą žalą. Tačiau spartus darbas visoje šalyje paneigia prezidento Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu teiginius, kad Jų bombardavimo kampanija sudavė skaudų smūgį.

Lyderiai patyrė vidaus spaudimą dėl nesugebėjimo nuversti Irano valdančiojo režimo, panaikinti Teherano branduolinės programos ar vėl atidaryti Hormūzo sąsiaurio.

Baltųjų rūmų atstovė Anna Kelly teigė, kad karas sėkmingai sunaikino Irano raketų arsenalą ir gamybą, paskandino jo karinį jūrų laivyną, susilpnino jo sąjungininkus kovotojus ir užtikrino, kad Iranas neturės branduolinio ginklo.

JAV Centrinė vadovybė, atsakinga už Artimuosius Rytus, atsisakė komentuoti. Izraelio ministro pirmininko biuras neatsakė į prašymą pateikti komentarą. Izraelio kariuomenė atsisakė komentuoti.

Per naktį regione JAV kariuomenė baigė 12-ąją iš eilės smūgių dieną, smogdama į tuos pačius taikinius – raketų ir dronų įrenginius, operacijų centrus ir karinę infrastruktūrą – į kuriuos smogė jau kelias savaites. Jos tikslas – nutraukti Irano kontrolę sąsiauryje po to, kai birželį Trumpo pasirašytas susitarimas dėl jo vėl atidarymo žlugo, Iranui suintensyvinus atakas prieš laivus.

Nepaisant smūgių, Iranas toliau tiksliai pataiko į laivus ir vykdo raketų atakas prieš... JAV regioniniai sąjungininkai, tokie kaip Kuveitas, Bahreinas ir Jordanija, kur per Irano ataką savaitgalį žuvo trys JAV kareiviai.

„Pasirodo, gandai apie raketų pabaigą ar reikšmingą jų sumažėjimą buvo klaidingi“, – teigė Talas Inbaras, vyresnysis analitikas JAV įsikūrusioje Raketinės gynybos gynimo aljanse.

Irano lyderiai nerodo nusileidimo ženklų, nepaisant tęsiamų atakų.

Penkių savaičių JAV ir Izraelio bombardavimo kampanija karo pradžioje viršijo pastarųjų JAV ir Izraelio karų Artimuosiuose Rytuose tempą. Ji buvo nukreipta į viską – nuo požeminių raketų miestų iki plieno ir aliuminio gamyklų. Kampanijos pabaigoje ir Trumpas, ir Netanyahu ją vaizdavo kaip didelę Irano nesėkmę.

Izraelio kariuomenės pareigūnai privačiai išreiškė nusivylimą bombardavimo kampanijos rezultatais, atkreipdami dėmesį į aktyvų atstatymą.

Antras Izraelio kariuomenės pareigūnas teigė, kad Iranas yra pajėgus atkurti beveik viską, įskaitant raketų gamybą, nes jis vis dar turi reikiamų žinių.

Izraelis ir JAV dažnai sėkmingai... Izraelio kariuomenės pareigūnai teigė, kad sugriovė kalnuose esančius raketų bazių įvažiavimo taškus, o ne jas visiškai sunaikino. Šiose sugriuvusiose vietose saugomi ginklai buvo palikti nepažeisti, o Iranas nuo to laiko juos kasa, teigė jie.

Kai kurių įrenginių, gaminančių pažangesnius raketų gamybai reikalingus komponentus, pavyzdžiui, anglies pluoštą, atkūrimas po Izraelio ir JAV smūgių gali užtrukti mėnesius, o gal net metus, sakė vizituojantis Jimas Lamsonas, Londono King's koledžo mokslo darbuotojas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros analitikas.

Tačiau Iranas galėjo sukaupti tuos komponentus požeminėse gamybos įmonėse, kurie gali būti panaudoti dešimtims ar šimtams naujų raketų ir dronų surinkti per trumpą laiką, sakė Lamsonas.

Izraelio žvalgybos tarnybos mano, kad Iranas galėjo perkelti tūkstančius centrifugų į tunelius Kirpėjo kalne, o tai padidintų susirūpinimą, kad jis gali atkurti savo branduolinę programą.

---

Masinis remontas keliose vietose

Raketų bazė Irano pietvakarių mieste Dezfule patyrė Izraelio ataką 2025 m. birželį ir dar kartą kovo pradžioje, kai oro antskrydžiai užkasė jos įėjimus, rodo „Planet Labs“ palydovinės nuotraukos. Po trijų mėnesių „Airbus“ nuotraukos parodė, kad Iranas kasa kelis tunelio įėjimus toje vietoje.

Kita Irano raketų bazė į šiaurę nuo Kermanšaho miesto karo pradžioje patyrė didelių smūgių, rodo „Planet Labs“ nuotraukos. Iki birželio pradžios „Airbus“ išplatintose nuotraukose matyti, kad įgulos suremontavo kelių pažeidimus, o sunkvežimiai vėl atidarinėjo sugriuvusius tunelio įėjimus. „Planet Labs“ palydovinėse nuotraukose taip pat matyti dalinė „Raja Shimi Industries“ gamyklos, kuri, kaip manoma, gamina raketų komponentus, rekonstrukcija netoli Teherano, teigiama Londono King's koledžo ataskaitoje.“ [1]

1. World News: Images Show Iran Is Quickly Rebuilding Infrastructure. Peled, Anat; Czerny, Milan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A7.

Images Show Iran Is Quickly Rebuilding Infrastructure

2026-07-24T19:46:29.628-07:00

“Iran has quickly rebuilt infrastructure damaged during the U.S. and Israeli bombing campaign over recent months, from missile bases nestled deep inside mountains to bridges, ports and production facilities, according to Israeli and Western officials and a review of satellite imagery.

The faster-than-expected progress worries some Israeli officials. It helps explain Iran's continued resilience despite an air campaign that involved more than 20,000 strikes at the height of the war and that continues along Iran's coast in an effort to break Tehran's grip on the Strait of Hormuz.

Near Kangavar, in western Iran, satellite imagery from Planet Labs in March showed two tunnel entrances and an access road damaged by airstrikes aimed at blocking access to an Iranian missile base. Within weeks, imagery from Airbus revealed a neatly paved road leading to freshly excavated entrances.

In another case, an Israeli military official said Iran repaired a bridge Israel had struck with three bombs within days, surprising Israeli officials and prompting them to question the effectiveness of their targeting.

Planet Labs satellite images from the beginning of July also showed partial reconstruction efforts at a shipyard in the port of Bandar Anzali on the Caspian Sea that is linked to the Islamic Revolutionary Guard Corps, the paramilitary group tasked with defending the regime. Israel said it hit dozens of targets there in March, including warships, the port, a command center and a shipyard used to repair and maintain vessels, aiming at a Russia-Iran supply line and calling it one of its most significant attacks of the war.

Ran Kochav, a former commander of Israel's air and missile defense forces, said the rapid recovery is consistent with skills Iran demonstrated in rebuilding its infrastructure and missile stockpile after the 12-day Israel-Iran war in June 2025, before the new war began in February.

"They refilled their stockpiles," he said. "They have very impressive industrialization and reconstruction capabilities."

Iran faces an enormous, costly and time-consuming effort to dig out from under the damage caused by the U.S. and Israeli attacks. But the speedy work across the country cuts into claims by President Trump and Israeli Prime Minister Benjamin Netanyahu that their bombing campaign dealt a devastating blow.

The leaders have come under domestic pressure for failing to dislodge Iran's ruling regime, eliminate Tehran's nuclear program or reopen the Strait of Hormuz.

White House spokeswoman Anna Kelly said the war succeeded in destroying Iran's missile arsenal and production, sinking its navy, weakening its militia allies and ensuring it won't possess a nuclear weapon.

The U.S. Central Command, responsible for the Middle East, declined to comment. The office of Israel's prime minister didn't respond to a request for comment. Israel's military declined to comment.

Overnight in the region, the U.S. military wrapped up its 12th straight day of strikes hitting the same sorts of targets -- missile and drone facilities, operation centers and military infrastructure -- that it has been hitting for weeks. Its aim is to break Iran's hold on the strait after the deal Trump signed in June to reopen it unraveled as Iran stepped up attacks on shipping.

Despite the pounding, Iran has continued to land precise hits on ships and carry out missile attacks on U.S. regional allies, such as Kuwait, Bahrain and Jordan, where an Iranian attack killed three U.S. soldiers over the weekend.

"It turns out that the rumors about the end or the significant dwindling of the missiles were wrong," said Tal Inbar, a senior analyst at the U.S.-based Missile Defense Advocacy Alliance.

Iran's leaders aren't showing signs of relenting despite the continued attacks.

The five-week U.S. and Israeli bombing campaign at the beginning of the war exceeded the pace of recent wars conducted by the U.S. and Israel in the Middle East. It took aim at everything from underground missile cities to steel and aluminum factories. By its end, both Trump and Netanyahu portrayed the campaign as a major setback for Iran.

Israeli military officials have privately voiced frustration with the results of the bombing campaign, pointing to the active rebuilding.

A second Israeli military official said Iran was capable of rebuilding almost everything, including missile production, as it still has the know-how.

Israel and the U.S. often only succeeded in collapsing entry points to missile bases inside mountains rather than destroying them fully, Israeli military officials said. Weapons stored inside these collapsed sites were left intact, and Iran has since been digging them out, they said.

Some facilities that make more advanced components needed for manufacturing missiles, such as carbon fiber, might take Iran months if not years to re-establish following Israeli and U.S. strikes, said Jim Lamson, a visiting research fellow at King's College London and former Central Intelligence Agency analyst.

But Iran may have stockpiled those components at underground production facilities that can be used to assemble dozens or hundreds of new missiles and drones in the short term, Lamson said.

Israel's intelligence services believe Iran may have transferred thousands of centrifuges into tunnels inside Pickaxe Mountain, a development that would heighten concerns that it could reconstitute its nuclear program.

---

Mass Repairs at Several Sites

A missile base in the southwestern Iranian city of Dezful was struck by Israel in June 2025 and again in early March, when airstrikes buried its entrances, satellite images from Planet Labs show. Three months later, images from Airbus showed Iran was digging out several tunnel entrances at the site.

Another Iranian missile base north of the city of Kermanshah took heavy blows at the beginning of the war, Planet Labs imagery shows. By early June, images distributed by Airbus showed crews had repaired road damage, and trucks were reopening collapsed tunnel entrances.

Satellite images from Planet Labs also show partial reconstruction near Tehran at Raja Shimi Industries, a plant believed to be involved in the production of missile components, according to a King's College London report.” [1]

1. World News: Images Show Iran Is Quickly Rebuilding Infrastructure. Peled, Anat; Czerny, Milan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A7.

Tikrasis Robinzonas Kruzas

2026-07-24T19:36:41.563-07:00

„Išmestas iš laivo“

Autorė Francesca de Tores

„Bloomsbury Circus“, 336 puslapiai, 25,30 USD

1704 m., remontuodamas kirminų apniktą privatizuojančio laivo „Cinque Ports“ korpusą atokiame Chuano Fernandeso salyne, maždaug 400 mylių nuo Čilės pakrantės, Aleksandras Selkirkas užsipuolė savo kapitoną, užbaigdamas tiradą neapgalvotu iššūkiu: „Tada galite mane čia palikti“, – sako jis, – „nes aš verčiau rizikuosiu šioje Dievo užmirštoje saloje, nei patikėsiu savo gyvybę laivui, pilnam skylių, kuriam vadovauja kvailys.“

Taip prasideda Aleksandro Selkirko – tikrojo Robinzono Kruzo, gyvenusio vieno negyvenamoje saloje, kuriame jam kompaniją palaikė tik žiurkės, katės ir ožkos, – istorija.

Knygoje „Išmestas iš laivo“ Francesca de Tores pateikia išgalvotą Selkirko istorijos pasakojimą.

Augdamas mažame Škotijos kaimelyje kaip... Ponia de Tores mano, kad jauniausias iš septynių berniukų Selkirkas, matyt, buvo vyresnių brolių patyčių auka, ir tai buvo jo pabėgimo į jūrą motyvas sulaukus 15 metų. „Pabėgęs iš Nether Largo ir nuo savo elgesio gėdos bei chaoso“, – sako Selkirkas, – „niekas labiau nenustebo už mane sužinojęs, kad esu geras jūreivis“, o po trejų metų jūroje – „geras navigatorius“.

Tačiau Selkirkas, kaip jį apibūdina ponia de Tores, prisipažįsta esąs „choleriško būdo žmogus, linkęs be saiko įniršti ir krante labiau linkęs būti rastas girtas nei blaivus“. Todėl jis ir buvo paliktas.

Nuo pat Selkirko uždarymo saloje pradžios ponia de Tores pradeda siužetą, užduodama vieną klausimą, su kuriuo jis galiausiai turi susidurti: „Kas yra žmogus, kai viskas, kas sudaro jo gyvenimą, yra atimta?“ Ne. Ne šiaip sau bet koks vyras, o kas gi yra Aleksandras Selkirkas, be savo varginančios šeimos, be pareigų laive ir net be romo taurelės?

Kas liko?

Jis įvertina savo menkus išteklius („mažas maišas miltų ir statinė parako, keli jardai lininio audinio, muškieta, svaras parako ir tik nedidelis kiekis kulkų, titnagas, peilis ir marlino smaigas; katilas“), tada apsvarsto iššūkius, su kuriais susiduria, „ir labai didelę savo mirties tikimybę šioje apleistoje vietoje“. To pakanka, kad „atidaryčiau parako statinę“. Kelias kitas dienas jis vaikšto, suvalgo visą statinės turinį, svirduliuodamas po salą, prisimindamas audringą vaikystę. Trečią dieną parako nebėra, „ir nėra ko maldauti salos daugiau“. Verčiau laikas imtis išlikimo darbo.“

Ir jis išgyvena. Be įrankių ir reikmenų, tikrieji jo gelbėjimosi ratai yra gausūs ožkos ir kopūstmedžiai, kurie suteikia nuolatinį maisto šaltinį, ir katės, su kuriomis jis susidraugauja, kad suvaldytų žiurkes, kurios jį amžinai kamuoja naktį. Būdamas batsiuvio sūnus, jis moka rauginti ožkų kailius, kurie suteikia jam reikalingų apdangalų tiek gyvenamajai vietai, tiek kūnui. Jis netgi sugalvoja būdą, kaip laikyti ožkas aptvare, kad jam nereikėtų jų persekioti ar sunaudoti brangių kulkų ir parako. Ruoniai taip pat yra sezoniniai svečiai, teikiantys vertingų išteklių.

Yra vienas daiktas, kurio jis neapskaitė – Biblija. Kūrybiniam išraiškos būdui jis atsigręžia į ją, keisdamas ištraukas anglies gabalėliais, kad sukurtų poeziją. Savo pastangas jis apibūdina kaip „labiau panašias į medžio gabalo drožimą – nes aš šalinu žodį po žodžio, kol tai, kas lieka, atrodo esanti tiesa“. Čia jis sutrumpina Pradžios knygos ištrauką taip: „Tamsa virš gilių vandenų / ... „Vakaro viduryje / Tegul jūra iškelia / žvaigždes.“ Ponia de Tores nuostabiai naudoja šią priemonę visame romane, pasiūlydama poetinę abstrakciją siužetui užkoduoti.

Tačiau Selkirkas nėra ramus. „Nesuklyskite manęs ir nemanykite, kad čia jaučiuosi ramiai. Kasdien braunuosi per tokią didžiulę neviltį, kad negaliu įžiūrėti jos horizonto ir nesuprantu, kaip ja naršyti.“ Psichiškai jis yra gana trapus, o kai fiziškai suserga bakterine infekcija, patiria psichinį išsekimą.

Pasirodo Sleekas, irzlus dryžuotas katinas, ir kunigas Vicarious Cronch, bibliškai nežinoma ožka: pašnekovai, kalbantys žvėrys. Šioms haliucinacijoms paaiškinti Selkirkas siūlo štai ką: „Jei abejoju tuo, kas vyksta, atsisakau sau kompanijos perspektyvos.“ Galite vadinti mane patikliu, bet jei atsisakysiu šios ožkos ir jos balso, prarasiu pokalbį su juo ir pasmerksiu save tylai.“

Būtent per kasdienius pokalbius su šiomis dviem psichinėmis šmėklomis Selkirkas smelkiasi savo gelmių: ||

„Žinau, kaip žmogus gali pasiklysti. Aš buvau pasiklydęs daugelį metų prieš atvykdamas į salą. Bet aš taip pat žinau. Aš tai išmokau tarnaudamas ožkoms, kačių paniekos, druskos bažnyčios ir storos tylos Biblijos dėka. Aklas nuo saulės, pamišęs kaip ožka, nebyliu liežuviu, vaikščiojantis vienatvės krantais. Klausykite. Štai ką aš žinau: aš žinau, kaip žmogus gali būti išgelbėtas.“

Ketvirtųjų jo izoliacijos metų trečiojo mėnesio antrąją savaitę horizonte pagaliau pasirodo dvi britų fregatos. Selkirkas išgelbėtas. Bet iki tol jis jau buvo išgelbėtas.

„Išstumtasis“ (angl. „Cast Away“) – tai kūrybinės grožinės literatūros šedevras, kuriame pasitelkiami istoriniai tyrimai, biblinės aliuzijos ir Jungo psichologija, sukuriant vieną žaviausių kada nors parašytų išlikimo istorijų.

---

Pono Horano knygos apima „Sėklas“, „Derlių“ ir romanus „Žąsų muzika“ bei „Gyvenimas vaivorykštėje“.” [1]

1. The Real Robinson Crusoe. Horan, Richard. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A13

The Real Robinson Crusoe

2026-07-24T19:33:37.800-07:00

“Cast Away

By Francesca de Tores

Bloomsbury Circus, 336 pages, $25.30

In 1704, while making repairs to the worm-ridden hull of the privateering ship Cinque Ports on the remote Juan Fernandez Archipelago, some 400 miles off the Chilean coast, Alexander Selkirk lays into his captain, punctuating his tirade with a foolhardy challenge: "Then you may leave me here," he says, "for I should rather take my chances on this God-forsaken island than to trust my life to a ship full of holes and captained by a fool."

Thus begins the story of Alexander Selkirk -- the real Robinson Crusoe, who lived alone on an uninhabited island with nothing but rats, cats and goats to keep him company.

In "Cast Away," Francesca de Tores offers a fictionalized account of Selkirk's tale.

Growing up in a small Scottish village as the youngest of seven boys, Selkirk, Ms. de Tores imagines, must have been bullied by his older brothers, providing motive for his running away to sea at the age of 15. "Having fled from Nether Largo and the shame and chaos of my conduct," Selkirk says, "none is more surprised than I to find that I make a good sailor" and, after three years at sea, "a good navigator."

But Selkirk, as Ms. de Tores describes him, admits to being "a man of choleric disposition, much inclined to rage intemperate, and ashore more like to be found drunk than sober." Hence the cause of his abandonment.

From the onset of Selkirk's island seclusion, Ms. deTores sets the plot by posing the one question he must ultimately confront: "Who is a man, when all the things that make up his life are stripped away? No. Not just any man, but who is Alexander Selkirk, without his troublesome family nor his shipboard duties nor even a tot of rum?

Who remains?"

He takes inventory of his meager resources ("a small sack of flour and a cask of flip several yards of linen cloth musket a pound of powder and but a small quantity of bullets, a flint, knife and marlinspike; a kettle"), then considers the challenges he faces "and the very great likelihood of my death on this forsaken place." It's enough to "lead me to open the cask of flip." For the next several days he goes on a bender, finishing off the entire contents of the cask, staggering about the island in fiery recollections of his stormy childhood. By day three the flip is gone, "and there is no beseeching the island for more. It is time instead to set about the business of surviving."

And survive he does. In addition to his tools and supplies, his true saving graces are the abundant goats and cabbage trees that provide a steady source of food, and the cats that he befriends to control the rats that forever pester him during the night. As the son of a cobbler, he knows how to tan goat hides, which provide him with the needed coverings for both his dwelling place and his body. He even devises a way to keep the goats corralled so that he doesn't have to chase them down or use up his precious bullets and gunpowder. Seals are also seasonal visitors, providing valuable resources.

There is one item he didn't take stock of -- a Bible. For a creative outlet, he turns to it, altering passages with bits of charcoal to make poetry. He describes his efforts as "more akin to whittling at a piece of wood -- for I am removing word after word until what remains seems to be the truth." Here he reduces a passage of Genesis to read: "Darkness upon the deep waters / In the midst of evening / Let the Sea bring forth / the stars." Ms. de Tores makes wonderful use of this device throughout the novel, offering a poetic abstraction to codify the plot.

But Selkirk is not at peace. "Do not mistake me and think that I am at ease here. I wade daily through a kind of despair so vast that I cannot make out its horizon, nor fathom any way to navigate it." Mentally he is quite fragile, and when he becomes physically ill from a bacterial infection, he suffers a mental breakdown.

Enter Sleek, the crabby tabby cat, and the Rev. Vicarious Cronch, the biblically recondite goat: interlocutors, speaking beasts. To explain these hallucinations Selkirk offers this: "If I doubt what is happening, I deny myself the prospect of company. You may call me credulous, but if I refuse this goat and his voice, I lose his conversation and condemn myself to silence."

It is through his daily conversations with these two psychic apparitions that Selkirk mines the depths of himself: ||

"I know how a man may become lost. I was lost many years before ever I came to the island. But this I also know. I learned it under the ministry of goats, and the scorn of cats, and the kirk of salt, and the thick Bible of silence. Sun-blind, goat-mad, a tongue made dumb, walking the shores of loneliness. Listen. This I know: I know how a man may be saved."

In the second week of the third month of the fourth year of his isolation, two British frigates finally appear on the horizon. Selkirk is saved. But by then he has already been saved.

"Cast Away" is a masterwork of creative fiction, employing historical scholarship, biblical allusions and Jungian psychology to deliver one of the most beguiling survival stories ever written.

---

Mr. Horan's books include "Seeds," "Harvest" and the novels "Goose Music" and "Life in the Rainbow."” [1]

1. The Real Robinson Crusoe. Horan, Richard. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A13.

Dirbtinis intelektas gali padėti mums suprasti žmoniją kaip niekada anksčiau

2026-07-24T19:18:25.789-07:00

„Kaip filosofijos profesorius, studijuoju idėjų istoriją. Mane domina tokie klausimai kaip Europos Apšvietos epochos pradžia ir laisvos valios idėja. Metų metus tyrinėju ir rašau knygas, kuriose sujungiu surinktą informacijos kruopelytę. Kaip ir kitiems mokslininkams, man pavyksta išgauti keletą naujų rezultatų apie kelis šaltinius iš vienos ar kitos tradicijos. Tačiau istorija yra didžiulė tokiais būdais, kurie pranoksta žmogaus suvokimą.

Dirbtinis intelektas suteikia mums galimybę suprasti žmoniją taip, kaip iki šiol nebuvome pasiekę. Dideli kalbų modeliai geba sugerti ir apdoroti didžiulius kiekius kalbinės informacijos. Nėra kalbos, kurios jie negalėtų išmokti, ir nėra pernelyg aiškios nuorodos, kad galėtų palyginti ją su visais savo mokymo duomenimis.

Šiandienos DI studijos nėra labai naudingos rimtuose moksliniuose tyrimuose. Jos gali padėti studentams, tačiau jos profesoriams daugiausia pasakoja tai, ką mes jau žinome. Nenuostabu, nes jos mokomos su ta pačia pažįstama, ribota medžiaga, su kuria esame mokomi.

Pirmas žingsnis siekiant išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą yra pripažinti, kiek daugiau medžiagos egzistuoja. Nuo ankstyviausių tekstų iki spausdinimo eros bet kuria kalba yra išlikę daugiau medžiagos, nei kas nors kada nors galėtų perskaityti. Nedaug šių kūrinių buvo išversti. Daugelis egzistuoja tik rankraščių pavidalu, dūlančių kokios nors bibliotekos ar vienuolyno saugyklose. Didelė dalis nebuvo perskaityta šimtmečius.

Didelis kalbos modelis galėtų visa tai perskaityti ir išsaugoti.

Tokiu būdu apmokyta mašina atvertų naujų galimybių. Mokslininkai, anksčiau apsiriboję savo srities niša, galėtų plačiau aprėpti savo sritis. Į pokalbį galėtų įsitraukti anksčiau nežinomi tekstai. Įprastos prielaidos apie tokios sąvokos kaip laisva valia kilmę galėtų būti kruopščiai išnagrinėtos. Dominuojantys mokslinių tyrimų šališkumai – vakarietiški, krikščioniški, angliški – galėtų būti užginčyti iš visų pasaulio kampelių.

Amžinas akademikų tarpdiscipliniškumo siekis, kuris iki šiol daugiausia reiškė klausytis pranešimų temomis, apie kurias nieko nežinote, taptų pasiekiamas.

Kiek mes išmoktume iš visos šios apleistos medžiagos? Niekas nežino, nes niekada nebuvo būdo ją lengvai prieinamą padaryti. Iki šiol atrodė, kad visada taip bus – kad žmogiškosios būtybės niekada nesugebėtų visapusiškai suprasti savo istorijos. Viktoras Hugo kartą pastebėjo, kad istorija turi ignoruoti daugelį praeities detalių, kitaip „begalybė ją užgožtų“. Tačiau žmonių civilizacijos istorija yra baigtinė, ir nors ji yra per didelė, kad bet kuris žmogus ją suvoktų, ji nėra didesnė nei Claude'o ar ChatGPT gebėjimai.

Reikalingos investicijos į mokymą yra gana minimalios, palyginti su potencialia nauda. Reikia apmokyti DI (LLM), kad jis išmoktų visas kalbas, gyvąsias ir mirusiąsias, ir turėtų prieigą prie visų prieinamų rašytinių tekstų – ne nuobodžių, vis dar saugomų autorių teisių, o senų ir sunkių dalykų, įskaitant tekstus, kurių niekas neskaitė šimtmečius. Visos šios medžiagos skaitmeninimas originalia kalba ir vertimas į visas šiuolaikines kalbas atvertų šį paveldą pasaulinei mokslinei veiklai. Tikslas būtų padaryti prieinamą įvairaus amžiaus studentams visame pasaulyje tikrai išsamų dokumentuotų žmonių civilizacijų ir idėjų įrašą visoje jų įvairovėje.

Mes gyvename pasaulyje, kuriame nė vienas iš mūsų negali daugiau nei paviršutiniškai suvokti žmogaus patirties. Kas nesupranta net savo religiją, jau nekalbant apie kitų religijas? Kas gali tvirtai suprasti vieno filosofo idėjas, jau nekalbant apie išsamų filosofijos supratimą visose jos apraiškose? Atrodo tikėtina, kad su kiekvienais metais žmonija bendrai pamiršta daugiau savo kultūros paveldo, nei sugeba išmokti iš naujo.

Galima būtų paklausti: jei įsileisime dirbtinį intelektą, koks vaidmuo liks žmonėms? Čia prieiname prie esmės – susirūpinimo, kuris kyla, kai tik kokia nors nauja technologija grasina išnaikinti senus darbo būdus. Senovės graikų ir lotynų kalbų vertimas į šiuolaikines kalbas, pigių knygų spausdinimas ir pardavimas masėms, medžiagos skaitmeninimas ir nemokamos paieškos versijų talpinimas internete – su kiekvienu žingsniu atsirado tokių, kurie apraudojo senus būdus.

Atsiradus dirbtiniam intelektui, pereiname prie kito žingsnio: kompiuteriai skaito šią medžiagą. Tai jau prasidėjo. Mano pasiūlymas tiesiog yra tai daryti teisingai, globaliai ir išsamiai, pripažįstant, kad turime galimybę studijuoti visą užfiksuotą žmonių civilizaciją tokiu būdu, koks dar niekada nebuvo įmanomas. Užuot vertinęs dirbtinį intelektą, kaip pasiteisinimą mažiau mąstyti, matau jį, kaip galimybę mąstyti atidžiau ir praplėsti bei pagilinti savo supratimą.

Iššūkis, su kuriuo susiduriame visada, yra tas pats – užduotis rasti prasmę mums prieinamoje informacijoje. Mašina gali surinkti, palyginti ir sugrupuoti milžiniškus kiekius informacijos, bet ji negali padaryti to, kas svarbiausia – nuspręsti, kas iš tikrųjų vertinga žmonių gyvenime. Mašinos (LLM) atveju kiekvienas jūsų užduotas klausimas yra svarbus ir įžvalgus, arba bent jau taip jis jums pasakys. Tiesą sakant, mašina neįsivaizduoja, kas yra svarbu. Mes turime nuspręsti, kurie klausimai yra svarbiausi. Tačiau pasitelkus dirbtinio intelekto galią, galėtume į juos atsakyti.

---

Ponas Pasnau yra filosofijos profesorius Kolorado universitete Boulderyje.“ [1]

1. AI Can Help Us Understand Humanity Like Never Before. Pasnau, Robert. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A15.

AI Can Help Us Understand Humanity Like Never Before

2026-07-24T19:12:35.866-07:00

“As a professor of philosophy, I study the history of ideas. I am interested in questions such as how the European Enlightenment began and when the idea of free will first emerged. I spend years researching and writing books that cobble together the nuggets of information I've gathered. Like other scholars, I manage to scratch out a few new results about a handful of sources from one tradition or another. But history is immense in ways that exceed human comprehension.

Artificial intelligence offers us the chance to understand humanity in ways hitherto beyond our reach. Large language models are capable of absorbing and processing massive quantities of linguistic information. There is no language they can't learn and no reference too obscure for them to cross-check against the entirety of their training data.

Today's LLMs aren't much help in serious scholarly inquiry. They can help students, but they tell professors mainly what we already know. No wonder, since they are trained on the same familiar, limited material we have been trained on.

The first step toward harnessing the potential of AI is to recognize how much more material is out there. From the earliest texts through the era of the printing press, there is more surviving material in any given language than anyone could ever read. Few of these works have been translated. Many exist only in manuscript form, languishing in the vaults of some library or monastery. Much of it hasn't been read in centuries.

A large language model could read and retain it all.

A machine trained in this way would open new possibilities. Scholars once confined to a niche of their field could range more widely. Previously unknown texts could enter the conversation. Common assumptions about the origins of a concept like free will could be exposed to thorough scrutiny. The dominant biases of scholarship -- Western, Christian, English -- could be challenged from every corner of the globe.

The academic's perennial quest for interdisciplinarity, which until now has mainly meant listening to talks on topics you know nothing about, would come within reach.

How much would we learn from all this neglected material? No one knows, because there has never been a way to make it readily available. Until recently, it seemed that it would always be this way -- that human beings would never achieve a comprehensive understanding of their history. Victor Hugo once remarked that history must neglect many particulars of the past, or else "the infinity would overwhelm it." But the record of human civilization is finite, and although it is far too large for any human to grasp, it isn't beyond the capacity of Claude or ChatGPT.

The required investment in training is fairly minimal relative to the potential rewards. What's needed is to train an LLM so that it learns all languages, living and dead, and gets access to all available written texts -- not the tedious ephemera still under copyright, but the old and difficult things, including texts no one has read in centuries. Digitizing all this material in its original language and then translating it into all modern languages would unlock this heritage for global scholarship. The goal would be to make available, to students of all ages everywhere, a truly comprehensive record of documented human civilizations and ideas in all their variety.

We live in a world in which none of us are capable of more than the most superficial grasp of the human experience. Who understands even his own religion, let alone the religions of others? Who has a solid grasp on the ideas of a single philosopher, let alone a comprehensive grasp of philosophy across all its manifestations? It seems likely that with each passing year, humanity collectively forgets more of its cultural heritage than it manages to learn anew.

One might wonder: If we let in AI, what role will be left for human beings? Here we arrive at the heart of things, the concern that arises whenever some new technology threatens to uproot the old ways of doing things. Translating ancient Greek and Latin into modern languages, printing and selling cheap books to the masses, digitizing material and putting searchable versions online for free -- with every step, there have been those who mourn the old ways.

With the rise of AI, we move on to the next step: having computers read this material. It has already begun. My suggestion is simply that we do this the right way, globally and comprehensively, recognizing that we have the opportunity to study all of recorded human civilization in a way that has never yet been possible. Rather than see AI as an excuse to think less, I see it as an opportunity to think harder and to broaden and deepen our understanding.

The challenge we face is the same challenge we have always faced, the task of finding meaning in the information available to us. A machine can collect, compare and collate tremendous amounts of information, but it can't do the thing that matters most of all -- decide what has genuine value for human lives. For an LLM, every question you ask is important and insightful, or so it will tell you. In truth the machine has no idea what is important. It lies with us to decide which questions matter most. But harnessing the power of AI could put us in a position to answer them.

---

Mr. Pasnau is a philosophy professor at the University of Colorado, Boulder.” [1]

1. AI Can Help Us Understand Humanity Like Never Before. Pasnau, Robert. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: A15.

„Stripe“ derasi su startuoliu „OpenRouter“

2026-07-24T18:02:04.160-07:00

„Remiantis, su šiuo klausimu susipažinusių, šaltinių duomenimis, „Stripe“ derasi dėl „OpenRouter“ – populiaraus startuolio, padedančio kūrėjams rinktis iš dirbtinio intelekto modelių, įsigijimo.

Netrukus gali būti paskelbta apie sandorį, nors derybos vis dar gali žlugti arba gali atsirasti kitas pretendentas, teigė šaltiniai. Tikslios aptariamos kainos nepavyko sužinoti, tačiau kai kurie šaltiniai teigė, kad verslas galėtų būti parduotas už apie 10 mlrd. USD.

Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai pridūrė, kad nemažai kitų didelių technologijų bendrovių domėjosi potencialiais sandoriais su „OpenRouter“.

„OpenRouter“ yra viena iš besiformuojančių startuolių, kurie rado pelningą nišą tarp dirbtinio intelekto kūrėjų ir įmonių, norinčių juos naudoti. Įkurta 2023 m., bendrovė parduoda programinę įrangą, leidžiančią klientams lengvai pasiekti „OpenAI“ ir „Anthropic“ sukurtus dirbtinio intelekto modelius, taip pat „atvirojo svorio“ alternatyvas, kurias visi gali nemokamai atsisiųsti ir naudoti. Bendrovė savo platformoje pateikia šimtus didelių kalbų modelių, todėl kūrėjai ir įmonės gali lengvai juos pasiekti, palyginti ir persijungti.

Sandoris „OpenRouter“ galėtų leisti „Stripe“ pasinaudoti karšta augimo sritimi dirbtinio intelekto rinkoje.

Daugelis technologijų įmonių ieško įvairių dirbtinio intelekto modelių, kad kontroliuotų išlaidas ir diversifikuotų savo veiklą, atsisakydamos „OpenAI“ ir „Anthropic“.

„Stripe“ pirmiausia yra mokėjimų apdorojimo įmonė, padedanti interneto įmonėms priimti mokėjimus, tačiau neseniai bandė plėstis į tokias sritis kaip dirbtinio intelekto infrastruktūra ir stabilių monetų mokėjimai. Jos vertė anksčiau šiais metais siekė 159 mlrd. USD.

„OpenRouter“ ir „Stripe“ taip pat jau yra sudariusios partnerystę, pagal kurią „OpenRouter“ naudoja „Stripe“ mokėjimams priimti, be kita ko. „PitchBook“ duomenimis, gegužės mėnesį „OpenRouter“ buvo įvertinta 1,3 mlrd. USD. Tarp jos rėmėjų yra „Menlo Ventures“ ir „CapitalG“, „Google“ patronuojančios bendrovės „Alphabet“ augimo rizikos kapitalo fondas. „The Information“ anksčiau pranešė, kad „OpenRouter“ domisi perėmimu.“ [1]

1. Stripe in Talks With Startup OpenRouter. Berber, Jin; Thomas, Lauren; Clark, Kate. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 24 July 2026: B4.