PAVARYK!

Virtuvės baldų atnaujinimas - pažeistų vietų taisymas

noreply@blogger.com (Darius Kairaitis) — Tue, 23 Oct 2018 13:41:00 +0000

Jei norite atnaujinti savo virtuvę su mažiausiomis investicijomis pataikėte ten kur reikia :) Dalinuosi savo patirtimi. Užvedę pelyte ant nuotraukos pamatysite kaip mūsų virtuvė atrodo dabar ir iki atnaujinimo. Kadangi senas virtuvės baldų projektas, išdėstymas mums tiko, tad nusprendėme nieko jame nekeisti, o tik pataisyti bei pakeisti kai kurias baldų dalis.

Bendrai virtuvėje buvo atlikti šie darbai:

Perklijuotos plytelės;
Pakeistos rozetės ir jų vietos;
Išvalytas palėsis ir perdažytos sienos;
Atrestauruotas ir nudažytas korpusas;
Pakeistas ir prailgintas stalviršis;
Pakeistos durelės;
Pakeistos durelių rankenėles;
Pakeisti durelių vyriai;
Sumontuota LED juosta;
Pakeistas maišytuvas;
Pakeistas šaldytuvas ir viryklė;
Pakeistas apšvietimas;
Uždengta niša palei lubas;
Perdažytos lubos;
Paklotos naujos grindys.

Jetutėliau! Kai darai, darai, dirbi, dirbi, tai ir nepastebi kiek tu ten visko pridarai. Dabar kai darbus surašiau į stulpelį net žagtelėjau. Neveltui įsirengti naują virtuvę kainuoja tokį didelį kosmosą! Atrodo kiek ten jos yra, kiek ten ji užima tos vietos, bet kai pamatai kiek ten visko vienoje vietoje "prifarširuota", tada ir pradedi supranti tikrąją jos vertę.
Ok, grįžkime prie darbų. Pabandysiu juos aprašyti per kelis įrašus, nes jau matau, kad į vieną, kaip planavau, netilpsiu. Ir pradėsiu nuo virtuvės baldų atnaujinimo.

Tiesa, jei kam kils papildomų klausimų mielai į juos atsakysiu apačioje komentaruose. Taip pat šiame ir kituose šios temos įrašuose neminėsiu įmonių kurios atliko tam tikrus darbus, norintiems tai sužinoti parašysiu komentaruose.

Pradžia - įvertinimas

Virtuvės baldų remontą pradėjau nuo revizijos. Apžiūrėjau spinteles, korpusą. Vertinau stovį - verta remontuoti ar ne? Iš esmės turbūt vieninteliu atveju neverta remontuoti jei virtuvės baldų konstrukcija visiškai sudūlėjusi. Žiūrėk, duosi sprigtą ir nuvirs. Kitu atveju visi smulkūs ar didesni plokščių defektai yra pataisomi.

Pažeistų vietų taisymas

Naudotos priemonės:

Šlifavimo popierius įvairaus grubumo (Nr.: 100, 120, 180, 220);
Vibracinis šlifuoklis (nebūtinas, bet su juo greičiau);
Medienos glaistas BRIKO, vidaus darbams;
Gruntas CAPAROL AllGrund - tai ne gruntas, o pasaka. Jis ne tik paruošia dažymui paviršių ant kurio taip paprastai nepadengsi dažų, pvz laminuotos (ar lakuotos) plokštės, kaip mano atveju, bet ir stipriai jį surakina - sutvirtina. Nugruntave šiuo gruntu senas baldines plokštes ir vėliau jas nudažę žemiau įvardintais Amphibolin dažais jūs turėsi nereliai tvirtą ir atsparų drėgmei ir fiziniams (buities sąlygomis) pažeidimas savo baldų paviršių;
Dažai CAPAROL AMPHIBOLIN - laaaaabai geri dažai! Nebijokite, kad jie fadadiniai, jie tinka ir vidaus darbams. Puikiai valosi, pasakiškai laikosi, labai praktiški. Pažiūrėkite jų charakteristiką - jie gebą atstumti vandenį, o tai labai svarbu virtuvei, kur kontaktas su vandeniu, garais yra labai didelis. Aš jų nereklamuoju, o primygtinai rekomenduoju!

Darbų eiga:

Pažeistų vietų šlifavimas grubiu popieriumi (100, 120);
Gruntavimas;
Glaistymas;
Glaistytų vietų šlifavimas smulkesniu popieriumi (180, 220);
Dažymas (prieš dažymą, vietas kurios šlifavimo metu nusišlifavo iki plokštės laminato dar kartą padengiau gruntu). Dažiau vieną kartą - užteko, nes prieš tai buvau kruopščiai nugruntavęs.

Štai taip atrodo kažkada buvusi pažeista, o dabar sutvarkyta spintelės kraštinė:

Toliau stalviršis, bet tai jau kito įrašo tema, o šiame dar noriu patarti, kad prieš ardydami baldus išsimatuokite ir nusibraižykite naujo stalviršio planelį, nes vėliau tai padaryti bus sunkiau:

Kol kas tiek. Iki pasimatymo ir ate!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Delimano CopperLUX aukšta keptuvė - įspūdžiai išbandžius

noreply@blogger.com (Darius Kairaitis) — Mon, 22 Oct 2018 11:38:00 +0000

Šiandiena noriu Jums pristatyti naują Delimano keptuvę, kurios pavadinimas yra: „Delimano Stone Legend CopperLUX aukšta keptuvė“ - uf... koks jis ilgas, net pavargau rašyti :). Toliau aš ją vadinsiu tiesiog aukšta Delimano keptuve. Ir pabraukiu žodį „aukšta“, nes tai vienas iš keptuvės perliukų, leidžiantis keptuvėje ne tik kepti, bet ir gruzdinti bei gaminti skystus patiekalus ar troškinius. Žinoma keptuvė turi ir daugiau privalumų, pavyzdžiui:

Nesvylanti, tvirta danga, kuriai užtenka vos lašelio aliejaus (taip gaminama sveikiau);
Indą galima naudoti tiek su metaliniais, tiek su mediniais įrankiais - paviršius nesibraižo;
Keptuvės rankena metalinė, todėl ją galima ne tik ant viryklės naudoti, bet ir pašauti į orkaitę;
Papildomai galima įsigyti dangtį, kuris taip pat nesvyla, todėl ir jį galima naudoti orkaitėje.

Visą tai gražu, bet kol kas tai tik sausa reklaminė tekstūra, gražus pristatymas ir tiek, kad tik parduoti daiktą. Taip jau yra šiais vartojimo kultūros laikais - prirašyta daug ir gražiai, o kaip yra iš tikrųjų, pamatysi tik įsigyjęs ir išbandęs.

Tai štai, turėdamas keptuvę savo rankose aš Jums ir parodysiu tikrąjį jos veidą. O kas labiau, nei joje ruoštas patiekalas jį atskleis. Pažiūrėkite koks gražumėlis:

Štai tokį nuostabų plovą šioje keptuvėje šiandieną su žmona pagaminome. Tiksliau gamino
žmona - aš tik fotogrfavau ir valgiau :)

Nerealus plovas! Dar nesu valgęs savo virtuvėje skaniau pagaminto plovo. Tik jau nereikia sakyti, kad ne keptuvėje esmė. Gal ir ne visa esmė keptuvėje, bet mūsų gamybos atveju šį keptuvė labai palengvino darbą, sumažino plaunamų indų kiekį, ir kas labai nudžiugino - pagerino plovo skonį. Anksčiau tokiam plovui pagaminti naudojome ir keptuvę, ir puodą. Dabar prasisukome tik su keptuve. Visa plovo gamyba buvo atliekama tik keptuvėje.

Pradžioje mėsos skrudinimas. Detaliu plovo receptu, jei bus norinčių (rašykite komentaruose) pasidalinsiu atskirame įraše, o čia akcentuoju tik Delimano keptuvės indėlį. Taigi, mėsai skrudinti reikėjo labai nedaug aliejaus:

Keptuvė puikiai susitvarkė - mėsytė čirškėjo, kvepėjo ir net nebandė kabintis į keptuvės paviršių:

Štai pažiūrėkite, kaip keptuvė atrodė po mėsos kepimo:

Užteko tik pavalyti su popieriniu rankšluoščiu ir tuoj pat pradėti kepinti daržoves:

Vėliau į keptuvę grįžo mėsa, prisidėjo ryžiai, visokie prieskoniai ir vanduo:

Užvožus dangtį keptuvė buvo pašauta į orkaitę. Tiesiog keptuvė brūkšnys troškintuvė. Labai patogu ir praktiška:

Štai taip atrodė tik ištraukta iš orkaitės:

Dangtis buvo kiek apkaitęs, bet tai normalu. Vėliau lengvai išsivalė.

O taip atrodė plovas. Man knietėjo pažiūrėti ar keptuvės kraštai ir apačia nepritraukė ryžių. Kaip matote ne, viskas puiku. Puikiai išsitroškino:

Belieka parekomenduoti šią keptuvę visiems, kurie vis dar savo virtuvėje neturi panašaus indo. Patikėkite, ji verta Jūsų dėmesio. Skanių Jums kepinių ir ate!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Trakų Senosios kibininės kibinai

noreply@blogger.com (Darius Kairaitis) — Sat, 12 Aug 2017 16:30:00 +0000

Savo rankose laikau kibinus iš Trakų Senosios kibininės. Gaila negaliu perduoti jų skonio, kuris eilinį kartą manęs nenuvylė. Atvirkščiai jie man pasirodė dar skanesni, nei prieš keletą metų kada paskutinį kartą juos valgiau. Kibinuose nebeliko rūgštelės, kuri anksčiau kartais būdavo juntama skrandyje po valgio. Va čia tai naujiena!

Bėda, pasak kibininės savininkų, buvo miltuose. Pakeitė miltus - dingo rūgštelė. Dabar ir tešla pasidarė skanesnė. Vienu žodžiu, kibinai buvo skanūs, dabar pasidarė dar skanesni. Kartais verta sugrįžti prie primiršto seno, kad atrastum naują jo skonį. Drąsiai visiems rekomenduoju - kam atrasti, o kam sugrįžti. Nenusivilsite.

O dabar apie tai, kas mane privertė apie šiuos kibinus parašyti. Prieš kelias dienas savo Facebook paskyroje ant sienos aptikau kažkieno iš draugų „palaikintą“ straipsnį:

„Legendinėje kibininėje lankytojas pasijuto lyg stoties kioske„

Perskaičiau, nes tai surišta su mano gimtaisiais Trakais, o su Trakais mane kabina viskas. Tad ir šį kartą užsikabinau. Na... ir likau lengvai šokiruotas. Negalėjau patikėti, kad manoji Senoji kibininė (kas Trakuose viską laikau savu :), tiksliau jos kibinai, kuriuos „n“ kartų esu valgęs, taip žemai nuvažiavo... iki kiosko lygo, taip sakant. Su visa pagarba kioskams, nieko prieš juos neturiu.

„Nieko nebus, - sakau sau, - reikia savo akimis ir skrandžiu įsitikinti ar tai tiesa“. Sėdau į mašiną ir tuoj pat nurūkau į kibininę. Įsigijau kelias porcijas straipsnyje minimų kibinų:

Parsivežęs namo pradėjau kibinus tyrinėti. Tiesa dar iki namų, mašinos salone pasklidus pirmam kibinų kvapui padariau pirmą kvapų stiprumo vertinimą - jis žudantis. Netikite? Pabandykite bent pusvalandį pavažinėti su ką tik iškeptų kibinų maišeliu. Ir ypač jei jau praalkote. Alkaniems šio triuko nerekomenduoju.

Necituosiu čia to straipsnio ir nelyginsiu jo kibinų su savais. Pateiksiu tik savo rezultatus, o išvadas kiekviena sveika galva lengvai padarys pati. Manau nebus sunku atskirti pelus nuo grūdų.

Pradžioje pažiūrėkite, ar kam nors iš Jūsų kliūna kibinų išvaizda, forma, spalva? Pažiūrėkite į juos iš arčiau:

Man asmeniškai ne. Viskas su jais gerai. Net ir parą ant virtuvės stalo pragulėjęs kibinas nebuvo panašus į tą su kuriuo būtų galima išgauti garsą primenantį šaukšto daužymą į lėkštę. Atvirkščiai, jo forma nepakito, o skonis, kad ir šalto, po paros praleistos ant virtuvės stalo be šaldytuvo (prie tvankaus vasaros oro) liko puikus, o tešla nė lašeliu nesukietėjo. Jau esu minėjęs, kad ir šalti kibinai yra skanūs.

O dabar užeikime į kibinų vidų ir pažiūrėkime kas ten gyvena:

Čia perpjautas kibinas su vištiena ir grybais:

Kas pasakė, kad vištiena galima rasti tik viename kibino gale? Kibinas su kiauliena ir sūriu iš vidaus irgi gražiai atrodė:

Kibiną su labai įdomia įdaro kombinacija - vištiena, kumpis, sūris ir grybai! - perpjoviau išilgai:

Šis kibinas buvo minkščiausias ir puriausias iš visų įsigytų, nes jo masės ingredientai, kaip parodė skrodimas :) buvo smulkiausi:

Šis kibinas man buvo skaniausias! Rekomenduoju visiems, kas nesibaido grybų skonio, nes jis čia ypatingai juntamas. Mėgstantiems grybus jau dabar turėtų pradėti rinktis seilės. Pas mane tai jau pilna burna. Dar noriu šio kibino!

Na ir pabaigai kibinai desertui, kibinai su šokoladu:

Šis desertas ne tik, kad nesugadino kibinų pilvo šventės, bet ją dar ir praturtino miela, puriai saldžia gaidele. Įdomus kibinų tešlos ir šokoladinio kremo derinys man visai patiko.

Fu..., galiu dabar ramiai atsipūsti ir ne tik dėl to, kad prisivalgiau skanių kibinų, bet ir dėl to, kad eilinį kartą įsitikinau, kad ne visada yra verta pasitikėti žmonių kalbomis, geriau imti ir pačiam išbandyti. Tad ir Jums siūlau - neklausykite manęs, o imkite ir būdami Trakuose užsukite į Senąją kibininę, užsisakykite kibinų, paragaukite, įvertinkite ir turėkite savo nuomonę bei skonį. Linkiu, kad jis Jums būtų geras! Ir lai niekas Jums (ir man :) neperša savo nuomonės ir negadina oro!

P.s. pabaigai išduosiu vieną paslaptį, kad prie kibinų labai tinka rauginti arba marinuoti agurkai, o ypač maži (karnišonai). Matote pačioje pirmoje šio įrašo nuotraukoje lėkštėje šalia agurkėlių dar yra žalumos, ji taip pat labai tinka prie kibinų. Skanaus!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Emilija iš Laisvės alėjos

noreply@blogger.com (Anonymous) — Tue, 21 Mar 2017 12:20:00 +0000

Eilinė 2017 m. vasario mėnesio antros pusės diena. Vieno Vilniaus kino teatro salėje ką tik baigėsi naujas Donato Ulvydo filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“. Dar prietema, ekrane slenka titrai ir nors skamba muzika, bet stovi tyla. Žiūrovai vis dar sėdi, niekas nesikelia. Nesikeliu ir aš. Sėdžiu su gumulu gerklėje prilipęs prie kėdės ir vos, vos tvardau ašaras. Na, rimtai, panašiai, kaip šis filmo personažas:

Gėda salėje tarp žmonių apsižliumbti, nors labai norisi taip imti ir pratrūkti. Vyriškai tvardausi. Šalia sėdinti žmona Edita - jau ne - eilinį kartą pradėjo valytis ašaras. Salėje girdisi, kad ne ji viena tokia. Keturiolikmečio sūnaus Povilo nesigirdi. Pasisuku - sėdi. Paprastai jau kucintų link išėjimo, o dabar sėdi. Net ir jis sėdi. Va, kaip prilipdė šis filmas!

Nesitikėjau išvysti tokio gilaus ir jausmingo lietuviško filmo. Ir ne apie bet ką, o apie Lietuvą, apie meilę Lietuvai, apie sąžinę, ištikimybę. Nors filme figūravo išdavystė, bet viršų paėmė tiesa. Skaudi tiesa, kuri ir spaudė ašaras. Na bent jau man taip pasirodė. Eidamas jaučiau, kad bus geras filmas (tikėjau Ulvydu), bet, kad toks! Bravo režisieriui, bravo kolektyvui!

Labai džiaugiuosi, kad ir aš su savo artimaisiais, nors mažyte dalelyte, galėjau prisidėti prie šio filmo kūrybos. 2015 metais, liepos 16 d. man, Editai ir Povilui teko dalyvauti filmo „masovkėj“ - teatro scenos filmavime Lietuvos rusų dramos teatre Vilniuje. Štai kur mes matomės filmo metu:

Filmavimo metu salėje šalia mūsų buvo gausus būrys žinomų visuomenės veikėjų. Su kai kuriais ir pečiais pasitrynėm. Įdomi detalė, būnant šalia jų nesijautė jokios įtampos ar luomų skirtumo. Jautėsi bendras susikaupimas ir nuoširdi vienybė.

Grįžus po filmavimo namo buvo labai didelis noras, šiame tinklaraštyje, pasidalinti įspūdžiais, bet filmo kūrėjai filmavimo metu paprašė iki filmo premjeros neviešinti užkulisinių vaizdų. Tad, tik dabar galiu pasidalinti keliais kadrais iš filmavimo aikštelės:

Labai giliai į mano atmintį įsirėžė pirmas susitikimas su filmo režisieriumi Donatu. Pamenu ankstyvas saulėtas rytas, mes (Edita, Povilas ir aš) apsirengę filmavimui skirtais drabužiais žingsniuojame link rusų dramos teatro ir priekyje, Basanavičiaus gatvės sankryžoje priešais teatrą, užsidegus raudonam šviesoforui, sustoja ir viena koja į šaligatvį įsiremia ant dviračio sėdintis Ulvydas. Režisierius - pažinau iš tolo. Jo galva pasisuka link mūsų ir trumpam sustoja. Jo žvilgsnis tarytum mus fotografuoja. Panašu, jis suprato kur lik mes einam ir kam esame pasiruošę.

Nežinau, kodėl man šis susitikimas įstrigo. Gal dėl to, kad pamačiau režisierių į filmavimo vietą atvažiuojantį ne su kokiu prabangiu ar snobišku automobiliu, ne taip nomenklatūriškai, o taip lengvai, laisvai su dviračiu, su laisve :). Jis man tada toks žmogiškas, toks paprastas pasirodė. Neapsirikau. Vėliau filmavimo metu ne kartą įsitikinau, kad Donatas yra ne tik geras režisierius, bet ir geras žmogus. Perpildytas teigiamų emocijų vienos pertraukėlės tarp filmavimų metu ryžausi prieiti prie Donato ir paprašyti autografo. Jis tuo metu koridoriuje su prodiusere aptarinėjo tolesnių filmavimų planus. Mielai sutiko. Štai, Donato autografas ant marškinių, su kuriais filmavausi „Emilija iš Laisvės alėjos“ filme:

Vėliau, kaip ir dera istorinę vertę turinčiam reliktui, šie marškiniai su visais iš filmavimo aikštelės parsineštais kvapais ir kitais atmintinais atributais buvo uždaryti į maišelį ir padėti į saugią vietą ateities kartoms:

Kalbu be sarkazmo. Šie marškiniai, kaip ir prisiminimai apie filmavimąsi bei pats filmas man yra brangūs. Dar besifilmuodamas „masovkėj“ ir nenutuokdamas koks bus filmas, jaučiau, kad dalyvauju neeiliniame reikale. Jaučiau, kad prisidedu prie prasmingo darbo. Tada tai jaučiau ne vienas, tai jautė ir mano žmona, ir sūnus (jam tai buvo dar ir gera istorijos pamoka), ir tikriausiai visi sutikę už ačiū paaukoti savo brangų laiką Lietuvos žmonės.

Didelis, didelis AČIŪ visiems kas pakvietė, filmavo ir buvo šalia!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Gyvenimo nuotykis - Delimano reklama

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 23 Jan 2017 16:34:00 +0000

Kaip aš čia atsidūriau? - dažnas pažįstamas man dabar užduoda šį klausimą. Neplanuotai, visiškai atsitiktinai. Čia turbūt siurprizas ne tik man, bet ir Delimano atstovams :) Kai, praėjusią vasarą namo parsinešiau Delimano vandens šildytuvą, net minties neturėjau, kad vieną dieną teks filmuotis jo reklamoje.

Parašiau atsiliepimą šiame bloge. Atsiliepimas patiko Delimano atstovams ir jie pasiūlė susitikti. Susitikom, pabendravom ir po kurio laiko pakvietė filmuotis. Aš sutikau. Kodėl gi ne - savęs išbandymas, atrakcija, nuotykis, na ir aišku nemaža atsakomybė. Atsakomybė už savo žodžius, už tai ką kalbu. Negali būti jokio melo. Melas iš mano lūpų pakenktų ne tik man, bet ir šauniam Delimano kolektyvui, su kuriuo buvo neprastai malonu bendrauti. Linkėjimai!

Filmuojant reklamą nebuvo paruošto teksto, kurį reikėjo man gražiai perskaityti. Tai nebuvo vaidyba. Viskas buvo tikra. Filmuojant interviu priešais mane sėdėjo Delimano atstovė ir uždavinėjo man klausimus, o aš, kaip galėjau, kaip mokėjau į juos atsakinėjau. Pokalbio pagrindas - mano tikra, šiame bloge aprašyta, vandens šildytuvo istorija.

Man patiko, džiaugiuosi potyriais ir naujomis pažintimis. Ačiū, Delimano, už puikų nuotykį!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Sienų griovimas

noreply@blogger.com (Anonymous) — Wed, 30 Nov 2016 10:35:00 +0000

Vėl buto remontas. Vėl savo rankomis. Tik šį kartą, skirtingai nuo praėjusio, remontuojamame bute kartu su šeima teks ir gyventi. Tarp dulkių, triukšmo ir daiktais užverstų kampų su brolio pagalba bandysim kurti savo svajonių namus.

Trijų kambarių buto laukia dideli darbai: sienų griovimas (kursime svetainę ir virtuvę vienoje erdvėje), lubų, sienų, grindų tvarkymas, vidaus durų, elektros instaliacijos, apšvietimo, palangių, virtuvės stalviršio keitimas, naujų baldų įsigijimas ir t.t.

Atliktus darbus bei potyrius aprašinėsiu ir saugosiu šio tinklaraščio puslapyje „Buto remontas“.

Idėja vienoje erdvėje įrengti svetainę ir virtuvę

Na, o pirmąją istoriją pradėsiu nuo pradžių pradžios, kurios pradžioje buvo idėja, o gal greičiau svajonė - išgriovus šalimais virtuvės esančio kambario sienas (planelyje pažymėtos kita spalva) vienoje erdvėje įrengti svetainę ir virtuvę:

Čia po rekonstrukcijos:

Svajonė graži, idėja kaip ir aiški, bet...

Pradžioje klaustukų galvoje buvo daugiau nei sveiko proto. Logiška, iš kur ten jo rasis, jei truputį „bambukas“ esu griovimo klausimuose. Na, ne kasdien juk griaunu sienas. Kaip ne kaip mano gyvenime, tai bus pirmas rimtas griovimas! Tiesa prieš pora metų teko griauti dalį sienos, bet tai nelyginami dalykai: ten butas buvo tuščias, o čia gyvenamas (dulkės, triukšmas ir taip toliau, kaip gyvent, kur dėtis?); ten grioviau vos kelis kvadratus, o čia reikės griauti beveik visas vidines kambario sienas; ten vos keli elektros laidai buvo įmūryti sienoje, o čia visas voratinklis su rozetėmis, jungikliais, dėžutėmis ir į lubose įrengtą apšvietimą keliaujančiais laidais; ten atliekų keliasdešimt maišų, o čia matau, kad be 100 neišsiversiu (kur tokį kiekį atliekų dėti?) ir t.t..

Laimė, kad turiu auksarankį, galvotą ir kuriantį brolį, kuris niekada neatsisako padėti, o ypač su remonto, statybos ir apdailos darbais, nes jis yra šių reikalų ligonis. Aišku gerąja prasme. Tai jo darbas, hobis ir laisvalaikis viename. Tai jo gyvenimo kuras ir meilė. Tai jo gyvenimas:

Brolis neatsisakė padėti ir šį kartą. Didelis tau, Audriau, AČIŪ! O dabar grįžkime prie darbų ir patarimų.

Sienų griovimas iš patirties

Išsiaiškinti sienų paskirtį
Prieš griovimą būtina išsiaiškinti planuojamų griauti sienų paskirtį. Paprastai jos skirstomos į nešančias ir nenešančias arba į laikančias ir nelaikančias, arba atramines, kapitalines ir paprastas. Nenešančios sienos dažniausiai yra plonos - vienos plytos ir lengvai atskiriamos plika akimi. Nenešančias sienas galima pasitikrinti ir buto plane, ten jos pažymėtos plonesnėmis linijomis.

Leidimas griauti sienas
Jei planuojamos griauti sienos nėra nešančios, jokių leidimų nereikia - kūjis į rankas ir pirmyn. Leidimai sienų griovimui (kapitalinio remonto darbams), kuriuos išduoda savivaldybė, reikalingi tik tuo atveju, jeigu griaunama siena yra nešanti arba jei planuojate intervenciją į išorę: fasadą, stogą, laiptinę (šią informaciją man suteikė Trakų rajono, kuriame gyvenu, savivaldybės architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Saulius Leinartas).

Patalpų paruošimas ir dulkės
Iš patalpų, kuriose bus griaunamos sienos reikia išnešti visus daiktus: drabužius, baldus, indus ir t.t., nes bus la-a-a-a-bai daug dulkių! Baltos statybinės dulkės yra labai skvarbios ir sunkiai valosi. Būkite pasiruošę, kad po griovimo darbų reikės skirti daug laiko valymo darbams. Nors šalimai esančių kambarių durys buvo sandariai uždarytos, bet dulkės vis tiek rado būdų ten prasiskverbti. Išeitis - visus daiktus esančius kituose kambariuose pridengti plėvele ar kokiu audeklu, o durų apačias užkimšti drėgnu skuduru.

Sienų griovimas bute - šventė dulkėms!

Dulkių kiekį gali sumažinti po ranka turimas dulkių siurblys. Tik nerekomenduoju naudoti buitinio - sugadinsite. Čia reikalingas specialus statybinėms dulkėms ir šiukšlėms skirtas siurblys. Tokius siurblius nuomoja įvairūs statybos įrankių ir technikos nuomos punktai.

Atliekos
Prieš pradedant griovimo darbus būtina išspręsti statybinių atliekų išvežimo klausimą. Statybines atliekas draudžiama mesti į buitinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų. Atliekų bus tikrai daug. Mūsų atveju susidarė virš 100 pusmaišių. Sukrauti į maišus ir palikti kambaryje, ne išeitis - anksčiau ar vėliau vis tiek reikės mesti, tad vėl dulkės, šiukšlės, purvina laiptinė ir rūstūs kaimynai. Geriausia tik išgriovus viską išmesti:

Šiandien žinau 2 civilizuotus statybinių atliekų „atsikratymo“ būdus:
1. nuomotis konteinerį ar didmaišį (atveža, pastato, supili, sumoki ir išveža);
2. pačiam išvežti į statybinių atliekų aikštelę.

Įmonių teikiančių tiek vieną, tiek kitą paslaugą apstu, turėk tik pinigėlių.

Triukšmas ir kaimynai

Didesnį triukšmą daugiabutyje, nei daužoma siena gali sukelti nebent koks dujų nuotėkio sprogimas ar netyčia susprogdinta savadarbė bomba. Triukšmas didelis. Dar kartą labai atsiprašau apačioje gyvenančių kaimynų už sukeltus nepatogumus. Gailiuosi, kad jų neinformavau apie planuojamą griovimo datą ir laiką. Atsiprašinėti, deja, pradėjau tik sulaukęs pirmųjų priekaištų. Blogai pasielgiau, tad visiems planuojantiems griovimo darbus linkiu nekartoti mano klaidų.

Mažų mažiausiai ką galite, tiksliau turite padaryti, tai savo vardu, laiptinės apačioje pakabinti skelbimą informuojantį, kad tokiam ir tokiam bute vyksta remonto darbai, su atsiprašymu už nepatogumus, triukšmą ir netvarką laiptinėje. Taip pat apie planuojamus remonto darbus būtinai raštiškai informuokite savo daugiabučio namo savininkų bendrijos įgaliotą atstovą (administratorių). Paprasčiau tariant prieš remonto pradžią nueikite pas namo administratorių, pasakykite ką ir kaip planuojate daryti ir jis pasakys ką Jums daryti. Jei administratorius nieko nepasakys arba Jūsų daugiabutyje iš vis jo nėra, tada drąsiai skambinkite į savo savivaldybės administraciją ir teiraukitės kas Jums galėtų suteikti informaciją dėl planuojamo buto remonto (sienos griovimo) tvarkos. Ten jau tikrai gausite reikiamą informaciją.

Taip pat, nepamirškite, kad būtina laikytis triukšmo valdymo įstatyme nurodytos laiko ribos nuo kada iki kada dienos metu galima triukšmauti (dabartinis įstatymas tai daryti leidžia nuo 7 val. iki 19 val.).

Įrankiai
Plaktukas, kirvis, kaltas betonui, laužtuvas, maišai, semtuvas (šiūpelis), dulkių siurblys, nors galima apsieiti ir be jo. Kaip ir viskas. Tiesa dar rankos ir kojos.

Laikas - 1 vakaras ir pusdienis
Aš, brolis, žmona ir sūnus buto sienas (bendras sienų plotas sudarė 12.5 kv. m.) sutvarkėme per 14 val. Realiai galima dar greičiau, nes apie 8 val. darbavausi vienas, o ir 4 aukštas ne tik kojų raumenis treniravo, bet ir laiką valgė.

Procesas
Pradžioje iškalam skylę kur patogu ir kylam į viršų iki lubų (perdangos). Tada ardom nuo viršaus į apačią.
Nuo vidurio sienos apatinės plytų eilės ardosi labai lengvai, galima tik su kojom versti:

Pabaiga
Viskas, sienų griovimas baigėsi. Atlikę darbus būsite apgaubti palaimos ir nuskraidinti į dangų. Jausmas neapsakomas. Aš jaučiausi taip, lyg sėdėčiau ant puraus debesėlio krašto, kurį vėjas neša link dar vienos svajonės išsipildymo... Esu laimingas. Būkite laimingi ir Jūs drąsiai griaudami sienas ne tik savo namuose, bet ir savo viduje! Atlygis garantuotas. Ate!

PAPILDYMAS 2017-02-11 - SVARBU!

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo vyriausybės nutarimas, pagal kurį gyventojai planuojantys remontuoti butą prieš 7 darbo dienas apie tai turi pranešti savivaldybei. Pranešimo formą galima užpildyti atvykus į savivaldybę arba atsiųsti paštu ar elektroniniu paštu. Pranešimo formos pavyzdys yra čia.

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Išbandyta: vandens šildytuvas taupo pinigus!

noreply@blogger.com (Anonymous) — Wed, 21 Sep 2016 11:07:00 +0000

Jau du mėnesiai, kai savo buto virtuvėje naudojuosi Delimano vandens šildytuvu. Kaip aš jį įsigijau, montavau ir testavau esu aprašęs čia. Tame įraše žadėjau pasidalinti skaičiukais - sąskaitų skirtumais, - tai dabar ir darau:

Pateikiu Jums dviejų paskutinių (nuo šildytuvo sumontavimo) šių metų ir analogiškų praėjusių metų mėnesių savo buto išlaidas už komunalines paslaugas

(I. stulpelis su Delimano vandens šildytuvu, II. su tradiciniu vandens maišytuvu)

	I. 2016-08	II. 2015-08
Elektra	248 kW	200 KW
Šaltas vanduo	7 m3	8 m3
Karštas vanduo	3 m3	6 m3
Kaina	71 EUR	88.98 EUR

	2016-07	2015-07
Elektra	200 kW	160 KW
Šaltas vanduo	8 m3	6 m3
Karštas vanduo	3 m3	7 m3
Kaina	67.47 EUR	85.93 EUR

Skaičiai kalba patys už save, per du mėnesius mano buto išlaidos už komunalines paslaugas, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo:

- 36.44 eurais!

Tokiais tempais vandens šildytuvas atsipirks per 4 mėnesius... nuostabu! O kur dar 2 metų garantija...

Džiaugiuosi, kad nors ir abejodamas, bet ryžausi savo seną ir gan patikimą vandens maišytuvą pakeisti vandens šildytuvu:

O viskas buvo tik dėl to, kad per kasmetinius vasarinius 2 savaites trunkančius nekarštavandadienius, kai dėl profilaktinių darbų visam daugiabučiui yra užsukamas karštas vanduo, turėčiau šilto vandens. Dabar ir vandens turėsiu, ir pinigėlius taupysiu. To linkiu ir Jums!

Papildymas (2016-10-18):

Pateikiu rugsėjo mėnesio ataskaitą:

	2016-09	2015-09
Elektra	240 kW	200 KW
Šaltas vanduo	6 m3	8 m3
Karštas vanduo	3 m3	5 m3
Kaina	67.41 EUR	81.81 EUR

Trečias kartas nemelavo - vėl taupiau! Šį kartą išlaidos sumažėjo - 14.40 EUR.

Viso per 3 mėnesius jau sutaupiau 50.84 eurus!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Rauginti kalpokai (gudukai)

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 15 Aug 2016 15:29:00 +0000

Mmmm... tik į nuotrauką pasižiūrėjus seilė tystą. Tai pirmieji šių metų mano rauginti kalpokai. Nespėjęs jais kaip reikiant pasidžiaugti (kol kas tik kelis grybukus įsimečiau į burną), nufotografavau ir sėdau rašyti. Noriu, kad ir Jūs, kol dar nesibaigė kalpokų sezonas, spėtumėte jų prisirinkti ir pasigaminti fantastinį skanėstą. Tuo labiau, kad šių raugintų kalpokų receptas labai paprastas.

Taigi, pradžioje reikės kalpokų. Pintinė, peilis, šypsena iki ausų ir pirmyn į mišką. Pušynas ar mišrus su pušimis miškas - tai vietos, kur jie dygsta. Tokių miškų mūsuose apstu. Smagu, kad įbridus į mišką nereikia žaisti slėpynių, šie grybai auga tuntais atvirose miško vietose, tad yra lengvai randami. Jų buvimo vietas iš tolo išduoda didelės, plokščios šviesiai geltonos senų grybų kepurės. Mauname arčiau jų ir su pasimėgavimu pjauname šalimais pūpsančius mažutukus, šviežutukus su varpelio formos kepurėmis grybukus. Tokie kalpokai skaniausi, nors galima įsimesti vieną kitą ir didesnį jau pradedantį plokštėti, bet dar kietą ir sveikai atrodantį paaugusį grybą. Rinkti, kartais net „šienauti“, kalpokus vienas malonumas:

Štai, ilgai netrukus ir bliūdas kalpokų, paruoštų valymui, jau ant stalo:

Kalpokų valymas, kaip ir rinkimas, greitas. Užtenka tik pašalinti „sijonėlį“:

Toliau pasiruošiam indą su vandeniu ir pjaustom. Pjaustom dideliais gabalais, tai svarbu, nes smulkesnės dalys, ypač kepurių, po virimo dažnai sukęžta:

Supjaustytus grybus išplauname, supilame į puodą, pasūdome ir statome virti:

Verdame apie ~~40 min.~~ 20 min. Tik užvirus pradeda kauptis putos, tad būtina jas nugriebti:

Išvirtus grybus nukošiame ir paliekame ataušti. Prieš rauginimą grybai turi pilnai atvėsti:

Mes paprastai grybus išverdame iš vakaro, tada nukoštus ir atvėsusius nakčiai statome į šaldytuvą ir tik kitą dieną raugiame.

Kalpokų rauginimas

Šalia virtų grybų pasiruošiame prieskonius:

kelias česnako skilteles
druskos
juoduosius pipirus (žirneliais)
kelis lauro lapus
krapus

Toliau visus išvardintus prieskonius eilės tvarka dedame į grybus ir viską gerai išmaišome:

Išmaišę ant viršaus užvožiame lėkštę ir prispaudžiame kokiu nors sunkiu daiktu:

Tokiame prislėgtame stovyje laikome apie 12 val. kambario temperatūroje (mes, vėlgi, paliekame per naktį). Viskas, po nurodyto laiko, nuimame kopūstą ir valgome. Daugiau slėgti jau neriekia. Galiojimo laikas laikant šaldytuve nuo 1 iki 2 sav.

Skanaus, mielieji ir mielos, ir tikiu, kad nuo šiol rauginti kalpokai bus viena skaniausių Jūsų užkandėlių, kaip ir mano :). Na, o dabar skubėkite rinkti kalpokų, nes jie dygsta labai trumpą laiką :) Ate!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Vandens šildytuvas ir įdomus psichologinis momentas

noreply@blogger.com (Anonymous) — Tue, 19 Jul 2016 14:51:00 +0000

Gyvenu daugiabutyje, tad reguliariai kiekvieną vasarą 2 savaitėms, dėl profilaktinių darbų, būna užsukamas karštas vanduo. Šią vasarą jau neiškentėjau... Na, nusiprausti gyvendamas Trakuose galiu ir ežere, bet va su indų plovimu - kančia. Indaplovės neturiu, rankutėmis plaunu - relaksas ir meditacija aišku :), bet kai čiaupas vėjus pučia, nors vilku stauk - nepadės. Skaudu. Šildyk vandenį ir šildyk, na jau taip nepatogu, tiek laiko atima, kad neiškentėjau ir pasidaviau reklamai, ėmiau ir įsigijau iš Delimano vandens šildytuvą:

Įdomus prietaisėlis, toks greitaeigis mini boileriukas, kaitinantis vandenį tik vartojimo metu, kol vanduo keliauja pro jo vidų. Norint jį prijungti dar reikia įsigyti vandens žarnelę šaltam vandeniui, aklę karšto vandens uždarymui bei turėti santechninį raktą:

Pasikviečiau brolį, kad padėtų sumontuoti:

Aišku galėjau ir pats, nes šis vandens šildytuvas montuojasi labai paprastai, bet kažkam juk reikėjo šiam įrašui nuotraukų papliauškinti :)

Elektra

Pirma brolio reakcija buvo konkreti: „Trys kilovatai!! Ar tu žinai kiek už elektrą mokėsi?! Ar atlaikys tavo laidai ir saugikliai? Ar apsimokės?“.

Taip, kiek už elektrą moku žinau, šiai dienai - 0,127 Eur/kWh, žinau kiek moku ir už šaltą (2,57 Eur/m3) bei karštą (7.17 Eur/m3) vandenį, tad pasistatęs naują šildytuvą po mėnesio gavęs sąskaitas ir matysiu realią situaciją. Palyginsiu su prieš tai buvusiomis sąskaitomis ir bus aišku kiek ir ko ten mums pavyko sutaupyti. Pažadu, būtinai tuos skaičiukus parašysiu ir čia.

Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad po pirmos savaitės naudojimosi šildytuvu „išlindo“ vienas įdomus psichologinis momentas, kuris mūsų galva gali padėti taupyti karštą vandenį ir elektros energiją. Psichologinis momentas aprašytas apačioje.

Kita vertus mums svarbiau buvo turėti šilto vandens, kai vandens tiekėjai užsuka vamzdžius. O ar atlaikys laidai ir saugikliai nesunku patikrinti, o reikalui esant ir pasikeisti. Aišku, jei patys instaliacijoje nelabai gaudotės, kvieskitės specialistą. Aplamai siūlyčiau prieš perkant šį ar bet kurį kitą daugiakilovatį prietaisą pirma išsiaiškinti kokios jo pajungimo galimybės. Kitu atveju aklai nusipirkę daiktą ir negalėdami juo naudotis nekaltinkite dėl to pardavėjų, paprastai visa elektrinė dalis būna aprašyta gaminių naudojimo instrukcijose.

Šis vandens šildytuvas taip pat turi instrukciją, kurioje apie elektrinę dalį aiškiai parašyta:

Vandens šildytuvo įrengimą planuokite iš anksto, prieš tai perskaitykite instrukciją, kad įrengimas ir naudojimas būtų efektyvus.
Jei sienoje įtaisytas elektros lizdas nėra tinkamas, pasitarkite su profesionaliu darbuotoju.
Maitinimo laidas: 2,5 – 4 mm + 220-240 V.
Šis vandens šildytuvas turi būti saugiai įžemintas.
Jei elektros saugikliai neatlaiko aukštos įtampos, nenaudokite kitų aukštos įtampos prietaisų, kai įjungtas vandens šildytuvas.

Tad ir mes pirma išsiaiškinome ar elektros lizdas, į kurį bus jungiamas vandens šildytuvas, atitinka reikalavimus:

Laidų storis, kaip parašyta instrukcijoje - 2,5 mm, įžeminimas irgi yra. Gerai.

Toliau saugikliai. Paskaičiavom, kad turimas 10 A saugiklis neatlaikys, tad teko jį pakeisti į galingesnį:

Galima gan lengvai paskaičiuoti ar atlaikys Jūsų saugikliai, reikia šildytuvo galią (kW) padalint iš jo maitinimo įtampos (V).

Delimano vandens šildytuvas 3174 kW (tokį galingumą parodė mūsų srovės matavimo replės) / 230 V (mūsų elektros lizdo įtampa) = 13.80 A.

Prijungimas

Na, čia nieko sudėtingo nėra, viskas labai paprasta. Pažiūrėkite nuotraukų koliažą, kuriame eilės tvarka užfiksuoti visi darbai (aprašymai apačioje):

Užsukome karštą ir šaltą vandenį.
Išmontavome senąjį maišytuvą.
Į tą pačią vietą įkišome apatinės jungties šildytuvo detalę.
Iš apačios užsukome varžtą.
Rakto pagalba priveržėme varžtą.
Prisukome vandens žarnelę (prie šildytuvo jungties).
Prisukome vandens žarnelę (prie šalto vandens padavimo vamzdžio).
Ant karšto vandens vamzdžio užsukome aklę.
Į jungties viršūnę įdėjome guminį žiedą.
Prisukome šildytuvo korpusą.
Patikrinome ar ant čiaupo tvirtinimo dalies tvarkingai uždėtas guminis žiedas.
Prisukome čiaupą, atsargiai, kad nepažeistume guminio žiedo.
Atsukome vandenį, pasukinėjome čiaupą, patikrinome ar per sujungimus nebėga vanduo.
Įsitikinę, kad viskas gerai įjungėme į elektros lizdą.

Veikimo principas

Šis vandens šildytuvas kaitina šaltą vandenį per laiką, kol jis keliauja pro šildytuvo kaitinimo elementą (spiralę):

Vandens srovė, tuo pačiu ir temperatūra reguliuojasi rankenėlės pagalba. Keliant rankenėlę į viršų vandens srovė stiprėja ir mažėja vandens temperatūra, rankenėlę nuleidus žemyn išsijungia kaitinimo elementas ir vanduo nustoja šilti bei bėga šaltas vanduo. Rankenėlė per vidurį - joks vanduo nebėga, o kaitinimo elementas išjungtas. Apie tai, kad kaitinimo elementas veikia informuoja deganti lemputė. Naudojant šaltą vandenį spiralė neveikia, tad prietaisas elektros energijos nenaudoja. Elementaru.

Vandens temperatūra

Na, kad centralizuotai tiekiamas vanduo būna karštas, kartais net labai karštas, čia kurių namai arčiau katilinės :), žinome visi. O kokie reikalai su šiuo vandens šildytuvu? Reklamoje ir ant gaminio pakuotės skelbiama, kad prietaisas vandenį sušildo iki 60 °C. Ar tiesa? Specialaus prietaiso pagalba patikrinome:

Kaip matote, mūsų prietaisas, nustačius vandens srovės reguliavimo rankenėlę taip, kad iš čiaupo bėgtų įmanomai silpniausia srovė, rodė 59 °C. Pasikartosiu, šiame šildytuve kuo silpnesnė srovė - tuo aukštesnė vandens temperatūra ir atvirkščiai.

O štai kokią temperatūrą (32 °C) prietaisas parodė paleidus vandenį pačia stipriausia srove:

Na, o per vidurį buvo apie 45 °C.

Vanduo, kaip ir skelbia gamintojas, pas mus pradėjo šilti maždaug po 5 s. Tiek laiko reikėjo, kad prietaiso viduje esantis kaitinimo elementas pradėtų šildyti pro jį tekantį vandenį.

Psichologinis momentas

Savaitę pasinaudoję šildytuvu pastebėjome, kad norėdami paleisti vandenį dažniausiai tai darome taip, kaip pavaizduota šioje nuotraukoje:

Ranka mechaniškai tiesiasi ant rankenos viršaus ir spaudžią ją į apačią, tai yra paleidžia šaltą vandenį. Tai psichologinis momentas - paprasčiau yra nuleisti nei pakelti. Jei gamintojai konstruodami rankenėlę į tai atsižvelgė, pagarba jiems, nes tokiu sprendimu jie prisidėjo prie mūsų energijos taupymo. Tai lyg savotiškas saugiklis apsaugantis nuo bereikalingo karšto vandens naudojimo. Juk sutiksite, kad virtuvėje kartais vietoje šilto vandens galima lengvai prasisukti ir su šaltu, pavyzdžiui: praskalauti kelis puodukus, šaukštelius ar trupiniais aplipusią lėkštę. Nežinau, kaip Jums, bet man, prieš tai, naudojant tradicinį vandens maišytuvą, virtuvėje iš čiaupo dažniau bėgdavo šiltas nei šaltas vanduo, skirtas, kad ir tų pačių šaukštelių skalavimui. Šiuo atveju, karštas vanduo virtuvėje be reikalo jau nebėga:

Pabaigos žodis

Kol kas džiaugiamės, vandens šildytuvas, bent jau per pirmą savaitę po pajungimo jokių pokštų neiškrėtė ir kaprizų neparodė, kol kas tik geri įspūdžiai, o svarbiausia - per nekarštavandadienius turime karšto vandens!

Tiesa, dar liko neišsklaidytos abejonės dėl didesnių elektros išlaidų, bet kaip jau ir rašiau, gautos sąskaitos, vėliau, sudėlios visus taškus ir parodys, kiek padeda (ar ne) tas jo psichologinis momentas.

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Skaniausia pasaulyje kiaušinienė :)

noreply@blogger.com (Darius Kairaitis) — Tue, 17 Nov 2015 17:20:00 +0000

Parodysiu Jums, kaip gaminu savo mylimiausią ir skaniausią pasaulyje kiaušinienę. Na, ne tik man vienam ši kiaušinienė rauna stogą, o, kad matytumėt, kaip ją dievina mano vaikai! Tiesa vieną iš jų (Eglutę) jau nustojau lepinti - suaugo,.. paliko,.. savo lizdelį suka :)..., o štai Povilas, dar vis laižosi čepsėdamas iš malonumo :)

Gamyba labai paprasta ir greita. Jokių blatnų produktų. Vienai porcijai reikia: 2 kiaušinių, sviesto (60-70 g), druskos. Viskas. Toliau raitojame rankoves ir gaminam.
Į lengvai įkaitintą keptuvę dedame sviestą. Ištirpiname. Mušame kiaušinius, pabarstome druskos ir viską gerai, gerai maišome. Maišome, maišome, maišome be perstojo, maišome taip, kad visą ištirpusį sviestą pasisavintų kiaušiniai, taip, kad kiaušiniai su sviestu sudarytų vientisą masę, o neplaukiotų jame.

Masei pradėjus tirštėti, keliam keptuvę nuo ugnies ir toliau laikydami ją rankose dar truputį pamaišom, na čia jau savo nuožiūra, kiek. Svarbu neduoti baltymui pilnai susitraukti, jo šiek tiek turi likti ir skystame pavidale.

Viskas, varviname seilę ir dedame į lėkštę. Mūsų pati skaniausia pasaulyje kiaušinienė jau paruošta! Linkiu apsvaigt nuo malonumo. Skanaus, mielieji!

P.s. Pabaigai dar noriu pridėti, kad šiai kiaušinienei labai svarbu sviesto kokybė. Aš naudoju DVARO su saldžios grietinėlės skoniu. Jis man skaniausias ir kiaušinienė gaunasi skaniausia. Jei Jums patinka kitas sviestas - bandykit, turi gautis.

Tokiu būdu kiaušinienę kepdavo mano močiutė Dzūkijos kaime, vėliau mano tėtis, o dabar ir aš :). Dažnai močiutė tokią kiaušinienę užversdavo ant bulvinių ar miltinių, pūstų blynų viršaus. Pasaka! O jei dar pečiaus „duchofkėj“ pastovėdavo - dviguba pasaka. Štai tas mano originalus močiutės pečius:

P.s.s. Žiūriu aš dabar į šį pečių: „Oi, skani būdavo močiutės kiaušinienės. Oi skani. Kaip ir visa vaikystė...“ Ai... Einu valgyt kiaušinienės, kurią išsikepiau čia berašydamas :). Viliuosi, kad ir Jums ji bus oi skani, oi skani... Ate!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Kiaušinių virimas. Kaip virti kiaušinius

noreply@blogger.com (Anonymous) — Sun, 25 Oct 2015 10:05:00 +0000

Parodysiu Jums paprastą ir efektyvų, energijos taupymo prasme, būdą, kaip išvirti skystą, pusiau skystą ir kietą kiaušinį. Apie kiaušinių virimą kartą jau esu rašęs. Tas mano kiaušinių virimas sulaukė nemažo populiarumo. Ponas Arūnas po įrašu palikęs komentarą pasidalino savo kiaušinių virimo technika. Mane ji labai sudomino ir nusprendžiau pats ją išbandyti. Šis įrašas ir video gimė būtent p. Arūno dėka. Ačiū Jums!

Šios technikos esmė, kad puodą su kiaušiniais, užvirus vandeniui, reikia iš karto nukelti nuo ugnies, o kiaušinius kuriam laikui palikti vandenyje ir nuo to kiek laiko jie ten gulės ir priklausys kiaušinių stovis. Skystas kiaušinis užvirusiame vandenyje turi pagulėti 2 min., pusiau skystas 5 min. , kietas - 10-12 min.

Siūlau pažiūrėti video kuriame matysite visą gamybos eigą ir išgirsite keletą naudingų patarimų, kurių verdant kiaušinius nederėtų pamiršti:

Skanaus Jums!

Ačiū, kad skaitote, sekate ir prenumeruojate Pavaryk.lt. Iki!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Mano skonio reikalas: šokoladas, sviestas, aliejus, rauginti agurkai

noreply@blogger.com (Anonymous) — Thu, 01 Oct 2015 07:40:00 +0000

Sveiki, šiandien iš savo skonio skynelės traukiu tik maisto produktus. Visi jie savo skoninėmis savybėmis nusipelnė būti paminėti šiame skonio reikalo skyrelyje. Kaip jau rašiau čia guls tik patys pačiausi mano gyvenimo reikalai ir nebūtinai tik maistas, kaip šį kartą - saldus, riebus ir rūgštus. Bus čia visko, na bent jau planuoju vien maistu neapsiriboti. Na, kaip bus - parodys laikas :) , o šiandien yra kaip yra - šiandien valgom!

Baltasis šokoladas

Dar visai neseniai buvau tikras, kad mėgstu tik juodąjį šokoladą. Taip ir buvo, kol į mano akiratį (skrandį :) nepateko baltasis šokoladas „Kalev“ su pūstais ryžiais ir mėlynėmis. Tai kažkas nerealaus! Dieviškas skonis! Lengvai traškantis tarp dantų ir saldus. Taip, saldus, bet tas saldumas toks mielas, toks subalansuotas, kad atrodo jog jį kūrė ne kažkokie estų konditerijos meistrai, o dieviškos būtybės - angelai nusileidę iš saldumynų rojaus:

Šį šokoladą randu Maximoj ir kartais jis būna su didele nuolaida. Būtent per akciją aš jį ir pažinau. Gaudykit ir smaguriaukit! Patikėkite, jis nusipelnė ir Jūsų skonio.

Sviestas

Dažniausiais sviestą naudoju rytiniams sumuštiniams tepti. Kokio tik nesu išbandęs! Net ir tepųjį riebalų mišinį ne kartą esu valgęs, kol supratau, kad tai ne sviestas :). Apie kaime gaminamą naminį nekalbu, nes dabar, bent jau man , tai net ne retenybė, o tik mielas prisiminimas...

Šis saldžios grietinėlės „Dvaro“ sviestas iš visų ragautų man labiausiai primena kaimišką sviestą ar bent jau jam nenusileidžia. Grietinėlės yra ne tik ant jo pakuotės, užrašuose, bet ji juntama ir burnoje godžiai atsikandus sviestu užtepto sumuštinio. Šį sviestą kartais valgau net ir vieną - šmaukštelnu į burną gumulėlį sviesto, baigdamas kramtyti paskutinį pusryčių kąsnį ir einu nuo stalo skaniai čepsėdamas. Niam, niam, kaip skanu:

Aliejus

Vėl sviestas, tik šį kartą savo savito skonio pavidalu kitame maisto produkte - aliejuje. Sviesto skonio „Obelių“ rapsų aliejus - puikus atradimas ir nuo šiol mūsų virtuvėje dažnas svečias. Jis ne tik turi tikrą sviesto skonį, bet pasisavino ar draugiškai pasiskolino :) net ir jo kvapą. Jei primiršote, nekreipėte dėmesio ar tiesiog nežinote kaip kvepia sviestas paprasčiausiai pauostykite šio aliejaus ir sužinosite. Sviestas taip nekvepia sviestu, kaip šis aliejus juo kvepia. Pasistengė lietuvaičiai (šis aliejus ~~gaminamas~~ išpilstomas Lietuvoje), šaunuoliai. Tikiuosi nesuges ir dar ilgai džiugins mano kepinius :). Ypač labai skanios gaunasi keptos bulvės. Virtos, žalios ar fri bulvytės keptos keptuvėje ar orkaitėje, o vėliau dar tame pačiame aliejuje-riebaliuke patepliotos ir užsimerkus įdėtos į burną... a-ja-jai, kaip skanu! ...Mmmm, dar dabar tą skonį jaučiu, nes ką tik, ką tik jas taip tepliodamas valgiau. Pabandykite, o kepimo metu sviestuko kvapą taip pat pajusite - įkaitęs aliejus maloniai kutens Jums nosį:

Rauginti agurkai

Jie mėgstate kietus, girgždančius ir gerą rūgštelę turinčius raugintus agurkus ieškokite šių:

Šiuos agurkus pagal Maximos užsakymą, kaip parašyta ant etiketės, raugia tūlas ūkininkas Petras Metrikis iš Ringaudų gyvenvietės. Gamina Petras, o prekiauja Maxima, tad tik ten juos tikriausiai ir rasite, na nebent patį Petrą gerai pažįstate ir žinote kur jo bačkos stovi :)

Kol kas, tfu-tfu-tfu, kiek pirkau šiuos agurkus, tiek buvau patenkintas jų skoniu. Laikykitės Petrai, o į savo agurkų fanų sąrašą jau galite drąsiai įrašyti ir mane, mano šeimą, ir ... viliuosi vieną kitą šio įrašo skaitytoją. Jūsų agurkai puikūs ir verti ne vien mano, bet tikiuosi ir didžios daugumos raugintų agurkų mėgėjų liaupsių. To Jums ir linkiu.

O Jums, mielieji, AČIŪ, kad skaitėte, perskaitėte ir aplamai, kad skaitote šias mano šėliones. Gero Jums skonio ir iki kitų pasimatymų. Ate!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Šašlykai keptuvėje

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 21 Sep 2015 11:45:00 +0000

Čia, kai norisi (reikia) greitai ir skaniai namuose pavalgyti. Šašlykai keptuvėje, bulvės puode, agurkas, pomidoras, šaukštas pomidorų padažo ir ausys jau lapatoja :). Niam, niam - skanu, paprasta ir greita. Vienu metu ant ugnies statau puodą su bulvėmis ir keptuvę su šašlykais. Šašlykai kepa tiek pat laiko, kiek puode verda bulvės. Išvirė bulvės - gatavas ir šašlykas. Paprasta skaičiuoti. Tada į lėkštę, į skrandį ir gurkšt Coca-colos, ir ... sveikos mitybos specialistai jau su manim neturi apie ką kalbėti :)

Tokie pietūs būna iš serijos, kai namuose nėra ką valgyti, pavyzdžiui žmona nespėjo paruošti ar pasikeitė jos planai ir paprašo vyro kažką greitai suorganizuoti. Kartais tiesiog nuperku kebabų :), o kartais greitai sumąstęs ką gaminsiu maunu į maisto prekių parduotuvę ir žaibo greičiu tam reikalui apsiperku:

Mokykitės, moterys - nieko „lyšno“:). Bulvės, marinuoti šašlykai, pomidorų padažas ir Coca-cola. Agurkų, pomidorų namie buvo.

Toliau: greitai, greitai, skutu bulves, statau puodą ant ugnies, šalia keptuvę ir indelį su šašlykais:

Į keptuvę suverčiu šašlykus, įpilu vandens, šlakelį aliejaus ir statau ant didelės ugnies:

Jokių papildomų pagardų (druskos, pipirų) nededu, nes pirktinių šašlykų marinate visko pakanka, o vandens įpilu štai tiek:

Šašlykai keptuvėje ant didelės ugnies kepa, tiksliau troškinasi praktiškai tol, kol puode su bulvėmis užverda vanduo. Bekepančius šašlykus vis pamaišau:

Didelė ugnis iš keptuvės išgarina vandenį, o kai keptuvėje skysčių lieka maždaug tiek, kiek matosi žemiau esančioje nuotraukoje, sumažinu ugnį:

Ant mažesnės ugnies, vis pavartydamas, kepu, kol mėsa gražiai paskrus. Man praktiškai vienu metu išverda bulvės ir baigia kepti šašlykai:

Toliau, greitai į lėkštę ir skanaus, mielieji!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Mano skonio reikalas: duona, kefyras, gazuotas gėrimas, masalas, knyga

noreply@blogger.com (Anonymous) — Sat, 12 Sep 2015 21:44:00 +0000

"Mano skonio reikalas" - tai naujas Pavaryk! skyrelis, kuriame greituoju būdu, nedaugžodžiaudamas dalinsiuosi viskuo, kas man patinka, tinka, kas mane traukia, žavi; viskuo kas kelia man nuotaiką, malonina skrandį, plečia akiratį, širdį bei džiugina sielą. Čia guls visa mano gyvenimo atributika. Tai mano gyvenimo skonis - mano gyvenimo reikalai, kuriais noriu pasidalinti ir su Jumis. Juk kartais ima ir sutampa tie mūsų skoniai, tad kodėl jais nepasidalinus ir su kitais.

Juoda duona

Visa informacija apie jos sudėtį pateikta nuotraukoje ant etiketės. Mėgstu juodą duoną, daug esu išragavęs, bet tik neseniai atradau šią duoną. Dieviško skonio! Puri, švelni, nesprangi, neturi juodoms duonoms įprasto kartumo, ilgai išlieka minkšta, nesusitraukia. Aš, pavyzdžiui, drąsiai perku visą 1,45 kg sveriantį kepalą, nors juodą duoną namuose valgau praktiškai vienas. Pas mus Trakuose ją galima įsigyti (bent jau šiuo metu) tik Kaišiadorių paukštyno firminėje parduotuvėje:

Kefyras

Na čia komentarų nereikia, beveik visi prekybos centrai turi šio gėrio. Rinkdamasis šį kefyrą jau ir į kainas ar akcijas nežiūriu. Jei ir yra kokia nuolaida kitam kefyrui - manęs tai nedomina - vis vien renkuosi tik šį. Netirštas, mielas gomuriui, neturi gumulų, labai švelniai sueina į vidų. Miau ir lekiu prie šaldytuvo - gurkšt ir per 3-4 dienas išpompuoju šį buteliuką:

Gazuotas gėrimas

Gazuotas, gazuotas... žinau, kad nėra sveika gerti gazuotus gėrimus, bet kartais jų taip užsimanau ir ypač tada, kai esu sočiai, sočiai prisivalgę. Tada jau reikia maut į parduotuvę - gazuoto, gazuoto. Iš anksto jo neperku, nebent žinau, kad gresia persivalgymas. Tai mano lyderis tarp visų gazuotų, gazuotų gėrimų, tai mano persivalgymo troškulio malšintuvas. "Gazų" kiekis toks, kad net pro ausis lenda ir super gerai užkuria rau, rau, rau...gėjimo mechanizmą :) . Miela rūgštelė ir skanus kartumas puikiai dera su burbuliukais ir ilgai išlieka burnoje:

Masalas žuvims

Šių metų atradimas - Traper firmos "Corn Puff" 8 mm vanilės skonio plūduriuojantys rutuliukai. Didžiausios šių metų žuvys (išskyrus karpius :) buvo pagautos su šiuo masalu: Trakuose - karšiai (2,4 kg ir 2,1 kg), Kauno mariose puikūs, beveik kilograminiai karosai. Tai mėgiamiausias šiai dienai mano masalas. Ant kabliuko sėdi apie 30 min., nes vandenyje brinksta ir minkštėja. Panašiai, kas 30 min., jei nekimba stengiuosi ir permesti, nes, kai per daug išbrinkęs - nėra gerai - priplaukęs karšis, kai siurbtels, tai ir nutrauks, net kabliukas nesujudės. Labai gerai pasiteisino esant intensyviam kibimui:

Knyga

Lengvai skaitoma Marci Shimoff savigalbos knyga "Laimės kodas". Knyga nepadarys Jūsų laimingais, bet parodys teisingą judėjimo kryptį. Kadangi aš domiuosi viskuo, kas padeda tvarkyti mano vidinį pasaulį, ši knyga vienareikšmiškai man paliko įspūdį ir suteikė naujų saviugdai skirtų priemonių:

Šiam kartui tiek. Gero ir savito Jums skonio! Iki.

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Šluota

noreply@blogger.com (Anonymous) — Sun, 06 Sep 2015 18:20:00 +0000

Vakar į svečius buvo atvykusi mano dukra. Dukrytė. Eglutė (mažybine forma skamba daug gražiau :). Myliu, džiaugiuosi ir didžiuojuosi turėdamas tokią dukrą. Radęs progą parašysiu apie ją plačiau. Ilgai ir turiningai kalbėjom su ja apie gyvenimą, laimę, dėkingumą ir apie kitus pozityvius dalykus. Pabaigoje pokalbis nukrypo į šį mano tinklaraštį. Jau tiksi devinti metai, kai jį rašau.

„Tėti, kiek lankytojų per dieną turi?“ - paklaus Eglutė.
„Dabar apie 350-450 unikalių, o kai rašiau aktyviai - po 10-15 įrašų per mėnesį, sulaukdavau ir apie 800 per dieną“, - atsakiau.
„Tai ko tu taip retai rašai! Turėdamas tiek skaitytojų turėtum rašyti ir rašyti! - šūktelėjo dukra ir pridūrė: - Vertink tai ką turi ir puoselėk!“

Ir iš tiesų, kodėl aš mažai rašau? Man juk patinka rašyti. Patinka lieti mintis, patinka rinkti žodžius, patinka modeliuoti sakinius. Patinka, kai nuo sukurto turinio kartais net pačiam per nugarą šiurpuliukai bėga.

Dėkoju dukrytei už pastabas, kurios privertė naujai pažiūrėti į šį mano pomėgį. Prieš tai galvojau, kad nėra reikalo rašyti apie bet ką. Buvau įsitikinęs, kad geriau mažiau, bet kokybiškiau. Dabar supratau, kad temų nereikia ieškoti ir laukti kol subręs - jų yra kiekviename žingsnyje, kiekvienoje gyvenimo akimirkoje! Esu girdėjęs, kad vien minčių per dieną į galvą šauną apie keliasdešimt tūkstančių. O, Dieve, tai nejau nėra apie ką kalbėti ir kuo dalintis!

Štai, kad ir šiandien. Pirkau naują šluotą:

Vyras su šluota - jau tema, bet dabar apie pačią šluotą. Pasirodo patikimas šluotos kotas - kaip ir vyrų tas... :) - dar ne viskas. Svarbiausia yra švelnioji jos dalis - šeriai. Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairaus plauko ir spalvų šluotų, bet tik šiandien (pirkdamas naują) išsiaiškinau, kuri šluota šluoja geriausiai. Ir tikrai ne spalva lemia kokybę, o geriausiai grindis šluoja šluota turinti natūralius ir minkštus šerius. Ji, aišku ir kainuoja brangiau, bet tik keliais eurais daugiau už sintetinius šerius turinčias margaspalves šluotas.

Jei vis dėlto pirksite pigesnę šluotą, tada jau rinkitės tą, kurios šeriai tankesni, o šerių galiukai būtinai pašiaušti. Štai pavyzdys:

Čia mano senoji šluota, kurią pakeičiau į naują su natūraliais šeriais.

Parsinešęs į namus naują šluotą iš karto ją supažindinau su savo senąja šluota:

Pažintis buvo draugiška. Senoji šluota draugiškai užleido savo vietą poilsio kampe. Prieš statant į kampą aišku dar pabandžiau, kaip naujoji šluota šluoja. Patikrinau ar ji verta užimti senosios šluotos vietą. Na, nenoriu įžeisti savo senelės, bet nauja šluoja kur kas geriau. Paprastai sakant, ką trauki su ja, tą ir sutrauki, o senoji paskui save palikdavo ir trupinukus ir dulkeles, kurias reikėdavo ir sužiūrėti, ir pastebėti, ir antrą ar net trečią kart pakartotinai patraukti.

Štai tokia ta istorija apie šluotą, o ją baigęs galiu pradėti kitą, limpančią prie šluotos temą - apie šlavimą :). Tad ir vėl vyras su šluota tik šį kartą ne pozuojantis :), o kas dieną šluojantis grindis.

Nenoriu girtis, tik noriu pasidžiaugti ir pasidalinti puikiu jausmu, kurį patiriu kas rytą, prieš pusryčius, šluodamas savo kambario, koridoriaus ir virtuvės grindis. Man šlavimas savotiška meditacija, apsivalymas, susikaupimas. Kas rytą, kiekvieną dieną, reguliariai. Tai tapo įpročiu, kurį atlieku jau gerus 3 metus. Smagu pradėti dieną ir pasitikti vakarą švariuose namuose. Švara išorėje - švara viduje. Turiu pripažinti, kad save išsišluoti yra daug sudėtingiau, nei išorę, bet tai daryti yra lengviau, kai išorėje tvyro tvarka, o tave supa pozityvi energija.

Tad dabar supratote, kodėl man šluotos tema yra tokia svarbi :) Lai būna ji svarbi ir Jums. Linkiu, kad švara spindėtų ne tik jūsų namų grindys, bet ir Jūsų vidus - didžiausias Jūsų turtas. Saugokite ir valykite jį. Gerų šluotų pardavime dar yra ir bus, reikia tik noro, tik noro gyventi švaroje, su švara ir švariai, tiek išorėje, tiek ir viduje...

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Kaip numesti svorio? - mano istorija

noreply@blogger.com (Anonymous) — Sun, 09 Aug 2015 15:19:00 +0000

Šiame įraše nepatarinėsiu ir nemokysiu kaip numesti svorio, nes neturiu tam kompetencijos, o tiesiog pasidalinsiu savo patirtimi. Mano galva svorio metimas yra labai individualus reikalas ir tai kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Yra daug būdų kaip numesti svorio, daug pasiūlymų ir technikų, bet pats geriausias būdas yra tas, kuris netraumuoja jūsų vidaus, nedrasko jūsų kūno, nekelia prievartos ir leidžia būti taikoje su savimi. Pas geriausias būdas yra tas kuris svorio kritimo metu leidžia jums džiaugtis ne tik rezultatu, bet ir gyvenimu. Svarbiausia, neturi būti jokios kančios, o dominuoti turi tik teigiamos emocijos. Kūnas ir vidus siunčia signalus, išmokus juos pažinti - rezultatas ranka pasiekiamas.

Kai užlipęs ant svarstyklių pamačiau skaičius 147 - išsigandau. O, Dieve, tik 3 kg mane skiria nuo bauginančiai atrodančio skaičiaus 150, o juk tik prieš 6 metus svėriau 95 kg...

Dar stovėdamas ant svarstyklių pasakiau, kad viskas, pradedu mesti svorį. Ir pradėjau. Pradžioje, aišku, klausimas: kaip numesti svorio? Kaip? Tiksliau kokiu būdu. Norėjosi greitai ir neskausmingai. Ieškojau, skaičiau, domėjausi. Daug informacijos ir svorio metimo būdų bei pavyzdžių praleidau per akis. Užfiksavau ir pasilikau kas man patiko. Iš įvairiausių svorį numetusių žmonių programų susikūriau savo. Iš vieno vieną, iš kito kitą. Pradėjau bandyti. Pavyzdžiui maitintis vien tik mėsa ir daržovėmis, be duonos, be miltinių patiekalų. Ne, nepatiko. Ištraukiau tik kelias dienas, nors svoris per dieną krito po 1 kg. Vėliau bandžiau visą dieną visai nieko nevalgyti, gyventi vien su vandeniu. Vėl negerai, ištraukiau tik dieną, rankos drebėt pradėjo. Galiausiai po kelių bandymų, kurių metu atsikračiau porą kilogramų, radau sau tinkamą būdą. Žemiau pateikiu to meto savo užrašų kopiją.

Kaip numesti svorio

(mano svorio metimo planas ir realizacija)

Planuoju smarkiai sumažinti valgomo maisto kiekį. Pradžioje pradėsiu nuo badavimo: per dieną tik mineralinis vanduo, stiklinė citrinų sulčių ir medaus gėrimo, juoda arbata su pienu be cukraus, 1 obuolys arba 1 bananas, arba 1 morka, arba 1 virtas burokėlis ir kelios stiklinės natūralių vaisių arba daržovių sulčių. Taip maitinsiuosi tol, kol gerai jausiuosi – tegul organizmas energijos gamybai naudoja sukauptus riebalus.

Tokie štai pradžios planai, kuriuos į vieną ar kitą pusę koreguos mano organizmas. Svarbiausia į ką kreipsiu dėmesį, tai į savo organizmo siunčiamus signalus. Noriu, kad šis mano svorio metimas netraumuotų organizmo ir vyktų su malonumu ir puikia nuotaika.

Pirmos 5 dienos

(svorio metimo pradžia nuo 145 kg)

1 DIENA. Pradžioje (2013-04-21d. sekmadienį) visą dieną nieko nevalgiau, tik gėriau mineralinį (negazuotą) ir juodą arbatą su pienu be cukraus. Tiesa apie 17 val. Suvalgiau vieną obuolį. Gaila vakare po vestuvių grįžusi dukra su draugu 21.00 val. pavaišino vestuviniu tortu, kurio vienam gabaliukui negalėjau atsispirti. Blogai padariau...

2 DIENA. 2013-04-22 d (pirmadienis). Atsikėlęs padariau 5 Tibeto pratimus po 3 priėjimus ir nusiprausiau po vėsiu dušu. Pasisvėriau – rezultatas 143 kg. Iki pietų tik vanduo. 14.00 val. puodukas juodos arbatos su pienu be cukraus. 18 val. Suvalgiau vieną bananą. Per visą dieną išgėriau apie 2 l negazuoto mineralinio vandens.

Pastebėjau kad pradėjo valytis organizmas: tamsus šlapimas ir pabertas, paraudęs veidas. Alkis jaučiasi, bet nedidelis – kentėti galima. Per pietus padariau savo pilvo nuotrauką atsiminimui :).

3 DIENA. 2013-04-23 d (antradienis). Ryte 5 Tibeto pratimai, bet šį kartą dariau po 5 priėjimus. Įveikiau be didesnio nuovargio, tad po 5 priėjimus dabar darysiu savaitę, vėliau, jei lengvai eisis bandysiu savaitę daryti po 7. Iš karto po pratimų vėsus (bet ne ledinis) dušas ir svarstyklės – rezultatas 142 kg. Vėliau, kaip ir per pirmas dvi dienas, išgėriau virinto vandens sumaišyto su citrinos sultimis ir medumi (0,5 l vandens, pusė citrinos spaustų sulčių ir didelis šaukštas medaus. Viską išmaišyti. Vanduo turi būti šiltas). Toliau iki 17 val. tik mineralinis vanduo, o 17 val. puodukas juodos arbatos su pienu be cukraus.

Sulaukęs 17 val. Jaučiuosi žvaliai, jaučiu, kad tapau šiek tiek lengvesnis ir pilvas mažiau atsikišęs, tapau judresnis.

18 val. Suvalgiau vieną bananą. 21 val. Jaučiau silpnumą ir būtinybę kažką suvalgyti, tad suvalgiau maža virtą burokėlį ir išgėriau 2 stiklines daržovių sulčių.

4 DIENA. 2013-04-24 (trečiadienis). Rytas ir 5 Tibeto pratimai po 5 kartus. Šaltas dušas, svarstyklės (141 kg.) ir stiklinė citrinos ir medaus gėrimo. Iki 13.00 val. tik mineralinis. 13.00 val. juoda arbata su pienu. 17 val. stiklinė natūralių granatų sulčių. 19 val. 1-nas bananas. 21 val. stiklinė granatų sulčių. 22 val. stiklinė daržovių sulčių. Savijauta puiki.

5 DIENA. 2013-04-25 (ketvirtadienis). Ryte Tibeto pratimai, šaltas dušas, citrinos medaus gėrimas ir svarstyklės (140 kg). Savijauta puiki. Jaučiuosi lengvesnis. Iki pietų nuovargio ar silpnumo nejaučiu. Mineralinis vanduo. 14 val. puodelis juodos arbatos su pienu. 17 val bananas. 17 val. virta vištienos krūtinėlė.

6 dieną pasitikau sverdamas 139 kg. Valio! 140 kg riba įveikta!

Štai tokias „terapijas” per 6 mėnesius, kurių metu numečiau 30 kg, kartojau dar kokius 4-5 kartus, tik trukmė būdavo įvairi - kartais tik 2-3 dienos, kartais 4. Pagal situaciją - tempdavau, kol leisdavo savijauta. Tik pajutęs, kad save prievartauju stodavau. Kartais, tik pradėjęs, jau per pietus suprasdavau, kad šį kartą turiu stoti. „Terapindavausi” tik tada, kai leisdavo organizmas.

Tarp „terapijų” darydavau kelių savaičių pertraukas, kurių metu stengiausi nepriaugti svorio ir maitinausi tokiu režimu:

1 pusryčiai - juoda arbara su pienu be cukraus ir vienas juodos duonos sumuštinis su sviestu ir mėsyte arba sūriu.
2 pietūs - sriuba ir trečdalis ar per pusę mažesnė porcija, nei buvau įpratęs, antro patiekalo.
3 vakarienė - juoda arbata be cukraus ir dažniau juoda duona su lašiniais bei agurkėliu ir svogūnu, nei sausainiai ar pyragas. Nors ir šių tešlainių paragaudavau, bet jei svarstyklės kitą dieną rodydavo pliusą turėdavau tą dieną kažko atsisakyti, kad vėl sugrįžčiau prie minuso :). Tiesa taip maitindamasis supratau vieną tiesą, kad mano organizmui iš vakaro geriau lašiniai nei pyragas, nuo lašinių kitą dieną svoris nedidėja!

Dar nepaminėjau šokolado. Tarpuose tarp valgių suvalgydavau kelias plyteles (ne plytas po 100 g!) juodo šokolado su riešutais ir išgerdavau juodos kavos, na čia jau su cukrumi, kitaip negaliu.

Kadangi visiškai atsisakiau alkoholio, o tai labai svarbu metant svorį, tai šokoladas puikiai užpildė jo vietą. Jeigu ką, tai saldumynai, o ypač šokoladas veikia tuos pačius skonio receptorius, kaip ir alkoholis :) Na, bent jau man tai tikrai :) Visiškai nenoriu ir nevilioja, net ir šalto alaus gurkšnelis karštą vasaros dieną jokių jausmų nekelia.

Savo naują svorį kiekvieną dieną pasisvėręs užrašydavau kalendoriuje.

Dar vienas geras dalykas, kurį įžvelgiau tokiame etapais atliekamame lieknėjime yra tai, kad oda ant pilvo (jis juk buvo toooks išsipūtęs!) gauna laiko prisitaikyti prie naujų formų. Nežinau ar turėčiau tokį pilvuką, kokį turiu dabar (nors dar toli iki idealo, bet aš laimingas ir tokį turėdamas :) , jei 30 kg būčiau numetęs vienu ypu:

Na, o pabaigai dar vienas klausimas: KAIP IŠLAIKYTI NUMESTĄ SVORĮ, KAD JIS VĖL NEPADIDĖTŲ? Ir jis mano galva (ir patirtimi) yra daug svarbesnis už klausimą: KAIP NUMESTI SVORIO?

Kartą jau buvau numetęs daugiau kaip 30 kg, bet greitai vėl priaugau ir dar daugiau, nei buvau numetęs. Klasika! Štai mano svorio istorijos kreivė:

Turint karčią patirtį būtų kvaila kartoti tas pačias klaidas, tad šį kartą turėjau išmokti gyventi ir elgtis kitaip. Jau patyriau, kad neatsakingas požiūris į save, į savo mitybą, įpročius, aplamai į gyvenimą priveda prie nutukimo ir ne tik. Taigi, ką dabar darau?

Visų pirma šį įrašą sąmoningai rašau praėjus metams, po to kai numečiau 32 kg, kad turėčiau kuo pasidalinti. Per tuos metus ne tik, kad nepriaugau, bet dar ir 2 kg numečiau. Per ateinančius metus ir toliau planuoju „kratyti” po 2-3 kg ir taip iki 100 kg. Mano 192 cm ūgiui ir savijautai, tai būtų idealus svoris. Nors ir dabar sverdamas 112 kg jaučiuosi, kaip peliukas po drambliškų 147 kg :).

Dabar

Nesilaikau jokių dietų, valgau praktiškai viską, tik su saiku. Saikas, tai svarbiausias dalykas padedantis išlaikyti numestą svorį. Pirma taisyklė atsistoti nuo stalo, kai dar šiek tiek norisi. Su laiku tas „šiek tiek norisi” išgaruoja, o organizmas, skrandis prisitaiko prie naujo maisto kiekio. Dabar keldamasis nuo stalo, net nesusimąstau, kad va jau laikas keltis, nes jau atėjo tas „šiek tiek norisi”.

Aišku, ne visada pavyksta tą saiką suvaldyti ir jei jau taip nutinka, turiu kuo greičiau atsikratyti tų bonusinių kilogramų.

Vienu žodžiu, dabar gyvenu be teisės pamiršti kas yra saikas. Jis visada turi būti kartu su manimi, manyje, virš manęs...

Maistas

Nesu aš kitoks ir nuo maisto, tiksliau teisingo jo kiekio, netunku, nors ir mažai judu. Esu kitoks tik tiek, kad turiu polinkį ne į tukimą, o į persivalgymą. Taip, mėgstu pavalgyti ir skaniai pavalgyti. Numesti svorį man nebuvo sunku, buvo sunku suprasti, kaip turiu maitintis, kad vėl nesustorėčiau. Manęs visai nežavėjo perspektyva visą gyvenimą laikytis dietų. Norėjau būti lieknas ir valgyti bet ką. Na tiesa, kai kurių produktų vartojimą turėjau sumažinti ar bent jau apriboti jų kiekius. Tai balta duona ir batonas - juos pakeičiau juoda duona. Dabar viską valgau tik su juoda duona. Visi miltiniai patiekalai: lietiniai, bulkutės, sausainiai, pyragai, pyragėliai ir t.t. - saikingai. Toliau bulvės. Stengiuosi jų valgyti mažiau, nors nelabai išeina :) Blynai, cepelinai... na, kaip gi atsisakysi šių patiekalų. Valgau, bet kitą rytą stoju ant svarstyklių, kurios pakoreguoja mano naujos dienos ar kelių dienų į priekį racioną ir vėl viskas gerai :). Toliau alkoholis. Visoks. Nulis. Visiškai jo atsisakiau. Alkoholis man keldavo apetitą, pavyzdžiui po alaus galėdavau visą arklį sukapoti, o kitą dieną dar vieną. O ir pats alkoholis yra labai kaloringas gėrimas, tad jo atsisakymas padėjo didelį pamatą mano svorio stabilumui ir savijautai.

Svarstyklės

Kiekvieną rytą, po tualeto reikalų, stoju ant svarstyklių. Man tai svarbu, nes kiekvieną rytą turiu žinoti su kokiu svoriu aš pradedu naują dieną. Esu nusistatęs savo svorio tašką, kurį privalau išlaikyti. Dabar tai 112 kg. Jei iš vakaro leidžiu sau daugiau pavalgyti, net neabejoju, kad ryte svarstyklės šaus į viršų, tad nuo to, kiek daugiau nei 112 kg aš sveriu ir priklauso mano ateinančios dienos ar net kelių dienų maisto racionas.

Būna, kad net 3 kg viršiju savo svorio tašką, tada imuosi badavimo (iškrovos) procedūros - visą dieną praktiškai nieko nevalgau, tik geriu vandenį (kiekio neriboju) ir kefyrą (0,5 l per dieną) arba pavalgau tik pusryčius ir toliau tik vanduo. Pagal situaciją ir savijautą. Dažniausiai užtenka vieną dieną pabadauti ir kitą dieną vėl svarstyklės rodo 112 kg. Jei po iškrovos dienos svarstyklės vis dar rodo daugiau nei turėtų būti, tai ateinančią dieną jau maitinuosi, kaip įpratęs (saikingai!), tik vakare pavyzdžiui nuo 18.00 val nieko neimu į burną (išskyrus vandenį). Viskas, ateinančią dieną svarstyklės garantuotai rodys 112 kg. Žodžiu viršijęs savo svorio tašką, turiu kuo greičiau, per kelias dienas (ne savaites!) jį atstatyti.

Kartais ir svarstyklių nereikia, kad suprasčiau jog per daug prisikimšau ir esu sunkesnis nei privalau būti. Papurtęs veidas, išsipūtęs gurguliuojantis pilvas, nevalyvi ir tingūs judesiai viską pasako, bet svertis vis tiek privalau, kad tiksliai žinočiau, kiek dienų teks pasninkauti ar kitaip pakoreguoti savo mitybą.

Kartais svarstyklės parodo priešingą savijautai rezultatą. Atrodo, kad esu sunkesnis, bet jos - bac! - rodo teigiamą rezultatą. Tai ženklas, kad kūnui reikia poilsio. Paprastai taip jaučiuosi, kai trūksta miego, kai gerai neišsimiegu.

Miegas

Man yra svarbu būti gerai išsimiegojusiam, nes miego trūkumas neigiamai veikia mano bendra savijautą ir skatina norą valgyti. Neišsimiegojęs jaučiu jėgų ir energijos trūkumą ir tai bandau kompensuoti maisto pagalba. Kad nereikėtų vienu metu kovoti ir su nuovargiu, ir su noru dažnai užkandžiauti turiu laikytis miego drausmės, turiu tuo pačiu laiku gultis ir keltis, ir stengtis išmiegoti bent 7 val. Prisipažinsiu, kol kas man sunkiai sekasi kas vakarą gultis tuo pačiu laiku, bet turiu, privalau to išmokti ir ne tik dėl svorio, bet ir dėl geros savijautos.

Gera savijauta

Turiu gyventi lengvai ne tik kūnu, bet ir vidumi. Tik dabar nugyvenęs 40 su viršum metų supratau, kad turiu savo vidinį pasaulį ir jis kur kas svarbesnis už kieme stovinčio automobilio ratus, cepelinų skonį ar pelningą darbo pasiūlymą. Tai mano turtas. Didžiausias turtas. Visą laiką gyvenau šalia jo, net nežinodamas, kad jį turiu. Tik nuo to kokią tvarką palaikysiu savo viduje priklausys mano gyvenimo kokybė, o nuo jos ir jo, ir ... mano svoris...

2015-08-06. Palanga

Linkiu, kad ir jūsų svoris kristu, kaip artėjančio rudens spalvoti lapai - lengvai ir su gražia emocija. Ir lai klausimas: kaip numesti svorio? antrą kart, kaip man :), nesikartotų...

PAPILDYMAS

(čia dalinsiuosi tolesniu savo svorio (ir ne tik) progresu)

2015-08-31
Šiandien suėjo dvi savaitės, kai kas rytą vėl darau 5 Tibeto pratimus. Pradėjau nuo 6 pratimų pakartojimų, šiandien padidinau iki 12-kos. Rezultatas: per dvi savaites, nieko daugiau nekeičiant atsikračiau dar 1 kg ir dabar mano svorio taškas 111 kg. Bet svarbiausia jaučiuosi energingesnis, žvalesnis ir nuovargis beveik nekankina.

Šašlykų marinavimas. Kaip užmarinuoti skanius šašlykus.

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 11 May 2015 15:34:00 +0000

Greita, paprasta, skanu! Daug esu išbandęs šašlykų marinavimo būdų, bet šis man geriausiais. Su šiuo marinatu gaunasi patys skaniausi šašlykai! Na bent jau man. O skonis, kaip žinia, individualus reikalas, bet tikiuosi patiks ir Jums.

Marinatui reikės:
3-4 svogūnų
sojų padažo (Vitana, 200 g.)
juodųjų pipirų
druskos
acto 1/2 stiklinės (apie 100 g.)
virinto vandens 1/2 stiklinės (apie 100 g.)

P.s. kiekiai nurodyti marinuojant 3 kg kiaulienos nugarinės.

Šašlykų marinavimas

Pradžioje per stambią tarką sutarkuojam svogūnus ir beriam ant pjaustytos mėsos. Pasiruošiam, reikės truputį paverkti :)

Tada pilam sojų padažą. Supilam visą buteliuko turinį, įberiam juodųjų pipirų ir viską gerai išmaišome:

Išmaišę paragaujame ir jei skonis (aštrumas) tenkina prislegiam kokiu dangčiu ir dedame nakčiai į šaldytuvą. Jei skonio (aštrumo) trūkstą galima papildomai įberti juodųjų pipirų. Druskos šiame etape jokiais būdais nededam, jei trūks, įbersime vėliau:

Kitą dieną prieš 3-4 val. iki kepimo ištraukiame šašlykus iš šaldytuvo ir įpilame virinto vandens ir acto mišinio. Pusė stiklinės vandens ir pusė acto. Tada įberiam druskos ir viską gerai išmaišome:

Išmaišę vėl paragaujam ar netrūksta sūrumo ir aštrumo. Jei trūksta pridedam (acto, druskos, pipirų), išmaišom ir vėl prislėgę dangčiu šaunam į šaldytuvą iki kolei ateis kepimo laikas:

Sveikinu, šašlykų marinavimas baigtas! Skanaus!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Šiaurės Lenkija automobiliu ir lankytinos vietos

noreply@blogger.com (Anonymous) — Tue, 05 May 2015 14:48:00 +0000

Dalinuosi kelionės po šiaurės Lenkiją maršrutu ir lankytinomis vietomis. Įspūdžių neaprašinėsiu, nes jų labai daug, netelpa galvoje, ir visi nepaprastai gražūs. Pasakysiu tik tiek, kad ši kelionė pranoko mūsų lūkesčius. Tai viena įsimintiniausių kelionių, tai malonūs, vietomis net aštrūs (koncentracijos stovykla) potyriai neišdildomai įsirašę į atmintį. Dar abejojantiems: važiuokite, drąsiai važiuokite ir net neabejoju, kad jums patiks.

Kelionės trukmė: 6 dienos

Lankytinos vietos:

Stančikų tiltai
Kentšynas - nakvynė
Vilko guolis - Hitlerio bunkeris
Šokantys vargonai - Šventa Lipka (Święta Lipka)
Jantar - apsistojimo vieta su 4 nakvynėmis netoli jūros
Malborko pilis
Štuthofo koncentracijos stovykla
Krynica Morska - Lenkų "palanga" (jūra, pramogos)
Gdanskas - senamiestis
Sopotas - tiltas į jūrą
Gdynė - plaukimas burlaiviu
Jantar paplūdimys - poilsis, saulė, jūra

Maršruto ilgis: 1100 km (skaičiuojant nuo Lietuvos sienos pirmyn-atgal ir neskaičiuojant laisvo pasivažinėjimo po miestus).

1 diena. Lietuva / Stančikų tiltai / Kentšynas (nakvynė). 164 km

Stančikų tiltai yra 49 km nuo Kalvarijos pasienio. Automobilių aikštelė mokama. Tiltų lankymas taip pat. Teritorijoje įrengtos nemokamos pavėsinės kuriose galima užkasti. Šią vietą pasiekėme važiuodami šiauriniu Lenkijos pakraščiu. Kelias siauras, bet judėjimas neintensyvus.

Nakvojome Kentšyne, privačiame name (antras namas po dešinę tik įsukus į Macieja Rataja gatvę nuo 592 kelio). Vieta automobiliui. Maloni šeimininkė. Pusryčiams leido naudotis virtuve ir indais. Adresą susiradome dar būdami Lietuvoje. Permiegoję, anksti ryte išvažiavome į netoliese esantį Vilko guolį.

2 diena. Kentšynas / Vilko guolis / Šokantys vargonai / Jantar (apsistojimo vieta). 214 km

Į Vilko guolį atvažiavom anksti ryte, tik atsidarius muziejui. Tai Hitlerio bunkeris, tiksliau tai kas liko. Ir net ne bunkeris, o visas miestas bunkerių, įvairių statinių griuvėsių. Muziejus po atviru dangumi. Uždara teritorija. Įvažiuojant pro vartus apsauginiai pasisveikino lietuviškai :). Didelė automobilių aikštelė, yra kur pavalgyti, prekyba kariniais suvenyrais. Muziejų supa įspūdingos pelkės. Žemėlapio pagalba (nusipirkom prie įėjimo) teritoriją apėjom per 2 val. Toliau patraukėm į Šventą Lipką.

Święta Lipka - Šventaliepė arba Šventa Lipka laikoma stebuklinga, su Mergelės Marijos apsireiškimu siejama vieta. Nuostabi barokinė bažnyčia ir vienuolynas. Bažnyčia garsėja grojančiais ir "šokančiais" vargonais. Planuojant kelionės maršrutą galima pasidomėti kuriuo metu jie groja. Mums pasisekė, pakliuvom į Šv. Mišias, o po mišių užgrojo vargonai. Bažnyčios teritorijoje gausu suvenyrų.

Jantar - apsistojimo vieta. Privatus sektorius, uždaras, erdvus kiemas. Vieta automobiliui. Šalia jūra. Tik atvykę dar spėjom nubėgti prie jūros :). Malonūs, paslaugūs šeimininkai Lietuvoje turintys (kažkur apie Grigiškes) giminių :). Apsistojom 4 parom. Keliavom po apylinkes, o čia atvažiuodavom tik pernakvoti. Jantar miestelyje, kaip ir Palangoje nesunku rasti kur apsistoti, nes visos tvoros apkabinėtos lentelėm su reklama.

3 diena. Jantar / Malborko pilis / Štuthofo koncentracijos stovykla / Krynica Morska / Jantar. 139 km

Malborke automobilį pastatėme kitoje upės pusėje. Vieta mokama. Pilį pasiekėme pėsčiomis per pėsčiųjų tiltą. Praleidom apie 2 val. Į pagrindinio pilies pastato vidų nėjom, pakako pasivaikščiot pilies kiemelyje ir aplink pilį. Pilies teritorijoje daug prekybos suvenyrais taškų. Po pilies nuvykome į miestą papietauti.

Po pietų atvykom į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Automobilių aikštelė prie pat muziejaus. Perki bilietą į muziejų - aikštelė nemokamai. Tai labiausiai įsiminusi kelionės vieta. Matyti vaizdai labai sukrėtė. Būtina pamatyti ir pajusti.

Po Štuthofo užsukome pažiūrėti, kaip atrodo Lenkijos "palanga" - Krynica Morska. Daug žmonių, daug pramogų, daug prekyviečių, vietomis didžiausi paviljonai išstatyti, kaip Gariūnuose. Pasivaikščiojom po miestą ir nusileidome prie jūros. Į Jantar miestelį grįžom jau sutemus.

4 diena. Jantar / Gdanskas / Sopotas / Gdynė / Jantar. 141 km

Gdanske įvažiavome į patį senamiestį. Automobilį pastatėme kelkraštyje mokomoje vietoje. Pėstute apie 3 val. pasivaikščiojom po gražias senamiesčio gatveles ir pakrantę. Jaukus, gražus, tvarkingas vietomis priminė Prahą.

Po Gdansko nuvažiavom į Sopotą. Jame praleidom apie 2 val. Automobilį pastatėm centre, kelkraštyje mokomoje vietoje. Nemažai prabangos - prabangių automobilių, pastatų, išsipuošusių žmonių, - tai juk Lenkijos žvaigždžių mėgiamas miestas. Pėstute nuėjome prie tilto į jūrą. Įėjimas ant tilto mokamas. Nusileidome prie jūros į pliažą. Pasivaikščiojom po parką, užsukom į kelias suvenyrų parduotuves ir išvažiavom į Gdynę.

Gdynę pasiekėm apie 17 val. Automobilį pastatėm aikštelėje šalia Gdynės akvariumo (muziejaus). Daug laivų. Su pramoginiu burlaiviu plaukėm į jūrą (1 val). Akvariumo aplankyti nespėjome - baigėsi darbo laikas. Link Jantar patraukėm jau sutemus.

5 diena. Jantar paplūdimys / Krynica Morska atrakcionai / Jantar. 63 km

Visą dieną praleidome prie jūros. Jantar paplūdimys didelis, žmonių nedaug. Skirtingai nei pas mus, lenkai kopose nesidegina, kopos jiems "nykštukų" vieta. Po jūros pasivaikščiojom po Jantar miestelį, papietavom ir išvažiavom į Krynica Morska atrakcionų miestelį.

Vakarą praleidome Krynica morska atrakcionuose. Didelį plotą užimanti teritorija su žaidimais, pramogomis, maitinimo vietomis ir suvenyrų paviljonais. Į nakvynės vietą grįžom jau sutemus.

6 diena. Jantar / Lietuva. 379 km

Jantar miestelį palikom apie 8 val. ryto. Lietuvos sieną kirtome ties Lazdijais apie 20 val.

Dėkoju už dėmesį ir smagios kelionės!

Buto remonto kaina

noreply@blogger.com (Anonymous) — Thu, 30 Apr 2015 15:12:00 +0000

Mums vieno kambario buto (30 kv. m ) kapitalinis remontas kainavo 2700 EUR. Kainą sudarė medžiagos, kai kurių įrankių nuoma ir kuro sąnaudos. Kaip jau minėjau butą remontavau pats, savo rankomis, su artimųjų pagalba. Jei būčiau samdęs meistrus, buto remonto kaina man šokteltų mažiausiai dvigubai. Sakoma, kad norint paskaičiuoti, kiek kainuos buto remontas reikia medžiagų kainą dauginti iš dviejų, tai yra kiek kainuoja medžiagos, tiek kainuos ir meistrų darbas. Samdant firmą kainuotų dar daugiau, grubiai 30 % medžiagos, 70 % darbas. Aišku čia grubus skaičiavimas, bet plius, minus pradžiai pakankamas.

Remontuojant seną butą darbų kaina dar padidėtų, nes prisidėtų griovimo, skutimo, taisymo kaštai. Šią sumą remonto pradžioje sunku įvardinti, nes nepradėjus darbų, neaišku kur kokia "bomba" užtaisyta.

Tai gi, prieš pradedant remontą, visų pirma reikia išsirinkti vizualiai matomas apdailos medžiagas grindims, sienoms ir luboms. Paskaičiuojam kvadratinius metrus ir į prekybos centrą ar internetą. Žiūrim, renkamės, rašom ir pliusuojam skaičiukus. Tai nesudėtinga ir įdomu. Tai procesas, kai modeliuojam savo buto vizualų vaizdą. Šioje vietoje ir matysime kas mums įkandama, o kas ne ir kiek realiai reikės pinigų.

Dabar realybė tokia, kad tuo metu, kai nuspręsite daryti buto remontą, koks prekybos centras ims ir pasiūlys pavyzdžiui 50% nuolaidą kokiai vienai laminuotos grindų dangos rūšiai, kuri jums tiks ir patiks. Valio! Sveikinu, jūs jau sutaupėte. Taip, kad kainų skaičiavimas, čia ir dabar, įvairiomis interneto skaičiuoklėmis yra tik žaidimas, o tikrovę atitinkančią sąmatą sudarysite tik patys virtualiai ar gyvai pakeliavę po prekybos centrus.

Ir taip, vizualiai matomų apdailos medžiagų sumą jau turime. Toliau "nematomos" medžiagos - įvairūs glaistai, gruntai, klijai, tvirtinimo elementai ir t.t. Šias medžiagas jei gebate skaičiuojate patys, jei ne ar nelabai, į pagalbą kviečiatės specialistą arba žmogų kurį samdysite remonto darbams. Sakote jam kokią apdailą išsirinkote ir ką norite matyti savo bute, o jis pagal tai ir pagal buto stovį, taip pat įvertinęs santechniką, šildymą ir elektros instaliaciją, pasakys kokių medžiagų jums dar reikia.

Šiame etape, remontuojant seną butą (pabrėžiu - seną) nė vienas specialistas neįvardins tikslaus "nematomų" medžiagų kiekio, tik daug maž plius minus. Galite pasiruošti dvi sąmatas arba paskaičiuoti viduriuką. Skirtumas tarp sąmatų didelis nebus.

Štai tik dabar jūs turėsite arčiausiai tiesos esančius buto remontui reikalingų medžiagų kiekius ir galėsite paskaičiuoti galutinę preliminarią buto remonto kainą. Jei butą remontuosite patys jums daugiau niekas, neskaitant sugaišto laiko ir atlygio specialistui už konsultaciją, nekainuos.

Patarimas pabaigai - pirkite medžiagas dalimis

Viena iš mano apsipirkimo špargalių ir vonios kambario lubų montavimui skirti pirkiniai:

Neskubėkite pirkti visų medžiagų iškart, tik nebent jei aptikote labai gerą nuolaidą. Pirkite dalimis ir tik tiek, kiek reikia konkrečiam remonto etapui. Pavyzdžiui kambario sienų glaistymui, virtuvės grindų klijavimui plytelėmis ir panašiai. Tokiu būdu lengviau bus skirtis su pinigais, neapkrausite remontuojamo buto erdvės ir geriausia - nenupirkus šiandien, gal būt po savaitės ar dviejų, ar net po mėnesio, kai realiai tų medžiagų prireiks, koks prekybos centras jums ims ir pasiūlys labai patrauklią nuolaidą.

Geros jums ir neskausmingos buto remonto kainos, ir gaudykit nuolaidas!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Lašiniai. Kaip šaldytuve laikau lašinius

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 27 Apr 2015 10:38:00 +0000

Visų pirma su gražia pavasario diena! Sakyčiau pirmą kart šiais metais, neskaitant kelių dienų berods mėnesio pradžioje, galime pasidžiaugti tikra pavasario šiluma ir nuostabiais bundančios gamtos vaizdais.

Kai lauke gražus pavasaris galvoti apie lašinius nelabai norisi. Dieną. Bet ateina vakaras ir... vėl iš šaldytuvo trauki lašinius :). Nežinau, kaip pas jus, bet pas mane lašiniai šaldytuve guli kiaurus metus ir niekaip negaliu suprasti kodėl visą dieną ramiausiai ten pragulėję, atėjus vakarui jie tampa tokiais geidžiamais. Negaliu prieš juos atsilaikyti, nors tu ką. Su juoda duona, su raugintu agurkėliu, svogūnėliu ar česnakėliu, plonai pjaustyti, su garstyčių lašeliu, slyste slysta į burną. Nors juostelę, nors gabaliuką...

O dabar papasakosiu jums kokiu būdu mano šaldytuve ilsisi lašiniai. Išbandžiau visokius variantus, bet šis pasiteisino labiausiai. Tik nusipirkęs ir parsinešęs namo lašinius iš karto susuku į kepimo popierių ir dedu į šaldytuvą. Tame pačiame popieriuje jie ir guli, kol visų nesuvalgau. Išsiimu, išlankstau, atsipjaunu porą riekelių ir vėl į tą patį popierių susuku.

Patogu, o ir lašiniai ilgai išlieka purūs, nesusitraukę, neišgarinę savo drėgmės. Rūkyti lašiniai šaldytuve neskleidžia savo kvapo, o sūdyti neprisigeria kitų produktų kvapų. Beje tokiu principu galima laikyti ir kitus mėsos produktus, kaip pavyzdžiui karštai rūkytą "Panevėžio file" ir panašiai.

Tai tiek.

Ačiū už dėmesį ir skanių lašinių! P.S. lietuviški skaniausi!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Kodėl "Pavaryk!"?

noreply@blogger.com (Anonymous) — Fri, 24 Apr 2015 10:57:00 +0000

Galima ir arklį pavaryt, bet čia vėl, kaip kas supranta :)

Kyla klausimas, kodėl "Pavaryk!"? Šeima, namų darbai, gyvenimas ir "Pavaryk!"- kažkaip nedera. Nedera, jei žodį "Pavaryk" asocijuosim tik su negražiais dalykais, bet "Pavaryk" turi ir gražių prasmių - puikiai ką nors atlik, padaryk, pasirodyk, įvykdyk, pasielk, išmok ir pan. Pastarųjų prasmių pagrindu ir stengiuosi kurti savo gyvenimą bei šį tinklaraštį. Ne visada pavyksta, bet mokausi, darau išvadas ir bandau tobulėti. Tam ir gyvenimas man duotas...

P.s. šį paaiškinimą - pasiaiškinimą :) inspiravo kai kurios, turbūt padoriais save laikančių žmonių, reakcijos komentaruose ar gyvai: "Pakeisk pavadinimą, o tai nerimtai atrodai.", "Prie ko čia Pavaryk?", "Ant ko varai?", "Pavaryk!? - ne, ačiū", pastaroji daugiau jaučiama, nei girdima.

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Dekoratyvinis akmuo buto interjere - klijuojam!

noreply@blogger.com (Anonymous) — Mon, 20 Apr 2015 13:39:00 +0000

Dekoratyvinis akmuo "Koronata" ir apdailos darbus atliekantis šio tinklaraščio autoriaus brolis Audrius.

Tęsiu buto remonto temą ir šiame įraše pasidalinsiu su Jumis savo patirtimi klijuojant dekoratyvinį akmenį. Pirmiausia, kodėl būtent dekoratyvinis akmuo ir kodėl būtent tose buto vietose, kaip pažymėta plane, o ne kitose, nusprendžiau klijuoti akmenį:

Buto planas. Nr.1 - sienų kampai prie įėjimo durų; Nr.2 - sienų kampai prie įėjimo į virtuvę; Paryškintos vietos - sienų dalys ant kurių priklijuotas dekoratyvinis akmuo.

Iš patirties žinau, kad eksploatuojant butą labiausiai kenčia sienų kampai esantys prie įėjimo durų ir prie įėjimo į virtuvę. Tose vietose didžiausias judėjimas ir neišvengiama trintis. Štai pavyzdžiai iš kito mano buto, kuriame prieš 10 metų dariau kapitalinį remontą ir kaip dabar jis atrodo (beje šį butą greitai žadu taip pat remontuoti - griauti sienas, plėsti erdves ir t.t..., tad vėl turėsiu kuo pasidalinti :).

Nusitrynę sienų kampai prie įėjimo durų.

Pažeistos sienų dalys prie įėjimo į virtuvę.

Šis "grožis", kaip suprantat, per vieną dieną neatsirado. Neįmanoma, gyvenant siaurame bute (o ir erdviame name) ilgesnį laiką išsaugoti dažytų sienų kampų, ypatingai ten kur intensyvus judėjimas. Galų gale gyveni juk ne tam, kad saugotum kampus ir kas kartą pro juos eidamas vis apie juos galvotum.

Bežiūrėdamas į nuogas, apdailai paruoštas remontuojamo buto prieškambario sienas svarsčiau:

Nuo prieškambario sienų buvo nudaužytas visas senas nepatikimas tinkas ir plikos sienos uždavė klausimą: kokią apdailą naudoti?

Koks variantas galėtų ir apsaugoti, ir gražiai atrodyti? Keraminės plytelės? Ne, čia gi ne virtuvė ar vonia. Medinės dailylentės? Ne, ne, ne - tai pirtis, o ir mediniai kampai nėra jau tokie patvarūs. Net buvo šovusi mintis dažyti, o kampus gražiu metalu užtaisyti, bet greitai nupurčiau tokią idėją - absurdas! Dekoratyvinis tinkas? Irgi ne! Nelaikys jis ilgai kampuose. Kas dar? Natūralus akmuo? Marmuras! O je! Būtų neblogai, tik va bėda, neužteks po to pinigų, kad ir vienai paauksuotai rozetei įsigyti, nes vien marmuras be "pribambasų" yra negerai.

Sprendimą radau internete - dekoratyvinis akmuo! Kaina įkandama, tvirtas, didelė spalvų, raštų ir formų įvairovė, struktūra panaši į natūralaus akmens, lengvai klijuojamas ir kas labai svarbu (juk sau darai) - gražiai atrodo.

Tinka, imu ir pasirinkau UAB "Stonesta" akmenį. Kodėl jų? Taip jau gavosi, kad ši bendrovė buvo pirma kurią internete aptikau ir ja patikėjau. Paskambinęs sakysiu: "buteliui ieškau akmenuko, padėkite" :). Buvau lengvai pasimetęs - gaminių daug ir visi gražūs, įdomūs - ką pasirinkti? Praktikos neturiu. Pirmą kartą ne tai, kad klijuosiu, bet aplamai į rankas imsiu dekoratyvinį akmenį. Labai šiltai ir maloniai su manimi bendravo. Siunčiau jiems ir savo prieškambario nuotrauką, papasakojau kokia bus grindų danga, kokia kambario sienų spalva, visus savus pageidavimus susakiau ir visą iniciatyvą perleidau. Padėjo.

Parinko man tokį akmenį ir atspalvį, kuris dabar džiugina ne tik mane, bet ir bet kurį pirmą kartą į butą užėjusį žmogų. Pavyzdžiui kaimynė, pagyvenusi, inteligentiška, maloni moteris užėjusi pasmalsauti (įdomu juk, žmogui, kas ten už jo sienų vyksta) ir pamačiusi sienas, net aiktelėjo: "O Dieve, kaip gražu, kaip dieviška!". Senasis buto savininkas ale "mafukas", kuriam anksčiau jis priklausė, taip pat neiškentė ir pasiprašė užeiti pažiūrėti, kas iš jo :) buto darosi, sureagavo pagal savo stilių: "O, geras! Kas čia? Čia, tai geras! Čia tai, nu pyz...c, kaip gerai atrodo!"

Anarchiška ir įvairiaspalvė akmens struktūra techniškai maskuoja nešvarumus ir dulkes. Ši sienos dalis po remonto dar nevalyta ir kaip matote ant jos praktiškai nesimato nereikalingų dėmių ar dulkių.

Grožis, grožiu - malonu, jauku, šilta - bet svarbiausia problematiški kampai dabar saugūs ilgam laikui. Nieko nebijo šis akmuo, na bent jau to, kas gali nutikti natūraliai gyvenant bute: įbrėžimų, stuktelėjimų, nusitrynimų, papeckiojimų ir t.t.

Net ir dulkės jam nebaisios. Na, dulkės aišku kaupsis, bet jų praktiškai nesimatys (geras variantas mėgstantiems, kartais, sutrumpinti namų tvarkos darbus :). Įsitikinau tuo, kai remonto pabaigoje nuo purvinų, purvinų, statybinėm dulkėm apsinešusių grindų pakėliau akis į sienas ir... ups! Čia tai bent - nesimato, kad jos dulkinos ar purvinos! Pasirodo anarchiška ir įvairiaspalvė (atspalvio prasme) akmens struktūra geba techniškai užmaskuoti ne tik dėmes (kai kuriose vietose klijų likučiai buvo sunkiai randami ar įžiūrimi), bet ir gausiai po butą pasklidusias statybines dulkes.

Dekoratyvinis akmuo valosi lengvai. Mes, pavyzdžiui, dulkes lengvai pašalinom dulkių siurbliu su minkštu šepetėliu ant antgalio. Dėmes valėm su drėgnu skudurėliu, kempyne, šluošte ar švelniu šepečiu. Gink Dieve, valydami nenaudokite metalinių ar šiurkščių, kietų šepečių ir įvairių rūgščių tirpalų. Akmuo, kaip ne kaip, nėra natūralus, o pagamintas ir impregnuotas dažais, kurie po intensyvaus ir stipraus (!) trynimo pradės blizgėti ar net visai nusitrins. Tiesa pastarasis variantas įmanomas, tik visiško neatsargumo dėka, netrinant, o stipriai gramdant, brūžinant akmenį su kokiu kietu daiktu, bet tokiu principu net ir granito luite skylę įmanoma išskaptuoti.

Valant akmenį negalima naudoti metalinių ar šiurkščių, kietų šepečių ir įvairių rūgščių tirpalų. Akmuo valomas švariu vandeniu arba vandens ir muilo tirpalu naudojant švelnų šepetį, šluotą, kempinę, skudurėlį ar šluostę.

Tiems, kas jau įsigijo dekoratyvinį akmenį ar dar tik planuoja juo gražinti savo namų sienas ar jų dalis, manau, bus įdomu sužinoti, kaip mes jį klijavom. Pradėsiu nuo pradžių:

Akmens kelionė į namus ir pirma pažintis

1. Vežam. Akmenį (15 m²) iš gamyklos (Nemenčinė, Vilniaus r.) pasiėmiau su savo transportu. 16 dėžių plytelių + 2 dėžės kampinių elementų. Bendras svoris apie 400 kg. Vežti reikėjo atsargiai, neskubant, nes plytelės dėžutėse maskatavosi ir trankėsi viena į kitą, ypatingai jei užvažiuodavau ant duobės. Ne stiklas, bet atsargumas nepamaišė, parvežiau visas sveikas.

2. Nešam. Tapu, tapu į 3 aukštą, į butą. Viena dėžė sveria apie 25 kg. Fizinis darbas - sveikata. Sunešiojom dviese. Kojos, rankos truputį pasipumpavo ir prakaitas išmušo :) Nors dėžių šonuose yra specialios skylės nešiojimui, bet už jų imti buvo nesaugu. Patogiausia buvo imti už dėžutės apačios. Sukrovėm kambary vieną ant kitos - lai adaptuojasi :).

3. Žiūrim ką turim. Dėžėse skirtingų dydžių plytelės sukrautos tvarkingai: vertikaliai dviem aukštais. Tarp plytelių įdėtos pūsto polietileno juostelės, tarp aukštų - gofrokartono perdanga. Vienoje dėžutėje 0,87 m2.

4. Jamam į rankas. Plytelė turi svorį, bet yra daug lengvesnė už natūralų akmenį tokių pačių išmatavimų (žinau, nes namuose turiu marmurinę plokštę panašaus dydžio). Priekinis paviršius šiurkštus, "smėlėtas", kaip tikros uolienos. Galinėje pusėje keramzito viršūnėlės padrikai įkalintos balto cemento masėje.

5. Dėliojam, skaičiuojam. Iškraustę kelias dėžes išsiaiškinom, kad turim 3 dydžių plyteles:

ilgos (470 х 94 mm)
vidutinės (280х94)
trumpos (180х94)

Sudėlioję plyteles į krūveles pagal dydį ir raštą supratom, kad turim 11 skirtingų rūšių plytelių. Plytelių storis nevienodas. Net ir tos pačios plytelės storis skirtingose vietose smarkai svyruoja. Pavyzdžiui vienos ilgos plytelės galiniai kraštai siekia vos 4-5 mm, o per vidurį jau apie 15-17 mm. Bet toks storio svyravimas, kaip vėliau klijuojant supratom, specialiai yra padarytas, kad kuo natūraliau, iškiliau, grublėčiau atrodytų galutinis variantas.

Pasiruošimas klijavimui

1. Sienos. Matėte (nuotrauka viršuje) kokios buvo mūsų sienos. Pradžioje akmenį svarstėm klijuoti tiesiai ant plytų, bet persigalvojom, nes daug klijų išeitų, vargas būtų lyginant - labai jau kreivos jos buvo. Nusprendėm sienas užklijuoti (ir tuo pačiu išlyginti) gipso kartono plokštėmis ir akmenį klijuoti ant plokščių. Sprendimas buvo geras, nes darbas klijuojant ant lygaus paviršiaus buvo lengvas ir greitas - kaip per sviestą :). Plokštes prieš akmens klijavimą nugruntavom giluminiu gruntu, kad surištų susikaupusias dulkes. Jokių tinklelių ir papildomo glaistymo, kaip ir rekomenduoja akmens gamintojas, nenaudojom, nes mūsų sienos neaukštos.
2. Durys, apvadai. Durų stakta prieš klijavimą turi būti įstatyta ir prikalti durų apvadai, nes prie jų glausis akmens plytelės. Apvadai pastorinti.
3. Grindys. Turi būti sutvarkytos. Mūsų atveju buvo paklota laminuota danga. Tai svarbu, nes plyteles klijuoti reikia pradėti nuo apačios, pirmą eilę guldant tiesiai ant grindų.
4. Grindų apsauga. Jei grindų negaila šio žingsnio galite nedaryti. Kitu atveju rekomenduoju pasikloti, kad ir popierių. Mes naudojom paprastą, rudą, ruloninį pakavimo popierių. Popieriaus kraštus prie grindų priklijavom su popierine lipnia dažymo juostele.
5. Plytelių išdėliojimas. Prieš pradėdami klijavimo darbus ant grindų išdėliojome plyteles. Dėjome taip, lyg klijuotume ant sienos. Plyteles maišėme, kadangi pastebėjome, kad skirtingose dėžėse sudėtas skirtingų atspalvių akmuo, tai normalu nes plytelės rankų darbo. Maišymas iš skirtingų dėžių reikalingas, norint galutiniame variante išvengti į akis krentančių lopų ar "salelių" su vienodo atspalvio fragmentais. Plyteles buvom išsidėlioję tik pradžioj, kad suprastume kaip jos viena prie kitos "limpa", kaip visumoj atrodo, kaip daug maž reikėtų jas klijuoti. Vėliau klijavom tiesiai iš dėžių, žiūrėdami į jau priklijuotas plyteles intuityviai sprendėme kokio rašto ar atspalvio akmuo toliau bus reikalingas.
6. Įrankiai ir priemonės (sąrašas įrašo pabaigoje). Pasiruošėm reikiamus įrankius ir užsimaišėm klijus.

Dekoratyvinio akmens klijavimas

Akmenį klijuoti pradėjom nuo kampo apačios. Apatinę eilę guldėm tiesiai ant grindų. Laminuotas grindis, palei sienas, įrėmėme mediniu ramsčiu, kad nusileistų grindys iki gulsčiuku nustatyto reikiamo (teisingo) lygio ir tik tada ant grindų užklijavom pirmą eilę. Vėliau, suklijuotos plytelės, bus ramstis prilaikantis teisingą grindų lygį :)

Plytelės nėra taisyklingų formų, tad klijuojant reikia nepamiršti patikrinti gulsčiuku. Kartais padėdavo tiesiog vienos plytelės pakeitimas kita ir lygiai sutapdavo. Pats akmens klijavimas toks pat kaip ir paprastų keramikinių plytelių - ant plytelės užtepame klijų, glaudžiame prie sienos ir lėtai sukinėdami, judindami (vibruodami) spaudžiame prie sienos. Reikia stengtis nepadauginti klijų, kad jie, prispaudus plytelę prie sienos, neprasiveržtų tarp siūlių, o jei jau taip nutinka, tai klijai turi veržtis lauk tik pro viršų, kur dar nėra užklijuota kita plytelė. Akmenį ėmėm iš skirtingų dėžių ir maišydavom raštus bei atspalvius.

Pas gamintoją buvom įsigiję kampinių elementų, bet mažose erdvėse gražiau, elegantiškiau atrodo pačių suformuoti (apipjauti) kampai. Gamykliniai labiau tinka didesnėms erdvėms ir plotams, o mūsų mažam butui jie pasirodė per masyvūs. Kadangi mūsų dekoratyvinis akmuo "Koronata" lengvai pjaustėsi kampus gaminomės patys:

Kampinius elementus gaminome iš dviejų tos pačios plytelės dalių. Plyteles pjovėm per pusę, o kraštus 45 laipsnių kampu.

Ne visi kampiniai elementai gavosi gražūs, pasitaikydavo ir išsižiojusių, bet ne bėda, vėliau užglaistėm ir kampai gavosi kaip nulieti:

Glaistėm ne tik vertikalias kampų siūles, bet kai kur sienose ir horizontalias. Šiaip, su glaistymu nemažai darbo, bet jei laikas negena, užglaisčius visas siūles rezultatas pritrenkiantis - siena atrodo vientisa lyg būtų išpjauta iš kokio vieno luito. Tiesa, pirštais glaistyt daug patogiau ir greičiau, tik nesaugu, nes greitai nusitrina nuo pagalvėlių oda :(

Ypatingai kruopščiai pjaustėme vidinius kampus - plytelės kraštą apipjaudavome pagal kitos plytelės iškilimus. Tokiu būdu suklijuotos plytelės sudarė gražų kampą, kurio net nereikėjo glaistyti:

Jau minėjau, kad mūsų turimas dekoratyvinis akmuo lengvai pjaustėsi, tad buvo nesudėtinga išpjauti skyles elektros prietaisams: rozetėms, jungikliams, el. skydeliui:

Dekoratyvinį akmenį įdomu klijuoti, tai kaip žaidimas. Priklijuoji vieną plytą ir galvoji, ieškai, derini kokią klijuoti šalia ar virš, kad gautųsi norimas raštas, kad tamsesni lopai pasiskirstytų tolygiai, kad nesikartotų tas pats raštas ar per tankiai tas pats atspalvis ir t.t. Klijuojant svarbu stebėti, kad nesutaptų vertikalios plytelių siūlės, nes negražiai atrodo ir rėžia akį.

Kai kurių plytelių kraštai yra grublėti ant jų likęs sustingęs gamybos metu per liejimo formos kraštus išsiliejęs mišinys, bet jis lengvai su grubaus švitrinio popieriaus pagalba arba tiesiog patrynus (pabrūžinus) plytelę į plytelę pasišalina. Plytelių apačia, taip pat nėra idealiai lygi, tad prieš klijuojant ją reikia nugludinti, vėlgi trinant plytelės apačią į apačią:

Prieš klijuodami akmenį aplink vidines duris pasigaminome storesnius durų apvadus. Pradžioje prisukom papildomus medinius dažytus Pinotexu, o ant jų su montažiniais klijais ir plonais vinukais be galvučių pritvirtinom originalius:

Storesni apvadai buvo reikalingi tam, kad dekoratyvinis akmuo gražiai, viename lygyje prie jų prisiglaustų, na, tiesiog susilietų su durimis:

Virš įėjimo durų dekoratyvinį akmenį klijavome "žemyn galva". Naudojome "Moment FIX Power" klijus. Šie klijai pasižymi staigiu sukibimu, tad prieš tepant juos ant akmens turėjome būti gerai įsitikinę, kad parinkome ar išpjovėme tinkamą plytelę:

Išorinis kampas kurio vienoje pusėje akmuo, o kitoje dažyta siena, reikalavo kruopštumo. Originalūs (neapipjauti!) plytelių kraštai vienoje tiesėje, vertikaliai ir horizontaliai, turėjo lygiuotis su dažomos sienos briauna ir plokštuma. Tarp sienos ir plytelių per kryželio storį ir apie 1 cm į gylį palikome sausą tarpą (be klijų). Tarpą ir plytelių kraštus užglaistėme. Naudojome glaistą su marmuro užpildu. Dažydami plytelių kraštus užklijavome popierine lipnia juosta. Dažams išdžiūvus, juostelę atsargiai nuplėšėme ir su aštriu peiliuku nuo plytelių kraštų nuskutome dažų likučius:

Na, ir dar viena vieta į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, tai paskutinė plytelių eilė, esanti aukščiausioje sienos vietoje prie lubų. Kadangi lubos buvo jau dažytos, tad turėjome darbuotis ypatingai atsargiai. Šioje vietoje nepamainomi buvo degtukai :). Atpjautą reikiamo dydžio plytelę degtukų-klynukų pagalbą įremdavom į lubas, o kad siūlė, į kurią kišom degtukus, iš apačios nekristų į akis, priešpaskutinę plytelių eilę, tiksliau tik viršutinę jos dalį, klijų pagalbą padarėm platesnę - labiau atšokusią nuo sienos:

Įrankiai ir priemonės

Pateikiu pilną sąrašą priemonių, kurias naudojome viso proceso metu, bet tai nereiškia, kad štai, prieš klijavimą, jas visas reikia ir turėti. Kai ką naudojom pradžioj, kai ką, kaip pavyzdžiui glaistą, tik pabaigoje, tad tik informuoju ko gali prireikti ir, kad reikalui esant turėtumėte tai po ranka:

Popierius - mes naudojom paprastą, rudą, ruloninį pakavimo popierių. Popierius reikalingas grindų apsaugai.
Popierinė lipni dažymo juosta - su juosta prie grindų klijavome popierių.
Plytelių klijai - naudojom "Atlas" (maišuose po 20 kg). Paprasti, vieni iš pigiausių keraminėms plytelėms klijuoti. Rezultatu patenkinti.
Montažiniai klijai - naudojom "Moment FIX Power". Su jais klijavome plyteles "žemyn galva" virš įėjimo durų.
Glaistas siūlėms - naudojom "CE33 Super Ceresit" 0-8 mm, karamelės spalvos. Glaistėme siūles kampuose ir vieną kitą didesnę siūlę sienose.
Plastikinis kibiras klijams - svarbu, kad kibiro dugnas būtų lygus be įdubimų ar iškilimų, kad geriau išsimaišytų ant dugno esantys klijai. Mes naudojom seną dažų kibirą.
Plastikinis indas glaistui - neaukštų kraštų su lygiu, kaip ir kibiro klijams, dugnu. Mes pasigaminome patys - apipjovėme seną likusį nuo glaisto kibirėlį.
Metalinės mentelės -su jomis ant plytelių tepėm klijus. Naudojom 2 dydžių - vidutinę ir mažą.
Elektrinis gręžtuvas su metaliniu maišymo antgaliu - maišėm klijus.
Kampinis šlifuoklis su deimantiniu disku - pjovėm akmenį.
Juostinis šlifuoklis - su juo šlifavome plytelių briaunas, šalinom nereikalingus gumbelius.
Trikampė dildė - naudojom apipjautų, kampams skirtų plytelių dildinimui, žiūrėjom, kad kuo gražiau per siūlę susiglaustų kampiniai elementai.
Lazerinis nivelyras (gulsčiukas) - naudojom kampų vertikalės ir viso perimetro horizontalės lygio tikrinimui.
Paprastas nedidelis gulsčiukas - tikrinom tik užklijuotų pavienių plytelių horizontalės lygį.
Kampainis, ruletė (metras), pieštukas - matavom ir žymėjom plytelių pjovimo linijas.
Degtukai ir plastikiniai distanciniai kryžiukai (1,5 mm) - degtukais ir kryžiukais reguliavom plytelių padėtį: aukščiau-žemiau.
Mažos kempinėlės - drėgnomis ir sausomis kempinėlėmis valėme klijais išteptą plytelių paviršių.
Didelė kempinė - drėgnas kempines naudojome glaisto plovimui.
Guminė glaistyklė - kampuose ir kai kur sienose glaistėme siūles.
Mediniai tašai - su jais, kraštuose palei sienas, spaudėme ir fiksavome laminuotas grindis.
Šepetys - šepečio pagalba šalinom išdžiūvusio glaisto ir klijų likučius.
Dulkių siurblys - baigę darbą visą akmens paviršių išsiurbėme dulkių siurbliu, kurio antgalyje buvo švelnus šepetėlis.
Švelni šluostė - po dulkių siurblio akmenį dar valėme su drėgna švelnia šluoste.

Ačiū už dėmesį ir gero klijavimo!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Margučiai - 12 gražių kiaušinių marginimo būdų

noreply@blogger.com (Anonymous) — Fri, 03 Apr 2015 10:34:00 +0000

Parinkau 12 man patikusių kiaušinių marginimo būdų. Gaila, kiaušinių skutinėjimo pamokėlių lietuviškame internete neradau, tik vieną reportažą su tautodailininke. Lai Jūsų Šv. Velykų stalą puošia patys gražiausi margučiai! O gražiausi bus tie, kuriuos pasigaminsite patys su šiluma ir meile. Gero marginimo ir gražių švenčių!

	Margučiai su kaklaraiščiu "Tai labai paprastas ir gražūs velykinių kiaušinių dažymo būdas. Svarbiausia - reikia turėti kuo margesnių vyriškų kaklaraiščių..." mamyciuklubas.lt
	Margučiai su vašku vienspalviai "Labai norėčiau, kad šis straipsnis ką nors pastūmėtų išmėginti kiaušinių marginimą vašku. Juk tai smagus užsiėmimas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems..." receptumedis.lt
	Margučiai su vašku kelių spalvų "... pirma nusipieškite dalį raštų ir dėkite į šviesius dažus (pvz. geltonus). Ant nudžiuvusio kiaušinio tęskite rašto piešimą ir dėkite į kitus dažus (pvz. raudonus) ir taip toliau..." namujaukumas.lt
	Margučiai su vašku ir mėlynųjų svogūnų lukštais "Šiemet dažymui naudojome ir mėlynųjų svogūnų laiškus, tai spalva gavosi ypatingai graži ir sodri..." ligi.lt
	Margučiai su svogūnų lukštais ir žolelėm (paprastai) "Gražų raštą išgavome vietoj lukštų ant kiaušinių lipdydami įvairias žolytes ir augalus..." pavaryk.lt
	Margučiai su svogūnų lukštais ir žolelėmis (su fantazija) "Priemonių tereiks pačių įprasčiausių. Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos, nusiteikimo, vidinės ramybės, susikaupimo, norų ir laisvo laiko atsargų..." ausrra.blogspot.com
	Margučiai su smulkiai karpytais svogūnų lukštais "...negalėjau patikėti, kad taip smulkiai ir kruopščiai reikėjo karpyti svogūnų lukštus." vaikystes-sodas.lt
	Margučiai su juodalksnio žievėmis ir svogūnų lukštais "Žievę ir kelias surūdijusias vinis ar kitus gelžgalius užpilame parūgštintu vandeniu taip, kad apsemtų..." zolynunamai.lt
	Margučiai svogūnų lukštuose ir grąžinti markeriu "...pirmiausiai kiaušiniai nudažomi svogūnų lukštais, o po to paįvairinimui padirbėjam su markeriu..." ltvirtove.lt
	Margučiai dažyti natūraliais dažais išgautais iš maisto produktų (Beatos eksperimentas) "Kuo daugiau dažančio ingrediento ir mažiau vandens – tuo spalva sodresnė..." beatosvirtuve.lt
	Margučiai apvynioti plaukų gumelėmis "Pastaraisiais metais aplipindavau ryžiais, kad liktų šviesesni taškučiai. Tačiau šį kart išbandžiau naują metodą – apvyniojimą gumutėmis..." zavinta.lt
	Skutinėti margučiai (video) "Tautodailininkė N. Jurėnienė pasakoja, kaip reikia skutinėti margučius..." tv.lrytas.lt

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Buto remontas

noreply@blogger.com (Anonymous) — Wed, 01 Apr 2015 21:18:00 +0000

Buto remontas pačių rankomis per 80 dienų. Kairėje aš, šio tinklaraščio autorius, dešinėje mano brolis Audrius.

Buto remontas pačių rankomis - misija sunki, bet įmanoma. Esu liudininkas. 80 dienų, be pertraukų, diena dienom, su broliu kapitaliai suremontavome 1 kambario seną butą. Savo indėlį įnešė ir tėvukas - sutvarkė visą elektros instaliaciją, bei žmona su mama - senų tapetų lupimas, dažų gramdymas, atliekų tvarkymas, maistas, bei moralinis palaikymas, kurio tikrai reikėjo.

Sukaupiau daug patirties ir medžiagos - praktiškai visus darbus fotografavau, o grįžęs vakarais namo dar juodraštyje užrašydavau, kas ir kaip buvo nuveikta.

Ilgai mąsčiau kaip, kam ir kokiu pavidalu turėčiau pateikti savo patirtį. Buto remontas savo rankomis - sunkus darbas, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug kantrybės bei ištvermės. Buto gerai, pabrėžiu gerai, nesuremontuosi be žinių, patirties, be kitų asmenų pagalbos, be tarpusavio supratimo, be sąžinės, galų gale be įrankių.

Buto remontas savo rankomis ir už pinigus

Šiai dienai turiu dvi patirtis remontuojant butus. Viena dabartinė, remontuojant pačiam, kita įgyta prieš 10 metų - samdant meistrus ir mokant jiems pinigus. Kuris variantas geresnis? Rezultato ir finansų prasme vienareikšmiškai, kad remontas atliktas savo rankomis. Palyginimui vien vonios ir tualeto remontas su darbais ir medžiagomis samdant meistrus man kainavo kelis kartus daugiau nei visas buto remontas savo jėgomis su medžiagom!

Laiko sąnaudų ir komforto prasme - remontas samdant meistrus, bet šis variantas, mano galva, veiksnus yra tada, kai labai nusišypso sėkmė ir surandi puikų ir sąžiningą meistrą (na pavyzdžiui, kaip mano brolis:) pss... tik negalvokite, kad jam darau reklamą, jis darbo turi sočiai ir tikrai papildomo darbo neieško) arba turi l-a-a-bai daug pinigų ir samdai rimtus meistrus iš ilgametę patirtį turinčių bendrovių, kurioms reputacija ir įvaizdis svarbiau už pinigus ir kurios broką ištaisys net ir po 3 metu... (hm... ar tokių mūsų krašte randasi? :). Kitu atveju greičiausiai pinigus sukišite į balą, o jūsų buto laukia mano grindų likimas...


Taip dabar atrodo mano uosio parketlentės, kurias klojo ir lakavo "labai geri" grindų klojimo meistrai. Lakas nuo parketlenčių nusitrynė po 3 metų grindų eksploatacijos.

Štai jums ir remontas už pinigus samdant meistrus. Ką kaltinti? Tik save. Sakysit, nesužiūrėjau, nesukontraliavau. O ką turėjau sužiūrėti? Kokį laką pirko? Prisimenu, sakė, kad labai geras. Pasitikėjau, juk geri meistrai, o ir tik nulakavus, pirmus-antrus metus žiūrėjosi puikiai, lakas nudilo tik po 3 metų. Paskambinau šiandien į vieną bendrovę gaminančią parketlentes ir uždaviau klausimą dėl lako trukmės. Sako vidutiniškai nuo 5 iki 10! metų lakas turi laikyti. Ačiū - pasakiau - ir gūžtelėjau sau pečiais. Dabar galiu save raminti tik vienu pamąstymu: gal prieš dešimt metų tokių lakų nebuvo :), bet aišku, kad buvo, gal dar ir geresnių buvo.

Sąžiningai savo rankomis atlikus remontą tokių kliauzų vargu bau ar pasitaikys. Nebent esate atsainus tinginys, bet tokiu atveju net ir už pinigus nerekomenduoju pradėti remonto. Kai sąžiningai sau darai, polkutę šoki vos ne apie kiekvieną plytelę, kiekvieną siūlelę sužiūri, kiekvieną plyšelį pastebi, užlopai sutvarkai. Bėda tik ta, kad ne visi savo rankomis moka, gali, nori ar turi brolį su patirtimi ir įrankiais. Man pasisekė, tokį brolį turiu ir esu jam be galo dėkingas už jo sugaištą laiką ir pasiaukojimą.

Dėl tokių žmonių, kaip jis ir pasaulis laikosi, ir jums turiu ką parašyti :) Tiesa, kartais su kameros blykste išvesdavau jį iš pusiausvyros ir siųsdavo jis mane, kur toliau, šunims šėko pjauti.

Tiesa, nepamenu ar buvau akcentavęs, kad kalba eina apie seno (sovietinio) buto remontą ir tai tikrai ne tas pats, kas remontuoti šiek tiek pasenusį naujos statybos butą ir visiškai ne tas pats, kas remontuoti naują su daline apdaila įsigytą butą. Tik paskutinę apdailos stadiją galima būtų prilyginti visiems variantams.

Senas sovietinis (ar dar senesnis) butas pradžioje reikalauja griovimo, laužymo, daužymo, lupimo, skutimo ir panašiai. Vėliau, tai kas išgriauta, nulupta, nudaužyta turi būti atstatyta, atkurta, atgaminta ir paruošta apdailai. Ir tik po šių darbų prasideda buto grąžinimo procedūra.

Daug dulkių, atliekų, šiukšlių, triukšmo, netvarkos... Šioje vietoje noriu pasidalinti gražiu kaimynus informuojančiu pranešimu, kurį pakabinome laiptinėje tik prasidėjus darbams:

Skelbimas į kaimynų veidus stebuklingai įkėlė šypsenas ir supratimą :)

Senas tinkas jei blogai laikosi, turi būti visiškai pašalintas. Nelygios ir girgždančios grindys prieš klojant naują dangą išlygintos ir sutvirtintos. Pakeista visa sena santechnika bei elektros instaliacija.

Šioje darbų stadijoje reikia būti ypatingai budriems, nes kartais net ir patikimai atrodantis paviršius gali iškrėsti šunybių. Štai pavyzdžiui, kaip mums nutiko. Viena koridoriaus siena atrodė tvirta, patikimai laikėsi senas tinkas, baltai nuglaistyta, lygi ir jokio įtarimo, kad kažkas blogai, tad nematėm reikalo per prievartą šalinti tinko. Pradėjom klijuoti dekoratyvinį akmenį:

Pradinėje stadijoje siena atrodė kuo puikiausiai

Tik priklijuotas akmuo laikėsi tvirtai. Ant sienos pasukinėjus plytelę jautėsi, kad klijai gerai kimba su paviršiumi. Per vakarą užklijavom beveik visą sieną, bet... kitą dieną siena pradėjo spjaudyti plyteles, tiesiog stumti nuo savęs priklijuotą akmenį, kaip kokį svetimkūnį. Dar tokio cirko neteko matyti. Didelę remonto patirtį turinčiam mano broliui, taip pat buvo naujiena. Nulupom plyteles atgal. Klijai ant plytelių prilipę idealiai, o štai ant sienos liko tik pilkos klijų dėmės.

Nuskutę viršutinį sluoksnį, tarp glaisto ir senų aliejinių dažų radome kažkokį juodos spalvos, neaiškios sudėties reikalą, net nežinau, kaip jį pavadinti, kuriuo buvo ištepta visa siena:

Teko nulupti priklijuotas plyteles ir skusti seną glaistą su po juo esančiu juoduliu. Vėliau ant mėlynų aliejinių dažų užtepėm betono kontaktą.

Ir po šiai dienai dar neišsiaiškinome kas tai buvo. Esmė ta, kad kol siena negauna drėgmės viskas gerai. Sudrėkinus siena, taip pat ne iš karto vyksta atmetimo reakcija, kaip ir mūsų atveju tik priklijavus plyteles. Reikia laiko, kad drėgmė prasiskverbtų pro glaistą ir tik tada pasiekusi juodulį pradeda reaguoti. O reakcijos metu viršutinis glaisto sluoksnis pasidaro minkštas kaip muilas, paburksta ir pradeda šiauštis. Labai gerai ši reakcija matėsi, kai sieną prieš skutimą sudrėkinom vandeniu. Tad ir mūsų atveju plytelių klijai pradžioje gerai sukibo su tvirtu glaisto sluoksniu ir tik vėliau, po kurio laiko, prasiskverbus klijų drėgmei pro glaistą iki juodulio įvykdavo pyššš...

Nemažai laiko gaišome šalindami, koreguodami įvairių konstrukcijų defektus ir nelygumus. Štai pavyzdžiui, atraminis kabantis blokas koridoriuje. Plika akim žiūrint atrodo, kad viskas su juo gerai. Gyvai, taip pat, nelabai kas matėsi ir tik gerai įsižiūrėjęs galėjai pamatyti, kad vienas kraštas keliauja žemyn. Lazerinis gulsčiukas (nepamainomas pagalbininkas) patvirtino - akys nemeluoja:

Na, ir ką, nejau paliksi tokį reikalą. Dėl savęs juk darom! Štai šioje vietoje vėl klausimas: ar samdomi meistrai imtų jį tvarkyti? Greičiausiai, jums apie tai net neužsimintų, o vėliau, jau pasibaigus remontui, žiūrint į šią vietą kiltų klausimas: kažkas čia ne taip? Lyg ir gražu, nauja, šviežia, bet kažkas ne taip. Nėra išbaigtumo jausmo. Taip ir būną, kai nekreipi dėmesio į tokias detale ir praleidi jas pro pirštus. Vėliau, baigus remontą, išlenda yla iš maišo. Štai "ylos" pavyzdys iš mano buto kurį remontavo samdyti meistrai:

Palikta kreiva siena. Kol baldų nebuvo nesimatė, kad kažkas blogai. Viskas idealu. Atvažiavo baldininkai susuko baldus ir še, kad nori. Kas kaltas? Nejau aš turėjau su gulsčiuku lakstyti paskui samdytus meistrus ir gulsčiuoti kiekvieną kampą? Galėjau, aišku ir lakstyti, ir gulsčiuoti net ir remontuoti... Bet kam tada meistrai?

Remontuodamas pats tokių kliurkų nepaliksi. Sąžinė neleis. Tad ir męs sunkiai, bet išlyginom bloką. Kampinis šlifuoklis, perforatorius, pjūklas metalui, kaltas ir nežmoniškai daug garso bei dulkių... Kelios valandos darbo ir blokas lygus:

Išradingumas ir kūrybiškumas - tai dvi svarbios savybės, be kurių senuką butą sunkiai suremontuosi. Kaip priremti, kuo priremti, kaip ištaisyti, priklijuoti, priderinti ir t.t. Ypač pirmose remonto griovimo ir taisymo stadijose, o ir vėliau, dailinant butą, šios savybės padeda išsisukti iš daugelio keblių situacijų. Ypatingai jeigu dar ir pinigėlius apdailos medžiagoms taupai ar paprasčiausiai pakankamai neturi.

Pailiustruosiu, keliais pavyzdžiais. Paimkime, kad ir vonios kambario karnizą su užuolaida:

Vonios kambaryje teko patobulinti užuolaidą laikančią konstrukciją

Maža patalpa, tad su fantazija neįsibėgėsi, o ir pinigai kišenėje jau švilpia. Reikia voniai apsaugos. Užuolaida? Gerai, tinka, nes sienelė dar labiau sumažintų ir taip mažą patalpą. Ant ko kabinam? Vamzdis, virvė, trosas? Žiūrim ką pasiūlys vietiniai Senukai. Biudžetas mažas. Nikeliuotas, specialiai vonios užuolaidai kabinti vamzdis (karnizas)? Gerai, tinka. Truputį per ilgas - nieko tokio - gabalą nupjausim. Pjaunam, tvirtinam ir kabinam užuolaidą. Valio!.. bet, stop - vamzdis per sulenkimą liūliuoja aukštyn žemyn. Ką darom? Vėl galvojam. Idėja: liko nupjautas vamzdžio galas. Senukai, metalinės tvirtinimo detalės ir vamzdis jau sukamas prie lubų. Bet vėl bėda... nepagaunam prie ko tvirtint. Pakabinamos lubos nepersišviečia ir nesimato kurioje vietoje yra medinis karkasas. Čiupinėjam, spaudinėjam. Lyg ir užčiuopiam. Gręžiam ir nėra, ir nėra... Nepataikom! Vėl gręžiam ir vėl nepataikom. Ot gražu! Galų gale suradę karkasą spoksom į prigręžiotą plotą ir visai nesidžiaugiam. Vėl mąstom. Nelupsi gi ir nekabinsi naujai lubų. Idėja: reikia didelės, didelės metalinės poveržlės. Ieškom. Nerandam. Ką darom? Idėja: metalinė nerūdijančio plieno kepimo skarda. Perkam, kerpam, tvirtinam. Valio! Padaryta! Rezultatas akių nebado - lyg taip ir turėjo būti:

Karnizo laikančios konstrukcijos apdailai panaudota apkirpta nerūdijančio plieno kepimo skarda.

Vonios užuolaida. Užkabinom, o ji - tabalai, tabalai tabaluoja... Plastikinis kablys, kurio tikroji paskirtis greičiausiai laikyti drabužius, išsprendė tabalavimo problemą:

Plastikinis kablys užsimauna ant specialaus diubeliais prie plytelių pritvirtinto pagrindo.

Kaip matote vien tik karnizas su užuolaida sukėlė 3 situacijas, kuriose reikėjo pažaboti išradingumą ir kūrybą.

Galėčiau ir toliau dalintis savo įspūdžiais ir potyriais, bet pakeliu akis į viršų - a-ja-jai! - ilga dešra jau gavos - reik pertrauką daryti. Daug medžiagos turiu dar, tad bus dar apie ką rašyti. Labai norėčiau, o ir parašysiu apie dekoratyvinį akmenį. Jam skirsiu vieną atskirą net įrašą - nes to jis vertas - jaukumo netikėto suteikė jis butui, net galima sakyt, geriausiu akcentu patapo. Parašyt norėčiau ir apie tai, kaip ir su kuo mes dailius bruožus savo butui teikėm, nes čia, kol kas, apart vonios, tik dulkęs ir šiukšlyną matėt. Dar apie tai norėčiau parašyt, kaip sukti gipsą reikia prie lubų ar priklijuoti jį prie sienos, kaip kloti plyteles, taisyti lages, kaip sutvarkyti girgždančias grindis ar perkelti į kitą vietą unitazą. Tad dar sugrįšiu aš ne kart prie buto temos, o tuos, kas iki galo ištvermingai perskaitė šią epopėją kviečiu dar nepabėgt, o pažiūrėt, kaip muzikos garsų apsuptyje gražėja mūsų butas:

Iki malonaus ir lai Jūsų buto remontas, jei tokį turėsite (ar jau turite :), kelia Jums tik malonius prisiminimus!

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

Vandens žarnelė

noreply@blogger.com (Anonymous) — Fri, 13 Mar 2015 23:43:00 +0000

Žmonės kalba, kad po Naujų įvedus eurą pabrango prekės. Tikra tiesa. Aš, pavyzdžiui, šiemet už lanksčią vandens žarnelę sumokėjau 328,29 EUR. Paprastai tokia žarnelė kainuoja apie 6-8 EUR.

Netikite? Štai įrodymas:

Gerbiamieji, lai ši istorija bus pamoka, ne tik man, bet ir visiems kurių namuose vanduo teką per lanksčias žarneles. Ypatingai tai liečia tuos, kurie gyvena daugiabučiuose ir apačioje turi kaimynus, ir niekada nekeičia žarnelių.

Vienos draudimo bendrovės užsakyto tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė šalies gyventojų (48 proc.) vandens žarneles keičia tik tada, kai jos pratrūksta. O užliejimai daugiabučiuose, draudikų duomenimis, dažniausiai pasitaikanti nelaimė.

Taip nutiko ir man. Net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad ši nekalta ir atrodo patikima žarnelė pridarys nemalonumų. 10 metų gyvenau su nekeistomis žarnelėmis, tol kol vieną naktį ir būtent tą naktį, kai nieko nebuvo namuose, ėmė viena vonioje ir trūko:

Nors mūsų vonia sandari, bet vanduo ištekėjo į koridorių, o ten medinės grindys ir visas vandenėlis pro jas čiurli-liurli pas kaimynus. Ir čiurleno dar tol, kol kaimynai su iškviesta avarine tarnyba trypčiojo palei mūsų duris negalėdami pro jas užeiti, tol, kol ieškojo mūsų kontaktų, tol, kol mums prisiskambino ir tol, kol galiausiai mes atvažiavome. Nuo momento, kai kaimynai pas save pastebėjo vandenį jau buvo praėjusi visa valanda...

Kaimynų nuostoliai:

Kadangi kaimynai savo turtą buvo apsidraudę jiems nuostolius apmokėjo draudimas, o mes turėjome sumokėti patys, nes buvome nuo tokių nelaimių neapsidraudę. Šioje vietoje noriu dar kartą nuoširdžiai padėkoti kaimynams už jų supratingumą, gerą širdį ir "Oskaro" vertą poelgį. Šie žmonės gavę draudimo išmoką didžiąją dalį gautos sumos atidavė mums, padėdami atlyginti draudimo bendrovei žalą.

Buvo labai netikėta ir jautru.

Labai nesinori, kad panašus įvykis pasikartotų ateityje. Iš mūsų pusės, tai būtų didelė nepagarba kaimynams. Šiandien namo parsinešiau draudimo sutarti. Apdraudėme savo turtą ir kartu gavome civilinės atsakomybės draudimą:

Draudimą susitvarkiau, bet dar NEDELSDAMAS turiu pakeisti likusias 10 metų nekeistas žarneles: vieną vonioje šalia jau pakeistos į maišytuvą, vieną tualete į klozeto bakelį ir dvi virtuvėje į maišytuvą. Darbas savaitgaliui.

Kažkaip, va taip va. Kartais tik neplanuoti ir nelabai malonūs įvykiai priverčia pasielgti taip, kaip ir turėtų būti.

P.s.

Pirmą kartą mačiau, kaip iš išvaizdos sveikos žarnelės šniokščia vanduo. Sakytum tarpinė būtų trūkusi ir tekėtų kur per sujungimą ar būtų koks matomas pažeidimas, o čia, še tau, kad nori, iš niekur nieko, tiesiog iš vidurio žarnelės ėmė ir pradėjo šniokšti.

Gal kas netyčia su adata pradūrė? - geresnio paaiškinimo negalėjau sugalvoti. Ėmiau ir išardžiau:

Ir štai ką radau:

Guma bet kur lengvai įtrūkdavo nuo menkiausio užlenkimo ar paspaudimo:

O čia šalto vandens palikti turtai:

Na, ką? Puolam keist žarnelių?! Bent jau aš tai taip. Nenoriu daugiau nemalonumų.

Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas

PAVARYK!

Virtuvės baldų atnaujinimas - pažeistų vietų taisymas

Delimano CopperLUX aukšta keptuvė - įspūdžiai išbandžius

Trakų Senosios kibininės kibinai

Emilija iš Laisvės alėjos

Gyvenimo nuotykis - Delimano reklama

Sienų griovimas

Sienų griovimas iš patirties

Išbandyta: vandens šildytuvas taupo pinigus!

Rauginti kalpokai (gudukai)

Vandens šildytuvas ir įdomus psichologinis momentas

Elektra

Prijungimas

Veikimo principas

Vandens temperatūra

Psichologinis momentas

Pabaigos žodis

Skaniausia pasaulyje kiaušinienė :)

Kiaušinių virimas. Kaip virti kiaušinius

Mano skonio reikalas: šokoladas, sviestas, aliejus, rauginti agurkai

Šašlykai keptuvėje

Mano skonio reikalas: duona, kefyras, gazuotas gėrimas, masalas, knyga

Šluota

Kaip numesti svorio? - mano istorija

Kaip numesti svorio

Dabar

Maistas

Svarstyklės

Miegas

Gera savijauta

Šašlykų marinavimas. Kaip užmarinuoti skanius šašlykus.

Šašlykų marinavimas

Šiaurės Lenkija automobiliu ir lankytinos vietos

Lankytinos vietos:

Buto remonto kaina

Lašiniai. Kaip šaldytuve laikau lašinius

Kodėl "Pavaryk!"?

Dekoratyvinis akmuo buto interjere - klijuojam!

Margučiai - 12 gražių kiaušinių marginimo būdų

"Tai labai paprastas ir gražūs velykinių kiaušinių dažymo būdas. Svarbiausia - reikia turėti kuo margesnių vyriškų kaklaraiščių..." mamyciuklubas.lt

Buto remontas

Buto remontas savo rankomis ir už pinigus

Vandens žarnelė