Į (ne)konferenciją vykau skaityti pranešimo “Tinklaraščių spartos optimizavimas”. Pranešime daugiausiai dėmesio skyriau vartotojo pusės (frontend) optimizavimui. Šį darbą galima atlikti nepriklausomai nuo to, ar tinklaraštis laikomas savo serveryje ar blogfermoje. Taip pat paminėjau šiek tiek dalykų iš serverio pusės optimizavimo, kurie daugiau buvo orientuoti į Wordpress vartotojus. Galiausiai apžvelgiau keletą įrankių, skirtų analizei. Nudžiugau pamatęs, kad paklausyti mano pranešimo susirinko pilna auditorija :-) Nors be mano pasakojimo iš skaidrių nebus daug naudos, negirdėję ir norintys bent jau susidaryti įspūdį apie ką buvo mano pranešimas, gali jas peržvelgti. Jei turite kokių klausimų ar komentarų dėl pranešimo, rašykite čia arba pateiktais kontaktais – galėsime padiskutuoti.

Kol nebuvo pradėtas organizuoti T*nklas, o apie jį buvo tik užsiminta, maniau kad jo principas bus analogiškas BarCamp. Pasirodo šiek tiek klydau – pranešėjų temos ir laikai buvo žinomi iš anksto. Taip tikriausiai buvo apsidrausta nuo betvarkės, nes pats renginys truko tik 4 val. (nuo 11:00 iki 15:00). Vienintelis renginio trūkumas – pertraukėlės. Jų nebuvo. Pauzių tarp pranešimų trūko dėl bendros tvarkos, kad klausytojai galėtų pereiti iš vienos auditorijos į kitą ne pranešimų metu, o tarp jų. Dėl šios migracijos kentėjo tiek pranešėjai, kuriems reikėjo kalbėti kai pusė auditorijos vaikščiojo pirmyn atgal, tiek žiūrovai (pvz. aš), kuriems teko sėdėti prie durų.

Tiesą sakant, į T*nklą vykau nusiteikęs kiek pesimistiškai. Pamatęs temas, neradau daug tikrai sudominusių, tad nebuvau tikras kokių pranešimų eisiu klausytis – viską sprendžiau vietoje. Po konferencijos pagalvojau, kad likau maloniai nustebintas, nes visi iki vieno iš mano klausytų pranešimų buvo įdomūs – visuose išgirdau naudingų minčių, pastabų ar idėjų. Galutinis verdiktas – renginys greitas, kokybiškas ir pavykęs!

Negalėjau nepastebėt kad perėjai prie ubuntu, aš pats ją naudojau ir noriu paklausti ką gero joje atradai, nes man tai nepavyko nors ir kaip stengiausi, ne be reikalo yra sakoma kad jai nori gero – tenka už tai mokėti, taip ir išsivaizduoju microsoft kompaniją, daug programuotojų, galingi kompiuteriai, ir jie ten dirba dieną naktį kad sukurtu kažką patogesnio paprastam pc usseriui, ir nesuka galvos nes žino kad už darbą jiems bus atlyginta, o dabar linux padėtis, sėdi kokie tai programeriukai su savo senais pc ir bando sukurti kažkokią tai programėlę, bet nesiseka, nes tam reikia galingo pc, jos testavimams, o kaip gausi galingą pc jai programa atviro kodo ir už ją niekas nemokės? kokia motyvacija kurt be atlygio, iš to išgyvent neina, kaip tu manai, ar linux turi ateitį, ar verta į ją dėt viltis?

Ubuntu Linux naudoju berods 4 metus. Kas mane paskatino? Linux’ą pradėjau naudoti todėl, kad mano senas HP OmniBook sunkiai sukosi su Windowsais. Jiems taip pat reikėjo firewall’o ir antivirusinės, kurie žvėriškai ėdė paskutinius likusius megahercus. Įsidiegus Ubuntu, visa tai nebeteko prasmės, tad kompiuteris kraudavosi greičiau ir veikė sparčiau. Kodėl pasirinkau būtent Ubuntu? Nors yra keletas dalykų jos vystime, kas galėtų būti kitaip, tačiau apibendrinus man patinka ši distribucija dėl savo filosofijos ir idėjų. Ubuntu bando pateikti Linux operacinę sistemą eiliniams vartotojams. Ir, kolkas, tai jiems labai neblogai sekasi. Pastaraisiais metais Linux populiarumas namų kompiuteriuose nemažai išaugo. Šį faktą liudija ir tai, kad pagaliau Microsoft pripažino Linux savo konkurentu. Tai įvyko be abejo ne be Ubuntu kaltės.

Eimantas rašo: “jei nori gero – tenka už tai mokėti”. Gal taip ir buvo anksčiau, tačiau bendradarbiavimo kultūra šiais laikais smarkiai populiarėja. Ją dar labiau populiarina ir pati krizė: kam mokėti, jei galima gauti analogišką produktą nemokamai. Elementarus bendradarbiavimo pavyzdys – Wikipedia. Atviras projektas, kuriame kiekvienas norintis gali prisidėti prie didžiausios pasaulyje enciklopedijos kūrimo talpindamas informaciją. Anksčiau buvusi žinomiausia enciklopedija Britannica liko užnugaryje. Britannicai nebeliko nieko kito, kaip eiti tuo pačiu keliu: Britannica 2.0 taip pat siūlo vartotojams kurti jos turinį. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip sukuriamas didelės vertės produktas, kurio varomoji jėga yra bendruomenė. Beje, 40.75% mano tinkląraščio lankytojų užsuka čia naudodami Firefox, kuri taip pat yra atviro kodo bendruomenės produktas, už kurį NEREIKIA MOKĖTI. :-)

Atviro kodo produktus kuriančius programuotojus nedrįsčiau vadinti eiliniais programeriukais. Pavyzdžiui Linusas Torvaldsas, kažkada pradėjęs kurti vieną tokią operacinę sistemą, paremtą UNIX’u. Ir štai, dabar turim Linux :-) Nepamirškim, kad prie atviro kodo kūrimo nemažai prisideda ir universitetai. Ar manote, kad universitetų publikai stinga kompetencijos? Dar vienas pavyzdys – BSD, Berklio universitete sukurta operacinė sistema. Tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du. Ką universitetai ir programuotojai randa atvirame kode? Programuotojas, norėdamas įgyvendinti savo idėja, gali ieškoti egzistuojančių sprendimų atviro kodo pasaulyje. O radęs, juos tobulinti arba pasiimti geriausias mintis savo produktui. Nebereikia išradinėti dviračio iš naujo, sutaupoma laiko ir resursų, nes nebereikia visko pradėti nuo nulio. Galima įgyti žinių, nagrinėjant jau sukurtus kokybiškus produktus. O ką galima laimėti nagrinėjant uždaro kodo programinę įrangą? :-)

Mano manymu, galingi ar negalingi PC kokybiškos programinės įrangos kūrime apskritai nelabai turi įtakos. Daugelis šiuolaikinių kompiuterių yra pakankamai spartūs kasdieniniam darbui. Kad ir mano Dell Vostro – ganėtinai senas modelis, tačiau pilnai tenkina mano, kaip programuotojo, poreikius. Galingų kompiuterių darbui reikia nebent ten, kur dirbama su media: vaizdu, garsu, 3D modeliais, grafika ir pan. Netgi atvirkščiai, turėdamas galingą kompiuterį, gali pradėti nebekreipti dėmesio į spartos optimizavimą :-) Į galvą ateina dar vienas pavyzdys: Compiz langų menedžeris, atsakingas už tuos visus gražius efektus Ubuntu sistemoje. Šiems eye-candy niekučiams netgi nereikia galingo kompiuterio, kaip gali pasirodyt iš pradžių. Taip yra todėl, kad vaizdų apdorojimui naudojamas ne centrinis kompiuterio, o vaizdo plokštės procesorius. Ką tuo tarpu pasiekė Vista su savo efektais? Aš juos iškart išjungiau. Išvada: tiesioginis finansavimas negarantuoja kokybiško rezultato ar geresnio sprendimo radimo.

Kokia motyvacija kurti be atlygio? Čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Vienam patinka prisidėti prie bendruomenės ir žinoti, kad “padarė kažką gero kitiems”. Kitą skatina noras tobulėti. Trečias yra hakerių kultūros fanatikas… ir t.t. Iš tiesų tas atlygis egzistuoja, tačiau jis nebūtinai turi būti finansinis. Matau, kad čia galiu labai išsiplėst, tad mintis pataupysiu kitam įrašui :-)

Ar linux turi ateitį, ar verta į ją dėt viltis? Gal plačiau: ar atviras kodas turi ateitį? Vienareikšmiškai taip. Konkurencija skatina programinės įrangos tobulėjimą (šiuo atveju). O kai konkurentų produktai dar yra nemokami ir laisvai platinami, šis procesas dar labiau įsibėgėja. Pagalvokit, su kuo dabar naršytume internetą, jei nebūtų sukurta Firefox naršyklė? Spėju būtų išleista kokia IE 6.15 versija, o normali tais laikais egzistavusi naršyklė – Opera vis dar būtų mokama. Atviro kodo produktai šiais laikais vis labiau populiarėja, tai drįsčiau sakyti, kad ateitis ir priklauso būtent jam.

Tačiau web programuotojas – toks gyvūnas, kuriam tenka dažnai susidurti ir su kitų projektų informacija: FTP, duomenų bazių, administravimo sistemų, ssh ir kiti prisijungimai. Jie dažnai būna generuojami automatiškai. O keisti į paprastesnius ir suprantamus arba negalima (paprasčiausiai neturiu teisių) arba tiesiog neverta dėl saugumo – automatiškai sugeneruoti n*y ilgio slaptažodžiai laikomi saugiais. Žinoma, jei nėra užrašyti ant post-it lapuko, kuris priklijuotas prie monitoriaus :-) Atsiminti kelis kilogramus tokių slaptažodžių yra sudėtinga, ypač kai jie nėra naudojami kasdien.

Anksčiau saugojau šią informaciją tekstiniame faile, kurį laikydavau šifruotame diske. Galbūt šitas būdas yra neblogas, tačiau nepatogus, kai informacijos kiekis išauga. Nusprendžiau, jog reikia kažkaip išspręsti šį klausimą. Esu matęs keletą sistemų, tad iškart galvoje sukosi reikalavimai:

• Katalogizavimas. Sistema turėtų leisti sudėlioti duomenis į katalogus arba suteikti jiems etiketes.
• Prie kiekvieno projekto turėtų būti galima sukurti kelis įrašus su aprašymais. To reikia, kadangi kiekvienas projektas gali turėti daugiau nei vieną slaptažodį. Kaip minėjau anksčiau: duomenų bazės, FTP prisijungimai ir t.t.
• Galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo kompiuterio.
• Multiplatformiškumas. Tai galėtų būti web pagrindu veikianti sistema arba programa, veikianti ant skirtingų operacinių sistemų.
• Atviro kodo programa. Tai yra ypač svarbu, kai programa dirba su jautriais duomenimis, tokiais kaip slaptažodžiai.
• Na ir žinoma, visa tai turėtų būti saugu.

Pirma mintis buvo pačiam pasirašyti web sistemą, nes galėčiau ją pritaikyti pagal savo poreikius. Tačiau pamaniau, kad nereikia išradinėti dviračio ir nusprendžiau paieškoti jau egzistuojančių sprendimų. Peržvelgęs keletą variantų apsistojau ties KeePassX. Tai kitos programos KeePass klonas. Abi programos yra multiplatforminės ir atviro kodo, tačiau antrosios net nebandžiau – pirmoji buvo Ubuntu repozitorijose ir pilnai tenkino mano poreikius. Kiek mačiau KeePass palaiko įskiepius, o KeePassX to neturi.

KeePassX slaptažodžių tvarkyklė

Kaip jau minėjau, programa yra multiplatforminė. Yra sukurtos versijos Windows, Linux ir MacOS operecinėms sistemoms. Slaptažodžiai yra saugomi šifruotose duomenų bazėse (atskiruose failuose), kurias galima (kaip gi kitaip?) apsaugoti slaptažodžiu ir raktu.

KeePassX slaptaždžių manageris

Programa leidžia sukurti slaptažodžių grupes – katalogus (kaip matote paveikslėlyje), priskirti jiems piktogramas. Grupėse galima saugoti slaptažodžių įrašus. Išsaugant įrašą nurodomas jo pavadinimas, vartotojo vardas, url, slaptažodis (du kartus), komentaras ir galiojimo data. Galima prisegti failus. Visi šie laukai nėra privalomi, todėl galima saugoti įvairaus tipo informaciją. Kartu yra pateikiamas saugių slaptažodžių generatorius, nors aš pratęs naudoti pwgen.

KeePassX slaptažodžio įrašo kūrimas

Programoje daug dėmesio skirta saugumui. Vartotojui nėra rodomi įvesti slaptažodžiai – jie slepiami po šešiomis žvaigždutėmis (žinoma, šitai galite išjungti). Tokiu atveju slaptažodžius siūloma nusikopijuoti į laikinąją atmintį (clipboard), iš kurios jie yra pašalinami po nurodyto laiko tarpo (pvz. 20 sekundžių). Minimizavus programos langą arba uždarius ją į system tray lauką, galima nustatyti, kad duomenų bazė būtų automatiškai užrakinama ir norint ją vėl peržiūrėti būtų reikalaujama slaptažodžio. Šios priemonės gelbėja nuo atsitiktinai prie kompiuterio prisėdusių pašalinių asmenų.

Sinchronizavimas

Vienas iš reikalavimų buvo galimybė pasiekti duomenis ne tik iš savo sistemos. Nors KeePassX yra darbastalio programa, tačiau ji duomenis saugo išoriniuose failuose. Čia mums į pagalbą ateina universalus sprendimas – DropBox. Tiesiog duomenų bazės failą saugau DropBox direktorijoje. Kadangi duomenų bazė šifruota – perdaug nesijaudinu, o savo slaptažodžius galiu pasiekti tiek iš namų, tiek ir iš darbo kompiuterių.

Notify-OSD pranešimai

Į Ubuntu 9.04 Jaunty Jackalope versiją buvo įdiegta nauja informacinių pranešimų sistema – Notify-OSD. Notify-OSD atsakinga už programų ir operacinės sistemos informacinių pranešimų valdymą ir rodymą vartotojui. Apie juos plačiau galite pasiskaityti Mark Shuttleworth bloge arba oficiame puslapyje. Man iškart kilo klausimas, kaip rodyti custom pranešimus. Notify-OSD biblioteka turi C, C# ir Python API. O ką daryti kitiems? Kitiems siūloma naudotis komandine eilute. Tereikia susiinstaliuoti libnotify-bin biblioteką ir bus galima naudotis notify-send komanda:

1

notify-send "Title" "Info message"

Gausime štai tokį informacinį pranešimą su tekstu (jop, neiškenčiau kartu nepaspaudinėti ir ekrano šviesinimo mygtuko):

Atsarginės kopijos

Kad reikia daryti atsargines kopijas – žinom visi. Nuo tada, kai pavogė mano seną nešiojamą kompiuterį, į visą šį reikalą žiūriu daug rimčiau. Atsarginių kopijų darymo principai skiriasi priklausomai nuo to, kokios yra naudojamos sistemos. Serveriuose naudojami vienokie būdai, namų kompiuteriuose – kitokie. Aš pats turiu nešiojamą kompiuterį. Mano atsarginių kopijų darymo tikslas – išsaugoti informaciją, jei kas nors nutiktų kompiuteriui, todėl dubliuoti duomenis tame pačiame diske yra nelogiška. Tam naudoju išorinį diską, jungiamą per USB jungtį. Čia iškyla keletas klausimų, kuriuos reikia išspręsti:

• Diskas ne visada yra prijungtas.
• Atsarginių kopijų kūrimas turi būti automatizuotas. Nesinori rankomis paleidinėti skripto, kai prijungiamas diskas.

Atsarginių kopijų kūrimo skriptas

Problemą išsprendžiau pasirašęs nesudėtingą bash skriptą, tikrinantį ar yra prijungtas mano nurodytas diskas. Jei diskas prijungtas, vykdomi duomenų sinchronizavimo darbai. Skriptą leidžiu periodiškai, porą kartų per dieną. Kadangi duomenų pokyčiai nėra dideli, tai tokio dažnumo man pilnai užtenka, turint omenyje, kad sinchronizavimas bus atliktas vidutiniškai kas 2-3 dienas (tada būsiu prisijungęs išorinį diską). Kadangi skriptas vykdomas periodiškai su crontab pagalba, tai pasinaudodamas Notify-OSD išvedu į ekraną informacinius pranešimus. Skriptas atrodo taip:

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46

#!/bin/bash
#author: Povilas Balzaravičius 2009
#
 
BACKUP_DISK="/media/E";
 
#Checks if disk passed as parameter $1 is mounted to the system.
is_mounted ()
{
	if [ -z "$1" ]
	then
		notify "Disk path is zero length."
	else
		if mount|grep $1 > /dev/null;
		then
			return 1;
		else
			return 0;
		fi
	fi
}
 
#Displays notify message balloon.
notify ()
{
	/usr/bin/notify-send "Backup" "$1"
}
 
is_mounted $BACKUP_DISK
disk_mounted=$?
export DISPLAY=:0 #For cronjob using gui notifications.
 
#If disk is mounted, let's do backups.
if [ "$disk_mounted" -eq 1 ]
then
	notify "Started"
	rsync -Pva /home/pawka/C/Documents/* "$BACKUP_DISK/backup/Documents"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/www/* "$BACKUP_DISK/backup/www"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/darbai/* "$BACKUP_DISK/backup/darbai"; 
	rsync -Pva --delete /home/pawka/tools/* "$BACKUP_DISK/backup/tools"; 
	notify "Finished"
else
	notify "Disk $BACKUP_DISK is not mounted."
fi
 
exit 0;

Atkreipkite dėmesį į šią eilutę:

31

export DISPLAY=:0 #For cronjob using gui notifications.

Ji reikalinga, kad vykdant blowcronjob būtų galima rodyti pranešimus vartotojo grafinėje aplinkoje. 0 (nulis) nurodo darbalaukio numerį. Jei nebūtų šios eilutės, informaciniai pranešimai nebūtų rodomi. Analogiškai, jei iš cron aplinkos norite paleisti kokią nors grafinę programą, taip pat turite nurodyti šį parametrą. Pavyzdžiui norėdami ryte atsibusti su muzika, į cron’ą turite įrašyti šią eilutę:

1

30 6 * * * export DISPLAY=:0 && vlc http://jungletrain.net/64kbps.m3u

Atsarginių kopijų darymo skripte nusirodykite savo diską į kurį norite kopijuoti duomenis (BACKUP_DISK kintamasis), pakeiskite rsync katalogus, kuriuos norite išsaugoti ir naudokit į sveikatą.

1. Renginio vieta. Login’e prisatymai vyko dviejose salėse: arenos kampe, priešais sceną ir BMW klube. Vat ta scena ir man nepatiko – aplinkui tamsu, jautiesi kaip teatre. BMW klubas – kitas reikalas. Mano kuklia nuomone, būtent tokiose salytėse ir reiktų rengti pranešimus. Nedidelė erdvė sukuria jaukesnę atmosferą, jaučiasi pranešėjo ir klausytojų hyperkontaktas. Šių metų Barcamp Baltics visi pristatymai ir vyko panašiose salėse.
2. Maistas. Jo nebuvo. Visi (taip, ir aš) norėjo pavalgyti nemokamai, tačiau šį kartą nepavyko. Bet dėl šito ant organizatorių pykti negalime (prie gero greit pripratom). Pagrindinė problema, kad prie Siemens arenos nėra kur arti pavalgyti, o pertrauka truko tik valandą. Gerai, kad po pertraukos vyko apdovanojimai, o ne koks pranešimas, tai juos ir paaukojome vardan pietų. Tiesa, nespėjome ir į Džiugo kalbą.
3. Vaikai su one.lt ir delfi komentatorių diplomais, užsiveisę blakės.lt lentoje ir įžeidinėję pranešėjus. Kaip matome, be cenzūros pas mus neįmanoma.
4. Renginio vedėjai – lameriai :-) Nemoka skaityt, klausinėjo tuos pačius klausimus kelis kartus, o kitų, anksčiau užduotų net nepateikdavo. Matyt tuo metu išeidavo parūkyt ar dar kur.

Į renginį atvykom pavėlavę apie pusvalandį. Pirmą pranešimą skaitė Steve Chazin iš Apple. Pranešėjas darbą atliko puikiai, interaktyviai bendraudamas su publika. Tačiau jei esi bent kiek domėjęsis Apple darbo principais, ar skaitęs knygą, tai nieko naujo neišgirsi. Kitas kalbėjo Google pranešėjas. Pasakojo apie skaitmeninio marketingo tendencijas. Prasidėjo pertrauka ir pradėjom ieškoti maisto. Grįžęs po pertraukos ėjau paklausyti pranešėjo iš Latvijos. Arturs Mednis yra Barcamp Baltics organizatorius. Nors pasakojo apie paprastą dalyką – Twitter gudrybes, tačiau pranešimas buvo įdomus. Laptopas jau rodė išsekimo požymius, o elektros lizdai buvo tik pagrindinėje salėje. Tad nusprendžiau joje ir pasilikti, bei paklausyti eguru.lt pranešimo “Kaip tapti video guru”. Pasakojo apie video filmavimo tips’us namų sąlygomis. Tema nebuvo aktuali, tad pasisėmiau chatinimo energijos. Paskui išklausiau Omnitel atstovo pristatymą apie elektroninį parašą. Nors technologija pas mus jau gyvuoja “n” metų, tačiau atrodo jai sunkiai sekasi prigyti. Kitas pranešimas, kurio klausiau, buvo apie Web0 projektą. Tai blogas, twitteris ir flickr’as ne virtualioje, o Vilniaus erdvėje. Įdomi idėja. Paulius Rymeikis pristatinėjo vieną įdommiausių temų „Keisti pasaulį online arba gyvendamas tinkle gali būti ir naudingu“. Paulius kalbėjo apie tai, kad nereikia judėti paskui mases, o svarbu išlikti savimi. Norint kažką pakeisti visuomenėje, reikia pradėti keisti nuo savęs, o paskui tuo užsikrės ir kiti. Artūras Račas, „Nuo virtualijų į realijas: dugnas ar tik pradžia?”. Neblogas pranešimas. Klausiau Zbigniew Gecio pranešimą “Kaip sukurti blogą interneto svetainę”. Pagrindinė idėja – interneto svetainių kūrėjai yra savo srities specialistai, todėl užsakovai (nors jie ir moka pinigus), neturi kištis į tinklapio kūrimo darbus. Darius Bagdžiūnas padarė linksmą šou, o Simonas Bartkus laidojo blogsferą (taip pat, vienas geriausių pranešimų). Renginį užbaigė L. Donskio pasakojimas apie viešumo ir privatumo konfliktą.

Apibendrinus, didžioji dalis informacijos jau kažkur girdėta, tad kažko naujo nepavyko sužinoti. Bet galbūt tai ne ta konferencija, kurioje reiktų kažko mokytis. Aš jos tiklą suprantu kaip interneto priemonių (tuo pačiu ir blogų) populiarinimą. Po renginio su bendraminčiais nuėję pasėdėti, daugelis patvirtinome, kad praėjusių metų Bloginas buvo geresnis. Čia pritariu Simono Barkaus nuomonei, kad blogsferą žudo jos pačios populiarėjimas. Na o bet tačiau vistiek džiaugiuosi, kad toks renginys vyksta pas mus jau trečius metus. Norėčiau, kad vyktų ir ketvirtus!

• Gru – Intelektas technologijoje? Paskutiniu metu neblogai rašo apie LANVAS ir piratus.
• Sirex Linuxistas, atviro kodo entuziastas.
• Linuksoidas Linuxistas ir šiaip nepažįstu. Bet rašo aktualia tema.
• Daliaus blikis Python entuziastas ir atviro kodo mėgėjas.
• Rikis – Stalo žaidimai Mėgstu stalo žaidimus. Nors blogas šiek tiek merdėjantis, bet retkarčiais pasirodo įrašų.

P.S. Perėmiau iš Wd40.

Balandžio 26 d. (sekmadienį) KTU Gimnazijoje Studentų g. 65 vyks bene pirmoji, Lietuvos Python entuziastų rengiama Python konferencija – PyCon-LT 2009. Jei domitės ar norite pradėti domėtis – užsiregistruokite konferencijos puslapyje ir būtinai ateikite!

Pavadinus savo kompiuterį kokio nors filmų herojaus vardu, jam daugiau megahercų nepridėsit (na, žinoma, nebent pavadinimas bus “Chuck Norris”, bet su šitu pavojinga). Tačiau taip suteiksit kažkokio stebuklingo savitumo, kurio visi nesąmoningai siekiame. Panašiai kaip ir dabalaukio fonas ar Ubuntu lipdukas ant skreitinuko :-). Vardų davimas kompiuteriams naudingesnis kontorose, turinčiose daug įrenginių. Taip kompiuterius galima lengviau identifikuoti tiek tinkle, tiek ir šnekamojoje kalboje.

Aš daug įrenginių neturiu, tačiau irgi mėgstu pakeitalioti pavadinimus savo techninei įrangai. Pamenu, viskas prasidėjo dar tais laikais, kai turėjau aparatą, kurio centrinis procesorius buvo silpnesnis už dabartinio mano telefono. Įsigijęs antrą kietąjį diską, įmontavęs į korpusą, daviau jam vardą X-Files. Tuo pat metu iškart pakeičiau ir kompiuterio vardą į FBI. Jaučiausi svarbus – gi ten turėjo būti sudėta ypač slapta informacija :-) Teminiai vardai yra daug įdomesni, nes jie neatrodo visiškai “iš lempos”. Be to, įsigijus naują įrenginį, vardą jam sugalvoti tampa daug paprasčiau. Mano dabartinis Dell Vostro 1400 pavadintas Darth Vader. Atsidarius terminalo langą, pasitinka užrašas:

1

pawka@darthvader:~$

Mano iPod’as sistemoje prisimountina Chewbacca vardu. Na o namų serveris, gavo Obi-Wan Kenobi vardą. Jau supratote iš kur traukiu šiuos visus vardus? Teisingai! Žvaigždžių karai! Kitas įrenginys bus r2d2 arba C-3PO. Galvoju, ką tiktų pavadinti Princess Leia. Koks nors tinklo administratorius mane tikriausiai prakeiktų jei darbo kompiuterius pavadinčiau tokiais vardais, nes jie gal kiek per ilgi, tačiau man patinka :-) Egzistuoja netgi RFC 1178, aprašantis kaip parinkti teisingą vardą savo įrenginiams.

Na, o kaip jūs vadinate savo kompiuterius? Kokią schemą esate pasirinkę serverių pavadinimams?

• Dieselboy
• EZ-Rollers
• Shy FX – nepavyko apsilankyt, kai grojo Lietuvoje
• Beastie Boys – kadanors? Arčiausiai dalyvavo Heineken Opener (Lenkija)
• Venetian Snares
• Nine Inch Nails
• AC/DC – turas toli nuo Lietuvos ir bilietai buvo išgraibstyti per rekordiškai trumpą laiką.

Taip pat šiame sąraše yra garbingą vietą užimanti Sepultura. Grupė jau porą kartų svečiavosi Lietuvoje. Pirmą kartą 1992 metais. Tada Sepulturoje dar grojo Maxas Cavalera – dabartinis Soulfly grupės lead-vokalas, vadinamas metalo Bob Marliu. Deja tais laikais dar buvau mažas (7 metų) ir apie tokią muziką net nebuvau girdėjęs :-) Antrą kartą ši grupė lankėsi Lietuvoje užpraeitą vasarą, tačiau jau be Cavaleros. Nors dabartinis grupės vokalistas, juodaodis Derrick’as Green’as tikrai negadina muzikos ir darbą atlieka puikia, tačiau jam lemta likti Cavaleros šešėlyje.

Ir štai, Cavalera nusprendė dar kartą apsilankyti Lietuvoje, tik šį kartą su grupe Soulfly. Tiesą sakant neplanavau eiti į šį koncertą, bet pasirodo nesuvokiau ką būčiau praradęs. Taip susiklostė aplinkybės, kad likus porai dienų iki koncerto, mano rankose atsidūrė du bilietai. Kadangi koncertas vyko Vilniuje, tai antrąjį bilietą nusprendžiau padovanoti tam, kuris sutiks mane nuvežti į Vilnių, paklausyti teisingos muzikos, pažiūrėti kaip išgersiu keletą bokalų alaus ir parvykti į Kauną – žinoma būtinai su manim. Kitu atveju man būtų tekę likti bazuotis Vilniuje, o paskui iš labo ryto trenktis traukiniu į Kauną, tiesiai į darbą. Važiuoti pasisiūlė grupiokas, tiesą sakant neklausantis panašios muzikos, bet kaip sakė pats “vistiek neturiu ką veikti”. Man buvo papildoma atrakcija stebėti jo reakciją koncerto metu į muziką ir aplinkinę publiką, tačiau galiu pagirti – atsilaikė puikiai :-) Dar prieš važiuojant klausiau:
- Ar žinai ką jie groja?
- Na jei žada griuvėsius, tai…

Galbūt jau supratot iš šio įrašo pakilios nuotaikos, kad pats koncertas buvo NEREALUS. Renginys vyko Forum Palace koncertų salėje – vieta tikrai puikiai tinka panašiems renginiams. Koncertą pradėjo man nelabai žinoma grupė Incite. Girdėjau tokius, bet nebuvau girdėjęs ką jie groja. Grojo pakankamai neblogai, šiltai bendravo su publika ir perilgai neužtruko – visgi Soulfly atvykom klausytis. Pasirodžius ant scenos Soulfly prasidėjo tikras balius, dėl kurio čia visi ir buvom susirinkę. Nesugebėsiu aprašyti kaip viskas buvo super, nes gi dėl to ir vaikštom į panašius renginius. Soulfly artimai bendravo su publika. Jautėsi, kad grupė groja mums, o ne eilinį kartą tiesiog atlieka savo darbą ir važiuoja toliau. Atliekant vieną gabalą, Cavalera mušti bugną pasikvietė žmogų iš publiks. “You are fucking good drummer!” po to sakė Maxas :-) Žodžiu buvo žiauriai geras koncertas. Tik greit baigėsi :-) Aprašyme rašė, kad turėjo trukt 4 h, o truko tik 3, bet to tikrai užteko! \m/

P.S. Sepultura vėl lankysis Lietuvoje šią vasarą muzikos festivalyje “Velnio Akmuo”.

Nuotraukas galite rasti čia.

Konkurso įrašą galite rasti čia, o klipų sąrašas guli štai čia. Sėkmės!