PAVARYK!

Troškinta menkė su morkomis ir svogūnais

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Wed, 26 Oct 2011 02:59:00 PDT

Šis patiekalas patiks net ir tiems, kurie iki šiol kreivai žiūrėdavo į lėkštėje gulinčią žuvį. Pavyzdys mano aštuonmetis sūnus košmariškai nemėgstantis žuvies šį patiekalą kapojo, kad net ausys lapatojo :).

Taigi, jūsų dėmesiui troškinta menkė su morkomis ir svogūnais. Tai lengvas, purus, burnoje tiesiog tirpstantis patiekalas. Nepaprastai skanus yra jo sultinys-padažas. Pilkite jo į lėkštę kuo daugiau, negailėkite. Virtos bulvės, o ypač morkos prisigėrusios šio padažo yra tiesiog nepakartojamos. Man net dabar, berašant šias eilutes, burnoje renkasi seilės :).

Verta pabrėžti, kad šio patiekalo gamybai nereikia jokių įmantrių ingredientų, užteks paprastų dažno virtuvėje randamų produktų: morkų, svogūnų, bulvių, krapų, druskos, juodųjų pipirų, laurų lapų, aliejaus ir vandens.

Tiksli sudėtis:

1,5-2 kg menkės

1 citrina

2-3 svogūnai

4-5 morkos

1,5-2 stiklinės aliejaus

1 stiklinė vandens

bulvės (garnyrui)

krapai

juodieji pipirai

laurų lapai

druska

Taip pat žinotina, kad patiekalo gamyba yra paprasta ir nereikalauja didelių laiko sąnaudų. Paruošiamasis procesas trunka tik 20-30 min.

Patiekalą 4 asmenų šeimai gaminau iš dviejų kilograminių menkių (svoris su galvomis). Žuvį nuvaliau, supjausčiau gabalais, sudėjau į dubenį, apibarsčiau smulkintais krapais, apšlaksčiau 1 citrinos sultimis, pasūdžiau ir viską sumaišęs palikau kambario temperatūroje marinuotis:

Kol žuvis marinavosi išvaliau ir griežinėliais supjausčiau morkas, svogūnus bei nuskutau bulves, dalimi (1/2) daržovių išklojau puodo dugną, principu: sluoksnis morkų, sluoksnis svogūnų:

Ant viršau sudėjau marinuotus menkės gabaliukus:

Ant žuvies subėriau likusias morkas bei svogūnus, pabarsčiau juodųjų pipirų, šiek tiek druskos, įmečiau kelis laurų lapus, įpyliau 1,5 stiklinės aliejaus bei 1 stiklinę vandens ir pastačiau ant ugnies virti:

Dėmesio: skysčio puode turi būti tiek, kad vos, vos semtų žuvį ir daržoves. Jeigu jo per daug, virimo metu nusemkite - juk ne sriubą verdate :). Puodą, kol užvirs, statykite ant didelės ugnies, kai užvirs ugnį sumažinkite ir troškinkite 40 min.

Žuvį pateikite su virtomis bulvėmis. Į lėkštę ant žuvies ir ant bulvių pilkite kuo daugiau sultinio su morkomis ir svogūnais, nes kaip minėjau pradžioje, jo skonis tiesiog nepakartojamas:

Štai ir viskas. Skanaus!

Pssss...dar atskleisiu mažytę paslaptį: šis patiekalas kitą dieną būna šiek tiek skanesnis, nei tik ką pagamintas, tad nesijaudinkite jeigu per pietus nepavyks iškart įveikti viso puodo :).

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sienų šiltinimas Ekovata

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Wed, 05 Oct 2011 11:25:00 PDT

Ekovata yra geriausia seno medinio namo apšiltinimo priemonė. Asmeniškai dalyvavau šiltinimo procese ir savo akimis mačiau kaip ekovata idealiai pildė visas sienų ertmes ir tarpus. Abejoju ar su kokia kita apšiltinimo medžiaga būčiau pasiekęs tokį puikų rezultatą. Maža to, sutaupiau nemažai laiko: du Ekoremos (firmos kuri šiltino namą pavadinimas) darbininkai prie 6x12x3 m namo sienų plušo tik 4 val.. Sunku buvo patikėti, kad po 4 val. visos namo sienos jau buvo apšiltintos! Ir dar kaip! Štai koks puikus rezultatas už palyginus nedidelę kainą (1800 Lt):

Prieš apšiltinimo darbus reikėjo atlikti namų darbus: užlopyti sienose skyles; tašais apkalti išorines sienas; išlieti pamatą.

Sienose skylės atsirado po rastų valymo procedūros. Jas buvo būtina užlopyti, kad šiltinimo metu ekovata kiaurai neprasiskverbtų į pastato vidų. Skyles užkalėm medinių tašų atliekom:

Vienoje vietoje teko šalinti net dalį sienos. Ši vieta nuo vandens kuris per elektros vamzdį tekėdavo nuo stogo buvo nepataisomai sutrunyjusi. Išpjautą skylę įrėminom brūseliais ir užkalėm lentomis. Ertmę iš vidaus vėliau užkišim akmens vata, o iš išorės bus ekovata:

Užlopius sienas eilė atėjo tašų kalimui. Ant išorinių sienų tvirtinom 50mmx50mm tašus. Pradžioje tašus impregnavom (apipurškėm) antiseptiku "Arlitas" ir leidom jiems išdžiūti. Impregnavimas vyko uždaroje patalpoje, vakare, atvėsus orui, kad kuo mažiau išgaruotų ir kuo labiau prisigertų mediena. Prie sienų tašus tvirtinom medvaržčiais kas 60 cm, o kai kur ir tankiau:

Vienas pagrindinių instrumentų tvirtinant tašus buvo gulsčiukas. Buvo labai svarbu, kad tašai išlaikytų tikslią vertikalią ir horizontalią padėtį, nes vėliau prie šių tašų tvirtinsim dailylentes:

Apkalę sienas ėmėmės pamato. Senas pamatas buvo ištrupėjęs, o vietomis buvo likę tik po rastais gulintys akmenys. Šį darbą tiksliau būtų vadinti ne pamato liejimu, o seno taisymu. Aplinkui namą išliejome 10 cm storio (skaičiuojant nuo tašų) betono sienelę. Betonuodami į vidų kišome daug akmenų:

Naujas pamatas tarnaus kaip barjeras trukdantis pro apačią byrėti ekovatai. Vėliau prieš kalant dailylentes ant šio pamato viršaus dėsim skardelę.

Štai tokius darbus reikėjo atlikti prieš ekovatos purškimą. Po to beliko tik paskambinti į Ekoremą ir pranešti, kad esam pasiruošę. Atvažiavo po savaitės. Kartu atsivežė genaratorių, nes mūsų įtampos, kaip išsiaiškinom telefonu, neužteko ir kaip jau minėjau per 4 val. (iki pietų) apšiltino visas sienas:

Ir jau kitą dieną apšiltintas sienas uždengėm vėjo izoliacine plėvele. Ekovata jau buvo išdžiuvusi:

Viskas. Namo sienos apšiltintos ir paruoštos dailylenčių kalimui, bet apie tai jau kitame įraše.

Į visus iškilusius klausimus atsakysiu telefonu arba el. paštu. Ačiū, kad teiraujatės ir sėkmės statybose.

Video šaltinis: Ekovata

Grūzdai. Kaip iš grūzdų "išvaryti" kartumą ir paruošti skanų patiekalą

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Mon, 19 Sep 2011 15:56:00 PDT

Juodieji grūzdai- šių metų mano grybavimo atradimas :)

Tai atrodo juodasis grūzdas:

Vakar jų pririnkau visą kibirą:

Na nebuvo ką daugiau rinkti !!!! Šie metai grybams nekokie: nei baravykų, nei raudonikių, nei kiškiabaravykių (na vienas kitas), nei raudonųjų musmirių, o dzūkai sako: "Jeigu miške nėra raudonųjų (paprastųjų) musmirių - nėra ir baravykų". Taip šiais metais ir yra, viena kita musmirė ir vienas kitas baravykas. O BŪDAVO ŠIMTAI !!!!

Bet kaip sakoma "nėra to blogo kuris neišeitų į gerą" - gavau progą pažinti naują grybą: juodąjį grūzdą.
Braidžiodamas mišku užklydau į beržynėlį. Tikėjausi rasti raudonikių. Špyga. Vėl nieko. Bet žiūriu juoduoja kepurė. Kas tai? Grūzdas? Taip, jis! Ai paimsiu, bent jau toks grybas bus kibire. Žiū, dar vienas, toliau dar vienas ir dar, ir dar... vienu žodžiu visas beržynas grūzdų. Ką daryti? Rinkti? Prisiminęs vieno pažįstamo pasakojimą apie grūzdų paruošimą ir neblogą jų skonį, puoliau rinkti. Paskambinsiu, paklausiu recepto ir pabandysiu pats pagaminti - pagalvojau, pasistačiau tikslą ir su pilnu kibiru grūzdų nužingsniavau link mašinos. Grįžau namo ir pagaminau skanų, NA TIKRAI, KAD SKANŲ patiekalą iš šitų juodagalvių grūzdų :), bet apie viską iš eilės.

Grūzdų kartumo nukenksminimas

Iš miško parneštus grūzdus apvaliau, nupjoviau kotus ir pamerkiau į šaltą (iš krano ir nesūdytą) vandenį:

Kaip matote visi grūzdai neveltui guli galvomis žemyn, nes tokioje padėtyje gulinčius grybus lėktštutės ir kokio nors sunkaus daikto pagalbą yra lengviau panardinti po vandeniu. Reikia, kad visi grybai paskęstų:

Tokioje padėtyje ir tame pačiame vandenyje grūzdai išbuvo 14 val. Tada nupyliau patamsėjusį vandenį ir užpyliau nauju šaltu iš krano. Ir vėl, bet dabar tik 4 val. prispaudžiau su lėkšte.

Po 4 val. (bendrai paėmus po 18 val.) grūzdus galima lupti. Reikia nulupti, nuskusti viršutinę tamsią kepurės odelę (beja ji lupasi (kraštuose) ir skutasi (viduryje) labai lengvai):

Štai kaip atrodo nuvalyta kepurė:

Valytus grūzdus supjausčiau gabalais ir sumečiau į puodą su šaltu vandeniu, gerai pasūdžiau (2 kupini šaukštai druskos) bei pastačiau ant ugnies virti:

Užvirusius grybus viriau 25 min. Virimo metu rasdavosi baltos putos kurias būtina buvo nugiebti:

Po 25 min. virimo grybus nukošiau, tai yra nupyliau karštą vandenį ir iš kart ant šiltų grybų užpyliau šalto vandens, kurį vėl tuoj pat nupyliau. Tada vėl užpyliau šalto vandens ir vėl pastačiau ant ugnies. Palaukiau kol užvirs ir tik užvirus nukėliau nuo ugnies ir nupyliau vandenį. Viskas grybai paruošti naudojimui. Kartumas "IŠVARYTAS" :))) Dabar juos galima valgyti tokius kokie yra, galima sūdyti, marinuoti ar kepti....

Kepinti grūzdai

Štai kaip atrodo svieste su svogūnais ir grietine kepinti grūzdai:

Niam, niam, NIAMMMMM - skanu po paraliais. Grybo (grūzdo) struktūra traški, kaip rudmėsės ir tai man patinka. Tiesas skonis kitoks nei rudmėsės. Rudmėsė turi saldumą, o grūzdas - ne . Grūzdo skonis iš ragautų tradicinių grybų greičiausiai primena kazlėko švelniai barchatinį skonį (tik be glitumo pojūčio).

Receptas

Keptuvėje ištirpinti sviestą, įpilti šlakelį aliejaus (kad nesukeptu sviestas), suberti kubeliais pjaustytą svogūną ir kepinti kol lengvai paskrus - pageltonuos. Supilti virtus grūzdus ir maišant kepti 3-4 min., vėliau įdėti šaukštą grietinės ir išmaišyti. Po 1 min. išjungti ugnį ir keptuvės turinį suberti į lėkštę. Skanaus!

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Lentos. Lentų nužievinimas. Įrankis lentų nužievinimui

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:15:00 PDT

Ar žinote kam skirti nuotraukoje esantys įrankiai? Aišku, kad šio įrašo pavadinimas išduoda paslaptį: tai lentųnužievinimo įrankiai. Dar pridursiu, kad jie yra tikri dzūkiški ir pakankamai seni, tarp kitko, tas kuris su medinėmis rankenom turi daugiau kaip 100 metų :). O šių įrankių pavadinimą sužinosite kažkur šiame įraše :)...

Vienu žodžiu, viengubo pjovimo lentos iš kraštų turi žievę, kurią būtinai reikia nuskusti norint, kad vėliau po žieve nesiveistų visokie gyvūnėliai ir mediena nepradėtų gesti.

Tik nusipirkę medieną (42 lentas 6 m ilgio 26 mm storio, nors turėjo būti 30 mm)net neįtarėm, kad lentųskutimas-nužievinimas bus toks sudėtingas ir ilgai trunkantis darbas. Vaikystėje ne kartą skutau lazdynmedžio žievę darydamas meškerę ar kokį lanką - tada žievė luposi kaip per sviestą, tad ir su lentų žieve galvojau, kad bus tas pats. Bet gal dėl to, kad lentos buvo padžiovintos (pirkdami prašėm, kad išdžiovintų) jų žievė tikrai buvo ne lazdynmedžio žalias "popierėlis", o storas ir vietomis labai sukietėjęs kažkoks sunkiai įveikiamas kiautas.

Pradžioje galvojom medieną nužievinsim su kirviais - bac, bac ir nėra. Bet sausa žievė buvo tiek stipriai sukibusi su mediena, kad net ir aštrūs kirvio ašmenys negelbėjo. Perspektyva apie pusvalandį kaip geniams kapoti vieną lentą neviliojo, dėl to buvome priversti ieškoti naujų būdų, tiksliau mano brolis puolė ieškoti, nes jis statybos reikaluose asas. Ėmė ir surado - pajungė per prailgintuvą kampinį šlifuoklį:

Pradėjau skusti, skiedros lakstė, dulkės ir garsas kilo. Ir tuo metu, kai visu garsu skutau, pro šalį, gatve, ėjo pagyvenęs kaimynas Kazlauskas. Sustos jis ir sakys: "Ką jūs darote, kam vištas vaikote ir elektrą tuščiai naudojate? Juk yra specialus lentų nužievinimo įrankis". Apsisuko, nuėjo ir atnešė. Lankena - taip tas įrankis vadinasi. Pabandę įsitikinome, kad įrankis vertas dėmesio ir pas kitą kaimyną pasiskolinome kitą lankeną. Seni geri daiktai nerūdyja - įsitikinome greitai...

P.s.: patarimas lentų žievintojams: geresnių įrankių už lankenas nėra! Patikrinta Dzūkijoje ant savo kailio ir kietos žievės! :)))

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Lentos ir tašai su apgaulės kvapeliu arba kaip lentpjūvė nesiskaito su klientais

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:13:00 PDT

Šis įrašas ne apie lentas, o apie jų pirkimą. Tai istorija apie vienos lentpjūvės ir jos savininko nesąžiningumą irnegarbingumą, tai istorija apie tai, kaip viena lentpjūvė net ir krizės laikais nesiskaito su savo klientais.

Taigi, mūsų remontuojamam pastatui prireikė lentų ir tašų. Lentų - stogui, tašų - išorės karkasui. Medieną pirkome štai šioje Rūdiškių lentpjūvėje :

Žiūrėti V. Vinskevičiaus lentpjūvė (Rūdiškės) didesniame žemėlapyje

Ši lentpjūvė priklauso Trakų rajono savivaldybės tarybos nariui Voitechui Vinskevičiui. Šio įrašo nebūtų jeigu ponas Voitechas būtų įvykdęs telefonu duotą pažadą pakeisti brokuotą medieną. Deja... lentpjūvės savininko ir tarybos nario pažadai, pažadais tik ir liko...

Šią lentpjūvę pasirinkome todėl, kad ji pasiūlė geriausią kainą, bet kaip vėliau paaiškėjo savo žodžio dėl kainos nesilaikė. Užsakinėdami lentas sutarėm vieną kainą, o po 4 savaičių, kai atėjo eilė atsiimti užsakytą medieną, kaina staiga dviem šimtais litų išaugo. Lentpjūvės darbuotojas į klausimą kodėl pabrango, tik gūžtelėjo pečiais irsuburbėjo: "Nežinau, gal dėl to, kad mediena pabrango". Na, jo...

Teko mokėti tiek kiek paprašė, nes atsisakę būtume praradę paliktą 200 Lt užstatą.

Užsakymo laukėme 4 savaites, nors buvo pažadėta medieną išpjauti per 2 savaites. Praėjus žadėtam terminui paskambinom išsiaiškinti kodėl vėluojama ir paaiškėjo, kad apie mūsų užsakymą buvo elementariausiai pamiršta! Įdomu koks turi būti užsakymas, kad ši lentpjūvė jo nepamirštu? Dabar aišku, kad ne 3 kubai (tiek mes užsakinėjome).

Vėliau kuriozų sąrašą su nepagrįstai išaugusia kaina bei pražiopsotu užsakymu papildė nauji lentpjūvės akibrokštai.

Kai užsakytos lentos ir tašai buvo atvežti ir iškrauti prie mūsų sodybos išaiškėjo, kad 6 m ilgio viengubo pjovimolentos yra ne 30 mm storio, kaip prašėme, o beveik 4 mm plonesnės:

Atrodytų smulkmena, bet jeigu 4 mm padaugintume iš 42 lentų (tai kiekis kurį mes užsakėme) ir gautą rezultatą padalintume iš dabartinio lentos storio 26 mm, gautume rezultatą lygų 6,46. Šis skaičius rodo kiek 6 m ilgio ir 26 mm storio lentų mūsų sąskaita lentpjūvė "užsidirbo" arba kitaip sakant iš mūsų pavogė.

Toliau tašai. Užsakėme 130 vnt. 50mmx50mm 3 m ilgio tašų. Beveik trečdalis (42 vnt.) užsakyto kiekio tašų buvo kreivi ir netinkami naudojimui :

Paskambinom lentpjūvės savininkui. Savininkas atsiprašė ir pažadėjo savo sąskaita apkeisti visas lentas ir kreivus tašus. Praėjo savaitė. Per tą laiką nieko su mediena nedarėme, laukėme kol atvažiuos pažadėtas savininko transportas su nauja mediena, bet niekas neatvažiavo ir niekas nepaskambino.

Po savaitės vėl paskambinom savininkui, savininkas vėl atsiprašinėjo, vėl prašė priminti kur reikia važiuoti, vėl pažadėjo, kad savaitės bėgyje apkeis užsakymą. Mes vėl visą savaitę su mediena nieko nedarėme ir vėl praėjus savaitei niekas neatvažiavo ir niekas nepaskambino...

Niekas neatvažiavo ir nepaskambino ir kitą savaitę, ir dar kitą, ir dar kitą... žodžiu, nuo liepos mėnesio iki šiol niekas nei važiuoja, nei skambina...

Darant užsakymą net į galvą mintis nebuvo atėjusi, kad perkant tokį nedidelį kiekį medienos, kurį kai kas net sugeba pamiršti, reikia pasirašyti sutartį...

Gera pamoka ateičiai...

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sodybos remontas: pastogės valymas

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:12:00 PDT

Valydami rąstus galvojome, kad tai pats dulkiniausias darbas. Vėliau skutom lubas ir galvojom tą patį, bet kai atėjo eilė valyti pastogės perdangą... supratom kad prieš tai "dulkiniausi" darbai buvo lygūs nuliui lyginant su pastogės spaliais ir šiaudais.

Pastogės perdangos valymas galėjo įvaryti vėžį. Susigulėję ir susimaišę su spaliais šiaudai sunkiai pasidavė plėšimui:

Lupdami šiaudus darbavomės ne tik su šakėmis, bet ir su rankomis, ypač tose vietose kur leidžiasi pastogės stogas. Dulkių buvo kalnai. Be respiratoriaus tokio darbo geriau nepradėti.

Didžiajame kambaryje išardę pečiuką lubose palikome plyšį, pro jį ir pylėme pastogės turinį. Apačioje ant grindų patiesėm stiprų audeklą - nenaudojamą lauko pavėsinę - ant kurio ir mėtėm visą seną pastogės apšiltinimą :)

Primesdavom pro skylę tiek kiek galėdavom panešti ir vilkavom pro duris į lauką. Iš akies primetėm, kad nuo pastogės nuvilkom gerą toną (jei ne daugiau) senos apšiltinimo medžiagos:

Ačiū Dievui, kad vaizdelis, kai pusė pastogės jau nuvalyta ir dar laukia kita pusė, jau praeityje...

Patikėkite, senos pastogės valymas kol kas buvo pats nemaloniausias remonto darbas. Eina ta pastogė velniop ..., bet svarbiausia mes ją padarėme :))) tiesa valydami perdangą pamatėme, kad mūsų kaminas truputį keistai pasviręs :)))

... kažką turbūt reikės su juo daryti, bet tai jau kita tema.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sodybos renovacija: Mūsų (remontininkų:) buitis

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:09:00 PDT

Kol laukiam užsakytos medienos (lentų, tašų) ir kol gramdom lubas bei balkius nuo dažų (apie tai parašysiu vėliau) nutariau įamžinti mūsų dabartinės buities sąlygas. Čia tam, kad vėliau būtų ką prisiminti :)

Glaudžiamės priestate. Jame ir valgome, ir miegame, ir ilsimės. Senukas sovietų gamybos šaldytuvas "Dnepr 2" (Днепр 2) daugelį metų tarnavęs čia gyvenusiai mūsų močiutei, kuo puikiausiai tarnauja ir mums. Tiesa jo durų apačios guma užtikrinantį sandarumą jau nusidėvėjo, tad kiekvieną kartą kažką paėmę iš šaldytuvo turime jo duris paremti kokiu nors sunkiu daiktu, nes kitaip greitai jam ateitų "amba":

Visi puodai, lėkštės ir stalo įrankiai kol vyksta darbai užkloti paklode ilsisi ant šalia šaldytuvo stovinčios spintelės:

Šiltą maistą gaminamės tik vakarais. Jeigu geras oras lauke kepame šašlyką ar dešreles. Jeigu lauke lyja lietus ar turime mažai laiko kurti ir prižiūrėti šašlykinę, tada maistą gaminame ant štai šios antikvarinės plytelės:

Kiek mums ten reikia - pasistatome puodą su vandeniu ir išsiverdame kokių nors dešrelių ar "sasyskų" ... rytais kiaušinių - "niam-niam" - mėgstu virtus kiaušinius :)... Aplamai, tai nėra kada valgyti - dirbti reikia :) Tiesa kartais per pietus ar vakare šilto maisto atneša (ar į svečius pakviečia) šalimais, tame pačiame kaime sodybą turinti teta Bronytė (o kai kam ir mama). Didelis AČIŪ tau Bronyte už rūpestį :)

Po darbų ruošdamiesi važiuoti namo visada stengiamės išplauti indus. Procedūra nors ir nemaloni :( , bet būtina - nesinori kitą kartą atvažiavus rasti apipelijusių maisto likučių. Štai kaip po eilinės plovimo procedūros atrodo ant saulutės džiūstantys indai:

Indus plauname ir patys prausiamės prie šulinio. Oi kaip gera karštą vasaros dieną, kai svilina 30 laipsnių karštis, apsipilti šaltu šulinio vandeniu! Joks ežeras neatstos tokio malonumo! Ryte prabudus šlakstytis šulinio vėsuma stovint basomis ant rasotos žolės irgi neapsakomas pojūtis. Tik kaime gali tai patirti...

Skirtingai nuo šulinio, miegojimas dabartinėmis remonto sąlygomis malonumo neteikia. Visų pirma uodai. Kadangi pastato sienos kiauros, viduje vakarais zvimbia tuntai uodų. Ypač tuos žalčius pajauti atsigulęs į lovą - suglaudi akis ir tuoj išgirsti įkyrų zvimbimą. Po vienos nemigo nakties daugiau nejuokavome - nusipirkome losjoną nuo uodų. Padėjo.

Kitas nelabai patogus (ir mielas) dalykas - lovos:

Dabar jos be patalynės ir lengvai apsinešusios dulkėmis. Stovi praktiškai toje pačioje patalpoje kur vyksta didelius dulkių kamuolius iššaukiantys senų dažų skutimo ir medienos šlifavimo darbai. Būtų galimybė išneštume jas įkluoną, bet tas rupužiokas gali bet kuriuo metu savo sulinkusį stogą ant grindų numesti - nesinori atsibusti po nuolaužų krūva :) O kito varianto nėra, tad muistomės kaip unguriai tarp dulkių. Ne visą gyvenimą juk tai truks - susiremontuosim ir gyvensim kaip bajorai!

Ryte prabudus kur dažniausiai yra bėgama? Taip, atspėjote - pas nykštukus. Senose kaimo sodybose nykštukai turi atskirus savo namelius. Mūsų sodyba taip pat ne išimtis. Mūsų nykštukai savo namelį pasistatė sodybos gale prie malkinės. Varganai jis atrodo vargšelis. Nieko ateis ir jo eilė - sutvarkysim ir jį. Džiaugsis tada nykštukai , ir nykštukės :) ... O dabar kaip ir su lovomis tenka tenkintis tuo kas yra:

Kol kas vienintelė mūsų buityje šiuolaikinės civilizacijos apraiškos forma yra televizorius, tiksliau jo pagalba perduodama informacija. Senukas "Tauras" ištvermingai transliavo daugelį praėjusio pasaulio futbolo čempionatorungtynių. Dabar, kai futbolas baigėsi, praktiškai jo nejungiame. Na gal dar kartais kokias žinias (jeigu sutampa poilsio tarp darbų ir žinių transliavimo laikas,) pažiūrime:

Na o maloniausias daiktas visoje mūsų remontininkų buityje (neskaitant rytinio apsilankymo nykštukų namelyje) yra stalas. Prie jo valgome, bendraujame, juokaujame, aptariame darbus, kartais išlenkiame taurelę ar gurkšnį šalto alaus. Žodžiu maloniai leidžiame laiką. Stalas - senukas - dar senelio rankomis darytas:

Štai tokiomis sąlygomis gyvendami mes ir darbuojamės. Kiekvieną išpuolusią laisvą akimirką lekiame į savo "vaiduoklių sodybą", kaip ją pavadino vienas tame pačiame kaime gyvenantis žmogus:
- Ką jūs su troba padarėte? Tokia graži buvo, o dabar stovi kaip koks vaiduoklis.
Pusbrolis Vidmantas turėdamas galvoje save, mane ir mano brolį nusijuokė:
- Stovi kaip vaiduoklis ir dar su vaiduokliais viduje...

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sodybos remontas tęsiasi - rąstų impregnavimas, gonkų griovimas ir škvalas

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:07:00 PDT

Rąstų impregnavimas

Baigę valyti drėgmės bei kinivarpų pažeistus rąstus nusprendėme juos impregnuoti antiseptiku. Senukuose nusipirkome purkštuvą ir dviejų pavadinimų skysčio - kodėl dviejų pavadinimų? - todėl, kad Trakų miesto "senukuose" dažnai nerasi reikiamo kiekio vienos rūšies medžiagų :)

Antiseptiku didžiojo kambario vidaus sienas purškėme 3 kartus. Purškė ir mano sūnus Povilas. Purškimas jam patiko, norėjo, dar ir dar. Šaunuolis, bet kadangi šiame birzgale chemijos tiek, kad galima ir kitiems skolinti :) - vaiko purškimo manijos norus teko apkarpyti. Tai jam aišku nelabai patiko:

Ekovatos atstovas mus "apibarė", sakė kad nereikėjo purkšti rąstų, nes šiltinant pastatą ekovata (o mes tai žadame daryti) nereikia jokiu papildomų antiseptikų, nes ekovatos sudėtyje esantys boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelinių ligų. Joje negyvena ir nesiveisia vabzdžiai ir graužikai. Kadangi mes savo pastatą nusprendėme šiltinti ekovata (po 5 cm is vidaus ir išorės) gavosi, kad veltui papildomam antiseptikui išmetėm pinigus.

Dabar jau yra kaip yra - apipurškėm - atgal nesurinksim. O likusi antiseptiką, kuriuo planavome purkšti visas pastato sienas tiek vidines, tiek išorines, panaudosime medinių stogo konstrukcijų bei brūselių impregnavimui. Svarbiausia, kad neprapuls :)

Vien žodžiu, niekada nereikia skubėti daryti darbų kelis kartus neišmatavus ar kelis kartus nepasitarus... ypač su remontu ar statybomis, ir ypač jeigu pats šiuose reikaluose nelabai gaudaisi. (... bet dabar jau pradedu gaudytis :)))

Su nereikalingu impregnavimu mūsų minusas gavosi apie 200 Lt (antiseptikui) plius sugaištas laikas. Ne veltui sakoma, kad protingas mokosi iš svetimų klaidų, o žioplys iš savų. Bet, bet, bet... tikslą (bet kokį) pasiekia ne tik tie, kurie nebijo savų klaidų, bet ir tie kurie iš jų mokosi. Mes pasimokėme, nebijome ir judame pirmyn :)

Gonkelių ardymas

Pastogė - gonkos, mūsų kaime vadinamos gonkelėmis. Mes jas išardėme per vieną vakarą-naktį. Štai "prieš" ir "po":

Ardymo darbai užsitęsė iki nakties. Pradėję darbus vakarėjant, neįvertinome savo jėgų. Tikėjomės, kad išardysime greitai - kiek čia to darbo, - bet taip atrodė tik iš pirmo žvilgsnio, tada neįvertinome, kad išardžius gonkeles reikės gerai, labai gerai užlopyti stoge likusią skylę ir tai padaryti reikės iki einant miego, nes naktį užklupęs lietus pridarytų daug bėdos.

Darbavomės iki išnaktų ir stogą užlopėme nors ir ne išvaizdžiai, bet užtikrintai. Kad ir šią naktį praūžęs stiprus škvalas kaime vartęs medžius ir plėšęs stogus (daugiau apie škvalą apačioje po P.S.), mūsų lopyto stogo neįveikė :).

Gonkelių greičiausiai neatstatinėsime, nes jos buvo pastatytos tarybiniais metais. Iki tol šimtametę senovę menantis pastatas gonkelių neturėjo, tad ypatingo jaudulio jos mums nesukėlė. Kas bus jų vietoje dar nenusprendėm, bet kažkas tai vis tiek bus... Net pačiam dabar įdomu pasidarė - kas? Pagyvensim - pamatysim. Sekite naujienas ir sužinosite pirmieji :)

OK, bėgu darbuotis...

Škvalas

Dar tokios audros gyvenime nebuvau matęs. Nuo blyksinčio dangaus buvo šviesu kaip diena. Tą pačią minutę kai pakilo milžiniškas vėjas dingo elektra. Laikrodis rodė 02.30 min. Vėjas buvo toks smarkus, kad atrodė tuoj nuplėš ne tik, kad stogą, bet pakels visą namą. Buvo labai nejauku. Lietaus gūsiai, kaip bizūno kirčiai - rodėsi, kad neatlaikys langų stiklai. Ryta pakilus ant kiemo radome begalę prilaužytų medžio šakų. Elektros nebuvo. Grįžtant namo pakelėse vartėsi nuvirtę, su šaknimis išrauti medžiai, giliau miške matėsi styrančių per pusę nulaužtų medžio kamienų. Kaime kraštiniam namui nuplėšė stogą.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sodybos remontas: lubų skutimas

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:06:00 PDT

Lubos. Mūsų sodybos lubų lentos ir balkiai buvo dažyti keliais sluoksniais baltų dažų. Reikėjo juos nuimti. Ką darėme? Ėmėm kampinį šlifuoklį ir štai tokį šlifavimo popierių:

Šlifuojant lubas būtinai reikėjo akinių ir respiratoriaus. Štai kaip aš atrodžiau pasiruošęs darbui:

Lubų lentas ir balkius skutom apie pora savaičių... tiksliau pora savaitgalių :), nes dirbom tik per išeigines...

Nors skusdavom su akiniais, bet dulkės vis tiek pakliūdavo į akis. Štai kaip aš atrodžiau po eilinio skutimo nusiėmęs akinius:

Skutom, skutom ir nuskutom. Štai kaip atrodo nuskustos šimtametės lubų lentos su balkiais:

Gilesnių lentų (tų kur matosi baltai dažytos) neskutom, jas užkalsim naujomis šlifuotomis ir truputį beicuotomis lentomis, - ir bus kaip naujos senos lubos :)

Vėliau reikės visas lubas ir balkius pereiti su smulkesniu šlifavimo popieriumi, bet tai jau ateities darbelis... Dabar laukia stogas ir fasado apšiltinimas.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Pažeisti rąstai. Pažeistos medienos valymas

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:04:00 PDT

Susipažinkite, tai ką matote mano rankoje yra medžio dulkės. Klysite manydami, kad jos susidarė šlifuojant ar pjaunant lentas. Tikrai ne. Šias dulkės "pagamino" maži vabaliukai vardu kinivarpos. Jos sugraužė beveik visas mūsų rekonstruojamo pastato didžiojo kambario vidaus sienas. Ir ši saujelė dulkių buvo viena iš gero tūkstančio saujų susidariusių nuskutus ir išvalius pažeistus rąstus. Bet apie viską nuo pradžių.

Prieš rąstų valymą keletą dienų iš sienų traukiojom nuo kartono likusius vinis. Kai kuriose vietose vinys laikantys kartoną buvo 1 cm ilgio, o kai kur net 10 cm. Tad darbelio rakinėjant milžinus buvo užtektinai. Štai šioje nuotraukoje matosi kiek nuo kelių kvadratinių metrų sienos mes jų buvome prilupę ir tai tik labai maža dalis viso buvusio metalinio trofėjaus (paspaudus ant nuotraukos ji padidės):

Vinis ištraukti buvo būtina norint be trukdžių skusti pažeistus rąstus. Po vinių lupimo reples iškeitėme į kitą amuniciją - kaltuvus, kirstukus bei kirvius. Apsiginklavę naujais įrankiais ir užsidėję respiratorius kibome į kitą darbą - didžiojo kambario vidaus sienų valymą-skutimą. Tikslas buvo kiek įmanoma švariau išvalyti kinivarpų ir drėgmės pažeistą medieną.

Antrą kartą tokio darbo manęs net su bizūnų niekas nepriverstų dirbti. Labiausiai trukdė be paliovos kylančios ir į akis, ausis, nosį, burną ir visur kitur lendančios medžio dulkės. Nors darbavomės su respiratoriais vis tiek kas pusvalandį turėdavom traukti darbą ir bėgti į kiemą gaudyt gryno oro.

Pradžioje galvodami, kad pažeidimai nėra gilūs ir plačiai išplitę rąstus valėme atsargiai su kaltuvais. Vėliau į pagalbą pasitelkėme rimtesnius įrankius - kirvius, nes kai kurie rąstai buvo pažeisti ištisai per visa savo plotį ir ilgį.

Daugiausia darbo buvo su apatiniais rąstais. Jų pažeidimai buvo didžiausi. Keliose vietose net skyles į išorę teko iškrapštyti:

Rąstų valymo darbai truko apie keletą savaičių. Suprantama dirbome ne kiekvieną dieną, nes be šio užsiėmimo kiekvienas mūsų turėjo dar ir savus darbus :)

Išvalius rąstus atsivėrė visai kitas kambario vaizdas:

Pradžioje nesitikėdami, kad pažeidimai bus tokie dideli, planavome atnaujinti ir palikti esamus rastus. Po valymo planai pasikeitė - nepaliksi juk atvirų skylėtų rąstų - į ką toks kambario interjeras bus panašus? Tvarte pas gyvulius turbūt gražesnės sienos :) Tad dabar planuose palikti ir nudailinti tik kelis geriausiai išlikusius rąstų fragmentus, o visa kitą - uždengti. Kuo? Dar svarstom ir ieškom variantų. Bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau apie tai bus parašyta ir šiame tinklaraštyje. Sekite naujienas ir sužinosite. O dabar sakau IKI ir bėgu darbuotis, laukia vidaus sienų impregnavimo darbai...

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Senas rąstinis namas specialisto akimis

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:01:00 PDT

Kaip jau rašiau, mūsų rekonstruojamoje sodyboje apsilankė rąstinių namų statybos specialistas Valdas Stundžia. Apžiūrėjęs pastato išorę bei vidų jau dvidešimt metų rąstinius namus statančios bendrovės direktorius pateikė nemažai vertingų patarimų įvairių problematiškų vietų klausimais.

Pavyzdžiui:

Kaip taisyti smarkiai drėgmės pažeistas sienojų vietas po palangėmis ir prie pamato?
Ką daryti su beveik kiaurai sudūlėjusia sienos dalimi?
Ką daryti su kreivai, šleivai iš pabėgių pastatytu priestatu?
Kaip taisyti kinivarpų išgraužtas vidaus sienas?
Ką daryti su lubomis bei grindimis?

Atsakymus į šiuos ir kitus aktualius klausimus rasite keliuose vaizdo siužetuose. Vieną siužetą apie specialistopasivaikščiojimą po rekonstruojamo pastato vidų pateikiu čia, o kitus žiūrėkite po nuorodomis.

Nuorodos į kitus vaizdo siužetus:

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sena sodyba: kada rekonstruoti, o kada griauti?

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 08:00:00 PDT

"Rekonstruoti ar nugriovus statyti naują?" - štai toks klausimas prieš pradedant sodybos renovacija buvo kilęs ir man. Iš tiesų, mažai suprantančiam apie statybinius reikalus yra sunku priimti tinkamą sprendimą. Aš kaip statybos diletantas aiškiai supratau vieną: jeigu nulupę vidaus ir išorės apdailą rasim tvirtus rąstus - pastatą remontuosim, jeigu rąstai bus smarkiai sudūlėję - griausim arba atgal apkalę kartonu spjausim ir nieko nedarydami lauksim kol namas pats sušniuks ir išleis paskutinį kvapą. Šito labiausiai nesinorėjo...

Nuo vidinės sienos nulupto kartono kitoje pusėje atsitiktinai aptikome užrašą liudijantį kelintais metais ir kas pastato vidų iškalė kartonu: "1965.11.28 Lipdė: Juozas, Vincas, Alfonas, Karolina (moma), Feliksas (tota)" . Vincas - mano tėtis, Juozas su Alfonu mano dėdės - tėčio broliai, Karolina su Feliksu mano seneliai - tėčio tėvai. Skliausteliuose parašyta kaip žodžius "mama" ir "tėvas" tardavo dzūkai - "moma", "tota"

Nulupę apdailą ir atidengę rąstus radome vietomis labai gerai išsilaikiusius sienojus. Gaila, bet tokių vietų pastate radom mažiau nei tikėjomės. Kai kur rąstai atrodė pakenčiamai, o kai kur skausmingai pažeisti drėgmės ir smulkių gyvūnėlių - kinivarpų. Atvirai prisipažinsiu buvome lengvai šokiruoti ir pasimetę - ką toliau daryti? Kilo eilė klausimų: ką daryti su pažeistais rąstais? Ar jie tinkami naudojimui? Kaip juos taisyti? Ar aplamai verta tokius rąstus rekonstruoti?

Atsakyti į klausimus į pagalbą pasikviečiau rąstinių namų statybos specialistą, jau dvidešimt metų rąstinius namus statančios bendrovės direktorių, Medinių namų gamintojų asociacijos įkūrėją ir narį Valdą Stundžią. Valdas mielai sutiko apžiūrėti rekonstruojamą sodybą ir patarti ką toliau daryti. Jo patarimus įvairiais problematiškų vietų klausimais paskelbsiu vėliau kituose įrašuose, o dabar siūlau paklausyti apie ką šis specialistas siūlo pagalvoti prieš pradedant sodybos rekonstrukcijos darbus:

Pabendravęs su Valdu dar aiškiau supratau ir dar giliau įsisąmoninau vieną dalyką - jeigu jau nusprendėm remontuoti savo senelių šimtametę sodybą, tai privalom ją sutvarkyti taip, kad liktų kuo daugiau autentikos ir senovinės dvasios, o ar pavyks mums tai padaryti parodys laikas...

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Vidinės sienos. Rąstus dengiančios apdailos lupimas ir sienojų stovis

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 07:58:00 PDT

Visos vidaus patalpų sienos, kai kuriose patalpose ir lubos, buvo iškaltos kartono plokštėmis. Norėdami įvertinti sienojų stovį turėjome nulupti visą kartoną. Nežinodami koks pagrindinės konstrukcijos stovis, negalėjome nieko planuoti į priekį. O gal atvėrę sienas rasime tik kirvarpas ir nepataisomai sudūlėjusius rąstus? - tada ate visiems planams - reiks tik griauti. Na šito tai labiausiai nesinorėjo.

Pradžia buvo gera - nuplėšus pirmąjį kartono gabalą atsivėrė graži rąstų sieną. "Super!" - apsidžiaugėme ir svajojome - "Jeigu tokio stovio bus visos sienos, pašlifuosime ir turėsime puikias medines sienas".

Gražiai atrodančiais sienas šlifuosime

Džiaugsmas truko neilgai. Pirmasis nerimo signalas atsirado po keliasdešimties minučių nulupus šalimai esančiossienos kartoną. Ta siena, tai dalis pokario metais statyto priestato. Tais laikais, kaip pasakojo dėdė, priestatą statė iš to ką turėjo - iš pabėgių (špalų), iš senų sugriauto pastato rąstų. Blogiausiai atrodė galinė priestato siena. Vientisi rąstai gulėjo tik apačioje, visur kitur įvairaus ilgio ir pločio "špalų" bei kitokios medienos kratinys.

Galinė iš pabėgių (špalų) statyta priestato siena

Priestato lubos irgi ne kaip atrodė - bet kaip nutašytų rąstų sijos ir kreivos lentos. Neveltui jos kaip ir sienos buvo apkaltos kartonu. Tiesa kartonas, be pagrindinės savo paskirties - paslėpti negražumus, kaip supratau ir pastebėjau turėjo dar vieną paskirtį - apsaugoti nuo vėjo. Atvėrus sienas, kai kuriose vietose pro plyšius pradėjo smarkiai pūsti vėjas.

Lupdami priestato sienas sugriovėme karkasinę pertvarą dalinusią priestatą į dvi dalis. Išgriovus pertvarą padidėjo erdvė ir visą savo grožį atvėrė senutė krosnis. Pasak kaimiečių tokios kaime yra tik kelios ir telikusios. Jos negriausime, o atsargiai ir kruopščiai darbuodamiesi bandysim prikelti antram gyvenimui.

Senovinė krosnis

Po priestato kurio rąstų stovis buvo neblogas (tik vienoje vietoje virš vidinių durų radome išgraužtą medieną) pradėjome ardyti didžiojo kambario sienas. Su kiekvienu kartono lapo atplėšimu nuo didžiojo kambario sienų - plyšdavo ir mūsų širdys:) - visos sienos, išskyrus šiaurinę ir dalį kuri prie pečiaus, buvo sugraužtos kirvarpų.

Kirvarpų sugraužtos vidinės namo sienos

Grindys ir lubos puikaus stovio, o štai sienos... teks kviestis į pagalbą specialistą. Atvešiu į vietą, parodysiu ir vėliau parašysiu, ką jis pasiūlė su sienomis daryti. Tiesa dar nulupome dalį išorinės sienos, būtent tos kuri iš vidaus labiausiai buvo pažeista. Iš lauko pusės rąstų stovis neblogas. Kol kas stabdome darbus ir laukiam specialistų patarimų.

Mūsų patarimas:
Jeigu kam teks nuo sienų plėšti seną kartoną, nepamirškite darbinių pirštinių, nes labai draskosi vinys ir medžio atplaišos, bei respiratorių su apsauginiais akiniais, nes medžio dulkės pasipylusios iš po kartono, ypač pritvirtinto prie lubų, užkimš visus kvėpavimo takus ir prikris į akis. Patartina po ranka turėti dulkių siurblį, kuriuo nekeldami dulkių nuo grindų pašalinsite smulkias šiukšles.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Pečius

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 07:56:00 PDT

Sodybos atnaujinimą pradėjome nuo pečiaus - vienintelio didžiojo kambario šilumos tiekėjo (kitas 2 patalpas šildo krosnis su kuria kol kas problemų nėra, todėl nieko su ja nedarysime, tik "kosmetiškai" patvarkysime):

Pečius vienintelis didžiojo kambario šilumos tiekėjas

Prieš gerą pusšimtį metų mūrytas pečius jau buvo netinkamas naudojimui - užkurtas dūmino kaip garvežys. Perįtrūkusius koklius net liepsna prasiverždavo. Norėdami, kad rudenį ir žiemą patalpoje dėl varvančių nosių nestotų darbai, nusprendėme per vasarą jį suremontuoti.

Darbų planas buvo toks:

Atsargiai nuimti koklius;
Įvertinti vidaus konstrukcijų stovį;
Jeigu defektai nedideli - remontuoti;
Jeigu defektai dideli - griauti ir statyti naują.

Beja, prieš ardymo darbus neapdairiai pasielgėme - apsaugine plėvele neuždengėme tame pačiame kambaryje stovėjusių baldų bei patalynės, ko pasekoje viskas labai smarkiai apsinešė rausvomis molio dulkėmis. O jų buvo daug! Suodžių taip pat. Žodžiu per savo kvailas galvas :) sau ir savo moteriškėm pridarėm daug bereikalingo darbo.

Griaunamas pečius ir neuždengta lova su patalyne :)

Nulupę visus koklius supratome, kad remontuoti pečiaus neapsimoka. Vidinė iš molinių plytų netvarkingai sumūryta konstrukcija vos, vos laikėsi ir jeigu ne kokliai, jau senai būtų subyrėjusi. Tad neliko nieko kito, tik griauti. Tiesa, prieš tai atidžiai apžiūrėjome senąją konstrukciją - maža ką, gal tokį patį pečių teks atstatinėti.

Sugriovę pečių pradėjome svarstyti ką vietoj jo statysim. Svarstomi variantai tokie: židinys, krosnelė, panašus arba toks pat kaip buvo koklių pečius. Asmeniškai aš linkęs statyti koklių pečių (brūkšnys židinį:) su kapsule arba su atvira anga. Štai keli įsivaizduojami variantai:

Koklių pečius-židinys su kapsule (foto šaltinis)

Koklių pečius-židinys su atvira anga (foto šaltinis)

Bet tai kol kas tik svajonė. Kadangi statyti žadam patys, todėl pasirinkimas priklausys nuo mūsų gebėjimo perprasti pečių statytojų amatą :) ir savaime suprantama nuo finansinių galimybių.

Apie pečių kol kas tiek. Kitą kartą, rašydamas šia tema, parašysiu apie tai kokį pečių nusprendėme statyti ir papasakosiu kodėl pasirinkome būtent tokį, o ne kitokį variantą.

P.s. Tiesa, ardydami pečių jo viduje radome keletą molyje pasislėpusių daiktų: didelį veržliaraktį ir trikampę liniuotę-matlankį :)... ech, o taip norėjosi kokį lobį rasti :)))

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Sodybos renovacija

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 28 Aug 2011 07:54:00 PDT

Šiais metais, kaip ir planavau, pradedu sodybos renovaciją. Visus pagrindinius darbus bandysiu filmuoti ir aprašyti, bet nepažadu, kad tai darysiu reguliariai (bet stengsiuosi), nes brendu į "tamsų mišką" kuriame dar nė karto nebuvau :). Šiek tiek slegia nežinomybė, bet didelis noras turėti išpuoselėtą ir jaukią sodybą gena į priekį.

Sodyba kurią renovuosime

Sodybą renovuosime trise: aš, šio tinklaraščio autorius, auksarankis mano brolis Audrius bei darbštuolis pusbrolis Vidmantas. Aš būsiu atsakingas už medžiagų tiekimą ir darbų viešinimą - būsiu "tiekėjas" ir "spaudos atstovas"; Audrius bus darbų koordinatorius ir prižiūrėtojas - "visų galų meistras" ir "viršininkas"; Vidmantas bus darbų vykdytojas ir "visų galų meistro" Audriaus padėjėjas - "visų galų pameistrys" ir "pavaduotojas" :).

Sodybos renovatorių komanda. Čia mes po pečiaus griovimo :)

Planai dideli: reikia sutvarkyti ir apšiltinti stogą; apšiltinti ir naujomis dailylentėmis apkalti fasadą; pakeisti langus; suremontuoti ar nugriovus pastatyti naują pečių ar židinį; išvalyti ir sutvirtinti kaminą; atnaujinti grindis bei vidaus sienas; pastatyti pavėsinę-terasą ir lauko židinį; įrengti lauko ar vidaus tualetą, vandentiekį ir kanalizaciją; nugriauti seną ūkinį pastatą, jo vietoje pastatyti naują; įrengti pirtelę, baseiną ir lauko žaidimų aikštelę; sutvarkyti aplinką.

Darbų daug ir suprantama jų eigoje nemažai kas keisis - rasis nauji sprendimai, idėjos. Prieš imdamiesi kokio darbo ieškosime tinkamo sprendimo: analizuosime, skaičiuosime, klausime ekspertų, specialistų patarimo. Dalį darbų atliksime savo rankomis. Darbų eiliškumas - pagal situaciją - kai turėsime medžiagų, pinigų ir fantazijos - dirbsim, kai kažko trūks - ieškosim arba lauksim kol nukris iš dangaus:).

Visus atliktus darbus publikuosime puslapyje "Sodybos renovacija". Bandysime medžiagą pateikti paprastai ir suprantamai - liaudiškai tariant - ūkiškai, kad visiems būtų aišku :). Ir savaime suprantama labai lauksime komentarų ir patarimų.

Na, o dabar - prie darbų! Taikinys Nr. 1 - pečius, bet jį jau kitame įraše.

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Didžiausias...

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 21 Aug 2011 10:37:00 PDT

Vyras klausia žmonos:

— Ką galėtum man pasakyt vienu sakiniu, kad ir nuliūdintum ir nudžiugintum?

Žmona:

— Iš visų tavo draugų, tavo didžiausias…

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Girtuokliai Palangoje

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 21 Aug 2011 07:34:00 PDT

(Giruokliai žygiuoja Basanavičiaus gatve)

Palangos Basanavičiaus gatvėje trys girtuokliai surengė šuo :)

Gavosi puikus reginys galintis pagyvinti ne tik Palangos pagrindinę gatvę, bet ir sostinės bei kitų Lietuvos didmiesčių bei turistinių miestelių (pvz.: Trakų, Druskininkų ir pan.) gatves ir aikštes.

Šaunuoliai vyrukai! Varykit taip ir toliau, ir plėskit savo pasirodymų geografiją. Lietuva Jūsų nepamirš :)... na bent jau aš :)))

Video šaltinis: dejwwiz

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

O kur J.Goebbelso batai? :)))

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Wed, 17 Aug 2011 16:12:00 PDT

Šiandien 15 min. suintrigavo straipsnis skambiu pavadinimu :

"Dink iš kadro: garsiausios retušuotos nuotraukos"

Vienoje nuotraukoje pastebėjau, kad Josephas Geobbelsas be batų :)))

Paspaudę ant nuotraukos matysite didesnį vaizdą...

O įrašas prie nuotraukos skelbė:

Adolfas Hitleris
1937 m. Adolfas Hitleris kažko buvo taip supykęs ant savo bendražygio Josepho Goebbelso (antras iš dešinės), kad nurodė jį ištrint iš bendro portreto. Tiesa, vėliau jie susitaikė, bet J.Geobbelsas į šią mielą kompaniją nuotraukoje nebesugrįžo.

P.s. tikriausiai Hitleris dėl nesamų batų :) supyko ant Goebbelso ir dėl to nurodė jį ištrinti :)))
P.s.s. Ir vis delto, kur dingo Goebbelso batai?

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Trakų seniūno video blogas iš automobilio vidaus 100 - kart geresnis nei Mamontovo :)

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Tue, 02 Aug 2011 14:48:00 PDT

Upsss, Šiandien perskaičiau žinią: "Andrius Mamontovas į gerbėjus kreipėsi pirmuoju vaizdo tinklaraščiu". Čia "mamontovo" klipas:

O čia mano filmuotas Trakų seniūno "Skrydis per Trakus" :)))

Prieš "n" metų - sakiau gi: "varom Kęstuti non-stop" per Trakus". Pavarėm ir gavosi klipas kurį dabar turiu saugoti ir gerbti :)))

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Pavardžių archyvas - 3 x SMS už babkes, o rezultas lygus nuliui

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Tue, 02 Aug 2011 08:58:00 PDT

Šiandien Facebook'e akis užsikabino už pavardžių archyvo puslapio reklamos:

Pirmas puslapis:

Toliau:

Toliau NET 3 KARTUS SIUNČIAU SMS TUO PAČIU NR.

Ir gavau galimybę atsisiųsti failą:

... kurio nesugebėjau atidaryti :)))

... Paskambinau į Omnitel - operatotorius pranešė, kad SMS išsiuntimo kaina buvo 0,30 ct, o sms apriėmimo 9,70 lt. Padauginus iš 3 gavosi šiokia tokia sumelė... į balą arba tiksliau - kai kam į kišenę:)

Bzzzz... TIKRIAUSIAI PAKLIUVAU Į AFERISTŲ PINKLES!!!!!

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Lietuva lenkų

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Thu, 14 Jul 2011 13:27:00 PDT

Netikiu, kad lenkų futbolo fanai, tiksliau ultros, patys, be politikų įsikišimo, nei iš šio, nei iš to, ėmė ir sukūrė Lietuvos garbę žeidžiančią skanduotę "Litwa nasza" (Lietuva mūsų):

Video šaltinis: Delfi

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Stasiukas (Kunigaikštis Vildaugas) - namuose ir ant stogo su geriausiu draugu:)

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Tue, 12 Jul 2011 12:12:00 PDT

Video šaltinis: perkunnass

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Emigracija - lėta Lietuvos mirtis

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sun, 03 Jul 2011 13:36:00 PDT

Kai kūną palieka kraujas - miršta žmogus, kai Tėvynę žmogus - miršta tauta...

"Emigrantas turi konfliktų. Italų teoretikas Vicario emigraciją lygino su savižudybe. Jis manė, kad emigracija netgi baisiau už savižudybę, nes tauta praranda žmogaus pajėgumą. "

(Iš Antano Mockaus interviu Delfi.lt)

Tik laiko klausimas kada ištirps Lietuvos valstybė - žiauru, bet mūsų politikams į tai nusispjaut...

Nuotrauką montažui pasiskolinau iš čia: http://mano.zebra.lt/gyvenimai/19920506/dienorastis/110371/

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Japonijos cunamis iš plaukiančio automobilio vidaus

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Wed, 29 Jun 2011 14:21:00 PDT

Nuoroda: www.15min.lt

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas

Igor'is Rasteriajev'as Rusijoje kelia proletariato dvasią

noreply@blogger.com (PAVARYK!) — Sat, 25 Jun 2011 12:07:00 PDT

Igor'io Rasteriajev'o (Игорь Растеряев) daina apie kombainininkus:

Video šaltinis: Sunfish737

Patiko įrašas? Prenumeruok PAVARYK! naujienas