Mokslas, studijos ir ekonomika

Kinija uždraudė „Meta“ įsigyti „Manus“ – sprendimas atspindi Pekino pastangas padėti apsaugoti Kinijos dirbtinio intelekto pajėgumus

2026-04-28T19:24:56.793-07:00

„Kinija uždraudė „Meta Platforms“ įsigyti dirbtinio intelekto startuolį „Manus“ dėl nacionalinio saugumo priežasčių ir nurodė nutraukti 2,5 mlrd. dolerių vertės sandorį.

Kinijos nacionalinė plėtros ir reformų komisija, turinti įgaliojimus peržiūrėti užsienio investicijas, pirmadienį pranešė uždraudusi įsigijimą ir nurodžiusi jį atšaukti. „Sandoris visiškai atitiko galiojančius įstatymus“, – el. laiške teigė „Meta“ atstovas. „Tikimės tinkamo tyrimo sprendimo.“

Šis įvykis rodo, kad Pekinas siekia apriboti užsienio dalyvavimą savo technologijų sektoriuje ir neleisti intelektinei nuosavybei palikti šalies tuo metu, kai JAV ir Kinija yra įsitraukusios į intensyvėjančias technologijų lenktynes. Abi šalys sugriežtino eksporto kontrolę, apribojo technologijų specialistų mainus ir apribojo tarpvalstybines investicijas.

Šis žingsnis pastato „Meta“ į sudėtingą padėtį. Nors „Facebook“ ir kitos „Meta“ programėlės Kinijoje nėra prieinamos, „Meta“ gauna dideles pajamas iš Kinijos reklamuotojų.

„Manus“ sukūrė dirbtinio intelekto agentą, kuris gali atlikti sudėtingas užduotis, kaip išsamių tyrimų ataskaitų rašymas ir pristatymų skaidrių rengimas. Ankstyvąsias „Manus“ versijas sukūrė inžinieriai iš „Beijing Butterfly Effect Technology“, įkurtos Kinijoje 2022 m.

Praėjusiais metais Singapūre įsikūrusi įmonė, dar vadinama „Butterfly Effect“, perėmė dirbtinio intelekto agento produkto veiklą rinkose už Kinijos ribų. Gavusi investicijų iš Kalifornijoje įsikūrusios rizikos kapitalo įmonės, „Manus“ perkėlė didžiąją dalį savo, Kinijoje dirbančių, darbuotojų į Singapūrą.

Vėliau, gruodį, „Meta“ įsigijo „Manus“. Po kelių dienų Kinijos valdžia paskelbė apie sandorio peržiūrą, teigdama, kad tarpvalstybiniai sandoriai ir technologijų eksportas turi atitikti įstatymus.

Praėjusį mėnesį Kinijos pareigūnai pasikvietė du „Manus“ įkūrėjus – Xiao Hongą ir Ji Yichao – aptarti sandorio Pekine. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad vadovams, dirbantiems „Meta“, vėliau buvo liepta tyrimo metu neišvykti iš šalies. Daugelis aukščiausių „Manus“ vadovų yra Kinijos piliečiai.

Pagal Kinijos įstatymus, bet kokios užsienio investicijos, kurios gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti peržiūrimos valdžios institucijų. Kinijos valdžia mano, kad turi įgaliojimus reikalauti nutraukti sandorį, nes „Beijing Butterfly Effect Technology“ išlieka Kinijos bendrove.

Po įsigijimo „Meta“ pareiškė, kad Kinija nebeturės jokių „Manus“ nuosavybės teisių ir kad startuolis nutrauks savo paslaugas ir veiklą Kinijoje. „Manus“ siekė uždaryti „Beijing Butterfly Effect Technology“, bet to dar nepadarė.

Įvykiai, dėl kurių „Meta“ įsigijo technologijų iš Kinijos, supykdė Kinijos reguliavimo institucijas. Jie nerimauja, kad šie žingsniai paskatins kitas Kinijos bendroves pasekti jų pavyzdžiu ir išsikelti iš Kinijos be patvirtinimo.

Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad „Manus“ vadovai vedė derybas su „Meta“ dėl galimo atsistatydinimo, kaip kelio Pekino tyrimui dėl įsigijimo išspręsti. Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad sandorio nutraukimas būtų sudėtingas, nes buvę „Manus“ investuotojai atgavo savo investicijas, o „Meta“ integravo „Manus“ įrankius į kai kuriuos produktus.

Manus ir Xiao neatsakė į prašymus pakomentuoti. Su Ji nepavyko susisiekti dėl komentaro.

Pastarosiomis savaitėmis Kinijos reguliavimo institucijos nurodė kelioms šalies dirbtinio intelekto bendrovėms nepriimti JAV kapitalo be vyriausybės patvirtinimo, teigia šaltiniai, susipažinę su šiuo klausimu. apribojimas buvo paskelbtas. Šis žingsnis, apie kurį anksčiau pranešė „Bloomberg“, išplečia Pekino pastangas griežtinti strateginių technologijų priežiūrą.

Nors JAV apribojo JAV investuotojų galimybes finansuoti pažangius dirbtinio intelekto projektus Kinijoje, JAV doleriai toliau plūdo į Kinijos dirbtinio intelekto startuolius.“ [1]

Ar „Manus“ agentai yra atvirojo kodo ir vis dar prieinami amerikiečiams po to, kai Kinija nutraukė sandorį su „Manus“?

Nuo 2026 m. balandžio 28 d. Kinijos valdžia nurodė nutraukti daugiau nei 2 mlrd. dolerių vertės dirbtinio intelekto agentų startuolio „Manus“ įsigijimą, kurį atliko „Meta“, todėl jo ateities prieinamumas JAV tapo neaiškus.

Sandorio statusas: Kinijos Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) uždraudė įsigijimą, nurodydama nacionalinio saugumo problemas, nes technologijos ir talentai kilę iš Kinijos.

Prieinamumas amerikiečiams: Nors „Manus“ anksčiau siekė veikti visame pasaulyje (su būstine Singapūre) ir 2026 m. pradžioje integravosi į tokias platformas kaip „Telegram“, priverstinis sandorio nutraukimas greičiausiai nutraukia jos ryšį su „Meta“ JAV esančia ekosistema, siekiant išlaikyti talentus ir technologijas Kinijos jurisdikcijoje.

Atvirojo kodo būsena: „Manus“ nėra tradicinė visiškai atvirojo kodo. Tai patentuota agentų sistema, kuri buvo integruojama į „Meta“ produktus. Nors yra atvirojo kodo alternatyvų (pvz., „OpenManus“), originalus „Manus“ produktas yra privati, prenumeratos pagrindu teikiama „skaitmeninio darbuotojo“ paslauga.

Kas vyksta dabar:

Sandorio nutraukimo procesas: „Meta“ yra priversta nutraukti sandorį, o tai reiškia, kad bendrovė greičiausiai grįš į savo būseną prieš susijungimą, Pekinui atidžiai stebint.

„Atvirojo kodo“ painiava: 2025 m. pradžioje sklandė gandai apie „atvirojo kodo komponentus“, tačiau pagrindinis produktas yra patentuotas. Tačiau kūrėjai greitai sukūrė alternatyvas, tokias kaip „OpenManus“ „GitHub“, kurios siekia atkartoti jos galimybes.

Prieinamumas ateityje: Griežtos priemonės rodo, kad technologija greičiausiai bus išsaugota Kinijos technologijų ekosistemoje, apribojant jos prieinamumą JAV vartotojams, ypač tiems, kurie naudojasi Vakarų platformomis, tokiomis, kaip „Meta“.

1. China Bans Meta's Manus Purchase --- Decision reflects Beijing's attempts to help safeguard China's AI capabilities. Huang, Raffaele. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: B4

China Bans Meta's Manus Purchase --- Decision reflects Beijing's attempts to help safeguard China's AI capabilities

2026-04-28T19:19:41.379-07:00

“China has banned Meta Platforms' acquisition of artificial-intelligence startup Manus on national security grounds and ordered that the $2.5 billion deal be unwound.

China's National Development and Reform Commission, which has the authority to review foreign investments, said Monday it has banned the acquisition and ordered it to be rescinded. "The transaction complied fully with applicable law," a Meta representative said in an email statement. "We anticipate an appropriate resolution to the inquiry."

The development signals that Beijing is intent on limiting foreign involvement in its tech sector and keeping intellectual property from leaving the country at a time when the U.S. and China are locked in an intensifying technology race. Both countries have tightened export controls, restricted the exchange of tech professionals and curbed cross-border investment.

The move puts Meta in a challenging position. While Facebook and other Meta apps aren't available in China, Meta garners significant revenues from Chinese advertisers.

Manus has developed an AI agent that can carry out sophisticated tasks such as writing in-depth research reports and preparing presentation slides. Early versions of Manus were created by engineers at Beijing Butterfly Effect Technology, which was founded in China in 2022.

Last year, a Singapore-based entity, also called Butterfly Effect, took over the operations of the AI agent product in markets outside China. Manus relocated most of its China-based employees to Singapore after receiving investment from a California-based venture-capital firm.

Then, in December, Meta acquired Manus. Days later, Chinese authorities announced a review of the deal, saying cross-border deals and the export of technology must comply with the law.

Last month, Chinese officials called in the two co-founders of Manus -- Xiao Hong and Ji Yichao -- to discuss the deal in Beijing. The executives, who work for Meta, were later told not to leave the country during the investigation, The Wall Street Journal has reported. Many of Manus's top executives are Chinese nationals.

According to Chinese law, any foreign investments that may carry a national-security risk may be subject to review by the authorities. Chinese authorities believe they have the power to demand that the deal be unwound because Beijing Butterfly Effect Technology remains a Chinese company.

After the acquisition, Meta said that there would be no continuing Chinese ownership interest in Manus and that the startup would discontinue its China-based services and operations. Manus was working to close Beijing Butterfly Effect Technology, but hasn't yet done so.

The events that culminated in Meta's purchase of technology originating from China has angered Chinese regulators. They worry the steps would spur other Chinese companies to follow suit and move out of China without approval.

Manus executives had held talks with Meta about possibly resigning as a path to resolving Beijing's probe into the acquisition, people familiar with the matter said. Unwinding the deal would be complex because Manus's former investors have recovered their investment and Meta has integrated Manus's tools into some products, people familiar with the matter said.

Manus and Xiao didn't respond to requests to comment. Ji couldn't be reached to comment.

In recent weeks, Chinese regulators have told several of the country's AI companies not to accept U.S. capital without government approval, people familiar with the restriction said. That move, reported earlier by Bloomberg, broadens Beijing's efforts to tighten oversight of strategic technologies.

While the U.S. has restricted U.S. investors from funding frontier AI projects in China, U.S. dollars have continued to flow into Chinese AI startups.” [1]

Are Manus agents open source and still available to Americans after China unwinded Manus deal?

As of April 28, 2026, the $2 billion+ acquisition of the AI agent startup Manus by Meta has been ordered to be unwound by Chinese authorities, throwing its future availability in the US into uncertainty.

Status of the Deal: China’s National Development and Reform Commission (NDRC) prohibited the acquisition, citing national security concerns because the technology and talent originated in China.

Availability to Americans: While Manus was previously aiming to operate globally (with a Singapore headquarters) and had integrated into platforms like Telegram in early 2026, the forced unwinding likely severs its connection to Meta’s US-based ecosystem, aiming to keep the talent and technology under Chinese jurisdiction.

Open Source Status: Manus is not traditionally open-source. It is a proprietary agent framework that was being integrated into Meta's products. While there are open-source alternatives (such as OpenManus), the original "Manus" product is a private, subscription-based "digital employee" service.

What's Happening Now:

Unwinding Process: Meta is being forced to unwind the deal, meaning the company will likely revert to its status prior to the merger, under high scrutiny from Beijing.

The "Open Source" Confusion: As of early 2025, there was buzz about "open-sourcing components," but the core product is proprietary. However, developers quickly created alternatives such as OpenManus on GitHub, which seek to replicate its capabilities.

Future Availability: The crackdown suggests the technology will likely be retained within China's tech ecosystem, restricting its availability to US users, particularly those on Western platforms like Meta.

„OpenAI“ didžiausia nesėkmė?

2026-04-28T18:29:42.795-07:00

„Ar „OpenAI“ dar labiau atsilieka?

Iki vakar dienos diskusijos apie „OpenAI“ buvo apie Elono Musko ieškinį prieš dirbtinio intelekto milžinę.

Tačiau „OpenAI“ gali turėti didesnių problemų.

Nauja ataskaita kelia klausimų dėl ambicingų generalinio direktoriaus Samo Altmano išlaidų planų ir bendrovės padėties dirbtinio intelekto lenktynėse.

„The Wall Street Journal“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, praneša, kad „OpenAI“ nepasiekė savo vartotojų ir pajamų tikslų. Įmonė siekė iki 2025 m. pabaigos pasiekti milijardą aktyvių „ChatGPT“ vartotojų per savaitę – tikslo, kurio ji vis dar nepaskelbė, – ir matė, kaip vartotojai perėjo pas konkurentus.

Finansų direktorė Sarah Friar kolegoms vadovams sakė, kad nerimauja dėl būsimų skaičiavimo sutarčių apmokėjimo esant dabartinei verslo trajektorijai, priduria „The Journal“, o direktoriai iš naujo peržiūri duomenų centrų planus.

Altmanas ir Friar „The Journal“ sakė, kad bet koks teiginys, jog bendrovė atsisakys investicijų į skaičiavimo galią, yra „absurdiškas“.

Pranešimai sustiprina susirūpinimą, kad „OpenAI“ praranda pozicijas, nes „Google“ „Gemini“ ir ypač „Anthropic“ „Claude“ užima vis didesnę rinkos dalį, ypač nepaprastai svarbioje įmonių rinkoje.

Praėjusią savaitę bendrovė pristatė dirbtinio intelekto modelį, kuris, jos teigimu, daugeliu atvejų pranoksta lūkesčius. Ji taip pat padvigubino pastangas, kad jos dirbtinio intelekto kodavimo įrankis „Codex“ būtų konkurencingesnis, palyginti su „Anthropic“ „Claude Code“.

Kodėl tai svarbu: „Altman“ prisiėmė labai brangius siekius išplėsti bendrovės skaičiavimo pajėgumus. Tačiau „OpenAI“ turėjo atsisakyti kurti savo didelius duomenų centrų klasterius, nes tam priešinosi potencialūs skolintojai.

Jei ji dar labiau atsilieka nuo verslo tikslų, tai gali dar labiau apriboti „OpenAI“ augimo iniciatyvas.

„OpenAI“ jau rizikuoja atnaujindama savo santykius su „Microsoft“, istoriškai didžiausia jos rėmėja. Abi bendrovės vakar pareiškė, kad „OpenAI“ dabar galės laisvai teikti savo modelius kitiems debesijos paslaugų teikėjams, tačiau taip pat nutrauks pagrindinį pajamų pasidalijimo susitarimą su „Microsoft“.

„OpenAI“ teigia, kad dabar turi daugiau verslo lankstumo. Tačiau Martin Peers... „The Information“ suabejojo šia prielaida, nes neaišku, ar „Amazon“ AWS klientai norėtų pereiti nuo „Claude“.

O kaip dėl IPO? Atminkite, kad kai kurie vadovai nori iki metų pabaigos paviešinti bendrovę. Ar tai vis dar įmanoma? („The Journal“ pranešime teigiama, kad su „OpenAI“ susijusių bendrovių, įskaitant „SoftBank“ ir „Oracle“, akcijos krito.)

Kitose dirbtinio intelekto naujienose: „The Information“ praneša, kad „Google“ pasirašė sutartį teikti dirbtinio intelekto paslaugas įslaptintam Pentagono darbui, nepaisant darbuotojų susirūpinimo.“ [1]

1. DealBook: OpenAI’s big miss? New York Times (Online) New York Times Company. Apr 28, 2026.

OpenAI’s big miss?

2026-04-28T18:25:51.218-07:00

“Is OpenAI falling further behind?

Until yesterday, the conversation around OpenAI was about Elon Musk’s lawsuit against the artificial intelligence giant.

But OpenAI may have bigger problems.

A new report raises questions about the ambitious spending plans of its C.E.O., Sam Altman, and the company’s standing in the A.I. race.

OpenAI has missed its user and revenue targets, The Wall Street Journal reports, citing anonymous sources. Internally, it had sought to hit one billion weekly active ChatGPT users by the end of 2025, a goal it still hasn’t announced, and has seen users defect to rivals.

Sarah Friar, its C.F.O., has told fellow executives that she’s worried about paying for future computing contracts at the current business trajectory, The Journal adds, while directors have been re-examining its data center plans.

Altman and Friar told The Journal that any suggestion that the company would pull back on computing power investments was “ridiculous.”

The reporting amplifies worries that OpenAI is losing ground, as Google’s Gemini and especially Anthropic’s Claude take more market share, especially in the hugely important enterprise market.

The company last week introduced an A.I. model that it says outperforms on many benchmarks. And it has redoubled efforts to make its Codex A.I. coding tool more competitive against Anthropic’s Claude Code.

Why that matters: Altman has embraced hugely expensive ambitions to expand the company’s computing capacity. But OpenAI has had to pull back on building its own expansive data center clusters, given pushback from potential lenders.

If it’s falling further behind on business goals, which could further constrain OpenAI’s growth initiatives.

OpenAI is already taking a risk by revamping its relationship with Microsoft, historically its biggest backer. The two companies said yesterday that OpenAI would now be free to provide its models on other cloud providers, but that it also would trim a key revenue-sharing arrangement with Microsoft.

OpenAI says it now has more business flexibility. But Martin Peers of The Information questioned that premise, since it’s unclear whether Amazon’s AWS customers would be willing to switch over from Claude.

What about the I.P.O.? Remember that some executives want to take the company public by year end. Is that still possible? (Shares of companies linked to OpenAI, including SoftBank and Oracle, were down on The Journal’s report.)

In other A.I. news: Google has signed a contract to provide A.I. services for classified Pentagon work despite employees’ concerns, The Information reports.” [1]

1. DealBook: OpenAI’s big miss? New York Times (Online) New York Times Company. Apr 28, 2026.

The Lithuanian economists who have been bought do not agree that Lithuanians are the poorest in the European Union:

2026-04-28T17:47:34.910-07:00

"After all, all Lithuanians are known thieves, they do not pay taxes, pretend to work for pennies, but in reality we have never lived so well."

I do not think that we are bigger thieves than the Italians. After all, we see that most of the money accumulated in banks belongs to a minority of Lithuanians. Indeed, in Lithuania, more of the good we produce goes to the profits of a minority. These economists themselves are thieves and liars, which is why they rush to blame us. We elect them presidents in vain.

Nupirkti Lietuvos ekonomistai nesutinka, kad lietuviai yra skurdžiausi Europos Sąjungoje:

2026-04-28T17:45:40.561-07:00

"Juk visi lietuviai yra žinomi vagys, nemoka mokesčių, apsimeta, kad dirba už centus, o realiai niekada taip gerai negyvenom."

Nemanau, kad mes esame didesni vagys, negu italai. Matome juk, kad bankuose dauguma sukauptų pinigų priklauso mažumai lietuvių. Tikrai, Lietuvoje daugiau mūsų pagaminto gero nueina į mažumos pelnus. Šie ekonomistai patys yra vagys ir melagiai, todėl puolasi mus kaltinti. Veltui juos prezidentais renkame.

Karas paskatino Carlsoną nesutarti su Trumpu --- Dešinųjų pažiūrų šalininkas teigia, kad Irano išpuolis rodo neokonservatorių ir Izraelio įtaką. Carlsonas teisus: karas Trumpui baigėsi blogai – nes visiems klysti Artimuosiuose Rytuose yra žmogiška savybė, nėra gerai klysti daug kartų vienodai.

2026-04-28T05:18:03.148-07:00

Remiantis 2026 m. pradžios pranešimais, antroji prezidento Donaldo Trumpo administracija susidūrė su dideliais iššūkiais ir kritika dėl savo Artimųjų Rytų politikos, ypač dėl karinio konflikto su Iranu ir Gazos konflikto valdymo.

Pagrindiniai 2026 m. įvykiai ir kritika: Irano karas ir politikos nesėkmės: 2026 m. balandžio mėn. kritikai Trumpo administracijos „karą Irane“ apibūdina kaip „strateginę nesėkmę“, pažymėdami, kad jis sukėlė „šiuolaikinę pasitikėjimo krizę“ ir buvo prilygintas „geopolitinei klaidai“. Ši politika labai rėmėsi JAV karinio jūrų laivyno blokada ir smūgiais, o pradinis tikslas – pakeisti režimą – nebuvo pasiektas, todėl „beveik visos JAV sąjungininkės visame pasaulyje suskaidė“.

Žlunga diplomatija: Derybos, kuriomis siekta 2026 m. pradžioje užbaigti karą Irane, žlugo, Iranui kaltinant JAV, o pranešimuose nurodoma, kad po 21 valandos derybų Pakistane susitarimo pasiekti nepavyko.

Civilių aukos ir tarptautinė teisė: „Amnesty International“ dokumentavo 2026 m. kovo 16 d. įvykdytą išpuolį prieš mokyklą Minabe, Irane, per kurį žuvo 156 žmonės, įskaitant daugiau nei 120 vaikų. Pranešimuose nurodoma, kad administracija išreiškė „panieka tarptautinei teisei“ dėl civilių gyventojų žalos.

Ekonominis dėmesys ir poveikis vidaus politikai: 2026 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad 84 % JAV suaugusiųjų norėjo, jog administracija sutelktų dėmesį į vidaus ekonomiką, o ne į užsienio politiką, nes nerimaujama dėl infliacijos ir dujų kainų, kurias lemia konfliktas.

Regioninių aljansų pokyčiai: Administracija apibūdinama kaip sandorių šalininkė, stiprinanti ryšius su autokratiniais Saudo Arabijos ir Turkijos lyderiais, tuo pačiu metu nustumiant į šalį tradicinius diplomatinius procesus. Įvyko „ryžtingas perorientavimas“ į partnerystę ir investicijas su Persijos įlankos regionu, nutolstant nuo ankstesnės JAV politikos, orientuotos į demokratizaciją.

Strategijos analizė: Analitikai teigia, kad administracijos požiūris 2025–2026 m. pasižymėjo „nacionalinio saugumo biurokratijos ištuštėjimu“ ir „ekspertizės nuvertinimu“. Strategijos tikslas buvo panaudoti „maksimalų spaudimą“, kad būtų pasiekti greiti ir ryžtingi rezultatai, tačiau tai lėmė užsitęsusį ir sudėtingą konfliktą. Nors šalininkai iš pradžių tikėjosi greitos ir ryžtingos pergalės, kritikai teigia, kad politika „nepaisė Palestinos pusės“ ir „lėmė smurtą ir sunaikinimą“.

„Praėjusį sausį prezidentas Trumpas netikėtai prisistatė Baltuosiuose rūmuose, atkreipdamas daugiau nei dešimties naftos vadovų dėmesį į draugą – nepatogiai atrodantį vyrą, įsispraudusį tarp personalo, sėdinčio Rytų salės gale. „Čia yra Tuckeris Carlsonas“, – sakė prezidentas, pasak šaltinio kambaryje. „Jis labai garsus konservatorius ir garsus WASP.“

Buvęs „Fox News“ laidų vedėjas iš tiesų yra baltasis anglosaksas protestantas. Jis taip pat kadaise buvo artimas prezidento patarėjas ir patikėtinis. Dėl šios priežasties Trumpas tą dieną pakvietė jį į Ovalųjį kabinetą, kur populistinis ugningas žmogus dalyvavo susitikime, skirtame aptarti Venesuelos energetikos pramonės atkūrimo planus, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV suėmė autoritarinį vadą Nicolas Maduro.

Carlsonas priešinosi šiam konfliktui. Ir Carlsonas priešinasi tam, kuris kilo po jo. Dabar jis yra ryškiausias Irano karo priešininkas ir potenciali problema prezidentui, reikalaujančiam visiško lojalumo. Draugystė, trukusi beveik dešimtmetį, tuo pačiu pertvarkiusi šiuolaikinį konservatorių judėjimą, atrodo, sugriauta.

„Aš ne tai, kad nekenčiu Trumpo.“ „Nekenčiu šio karo ir krypties, kuria eina JAV vyriausybė“, – sakė jis interviu. „Jaučiuosi išduotas.“

Kai kandidatas Trumpas pažadėjo „jokių naujų karų“, ypač užsienio įsipainiojimų Artimuosiuose Rytuose, Carlsonas tai priėmė rimtai ir tiesiogine prasme. Jo nuomone, prezidentą vėliau užvaldė neokonservatoriai ir Izraelis, atsisakydamas pagrindinio savo politinės platformos principo.

„Kodėl JAV vyriausybė negali veikti savo piliečių vardu?“ – paklausė jis, prieš pridurdamas: „Tai kartų problema, kuri neprasidėjo nuo Trumpo“ ir užbaigdamas: „Jei jau ką, Trumpas tiesiog įrodė, kad sistema yra stipresnė už jį.“

Carlsonas taip pat turi savo kritikų. Praėjusį spalį savo vardinėje tinklalaidėje jis priėmė Holokausto neigėją Nicką Fuentesą ir apkaltino Izraelį remiančius JAV politikus, kad jie patenka į pernelyg didelę užsienio įtaką ir kenčia nuo „smegenų viruso“. Šis epizodas sukėlė kaltinimų antisemitizmu ir kai kurių konservatorių reikalavimus išvaryti Carlsoną iš dešiniųjų.

Carlsonas mėnesius lobizavo Trumpą, tiek viešai, tiek privačiai, prieš dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose, tris kartus keliaudamas į Baltuosius rūmus susitikti su prezidentu ir bet kuriuo paros metu atsiliepdamas į jo skambučius.

Jam nepavyko. Tikslus laikas išsiskyrimui: „Vasario 28 d.“, – sakė Carlsonas, turėdamas omenyje dieną, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro antskrydžius Iranui, per kuriuos žuvo ajatola Ali Khamenei ir atstūmė konservatorius, kurie manė, kad „Pirmiausia Amerika“ reiškia jokių naujų karų.

Carlsonas apibūdino vyrą, kuriam padėjo antrą kartą tapti prezidentu, kaip žavų, protingą ir egzistencinę grėsmę savivaldai. „Trumpas, deja, įrodė savo paties mintį, kad žmonės, vadovaujantys jūsų vyriausybei, rūpinasi tik savimi“, – sakė jis. Kalbėdamas su liberaliems sluoksniams labiau pažįstama retorika, jis pridūrė: „Taip galima valdyti autoritarinę sistemą. Taip negalima valdyti liberalios demokratijos.“

Trumpas susidūrė su nedideliu ilgalaikiu pasipriešinimu, nes pertvarkė dešiniuosius pagal savo paveikslą. Išmušęs senąją respublikonų gvardiją, jo kontrolė partijoje iš esmės yra visiškai baigta. Carlsonas, populiariausias šalies konservatorių ekspertas, dabar yra antikarinės frakcijos, skaldančios MAGA judėjimą, veidas. Jis signalizuoja, kad nepaklusnumas, ypač kai kalbama apie esminį klausimą, dabar yra priimtinas. Dėl to Trumpas jį pavadino „žemu intelekto koeficientu“. Carlsonas atsakė, kad Trumpas tapo neokonservatorių „vergu“.

Dabar tremtyje „Trump World“, Carlsonas vis dažniau abejoja MAGA ir prezidentu, kuris pradėjo visą „America First“ projektą, o vėliau praėjusiais metais interviu „Atlantic“ pripažino, kad jis „yra tas, kuris nusprendžia“ jo prasmę. Jei „America First“ yra prezidento nuojauta, o ne principų rinkinys, sakė Carlsonas, „tada, žinoma, kiekvienas padorus žmogus turi jį atmesti, nes mes negarbiname vyrų. Mes negalime. Tai stabmeldystė“.

Trumpo sąjungininkai kaltina Carlsoną ir antisemitizmu, ir oportunizmu. Laura Loomer pavadino jį „psichiškai nesveiku“ ir spėliojo, kad Carlsoną nupirko užsienio valstybės. Jo buvęs kolega iš „Fox News“ Markas Levinas pavadino jį „marksistiniu-islamistiniu kairiuoju“. Carlsonas atmeta visus kaltinimus. „Aš nesu mulos šalininkas“, – pajuokavo jis, – „esu episkopalininkas“.

Susiskaldymas tapo oficialus praėjusią savaitę išleistoje Carlsono tinklalaidės serijoje. Kartu su savo broliu Buckley, buvusiu Trumpo kalbų rašytoju, jis beveik šešiems milijonams prenumeratorių pareiškė, kad grumiasi su savo sąžine, prognozavo, kad jį kankins parama karo laikų prezidentui, ir sakė, kad nori pasakyti: „Atsiprašau, kad suklaidinau žmones“.

Baltieji rūmai atkirto, pažymėdami, kad abi sėkmingos Trumpo prezidento rinkimų kampanijos apėmė aiškius pažadus neleisti Iranui įsigyti branduolinio ginklo. „Kiekvienas, kuris tvirtina esąs konservatorius ir sako, kad gailisi balsavęs už prezidentą Trumpą, o ne už Kamalą Harris“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, – „yra arba kvailys, arba apgavikas“.

Carlsonas stengėsi už prezidentą, o vėliau veikė užkulisiuose. Būtent Carlsonas kartu su Donaldu Trumpu jaunesniuoju ir velioniu Charlie Kirku sėkmingai įtikino Trumpą pasirinkti JD Vance'ą savo kandidatu į viceprezidentus.

Po to, kai JAV praėjusį birželį subombardavo Iraną, kad išardytų jo branduolinę programą, Carlsonas ir Kirkas bandė įtikinti Trumpą neeskaluoti oro smūgių prieš Irano branduolinius objektus į plataus masto karą. Carlsonas šių metų pradžioje atnaujino šias pastangas. „Čarlio nebuvo šalia“, – apie nužudytą politinį aktyvistą sakė Carlsonas, – „todėl jaučiau moralinę pareigą tai padaryti pats“.

Išsiskyrimas įvyko palaipsniui, o paskui staiga. Vasario mėnesį Carlsonas įžengė į Ovalųjį kabinetą, netrukus po to, kai Izraelyje baigė prieštaringą interviu su JAV ambasadoriumi Mike'u Huckabee. Ant „Resolute“ stalo gulėjo evangelisto Franklino Grahamo laiškas. „Jis sako, kad esate antisemitas“, – jam pasakė prezidentas, pasak Carlsono, kuris kaltinimą neigia. Trumpas klausėsi, kaip jo senas draugas pasisakė prieš dar vieną karą Artimuosiuose Rytuose. Trumpas neprieštaravo, bet atrodė „liūdnas ir susitaikęs“, pasak Carlsono, kuris sakė, kad du vyrai nuo to laiko nekalbėjo.“ [1]

1. U.S. News: War Drives Carlson Split With Trump --- Right-wing firebrand says the Iran attack shows influence by neocons and Israel. Wegmann, Philip. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A6.

War Drives Carlson Split With Trump --- Right-wing firebrand says the Iran attack shows influence by neocons and Israel. Carlson is right: The war went badly for Trump – for America, as for everyone to err in the Middle East is a human feature, is not good though to err many times the same way

2026-04-28T05:13:07.017-07:00

Based on reports from early 2026, the second administration of President Donald Trump has faced significant challenges and criticism regarding its Middle East policy, particularly concerning a military conflict with Iran and its handling of the Gaza conflict.

Key Developments and Criticisms in 2026:Iran War and Policy Failures: As of April 2026, critics describe the Trump administration's "war in Iran" as a "strategic failure", noting it has caused a "modern crisis of confidence" and has been likened to "geopolitical blunder". The policy relied heavily on a U.S. naval blockade and strikes, with an initial goal of regime change that was not achieved, leading instead to a "fracturing of almost all U.S. alliances globally".

Failed Diplomacy: Talks aimed at ending the Iran war in early 2026 failed, with Iran blaming the U.S. and reports indicating that after 21 hours of talks in Pakistan, no agreement was reached.

Civilian Casualties and International Law: Amnesty International documented an attack on a school in Minab, Iran, on March 16, 2026, that killed 156 people, including over 120 children. Reports indicate the administration expressed "contempt for international law" regarding civilian harm.

Economic Focus and Domestic Impact: An April 2026 poll indicated that 84% of U.S. adults wanted the administration to focus on the domestic economy rather than foreign policy, amid concerns over inflation and gas prices driven by the conflict.

Shift in Regional Alliances: The administration has been characterized as transactional, strengthening ties with autocratic leaders in Saudi Arabia and Turkey while sidelining traditional diplomatic processes. There has been a "decided reorientation" toward partnership and investment with the Gulf, moving away from previous U.S. policies focused on democratization.

Analysis of Strategy:Analysts have suggested that the administration's approach in 2025–2026 has been marked by a "hollowing out of the national security bureaucracy" and a "devaluation of expertise". The strategy aimed to use "maximum pressure" to achieve quick, decisive results but has instead led to a prolonged and challenging conflict. While proponents initially hoped for a quick, decisive victory, critics argue that the policy "disregarded for the Palestinian side" and "led to violence and destruction".

“President Trump made an unexpected introduction at the White House last January, directing the attention of more than a dozen oil executives to a friend -- an uncomfortable-looking man wedged between the staff seated at the back of the East Room. "Tucker Carlson is here," the president said, according to a source in the room. "He's a very famous conservative and famous WASP."

The former Fox News host is, indeed, a white Anglo-Saxon Protestant. He was also once a close adviser and confidant of the president. It was the reason Trump had invited him into the Oval Office that day, where the populist firebrand sat in on a meeting to discuss plans for rebuilding the Venezuelan energy industry just days after the U.S. capture of strongman Nicolas Maduro.

Carlson opposed that conflict. And Carlson opposes the one that followed it. He is now the most prominent opponent of the Iran war and a potential problem for a president who demands total loyalty. A friendship that lasted nearly a decade, remaking the modern conservative movement in the process, seems shattered.

"I don't hate Trump. I hate this war and the direction that the U.S. government is taking," he said in an interview. "I feel betrayed."

When candidate Trump promised "no new wars," particularly foreign entanglements in the Middle East, Carlson took him both seriously and literally. In his view, the president has subsequently been captured by neoconservatives and Israel, abandoning a core tenet of his political platform.

"Why can't the U.S. government act on behalf of its own citizens?" he asked before adding, "This is a generational problem that didn't start with Trump" and concluding, "If anything, Trump just proved the system was stronger than him."

Carlson isn't without his own critics. He hosted a Holocaust denier, Nick Fuentes, on his eponymous podcast last October and accused U.S. politicians who support Israel of falling under undue foreign influence and suffering from "a brain virus." The episode elicited allegations of antisemitism and demands from some conservatives to banish Carlson from the right.

Carlson had lobbied Trump for months, both publicly and privately, against another war in the Middle East, traveling three times to the White House to meet with the president and fielding calls from him at all hours.

He failed. The exact time of the split: "February 28th," Carlson said, referring to the day the U.S. and Israel launched airstrikes on Iran that killed Ayatollah Ali Khamenei and alienated conservatives who believed that "America First" meant no new wars.

Carlson described the man he helped make president a second time as charming, intelligent and an existential threat to self-government. "Trump has proven his own point, unfortunately, which is that the people running your government are only about themselves," he said. With rhetoric more familiar to liberal circles, he added, "You can run an authoritarian system that way. You cannot run a liberal democracy that way."

Trump faced little lasting opposition as he remade the right in his image. After dispatching the GOP old guard, his control of the party is largely complete. Carlson, the country's most popular conservative pundit, is now the face of an antiwar faction that is fracturing the MAGA movement. He is signaling that defiance, particularly when it comes to a core issue, is now acceptable. For this, Trump has called him "low IQ." Carlson replied that Trump has become "the slave" of the neoconservatives.

Now an exile in Trump World, Carlson increasingly questions MAGA and the president who launched entire America First project and then admitted, in an interview with the Atlantic last year, that he is "the one that decides" its meaning. If America First is the gut instinct of the president, instead of a set of principles, Carlson said, "then of course every decent person has to reject it because we don't worship men. We can't. That is idolatry."

Trump allies accuse Carlson of both antisemitism and opportunism. Laura Loomer has called him "mentally ill" and speculated that Carlson had been bought off by foreign powers. Mark Levin, his former Fox News colleague, dubbed him "a Marxist-Islamist leftist." Carlson rejects all the charges. "I am not pro-mullah," he quipped, "I am an Episcopalian."

The disunion became official during an episode of Carlson's podcast released last week. Joined by his brother, Buckley, a former Trump speechwriter, he told his nearly six million subscribers that he was wrestling with his conscience, predicted that he would be tormented by his support for the wartime president, and said that he wanted to say, "I'm sorry for misleading people."

The White House pushed back by noting that both of Trump's successful presidential campaigns included explicit promises to keep Iran from obtaining a nuclear weapon. "Anyone who claims to be a conservative and says they regret voting for President Trump over Kamala Harris," said White House press secretary Karoline Leavitt, "is either a fool or a fraud."

Carlson stumped for the president, then played a hand behind the scenes. It was Carlson, along with Donald Trump Jr. and the late Charlie Kirk, who together successfully lobbied Trump to pick JD Vance as his running mate.

After the U.S. bombed Iran last June to dismantle its nuclear program, Carlson and Kirk tried to convince Trump not to escalate airstrikes against Iranian nuclear facilities into a full-scale war. Carlson resumed that effort early this year. "Charlie was not around," Carlson said of the murdered political activist, "so I felt a moral obligation to do it myself."

The breakup occurred gradually, then suddenly. Carlson walked into the Oval Office in February, shortly after wrapping a contentious interview in Israel with U.S. Ambassador Mike Huckabee. A letter from the evangelist Franklin Graham was lying on the Resolute Desk. "He says you are an antisemite," the president told him, according to Carlson, who denies the charge. Trump listened as his old friend argued against another war in the Middle East. Trump didn't counter but looked "sad and resigned," according to Carlson, who said the two men haven't spoken since.” [1]

Prekybos karas naikina konkurentus Fordui ir GM: užsienio prekių ženklai teigia, kad pigiems automobiliams gresia prekybos karas

2026-04-28T04:37:47.864-07:00

Prekybos karas naikina konkurentus Fordui ir GM: užsienio prekių ženklai teigia, kad pigiems automobiliams gresia prekybos karas

„Užsienio automobilių gamintojai perspėjo Trumpo administraciją, kad jie svarsto galimybę ištraukti pigiausius savo automobilių modelius iš JAV rinkos, jei JAV, Meksikos ir Kanados susitarimas nebus atnaujintas arba bus susilpnintas, teigia su diskusijomis susipažinę asmenys.

Tokios įmonės kaip „Nissan“, „Hyundai“ ir „Toyota“ yra vienos iš nedaugelio automobilių gamintojų, siūlančių JAV vartotojams naujus mažų, įperkamų automobilių modelius po to, kai Detroito automobilių gamintojai pastaraisiais metais atsisakė tokių automobilių ir pasirinko visureigius bei sunkvežimius.

Tokie automobiliai kaip „Honda Civic“ ir „Toyota Corolla“ gaminami JAV, tačiau jiems reikalingos dalys iš visų trijų Šiaurės Amerikos šalių. Prezidentas Trumpas 2020 m. pasirašė USMCA ir suteikė bemuitį režimą automobiliams, daugiausia pagamintiems iš JAV, Meksikos ar Kanados dalių.

Tačiau Trumpas, įvesdamas antrosios kadencijos mokesčius, kuriais taikomas 25 % tarifas ne JAV pagamintų transporto priemonių turiniui, sumažino užsienio automobilių gamintojų pelną. kurie anksčiau būtų laikomi neapmokestinamais produktais pagal USMCA susitarimą. Trumpas teigė, kad mokesčiai reikalingi nacionaliniam saugumui, o jo komanda viešai svarstė galimybę atsisakyti USMCA arba padalinti jį į du atskirus susitarimus, vyriausybėms šiais metais peržiūrint susitarimą.

Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai teigė, kad administracijos strategija atkurti gamybą apima „atsikvėpimo erdvės“ suteikimą įmonėms, kurios šiuo metu perkelia savo gamybą į Jungtines Valstijas. Jis sakė: „Kol administracija toliau peržiūri USMCA, automobilių gamintojai, norintys parduoti automobilius Amerikos vairuotojams, turi susitaikyti su poreikiu perkelti savo gamybą atgal į Jungtines Valstijas, o administracija ruošiasi dereguliavimui, mokesčių mažinimui ir kitai investicijoms palankiai politikai, kad paremtų šį perėjimą.“

Tačiau jei USMCA nebeegzistuoja arba atnaujinta versija reikšmingai nesumažins Šiaurės Amerikoje pagamintų automobilių ir automobilių dalių tarifų, kai kurie užsienio automobilių gamintojai gali nebegalėti gaminti ir parduoti pigesnių automobilių JAV rinkai, teigė su diskusijomis susipažinę asmenys. Ši žinia buvo perduota Trumpo ekonomikos patarėjams, remiantis žmonių pranešimais.

„JAV „Automobilių gamintojai negali toliau gaminti įperkamų variantų Amerikos vartotojams be trišalio USMCA teikiamo tikrumo ir masto“, – sakė Jennifer Safavian, „Autos Drive America“, užsienio automobilių gamintojų prekybos grupės JAV, prezidentė ir generalinė direktorė.

Vidutinė naujo automobilio kaina svyruoja apie 50 000 USD. Prie prieinamesnių variantų priskiriami Meksikoje pagamintas „Nissan Sentra“, kurio kaina prasideda nuo 22 600 USD, ir iš Korėjos importuotas „Hyundai Venue“, kurio kaina siekia 20 550 USD.

Aštuoni iš dešimties pigiausių naujų modelių JAV yra pagaminti užsienio automobilių gamintojų, teigia internetinis automobilių pirkimo vadovas „Edmunds“. Kiti du yra maži visureigiai, kuriuos Korėjoje gamina „General Motors“.

Trumpo komanda kol kas neįsipareigojo taikyti betarifinio režimo automobiliams peržiūrėtoje USMCA. Administracijos pareigūnai teigė, kad bet koks atnaujintas USMCA susitarimas turi apimti griežtesnes automobilių taisykles, kurios apribotų kiniškas dalis atitinkamuose automobiliuose ir reikalautų, kad daugiau automobilių ir dalių gamybos grįžtų į JAV.

Tačiau užsienio automobilių gamintojai teigia, kad jie jau patiria nuostolių dėl daugelio pigiausių savo modelių, iš dalies dėl antros Trumpo kadencijos tarifų. Kai kurie vadovai teigė, kad automobilių dalių, pagamintų automobilių ir metalų, tokių kaip plienas ir aliuminis, mokesčiai kartu su didesnėmis darbo ir kitomis sąnaudomis JAV automobilių gamintojams tapo nepelninga gaminti pigiausius modelius šalyje.

Muitai „žudo mūsų įperkamus automobilius“, – neseniai duotame interviu sakė „Nissan Americas“ pirmininkas Christianas Meunier. Susitarimas dėl USMCA padės sumažinti skausmą, sakė jis.

„Toyota“ kaupia nuostolius Šiaurės Amerikoje nuo praėjusių metų, kai įsigaliojo tarifai. Automobilių gamintojas, kuris teigė, kad per ateinantį dešimtmetį planuoja išleisti iki 10 mlrd. dolerių naujoms gamykloms JAV, atsargiai vertina didelį dabartinės prekybos aplinkos plėtrą, sakė JAV pardavimų vadovas Davidas Christas. „Sunku pasakyti: „Išmeskime tuos 2–3 mlrd. dolerių dabar“, kol negausime kažkokio susitarimo“, – sakė jis. „USMCA yra tarsi kitas didelis etapas.“

„Honda“ teigė, kad ir be prekybos susitarimo toliau pardavinės kompaktišką „Civic“ JAV, tačiau tai padaryti būtų ekonomiškiau, jei nebūtų užtikrinta laisva prekyba tarp Šiaurės Amerikos šalių.

„USMCA pratęsimas suteiktų reikiamą stabilumą Japonijos automobilių gamintojams, kad jie galėtų ir toliau teikti vartotojams platesnį pasirinkimą“, – sakė Anita Rajan, Japonijos automobilių gamintojų asociacijos, prekybos grupės, generalinė direktorė.

Administracija suteikė automobilių gamintojams tam tikrų ribotų tarifų lengvatų, pavyzdžiui, leido jiems susigrąžinti dalį už dalis sumokėtų tarifų. Praėjusią savaitę administracija leido Kanados ir Meksikos plieno ir aliuminio įmonėms, tiekiančioms automobilių pramonę, kreiptis dėl mažesnių tarifų, jei jos įsipareigos statyti daugiau gamybos įrenginių JAV.

Automobilių gamintojai skundžiasi, kad šios priemonės išlieka siauros, o jų tarifų sąskaitos toliau auga. Jie teigia, kad nuolatiniai muitai Kanadoje ir Meksikoje pagamintiems automobiliams sudaro jiems nepalankią padėtį, palyginti su įperkamais automobilių modeliais, pagamintais Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kuriems taikomas 15 % muitas, tačiau kurių gamyba dažnai kainuoja mažiau.

JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris praėjusią savaitę Atstovų Rūmų įstatymų leidėjams sakė, kad JAV gali įvesti tarifus Kanadai dėl JAV alkoholinių gėrimų draudimų kai kuriose provincijose, kurie buvo įvesti reaguojant į Trumpo mokesčius. Praėjusią savaitę Greeris Meksikos pareigūnams susitikimuose sakė, kad tam tikras tarifų lygis greičiausiai išliks peržiūrėtame USMCA, teigia su šiuo klausimu susipažinęs Meksikos pareigūnas. Praėjusią savaitę Kanados prekybos vadovas teigė, kad norint atnaujinti USMCA, reikės atleisti nuo tarifų automobiliams, plienui, aliuminiui ir kitiems sektoriams.

Meksikos ekonomikos vadovas praėjusią savaitę pareiškė, kad jo šalis neturėtų „nostalgiškai džiaugtis“ era be muitų ir vietoj to dirbti ties tuo, kaip sumažinti bet kokius mokesčius, kuriuos JAV nori įvesti.“ [1]

1. Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say. Sharon Terlep in Detroit; Bade, Gavin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A1.

Trade War Is Destroying Competitors for Ford and GM: Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say

2026-04-28T04:29:55.495-07:00

While Ford and GM get a temporary reprieve from immediate competition, the tariff-driven spike in production costs for their own imported parts is hampering their profitability, with analysts indicating that the "made-in-America" strategy is not insulating them from rising costs. Their profitability selling all those trucks and SUVs is pretty high though.

“Foreign-based automakers have warned the Trump administration that they are looking at pulling their cheapest car models out of the U.S. market if the U.S.-Mexico-Canada Agreement isn't renewed or is watered down, according to people familiar with the discussions.

Companies such as Nissan, Hyundai and Toyota are among the few carmakers to offer U.S. consumers new models of small, affordable automobiles after Detroit-based automakers ditched such cars in recent years in favor of SUVs and trucks.

Cars like the Honda Civic and Toyota Corolla are made in the U.S., but rely on parts from all three North American countries. President Trump signed the USMCA in 2020 and provided tariff-free treatment to cars built largely with U.S., Mexican or Canadian parts.

Trump, however, has upended supply chains and cut into foreign automakers' profits with his second-term levies, which charge a 25% tariff on the non-U.S. content of vehicles that previously would have qualified as duty-free under the USMCA deal. Trump has said the levies are needed for national security, and his team has publicly considered ditching the USMCA or splitting it into two separate deals as the governments review the agreement this year.

White House spokesman Kush Desai said the administration's strategy to restore manufacturing includes giving "breathing room" to companies that are in the process of reshoring. He said: "While the administration continues to review USMCA, automakers who want to sell to American drivers need to come to terms with the need to reshore their manufacturing back to the United States -- and the administration is rolling out the red carpet with deregulation, tax cuts, and other pro-investment policies to support this transition."

But if USMCA no longer exists or a renewed version doesn't significantly reduce tariffs on cars and auto parts made in North America, some foreign carmakers might not be able to build and sell the cheaper cars for the U.S. market, the people familiar with the discussions said. That message has been communicated to Trump's economic advisers, according to the people.

"U.S. automakers cannot continue to produce affordable options for American consumers without the certainty and scale provided by a trilateral USMCA," said Jennifer Safavian, president and chief executive of Autos Drive America, a trade group for foreign automakers in the U.S.

The average price of a new car hovers around $50,000. More affordable options include the Mexico-built Nissan Sentra, starting at $22,600, and the $20,550 Hyundai Venue, imported from Korea.

Eight of the 10 cheapest new models in the U.S. are made by foreign-based automakers, according to Edmunds, an online car-shopping guide. The other two are small SUVs made by General Motors in Korea.

Trump's team so far has not committed to providing tariff-free treatment for automobiles in a revised USMCA. Administration officials have said that any renewed USMCA deal must have tougher automobile rules that limit Chinese parts in qualifying cars and require more automobile and parts manufacturing to return to the U.S.

Foreign automakers, however, say they are already losing money on many of their cheapest models, thanks in part to Trump's second-term tariffs. Levies on auto parts, finished automobiles and metals such as steel and aluminum have combined with higher labor and other costs in the U.S. to make it unprofitable for automakers to build their cheapest models in the country, some executives have said.

Tariffs have been "killing our affordable cars," Nissan Americas Chairman Christian Meunier said in a recent interview. A deal on USMCA will help ease the pain, he said.

Toyota has been racking up losses in North America since tariffs took effect last year. The automaker, which has said it plans to spend up to $10 billion on new U.S. factories in the next decade, is wary about a major expansion in the current trade environment, U.S. sales chief David Christ said. "It's hard to say, 'let's throw that $2-$3 billion down right now,' until you get some sort of a settlement," he said. "USMCA is kind of the next big milestone."

Honda said it would continue selling the compact Civic in the U.S. even without a trade deal, but that the economics of doing so would become more difficult without the certainty of free trade among North American nations.

"Extending the USMCA would provide the necessary stability for Japanese-brand automakers to continue to provide a wider variety of choices to consumers," said Anita Rajan, general director of the Japan Automobile Manufacturers Association, a trade group.

The administration has provided some limited tariff relief to automakers, such as allowing them to recoup some of the tariffs they pay on parts. Last week, the administration allowed Canadian and Mexican steel and aluminum companies that supply the auto industry to apply for lower tariffs if they commit to build more manufacturing facilities in the U.S.

Carmakers complain that those measures remain narrow and their tariff bills continue to mount. They argue that persisting duties on cars made in Canada and Mexico put them at a disadvantage compared with affordable vehicle models made in Japan and South Korea -- which are subject to a 15% duty but often cost less to build.

U.S. Trade Representative Jamieson Greer told House lawmakers last week that the U.S. could impose tariffs on Canada due to bans on U.S. liquor in some provinces that were put in place in response to Trump's levies. Greer told Mexican officials in meetings last week that some level of tariffs are likely to persist in a revised USMCA, according to a Mexican official familiar with the matter. Last week, Canada's trade chief said relief from tariffs on automobiles, steel, aluminum and other sectors would be necessary to renew the USMCA.

Mexico's economy chief said last week his country shouldn't be "nostalgic" about an era of no tariffs, and instead is working on how to reduce any levies the U.S. wants to impose.” [1]

1. Cheap Cars At Risk in Trade War, Foreign Brands Say. Sharon Terlep in Detroit; Bade, Gavin. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Apr 2026: A1.

„Įsivaizduokite pirmąjį įtikinamą įrodymą, kad ateiviai egzistuoja.

2026-04-27T19:41:30.073-07:00

Ar tai suakmenėję Marso mikrobai, gyvenę prieš milijardus metų, kai kaimyninė planeta buvo drėgnesnis, šiltesnis pasaulis? Galbūt tai vandens organizmai – nežemiški galvakojai moliuskai – kurie klesti tamsiose išorinės Saulės sistemos ledinių mėnulių jūrose. O gal tolima civilizacija nori bendrauti ir gali sukurti aptinkamą technologiją.

Netrukus galėtume rasti įrodymų kiekvienai iš šių galimybių – ir kitoms, apie kurias net nesapnavome. Šiandien naujos priemonės ir metodai padeda mokslininkams ieškoti nežemiškos biologijos mūsų Saulės sistemoje ir aplink kitas žvaigždes skriejančių planetų atmosferose, taip pat ieškoti nežemiškos įrangos pėdsakų bet kur.

„Tai didelis dangus, ir jūs turite skirti laiko, kad būtumėte atviri tam, kas pasirodys“, – sako Jamesas Davenportas, Vašingtono universiteto astronomas. „Kiekvieną kartą, kai įjungiame ką nors naujo, 100 % garantuojama, kad iškils anomalijų ar paslapčių.“

Ar egzistuoja ateiviai, yra amžina manija. Prieš daugiau nei 2000 metų tarp atomizmo filosofų, kurie manė, kad kosmosą sudaro begalybė atomų, išsidėsčiusių į begalinius pasaulius, kai kurie apgyvendinti kaip mūsų, ir tų, kurie manė, kad Žemė yra unikali, vyko diskusija. Per šimtmečius panašios ateivių prieglobsčio sampratos augo mistikų ir mokslininkų protuose, kartais sukeldamos lemtingus susidūrimus su dominuojančiomis religinėmis doktrinomis. Galiausiai mokslas išslydo iš erezijos pančių, o astronomai pakeitė mūsų supratimą apie Žemės vietą kosmose.

1890-aisiais ilgai brandintos svajonės apie apgyvendintą Marsą rado atramą JAV, kurias pakurstė turtingas astronomas Percivalis Lowellas, pastatęs Arizonos observatoriją. Ten Lowellas įtikino save, kad ateivių pastatyti kanalai raižo Marso paviršių, nors kiekvienas, stebėjęs Marsą panašiu teleskopu, žino, kad sunku daug ką pamatyti. visiškai detalių. Tačiau Lowello piešiniai (ir knygos) įžiebė visuomenės vaizduotę. XX amžiaus pradžios ryškesni teleskopai ir planetų fotografija numalšino gandus apie protingus nežemiškus kaimynus.

Šiandien žinome, kad mūsų galaktikoje gyvena milijardai planetų; kad vidutiniškai, naktį pažvelgus į viršų, kiekviena žvaigždė, kurią matome, turi bent vieną planetą. Šimtai milijonų tokių pasaulių pagal mūsų standartus galėtų būti tinkami gyventi. O gyvybės statybiniai blokai – nukleobazės, aminorūgštys, angliavandeniliai – yra beveik visur, kur tik pažvelgiame. Tačiau dar nežinome, ar pati gyvybė yra įprasta.

Mūsų Saulės sistemoje mokslininkai vis dar tyrinėja Marsą ir planuoja tyrinėti ledinius vandenyno palydovus, tokius kaip Europa, Enceladas ir Titanas, kurie skrieja aplink Jupiterį ir Saturną ir gali turėti gyvybei klestėti reikalingų ingredientų. NASA „Dragonfly“ misija į Titaną išskris jau 2028 m., o agentūros erdvėlaivis „Europa Clipper“ į Jupiterio sistemą atvyks 2030 m. Šiuo metu Marse važinėja marsaeigiai, bandydami išsiaiškinti, ar gyvybė egzistavo anksčiau nei... prieš tris milijardus metų, kai planeta buvo šiltesnė ir drėgnesnė.

Gali būti rasta viliojančių senovės Marso gyvybės pėdsakų. Išdžiūvusioje upės vagoje yra uoliena su ką tik išgręžta skyle – NASA marsaeigio „Perseverance“, kuris 2021 m. nusileido Jezero krateryje, rankų darbas.

2024 m. liepą pastebėtas rausvas molio akmuo turi organinių junginių ir kitų mineralų, kurie galėjo palaikyti praeities mikrobinius marsiečius.

Molito akmens paviršius padengtas geležies turtingų nuosėdų sankaupomis, beveik kaip leopardo dėmės, kuriose gali būti senovės gyvybės pirštų atspaudų. Žinoma, yra ir kitų būdų, kaip išvirti tas dėmes, tačiau tam reikalinga aukšta temperatūra, kurios uoliena tikriausiai niekada nepatyrė.

„Remiantis turima informacija, gyvybė yra vienas iš labiausiai tikėtinų būdų, kaip tai gauti“, – sako Morganas Cable'as iš Planetų mokslo instituto, ne pelno siekiančio tyrimų instituto Arizonoje. „Tai pats taupiausias paaiškinimas, bet jis gali būti ne vienintelis.“

Tikrai to nežinosime, kol tas išgręžtas uolienų mėginys pasiekia laboratorijas Žemėje. NASA Marso mėginių grąžinimo misija turėjo tai padaryti 2030-aisiais, tačiau misija tapo pernelyg išsipūtusi ir brangi. Kongresas neseniai nurodė NASA nutraukti MSR, kaip buvo numatyta. Dabar tyrėjai ieško ekonomiškesnio būdo pargabenti tas uolienas namo, sako buvęs misijos vyriausiasis mokslininkas Meenakshi Wadhwa. „Bent jau trumpuoju laikotarpiu šie mėginiai tikrai yra geriausia mūsų galimybė atsakyti į šį klausimą apie gyvybę“, – sako Wadhwa, kuris dabar vadovauja Scrippso okeanografijos institutui.

Už mūsų Saulės sistemos ribų mokslininkai siekia ieškoti egzoplanetų – pasaulių, skriejančių aplink kitas žvaigždes – atmosferose molekulių, kurios išduoda biologijos buvimą. Tai gali skambėti paprastai, bet taip nėra.

„Iš tikrųjų nėra nė vieno ženklo, kas gali rodyti gyvybę“, – sako Lisa Kaltenegger, Kornelio universiteto astronomė. Vietoj to, mokslininkai tirs dujas, egzistuojančias tokiu būdu, kurio negalima paaiškinti vien geologija. Pavyzdžiui, metanas ir deguonis paprastai reaguoja tarpusavyje, sudarydami anglies dioksidą ir vandenį. Jei jas matote kartu, pasak Kaltenegger, tai gali reikšti, kad metabolinės krosnys gamina abu išmatuojamais kiekiais.

Kad įsitikintų, kad dujos rodo gyvybę, mokslininkai turi sukurti tikslinių pasaulių modelius, kad suprastų planetų kontekstą, kuriame egzistuoja potencialus biologinis parašas. Priešingu atveju jie rizikuoja pateikti sensacingus teiginius, kurie neturi prasmės. „Prieš dvidešimt penkerius metus niekas negalėjo paleisti tokių klimato modelių ar šių didžiulių atmosferų simuliacijų“, – sako Davenport. „Dabar įprastai sukurti ledinę Žemę, jauną Žemę, lavos planetą – tai didžiulės technologinės inovacijos.“

Taip pat ir įrankiai, kuriuos mokslininkai naudoja nežemiškam orui tirti. Šiuo metu tai reiškia, kad NASA kosmose esantis Jameso Webbo kosminis teleskopas turi būti nukreiptas į uolėtas egzoplanetas, skriejančias aplink blankias raudonas žvaigždes. Šis darbas yra ant observatorijos ribų. galimybės. Nepageidaujama šviesa iš tokių žvaigždžių kaip mūsų Saulė dar labiau apsunkina šiuos stebėjimus. Norint ištirti tikrus Žemės analogus, mokslininkams reikės dar aštresnių įrankių, tokių kaip NASA flagmanas „Habitable Worlds Observatory“, kuris galėtų būti paleistas per ateinančius 15 metų ir naudodamas naujų technologijų rinkinį, kad nuotoliniu būdu ištirtų planetos atmosferą. Iš Žemės tą patį bandys padaryti naujos kartos tinkamai klasifikuoti itin dideli teleskopai, kai kurie iš jų jau statomi.

Tada dar reikia ieškoti technosignatūrų arba nežemiškų technologijų požymių. Frankas Drake'as, šios srities tėvas – taip pat mano tėvas – 1960 m. pradėjo nežemiško intelekto (SETI) paieškas su projektu „Ozma“. Jis ieškojo radijo signalų aplink dvi į Saulę panašias žvaigždes ir greitai užkariavo visuomenės vaizduotę. Tačiau SETI sumanymas iki šiol sunkiai rado finansavimą ir mokslinį patikimumą.

„Jaučiu, kad technosignatūros pasiekia plačiąją srovę“, – sako Shelley Wright, SETI mokslininkė iš Kalifornijos universiteto San Diege. „Iš tikrųjų tai tikrai įdomus laikas.“

Skirta SETI Tokios observatorijos kaip Alleno teleskopų masyvas ir Wrighto Panoseti jau pastatytos. „Breakthrough Listen“, didžiausia iki šiol radijo SETI paieška, jau dešimtmetį finansuojama privačiai. Ateivių medžiotojai dabar ieško bet kokių technologijų, radijo ar kitų, ženklų ir analizuoja duomenis iš didelių observatorijų, apimančių elektromagnetinį spektrą.

Viena iš jų bus Veros Rubino observatorija, finansuojama Nacionalinio mokslo fondo ir Energetikos departamento. Ji ką tik pradėjo veikti Čilėje. Kiekvieną naktį observatorija padarys tūkstantį dangaus vaizdų virš galvos, o SETI mokslininkai apdoros duomenis. Jų algoritmai naudos mašininį mokymąsi ir dirbtinį intelektą, kurie ypač gerai atpažįsta šablonus, kad padėtų nustatyti bet kokius išskirtinius objektus.

„Šie dideli duomenų rinkiniai ir dirbtinio intelekto modeliai tikrai padeda mums užmesti didelį tinklą“, – sako Steve'as Croftas, „Breakthrough Listen“ iniciatyvos projekto mokslininkas.

Nepaisant to, ką galbūt girdėjote, Saulės sistemoje dar neaptikome jokių tarpžvaigždinių erdvėlaivių. Tačiau keistai SETI tyrėjai domisi Rubino observatorijos naudojimu nežemiškos įrangos paieškai mūsų pačių kieme. Mūsų pačių civilizacijoje. į anapus pasaulį pasiuntė keletą technologinių parašų erdvėlaivių pavidalu. Labai tikėtina, kad „Voyager 1“ ir jo giminingos palydovės – paleistos 1977 m. stebėti mūsų Saulės sistemos išorines planetas ir mėnulius, o vėliau pakilusios į tarpžvaigždinę erdvę – gyvens gerokai ilgiau nei žmonės, Saulė ir Žemės planeta.

„Visiškai pagrįsta manyti, kad kadangi žmonija pasiuntė erdvėlaivius į tarpžvaigždinę erdvę, kitos civilizacijos gali padaryti tą patį“, – sako Croftas. „Mums savotiška pareiga jų ieškoti.“

---

Nadia Drake yra mokslo žurnalistė ir buvusi „National Geographic“ bendradarbė. Su ja galima susisiekti el. paštu reports@wsj.com.“ [1]

1. USA250: Innovation (A Special Report) --- The Hunt for Extraterrestrial Life Enters a New Frontier: Scientists are using advanced telescopes, models and AI to help them look for signs of life beyond Earth, including in distant solar systems. Drake, Nadia. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Apr 2026: R22.

USA250: Innovation (A Special Report) --- The Hunt for Extraterrestrial Life Enters a New Frontier: Scientists are using advanced telescopes, models and AI to help them look for signs of life beyond Earth, including in distant solar systems

2026-04-27T19:38:34.253-07:00

“Imagine the first convincing evidence that aliens exist.

Are they fossilized Martian microbes that lived billions of years ago when the planet next door was a wetter, warmer world? Perhaps they're aquatic organisms -- otherworldly cephalopods -- that thrive in the dark seas of the outer solar system's icy moons. Or maybe a faraway civilization wants to communicate and can build detectable technology.

We could soon find evidence for each of these options -- plus others we haven't even dreamed of. Today, new tools and approaches are helping scientists search for alien biology within our solar system and in the atmospheres of planets orbiting other stars, and look for traces of extraterrestrial hardware anywhere.

"It's a big sky and you have to spend time being open to what's going to show up," says James Davenport, an astronomer at the University of Washington. "Any time we turn something new on, it's 100% guaranteed that anomalies or mysteries will pop out."

Whether aliens exist is a timeless obsession. More than 2,000 years ago, a debate raged between atomist philosophers -- who thought the cosmos comprised infinite atoms, arranged into infinite worlds, some inhabited like ours -- and those who believed Earth was unique. Over centuries, similar conceptions of alien harbors grew in the minds of mystics and scientists, sometimes leading to fatal clashes with dominant religious doctrines. Eventually, science slipped the shackles of heresy and astronomers revolutionized our understanding of Earth's place in the cosmos.

In the 1890s, long-simmering dreams of an inhabited Mars found a foothold in the U.S., fanned by wealthy astronomer Percival Lowell, who built an Arizona observatory. There, Lowell convinced himself that alien-built canals crisscrossed the Martian surface, though anyone who has observed Mars with a similar telescope knows it's hard to see much detail at all. But Lowell's drawings (and books) ignited public imaginations. It would take the early 20th century's sharper telescopes and planetary photography to quell the buzz about smart alien neighbors.

Today we know that billions of planets populate our galaxy; that on average, when you look up at night, each star you see hosts at least one planet. Hundreds of millions of those worlds could be habitable by our standards. And life's building blocks -- nucleobases, amino acids, hydrocarbons -- are pretty much everywhere we look. But we don't yet know whether life itself is common.

In our solar system, scientists are still scrutinizing Mars, and plan to explore icy ocean moons such as Europa, Enceladus and Titan that orbit Jupiter and Saturn and might have the ingredients necessary for life to thrive. NASA's Dragonfly mission will sail for Titan as soon as 2028, and the agency's Europa Clipper spacecraft arrives in the Jupiter system in 2030. Rovers currently are trundling on Mars, attempting to learn whether life existed more than three billion years ago when the planet was warmer and wetter.

Tantalizing traces of ancient Martian life may have been found. In a dried-up riverbed, there's a rock with a freshly drilled hole in it -- the handiwork of NASA's Perseverance rover, which touched down in Jezero Crater in 2021.

Spotted in July 2024, the reddish mudstone contains organic compounds and other minerals that could have supported bygone microbial Martians.

The mudstone's surface is covered with clusters of iron-rich deposits, almost like leopard spots, that could bear ancient life's fingerprints. To be sure, there are other ways to cook up those spots, but they require high temperatures the rock probably never experienced.

"Based on the information we have, life is one of the most likely ways we could get this," says Morgan Cable of the Planetary Science Institute, a nonprofit research institute in Arizona. "It's the most parsimonious explanation, but it may not be the only one."

We won't know for sure until that drilled rock sample reaches labs on Earth. NASA's Mars Sample Return mission was supposed to do that in the 2030s, but the mission grew too bloated and expensive. Congress recently directed NASA to discontinue MSR as envisioned. Now, researchers are seeking a more cost-effective way to get those rocks home, says Meenakshi Wadhwa, the mission's former principal scientist. "At least in the short-term, these samples really do represent our best opportunity to answer that question about life," says Wadhwa, who now heads the Scripps Institution of Oceanography.

Beyond our solar system, scientists are aiming to search the atmospheres of exoplanets -- worlds orbiting other stars -- for molecules that betray the presence of biology. It may sound simple but it isn't.

"There's really no one signature that can indicate life," says Lisa Kaltenegger, an astronomer at Cornell University. Instead, scientists will target gases coexisting in ways that can't be explained by geology alone. Methane and oxygen, for example, would normally react with each other, forming carbon dioxide and water. If you see them together, Kaltenegger says, that could imply metabolic furnaces producing both in measurable quantities.

To be convinced that gases point to life, scientists must make models of target worlds to understand the planetary context in which a potential biosignature exists. Otherwise, they run the risk of making sensational claims that don't make sense. "Twenty-five years ago, nobody could run those climate models, or these huge simulations of atmospheres," Davenport says. "To now routinely produce an icy Earth, a young Earth, a lava planet -- those are huge technological innovations."

So, too, are the tools scientists use to investigate alien air. Right now, that means pointing NASA's space-based James Webb Space Telescope at rocky exoplanets orbiting dim red stars. The endeavor is on the edge of the observatory's capabilities. Unwelcome light from stars like our sun makes those observations even harder. To study true Earth analogues, scientists will need even-sharper tools, like NASA's flagship Habitable Worlds Observatory, which could launch within the next 15 years and use a suite of new technologies to remotely dissect a planet's atmosphere. From the ground, the next generation of aptly classified Extremely Large Telescopes, some of which are under construction, will attempt to do the same thing.

Then there's the search for technosignatures, or signs of alien technology. Frank Drake, the father of that field -- also my father -- ignited the search for extraterrestrial intelligence (SETI) with Project Ozma in 1960. It looked for radio signals around two sun-like stars and quickly captured popular imaginations. But the SETI enterprise struggled to find funding and scientific credibility until recently.

"I feel like technosignatures are hitting the mainstream," says Shelley Wright, a SETI scientist at the University of California, San Diego. "It's a really exciting time, actually."

Dedicated SETI observatories like the Allen Telescope Array and Wright's Panoseti have already been built. Breakthrough Listen, the largest radio SETI search to date, has been privately funded for a decade. Alien hunters now are looking for any sign of technology, radio or not, and sifting through data from large observatories that span the electromagnetic spectrum.

One of those will be the Vera Rubin Observatory, funded by the National Science Foundation and the Energy Department. It just came online in Chile. Every night, the observatory will take a thousand images of the sky overhead, and SETI scientists will process the data. Their algorithms will use machine learning and AI, which are particularly good at pattern recognition, to help identify anything distinctive.

"These large data sets and AI models really help us to cast a large net," says Steve Croft, project scientist for the Breakthrough Listen initiative.

Despite what you may have heard, we haven't yet detected any interstellar spaceships in the solar system. But in a weird twist, SETI researchers are interested in using the Rubin Observatory to search for alien hardware in our own backyard. Our own civilization has sent several technosignatures into the beyond, in the form of spacecraft. In all probability, Voyager 1 and its siblings -- launched in 1977 to surveil our solar system's outer planets and moons and then head into interstellar space -- will vastly outlive humans, the sun and the planet Earth.

"It's quite reasonable to assume that since humanity has sent spacecraft into interstellar space, other civilizations might do the same thing," Croft says. "It's sort of incumbent on us to look for them."

---

Nadia Drake is a science journalist and former contributing writer at National Geographic. She can be reached at reports@wsj.com.” [1]

The Rise of the High-Range, Less Expensive E.V.

2026-04-27T19:23:02.597-07:00

“Even as the electric vehicle market has slumped, there are more long-range E.V.s under $40,000 than ever before.

It’s a weird moment for electric vehicles in the United States. Sales have fallen since the Trump administration ended the $7,500 tax credit, and car manufacturers are canceling models. And while it’s likely that the recent surge in gas prices will push more people to E.V.s, it probably won’t happen fast.

But if there’s a bright spot in the E.V. market, it’s the budget, high-range car — a corner of the market that’s growing in number of models and, in some cases, even in sales.

E.V.s under $40,000 can now go as far as the most expensive models of a decade ago.

Range anxiety has long been a sticking point for potential E.V. owners, especially in winter. Most people don’t need to drive far every day, but they want to know they can make the occasional big trip.

For a long time, price and range were highly correlated: More expensive models went much farther on one charge. That’s not the case anymore. Some expensive cars have estimated ranges above 400 miles — notably some Lucid and Rivian models — but others offer less range than cars $50,000 cheaper.

Range and price aren’t everyone’s top criteria — there are charging speeds, horsepower, reliability, aesthetics, size and more to consider. But if your primary concern is just how far the car can get you on a single charge without breaking the bank, consider this unusual but useful metric: miles of range per dollar spent.

At a starting price of $32,000, the 2026 Nissan Leaf gets nearly 10 miles of total range for every $1,000 of sticker price, with Chevrolet’s $37,000 Equinox EV close behind. The most expensive E.V.s score much worse on this metric — three miles per $1,000 or fewer — but they’re luxury cars.

(Note that price and range vary even for a single model, depending on the trim; we looked at the cheapest price and longest range for each car and picked the one with the highest ratio of miles to dollars.)

Just five years ago, the best cars in this metric couldn’t top six miles per $1,000. (After adjusting for inflation.)

A big part of that trajectory is battery technology: Prices for lithium-ion batteries, the primary type used for E.V.s, have fallen to around $100 per kilowatt-hour in 2025, from $1,000 in the early 2010s, according to BloombergNEF. Battery density has gone up too.

As battery costs fell and manufacturers built more E.V.s, ranges rose and prices fell. Tesla’s cheapest Model 3 climbed to a range of 321 miles this year, up from 220 when it was launched in the late 2010s, while its inflation-adjusted price decreased.

Or consider the Leaf, which debuted 15 years ago.

By 2016, the cheapest Leaf had 84 miles of range and cost around $30,000, the equivalent of $40,000 today.

Nissan’s $32,000 2026 Leaf has a range of more than 300 miles.

Some automakers have released entirely new models under $40,000 in recent years, including the Chevrolet Equinox and the Subaru Uncharted. And the end of the tax credit led others to drop prices on existing cars: Tesla introduced a trimmed-down, significantly cheaper Model 3, and Hyundai slashed its Ioniq 5 prices by roughly the same amount as the credit.

Altogether, the cheaper end of the market has boomed, and the average price of a new E.V. has fallen. (Used E.V. prices fell, too, and sales climbed.)

There’s still a lot of bad E.V. news among automakers, who have canceled models and pulled back on battery manufacturing. New E.V. sales dropped 27 percent from early 2025 to early 2026. But models that offered a high-range, lower-price trim seemed to weather the downturn better — some of them even picked up in sales, while others held relatively steady despite the end of the tax credit.

New E.V.s still can’t beat new gas cars on sticker price and range. A standard Toyota Corolla can go more than 400 miles on a tank of gas, and costs around $25,000.

Still, the costs of driving a gas car add up: If gas prices settled back to $3.50 per gallon, that relatively efficient Corolla would cost more than $1,100 for the average driver each year, and about the same in maintenance. Over a decade, that would total nearly $50,000. (Car purchase included.)

The $32,000 Leaf would cost around $600 each year to drive, at average U.S. electricity prices, and about the same in maintenance, according to federal estimates. It would add up to $45,000 over the decade.” [1]

1. The Rise of the High-Range, Less Expensive E.V. Paris, Francesca. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 27, 2026.

Lenkijos vadovybėje formuojasi proamerikietiškos ir antiamerikietiškos frakcijos: Lenkijos ministras pirmininkas kaltinamas NATO aljanso griovimu, suabejojęs Amerikos „lojalumu“ Europai

2026-04-27T12:40:11.299-07:00

„Lenkijos globalistas ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sulaukia kritikos dėl nepagrįsto kaltinimo, kad Jungtinės Valstijos karo atveju neliks „lojalios“ ir negins Europos.

Akivaizdžiai bandydamas įžeisti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Lenkijos ministras pirmininkas Tuskas paragino Europos Sąjungą sukurti visavertį gynybinį aljansą, teigdamas, kad Jungtinės Valstijos nėra patikima partnerė.

Buvęs ES vadovas „Financial Times“ sakė, kad Europos „didžiausias ir svarbiausias klausimas yra tai, ar Jungtinės Valstijos yra pasirengusios būti tokios lojalios, kaip aprašyta mūsų [NATO] sutartyse“, atsižvelgiant į tai, kad Rusija gali užpulti valstybę narę per „mėnesius“.

„Visam rytiniam flangui, mano kaimynams, klausimas yra tas, ar NATO vis dar yra organizacija, pasirengusi politiškai ir logistiškai reaguoti, pavyzdžiui, prieš Rusiją, jei ši bandytų pulti“, – sakė jis.

„Nes mums labai svarbu žinoti, kad visi NATO įsipareigojimus vertins taip pat rimtai, kaip ir Lenkija“, – sakė Tuskas, pažymėdamas, kad pagal BVP procentą Varšuva yra daugiausiai išleidžianti NATO narė, nors absoliučiais skaičiais ją lenkia Jungtinės Valstijos.

„Vašingtonas Lenkiją laiko geriausia ir artimiausia sąjungininke Europoje. Tačiau man tikroji problema yra tai, kaip bus praktiškai, jei kas nors nutiks“, – tęsė Lenkijos ministras pirmininkas. „Noriu tikėti, kad [5 straipsnis] vis dar galioja, bet kartais, žinoma, turiu tam tikrų problemų.“

„Nenoriu būti toks pesimistas, bet šiandien mums reikia ir praktinio konteksto.“

Tuskas, anksčiau atlikęs Briuselio apgavikišką vaidmenį, 2014 m. palikęs ministro pirmininko postą ir užėmęs daug pelningesnį Europos Vadovų Tarybos pirmininko vaidmenį, o 2023 m. sugrįžęs ir vėl siekęs valdžios Varšuvoje, regis, palaiko tokius asmenis kaip Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir ES vadovė Ursula von der Leyen, bandydamas pasinaudoti dabartine transatlantine trintimi ir siekti ES kariuomenės formavimo.

Interviu globalistiniam laikraščiui „FT“ Tuskas nurodė ES sutarties 42.7 straipsnį – gana neaiškų gynybos paktą – kaip potencialų pagrindą sukurti ne NATO Europos karinį aljansą. Nuo tada, kai buvo susitarta, jis buvo panaudotas tik vieną kartą – Prancūzijos po 2015 m. teroristinių išpuolių „Bataclan“ klube.

Straipsnyje teigiama, kad „jei valstybė narė tampa ginkluotos agresijos savo teritorijoje auka, kitos valstybės narės privalo teikti jai pagalbą ir paramą visomis savo turimomis priemonėmis pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį“. Tai neturi daryti įtakos tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifiniam pobūdžiui.“

„Jei norite turėti tikrą aljansą ne tik popieriuje, jums reikia tikrų įrankių ir realios galios, kalbant apie gynybos priemones ir kariuomenių mobilumą iš vienos šalies į kitą ir pan. Tai labai praktiška šiandienos problema“, – sakė Tuskas. „Štai kodėl dabar mano manija ir misija yra iš naujo integruoti Europą.“

„Tai reiškia bendrą gynybą, bendras pastangas apsaugoti mūsų rytines sienas.“

Penktadienį Tusko įpėdinis Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste, portugalų socialistas António Costa, pareiškė, kad neseniai įvykdyti Irano smūgiai Kiprui tapo „bandomuoju pavyzdžiu“, kaip galėtų veikti tarpusavio gynybos paktas, ir pažymėjo, kad „Graikija, o vėliau Prancūzija, Italija, Ispanija ir [Nyderlandai] mobilizavo karinę įrangą ir pajėgas“, kad padėtų Kiprui po incidento.

Priešingai, Jungtinė Karalystė, nepaisant to, kad turėjo bazę saloje, užtruko tris savaites, kad surinktų karo laivą, kurį galėtų išsiųsti į regioną, ir vos po kelių dienų buvo priversta išsiųsti tą patį karo laivą į uostą techninei priežiūrai.

Blogas JK ir kitų NATO narių, ypač socialistinės Ispanijos, kuri Irano konflikto metu visiškai atsisakė suteikti Jungtinėms Valstijoms bet kokią prieigą prie savo oro erdvės ir karinių bazių, atsakas paskatino Baltuosius rūmus viešai suabejoti dabartine Aljanso struktūra ir po Irano karo iškėlė idėją nubausti tam tikrus nelojalius veikėjus.

Nepaisant to, prezidentas Trumpas nuolat tvirtino, kad gerbs NATO susitarimo 5 straipsnio tarpusavio gynybos nuostatą ir yra plačiai pripažįstamas už NATO stiprinimą, spaudžiant sąjungininkes pagaliau išleisti daugiau lėšų. savo gynybos biudžetus.

Nepaisant to, visoje Europoje vis labiau girdisi šurmulys dėl tolesnių gynybos įsipareigojimų – tai tarsi antausis prezidentui Trumpui, nors jis daro būtent taip, kaip prašė.

Šio fronto lyderis buvo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris paskutiniais savo kadencijos metais, regis, siekia išsaugoti kai kuriuos senus dalykus, palikdamas pėdsaką Europos gynybos aparate.

Be to, kad ilgai lobizavo už tiesioginę ES armiją, prezidentas Macronas pastaruoju metu pradėjo derybas su kitais ES lyderiais dėl perspektyvos išplėsti Prancūzijos branduolinių ginklų skėtį visame žemyne, siekiant atgrasyti tokius priešininkus kaip Vladimiro Putino Rusija.

Būdama vienintele branduolinį ginklą turinčia valstybe, likusia Europos Sąjungoje po Jungtinės Karalystės išstojimo, Prancūzija yra bet kokių potencialių bendrų gynybos pajėgų vairuotoja, atsižvelgiant į tai, kad Paryžius beveik neabejotinai išlaikytų išimtinę savo branduolinių galvučių dislokavimo kontrolę.

Anksčiau šį mėnesį prezidentas Macronas nuvyko į Gdanską aptarti su ministru pirmininku Tusku galimybės dislokuoti Prancūzijos branduolines pajėgas Lenkijoje kaip šios strategijos dalį.

Nors tvirtesnė gynybos struktūra buvo seniai prezidento Trumpo reikalavimas, kai kurie kritikavo ministrą pirmininką Tuską už tai, kad jis atvirai abejojo Jungtinių Valstijų, kurios išlieka svarbiausia Varšuvos karine sąjungininke, lojalumu.

Opozicinės konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jarosławas Kaczyńskis sekmadienį pareiškė, kad Vokietija apgaudinėja Tuską, priversdamas jį sakyti komentarus, kurie „griauna Lenkijos ir Amerikos santykius“, ir apgailestavo, kad Lenkijai vadovauja „žmonės, kuriems Dievas nedavė bet kokių politinių gebėjimų“.”

Pro- and Anti-American Fractions Form in Leadership of Poland: Polish PM Accused of Undermining NATO Alliance After Questioning America’s ‘Loyalty’ to Europe

2026-04-27T12:35:30.787-07:00

“Poland’s globalist Prime Minsiter Donald Tusk is facing criticism over his unfounded accusation that the United States would not remain “loyal” and come to Europe’s defence in the case of a war.

In an apparent shot across the bow against U.S. President Donald Trump, Polish PM Tusk has urged the European Union to develop a fully fledged defensive alliance, while claiming that the United States is not a trustworthy partner.

The former EU chief told the Financial Times that Europe’s “biggest, most important question is if the United States is ready to be as loyal as it is described in our [Nato] treaties,” given that Russia could potentially attack a member state within “months”.

“For the whole eastern flank, my neighbours… the question is if NATO is still an organisation ready, politically and also logistically, to react, for example, against Russia if they try to attack,” he said.

“For us, it’s really important to know that everyone will treat the Nato obligations as seriously as Poland,” Tusk said, noting that by percentage of GDP, Warsaw is the top spender in NATO, though in absolute terms dwarfed by the United States.

“Washington treats Poland as the best and the closest ally in Europe. But for me, the real problem is what it is in practice if something happens,” the Polish PM continued. “I want to believe that [Article 5] is still valid, but sometimes, of course, I have some problems.”

“I don’t want to be so pessimistic… but what we need today is also practical context.”

Tusk, who previously played Brussels turncoat, by abandoning his former position as prime minister to take up the far more lucrative role of President of the European Council in 2014, only to come back and seek power once again in Warsaw in 2023, appears to be siding with the likes of French President Emmanuel Macron and EU cheif Ursula von der Leyen in attempting to seize upon the current transatlantic friction to push for the formation of an EU Army.

In his interview with the globalist FT paper, Tusk pointed to Article 42.7 of the EU Treaty, a relatively obscure defence pact, as a potential framework for creating a non-NATO European military alliance. Since agreed to, it has only been invoked once, by France following the 2015 Bataclan terror attacks.

The article states that “if a Member State is the victim of armed aggression on its territory, the other Member States shall have towards it an obligation of aid and assistance by all the means in their power, in accordance with Article 51 of the United Nations Charter. This shall not prejudice the specific character of the security and defence policy of certain Member States.”

“What you need if you want to have, not only on paper, a real alliance, is true tools and real power when it comes to defence instruments and mobility of militaries from country to country etc. It’s a very practical problem for today,” Tusk said. “This is why my obsession now and my mission is to reintegrate Europe.”

“It means common defence… a common effort to protect our eastern borders.”

Tusk’s successor as European Council President, Portuguese socialist António Costa, said on Friday that the recent Iranian strikes on Cyprus provided a “test case” on how a mutual defence pact could function, noting that “Greece, and then France, Italy, Spain and [the] Netherlands mobilised military equipment and forces” to assist Cyprus in the aftermath.

In contrast, the United Kingdom, despite having a base on the island, took three weeks to muster a warship to send to the region, and was forced to send that very warship to port just days later for maintenance.

The lacklustre response from the UK and other members of NATO, notably socialist Spain, which outright refused all access to its airspace and military bases to the United States during the Iran conflict, has led to the White House publicly questioning the current framework of the alliance and has floated the idea of punishing certain disloyal actors following the Iran war.

Nevertheless, President Trump has consistently maintained that he would honour the Article 5 mutual defence provision of the NATO agreement, and has been widely credited with bolstering NATO by pressuring allies to finally spend more on their own defence budgets.

Despite this, there has been a growing hum across Europe for further defence commitments, a supposed slap at President Trump, while doing exactly as he has asked.

A leader on this front has been French President Emmanuel Macron, who, in his final year in office, appears intent on salvaging some legacy points by leaving a mark on the European defence apparatus.

In addition to having long lobbied for an outright EU Army, President Macron has of late begun negotiations with fellow EU leaders on the prospect of extending the French nuclear arms umbrella across the continent to deter adversaries such as Vladimir Putin’s Russia.

As the only nuclear-armed power remaining in the European Union after the departure of the United Kingdom, France is in the driver’s seat for any potential common defence force, given that Paris would almost certainly retain sole control over the deployment of its nuclear warheads.

Earlier this month, President Macron travelled to Gdańsk to discuss with Prime Minister Tusk the possibility of forward-deploying French nuclear forces to Poland as part of this strategy.

Although a firmer defence structure has been a longstanding demand from President Trump, some have criticised Prime Minister Tusk for openly questioning the loyalty of the United States, which remains Warsaw’s most important military ally.

The leader of the opposition conservative Law and Justice party, Jarosław Kaczyński, said on Sunday that Tusk was being duped by Germany into making comments that were “destroying Polish-American relations” and lamented that Poland was being led “by people whom God shortchanged on any political abilities whatsoever.””

Popiežiaus pastabos patikrina teisingo karo teoriją --- Leono kritika dėl Irano konflikto atspindi katalikų mąstymo pokyčius per daugelį metų

2026-04-27T06:28:52.208-07:00

„VATIKANAS -- Prezidentas Trumpas, sakęs, kad Dievas remia JAV karines operacijas prieš Iraną, piktai kritikavo popiežiaus Leono XIV antikarinę poziciją. Viceprezidentas J. D. Vance'as netgi paragino popiežių būti atsargesniam dėl teologijos, nes katalikų tradicija apima teisingo karo idėją.

Tačiau Katalikų Bažnyčia ėmė abejoti, ar beveik visi šiuolaikiniai karai yra teisingi.

Ne tik Leonas nuo sausio mėnesio meta iššūkį Trumpui dėl jo didėjančio karinės jėgos naudojimo. Vatikano požiūris į karą per pastarąjį šimtmetį pasikeitė. Šiuolaikiniai popiežiai laikosi nuomonės, kad vien šiuolaikinių ginklų griaunamoji galia pakeitė konflikto pobūdį, todėl senovėje ir viduramžiais sukurti teisingo karo principai retai kada yra įgyvendinami.

Tai reiškia, kad Vatikanas ir toliau bus nepatogus, netgi aršus JAV užsienio politikos, kuri pasitiki Amerikos jėga, o ne taisyklėmis pagrįsta tarptautine tvarka, priešininkas.

„Kaip pastorius, negaliu pasisakyti karo naudai“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Leo, skrisdamas namo į Romą po kelionės po Afriką. Per daug nekaltų žmonių žuvo, sakė jis, pridurdamas, kad su savimi nešiojasi vaiko, kuris jį pernai pasitiko Libane ir kuris žuvo dabartiniame kare, nuotrauką.

Jau kelias savaites Leo smerkia ne tik JAV vadovaujamą karą prieš Iraną, bet ir karą apskritai. Jis kritikavo tokių pareigūnų kaip gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas maldas už karą ir Biblijos maldas.

„Tai mūsų Dievas: Jėzus, Taikos Karalius, kuris atmeta karą, kurio niekas negali panaudoti karui pateisinti“, – sakė Leo per mišias Šv. Petro aikštėje Verbų sekmadienį. „Jis neklauso tų, kurie kariauja, maldų, bet jas atmeta sakydamas: „Nors jūs daug melsitės, aš jų neklausysiu: jūsų rankos pilnos kraujo“, – sakė jis, cituodamas Bibliją.

Vance'as, atsivertęs į katalikybę, šaukė „nedoras“. Galima diskutuoti apie konkretaus karo nuopelnus, bet Leo nuėjo per toli, sakė jis. „Kai popiežius sako, kad Dievas niekada nėra tų, kurie naudoja kardą, pusėje, egzistuoja daugiau, nei tūkstančio, metų teisingo karo teorijos tradicija“, – balandžio viduryje Džordžijos universitete vykusiame „Turning Point USA“ renginyje sakė Vance'as. Ar Dievas nebuvo JAV kareivių pusėje, klausė jis, kai jie išlaisvino Prancūziją iš nacių okupacijos? „Jei ketinate reikšti nuomonę teologijos klausimais, turite būti atsargūs.“ „Reikia įsitikinti, kad tai pagrįsta tiesa“, – perspėjo jis popiežių.

„Ar popiežius nusisuko nuo teisingo karo teorijos ir tapo pacifistiniu? Ne visai. Tačiau Vance'as nebuvo vienintelis asmuo, iškėlęs šį klausimą.

„Aš tikrai manau, kad Vatikanas turėtų būti šiek tiek aiškesnis dėl teisingo karo“, – sakė kunigas Robertas Sirico, konservatyvaus analitinio centro Acton Religijos ir laisvės studijoms Grand Rapidse, Mičigane, vienas iš įkūrėjų.

Praktiškai popiežiai dažnai lanksčiai vartojo „teisingos priežasties“ sąvoką, laimindami karalių ir imperatorių ekspansionistines kampanijas ir kartais net patys apsivilkdami šarvus.

Tačiau ši teorija bent jau bandė apriboti karą. Katalikų mąstymas tapo didele įtaka šiuolaikinei tarptautinei teisei, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, kuri draudžia karą, išskyrus savigynos ar Saugumo Tarybos įgaliotas misijas, ir taisykles, ribojančias karinę jėgą iki to, kas yra būtina ir proporcinga, ir skiriančias kareivius nuo civilių.

Teisingo karo teorija vis dar yra Katekizmo, oficialios bažnyčios įsitikinimų santraukos, išleistos pagal Šv. Jono evangeliją, dalis. Pauliaus II 1992 m. ištartame laiške teigiama: „Teisėta gynyba gali būti ne tik teisė, bet ir rimta pareiga tam, kas yra atsakingas už kitų gyvybes.“ Yra griežti kriterijai. Net gynybinis karas turi būti paskutinė priemonė, kai visos kitos pastangos užkirsti kelią agresijai žlugo.

Tačiau XX amžiaus pradžioje iškilus industrializuotam karui, popiežiaus mąstyme atsirado antra kryptis, teigė Danielis Philpottas, politologas iš Notre Dame universiteto: „Stiprus mokymas, kad šiuolaikiniame kare yra kažkas labai tragiško ir apgailėtino.“ Žvelgiant iš šios perspektyvos, karas tapo toks niokojantis, ypač dėl miestų bombardavimo iš oro, kad jis visada yra žmonijos pralaimėjimas. „Beveik kiekvienas popiežius per pastarąjį šimtmetį aiškiai, garsiai ir nuolat išreiškė šią temą“, – sakė jis.

Popiežius Pranciškus savo 2020 m. enciklikoje „Fratelli tutti“ teigė, kad teisingo karo teorija yra pasenusi.

Po to, kai Vance'as sukritikavo Leoną, italų vyskupas Antonio Stagliano atsakė dar labiau išplėtodamas Pranciškaus logiką pacifistine kryptimi. Teisingas karas visada buvo pragmatiškas kompromisas su istorija, niekada ne pagrindinė doktrina, – Vatikano svetainėje paskelbtame straipsnyje teigė Stagliano, Popiežiškosios teologijos akademijos Romoje prezidentas.

„Kiekvienas karas šiandien yra nusikaltimas žmonijai. Ne „kai kurie karai“. Ne „neteisėti karai“. Kiekvienas karas“, – sakė jis. Straipsnyje siūloma, kad krikščionys priimtų nesmurtinį pasipriešinimą ir kankinių tradiciją.

Tai ne popiežiaus pozicija, teigė kiti vyresnieji dvasininkai.

Vyskupas Jamesas Massa, aukščiausias JAV vyskupų konferencijos doktrinos pareigūnas, teigė, kad popiežius palaiko teisingo karo teoriją. Kiti JAV vyskupai ir kardinolai teigė, kad teisingo karo teorija tebėra galiojanti, tačiau JAV karas prieš Iraną neatitinka reikalavimų.

---

Nuo kito skruosto atsukimo iki tragiškos būtinybės

Ankstyvoji krikščionybė buvo labai priešiška karui ir karinei tarnybai, sakė Vincentas Milleris, teologijos profesorius Deitono universitete, Ohajo valstijoje.

Daugelis priėmė kankinystę, užuot kompromisavę su savo tikėjimu.

Tačiau iki IV amžiaus pabaigos krikščionybė buvo oficiali Romos imperijos religija, įskaitant jos kareivius ir generolus.

Imperija griuvo; vizigotai apiplėšė Romą.

Ar Jėzaus pasekėjai tikrai turėtų atsukti kitą skruostą?

Šv. Augustinas, vyskupas iš Romos Šiaurės Afrikos, pateikė pesimistinį atsakymą: Žmonės gyveno puolusioje žemiškoje karalystėje, kurioje vyravo smurtas ir troškimas dominuoti, o nekaltųjų gynimas jėga kartais buvo tragiška būtinybė valstybei. (Popiežius Leonas XIV yra buvęs augustinų vienuolijos vadovas.)

Vėliau XIII amžiaus italų vienuolis šv. Tomas Akvinietis Augustino mąstymą pavertė oficialiu teisingo karo kriterijų rinkiniu, įskaitant teisėtą valdžią, siekiančią teisingo tikslo, pavyzdžiui, savigynos, su teisingais ketinimais.“ [1]

1. World News: Pope's Remarks Put Just-War Theory to Test --- Leo's criticisms of Iran conflict reflect shift in Catholic thinking over years. Walker, Marcus. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Apr 2026: A9.

Pope's Remarks Put Just-War Theory to Test --- Leo's criticisms of Iran conflict reflect shift in Catholic thinking over years

2026-04-27T06:24:17.554-07:00

“VATICAN CITY -- President Trump, who said God supports U.S. military operations against Iran, has fulminated against Pope Leo XIV's antiwar stance. Vice President JD Vance has even told the pope to be more careful about theology, because Catholic tradition includes the idea of a just war.

But the Catholic Church has come to doubt that almost any modern wars are just.

It isn't just Leo, who has challenged Trump since January over his growing use of military force. The Vatican's perspective on war has shifted over the past century. Modern popes have taken the view that the sheer destructive power of modern weaponry has changed the nature of conflict, so that principles of just war developed in antiquity and the Middle Ages are rarely if ever satisfied.

That means the Vatican will continue to be an awkward, even fiery opponent of a U.S. foreign policy that trusts in American muscle, not in a rules-based international order.

"As a pastor, I cannot be in favor of war," Leo told reporters on Thursday while flying home to Rome after a tour of Africa. Too many innocents have been killed, he said, adding that he carries with him a photo of a child who greeted him in Lebanon last year, and who was killed in the current war.

For weeks, Leo has denounced not only the U.S.-led war on Iran, but war in general. He has criticized the pro-war prayers and biblical invocations of officials such as Defense Secretary Pete Hegseth.

"This is our God: Jesus, King of Peace, who rejects war, whom no one can use to justify war," Leo said during a Mass in St. Peter's Square on Palm Sunday. "He does not listen to the prayers of those who wage war, but rejects them, saying: 'Even though you make many prayers, I will not listen: Your hands are full of blood,'" he said, quoting from the Bible.

Vance, a Catholic convert, cried foul. One can debate the merits of a given war, but Leo was going too far, he said. "When the pope says that God is never on the side of those who wield the sword, there is more than a thousand-year tradition of just-war theory," Vance told a Turning Point USA event at the University of Georgia in mid-April. Was God not on the side of U.S. GIs, he asked, when they liberated France from Nazi occupation? "If you're going to opine on matters of theology, you've got to be careful. You've got to make sure it's anchored in the truth," he admonished the pontiff.

Has the papacy turned its back on just-war theory and become pacifist? Not quite. But Vance wasn't the only person to raise the question.

"I really do think the Vatican needs to be a little clearer on just war," said the Rev. Robert Sirico, co-founder of the Acton Institute for the Study of Religion and Liberty, a conservative think tank in Grand Rapids, Mich.

In practice, popes often used "just cause" elastically, blessing the expansionist campaigns of kings and emperors and sometimes even donning armor themselves.

But the theory at least tried to limit war. Catholic thinking became a major influence on modern international law -- including the United Nations Charter, which prohibits war except for self-defense or missions mandated by the Security Council, and rules limiting military force to what is necessary and proportionate and distinguishes soldiers from civilians.

Just-war theory is still part of the Catechism, the official summary of the church's beliefs published under St. John Paul II in 1992, which says: "Legitimate defense can be not only a right but a grave duty for one who is responsible for the lives of others." There are strict criteria. Even a defensive war must be a last resort after all other efforts to prevent aggression have failed.

But with the rise of industrialized warfare in the early 20th century, a second strand in papal thinking emerged, said Daniel Philpott, a political scientist at the University of Notre Dame: "A strong teaching that there's something deeply tragic and lamentable about modern war." In this perspective, war has become so devastating, particularly through the aerial bombing of cities, that it's always a defeat for humanity. "Virtually every pope in the past century has voiced this theme pointedly, vociferously and continuously," he said.

Pope Francis, in his 2020 encyclical "Fratelli tutti," suggested just-war theory was outdated.

After Vance criticized Leo, Italian bishop Antonio Stagliano responded by taking Francis' logic even further in a pacifist direction. Just war was always a pragmatic compromise with history, never a core doctrine, said Stagliano, the president of the Pontifical Academy of Theology in Rome, in an article published on a Vatican website.

"Every war today is a crime against humanity. Not 'some wars.' Not 'unjust wars.' Every war," he said. The article suggested Christians should embrace nonviolent resistance and the tradition of martyrs.

That isn't Leo's position, other senior clergy said.

Bishop James Massa, the top doctrinal official of the U.S. bishops' conference, said the pope is upholding just-war theory. Other U.S. bishops and cardinals have said just-war theory remains valid -- but that the U.S. war on Iran didn't meet the bar.

---

From Turning the Other Cheek to a Tragic Necessity

Early Christianity was overwhelmingly opposed to war and military service, said Vincent Miller, a professor of theology at the University of Dayton, Ohio.

Many accepted martyrdom rather than compromise their faith.

By the late fourth century, however, Christianity was the official religion of the Roman Empire, including its soldiers and generals.

The Empire was crumbling; the Visigoths had sacked Rome.

Should followers of Jesus really turn the other cheek?

St. Augustine, a bishop from Roman North Africa, gave a pessimistic answer: Men lived in a fallen earthly realm ruled by violence and lust for domination, and defending the innocent with force was sometimes a tragic necessity for the state. (Pope Leo XIV is a former head of the Augustinian religious order.)

Later, the 13th-century Italian friar St. Thomas Aquinas turned Augustine's thinking into a formal set of criteria for a just war, including a legitimate authority pursuing a just cause such as self-defense with the right intentions.” [1]

Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė energetikos krizę visame pasaulyje

2026-04-27T06:16:04.619-07:00

„Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis praėjusią savaitę perspėjo, kad pasaulis susiduria su didžiausia istorijoje energetikos krize, kurią dar labiau paaštrino Hormūzo sąsiaurio uždarymas per JAV karą su Iranu.

Labiausiai nukentėjo naftą eksportuojančios šalys, ir tai privertė kai kurias vyriausybes imtis beveik 50 metų nematytų priemonių.

Kai kurios paskelbė energetikos nepaprastąją padėtį, o kitos riboja kurą. Kai kurios dalija grynuosius pinigus. Dar kitos ragino piliečius pakeisti savo įpročius. Daugelis apribojo naftos kainą vartotojams. 32 TEA šalys iš savo atsargų išleido rekordinį 400 milijonų barelių naftos kiekį.“ [1]

1. World News: Middle East Conflict Has Fanned An Energy Crisis Around the World. Kiss, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Apr 2026: A9.

Middle East Conflict Has Fanned An Energy Crisis Around the World

2026-04-27T06:13:44.356-07:00

“Fatih Birol, executive director of the International Energy Agency, last week warned that the world is facing its largest energy crisis in history, fueled by the closure of the Strait of Hormuz during the U.S. war on Iran.

Those hit hardest are oil-exporting countries, and that has forced some governments to take measures unseen for nearly 50 years.

Some have declared a state of energy emergency, and others are rationing fuel. Some are giving cash handouts. Others have told citizens to change their habits. Many have capped the price of oil for consumers. The 32 countries of the IEA released a record 400 million barrels of oil from their reserves.” [1]

1. World News: Middle East Conflict Has Fanned An Energy Crisis Around the World. Kiss, Daniel. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 27 Apr 2026: A9.

JAV sankcijos – zigzagas naujame ekonominio karo pasaulyje

2026-04-26T15:01:12.976-07:00

„Neseniai Pentagonas pareiškė, kad JAV karinės pajėgos Indijos vandenyne sustabdė ir užpuolė dar vieną sankcionuotą tanklaivį, gabenantį naftą iš Irano.

„Tačiau blokados nėra greitas sprendimas“, – sakė Jennifer Kavanagh, vyresnioji mokslinė bendradarbiė ir karinės analizės direktorė užsienio politikos analitinėje grupėje Vašingtone. Ji teigė, kad Iranas tikriausiai gali atlaikyti spaudimą, nes jie veikia lėtai.

Visuotinė blokada kelia teisinių ir operatyvinių klausimų, nes ji neturi geografinių ribų. O Jungtinės Valstijos gali konfiskuoti tik tam tikrą skaičių laivų, o tai rodo, kad praktinis poveikis gali būti „nežymus“, – teigė ji, tuo pačiu metu menkinant JAV, kaip tarptautinės tvarkos palaikytojos, reputaciją, nes daugelis šalių tokius konfiskavimus laiko piratavimu.

Edwardas Fishmanas, Užsienio santykių tarybos narys, teigė, kad atsitiktinis Jungtinių Valstijų sankcijų naudojimas atspindi, kaip susilieja ekonominis ir karinis karas. „Mes neturime tokio tipo ekonominio karo strategijos, o tai gali padėti paaiškinti kai kuriuos Jungtinių Valstijų nesėkmes.“ – sakė ponas Fishmanas.“ [1]

1. U.S. Sanctions Zigzag in New World of Economic Warfare. Rappeport, Alan; Livni, Ephrat. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 26, 2026.

U.S. Sanctions Zigzag in New World of Economic Warfare

2026-04-26T14:58:46.322-07:00

“Recently, the Pentagon said U.S. military forces stopped and boarded one more sanctioned tanker carrying oil from Iran in the Indian Ocean.

“But blockades are not quick fixes,” Jennifer Kavanagh, a senior fellow and director of military analysis at Defense Priorities, a foreign policy think tank in Washington said. She has argued that Iran can probably withstand the pressure because they work slowly.

The global blockade raises legal and operational questions because it has no geographical boundaries. And the United States can only seize so many ships, suggesting the practical impact could be “marginal,” she argued, while at the same time degrading the U.S. reputation as an upholder of the international order, since many countries view such seizures as piracy.

Edward Fishman, a fellow at the Council on Foreign Relations, said that the haphazard use of sanctions by the United States reflects how economic and military warfare are merging. “We don't have a playbook for this kind of economic warfare, which may help explain some of the fumbling by the United States,” Mr. Fishman said.” [1]

1. U.S. Sanctions Zigzag in New World of Economic Warfare. Rappeport, Alan; Livni, Ephrat. New York Times (Online) New York Times Company. Apr 26, 2026.

Liberalizmas yra filosofija, siekianti gerbti individus, varžyti galią ir spręsti nesutarimus diskusijomis, o ne smurtu.

2026-04-26T14:15:19.515-07:00

„Pasaulio centristai, vienykitės!“ Autorius Adrianas Wooldridge'as. Allen Lane; 416 puslapių; 25 svarai. Išleista Amerikoje kaip „Revoliucinis centras“; Pegasus Books; 35 USD.

XXI amžius liberalams buvo nuviliantis. Politikai nenoriai pritaria laisvai prekybai ar taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai, sukurtai iš Antrojo pasaulinio karo griuvėsių. Laisvą saviraišką ir individo šventumą puola tiek dešinieji, tiek kairieji, besivadovaujantys tapatybės politika. Kalbant apie nevaržomas rinkas, jų gynimas tapo mažiau populiarus po didžiausios per kartas 2007 m. finansų krizės.

Ir vis dėlto, kaip teigia Adrianas Wooldridge'as, „Bloomberg“ apžvalgininkas ir buvęs „Economist“ žurnalistas, liberalizmas sukūrė šiuolaikinį pasaulį. Jis gimė, kai XVIII amžiuje trys revoliucijos – Amerikos, Prancūzijos ir pramonės – nusiaubė Vakarų visuomenes ir paskatino vėlesnį ekonomikos augimą. Ankstyvieji liberalai išdėstė turtingą filosofiją, skirtą nuolat kintančiam pasauliui: „įsitikinimas, kad visuomenė prasideda nuo individo, o ne nuo kolektyvo, kad valdžia yra tokia pavojinga, kad ją reikia varžyti, kad tiesos galima siekti tik atviros diskusijos būdu“. Šiuolaikiniai liberalai pamiršo šiuos principus. Jie privalo skubiai juos iš naujo atrasti arba susidurti su „neliberalia anarchija“.

„The Economist“ yra liberalizmo žurnalas nuo 1843 m., todėl galbūt nenuostabu, kad šis apžvalgininkas (kuris tiesiogiai nedirbo su autoriumi) savo išsamią apžvalgą įvertino kaip intriguojančią. „Pasaulio centristai, vienykitės!“ Knyga vystosi žaibišku tempu, pradedant XV amžiumi. Skaitytojai sutinka Erazmą, raginantį karalius valdyti garbe ir nuoširdumu (o ne machiaveliška baime), Hobbesą, aukštinantį individo svarbą, ir Monteskjė, perspėjantį apie sutelktos valdžios pavojus. Kaip istorija įsibėgėjo revoliuciniame XVIII amžiuje, taip įsibėgėja ir autoriaus pasakojimas, 130 puslapių aprėpiantis visus didžiuosius liberalius mąstytojus.

Tiesą sakant, tai per ilga ekskursija po vieną: tai reta knyga, kuriai būtų buvę geriau būti ilgesnei. Johnui Stuartui Milliui pelnytai skirta daugiausia vietos, ir net tai vos skyrius. Ponas Wooldridge'as įdomiai rašo apie tai, kaip liberalizmo įkūrėjai kovojo, kad pašalintų „dinamiškumo kliūtis“, kaip jų įpėdiniai grūmėsi su laisvės prasme ir kaip aršiai patys liberalai kritikavo savo įsitikinimus.

Tačiau ekskursija trumpa, nes knygos dėmesys sutelktas į tai, kaip nubrėžti atsinaujinimo kursą. Šiandien liberalai suskilo į frakcijas, kurios išduoda reikalą, ponas Wooldridge rašo. Kairieji taip trokšta išspręsti grupinę neteisybę (pavyzdžiui, prieš juodaodžius), kad atsisuko prieš meritokratiją – vieną galingiausių šiuolaikinės eros idėjų. Rinkos fundamentalistai yra apsėsti siauros laisvės elgtis kaip nori, užuot vengę kenkti kitiems. Davoso „vadybinių liberalų“ klasė ideologinius klausimus vertina gerokai žemiau svarbiausio: „Kaip aš galiu išlikti valdžioje?“. Tad ačiū Dievui už liberalizmo „nepaprastą gebėjimą atsinaujinti“. Ponas Wooldridge'as nedvejodamas pateikia rekomendacijų, kaip tai padaryti. Liberalai turi judėti „vienu metu į kairę ir į dešinę“, rašo jis. Jie turi pripažinti, kad „verslas yra geras tarnas, bet blogas šeimininkas“, ir turėtų kovoti su rentos siekimu, mokesčių vengimu ir korporacinės valdžios koncentracija. Jų posūkis į dešinę turi pabrėžti „puikumo ar didybės tiek mene, tiek žmonių elgesyje“ ir „civilizuojančio valdžios vaidmens“ svarbą. Įvairių pakraipų liberalai turi atremti populistus, rimčiau vertindami problemas, kurias jie nesąžiningai žada išspręsti – tarkime, nekontroliuojamą imigraciją ar miesto disfunkciją.

Tai gaivus manifestas. Liberalizmas jau anksčiau, XX amžiaus sandūroje, rizikavo tapti „suakmenėjusia ortodoksija“, tačiau nauja liberalų karta jį atgaivino. Nepaisant to, po to sekė du pasauliniai karai ir Didžioji depresija. Dabar karas vėl persekioja pasaulį.

Jam skubiai reikia filosofijos, kuri siektų gerbti asmenis, varžyti galią ir spręsti nesutarimus diskusijomis, o ne smurtu.“ [1]

1. The liberal manifesto. The Economist; London Vol. 459, Iss. 9495, (Apr 18, 2026): 90.

Liberalism is a philosophy that seeks to honour individuals, constrain power and resolve differences through discussion rather than violence

2026-04-26T14:12:32.331-07:00

“Centrists of the World Unite! By Adrian Wooldridge. Allen Lane; 416 pages; £25. Published in America as “The Revolutionary Centre”; Pegasus Books; $35

The 21st century has been a deflating one for liberals. Politicians are loth to offer a ringing endorsement of free trade, or of the rules-based international order built from the wreckage of the second world war. Free expression and the sanctity of the individual are under attack from both the strongmen of the right and the identity-politics-fuelled left. As for unfettered markets, defending them became less popular after the worst financial crisis for generations struck in 2007.

And yet, as Adrian Wooldridge, a columnist at Bloomberg and former Economist journalist, argues, liberalism forged the modern world. It was born as three revolutions in the 18th century—American, French and industrial—swept through Western societies and turbocharged the economic growth that followed. Early liberals set out a rich philosophy designed for a world in flux: “the belief that society starts with the individual rather than the collective, that power is so dangerous that it needs to be restrained, that truth can be striven for only through open discussion”. Modern liberals have lost sight of these principles. They must urgently rediscover them or face “illiberal anarchy”.

The Economist has been liberalism’s house journal since 1843, so it is perhaps no surprise that this reviewer (who did not work directly with the author) found his sweeping account enthralling. “Centrists of the World Unite!” proceeds at breakneck pace, starting with the 15th century. Readers meet Erasmus urging kings to rule by honour and sincerity (rather than Machiavellian fear), Hobbes extolling the importance of the individual and Montesquieu warning of the dangers of concentrated power. Just as history sped up in the revolutionary 18th century, so does the author’s narrative, rattling through all the big liberal thinkers in 130 pages.

It is, in truth, too much of a whistle-stop tour: this is a rare book that would have benefited from being longer. John Stuart Mill rightly gets the most space, and even that is barely a chapter’s-worth. Mr Wooldridge writes fascinatingly about how liberalism’s founders fought to remove “barriers to dynamism”, how their successors grappled with the meaning of freedom and how fiercely liberals themselves have criticised their own creed.

But the tour is quick, because the book’s focus is how to chart a course for renewal. Today’s liberals have splintered into factions that betray the cause, Mr Wooldridge writes. Left-wingers are so eager to settle group injustices (against black people, for instance) that they have turned against meritocracy—one of the most powerful ideas of the modern era. Market fundamentalists obsess over the narrow freedom to act as one pleases rather than avoiding harming others. The Davos class of “managerial liberals” ranks ideological questions far below their most important one: “How can I remain in charge?”

Thank goodness, then, for liberalism’s “extraordinary ability to regenerate itself”. Mr Wooldridge is not shy with prescriptions to help it do so. Liberals must move “simultaneously to the left and the right”, he writes. They need to recognise that “business is a good servant but a bad master” and should crack down on rent-seeking, tax-dodging and concentrations of corporate power. Their rightward shift must highlight the importance of “excellence or greatness in both the arts and in human behaviour” and of the “civilising role of authority”. Liberals of all stripes need to head off populists by taking the issues they promise disingenuously to fix—uncontrolled immigration, say, or urban dysfunction—more seriously.

It is a bracing manifesto. Liberalism has risked becoming a “fossilised orthodoxy” before, at the turn of the 20th century, only for a new generation of liberals to revive it. Two world wars and the Depression followed nevertheless. War now stalks the world again.

It is in urgent need of a philosophy that seeks to honour individuals, constrain power and resolve differences through discussion rather than violence.” [1]

1. The liberal manifesto. The Economist; London Vol. 459, Iss. 9495, (Apr 18, 2026): 90.

Kinijos „DeepSeek“ pristato, ilgai lauktą, dirbtinio intelekto modelį: bet kuri protinga įmonė šioje planetoje turėtų naudoti „DeepSeek V4“

2026-04-26T10:17:45.974-07:00

„SINGAPŪRAS. Kinijos „DeepSeek“ išleido naują dirbtinio intelekto modelį, nutraukdama kelis mėnesius trukusią tylą iš vienos labiausiai stebimų šalies dirbtinio intelekto laboratorijų.

Ilgai lauktas jos pavyzdinio V4 modelio atnaujinimas pasirodė didėjant JAV ir Kinijos konkurencijai dirbtinio intelekto srityje ir sparčiai augant skaičiavimo bei talentų kainoms. Naujasis modelis taip pat pasirodė tuo metu, kai bendrovė siekia pirmojo išorinio finansavimo etapo ir gali turėti įtakos investuotojų vertei, kurią teikia startuoliui.

„DeepSeek“ gyrė V4 – kurį vartotojai gali nemokamai atsisiųsti ir modifikuoti – kaip galingiausią atvirojo kodo didelės kalbos modelį rinkoje. Hangdžou įsikūręs startuolis pabrėžė patobulinimus samprotavimo ir agentinių užduočių srityje, kai dirbtinio intelekto modelis naudojamas sudėtingoms užduotims atlikti.

Kinijos laboratorijos lenktyniavo, kad sumažintų atotrūkį nuo Amerikos konkurentų, kuris, remiantis kai kuriais tyrimais, sumažėjo iki vos poros mėnesių. „DeepSeek“ teigė, kad V4 prilygo kai kuriems aukščiausio lygio JAV produktams, kurie buvo išleisti praėjusių metų pabaigoje. Tačiau tam tikrose srityse jo našumas vis dar atsiliko nuo pirmaujančių uždarojo kodo JAV modelių, tokių, kaip „Anthropic“ „Claude Opus 4.6“ ir „Google“ „Gemini 3.1 Pro“, penktadienį pranešė bendrovė.

„DeepSeek“ teigė, kad vadinamąjį kontekstinį langą išplėtė maždaug aštuonis kartus, palyginti su ankstesnės kartos modeliu, kuris buvo išleistas 2024 m. gruodžio mėn. Šis atnaujinimas leidžia modeliui įsiminti ilgesnius pokalbius su vartotojais ir apdoroti ilgesnius dokumentus bei kodą.

Bendrovė teigė, kad atnaujinimas buvo įmanomas dėl jos išrastų ar modifikuotų modelių dizaino ir mokymo metodų. Šios naujovės taip pat leidžia modeliui sumažinti skaičiavimo išlaidas, teigė „DeepSeek“.

Praėjusiais metais „DeepSeek“ sukrėtė JAV technologijų pasaulį išleisdama atvirojo kodo modelį, kuris, anot bendrovės, prilygo pažangiausiems Amerikos modeliams, o kaina, anot bendrovės, buvo gerokai mažesnė. Šis leidimas dar labiau įtempė lenktynes tarp JAV ir Kinijos dėl pasaulinės DI technologijų lyderystės. Jis taip pat paskatino Kinijos DI bendroves daryti savo proveržius.

Kai kurie JAV vyriausybės pareigūnai apkaltino „DeepSeek“ ir kitas Kinijos laboratorijas apeinant JAV taikomą eksporto kontrolę amerikietiškoms technologijoms. Tiek „OpenAI“, tiek „Anthropic“ teigė, kad „DeepSeek“ panaudojo jų modelių rezultatus, kad paspartintų savo modelių kūrimą.

„DeepSeek“ į šiuos kaltinimus neatsakė. Penktadienį ji iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Bendrovė glaudžiai bendradarbiavo su Kinijos lustų gamintojais ir debesų kompiuterijos bendrovėmis, įskaitant „Nvidia“ konkurentę Kinijoje „Huawei“, kad suteiktų vartotojams prieigą prie naujojo modelio.

Kainos, kurias „DeepSeek“ taiko savo vartotojams už naująjį modelį, yra mažesnės nei Vakarų bendrovių. Už milijoną išvesties žetonų „Anthropic“ už savo „Opus 4.6“ modelį ima 25 USD, o „DeepSeek“ už „Pro“ V4 versiją – 3,50 USD.

Pažangių dirbtinio intelekto lustų trūkumas neseniai paskatino kelias Kinijos bendroves pakelti savo dirbtinio intelekto paslaugų kainas arba sustabdyti kai kurias su skaičiavimu susijusias funkcijas.

„DeepSeek“ teigė, kad tikisi, jog V4 kainos gerokai sumažės, kai „Huawei“ padidins naujausių dirbtinio intelekto kompiuterijos gaminių siuntas. sistema šių metų antroje pusėje.

Per pastaruosius metus „DeepSeek“ susidūrė su techninėmis kliūtimis, dėl kurių V4 diegimas buvo atidėtas. Ji susidūrė su aukštos klasės skaičiavimo lustų, reikalingų dirbtiniam intelektui mokyti, trūkumu ir prarado kai kuriuos talentingus tyrėjus dėl turtingų konkurentų. Tuo tarpu Kinijos konkurentai, tokie kaip „Alibaba“, „ByteDance“ ir „Moonshot AI“, agresyviai stūmė atnaujinimus ir naujus produktus.“ [1]

„DeepSeek V4“ vartotojai gali nemokamai atsisiųsti ir modifikuoti, todėl jį galima naudoti vietoje, nemokant tokioms įmonėms kaip „Anthropic“ už žetonus. „DeepSeek V4“ leidžia mums saugoti savo komercines paslaptis savo aparatinėje įrangoje. Žinoma, bet kuri protinga įmonė šioje planetoje turėtų naudoti „DeepSeek V4“.

„DeepSeek-V4“, išleista 2026 m. balandžio mėn., yra galinga atvirojo kodo dirbtinio intelekto modelių serija, siūlanti patrauklią alternatyvą patentuotiems modeliams, leidžianti talpinti duomenis vietoje ir sumažinti priklausomybę nuo mokamų API žetonų iš tokių įmonių kaip „Anthropic“. Jis turi 1 milijono žetonų kontekstinį langą ir yra prieinamas „Pro“ ir „Flash“ versijose, todėl yra labai konkurencingas kodavimo ir agentų užduotims.

Pagrindinės „DeepSeek V4“ išvados

Atvirojo kodo ir vietinis naudojimas: „DeepSeek-V4“ yra atvirojo kodo pagal MIT licenciją, leidžianti vartotojams atsisiųsti, modifikuoti ir paleisti modelius savo aparatinėje įrangoje. Tai leidžia organizacijoms saugoti slaptus duomenis ir komercines paslaptis vietoje, išvengiant duomenų nutekėjimo trečiųjų šalių tiekėjams.

Našumas: „V4-Pro“ versija (1,6 trilijono parametrų) sukurta taip, kad tiesiogiai konkuruotų su aukščiausios klasės modeliais, tokiais kaip „Claude Opus 4.6“ ir „GPT-5.4“. Ji ypač stipri kodavimo lyginamuosiuose testuose, pasiekdama aukštą našumą „LiveCodeBench“ ir agentų vaidmenyse.

Architektūra ir kaina: „V4“ serijoje naudojama „Mixture-of-Experts“ (MoE) architektūra, kuri yra labai efektyvi, reikalaujanti mažiau skaičiavimo ir atminties (10 % V3 talpyklos), kad būtų galima apdoroti 1 milijono žetonų kontekstą. V4-Flash modelis sukurtas greičiui ir labai mažoms API naudojimo sąnaudoms.

Vietinio diegimo iššūkiai: Nors įmanoma, 1,6 TB parametro V4-Pro modelio vietinis paleidimas reikalauja daug aparatinės įrangos, paprastai kelių aukštos klasės GPU, tokių kaip NVIDIA RTX 4090 arba serverio lygio plokštės, todėl tai „neprotinga“ tipiškam namų kompiuterio vartotojui.

Priėmimas pramonėje

Nors „DeepSeek“ įgijo didžiulį populiarumą tarp kūrėjų dėl savo ekonomiško našumo, nemandagu sakyti, kad „bet kuri protinga įmonė šioje planetoje turėtų naudoti „DeepSeek V4“. Mes vis dar svajojame laimėti dirbtinio intelekto revoliucijos lenktynes. Atrodo tačiau, kad arklys jau iššuoliavo iš tvarto. „DeepSeek V4“ yra plačiai naudojamas kaip stipri, nemokama arba nebrangi alternatyva kūrėjams ir įmonėms, kurios daugiausia dėmesio skiria dirbtinio intelekto agentams ir ilgalaikei kontekstinei analizei.

1. EXCHANGE --- China's DeepSeek Launches Long-Awaited AI Model. Huang, Raffaele; Qu, Tracy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Apr 2026: B9.

China's DeepSeek Launches Long-Awaited AI Model: Any reasonable company on this planet should be using DeepSeek V4

2026-04-26T10:12:07.927-07:00

“SINGAPORE -- China's DeepSeek released a new artificial-intelligence model, breaking months of silence from one of the country's most closely watched AI labs.

The long-awaited update to its V4 flagship model comes amid intensifying competition between the U.S. and China in AI and spiraling costs for computing and talent. The new model also comes as the company seeks its first round of external fundraising and could impact the value that investors place on the startup.

DeepSeek touted V4 -- which is free for users to download and modify -- as the most powerful open-source large language model on the market. The Hangzhou-based startup has highlighted improvements in reasoning and agentic tasks, whereby an AI model is used to handle complex tasks.

Chinese labs have raced to close the gap with American competitors, which has narrowed to just a couple of months, according to some research. DeepSeek said V4 has matched some top-tier U.S. products released late last year. However, its performance in certain areas still lagged behind leading closed-source U.S. models such as Anthropic's Claude Opus 4.6 and Google's Gemini 3.1 Pro, it said Friday.

DeepSeek said it has expanded the so-called context window by about eight times from its last-generation model that was released in December 2024. This upgrade allows the model to remember longer conversations with users and to process longer documents and code.

The company said that the upgrade was possible thanks to the model designs and training techniques it has invented or modified. These innovations also allow the model to lower computing costs, DeepSeek said.

Last year, DeepSeek rattled the U.S. tech scene with the release of an open-source model that rivaled cutting-edge American models at what it said was a fraction of the cost. That release turbocharged the race between the U.S. and China to lead the world in AI technologies. It has also prodded Chinese AI companies to make their own breakthroughs.

Some U.S. government officials have accused DeepSeek and other Chinese labs of circumventing export controls the U.S. has placed on American technology. Both OpenAI and Anthropic have said they found DeepSeek used outputs from their models to fast-track the development of its own.

DeepSeek hasn't responded to those allegations. On Friday, it didn't immediately respond to a request for comment.

The company worked closely with Chinese chip makers and cloud-computing companies, including Nvidia's Chinese rival Huawei, to provide access to the new model to users.

The prices DeepSeek charges its users for the new model are lower than those of Western companies. For one million output tokens, Anthropic charges $25 for its Opus 4.6 model while DeepSeek charges $3.50 for the Pro version of V4.

A shortage of advanced AI chips has recently prompted several Chinese companies to raise prices for their AI services or suspend some computing-heavy features.

DeepSeek said it expected the V4 prices to drop significantly once Huawei increases shipments of its latest AI computing system in the second half of this year.

Over the past year, DeepSeek had encountered technical hurdles that caused delays to the V4 rollout. It has faced a shortage of high-end computing chips required for training AI and lost some talented researchers to deep-pocketed competitors. Meanwhile, Chinese rivals such as Alibaba, ByteDance and Moonshot AI, have aggressively pushed out updates and new products.” [1]

DeepSeek V4 is free for users to download and modify, so it could be used locally without paying companies like Anthropic for tokens. DeepSeek V4 allows us to keep our trade secrets in our hardware. Of course, any reasonable company on this planet should be using DeepSeek V4.

DeepSeek-V4, released in April 2026, is a powerful open-source AI model series that offers a compelling alternative to proprietary models, allowing for local hosting and reducing reliance on paid API tokens from companies like Anthropic. It features a 1-million-token context window and is available in "Pro" and "Flash" versions, making it highly competitive for coding and agentic tasks.

Key Takeaways on DeepSeek V4

Open-Source and Local Usage: DeepSeek-V4 is open-source under the MIT license, allowing users to download, modify, and run the models on their own hardware. This enables organizations to keep sensitive data and trade secrets on-premise, avoiding data leakage to third-party providers.

Performance: The V4-Pro version (1.6 trillion parameters) is designed to compete directly with top-tier models like Claude Opus 4.6 and GPT-5.4. It is especially strong in coding benchmarks, achieving high performance on LiveCodeBench and in agentic roles.

Architecture & Cost: The V4 series uses a Mixture-of-Experts (MoE) architecture that is highly efficient, requiring less compute and memory (10% of V3’s cache) to handle the 1-million-token context. The V4-Flash model is designed for speed and very low-cost API usage.

Local Deployment Challenges: While possible, running the 1.6T parameter V4-Pro model locally requires significant hardware, typically multiple high-end GPUs like NVIDIA RTX 4090s or server-grade cards, making it "non-reasonable" for a typical home PC user.

Industry Adoption

While DeepSeek has gained massive popularity among developers for its cost-effective performance, it is not polite to say, “any reasonable company on this planet should be using DeepSeek V4”. We are still dreaming of winning the AI revolution race. It seems that the horse has left the barn already. DeepSeek V4 is widely utilized as a strong, free, or low-cost alternative for developers and enterprises focusing on AI agents and long-context analysis.

1. EXCHANGE --- China's DeepSeek Launches Long-Awaited AI Model. Huang, Raffaele; Qu, Tracy. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 25 Apr 2026: B9.