Aš pažiūrėjau pirmą epizodą ir man jis nepatiko, bet vis tiek kažkodėl pažiūrėjau antrą, po to trečią…

Aš nemėgstu serialų su neadekvačiai personažais. Dažniausiai tai būna super stiprus, kuris nežino koks stiprus jis yra. Bet taip pat gali būti super protingas, super silpnas ar super kvailas.

Krai Andrey yra neadekvatus personžas. Jis yra silpnesnis nei penkių metų vaikas, jis turi mažiau magijos nei penkių metų vaikas. Pagal intelektą, jis galėtų varžytis su Ponu Bynų ir galimai jam pralaimėtų. Nuo įprastų neadekvačių personažų Krai skiriasi tuo, kad jis puikiai supranta kas yra ir kur jo vieta.

Neskaitant visko ką pasakiau, jis yra stipriausios nuotykių ieškotojų grupės lyderis ir aštunto lygio nuotykių ieškotojas. Žmonėms, kurie įpratę žiūrėti anime apie nuotykių ieškotojus, aštuntas lygis neatrodo daug, bet šitame pasaulyje standartinis nuotykių ieškotojo lygis yra ketvirtas, o daugiau aštunto lygio nuotykių ieškotojų už Krai grupės ribų nėra. Kaip tai įmanoma?

Krai draugai nusprendė, kad lobius dalinsis ne pagal indėlį tą lobį randant, bet visuomet po lygiai. Taigi, Krai gali nieko nedaryti ir vis tiek gauti savo dalį, kadangi, jo draugai labai stiprūs, jis uždirba daug pinigų, kuriuos išleidžia ant įvairių magiškų artefaktų. Kai turi daug įkrautų magiškų artefaktų esi be proto stiprus, kol jie yra pakrauti.

Be viso to, kad visi galvoja, jog Krai yra stiprus, jie taip pat galvoja, kad Krai yra labai protingas ir praktiškai aiškiaregys. Kas negali būti toliau nuo tiesos. Net ir trumpiausią sakinį, kurį Krai pasakė žmonės bando interpretuoti ir atspėti kokia išmintimi Krai pasidalino.

Tai yra komedija, čia bus absurdiškų momentų, kvailų epizodų ir žinoma truputi humoro. Komedijų sąraše, šis serialas greičiausiai atsidurtų pačioje apačioje, bet vis tiek pažiūrėti verta.

Serijos ilgis: 24 min.

Epizodų skaičius: 24

Kūrimo metai: 2024

Nuorodos:

Wikipedia

IMDB

Aš žaidžiu daug žaidimų ir tai mane privertė susimąstyti: kodėl vieni žaidimai man patinka labiau nei kiti? Kas sudaro gerą stalo žaidimą? Pakalbėkime apie tai.

Pirmas dalykas, ką jūs privalote žinoti – savo auditoriją. Pavyzdžiui žaidimai vaikams dažnai naudoja atminties elementus, nes vaikai turi geresnę trumpalaikę atmintį nei suaugusieji ir todėl gali prieš juos laimėti. Tuo pačiu, suaugusiųjų žaidimuose atmintis kaip žaidimo elementas yra naudojamas ypatingai retai ir dažniausiai apie tokius žaidimus niekas nekalba.

Kitas dalykas vaikų žaidimuose yra didelis sėkmės faktorius. Vaikai nesugeba taip strateguoti kaip suaugusieji, taigi, sėkmė yra būdas, kaip jie gali laimėti prieš suaugusiuosius. Tuo tarpu suaugusieji savo žaidimuose nori būdų, kaip būtų galima apeiti/sumažinti sėkmės įtaką rezultatui.

Jeigu jūs kuriate žaidimus vaikams, šitas tekstas ne jums.

Taigi, leiskit paklausti: ar žinote savo auditoriją? Koks nors lietuvis žaidimų kūrėjas gali pasakyti: aš kūriau žaidimą sau. Ir jam aš atsakysiu: tu esi labai unikalus bičas, nes niekas nenori tavo žaidimo žaisti. Jeigu nori kurti žaidimus sau, esi šaunuolis. Bet būk dar didesnis šaunuolis ir neleisk tų žaidimų. Bebrai tau padėkos.

Po tokios ilgos įžangos laikas atskleisti: kokia yra sėkmingo žaidimo formulė? 30% sėkmė, 30% interakcija, 40% strategija. Ar šita formulė teisinga? Ar formulė gali būti kitokia? Pakalbėkime apie kiekvieną formulės komponentą: kodėl jis reikalingas?

Sėkmė

Kas yra sėkmė? Dažniausiai sutinkamus sėkmės komponentus aprašiau kiek anksčiau, jeigu jums kyla klausimų ar dvejonių perskaitykite - Sėkmės elementai stalo žaidimuose.

Ar galima sukurti žaidimą visiškai be sėkmės? Taip, žinau du pavyzdžius: Finishing time ir Arkwright: the card game. Žaidimai be sėkmės turi problemą: jie yra smagus, jeigu žaidėjai žaidžia neoptimaliai, daro klaidas, nes tai sukuria kitiems žaidėjams progas išbandyti naujas strategijas. Jeigu visi žaidėjai žaistų optimaliai, tai būtų baisiai nuobodu, nes kiekvienas žaidimas būtų identiškas. Kas reiškia, kad tokius žaidimus galima žaisti kartą per metus, kad būtų smagu.

Svarbiausias dalykas: mes norime, kad sėkmė suteiktų žaidimui įvairovės, bet nebūtų dalykas lemiantis nugalėtoją.

Žaidimą galima padalinti į dvi dalis: pradžią, kai tik išsidėlioji komponentus ir žaidimo eigą.

Sėkmė žaidimo pradžioje reiškia, kad kiekviena partija prasidės vis kitaip. Pakalbėkime apie blogus ir gerus pavyzdžius. Pradėkime nuo blogų.

Žaidime Pandemic visi žaidėjai visuomet pradeda žaidimą iš Atlantos. Nors pradiniai virusai išsidėlioja atsitiktinai, kiekvieną kartą vis kitaip, tai nėra svarbu. Kiekvieną žaidimą pirmasis optimalus ėjimas visuomet yra tas pats. Vienintelis klausimas: ar tu jį gali padaryti, atsižvelgiant į kortas, kurias turi? Negalėjimas atlikti optimalaus ėjimo dėl to, kad kortos nepakrito nėra geras būdas naudoti sėkmę.

Fall of Rome šitą problemą išsprendė: žaidėjai pradeda skirtinguose miestuose priklausomai nuo to kokias korteles turi.

Žaidime Concordia žaidėjai žaidimą visuomet pradeda sostinėje. Jūs pagalvotumėte, kad įvairovę galima pasiekti perkant naujus žemėlapius, kurių yra daug. Jūs busite neteisus. Nepriklausomai nuo to, kurį žemėlapį žaidžiate, visuomet pirmas optimalus ėjimas yra tas pats.

Koks yra geras pradžios sėkmės pavyzdys? Pats paprasčiausias būtų Century: Golem Edition. Žaidimą sudaro dvi kortų eilės: variklio, kuris leidžia manipuliuoti brangakmeniais ir golemų, kurios yra pergalės taškais. Kiekvieną kartą pradėdami žaidimą, jūs atsitiktinai išmaišysite kortas ir atversite penkias (šešias). Taigi, kiekvienas žaidimas prasidės vis kitaip, nors tikslai ir veiksmai yra identiški.

Kitas pavyzdys, Ticket to Ride: Europe. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gaus maršrutus. Būtent maršrutai nurodys kaip jūs žaisite ir ką bandysite pasiekti. Taip, yra daugybė žemėlapių, bet įvairovė daugiau ateina iš maršrutų nei iš žemėlapių.

Trečiam pavyzdžiui paimsiu žaidimą Distilled. Šis žaidimas daro kelis dalykus. Pirma, kiekvienas žaidimas turės tam tikrą kiekį viešų tikslų ir, kadangi, tikslai duoda nemažai taškų, tai gali jus paskatinti žaisti vienaip ar kitaip, priklausomai nuo to kokie tikslai atsivertė šitoje partijoje. Antra, kiekvienas žaidėjas gauna savo personažą, kiekvienas personažas turi savo unikalų gėrimą. Tai nėra asimetrinis žaidimas (kaip Root (BGG)), skirtumai yra nedideli, bet pakankami, jog suteikti žaidimui įvairovės.

Kas yra sėkmė žaidimo eigoje? Tai yra jūsų pagrindė žaidimo mechanika. Tai gali būti kauliukai, kortos ar dar kas nors. Čia nesiplėsiu, bet manau, kad Sėkmės elementai stalo žaidimuose tekstas padengia daugelį atvejų.

Interakcija

Ar tikrai interakcija reikalinga žaidime? Ne, mano mėgstamiausias žaidimas The Guild of Merchant Explorers, turi lygiai nulį interakcijų tarp žaidėjų. Jūs negalite niekaip paveikti kito žaidėjo. Jūs sprendžiate asmeninį galvosūkį ir žaidimo gale palyginate, kas surinko daugiau taškų. Norint surinkti daug taškų reikia ir strategijos, ir sėkmės.

Kaip pavyzdį paimkime Wingspan. Šitame žaidime yra dviejų tipų interakcijos tarp žaidėjų. Vienas veiksmas žaidime yra paimti vieną iš trijų atverstų paukščių. Kitas – paimti maisto kauliuką. Abiem atvejais interakcija tarp žaidėjų yra netiesioginė. Kažkas gali paimti resursą, kurio jūs norėjote. Ar tai yra tragedija? Priklauso nuo to kaip sudėtinga tą resursą gauti. Dažniausiai, tai nėra didelė problema. Ar jaučiasi, kad jūs žaidžiate su kitais žaidėjais? Nelabai, jie sėdi prie stalo daro savo reikalą, jūs darote savo.

Antro tipo interakcija yra su rožinių kortų galiomis. Jos sako, kad jeigu žaidėjas padaro veiksmą A, jūs galite padaryti veiksmą B. Ar rožinės kortos sudaro daug interakcijų? Ne. Galima sužaisti visą žaidimą be rožinių kortų. Gali būti, kad jūs turite rožinę kortą, bet neturėjote progos jos aktyvuoti dėl to kaip kiti žaidėjai žaidžia. Šitos kortos verčia jus žiūrėti kaip kiti žaidžia, bet kiti žaidėjai to nejaučia. Tai yra tokia vienpusė interakcija, visai kaip jūsų vaikystės meilė televizijos žvaigždei.

Jeigu pažiūrėsite BGG top100, tai pastebėsite, kad daugelis žaidimų pasižymi pirmo tipo Wingspan interakcijomis. Kitaip sakant, ne visiems žaidėjams reikia daug interakcijų, bet jūs turite pasiūlyti kažką kito labai įdomaus. Tai greičiausiai koks nors galvosūkis, pavyzdžiui, variklio kūrimas. Bet man norisi interakcijų, jeigu aš sėdžiu prie stalo su grupe žmonių, tai geriau būtų koks nors bendravimas. Ir todėl aš sakiau: žinokite savo auditoriją.

Interakcija tarp žaidėjų gali būti neigiama arba teigiama. Priklausomai nuo to kiek jūs žaidėte žaidimų, jūs greičiausiai esate susidūrę su neigiama interakcija, bet gali būti, kad niekada nepatyrėte teigiamos. Teigiamos interakcijos žaidimuose sutinkamos gerokai rečiau.

Pradėkime nuo neigiamų interakcijų. Kaip pavyzdį interakcijos, kurią galite sutikti daugelyje žaidimų, bet jinai neturėtų būti apimkime Ark Nova (BGG) žaidimą. Žaidime Ark Nova yra apie 200 kortelių iš jų 10 yra gyvatės. Jeigu panaudojate gyvate apnuodijate savo priešininką ir jis turi prisiimti kokią nors baudą. Ar tai tematiška? Gyvatės, nuodai – taip. Ar tai yra smagu? Ne.

Būkim sąžiningi, žaidimas Ark Nova pateikia alternatyvias taisykles žaidėjams, kurie nenori nuodyti kitų žaidėjų, bet daugelis žaidimų nepateikia.

Žaidimas Bang! turi blogiausią kortą, kokia buvo kada nors sugalvota: jūs galite pasodinti kitą žaidėją į kalėjimą ir jis turi praleisti ėjimą. Įsivaizduokite, kad prie stalo sėdite keturiese, bet vienas žaidėjas nuolatos gauna kalėjimo kortas. Keliese jūs žaidžiate žaidimą? Ar tam žaidėjui, kuris gauna kalėjimo kortas, yra smagu?

Vienas iš blogiausių dalykų, ką gali žaidimo kūrėjas padaryti, tai įtraukti neigiamą interakciją turinčias kortas į savo žaidimą, kai situacija yra panaši į Ark Novą: 200 kortų, tik 10 neigiamų. Jūs galite sužaisti visą žaidimą ir nepamatyti neigiamos kortos arba daug blogiau, vienas žaidėjas gaus vieną neigiamą kortą ir panaudos prieš kitą žaidėją, kitam žaidėjui ta partija, tas žaidimas apkars visam gyvenimui. Aš negaliu pateikti daug pavyzdžių su neigiamos interakcijomis, nes aš aktyviai vengiu tokių žaidimų.

Visai kita situacija yra, kai visas žaidimas yra neigimas. Žaidime Evolution jūs turite valgyti kitus žaidėjus, tam kad išgyventumėte, niekas čia dar nekalba apie laimėjimą. Aišku, jeigu daugiausiai suvalgysite, greičiausiai laimėsite. Žaidime Pax Pamir, jūs galite paimti įkaitais kitų žaidėjų kortas ir reikalauti išpirkos, jūs galite nužudyti kitų žaidėjų kortas. Jūs galite nužudyti savo kortas, vien tam, kad nužudytumėte šnipus, kurie paėmė jūsų kortą įkaitu.

Kai visa žaidimo idėja yra neigiama, tai yra visai kitaip, nes tu ateini nusiteikęs, kad tu kenksi kitiems ir kiti kenks tau. Aišku, jeigu tokia idėja nepatinka, tuomet nežaidžiate to žaidimo iš viso. Bet, kai viena korta žaidime yra neigiama ir tai yra visiškai sėkmė jinai iškris ar ne, jūs būnate tam nepasiruošę ir labai, labai skauda. Ar smagu įmesti pelę kam nors į sriubą? Ne, jeigu žaidimas yra apie geriausios sriubos išvirimą.

Kaip jau minėjau anksčiau, teigiama interakcija yra sutinkama gerokai rečiau žaidimuose nei turėtų būti. Patį paprasčiausias atvejį galima rasti žaidime Trekking through history. Yra specialios kortos, kurios sako: jeigu duosi resursą A kitam žaidėjui, pats gausi 2 resurso B. Labai paprasta ir gali būti naudinga abiem pusėm. Aišku, kaip žaidėjas jūs galite pasižiūrėti kam nereikia resurso A ir jį duoti tam žaidėjui. Problema su žaidimu Trekking through history, kad vienoje partijoje jūs pamatysite tik tris specialias kortas, ne visos turi interakcijų tarp žaidėjų, taigi, jūs galite sužaisti ne vieną žaidimą ir nepamatyti teigiamos interakcijos.

Žaidimas Concordia turi vieną dalyką, kuris man labai patinka ir, deja, nežinau nei vieno kito žaidimo, kuris daro ką nors panašaus. Savo ėjimo metu jūs galite pasirinkti provinciją, kuri gamins resursus. Visų žaidėjų fabrikai esantys toje provincijoje aktyvuojasi. Tai yra labai smagu, kai gauni resursų, nors nesitikėjai.

Žaidime Isle of Trains: All Aboard, jūs statote traukinius, kraunate prekes ir jas pristatote. Neskamba kaip kas nors įdomaus, ar ne? Savo ėjimo metu jūs galite pakrauti vieną prekę sau ir turėsite vieną prekę. Kas bus labai ilgas ir neefektyvus žaidimas. Arba jūs galite pakrauti vieną prekę kitam žaidėjui ir tai jums duos penkias kortas ir leis pakrauti vieną prekę sau. Skamba smagiai ar ne? Visas žaidimas paremtas ant to, kad jeigu kraunate prekes kitiems, jūsų žaidimas yra greitas, jeigu kraunate sau – be proto lėtas.

Dabar, kai žinome kuo skiriasi teigiamos ir neigiamos interakcijos, kaip sukurti interakcijas žaidime?

Yra trys žanrai, kur interakcijos pasiekiamos labai lengvai: įdarbinimas, aukcionai ir teritorijos kontrolė. Aš dažniausiai nemėgstu teritorijos kontrolės žaidimų, nes jie pasižymi neigiama interakcija: jeigu nori laimėti, turi atimti iš kito žaidėjo. Žaidimai, kurie man patinka dažniausiai į šitą žanrą pažiūri netradiciškai, pavyzdžiui Ethnos. Žaidime Ethnos jūs varžotės dėl šešių teritorijų, bet jums nereikia nieko atimti ar sugriauti. Realiai tai yra šešios lenktynės, kurios vyksta vienu metu. Interakcija čia yra labiau netiesioginė.

Jeigu žiūrite televizorių, tai žinote klasikinį aukcioną, jį rodo visuose filmuose apie meno pardavimus. Geriausia tokio tipo aukciono įgyvendinimą galite rasti žaidime Power grid, bet jeigu norite kurti žaidimą su aukciono mechanizmu, aš primygtinai rekomenduoju nenaudoti šito tipo aukciono. Yra daug, įvairių, įdomių aukcionų tai yra atskira tema, apie kurią parašysiu ateityje, o kol kas rekomenduočiau pasidomėti dizainerio Reiner Knizia žaidimais, jis dažnai naudoja įvairiausius aukcionus kaip vieną iš pagrindinių žaidimų mechanizmų.

Įdarbinimas yra trečias būdas sukurti interakciją tarp žaidėjų. Kaip klasikinio įdarbinimo pavyzdį paimsiu žaidimą Crisis. Šitame žaidime yra viena įdarbinimo vieta tam tikram veiksmui atlikti. Jeigu ta vieta užimta, jūs negalite to veiksmo atlikti. Problema su žaidimu Crisis, kad įdarbinimo vietų skaičius nesikeičia priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus, taigi, žaidžiant dviese žaidimas yra be proto lengvas ir galima laimėti miegant. Žaidžiant penkiese, žaidimas panašus į kovą peiliais telefono būdelėje.

Žaidime Pret-a-Porter įdarbinimo vietų skaičius priklauso nuo žaidėjų skaičiaus. Visuomet yra daugiau nei viena vieta atlikti tą patį veiksmą, bet įdomiausia, dalis kad tas pats žaidėjas gali siųsti daugiau nei vieną darbininką į atlikti tą patį veiksmą. Taigi, jeigu jūs neskubėjote kažkokio veiksmo atlikti šį raundą, jums gali nelikti vietų jį atlikti.

Žaidime Viticulture (BGG) žaidėjai turi po vieną grandė darbininką. Grandė darbininkas gali atlikti veiksmą, net jeigu visos įdarbinimo vietos užimtos, kas reiškia, kad jūsų negalima užblokuoti kritiniam veiksmui.

Žaidime Dune: Imperium (BGG) kur galite siųsti savo darbininkus priklauso nuo to kokias kortas turite rankoje. Tai yra įdomus kaladės kūrimo ir įdarbinimo mišinys.

Žaidime House of Fado įdarbinimo vietos negalima užblokuoti. Atėjęs kitas žaidėjas išstumia jūsų darbininką į bonus vietą. Idėja labai faina, bet žaidimas yra labai chaotiškas ir painus, nes vienas žaidėjas pradeda daryti savo veiksmą, kitas tuomet atlieka bonus veiksmą, tuomet pirmasis užbaigia savo veiksmą.

Strategija

Pirmiausiai mums reikia apsibrėžti terminus. Jeigu jūsų žaidimas nėra sėkmės festivalis, tuomet jis patenka į vieną iš dviejų kategorijų: takinis arba strateginis. Taktinis žaidimas yra tuomet, kai sprendimus gali priimti tik tuomet, kai ateina tavo ėjimas. Strateginis žaidimas yra tuomet, kai gali prieš žaidimą sugalvoti savo strategiją ir bandyti ją įgyvendinti žaidimo metu. Strategija gali keistis priklausomai nuo kitų žaidėjų veiksmų, bet jūs galite nuspręsti ką atliksite savo ėjimo metu, kai kiti žaidėjai daro savo ėjimus.

Teorija dažnai būna labai sausa ir sprangi be pavyzdžių, taigi, pakalbėkime pavyzdžiais, kad būtų geriau suprasti.

Žaidime Ginkgopolis žaidėjai atlieka veiksmus žaisdami kortas iš rankos. Kai visi žaidėjai atlieka veiksmus kortu rankos yra siunčiamos ratu pagal laikrodžio rodyklę, taigi, jūs negalite galvoti apie tai kokius veiksmus norite atlikti savo ėjimu, kol negausite naujos rankos.

Žaidime a]https://www.nepo.lt/stalo-zaidimas-trekking-through-history/">Trekking through history žaidėjas savo ėjimo metu paims vieną iš šešių kortų. Žaidžiant dviese gali atsitikti vienas iš trijų variantų. Jūs sugalvojate, kad norite paimti kortą A, antras žaidėjas paima kortą B, atėjus jūsų eilei, jums nereikia galvoti, tiesiog paimate kortą A. Jūs sugalvojate, kad norite paimti kortą A, antras žaidėjas paima kortą A, taigi, jums reikia sugalvoti planą A ir planą B, kad atėjus jūsų eilei nereikėtų galvoti ką daryti. Pasiruošti du planus nėra sunku. Jūs sugalvojate, kad norite paimti kortą A, žaidėjui paėmus kortą B, atsiverčia nauja korta C. Jums reikia palyginti ar korta C yra geresnė už kortą A. Jeigu taip, tuomet paimate kortą C. Esmė, kad kintamųjų nėra daug, taigi, jūs galite sugalvoti savo ėjimą gana greitai.

Žaidžiant a]https://www.nepo.lt/stalo-zaidimas-trekking-through-history/">Trekking through history su keturiais žaidėjais, iki tol kol jūsų ėjimas ateis, pasikeis 3 kortos. Nėra prasmės galvoti ko norite, nes planas A, planas B ir net planas C gali būti paimti. Jūs esate priklausomas grynai nuo situacijos, kuri bus kai ateis jūsų eilė daryti veiksmus.

Žaidime Istanbul žaidėjai vaikšto ant 4x4 žaidimo lentos. Jeigu langelis, kur jūs norėjote eiti užimtas, jūs nesate visiškai užblokuotas. Jūs galite ten eiti, jeigu turite pinigų sumokėti kitam žaidėjui, bet net jeigu ir turite pinigų, jūs galite nenorėti paremti kito žaidėjo, taigi, jums gali tekti pasirinkti kitą langelį. Žaidime Istanbul jūs galite turėti strategiją, ką norite padaryti, bet dėl kitų žaidėjų gali tekti ją koreguoti.

Pakalbėjome apie taktinius žaidimus, dabar pakalbėkime apie strateginius. Žaidime Scythe (BGG) visi žaidėjai žaidžia ant vienos lentos, bet realiai įtakoja vieni kitus labai nedaug. Taigi, kol kiti žaidėjai daro savo ėjimus galite drąsiai sugalvoti savo ėjimą ir jį iš karto atlikti atėjus eilei. Vienas iš labiausiai erzinančių dalykų žaidime Scythe, tai žaidėjai, kurie galvoja ką daryti, kai ateina jų ėjimas. Gyvenimo stabdžiai. Taip, kito žaidėjo veiksmai gali įtakoti ką tu daryti, bet žaidime Scythe tai įvyksta itin retai.

Žaidime Concordia yra pirmas optimalus ėjimas, nepriklausomai nuo to kaip lenta išdėliota. Optimalus ėjimas priklauso tik nuo to, kelintas žaidėjas jūs esate eilėje.

Žaidime Concordia kitų žaidėjų veiksmai iš tiesų turi daugiau įtakos jūsų ėjimui nei žaidime Scythe, bet jūs vis tiek galite daugiau nei pusę atvejų sugalvoti savo ėjimą, kol kiti žaidėjai atlieka savo veiksmus.

Vienas iš blogiausių dalykų žaidime, jeigu žaidėjų veiksmai užtrunka be proto ilgai. Jeigu žaidimas strateginis, tai jūs galite sugalvoti ką norite atlikti ir atėjus jūsų eilei tuoj pat įgyvendinti. Jeigu žaidimas taktinis, tuomet jūs galite sužaisti dešimt Dominion partijų savo telefone ir tuomet atėjus jūsų eilei galvoti ką galite padaryti pagal esamą lentos situaciją. Šita problema dažniausiai sprendžiama įvedant interakcijas tarp žaidėjų. Jeigu kitiems žaidėjams įdomu, ką jūs darote savo ėjimo metu, tuomet jie nežiovauja iš nuobodulio.

Pradžioje kalbėjome apie tai, kad sėkmė žaidimo paruošimo etape padidina žaidimo peržaidžiamumą ir įdomumą ar tai gali derėti su strateginiais žaidimais? Tikrai, taip. Žaidime Cooper Island, pačioje pradžioje jūs gaunate du salos žetonus, kurie nurodys kokius veiksmus jūs galite atlikti. Norint laimėti žaidimą yra tik keturios strategijos, priklausomai nuo to kokius salos žetonus jūs gausite, galėsite atlikti tik vieną ar dvi strategijas. Taigi, prieš žaidimą, jūs nežinote kaip žaisite, bet vos tik prasidės žaidimas, jūs galite imti įgyvendinti vieną iš keturių strategijų, kuri labiausiai tinkamiausia pagal atsitiktinius dalykus, kuriuos gavote.

Pabaigoje

Vieną kartą, man Urtis pasakė: žaidimai gali išsiskirti originalia mechanika arba originalia tema, kuo išsiskirsi tu? Šitą klausimą aš noriu užduoti visiems, kurie nori kurti stalo žaidimus. Jeigu pažiūrėsite kas buvo sukurta ir išleista lietuvių autorių, susekti visų žaidimų turbūt yra neįmanoma. Taip, jų yra tiek daug. Bet jeigu pabandysite paieškoti įdomių temų, tuomet žaidimus turbūt galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Jūs galite pasakyti: bet įdomios priklauso nuo žaidėjų. Ne, jūs neteisūs. Yra daug žaidimų apie prekybą viduržemyje. Jeigu žaidimas vyksta Europoje viduramžiais, vienas iš dalykų, kuri darysite – statysite bažnyčią. Net jeigu mechaniškai žaidimas yra stiprus, tematiškai jis nėra įdomus. Paimkime pavyzdį, kai išėjo žaidimas Wingspan jis buvo originalus, nes žaidimų su gamtos tema tuo metu nebuvo daug. Dabar visi kas netingi daro žaidimus gamtos tema. Turbūt vien iš žaidimų paukščių tema galima būtų sudaryti top100. Gamtos tema dabar nėra įdomu.

Grįžtant prie geros temos, net ir tie lietuvių autorių žaidimai, kurie pasirinko gerą temą, dažniausiai mechaniškai yra… kaip čia gražiau išsireiškus… brokuoti? Nežaidžiami?

Sukurti originalią mechaniką yra labai sunku. Gerokai sunkiau nei pasirinkti įdomią temą. Žaidimas Planet (BGG) turi tikrai originalią mechaniką, bet niekas tos mechanikos nebandė nukopijuoti. Niekas apie tą žaidimą nekalba. Kita vertus, žaidimas Dominion, kai išėjo taip pat turėjo originalią mechaniką. Dabar turbūt sunku tuo patikėti, nes ta mechanika yra beveik kiekviename žaidime. Taigi, jeigu sukursite originalią mechaniką, jūs sukursite originalų žaidimą, bet tai nereikia, kad jūsų žaidimas bus geras ar įdomus.

Tiesa, Urtis buvo neteisus, yra trečias būdas išsiskirti – išvaizda, bet kadangi daugelis norinčių kurti žaidimus nėra dailininkai, tai šitas punktas jiems negalioja. Nėra lietuvių autoriaus žaidimo, kurį pamatęs norėtum griebti nuo lentynos ir žaisti. Yra baisių žaidimų, yra tvarkingų žaidimų su gražiomis iliustracijomis, bet nėra žaidimo su įspūdinga išvaizda. Tikiuosi, kad šitas dalykas kada nors bus išspręstas.

Man labai patinka šito žaidimo iliustracijų stilius. Aš galėčiau žiūrėti ir žiūrėti į jas. Bet tuo pačiu, šitas stilius turbūt netiktų jokiam kitam žaidimui.

Aišku, iliustracijų stilius nesvarbu, svarbiausia: ar žaidimas yra smagus? Pakalbėkime apie tai.

Pradėsiu nuo neigiamo dalyko: šitas žaidimas neturi komponentų sąrašo. Kaip dažnai pasitaiko šita problema? Maždaug 3 žaidimuose iš 100.

Suskaičiuokime komponentus. Mano žaidimą sudaro: 40 kauliukų, 20 raudonų, kaulo formos, skanukų, 32 šunų kortelės, 4 šunų būdos, 22 veiksmų kortelės.

Tai yra sėkmės arba bingo žaidimas. Esmė labai paprasta: riti kauliukus ir turi juos padėti ant šunų arba į būdą (užkasti), jeigu negali padėti – sudegi ir prarandi visus kauliukus. Taisyklių yra truputi daugiau, bet tai turėtų pasakyti viską ką jums reikia žinoti apie žaidimą.

Žaidimą žaidėjai pradeda su 2 šunų kortelėmis ir žaidimas baigiasi tuomet, kai kas nors pirmas „išgelbėja“ 6 šunis. Kiekviename žaidime bus 6 galimi veiksmai, kurie pasakys ką žaidėjas gali daryti (dažniausiai tai nurodo kiek kauliukų risti). Kiekviename žaidime turi būti 2 raudoni veiksmai ir po vieną oranžinį, mėlyną, violetinį bei žalią. Kaip jau minėjau žaidime yra 22 veiksmų kortelės, taigi įmanomų kombinacijų yra be proto daug, bet žaidimo problema - ne visos kortelės yra įdomios. Pakalbėkime apie korteles konkrečiau.

Pirmoji raudona (howl) kortelė sako: jeigu turi iš viso mažiau nei 6 korteles, tai gauk kortelę, po to ridenk 1 kauliuką. Jeigu esi pirmas žaidėjas, tai turėtų būti tavo pirmas veiksmas. Problema, kad maždaug ties žaidimo viduriu šita kortelė pasidaro nebenaudinga. Pusę žaidimo naudinga, pusę ne.

Antroji raudona (roll over) kortelė: ridenk visus užkastus kauliukus, tuomet, jei nori, gali ridenti vieną kauliuką. Tai labai svarbus veiksmas ir labai gerai, kad jis būna kiekvienoje partijoje.

Pagal taisykles kiekvienos spalvos (išskyrus raudoną) turi paimti po vieną kortelę, bet mėlyni veiksmai yra patys įdomiausi iš visų ir aš norėčiau turėti daugiau nei vieną mėlyną kortelę žaidime.

Scavenge: rident 4 kauliukus; gali išmesti visus kurių reikšmė mažesnė nei suma užkastų kauliukų. Taigi, jeigu esi užkasęs 7 vertės, tai gali išmesti visus netinkamus kauliukus. Jeigu esi užkasęs 6, tai gali išmesti visus išskyrus 6. Fantastiškas veiksmas.

Hunt: ridenk 2 kauliukus plus po 1 kauliuką už kiekvieną pėdutės simbolį ant šunų kortelių; padėk 2 kauliukus, kitus išmesk. Šunų kortelės gali turėti nuo 1 iki 4 kauliukų, kurių reikia kortelės užbaigimui. Kortelės, kurios turi 3 kauliukus taip pat turi 1 pėdutės simbolį, kortelės turinčios 4 kauliukus turi 2 pėdutės simbolius. Jeigu sudegsi turėdamas sudėtingas korteles, tai paprasi daug kauliukų. Tačiau šis veiksmas leidžia tau risti daug kauliukų ir padėti tik du taip sumažindamas tikimybę, kad sudegsi. Fantastiškas veiksmas.

Fetch: ridenk 8 kauliukus; padėk visus kauliukus su viena reikšme. Kas gali būti smagiau nei ridenti daug kauliukų? Pavyzdžiui tau reikia 6, rideni 8 kauliukus, išsirita vienas 6, jį padedi ir kitus kauliukus išmeti be jokios baudos. Fantastiškas veiksmas.

Search: ridenk 7 kauliukus, padėk kauliukus kurių suma lygi 8. Kas gali būti smagiau nei ridenti daug kauliukų? Aštuoni gali būti 6+2 arba 5+3 arba 3+3+2 arba 3+1+2+2 labai daug variantų ir skirtingose situacijose skirtingas variantas bus naudingas. Fantastiškas veiksmas.

Žalios kortelės duoda skanukų. Skanukai leidžia perdidenti visus kauliukus, jeigu rezultatai nėra tinkami. Nėra nei vienos kortelės, kuri mane žavėtų, bet bent viena kortelė privalo būti žaidime, taigi, pasirinkčiau Stay: 1 skanukas už kiekvieną užverstą veiksmo kortelę.

Violetinės kortelės leidžia kartoti ridenimą neribotą kartų skaičių nenaudojant skanukų, bet nėra nei vienos įdomios kortelės. Oranžinės kortelės neturi jokios bendros temos ir taip pat yra visiškai neįdomios. Kitaip sakant įdomus žaidimas teoriškai turėtų atrodyti: dvi raudonos, viena žalia ir trys mėlynos kortelės, bet tai būtų ne pagal oficialias žaidimo taisykles ir aš nežinau ar žaidimas būtų subalansuotas.

Taisyklių knygutė pasiūlo 6 subalansuotus variantus, bet Dog park ir Agility course yra baisiai nuobodžios kombinacijos.

Kalba. Visos kortelės yra paaiškintos anglų kalba. Nors kortelės yra viešos, manau, kad būtų sunku žaisti su žmonėmis, kurie nemoka anglų kalbos, nes kiekvieną kartą atėjus eilei, reikia rinktis iš likusių nepanaudotų kortelių ir visuomet kyla klausimas: o ką šita kortelė daro?

Tai yra yahtzee tik su gražesnėmis iliustracijomis. Man labai patinka išvaizda, man patinka žaidimo idėja. Kortelių žaidime galėtų būti du kart mažiau, bet norėtųsi, kad jos visos būtų fantastiškos.

Teoriškai žaidime jūs varžotės, kas pirmas išgelbės 6 šunis, bet realybėje to lenktynių streso kaip kituose žaidimuose nesijaučia. Tai yra puikus žaidimas, kurį galite žaisti ir tuo pačiu kalbėti apie gyvenimo prasmę, valgyti tortą ir gerti alų.

Tai yra žaidimas visai šeimai arba žmonėms, kurie nežaidžia daug stalo žaidimų. Jeigu jūs patenkate į šitą kategoriją, tai galėtų būti žaidimas jums.

Žaidimo trukmė: 30min.

Žaidėjų skaičius: 1-4.

Sudėtingumas: 1.28 (labai lengvas).

Sukūrimo metai: 2022

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: šunys, kauliukų ridenimas, sėkmė.

2024 metais parašiau tekstą Sėkmė stalo žaidimuose, kuriame su pavyzdžiai apibūdinau ką daro sėkmė žaidime ir kaip tai įtakoja žaidimo jausmą. Šiandien noriu pakalbėti apie stalo žaidimų komponentus, kurie įveda sėkmę į žaidimą ir kaip sumažinti sėkmės įtaką.

Kauliukai yra klasikinis sėkmės elementas. Mano vaikystėje visi žaidimai buvo: riti ir paeini kiek išritai. Priklausomai nuo to kur nusileidai tau kažkas atsitinka gero arba blogo. Tu neturi jokios kontrolės tam kas atsitiks, nebent naudotum kauliukus su svoriais.

Mes esame įpratę, kad kauliukai turi šešias puses ir šešias reikšmes, bet tai nebūtinai turi būti tiesa. Tie kas mėgsta žaisti DnD ar RPG žino, kad kauliukai gali būti įvairių, net gi sakyčiau absurdiškų formų, tačiau įdomesnės formos stalo žaidimuose sutinkamos gerokai rečiau.

Formula D (BGG) žaidime galima rasti net 6 skirtingų formų kauliukus ir jų reikšmės priklauso nuo to kuria pavara važiuojate. Mažiausias kauliukas išris tik 1-2, didžiausias gali išristi net 30. Skamba kaip realistiška automobilio greičio simuliacija ar ne?

Net jeigu naudojate šešių pusių kauliukus, nereiškia, kad turi būti skaičiai nuo vieno iki šešių. Žaidime Deep Sea Adventure (BGG) kauliukai turi tik reikšmes nuo 1 iki 3. Žaidime Cubitos kauliukas gali turėti du simbolius ir keturias tuščias puses arba vieną labai gerą simbolį, vieną blogą simbolį, du vidutiniškus ir dvi tuščias puses.

Žaidime Dice Forge (BGG) jūs galite keisti kauliukų puses: nuimate, tai kas nepatinka ir užsidedate tai kas patinka. Tokių žaidimų daug nėra, nes techninis įgyvendinimas gana problematiškas.

Net jeigu naudojate kauliukų ritimą, nereiškia, kad tai ką išritai reikės daryti. Žaidime Space Base galite pasirinkti ar aktyvuoti du išristus skaičius, ar jų sumą. Žaidime Bad Company reikia risti keturis kauliukus ir sudaryti dvi kauliukų poras. Žaidime My Farm Shop riti tris kauliukus. Vieną išnaudoji nupirkti fermos pagerinimą, o kitų dviejų sumą išnaudoji fermos aktyvavimui. Visi trys žaidimai, turi tą pačią pagrindinę idėją, bet kauliukus išnaudoja skirtingai.

Žaidime River of Gold jūs ritate tik vieną kauliuką, bet tai ką išritote neturi jūsų apriboti, jūs galite keisti kauliukų reikšmes išnaudodami saulutes. Jūs galite pridėti ar atimti tiek, kiek saulučių turite, taigi, trys jums gali būti bet kuris skaičius, jeigu turite pakankamai saulučių. Dar įdomu, kad šeši plius viena saulutė yra vienas.

Žaidimas Pulsar 2849 yra labiau ribojantis, jūs galite gauti žetonus su plius/minus vienas arba du. Ir vienu metu gali panaudoti tik vieną žetoną. Tačiau Pulsar 2849 turi kitą įdomų dalyką. Dalykas šiek tiek sudėtingas, todėl greičiausiai nėra panaudotas jokiame kitame žaidime. Pirmiausiai ritami 9 kauliukai (priklauso nuo žaidėjų skaičiaus). Tuomet surandama mediana (vidutinė reikšmė). Žaidėjai eilės tvarka renkasi kauliukus. Kauliukai buvo išristi, sėkmė įvyko, bet dabar pagal esamus rezultatus žaidėjai gali pasirinkti kas jiems labiausiai patinka. Įdomiausias dalykas yra mediana. Jeigu renkatės kauliuką virš vidurkio gausite baudą, kas gali reikšti, jog prarasite pirmą vietą ir kitą kartą negalėsite kauliukų rinktis pirmas. Kita vertus, jeigu renkatės kauliuką žemiau vidurkio, tai gaunate privalumą, kuris galbūt jums leis pakilti į pirmą vietą. Mediana taip pat labai įdomi, nes bausmė ir privalumas priklauso nuo išristų kauliukų. Tarkim, išsirito aštuoni po 1 ir vienas 3. Tuomet imdami tris gausite baudą. Kitame raunde galbūt išsirito 3, 6 ir visi kiti penketai. Taigi, imdami tris gausite privalumą, o imdamas šešis – baudą.

Ultra tiny epic galaxies žaidime pagrindinis žaidėjas ritą saują kauliukų ir atlieka veiksmus, kurie išsirito. Jam nebūtina priimti kauliukų, kurie išsirito, jis vieną kartą gali perristi nemokamai, o po to gali perristi tiek kartų kiek energijos resurso turi. Taigi, kauliukų ritimas yra sėkmė, bet jeigu užkaupei energijos, tai tikėtina, kad pavyks kada nors išristi simbolį kurio nori. Antras įdomus dalykas yra, kad kiti žaidėjai gali nukopijuoti veiksmą, jeigu turi pakankamai kultūros resurso. Taigi, jeigu labai norėjote kokio nors veiksmo, bet jūsų ėjimo metu kauliukai nekrito, galite tą veiksmą atlikti kito žaidėjo metu.

Žaidime Thunder Road: Vendetta ritate keturis kauliukus ir tuomet priskiriate juos automobiliams pagal tai kiek jie važiuos. Žaidimo pradžioje turite tris automobilius, žaidimo gale realu turėti tik vieną. Taigi, kauliukas yra sėkmė, bet, kadangi, ritiate daugiau kauliukų, nei turite automobilių, tai sėkmė yra šiek tiek valdoma.

Žaidime Istanbul yra Arbatos namai ir Juodoji rinka, dvi vietos, kur ritami du kauliukai, bet jeigu jūsų netenkina rezultatai, galite arba perristi abu kauliukus arba vieno kauliuko reikšmę pakeisti į 4. Reikšmės pakeitimas dažnai stipriai pagerina rezultatus.

Kodėl kauliukai yra žaidime? Vienas kauliukas – ech… Risti visą saują kauliukų yra labai smagu. Stalo žaidimai yra apie fizinius komponentus, apie daiktus, kuriuos galite paliesti. Už tai kompiuteriniuose žaidimuose kauliuko ritimo imitavimas atrodo kaip didžiausia nesąmonė.

Kauliukai nebūtinai yra teisingas pasirinkimas. Įsivaizduokite, kad turite kortas su skaičiais nuo vieno iki šešių. Jūs galite ištraukti vieną kortą atlikti ką jos reikšmė sako ir vėl sumaišyti kortas. Toks veiksmas bus analogiškas kauliuko ritimui. Bet galima padaryti ir kitaip: jūs paimate kortą ir padedate ją į šiukšlių dėžę. Daugiau ta korta nebegalės būti ištraukta. Visi tą žino ir gali planuoti savo veiksmus atitinkamai. Pirmo veiksmo sėkmė lygi kauliuko ritimui, tačiau kiekvieno sekančio veiksmo sėkmė mažesnė. Būtent tokia idėja yra panaudota žaidimuose Get on Board ir The Guild of Merchant Explorers.

Kauliukai nebūtinai turi būti ritami. Pavyzdžiui Pulsar 2849 kauliuko reikšmė nurodo kurią įdarbinimo vietą gali aktyvuoti. Žaidime Euphoria (BGG) kauliuko reikšmė nurodo darbininko intelekto lygį. Jis gali didėti, jeigu darbininkas mokosi ir mažėti, jeigu darbininkas klauso propagandos. Bet, jeigu kauliukai nėra ritami, tuomet kauliukai jau nėra sėkmės elementas žaidime.

Kortos yra kitas labai populiarus būdas įnešti sėkmę į žaidimą. Sėkmė priklauso nuo kortų kiekio ir kortų pasikartojimo. Pavyzdžiui, jeigu Wingspan žaidime norite surasti konkretų paukštį, tai jums gali prireikti net penkių žaidimų, nes kortų skaičius yra didelis. Jeigu norite surasti paukštį su ruda galia tai turėtų būti labai paprasta, nebent kortos buvo išmaišytos ypatingai blogai, nes originaliame žaidime yra tik trys skirtingos galios. Jeigu norite surasti kortą, kuri kaupia maisto žetonus ant paukščio, jums gali ir nepasisekti. Tai yra ruda galia, daugiau nei vienas paukštis ją turi, bet skirtingų rudų galių yra daug.

Žaidime Wingspan galite rinktis vieną kortą iš trijų atverstų arba imti nuo kaladės viršaus užverstą kortą. Norint sumažinti sėkmę užtenka padidinti atverstų kortų skaičių. Ticket to Ride žaidime galima rinktis dvi kortas iš penkių atverstų arba imti nuo kaladės viršaus užverstas. Taigi, Ticket to Ride geresnis žaidimas? Žinoma, bet ne dėl kortų skaičiaus, Ticket to Ride turi daugiau įdomių niuansų. Be paprastų kortų Ticket to Ride taip pat turi ir džokerį. Jeigu imate atvertas kortas, tuomet galite paimti dvi paprastas kortas arba vieną džokerį. 9 iš 10 atveju apsimoka imti džokerį. Kita vertus, jeigu imate užvertas kortas, tuomet visuomet gaunate dvi. Teoriškai galite gauti du džokerius. Realybėje tai įvyks rečiau nei kruvino mėnulio užtemimas, bet, kadangi, toks šansas egzistuoja, visuomet verta bandyti.

Jeigu visos kortos sumaišomos į vieną kaladę sėkmės elementas yra labai didelis. Žaidime Last Will kortų nugarėlės skiriasi priklausomai nuo lygio. Kaladę sudarote sumaišydami kiekvieno lygio kortas atskirai ir po to sudėdami vieną ant kitos nuo didžiausiu link mažiausiu. Žaidime Last Will yra trys lygiai. Žaidimas Concordia tą panaudoja tą pačią idėją, bet kortas padalina į penkis lygius.

Jeigu yra skirtingų lygių kortos, nereiškia, kad jas būtina sudėti į vieną kaladę. Tiek Space Base, tiek Gizmos žaidimuose yra trijų lygių kortos ir nuo pat pradžių galite pirkti to lygio kortas, kurias įperkate. Realybėje gaunasi, kad pradžioje perkate pirmo, žaidimo viduryje – antro ir link galo – trečio. Bet, jeigu nuo pat pradžių yra atverstos trečio lygio kortos, tuomet galite anksčiau pradėti taupyti dėl kortos, kurios norite.

Žaidime Distilled reikia virti alkoholį. Tas daroma sumaišant visas kortas įeinančias į alkoholį ir išmetant viršutinę bei apatinę kortą. Ar šis žaidimas gerai atkartoja realybę? Nežinau, galbūt. Ar šis žaidimas prideda absurdišką sėkmės elementą, kuris nereikalingas? Tikrai taip! Jeigu kortas, kurias išmesite bus vanduo ar mielės, nieko tokio, bet jeigu tai bus vaisų cukrus, tai jūs greičiausiai nepagaminsite gėrimo, kurio norėjote. O tai jau problema. Teoriškai sėkmė sprendžiama pridedant daugiau kortų į kaladę, bet tai padaryti yra gana sunku.

Žaidimas Pandemic labai įdomiai išnaudoja kortas. Jūs verčiate nuo viršaus miesto kortas ir ten padedate kubelį. Kai įvyksta pandemija, jūs paimate visas panaudotas kortas, jas išmaišote ir padedate ant kaladės viršaus. Tai reiškia, kad bus verčiami vėl tie patys miestai. Jeigu atsimenate kokie miestai buvo atversti, tai žinote kaip planuoti savo veiksmus.

Ar žinojote, kad šito teksto rašymo metu savo kolekcijoje neturiu nei vieno kaladės kūrimo žaidimo? Neskaitant to, jog esu juos žaidęs. Visų jų principas yra toks pat. Pradedate suprasta kalade ir žaidimo eigoje turite atlikti du veiksmus (be to, kad bandyti laimėti): pirkti naujas kortas į savo kaladę ir išmesti senas kortas. Tą principą sugalvojo žaidimas Dominion (BGG), bet jį taip pat galite rasti Dune: Imperium (BGG), Star Realms (BGG), Tyrants of the Underdark (BGG) ir daugelyje kitų žaidimų. Kandagi kaladę maišai, tai tvarka, kuria kortos išeis yra visiška sėkmė, kartais gali labai pakristi, kartais labai nepakristi. Sėkmę valdai pirkdamas naujas kortas, kurios yra geresnės ir stengiesi pirkti tam tikros rūšies kortas, kurios gerai dera viena su kita. Ir antras būdas valdyti sėkmę yra mažinti kortų kaladėje kiekį. Kuo mažesnė kaladė, tuo dažniau ateis kortą, kurios nori.

Aeon’s End (BGG) į kaladės kūrimo aspektą pažiūrėjo įdomiau. Jūs niekada nemaišote savo kaladės. Vadinasi antrą kartą gausite kortas tokia tvarka, kaip pirmą kartą išmetėte, taigi, dabar tvarka, kuria kortas sužaidžiate yra svarbu.

Kiti sėkmės mechanizmai.

Traukimas iš maišelio. Žaidime Vindication jūs traukiate iš maišelio žemėlapio detales. Žaidime Carcassonne jūs paimate atsitiktinį žetoną, dažniausiai nuo krūvelės viršaus ir kuriate žemėlapį. Koks skirtumas tarp Vindication ir Carcassonne? Mechaniškai jokio, bet traukimas iš maišelio suteikia prabangos, intelekto jausmą. Abiem atvejais yra kuriamas žemėlapis atsitiktinai arba kitaip sakant visiška sėkmė.

Cacao žaidime jūs taip pat kuriate žemėlapį, bet jūs galite pasirinkti vieną iš dviejų žetonų atverstų. Tas pats principas, mažiau sėkmės.

Žaidime Lisbon tram 28, jūs traukiate medinius miplus iš maišelio ir jais užpildote laisvas stoteles. Koks skirtumas nuo Carcassonne? Kadangi, svarbi yra medinukų spalva, jūs privalote naudoti maišelį, bet jeigu miplus pakeistų žetonai, tuomet viskas būtų identiška Carcassonne.

Visai kitokia situacija yra žaidime VagrantSong. Tai kooperacinis žaidimas, kuriame jums reikia primušti vaiduoklį. Jūsų ištrauktas žetonas duos kokį nors privalumą jums, vaiduoklio ištrauktas žaidimas nurodo kokį veiksmą jis atliks. Žetonai netraukiami iki tuščio maišelio, bet prisirinkus tam tikram skaičiui, sumetami atgal į maišelį.

Žaidimas, kurį visuomet norėjau pabandyti, bet niekada neteko – Automobiles (BGG). Šitame žaidime iš maišelio traukiate kubelius, kubelio spalva nurodo veiksmo stiprumą pavyzdžiui pilkas – prastas, juodas – geras. Žaidimo metu jūs perkate naujus kubelius ir metate juos į maišelį. Iš principo tai labai panašu į kaladės valdymo žaidimus. Aš taip pat nesu žaidęs The Quacks of Quedlinburg (BGG) ar Orléans (BGG), šitą spragą kažkada reikėtų ištaisyti.

Žaidime Kingdomino atsitiktinai atverčiami keturi domino ir tuomet žaidėjai renkasi. Kadangi, domino nėra lygiaverčiai, tai geriausią domino pasirinkęs žaidėjas, kitą kartą rinksis paskutinis. Problema su tuo, kad vieną ėjimą gali atsiversti keturi super fantastiški domino, o kitą keturi labai vidutiniški, tačiau bauda abiem atvejais ta pati.

Žaidimuose Parks ir Alpujarras prieš pradedant žaidimą atsitiktinai išdėliojami žetonai, kuriais keliaus žaidėjai žaidimo metu. Tai yra gera/įdomi sėkmė, nes priklausomai nuo išdėlioto kelio kiekvieną žaidimą žaidėjai žais šiek tiek kitaip.

Kokį įdomiausią sėkmės elementą žaidimuose esate sutikę jūs?

Jeigu jums patinka žaidimai, apie kuriuos aš paprastai rašau, tai šitas žaidimas jums nepatiks. Bet jeigu jums patinka vakarėlių žaidimai, vaidmenų žaidimai, RPG, DnD, galbūt, galbūt šis žaidimas jums patiks.

Aš galvojau, ar tai kas yra šitoje dėžutėje galima vadinti žaidimu. Bet jeigu monopolis yra žaidimas, tai Grind house irgi yra žaidimas. Ir panašumų į monopolį stebėtinai daug. Abiejuose žaidimuose riti kauliuką ir darai tai ką kauliukas tau sako. Jokios kontrolės, tik sėkmė.

Grind house žaidimo tema yra tikrai gera. Jūs esate pakviečiamas dalyvauti žaidime, kur reikia išbūti vieną naktį siaubingame name. Jeigu jums pavyks, tuomet gausite 10 milijonų. Suma, dėl kurios verta pasistengti. Žaidime yra net 8 personažai, kiekvienas iš jų turi savo istoriją, kodėl jam reikia tos pinigų sumos. Taigi, jeigu žaidžiate keturiese, tai du kartus turėsite atradimą, skaitydami ironiškas, gerokai perspaustas personažų istorijas. Aš nenoriu sakyti, kad tai yra humoras, bet absurdiškumas yra atsuktas iki vienuolikos. Ir personažų istorijos yra dalis žaidimo žavesio, bet personažai yra tik aštuoni, tai tas žavesys greitai išblėsta.

Žaidimas turi 54 standartinius kambarius ir 17 paskutinių kambarių. Viename žaidime reikia išgyventi keturis (arba penkis) standartinius kambarius ir vieną paskutinį kambarį. Galvotumėte, kad labai daug peržaidžiamumo, nes keturių kortelių kombinacija kiekvieną kartą duos vis kitokį rezultatą, bet ne. Visi kambariai turi maždaug paragrafą aplinkos aprašymo. Ir tai yra tikrai originaliai sugalvota ir aprašyta, kiekvienas kambarys yra vis kitoks. Bet tuomet yra antra kortelės dalis. Aš nenoriu pasakyti, kad jinai visuomet yra vienoda, bet jinai visuomet yra vienoda.

Vienas variantas yra risk kauliuką ir kokį skaičių išrisi, tiek žalos gausi. Jeigu išriti šešis pirmame kambaryje, toli nenueisi. Antras variantas yra kas atsitinka priklauso nuo išristo skaičiaus. Tarkim, išritai vieną – nieko neatsitiko, išritai du - susižeidei koją, išritai tris - susižeidei ranką ir t.t.

Tuomet paimk pirmą ir antrą variantus ir ant vienų kortų sakyk, kad riti vieną kartą, ant kitų – du ir va tau keturios kortos. Tuomet pamik tas keturias kortas ir sakyk, kad kartais dalyvauja tik vienas žaidėjas, o kartais visi, bum - aštuonios kortos. Bet kauliuko ritimas, be jokių galimybių pasitaisyti nėra įdomu.

Negana to, kai kurie kambariai gali neveikti. Pavyzdžiui, daugiausiai gyvybių turintis žaidėjas yra surakinamas grandinėmis ir kiti gyvi žaidėjai mėto į jį akmenis. Bet jeigu tu esi vienintelis gyvas žaidėjas, o kiti yra vaiduokliai, tai šitas kambarys neveikia.

Žaidime taip pat yra 25 charakterio kortelės. Žaidimo pradžioje gali išsirinkti vieną iš dviejų, bet iš principo gali jas rinktis užsimerkęs, nes jokio skirtumo ką išsirinksi nėra. Charakterio kortelės duoda du dalykus, pirma papildomi taškai, jeigu išgyveni žaidimą arba antra, laimėjimo sąlyga, jeigu tampi vaiduokliu. Pavyzdžiui tavo vaiduoklio laimėjimo sąlyga yra, kad visi žaidėjai žūtų, bet tu nebūtinai turi kaip įtakoti tą rezultatą. Smagu.

Žaidime taip pat yra 23 ginklų kortelės, bet… Su tuo yra tiek daug problemų… Pirma, žaidėjai gauna du ginklus žaidimo pradžioje ir iš jų gali išsirinkti tik vieną. Žaidimo eigoje beveik neįmanoma gauti naujų kortelių. Būtų smagu, jeigu po kiekvieno kambario galėtum gauti naujų kortelių kažkokiu būdu.

Antra, kortelės yra labai nesubalansuotos. Pavyzdžiui, viena kortelė sako, kad gali perduoti visą gautą žalą kitam žaidėjui. Super naudinga kortelė. Kita kortelė sako, kad gali perskaityti kito žaidėjo charakterio kortelę. Kodėl aš norėčiau tą kada nors daryti?

Šitoje dėžėje yra daug idėjų, bet žaidimo nėra. Risk kauliuką, po to kai perskaitei tekstą, nėra žaidimas.

Žaidimo trukmė: 30min.

Žaidėjų skaičius: 2-8.

Sudėtingumas: 1.00 (juokingai lengvas).

Sukūrimo metai: 2020

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: kauliukų ritimas, sėkmė, siaubas.

Tai yra penktasis Friedemann Friese žaidimas mano kolekcijoje. Taip, šitas autorius sukuria labai daug žaidimų ir, taip, dažniausiai bent vienas iš jų mane sudomina. Grįžtant prie šito žaidimo, mane labai žavi tema, bet žaidimas turi problemų. Pakalbėkime apie viską iš eilės.

Žaidimo idėja, kad jūsų darbininkai sunkiai dirba ir nori gerai pailsėti. Tas kas geriausiai ilsisi laimi žaidimą. Taip sakant, tema artima daugeliui žmonių.

Pats žaidimas gan paprastas paremtas įdarbinimo mechanika. Savo ėjimo metu žaidėjas gali pasirinkti vieną iš trijų veiksmų: protestuoti; eiti į barą arba namus; pasirinkti vieną iš aktyvaus poilsio variantų. Pakalbėkime apie tai detaliau.

Dėl ko jūs protestuotumėte? Dėl trumpesnių darbo valandų, dėl didesnių algų, dėl galimybės atostogauti. Vienas dalykas kas man labai patinka, kad žaidime yra darbo užmokesčio neteisybė t. y. moterys uždirba mažiau ir jūsų reikalas yra protestuoti dėl lygių teisių. Mechanine prasme tai yra labai paprastas ir net gi sakyčiau neįdomus dalykas, bet idėjine prasme, man labai patinka, kad toks dalykas yra.

Antras pasirinkimas yra eiti į barą arba namus. Jeigu jūsų darbuotojai patiria per daug streso, tai jie negali pasirinkti aktyvaus poilsio variantų. Kita priežastis kodėl jūs norėtumėte eiti čia, tai tam tikrais momentais žaidime gali nelikti gerų įdarbinimo vietų. Tai yra vienintelės pozicijos kur gali ateiti neribotas kiekis darbininkų, visur kitur – tik po vieną.

Trečias pasirinkimas – aktyvaus poilsio vietos. Žaidime į tam tikras poilsio vietas galima eiti tik su antra puse; kitos vietos duoda daugiau poilsio, jeigu ateini su antra puse. Poilsio vietas sudaro trys apskritimai. Pirmame visos pozicijos yra nemokamos pavyzdžiui bėgimas duoda tris poilsio. Antrame galima susirasti antrą pusę. Trečias yra skirtas atostogoms. Žaidimo pradžioje darbininkai negali atostogauti ir reikia atostogų išsireikalauti. Priklausomai nuo to atostogausi vienas ar su antra puse skirsis kaina ir gauta nauda.

Kai žaidėjas padeda paskutinį darbininką iš karto yra įvykdomas darbininkų grįžimas į fabriką. Tai reiškia, kad žaidėjas gauna algą, protesto žetonus ir stresą. Žaidime nėra raundų, todėl skirtingi žaidėjai atšauks savo darbininkus skirtingu metu ir tai daro žaidimą keistą gal net gi galima sakyti asimetrinį. Žaidime yra viena (arba dviem) įdarbinimo vieta mažiau nei žaidžiančių žaidėjų, todėl pirmi žaidėjai gali kopijuoti vieni kitų veiksmus, o paskutiniai turi žaisti savo žaidimą.

Pakalbėkime apie trūkumus. Žaidimo dėžė yra Power Grid dydžio, be jokios priežasties. Žaidimas laisvai tilptų į standartinę Ticket to ride dėžę, o labai norint galima būtų sutalpinti ir į Point salad (bet reiktų keisti dizainą).

Žaidimo komponentai yra padaryti neadekvačiai. Pavyzdžiui profsąjungos lenta turi tik dvi įdarbinimo vietas, bet jinai didesnė už fabriko lentą, kur turi tilpti 7 darbininkai. Kodėl?

Apskritimai atrodo gražiai ir gudriai, bet taip pat nėra optimaliausias vietos išnaudojimas.

Pati geriausia įdarbinimo vieta pagal kainą ir kokybę yra viešbutis: už vieną pinigą gauni net šešis poilsio, bet paaiškinkite vaikams, kodėl į viešbutį galima važiuoti tik dviese. Kitaip sakant, žaidimas turi slidžių elementų, dėl ko jį norėčiau žaisti tik patikimų draugų rate.

Nėra paruoštukų. Sudėtingiausia žaidimo vieta yra gražinti darbininkus į fabriką ir būtų gerai turėti tą seką kur nors užrašytą, pavyzdžiui ant fabriko lentos, net nereikia jokio papildomo lapelio, tiesiog geriau išnaudoti tai kas jau yra.

Didžiausias žaidimo trūkumas yra peržaidžiamumas. Žaidime vienintelis sėkmės elementas yra kas bus pirmas žaidėjas. Viskas. Tai reiškia, kad kiekvieną kartą darysi lygiai tą patį ir priklausomai nuo to kelintas esi eilėje tam tikros vietos bus užimtos arba ne. Kadangi, visuomet darai tą patį vadinasi yra optimaliausias žaidimo būdas. Koks jis tiksliai aš dar negaliu pasakyti, bet turiu keletą minčių. Žaidimo pradžioje labai svarbu protestuoti, jeigu gali, tai turėtų būti pirmas veiksmas. Taip pat labai svarbu kuo greičiau užsikelti profsąjungos reitingą, kad gautum maksimalų protesto žetonų skaičių, kiekvieną kartą, kai grįžti į fabriką. Keturios antros pusės yra optimalus skaičius, esant mažiau visuomet jaučiasi, kad neišnaudoji geriausių vietų. Žaidimo pradžioje svarbiausias dalykas yra gauti maksimalią grąžą už minimalią investiciją, todėl jau mano minėtas meilės viešbutis yra geriausia vieta. Žaidimo gale svarbu gauti labai daug poilsio ir kaina nesvarbu, todėl geriausias variantas yra trijų savaičių atostogos su antra puse. Gauti kuo greičiau antrą pusę yra svarbu, bet nueiti į mugę yra svarbiau, nes grįždamas į darbą įkrisi mažiau į minusą.

Žaidimas yra smagus, kai visi nežino ką daro, nes tuomet atrodo, kad viskas subalansuota. Tačiau žaidime nėra sėkmės, vadinasi yra optimaliausias žaidimo būdas. Jeigu visi žaidžia optimaliai, tuomet žaidimas nėra įdomus. Tiesiog išriskite kauliuką nustatyti žaidimo eilę ir jau žinote kas laimėjo, nereikia net žaisti.

Žaidime visiškai nėra teksto, viskas pavaizduota simboliais, taigi, jeigu kas nors paaiškina taisykles, galima žaisti be jokių problemų nemokant anglų kalbos.

Apibendrinant, tai yra labai smagus žaidimas, tai yra labai paprastas žaidimas tinkamas pradedantiesiems, bet jis neturi kojų dėl ko jį būtų vertą laikyti kolekcijoje.

Žaidimo trukmė: 90-180min.

Žaidėjų skaičius: 1-6.

Sudėtingumas: 2.46 (nesudėtingas).

Sukūrimo metai: 2020

Žaidimo kalba: anglų, vokiečių.

Žaidimo kategorija: įdarbinimas, poilsis, lygios teisės, protestai.

Galbūt tu dabar kaip tik ruošiesi baigti mokyklą ar universitetą, galbūt nori keisti profesiją ir kažkas tau pasakė, kad programuotojai daug uždirba. Tu pagalvojai: galbūt aš turėčiau tapti programuotoju? Šis tekstas skirtas tau.

Programuotojo profesija šiandien nėra tokia kaip prieš dešimt ar net penkis metus. Tai greičiausiai yra profesija, kuri stipriausiai pasikeis per sekančius penkis/dešimt metų, todėl jeigu nori pradėti karjerą šiandien turi ateiti su teisingu nusiteikimu.

Kokią programavimo kalbą mokytis?

Programavimo kalba yra nesvarbu. Svarbu yra principai. Visos programavimo kalbos turi: klases, funkcijas, ciklus, sąlygas ir kintamuosius (HTML ir CSS fanai grūmoja kumščiai, kai tapsite tikrais programuotojais, tuomet ir kalbėsime su jumis). Taip, sintaksė skiriasi, bet jeigu moki principus sintaksę perprasti labai lengva. Ir, jeigu nepadėsite kabliataškio eilutės gale, kodo redaktorius jums praneš.

Taip, programavimo kalbos turi niuansų: paveldėjimas, rekursija, atminties valdymas, šiukšlių surinkimas. Patyręs programuotojas turi išmanyti tuos niuansus, bet tu pradedantysis, tau tai nesvarbu.

Jeigu išmoksi mąstyti kaip programuotojas, prisitaikysi prie bet kurios kalbos.

Kaip išmokti principus?

Sukurk projektą penkiomis skirtingomis programavimo kalbomis. Ką?! Aš nemoku vienos kalbos, o tu sakai turiu padaryti penkiomis? Taip. Kaip aš tą padarysiu?

DI yra geriausias tavo draugas. Tai yra svarbiausias teiginys šitame tekste. Jeigu tu dėl kažkokių religinių įsitikinimų nemėgsti, vengi DI, tuomet neturėtum rinktis skaitmeninių profesijų ir programavimas yra tik viena iš tų profesijų. Tau reikėtų rinktis santechniko, elektriko ar staliaus profesijas, jos moka geras algas ir artimiausius dešimt metų DI joms neturės didelės įtakos.

Aš tikrai nesu išbandęs visų DI įrankių, bet iš to ką bandžiau geriausias yra Claude (bent jau programavimui). Ir tau tikrai nereikia už nieką mokėti. Taip, nemokamas turi limitus, bet tai ką gauni nemokamai turėtų būti pakankama.

Kokį projektą daryti?

Čia svarbus du dalykai. Pirma, darydamas išmoksti daugiau nei svajodamas ar skaitydamas. Antra, užbaigdamas išmokti daugiau, nei tiesiog pradėdamas ir numesdamas. Rekomenduočiau daryti kažką ką įmanoma padaryti maždaug per dvi savaites, tarkim skaičiuotuvą ar minesweeper. Jeigu pasirinksi daryti Facebook ar World of Warcraft, tai greičiausiai niekada neužbaigsi ir pažeisi antrą principą.

Bet skaičiuotuvas nėra naudinga, kiekvienas kompiuteris turi skaičiuotuvą. Padaryti kažką naudingo yra bonusas, ne tikslas. Tikslas yra išmokti.

Kokias kalbas pasirinkti?

Nuoširdžiai, nežinau. Galima paklausti DI. Galima pažiūrėti į top programavimo kalbas. Problema su top programavimo kalbomis, kad nereiškia, jog tau bus lengva gauti darbą Lietuvoje. Pavyzdžiui Python yra populiariausia kalba, nes DI. Kai tuo tarpu PHP yra antrame dešimtuke. Aš lažinčiausi, kad Lietuvoje lengviau rasti darbą PHP programuotojui, nes didžioji dalis interneto vis dar stovi ant šitos kalbos.

Dar vienas iš būdų išsirinkti kalbas yra pažiūrėti darbo skelbimus.

Kaip teisingai mokytis?

Patyręs programuotojas DI gali pasakyti kažką tokio: sukurk skaičiuotuvą, naudok šitas technologijas. Jis permes akimis gautą kodą ir darbas bus padarytas. Pradedantysis turėtų formuoti visai kitokias užklausas: man reikia atlikti dviejų skaičių sudėtį, kokie būdai yra tai padaryti? DI pateiks 2-5 galimus variantus ir papildomai pasakys, kad pirmas ir trečias geriausias. Tuomet reikia peržiūrėti pateiktus variantus ir užduoti papildomus klausimus: matau, kad naudoji return, ką jis daro, kokiais atvejais naudojamas? arba kas yra void, kokios yra alternatyvos?

Tikslas nėra tik sukurti skaičiuotuvą, tikslas taip pat mokytis, suprasti. Ir tą galima padaryti klausinėjant apie kiekvieną DI kodo detalę. DI gali būti mentorius, kuris atsakys į kiekvieną tavo klausimą, nesvarbu koks kvailas jis būtų. DI yra kantrus ir niekada nesmerkia.

Kas toliau? Tarkim, kad sukūrei penkis projektus išbandei penkias programavimo kalbas. Bandymo metu turėjo kažkurios kalbos patikti labiau nei kitos. Jeigu nei viena kalba nepatiko, tai arba bandei ne tas kalbas, arba programavimas yra ne tau. Gali pabandyti dar keletą kalbų, kad būtum tikras arba ieškoti kitos profesijos.

Jeigu turi vieną ar kelias patikusias kalbas, tuomet laikas skaityti darbo skelbimus. Tiesa yra ta, kad vienos kalbos mokėti neužtenka, kiekviena kalba gali turėti papildomas technologijas (duomenų bazės, git), įrankius, bibliotekas ar kalbas (html+css). Skaitant darbo skelbimus, reikia išsirašyti vis tuos dalykus, kurie eina su tau patinkančia kalba. Taip pat verta suprasti kokiose srityse pasirinktos kalbos yra naudojamas.

Laikas antram projektui

Koks skirtumas tarp pirmo ir antro projekto? Pirmas projektas yra skirtas susipažinimui, antras darbo gavimui. Koks turėtų būti antras projektas? Reikia peržiūrėti darbo skelbimus ir pabandyti suprasti prie kokių projektų dirba darbuotojų ieškančios įmonės ir tuomet sukurti to projekto mini versiją. Pavyzdžiui, prieš daug metų draugas buvo pasamdytas į interneto svetainių kūrimo agentūrą, nes sukūrė savo CMS. Sukurdamas mini projektą, tu ne tik mokiniesi programuoti bet taip pat giliniesi į dalykinę sritį. Sukurtą projektą reiktų patalpinti į git ir tuomet siųsti kartu su savo CV, kad darbdavio programuotojai įvertintų kodo kokybę.

Kokia ateitis mūsų laukia?

Niekas nežino kokia ateitis mūsų laukia, bet šiandien lengviau nei bet kada anksčiau išmokti programuoti, jeigu DI bus naudojamas teisingai. Žmonės pastebėjo, kad DI kokybė kurį laiką gerėjo, bet praėjusiais metais ėmė blogėti. Ar tai reiškia, kad DI pagalba ateityje bus bevertė? Aš nežinau, bet taip gali atsitikti. Gali būti, kad ateityje neliks nemokamų DI versijų. Taigi, naudokis proga, nes ateityje viskas gali būti gerokai sudėtingiau.

Photo by Simon Abrams on Unsplash

Pasaulyje dabar vyrauja įsitikinimas, kad valstybės biudžetas turėtų būti tvarkomas lygiai taip pat kaip šeimos biudžetas: negali išleisti daugiau nei uždirbi. Jeigu mokesčiai yra taip kaip valstybė uždirba, tai iš kur tuomet atsiranda pinigai?

Jeigu Petras paspaudžia „Spausdinti Pinigus“ mygtuką, tai jo sukurtas produktas vadinamas padirbtu ir Petras pasodinamas į kalėjimą. Jeigu valstybė paspaudžia „Spausdinti Pinigus“ mygtuką, tai su tais pinigais galima atsiskaityti bet kurioje parduotuvėje ar restorane. Jeigu valstybė gali atspausdinti tiek pinigų kiek nori, tai kam reikalingi mokesčiai?

Kas yra MMT?

Pati svarbiausia MMT idėja: valstybė turinti savo, tarptautinėje rinkoje pripažintą, valiutą, gali finansuoti visas išlaidas tiesiog išleisdama naujus pinigus. Jeigu valstybė sako, kad jos teritorijoje galioja jos valiuta, jinai privalo užtikrinti, kad yra pakankamai tos valiutos, kad žmonės galėtų vykdyti ekonominę veiklą. Valstybė tą padaro atspausdinama valiutą ir išleisdama ją per įvairias programas.

Kam reikalingi mokesčiai? Dvi priežastys. Pirma, užtikrinti, kad toje valstybėje būtų naudojama valstybinė valiuta, o ne, tarkim, bitcoin. Antra, valdyti infliaciją. Jeigu rinkoje yra per daug pinigų, tuomet vyksta infliacija ir pinigai nuvertėja. Valstybė surinkdama mokesčius išima pinigus iš rinkos ir taip užtikrina, kad šalyje nevyktų infliacija.

Iš principo pinigai, kuriuos tu turi, yra valstybės paskola tau. Mokėdamas mokesčius tu gražini paskolą ir daugiau nebesi skolingas valstybei.

MMT teigia, kad subalansuotas biudžetas yra nesąmonė. Į pinigų kiekį reikia žiūrėti kaip į svarstykles: jeigu valstybės biudžetas yra deficitinis vadinasi piliečiai yra turtingesni, jeigu valstybės biudžetas yra perteklinis vadinasi piliečiai yra nuskurdinti.

Kadangi, valstybė gali atspausdinti tiek pinigų kiek reikia, vadinasi jinai visuomet gali gražinti savo skolas. Kadangi, valstybė visuomet gali gražinti savo skolas, vadinasi saugiausiai laikyti pinigus valstybėje. Valstybė norėdama suteikti galimybę privačiam verslui ar paprastiems piliečiams saugiai laikyti pinigus išleidžia obligacijas. Labai svarbu suprasti, kad obligacijos nėra valstybės skolinimasis iš verslo ir piliečių, nes valstybė gali atspausdinti tiek pinigų kiek reikia. Obligacijos yra valstybės pasiūlymas saugiai laikyti pinigus.

Dar viena MMT idėja: valstybė turi siekti, kad visi norintys dirbti turėtų galimybę dirbti. Valstybė, savaime suprantama, negali priversti verslo įdarbinti žmonių, todėl jinai sukurtų darbo vietas, kurių alga visuomet būtų minimumas. Verslas norėdamas pervilioti darbuotojus pas save turėtų siūlyti didesnes algas.

Kaip pasaulis veikia dabar?

MMT skamba labai logiškai, ar ne taip pasaulis veikia dabar? Deja, ne. Paskutinius 50 metų universitetuose mokoma ir pasaulyje dominuoja neoliberalistinė ekonomika. Jeigu jums įdomu, kas su ja blogai rekomenduoju paskaityti dvi knygas: Vulture Capitalism, The Invisible Doctrine.

Tai kaip veikia pasaulis? Aš maksimaliai supaprastinu, bet esmė yra tokia. Valstybė sudarinėja biudžetą iš dviejų šaltinių: mokesčių ir paskolų. Iš ko valstybė skolinasi? Iš vienintelių žmonių, kurie turi pinigų – turtuolių. Kadangi, valstybė skolinasi, jinai moka palūkanas turtuoliams. Tuo pačiu daugelyje valstybių turtuoliams mažinami mokesčiai, ko pasekoje kai kuriose valstybėse per metus turtuoliai sumoka mažiau mokesčių nei vargšai. Siekiant subalansuoti biudžetus mažinamos išlaidos įvairioms socialinėms programoms, kurios labai svarbios vargšams, taip pat didinami mokesčiai, kurių turtuoliai sugeba išvengti, ko pasekoje atskirtis tarp turtuolių ir vargšų didėja.

Turtuoliai niekada nesutiks, kad dabartinė sistema būtų pakeista ir jie išleis tiek pinigų kiek reikia skleisdami pasakas, kad dabartinė sistema yra geriausia ir vienintelė teisinga.

Ar galima MMT taikyti Lietuvoje?

Deja, ne. Pirmoji MMT taisyklė sako, kad valstybė privalo turėti savo valiutą. Lietuva prisijungdama prie Eurozonos atsisakė savo valiutos – lito. Supraskite mane teisingai, aš myliu Eurą, bet MMT galima taikyti tik valstybėse kurios turi savo valiutą, pavyzdžiui, Anglija, Australija, JAV, Kanada.

Ar nėra jokio kelio? Yra, bet jis bus ilgas ir sunkus.

Europoje už Eurą atsakingas Europos centrinis bankas, kuris bent jau teoriškai nepriklauso jokiai valstybei. 2020 metų kovo mėnesį ECB paleido programą vadinamą „Skubios pandemijos pagalbos programa“ (ang. PEPP). Iš principo tai buvo MMT pritaikymas Europos sąjungos mastu. Bet tai buvo vienkartinė politika, o ne naujas standartas. Norint, kad tai būtų ne vienkartinis atvejis, reikia, kad Europos Sąjunga taptų panašesnė į JAV, kad šalys stipriau integruotųsi viena su kita, į bendrą federaciją. Kaip galite suprasti tai yra sunkiai įmanoma.

Kitas kelias, savaime suprantama, yra atsisakyti Euro ir, deja, man atrodo, kad šitas kelias yra lengvesnis nei pirmasis variantas.

Jeigu jums įdomu, žemiau pateikiu nuorodas, kurios padės geriau suprasti kas yra MMT ir su kuo jis valgomas.

Nuorodos

What is modern monetary theory?

What is modern monetary theory?

Explainer: what is modern monetary theory?

Modern Monetary Theory, explained

Finding the money

Šerlokas Holmsas vaikams? Žinoma.

Nors serialo autoriai prancūzai, veiksmas vyksta Londone. Tai yra žmonių arba, taip sakant, mūsų pasaulis, o gyvūnai yra tik žmonių augintiniai. Neskaitant to, gyvūnai gyvena savo gyvenimą, daro savo nusikaltimus ir juos tiria. Nelabai įsivaizduoju kaip žmogaus augintinį galima pasodinti į kalėjimą, bet nereikia ieškoti logikos vaikiškuose multikuose.

Clever yra protingiausias pasaulio detektyvas. Jinai yra tokia protinga, kad gali pasakyti, kas atsitiko vien iš to, kad klientas atėjo pas ją. Realybėje tai būtų neįmanoma, bet vėl gi – multikas.

Bro yra Clever brolis ir labiausiai užknisantis personažas animacijos istorijoje. 9 iš 10 atveju, jeigu istorija pasisuka blogąją puse, tai kaltas Bro. Jeigu šito personažo nebūtų, tuomet galėčiau drąsiai pasakyti, kad tai yra vienas iš mano mėgstamiausių serialų.

McFlare yra policijos šuo. Jis padeda Clever tirti nusikaltimus, duoda nurodymus kitiems policijos šunims ir yra žiurkėnų transporto priemonė.

Tai yra detektyvinis serialas, bet detektyvinis serialas vaikams, todėl nusikaltimai yra užpuolimai, vagystės, o ne žmogžudystės, kas yra visai smagu. Aš greičiausiai nerekomenduočiau šito serialo jums, nebent reikia kažką žiūrėti su vaikais.

Jeigu norite žiūrėti tik vieną epizodą, tuomet siūlyčiau pažiūrėti 2 epizodą - The Evil Knight, jis visą galva geresnis nei pirmas.

Serijos ilgis: 22 min.

Sezonų skaičius: 1

Epizodų skaičius: 26

Kūrimo metai: 2026

Nuorodos:

IMDB

Paskutinis mano sudarytas top buvo: Kitokie stalo žaidimai dviem ir jis buvo gana senokai, todėl pagalvojau, kad laikas sudaryti naują topą. Šį kartą tema – interakcijos tarp žaidėjų. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas Wingspan realiai neturi interakcijų tarp žaidėjų. Kažkas gali paimti kauliuką, kurį nori, arba paukščio, kurio nori, kortą, bet taip pat realiai ta korta gali neiškristi, nes jų yra 170 arba kauliukai gali neišristi tau norimo resurso. Taigi, galime sakyti, kad žaidėjai nedaro vieni kitiems įtakos žaidime, tik sėkmė.

Žaidimai, kuriuose žaidėjai turi daug kalbėti, bendradarbiauti, derėtis dažnai patenka į RPG arba vakarėlių kategorijas. Nei vienos, nei kitos kategorijos žaidimų aš nemėgstu, bet tai nereiškia, kad kubelių stumdimo žaidime, kiekvienas žaidėjas gali žiūrėti tik į savo lentą ir nekreipti dėmesio į kitus sėdinčius prie to paties stalo. Aš pasistengiau surinkti žaidimus, kurie turi įdomius interakcijų mechanizmus ir išrikiuoti juos didėjančios žaidėjų vienas kitam įtakos tvarka.

15) Ultra-Tiny Epic Galaxies – kaip galite nuspėti iš pavadinimo, žaidime žaidėjai kovoja dėl planetų. Įdomiausia interakcija yra tame, kad žaidėjas sumokėjęs vieną kultūros resursą gali pamėgdžioti kito žaidėjo veiksmą. Žaidime yra keletas nedraugiškų kortelių, kurios leidžia padaryti blogų dalykų žaidėjams. Taip pat yra keletas draugiškų kortelių iš serijos: tu gauni vieną resursą, visi žaidėjai gauna po du.

Žaidimo pagrindinis veiksmas yra kauliukų ritimas, taigi, žaidime yra daug sėkmės, žaidimas yra lengvas ir tinkamas net ir mažai patyrusiems žaidėjams.

14) Cacao – žaidime žaidėjai dėlioja korteles, kad sudarytų žemėlapį, labai panašiai kaip Carcassonne. Ant visų kortelių yra nupiešta po 4 darbininkus, bet kaip jie išdėlioti kortelėse skiriasi, pavyzdžiui viena kortelė gali turi po vieną darbininką ant kiekvieno krašto, kita gali turėti tris ant vieno, vieną ant kito ir dar du kraštus be darbininkų. Darbininkai aktyvuojasi ne tuomet, kai žaidėjas padeda kortelę, bet tuomet kai šalia krašto ant kurio yra nupiešti darbininkai, yra padedama salos kortelė su resursais. Pagrindinė interakcija atsiranda iš to, kiti žaidėjai turi padėti salos korteles ir taip duos resursų ne tik sau, bet tau. Reikia gerai apgalvoti, kaip padėti darbininkų korteles, kad gautum maksimalią naudą sau ir minimalią kitiems žaidėjams.

13) Brian Boru: High King of Ireland - tai yra kortų žaidimas su žemėlapiu. Žaidėjai žaidžia kortas, kas laimi gauna miestą, kiti gauna įvairių kitų dalykų. Kas turi daugiausiai miestų, tas gauna regioną, o regionas vienas iš būdų uždirbti taškų šitame žaidime. Žaidėjai taip pat varžosi dėl įtakos bažnyčioje, vestuvių ir kovoje su vikingais.

12) Tower Up žaidime gali statyti pastatus tik šalia kitų pastatų, bet jie turi būti kitos spalvos. Jeigu matai, kad priešininkai neturi pilkos spalvos kubelių, tuomet pastatai pilką namą ir kiti žaidėjai joje žemėlapio vietoje negalės statyti pastatų kol neįsigis pilkų kubelių.

Šitame žaidime taip pat uždenginėji kitų žaidėjų stogus ir uždedi savus. Žaidimo gale gauni taškus už tai kiek namų turi tavo stogus, taigi, visuomet norisi namus statyti taip, kad kitiems žaidėjams juos uždengti būtų sunku.

11) Kraftwagen - žaidimas apie automobilių gamybą. Žaidime yra trys momentai. Automobilių pardavimas: jeigu pirkėjas nupirks tavo automobilį, tai nenupirks kito žaidėjo automobilio. Lenktynės, jeigu kito žaidėjo automobilis stovi prieš tave, tai tu pavažiuoji toliau. Ir veiksmų upė: veiksmas, kurį pasirenki tu, atsiduria upės gale, todėl pasidaro labai netinkamas kitiems žaidėjams. Tai yra senas žaidimas ir norėčiau pasakyti, kad šiais laikais panašių žaidimų nekuria.

10) Wandering Towers – tai yra žaidimas vaikams. Žaidimo tikslas, kad tavo visi burtininkai pirmieji pasiektų mokyklą. Geriausias būdas tą užsitikrinti yra uždengti kitų žaidėjų burtininkus bokštais ir tuomet tuo bokštus dar pajudinti, kad žaidėjai neatsimintų kur yra jų burtininkai. Kadangi vaikai turi geresnę trumpalaikę atmintį nei suaugę, tai jie turi pranašumą žaisdami šitą žaidimą.

9) Thunder Road: Vendetta – teoriškai tai yra lenktynės ir laimi pirmas atvažiavęs, bet geriausias būdas laimėti yra eliminuoti kitus žaidėjus. Žaidimo esmė yra kauliukų ritimas, taigi, nevisuomet turi kontrolę ir žaidime yra be proto daug chaoso, net jeigu nori pakenkti Petrui, vis tiek gali būti kad pakenksi Antanui.

8) Condottiere – tai yra blefavimo žaidimas. Žaidėjai kovoja dėl Italijos teritorijos. Žaidėjas su didžiausia armija lauke laimi. Priversti kitą žaidėją pasitraukti, net jeigu jis turi stipresnę armiją yra labai smagu.

7) The Estates – tai yra labai keistas žaidimas. Viena žaidimo dalis yra vieno rato aukcionas. Kartais aukcioną nori laimėti tu, kartais nori pralaimėti, kad uždirbtum daug pinigų. Kita žaidimo dalis yra pastatų statymas. Kad gautum teigiamus taškus, reikia kad visi pastatai gatvėje būtų užbaigti, taigi, turi įtikinti kitą žmogų statyti toje pačioje gatvėje kaip tu, bet nugalėtojas gali būti tik vienas.

6) Pax Pamir – šitame žaidime turi pasirinkti vieną iš trijų frakcijų kurią palaikai. Savo palaikymą gali keisti ir pereiti į kitą frakciją, kuri tuo metu laimi. Žaidimo metu gali blokuoti, reikalauti išpirkos ar žudyti žaidėjo kortas. Taip pat gali derėtis su kitais žaidėjais pavyzdžiui: jeigu nereikalausi išpirkos už kortos panaudojimą, aš pažadu pakenti Petrui, kuris yra tavo priešas.

5) Evolution – aš nemanau, kad šitą žaidimą gali laimėti pacifistas. Taigi, interakcija atsiranda iš to, kad norėdamas laimėti, privalai valgyti kitus žaidėjus. Realiai visi nedraugiški žaidimai galėtų būti šitame sąraše, tik kad aš daugelio jų nemėgstu. Žaisdamas turi galvoti kaip teisingai pasidėti kortas, kad kitas žaidėjas negalėtų užpulti tavęs, bet tu galėtum užpulti jį.

4) Awkward Guests: The Walton Case – detektyvinis žaidimas, kuriame kiekvienas žaidėjas nori būti pirmas išsprendęs žmogžudystės bylą. Pagrindinis dalykas žaidime yra pirkti informaciją, užuominas apie nusikaltimą iš kitų žaidėjų. Nepirkdamas tu negali išspręsti nusikaltimo.

3) Onitama – šitą žaidimą aš pristatau kaip paprastesnę šachmatų versiją. Koks žaidimas gali turėti daugiau interakcijų nei šachmatai? Iš principo šitame sąraše turbūt galėtų būti visi mano žaisti žaidimai sukurti būtent dviem žaidėjams, nes jų esmė 90% atveju yra vienu ar kitu būdu varžytis tarpusavyje.

2) Love Letter – šito žaidimo esmė yra atspėti kito žaidėjo kortą ir pašalinti jį iš žaidimo, kitaip sakant, šitas žaidimas yra sukurtas aplink žaidėjų interakcijas. Tai galėtų būti vakarėlių žaidimas ir jis toks nėra tik todėl, kad jį daugiausiai gali žaisti keturi žmonės.

1) Power Grid – vienas iš seniausių žaidimų mano kolekcijoje, taip pat vienas iš daugiausiai interakcijų turinčių žaidimų mano kolekcijoje. Pirmojo tipo interakcija yra aukcionas – elektrinių pirkimas. Klasikiniame aukcione kainą galima kelti kol kas nors pasiduoda. Antrasis interakcijų tipas yra resursų pirkimas, kai gali pirkti resursus ne todėl, kad tau jų reikia, bet todėl, kad kitam jie būtų brangesni. Ir galiausiai elektrinių statymas, kai kas nors gali užimti vietą, kurios tu nori ir tave užblokuoti nuo vienos ar kitos krypties.

Kai kalbame apie interaktyvius žaidimus pirmiausiai verta galvoti apie dvi kategorijas: teritorijos kontrolė ir aukcionai. Šiuose žaidimuose pagrindinis mechanizmas yra interakcija.

Mano nuomone, mes per dažnai žaidimuose sutinkame neigiamą interakciją (ypač, kai kalbame apie kortelių žaidimus) ir per daug retai – teigiamą. Tikiuosi bėgant metams šita tendencija pasikeis.

O kokie žaidimai labiausiai patinka jums? Kokios interakcijos tarp žaidėjų patinka jums?