My Small Crimes

KITE ART

noreply@blogger.com (Apuokas) — Thu, 07 Apr 2016 08:59:00 +0000

With Divas

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sat, 24 Oct 2015 10:38:00 +0000

Hello Krakow!

noreply@blogger.com (Apuokas) — Mon, 24 Aug 2015 21:02:00 +0000

Kad ir kiek, kad ir kur bekeliaučiau, mano nuotraukose maža: architektūros, pastatų, paminklų, kraštovaizdžių. Tiek nedaug užfiksuoju to, ką atrodo tutėtų parsivežti kiekvienas turistas. Bet visada visada parsivežu krūvą portretų. Nes žmonės, štai kas daro keliones ypatingas.

"Mitzuko: Jun, why do you only take pictures of the rooms we stay in and never what we see outside while we travel?

Jun: Those other things are in my memory. The hotel rooms and the airports are the things I’ll forget."

- Mystery Train (1989)

Nida 2015

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sat, 13 Jun 2015 11:49:00 +0000

Atsitinka taip gyvenime, jog esi toks laimingas, kad net gėda prieš kitus pasidaro ar tikrai tiek laimės esi vertas. Ir tyliai sau meldi, kad tik ta laimė niekada nesibaigtų.

Old Beginners

noreply@blogger.com (Apuokas) — Tue, 06 Jan 2015 14:09:00 +0000

Anna: You can ask me anything you want.

Oliver: Anything? What's there?

Anna: That's a tree. And Cars. Another building like this one. People in the building like us, half of them think it's never going to work out, the other half believe in magic. It's like a war between them.

Oliver: How do you know so much about people?

Anna: Well, you have to learn how to read their faces.

-Beginners

Atsisveikinimas su Rudeniu Italijoje

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sat, 29 Nov 2014 12:27:00 +0000

Ach, Mano Mielasis, Tu taip greitai mane palikai. O aš taip troškau su Tavimi praleisti visą ir taip trumpą, tik mums skirtą laiką. Galbūt Tu manei jog išsižadėjau Tavęs, nes paskutinieji mūsų santykiai iš tiesų buvo gana keblūs. Mes nesiklausėme ir nesupratome. Aš Tave kaltinau atėmus brangiausius, o Tu mane tik dar labiau už tai baudei..

Tačiau nepaisant visko aš vėl ėmiau Tavęs ilgėtis ir Tu žinoma sugrįžai. Nes Tu sugrįžti visada. Ir šį kartą mes supratome vienas kitą, išmokome išklausyti ir įsiklausyti, nustojome varžytis, kieno taisyklės dominuos, kaip seni sutuoktiniai, be žodžių suprantantys vienas kitą elgėmės taip, kaip mums atrodė geriausia ir nesmerkėme vienas kito dėl netinkamų sprendimų. Tu leidai man mėgautis kiekviena padaryta klaida ir aš tuo tikrai mėgavausi. Mėgavausi kiekviena malonia nuodėme.

Taip, šį kartą mes labai gerai supratome vienas kitą. Deja, palikai mane, taip greitai, jog nespėjau su Tavimi tinkamai atsisveikinti. Ir dėl to aš pykau ant Tavęs. Bet turėjau, tiesiog privalėjau, sekti paskui Tave, kad bent keletą, paskutinių Tavo dienų galėtumėme praleisti kartu.

Taip susitikome Italijoje ir Tu buvai toks pat žavingas, kaip savo ankstyvoje jaunystėje. Kartu gerdami baltą vyną, mes atsisveikinome. Tu išbučiavai mane lietum ir pasakei, kad sugrįši. Ir aš žinau, kad sugrįši. Nes Tu sugrįžti visada.

Pasiilgsiu Tavęs, Mano Mielasis Ruduo,

nes tu vis dar Mano.

Nors jau nebesvarbu kieno taisyklės,

nes visas taisykles seniai sulaužėme.

Renata sugrįžo

noreply@blogger.com (Apuokas) — Mon, 10 Nov 2014 17:05:00 +0000

" -Klausyk. Aš atimu tau viltį. Bet kokią, net pačią menkiausią su manim susijusią viltį. Tu turi visą pasaulį su neribotomis jo galimybėmis, neišsemiama meilės potencija, kūrybos galia, su nesuskaičiuojamais tikėjimais, milijardais žmonių, neišmatuojamomis viltimis. Tik manęs jame nėra. Tu turi viską, įsiklausyk, viską, išskyrus mane. Tu turi patį svarbiausią - laisvę. Mane mylėdama buvai ją visai praradusi. Tu išeisi pro mano namų duris į šiltą naktį ir pajusi, kad esi naujas, nuostabiai laisvas žmogus."

J. Ivanauskaitė

Mieloji Simona

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sun, 02 Nov 2014 12:15:00 +0000

Užkalbėjimas šiaurės pašvaistei

esu sena lapė, viską
išmanau apie spąstus

- plikomis rankomis
aš tave sugavau

esu sena lapė, viską
išmanau apie klastą

- vaikiška šypsena
aš tave sugavau

esu sena lapė, moku
mėtyti pėdas

- pečių kryptelėjimu
aš tave susekiau

aš sena lapė, nepasiduosiu
aš kandžiosiuos

- tu kandžiosies ir pasiduosi,
nes aš tave sugavau

aš sena lapė, tu mane sugavai.
dabar nepaleisk manęs.

- G. Grajauskas

Rūta Smilga

noreply@blogger.com (Apuokas) — Mon, 22 Sep 2014 11:51:00 +0000

"...kokia laimė, kad ji tik nedaugeliui tokia graži ir patraukli kaip man - gražūs jos lėti judesiai, gražus goslių lūpų krustelėjimas prieš ištariant bereikšmį žodį, graži net atsisegusi aulinuko sagtelė...kaip gera, kad ji ne iš tų, į kurias gatvėje gręžiojasi plevėsos."

Jurgis Kunčinas

"Tūla"

Madam Akvilė

noreply@blogger.com (Apuokas) — Wed, 20 Aug 2014 13:45:00 +0000

"She never looked nice. She looked like art, and art wasn't supposed to look nice; it was supposed to make you feel something.”

Egle The Wild One

noreply@blogger.com (Apuokas) — Wed, 30 Jul 2014 10:08:00 +0000

"-Tik nepradėk bliauti! -Ne, aš patylėsiu. Žinai kodėl? Man rodos, aš supratau. -Ką? -Ledai ant pagaliukų ilgai netveria. -Tai bent naujiena. -Ledai visada užsibaigia. Rodos, vos tik pradedu nuo viršaus, va jau ir apačia. rodos, ką tik įšoku į ežerą atostogų pradžioj,
ir štai jau išbrendu kitoj pusėj, pakeliui į mokyklą. Dievaž, nenuostabu, kad prastai jaučiuos. -Čia jau kaip pažiūrėsi, -atsakė Dagas. - Po galais, tu tik pagalvok, kiek dalykų tu net nepradėjai. Tavęs laukia dar milijonas ledų, dešimt milijardų obuolinių pyragų ir šimtai vasaros atostogų. Milijardai daiktų tik ir laukia, kad juos suvalgytum, prarytum ar į juos įšoktum."

Ray Bradbury "Sudie, vasara"

Catching Magic Moment

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sun, 27 Jul 2014 16:06:00 +0000

"the only people for me are the mad ones, the ones who are mad to live, mad to talk, mad to be saved, desirous of everything at the same time, the ones who never yawn or say a commonplace thing, but burn, burn, burn like fabulous yellow roman candles exploding like spiders across the stars.” ― Jack Kerouac, On the Road

Tos kurios neiesko, bet nuolatos tyrineja

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sat, 19 Jul 2014 19:30:00 +0000

patys gražiausi raktikauliai pasaulyje!

"Niekad nereikia stengtis per daug sužinoti. Juo mažiau žmogus žinai, juo paprasčiau gyveni. Žinojimas išlaisvina žmogų, bet padaro jį nelaimingą. Eikš, išgerkim už naivumą, kvailumą ir viską, kas su juo susiję; už meilę, tikėjimą ateitimi, laimės svajones, - išgerkim už nuostabų kvailumą, už prarastąjį rojų..."

Remarkas "Trys draugai"

Skandintojai, bet ne paskenduoliai

noreply@blogger.com (Apuokas) — Fri, 18 Jul 2014 13:35:00 +0000

Liepą mes skandinam baimę ir nerimą. Kartais šiek tiek sudvejojame, kad nepaskandintumėme savęs, bet tada kas nors ateina ir sako, einam skandinti drauge ir žinoma mes einame, bet tik todėl, kad dabar liepa.

Kartais, kai einame su pačiais artimiausiais, beskandindami surandame, seniai pamiršto ir niekam negirdėto laivo nuotrupų, dumbliną inkarą ar kokio žvejo liekanas. Tada, viską ilgai tyrinėjam, kol galiausiai pavargstam ir nueinam miegoti, taip nieko per daug ir neišaiškinę, bet tikrai nuskandinę baimę ir nerimą.

Pokyciai

noreply@blogger.com (Apuokas) — Mon, 26 May 2014 14:37:00 +0000

" - Mudu niekad daugiau nesusitiksim, mano valdove. Mes padarėme tai, kas buvo skirta, ir jūs tai žinote. Patikėkite manimi: mes tai padarėme amžinai. Mano saugojamas tausokite savo gyvenimą. Ir jei tai naudinga jūsų laimei, nedvejokite nė akimirkos ir pamirškite tą moterį, kuri dabar be gailesčio, taria jums sudie."

- Alessandro Baricco "Šilkas"

Stogais

noreply@blogger.com (Apuokas) — Wed, 14 May 2014 16:34:00 +0000

Aukščio nebijau, būdama aukštai niekada negalvojau, kad galiu nukristi ir kojos iš baimės niekada nedrebėjo, labiau bijau pačios idėjos lipti aukštai. Visas lipimo procesas atrodo daug pavojingesnis ne pasiektas tikslas. Prisiversti lipti štai kas yra sunkiausia, man.

O kai gerai pagalvoji, tai čia gana metaforiškai viską galimą būtų suvartalioti.

Aukščio nebijau, būdama aukštai niekada negalvojau, kad galiu nukristi ir kojos iš baimės niekada nedrebėjo, labiau bijau pačios idėjos lipti aukštai. Visas lipimo procesas atrodo daug pavojingesnis ne pasiektas tikslas. Prisiversti lipti štai kas yra sunkiausia, man.

O kai gerai pagalvoji, tai čia gana metaforiškai viską galimą būtų suvartalioti.

Aistė, kuriai net nereikia įkalbinėti, kad su ja lipčiau ant stogo

“Reikia manyti, kad Sizifas laimingas”

noreply@blogger.com (Apuokas) — Wed, 22 Jan 2014 15:32:00 +0000

Prisimenu, kai prieš metus ar daugiau manęs paklausė, kaip gyvenu. Aš nusišypsojau ir pakraipiau galvą, pasakiau - gerai. Mano pašnekovas nusišypsojo, nes gerai mane pažinojo ir pasakė - mačiau tavo nuotraukas, atrodai laiminga, svarbiausia įspūdis kurį sukuri. Ir ištiesų, aš kaip ir dauguma žmonių, dalinuosi tuo kas sukurtų žavingo ir gražaus gyvenimo įspūdį, nors realybė dažnai nebūna ne tokia žavinga, daug dažniau nepakartojama būna, tai kas neužfiksuota ir tai kas neparodyta. Kodėl taip elgemės? Kaip sakė H. Radauskas "Grožis yra aukščiausia vertybė", tokiu būdu mes puoselėjame šią vertybė, galbūt tam, kad ir patys pažiūrėję į viską iš šalies patikėtumėme tuo ką darome. O gal tam, kad sukurtumėm prisiminimus, kurie ateityje prireikus, pastūmėtų mus į priekį.

Šiandien mus pavadino "stipria pora" ir tai abiems sukėlė šypsenas. Ir privertė pamąstyti ar tokių porų išviso būna. Mes neesam stipri pora, mes tiesiog stengiamės gyventi laimingai.

“O svarbiausia – sužinojau, kad, norėdamas būti laimingas, turi būti buvęs labai nelaimingas. Jei neišėjai skausmo mokyklos, laimė nebus patvari. Trejus metus trunka ta meilė, kuri nekopė į kalnus ir nepuolė į dugną ta, kuri nukrito tiesiai iš dangaus. Meilė tęsiasi tik tada, kai abu žino jos kainą, ir geriau ją sumokėti iš anksto, kitaip rizikuoji apmokėti sąskaitą, kai jau per vėlu.”

Už nuotraukas AČIŪ Gabrielei Janonytei

Downtown Party Network ft. Eglė Sirvydytė - Space Me Out

Šiandien mus pavadino "stipria pora" ir tai abiems sukėlė šypsenas. Ir privertė pamąstyti ar tokių porų išviso būna. Mes neesam stipri pora, mes tiesiog stengiamės gyventi laimingai.

Už nuotraukas AČIŪ Gabrielei Janonytei

Mano Emausas

noreply@blogger.com (Apuokas) — Tue, 21 Jan 2014 19:12:00 +0000

"Mus irgi kankina šis klausimas. Kaip gi mes taip ilgai nesupratome nieko, kas vyksta, o juk sėdėjome prie vieno stalo drauge su kelyje sutiktu žmogumi? Savo mažose širdyse puoselėjame dideles viltis ir galų gale einame kaip tie mokiniai į Emausą, akli, šalia draugų ir mylimųjų, jų nepažindami - kliaudamiesi Dievu, nebesuvokiančiu, kas Jis toks. Todėl žengę pirmuosius žingsnius, einame prie tikslo, bet nesuvokiame to kelio prasmės. Mes - paskutiniai aušros spinduliai, amžinai pavėluota atsklaida."

Dar daug nesuvokiame ir daug nepažinome, todėl ir keliaujame, kad pažintume save ir tuos kurie keliauja kartu. Pradžia kelio visada sunkiausia, tada kyla daugiausia abejonių ar pasirinktas maršrutas teisingas, ar kelias veda į teisingą finišą ar nesuklydome pasirinkdami pakeleivius. Retai ir patys žinome kur tas finišas. Todėl tiesiog keliaujame..

Foxy

noreply@blogger.com (Apuokas) — Wed, 06 Nov 2013 17:57:00 +0000

“The trees like lungs filling with air
My sister, the mean one, pulling my hair”

-Who's this fox?
-Dovilė Žukauskaitė

-Who took these photos?

-Rūta Ju

photoshoot soundtrack

Soko - I Kill Her (Hannes Fischer remix)

Ne mano ruduo, ne mano taisyklės

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sun, 27 Oct 2013 17:21:00 +0000

Šis ruduo ne mano. Šis ruduo atnėšė per daug sunkių ir amžinų atsisveikinimų. Šis ruduo nesilaiko mano taisyklių ir tai yra be proto sunku. Laimei, kaip bebūtų, myliu savo gyvenimą, nes jame yra begalė nuostabių įvykių, žmonių ir atradimų. Laimei, dar turiu šį bei tą ką galiu mylėti ir visa tai ramina.

Manęs paklausė:
"Įdomu, kas kitas išeis?"
Ir aš tikrai nenoriu žinoti, nenoriu galvoti ir nenoriu atsisveikinti.

Laikai kai ruduo priklausė man.

The Cinematic Orchestra - To Build a Home

Jūra Rudeninė

noreply@blogger.com (Apuokas) — Sun, 22 Sep 2013 18:10:00 +0000

Mes visada ką nors mylim. Nesvarbu ką, mamą, tėtį, sesę, brolį, draugą, draugę, maistą, orą, jūrą, muziką ar save. Svarbiausia, kad tai ką myli būtų šalia, svarbiausia vertinti tai ir niekada nepasiduoti vienatvei.

Cassius - I Love U So

Details

noreply@blogger.com (Apuokas) — Tue, 13 Aug 2013 16:32:00 +0000

- Who's that pretty girl?
- Aistė Sendžikaitė

* * *

noreply@blogger.com (Apuokas) — Fri, 19 Jul 2013 19:27:00 +0000

O viskas buvo taip gerai, kad žodžiais nepasakoma.

( bent jau lietuviškais tai tikrai ne)

Noah and the Whale - 5 Years Time

Vištytis'13

noreply@blogger.com (Apuokas) — Thu, 11 Jul 2013 16:02:00 +0000

foto Ignas Paškauskas

Šis renginys neturi savo garso takelio, ne todėl, kad žmonės, kurie jame dalyvavo nemėgtų muzikos. Priešingai. Tai buvo pabėgimas, nuo to kas mus supa kiekvieną dieną. Nuo kasdienių garsų, vaizdų ir blogų minčių.

Žmogui reikia turėti vietą į kurią galėtų pabėgti, žmones su kuriais galėtų pabėgti ir svarbiausia bei sunkiausia mokėti sugrįžti atgal į realybę.

Mother's Day

noreply@blogger.com (Apuokas) — Mon, 06 May 2013 19:29:00 +0000

Keturios mamaitės

Trys šimtai giminaičių, kelios kartos prie vieno stalo. Pokalbiai, besipinantys į geltonų gėlių žiedus, įsigeriantys į sienas, keliaujantys komoda, nuokrauta mediniais ir metaliniais kryčiais. Kisieliaus kvapas atneša rausvą atspalvį, kuris pakimba ore ir visi ima kalbėti apie gvazdikelius. Ir tada nustoji klausytis, nes nebesupranti nei ka tie žodžiai šiandien reiškia, nei ką jais norima pasakyti. Artimi, tolimi, svetimi, bet visi giminaičiai.

-senieji pamąstymai