Vasarai įpusėjus, kai kiekvienais metais vis nauji abiturientai sužino, kokiais rezultatais išlaikė egzaminus, į kurią aukštąją mokyklą įstojo, kiekvienais metais nutinka vis naujų ir dar nebūtų istorijų, kurių situacijos naujumai sako, kad ankstesniais metais taip nebuvo.

Nors nuo mano mokyklos baigimo praėjo jau beveik 10 metų, kaip dabar atsimenu padriką egzaminų sesiją, kuri buvo pusiau valstybinė. Aišku, pusė tų dalykų, kas buvo tada, jau dabar neliko: pvz. nesuprantamo sudėtingumo lietuvių kalbos egzamino su neaiškiais vertinimo kriterijais, 5 privalomi egzaminai ir pan. Prisiminus, kaip tais metais vyko abitūros egzaminai, lyginant su dabartiniu laikmečiu, buvo tragiška situacija. Pas visus pagrindinis klausimas buvo, kaip gauti egzaminų užduotis dieną prieš. Tais laikais internetinė erdvė buvo kontroliuojama labai silpnai, tad pasiūlymai įsigyti užduotis mėtėsi vos ne ant kiekvieno kampo, tačiau visus pardavinėtojus vienijo vienas bendras dalykas – tos užduotys buvo netikros (valstybinių egzaminų).

Na ką,tada pagalvojau: kažkam juk reikia būti bandomaisiais triušiais, tad mūsiškius abitūros metus nurašiau artimai ateičiai ir tyliai vyliausi, jog kitais metais jau viskas bus gerai, tačiau kaip parodė šie metai, kuriais mokyklą atėjo baigti mano sesei, reforma ir po 10 metų tęsiasi, o jos galo dar nematyti.

Šiandien noriu paliesti stojimo į aukštąją mokyklą temą. Kaip žinia, visai neseniai buvo pristatyti studijų krepšeliai, kai kiekvienai studijų programai yra skiriamas tam tikras kiekis valstybės finansuojamų vietų. Kiek teko girdėti, buvo žadama, jog valstybės finansuojamų vietų bus panašus skaičius kaip ir pernai, o konkretūs skaičiai paaiškėjo tik šią savaitę, kai galima matyti išsamius stojimo duomenis LAMPA sistemoje.

Tikrai nesiruošiu analizuoti visų studijų programų, tačiau pasirinkau man labiausiai pažįstamą, architektūros studijų programą. Pažįstama ji man todėl, nes sesė beveik du metus ruošėsi tai studijuoti.

Praėjusiais metais valstybė finansavo 45 vietas KTU architektūros vietas , šiais metais – 5. Jei pažiūrėsime sostinės situaciją, čia VGTU turi panašiai nemokamų vietų kaip ir pernai.

Niekada nesu girdėjęs nei vieno pasisakymo, jog KTU paruošiamų jaunųjų architektų studijos nekokybiškos, iš to galima daryti prielaidą, jog analogiškos sostinės universitetų studijų programos nepelnytai proteguojamos bei visais būdais bandoma išlaikyti finansavimą konkrečioms įstaigoms, kuris tiesiogiai proporcingas nuo studentų skaičiaus.

Manau, jog šis tinklaraščio įrašas jums iššauks papildomų minčių, kuriomis pasidalinsite ne tik komentaruose, bet ir savo tinklaraščiuose šią temą tęsdami toliau, nes tema tikrai aktuali. Juk kalbam apie pagrindinę Lietuvos išlikimo galimybę – išsilavinusį jaunimą.

P.S.
Kadangi ir pačiam teko nudegti per pirmą kartą organizuotą valstybinį lietuvių kalbos egzaminą prieš 10 metų, jaučiu šiokią tokią nuoskaudą švietimo sistemai, nes matau, jog laikas bėga, tačiau situacija negerėja arba tai vyksta labai mažais tempais. Prisimenu, jog manosios LT kalbos teksto suvokimo interpretacijos nevertino, nes pasirinktą kūrinį išanalizavau kitu rakursu, kas mano galva, kaip tik turėtų būti privalumas, nes į temą buvo pažvelgta nešabloniškai.

Ši istorija priminė prieš beveik metus mūsų tinklaraštyje rugsėjo pirmąją publikuotą įrašą „Mokslas – mūsų šviesa ir tamsa“, kurioje pasakojome, kaip dėl kitokio kampo buvo „diskvalifikuotas“ vienas mūsų draugas per magistrinio darbo gynimą.

Gyvenant tarp tokių pavyzdžių, su kuriais tenka susipažinti ne iš spaudos puslapių, o iš gyvo bendravimo ir asmeninės patirties, turi būti labai naivus, kad galvoti, jog mūsų švietimo sistemoje daugelis dalykų ir gerų.

Tad pabaigai visiems, dirbantiems su švietimo reforma noriu palinkėti kuo dažniau ir kuo įvairesnėse situacijose pabandyti pabūti moksleivio ar studento kailyje ir pamatyti iš vidaus, kaip viskas ten vyksta.

šiandien prasidėjo nauja savaitė, visi išskubėjo kas kur, bet ar susimąstėt, kokia šiandien diena?

Nors šios dienos labai gerai neprisimenu, bet atsiminimuose dar matyt ilgai išliks tas didžiulis vieningumas, kurį lietuviai, latviai ir estai 1989-ųjų rugpjūtį išgyveno. Įsivaizduokit, po šios pilietinės akcijos pradėjo griūti tarybų sąjunga, o po kelių metų, nors ir jausdami nepriteklių, jau buvome laisvi. Aišku, ta laisvės sąvoka buvo savotiška lyginant su šiomis dienomis, tačiau tai buvo didelis įvykis mūsų mažoje šalyje, kuris lyg ledlaužis pralaužė seniai užšalusius ledus.

(nuoroda video nematantiems)

Aišku, ne viskas mūsų laisvės kely dar nuveikta, vis gi, po 21-erių metų ėjimo į priekį, turime daug juodulių, kurių nelabai kas nori naikinti. Čia kalba apie žmonių kultūrą, požiūrį, korupciją, valdininkiją, kurios darbo metodai nelabai pasikeitė nuo 1939-ųjų, tačiau manau, dar ne viskas prarasta ir vieną dieną mūsų šalis dar kartą pakils lyg feniksas iš pelenų, o visos negandos ir negerybės, kurių mūsų kasdieniame gyvenime vis dar apstu, sudegs per kurias nors Jonines pačiam didžiausiam lauže, kurį kurs visa vieninga tauta!

(nuoroda video nematantiems)

P.S.
Kviečiame prisiminti praėjusiais metais organizuotą tinklaraštininkų konkursą “Baltijos keliui” atminti.

P.P.S.
Palaikyti Baltijos kelio idėją kviečiame ir virtualiai, FACEBOOK tinkle, kuriame mūsų agentūra dar praėjusiais metais sukūrė ir iki šiol minimaliai administruoja Baltijos kelio erdvę Facebook’e. Ten pat kviečiame dalintis savo atsiminimais ir mintimis, ir nepamirškite, tik vieningumas mus sugrąžins į tikrąjį kelią.

(nuoroda video nematantiems)

Aš kaip pilietis suprantu, kad LRT dalinai šantažuoja vyriausybę su kardinaliu eterio laiko mažinimu, tačiau suprantu ir LRT, kurios finansavimas yra mažiausias iš visų Europos Sąjungos valstybių. Juk kad ir kokį mažą biudžetą turi, transliuotojo misija išlieka ta pati; tiesioginių transliacijų apimtys nemažėja; vykdomas visuomenės švietimas ir pan. Aišku, biudžeto mažumas taip pat menkina programos kokybę, tačiau LRT vis dar pavyksta išlaikyti kokybę.

Grįžtant prie OPUS 3, ši radijo stotis padeda formuoti kitokią jaunimo kultūrą, ne tą, kurios pilna komerciniuose kanaluose, o tokią, kuri skatina domėtis ir kurti. Aišku, tokių žmonių šalyje nėra didžioji dauguma, kiek yra POP kultūros bangoje, tačiau labai reikia, kad tokių žmonių rastųsi vis daugiau, kad šalyje klestėtų ne kopijavimas, kaip buvo nuo pat nepriklausomybės, bet individualumas, kuris padeda žmonėms būti pozityvesniais.

Todėl tikrai gaila, kad radijo stotis skirta kuriantiems, besidomintiems ir visiems kitiems, kuriuos popsas užkniso juodai, yra apribojusi galimybę šią radijo stotį girdėti nuo 18 valandos, o premjeras vienam interviu yra pasakęs: „tai aš nesuprantu, kodėl kai aš miegu, kažkas turi transliuoti“ (anksti einat miegoti).

(nuoroda video nematantiems)

Tačiau šioje situacijoje yra ir vienas pozityvus dalykas: artėja savivaldos rinkimai. Manau, kad vis labiau artėjant jiems, politikai pagaliau suras tuos kelis papildomus milijonus arba dar geriau, kažkas parodys, jog ir kritinėje situacijoje moka spręsti įv. atvejus ir suderins, kad LRT už siųstuvų nuomą LRTC nemokės, nes jiems vis gi reikia vykdyti misiją. Vis gi nedelsiant siūlome švietimo, susisiekimo, vidaus reikalų ir visoms kitoms ministerijoms, LRTC ir LRT susėsti prie bendro stalo, išgerti brendžio ir pagaliau išspręsti šią beveik anomalinę situaciją.

Sakantiems, kad čia nieko blogo ir radijo stočių galima klausytis ir internetu norisi paminėti, kad ko gero ne tik aš, bet ir kiti Lietuvos gyventojai nesijaučia konfortiškai klausydami analoginės radijos per skaitmenines priemones. Taip pat reikia pažymėti, jog Lietuvoje dar nėra taip gerai išvystyta bevielio interneto infrastruktūra, kad automobiliuose galėtume radijo klausytis per internetą.

Ir nors emigracijos tema su radijo netransliavimu vakarais ir naktimis nesusijusi, tačiau bendram vaizde galima matyti situaciją, kai jaunimas, ką tik baigęs mokyklą, palieka šią šalį, o jo abituriento atestatas atgula į mokyklos archyvą, nes jam jo tiesiog nereikia. Praėjusią savaitę kaip tik teko dalyvauti tokioje šventėje, tai buvo iš ties graudu žiūrėti į vieną gimnazijos klasę ant scenos, kurioje tą dieną buvo 7 iš 20. Visi kiti, kaip teigė direktorė, jau išvyko į užsienį pas tėvus, draugus, giminaičius ir pan. Dėl ko paliečiau šią temą? Manau dėl to, kad iš situacijos su nereikalingais atestatais ir išjungtom intelektualios jaunimo radijo stoties vakarinėmis transliacijomis galima matyti valstybės politiką jaunimo atžvilgiu, kai ne tik muzikos negali pasiklausyti, bet pabaigęs mokyklą esi priverstas palikti šalį, kurioje žengei pirmąjį dvidešimt gyvenimo metų.

Pabaigoje norisi naiviai tikėti, kad artimoje ateityje radijo transliacijos nesibaigs tada, kai aukščiausi valstybės pareigūnai eis miegoti, o jaunimas, baigęs gimnazijas ir kitas vidurines mokyklas, mūsų šalelėje atras savo vietą…

1 dalis
2 dalis

Pabaiga

Vakar, šeštadienį man, vienam iš PDFONTOUR komandos narių teko dalyvauti jau ketvirtojoje kasmetinėje Lietuvos tinklaraštininkų konferencijoje „Blogout 2010”, tad šiame įraše – trumpai apie vykusį renginį, o įrašo pabaigoje video, kurį pavyko “sukurpti” iš per kelias dienas Palangoje užfiksuotų vaizdelių.

Tad pradėkime nuo Blogout 2010, kuriame teko skaityti pranešimą „Facebook ir tinklaraščiai – kaip tai susiję?“ Skaidres galite rasti SLIDESHARE prezentacijų galerijoje, o taip pat noriu padėkoti visiems tiems, kas aktyviai dalyvavo klausimų po pranešimo sesijoje, kurioje teko išgirsti tikrai įdomių tinklaraštininkų klausimų.

Prasidėjus renginiui iš pradžių pasirodė, jog susirinko itin mažai tinklaraštininkų, tad ateityje reikėtų pagalvoti ir apie kitus tinklaraštininkus, kurie oficialiąją renginio dalį galėtų stebėti gyvai, internetu. Važiuodami į Palangą dėl viso pikto pasiėmėme kamerą ir reikalingą transliavimui įrangą, tačiau vėliau pagalvojome, jog norint transliuoti, reikia iš anksto patikrinti technines galimybes, pranešti, kad bus „live video“, galbūt naudoti interaktyvų dalyvavimą per Twitter ir USTREAM.TV. Tad manau, kad 5-ąjį, jubiliejinį renginį šioj vietoj itin paprastom priemonėm būtų galima patobulinti.

Trumpas ačiū sąrašas

Andriui – už tinklaraštininkų būrimą ir propagavimą.

Džiugui – už įdomią diskusiją apie kolektyvinius tinklaraščius.

Šilui – už alų, kurio nepavyko atpirkt, tad dedu nuorodą:)

Ariui – už pasiaukojimą ir prezentacijos maketavimą naktinėje Palangoje.

Ir visiems kitiems, kurie neabejingi tinklaraštininkų bendruomenei.

Pabaigai, su renginiu tik tiek susijęs video, kad jis nufilmuotas besisvečiuojant Palangoje:)

(nuoroda video nematantiems)

Iki pasimatymo 2011-iais:)

Vienas didžiausių informacijos šaltinių apie “social media” internete Mashable.com birželio 30-ąją skelbia kasmetine “Socialinės Medijos Diena”, kuriai paminėti visame pasaulyje organizuojami atskiri renginiai-susitikimai su vietine auditorija, kuri domisi “social media” temomis.

Šia proga PDFONTOUR, prisidėdama prie socialinės medijos populiarinimo Lietuvoje, Kaune taip pat organizuoja socialinės medijos dienos renginį arba “Social Media Day” į kurią kviečiami visi neabejingi socialinės žiniasklaidos, naujovių mieste šalininkai ir visi iniciatyvūs žmonės, kurie trečiadienio vakarą turi galimybę nors trumpam ištrūkti iš kasdienių rūpesčių ir su bendraminčiais pasidomėti tuo, kas artimiausią penkmetį mus sups vis labiau.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis tokio pobūdžio renginys skiriamas diskusijai apie social media pritaikymą kasdieniame miestiečių gyvenime, demokratijos buvimą-nebuvimą joje. Renginio metu bandysime išsiaiškinti, ko socialinėje medijoje daugiau – mėšlo ar demokratijos. Preliminarią renginio programą pateikiame žemiau (registracija į renginį).

Renginio programa

18:30 – 19:00
Neformali pradžia, susipažinimas, lengvas pašnekesys tarp besirenkančių dalyvių

19:00 – 19:30
Pranešimas „Social Media integracija į kasdienį miestiečių gyvenimą“ (PDFONTOUR Komunikacija Facebook’e)

19:30 – 20:00
Pranešimas “Social media: daugiau mėšlo ar daugiau demokratijos?” (Linas Šimonis)

20:00 – 20:30
Pranešimas “Modernūs socialinių problemų sprendimo būdai internete” (Bunda.lt)

20:30 – 22:30
Po pranešimų prasidės atvira diskusija, kurios metu bandysime sukurti pilotinį modelį, kaip integruoti žmonių “social media” tinkluose kuriamą turinį į vieningą sistemą, kad ji būtų patogi tiek informacijos skleidėjams, tiek ir jos ieškantiems. Jei turėsite minčių šia tema, būtinai dalyvaukite iki renginio pabaigos.

P.S. Atsiradus naujiems pranešėjams renginio programa gali šiek tiek kisti. Jei atsiras norinčių pasisakyti atskiru pranešimu, prašome pranešti info [eee] pdfontour.com

Registraciją į renginį ir daugiau informacijos rasite EVENTBRITE tarnyboje.

Dėkojame renginio rėmėjams ir palaikytojams!

Kadangi savo kailiu esame patyrę, kad būti vien tik entuziastu nepakanka, ir kad tą entuziazmą reikia palaikyti, nei minutės nesuabejojom, kai sužinojom, kad reikia padėti visą savaitgalį vyksiančio renginio organizatoriams. Vis gi, tai tarptautinis renginys, kuris reprezentuoja mūsų šalį, nes į jį atvyksta visas būrys užsienio svečių, kurie visą savaitgalį bandys “startuoti”. O žemiau – apie patį renginį, kuriame tikimės, vienas kitas tinklaraštininkas taip pat sudalyvaus (info paimta iš BarCamp.lt)

“Nuoširdžiai sveikinu „StartupJam Baltics“ iniciatyvą. Tokie renginiai suteikia didžiulį impulsą inovacijų kūrimui, skatina bendradarbiavimą ir technologijų sektoriaus plėtrą. Tikiuosi, kad Vilniuje susibūrę technologijų entuziastai sukurs patrauklių idėjų ir realių projektų, kurie taps naujomis pasaulinėmis sėkmės istorijomis. „GetJar“ ir „Skype“ pavyzdžiai byloja, kad Lietuva ir kitos Baltijos regiono šalys turi potencialą kurti pasaulinio lygmens technologinius produktus.”- sako Ilja Laurs kompanijos GetJar vadovas ir įkūrėjas.

Šį savaitgalį, nuo penktadienio popieties iki sekmadienio vakaro, Vilniaus šiuolaikinio meno centre vyks tarptautinis internetinių verslų ir moderniųjų technologijų entuziastams skirtas renginys StartupJam Baltics.

“Norėjome vienoje vietoje savaitgaliui suburti skirtingų Baltijos šalių “startupus”, įmaišyti pasaulyje labiausiai vertinamų inovativiems verslams skirtų renginių formatus ir tokiu būdu sukurti savotišką startupų uogienę – StartupJam’ą” – taip renginio pavadinimo atsiradimą komentuoja vienas iš renginio iniciatorių, projekto Ututi.lt autorius Jaroslav Šatkevič.

Tad iš ko gi susideda ši uogienė?

BarCamp – neformali konferencija, kurioje savo patirtimi dalinsis konferencijos dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Baltarusijos. BarCamp koncepcijos gimtinė – Silicio Slėnis, tad natūralu, kad diskusijos čia verda apie interneto projektus, naujus galimus verslus – “startup”, informacines, ryšių bei susijusias technologijas. Pagrindinė renginio vertybė – atvirumas, todėl priimtinos pačios įvairiausios temos. Technologinės temos bus išskirtos į atskirą dalį ir erdvę – TechCamp.

Kontaktų mugė (angl. Networking session)

Rengino metu vyks ir kontaktų mugė (angl. Networking), kurios metu pageidaujantiems bus skirta viena minutė idėjos pristatymui, kad sudominti konferencijos dalyvius, galimus partnerius, reikalingus specialistus ar naujus komandos narius. Sėkmingiausieji galės su įvairių sričių ekspertų (“mentorių”) pagalba išvystyti savo idėjas arba perkelti jau egzistuojančius verslus į užsienio rinkas.

Jaunų verslų pristatymai bei apdovanojimai

Šioje sesijoje 10 iš anksto atrinktų projektų per penkias minutes galės pristatyti savo naujuosius verslus (“startupus”) ekspertų susirinkimui, kuris pateiks patarimus jauniems verslininkams, o geriausiems bus suteiktas metų Startup’o statusas ir galbūt projektas susilauks investuotojų dėmesio. Norintys dalyvauti kviečiami siųsti trumpą projekto aprašą ir nuorodas į info@startups.lt.

Lietuva tampa internetinio verslo centru

Šis greitėjantis procesas prasidėjo dar prieš porą metų, kai susikūrės Atviras kavos klubas (angl. OpenCoffee Club) ėmė burti mentorių ir investuotojų tinklus. Praėjusių metų rudenį pristatyta BarCamp (ne)konferencija pradėjo aktyviai burti internetinio verslo bendruomenę ir skatinti idėjų sklaidą, o prieš mėnesį Lietuviai vos pirmą kartą išvydę StartupWeekend formatą jo ėmėsi iš peties: per vieną savaitgalį buvo sukurta daugiau nei dešimt naujų verslų. StartupJam Baltics – iniciatyva siekianti vienyti kaimyninių šalių modernasias technologijas kuriančius verslininkus kur jie vienoje vietoje galės susitikti, bendrauti bei dalinti patirtimi.

“Kai visi judėjimai veikia kartu – nereikia stebetis, kad nuvažiavus į Suomijos BarCamp’ą išgirsti, jog Lietuva – naujai užsižiebęs taškas startup-radare” – teigia vienas iš lietuviškų BarCamp’ų iniciatorių Donatas Stonkus.

Dalyvaukite ir įsiliekite į bendruomenę

Registruokitės startupjam.eu, skleiskite žinią, penktadienį 18 valandą atvykite į Vilniaus Šiuolaikinio Meno Centrą (Vokiečių g. 2), ir įsidėmėkite, kad tokiems renginiams taikoma taisyklė: nėra stebėtojų, yra tik dalyviai. Todėl raginame atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, prezentacijas, demonstracijas, ateiti nusiteikus pristatyti savo temą ar bent aktyviai dalyvauti diskusijose ir įsilieti į šurmulį. Beje, į renginį ruošiasi atvykti svečių iš Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos, todėl bendraujama bus anglų kalba.

Itin juokingai atrodo dabartinis susisiekimo ministras, kuris atsakingas tiek už LRTC reikalus, tiek už visuomeninio transliuotojo eterį. Likus dviem dienom iki transliacijos trumpinimo dienos, p. Eligijus išplatino lyg šiaip sau pranešimą, kad “gerb. LRT vadovai, prašau dar mėnesį netrumpinti programos trukmės”. Įdomiausia tai, kad LRT vadovai apie trumpinamą programą “skalambijo” jau nuo kovo 16 dienos, tačiau ministrui prireikė pusantro mėnesio, kad išgirstume kokį “feedbacką”. Ko gero, jis tuo metu labai buvo susirūpinęs savo išlikimo poste klausimu, tad nebuvo laiko pasirūpinti visuomeniniu transliuotoju.

O dabar apie kiekvieną šio situacijos dalyvį atskirai:

LRT mano galva, užėmė teisingą poziciją, nes ką jei daryti, jei politikai nurodė vykdyti transliuotojo misiją, bet pinigų iš biudžeto tam neskyrė. Tiesa, jų veiksmai nuo kovo 16-os turėjo būti aktyvesni, nes panaudodami savąją infrastruktūrą, kiekvieną mėnesį kiekvieną dieną PANORAMOJE galėjo rodyti vis naują reportažą, kaip politikai šalinasi nuo šio klausimo svarstymo. Būtų gavęsis puikus realybės šou. Ir pabaigai norisi parašyti, jog vis gi, LRT taip pat sukčiauja su programos trumpinimo išjungimu, nes tuo metu, kai jie nustoja transliuoti, LRTC toliau svilina siųstuvus ir elektrą, kas reiškia, jog lėšos toliau švaistomos. Aišku, kad tie siųstuvai būtų išjunginėjami ir įjunginėjami sutartu laiku, reikia peržiūrėti sutarties sąlygas, kas iki šiol nebuvo padaryta, nes tai vyksta metų pabaigoje, o dabar LRT ir LRTC įsivėlusi į teismų maratoną, tad viskas keliasi dar toliau, bet rezultate gaunasi, kad LRT netransliuoja, tačiau LRTC netaupo tos elektros ir kai programa netransliuojama, siųstuvai nėra išjungiami.

LRTC nuo seno naudojasi monopoline situacija teikdama paslaugas Valstybiniam transliuotojui. Kalbama, jog komerciniai transliuotojai jau seniai turi daug palankesnes kainodaras nei LRT, kas dar kartą įrodo taisyklę, kad valstybinės institucijos už daug ką permoka. Taip pat, peršasi mintis, kaip gali nesutarti dvi panašaus profilio bendrovės, kurios viena be kitos kaip be rankų. Taip pat šias įmones sieja tokia viena ministerija, kas parodo, kad ten susikalbėjimo irgi stipriai trūksta…

Susisiekimo ministras – šiek tiek keista, kad susisiekimo ministras nesiima ryžtingų veiksmų išspręsti situaciją, nors jam dabar reikia rūpintis savo kailiu – jam rengiama interpeliacija, tad kaip čia rūpinsies transliuotojo klausimais, jei greitu laiku galima bus nesirūpinti niekuo.

Taip ir gyvenam XXI amžiuj pasiėmę skaitmeninės TV priedėlį, neveikiantį analoginį radijo imtuvą ir naktį klausom radijo „Svoboda“, nes atėjo toks metas, kai naktį Lietuvoj gali tik rusiškų žinių paklausyti.

Ačiū jums visiems trims, kad mes ir vėl balanos gadynėj…

Jaunimas ir muzika – du neatsiejami dalykai, ko gero, tik dėl to 2006-iais buvo pradėta įgyvendinti OPUS 3 idėja, jog jaunimui reikalinga intelektualesnę muziką grojanti radijo stotis. Jos vadas – visiems puikiai nuo seno pažįstamas žmogus Darius Užkuraitis, kuris vieną kartą jau buvo prisidėjęs prie kitos jaunimo radijo stoties LABAS FM. Šią labai greitai legendine tapusią radijo stotį per trumpą laiką buvo pamėgę didžiųjų miestų jaunimas, tačiau kitokia muzika džiaugėsi ne ilgai, nes radijo stotis dingo iš jaunųjų melomanų radijo imtuvų.

Atrodo, praėjusi istorija kartojasi, tik šį kartą tai susiję su valstybinio Lietuvos transliuotojo dar kartą „pjaunamu“ biudžetu, kai šį kartą nuspręsta taupyti transliuojant programas ne visą parą. Pvz. Opus 3 programoje jau daba transliuojamas “džiaugsmingas“ p. Užkuraičio balsu įrašytas pranešimas, jog radijo stotis nuo gegužės 1 transliuos nuo 7 iki 18 valandos. Tikra balanos gadynė XXI amžiuje…

Šioje istorijoje norisi pagvildenti kelis dalykus, nes toks taupymas neatrodo racionalus.

1. Radijo stotis OPUS 3 transliuojama daug mažesnės galios siųstuvais, o tai reiškia, jog elektros sunaudoja ženkliai mažiau nei kiti valstybinio transliuotojo kanalai.
2. OPUS 3 per metus “sunaudoja” apie 200 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų, didžioji dalis išlaidų – signalo perdavimas ir siųstuvų nuoma.
3. OPUS 3 programa palaikoma iniciatyvių žmonių, kurie gauna pačius minimaliausius atlyginimus.
4. Jaunimas kuo toliau, tuo mažiau naudojasi tradicinės žiniasklaidos priemonėmis – kanalais, tad po tokių kardinalių programos sutrumpinimų jie nuo šios medijos nusigręš dar labiau.
5. Radijo stotis taps nepatraukli, nes jau 18h transliacijos siųstuvais nutrūks.

O Opus 3 komandai norėtųsi palinkėti stiprybės šiame sunkiame laikmetyje ir ką nors sugalvoti, kaip žmonės, palaikantys šią radijo stotį ir jos transliuojamą programą, galėtų prisidėti prie radijos gyvybės palaikymo.

P.S.
Šis straipsnis gimė vėlų vakarą (01:25) važiuojant namo ir klausant Opus3 garso takelio ir pagalvojus, o ką reikės klausyti nuo gegužės 1 naktį?

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

(nuoroda video nematantiems)

Kaip laikotės? Jei gyvenate Lietuvoje, tuomet praleiskite šį klausimą idant nereikėtų deginti kūrybos galių atsakinėjant į šį klausimą Vienaip ar kitaip sėkmės mums visiems linkiu nuo pat šio įrašo pradžios ir iki savo dienų pabaigos.

Anądien teko apsilankyti Švedijoje. Senokai nebuvau kojos nukėlęs nuo žemyno, tad atsiradus “fontastiškai” galimybei  pasinaudoti didžiulio laivo teikiamais malonumais, pasirankioti naujų įspūdžių, nieko ir nelaukiau. Už  šį nuotykį dėkoju kelionių organizatoriams “Travel n More” . Pridėjau nuorodą, nes gerą servisą rekomenduoti ne gėda.

Stokholmas – puikus miestas, jei dar nežinojote, vienintelis turintis tokį didelį viduramžių senamiestį. Gido intonaciją paliksiu šone, o ir faktų visą tuntą pasiskaitysite kelionės buklete.  Šis įrašas dedikuotas subjektyviai pažvelgti į veikiančios monarchijos generuojamo šalies ekonominio ir socialinio stabilumo lašą ir labiausiai noriu akcentuoti ATSAKOMYBĖS aspektą. Tuoj paaiškinsiu kontekstą.

Nežinau kaip mokykloje dabar, bet mano ugdymo programoje visos šiuolaikinės monarchijos buvo piešiamos kaip labai simbolinis reiškinys. Antai visą valstybės valdymą organizuoja seimai, senatai, parlamentai ir kitos liaudies valdymo koncepciją skleidžiančios struktūros, o va Karaliai yra reprezentacinės figūros šventėms pagyvinti.  Na nieko sau simbolika tokia šeima, pagalvojau, menanti šimtus metų savo istorijos, atsimenanti iš kur atėjo ir be abejo žinanti kur eina. Kiek dar yra tokių šeimų, kurių proproproproprosenelis savo raštininkui diktavo savo įžvalgas, strategijas, valdymo subtilybes ir galų gale gyvenimo principus, kuriuos perduoda tik karalius karaliui. Net neabejoju, kad Karaliaus bibliotekoje galima rasti tokios literatūros, kur visko mačiusi bibliotekininkė didesnę euforiją išgyventų tik vartydama Vatikano knygų sąrašą. Jau nustokit manyti, kad tuoj siūlysiu mūsų lietuvėlei monarchijos valdymo privalumus. NO NO NO. Niekam neįdomūs save tituliuojantys ir prie lovio strimgalviais lekiantys “pusiau išminčiai”, ar “devinti vandenys nuo kisieliaus”. Iš kur jiems gauti tiek išminties ir elgesio su žmonėmis patirties. Nelengva Mr. Kubiliui Lietuvos Respubliką administruoti, oi ne lengva.  Kas pamanėt, kad bandau pateisinti mūsų “gerovės kalvį”, tai pakartotinai paskaitykite šio įrašo pirmą pastraipą. Čia kryptis galimai diskusijai, bet nesivelsiu dabar. Tos iš tuščio į kiaurą pilstomos diskusijos, kurių apstu TV ir laikraščiuose niekaip neorientuotos į praktinį jų išvadų panaudojimą. Čia kaip terapija. Išsikalbėk. Pagerėjo? Tai grįžtam prie staklių…

O pagrindiniai, mano manymu, sėkmingo valdymo  ingredientai – fundamentalios informacijos turėjimas ir atsakomybė už savo veiksmus ir gaunamą rezultatą. Na koks savo šeimos istoriją gerbiantis Karalius (nebent Linas) norėtų ir leistų sau būti įrašytas į istorijos vadovėlius kaip nevykėlis? Koks skaičiuoti mokantis monarchas leistų savo resursams bėgti iš teritorijos, o tuos dar likusius dusinti, demagoginėm kalbom per TV slepiant savo apgailėtinų sprendimų rezultatą.

Kadangi dabar viskas matuojama kadencijomis, o ir atsakomybė kolektyvinė, tai blogiausiu atveju po visiško fiasko užteks tiesiog atsistatydinti, bet tokiam veiksmui atlikti, dar reikia savigarbos turėti. Gal dėl šios priežasties valdžios regalijos taip nurovė stogą šiems “aktoriams iš sudegusio teatro”, kad pasijutę valdovais ir siaučia pagal Liudviko XIV  “Saulės” principą “po manęs nors ir tvanas”.  O visi likę šio spektaklio žiūrovai galvoja, ar liks rūbinėje jo paltas, o gal liks po to skolingas teatrui…

Mieli Lietuvos tinklaraštininkai, lygiai už mėnesio Lietuvoje trečią kartą vyks akcija DAROM, kurios metu vyksta masinė visuomeninė pavasarinė talka, ji ženkliai prisideda prie švaresnės šalies ir žmonių tarpusavio bendruomeniškumo skatinimo, kurio mums taip stipriai trūksta.

Kiek mums žinoma, šiuo metu DAROM ieško savanorių – taškų vadovų, kurių reikia 3000, tad yra dėl ko padėti organizatoriams.

Jei galite savo tinklaraštyje prisidėti prie DAROM 2010 akcijos populiarinimo, įsidėkite jums tinkantį akciją palaikantį skydelį, AČIŪ JUMS VISIEMS!

Bežiūrėdamas transliaciją iš Katedros aikštės per LTV pagalvojau, ar lietuviai tokie pat vieningi būtų, jei neturėtų Eurikos Masytės ir jos legendarinės dainos. Na bet čia humoras, o šiame rašinėlyje norėčiau paliesti šiek tiek rimtesnę temą nei dainos ir žaidimai.

Atėjus jubiliejiniams metams, visuomet norisi apžvelgti, kas jau padaryta ir nuveikta, tačiau man svarbesnė tema yra ateitis, kurią per 10-20 metų galime šiek tiek „pasukti“.

Taigi, tos kelios temos.

Švietimas – norėčiau, kad artimoje ateityje moksleiviai būtų labiau skatinami galvoti ir mąstyti, o ne „kalti“ formules ar apibrėžimus. Norėčiau, kad mokiniai, semestro eigoj turintys neigiamus ar labai blogus pažymius jo gale turėtų 8 ar 9. Norėčiau, kad mokykloje nebūtų diegiamas perdėtas priverstinis patriotiškumas, kaip tai vadovėliuose aprašomas tiesos, kad visi, išvažiavę į užsienį iš Lietuvos, yra mandarinų skynėjai. Norėčiau, kad ne tik mokytojai progresuotų, bet ir mokymo programos būtų nors kiek priartintos prie dabartinių realijų ir tt. ir pan.  Šia tema galima vardinti dar daugiau dalykų, bet šie manau būtų pagrindiniai, ką reikėtų nuveikti artimoje ateityje.

Politika – norėčiau, kad visuomenės akiratyje esantys vieši asmenys nebūtų maži vaikai ir būtų nors kiek auksčiau nei įprastas lietuvis, norėčiau, kad parlamentarai darbo metu neatostogautų ir nemeluotų, norėčiau, jog buvęs sistemos pareigūnas o dabar ir seimo narys nesakytų, kad 13 kartų bandė patikrinti, ar veikia kortelės skaitytuvas (net liaudies išmintis byloja – 9 pamatuok, dešimtą kirpk). Norėčiau, kad TV laidose neliktų viešųjų asmenų, ypač politikų piarinių pasirodymų ir pan. Apskritai, būtų labai miela ir malonu, jog tautą atstovaujantys žmonės būtų sąžiningi ne tik sau, bet ir visuomenei. Ir aišku, naivu tikėtis, kad demokratinėj valstybėj visi politikai eitų išvien, juk net jei ir geras pozicijos siūlymas, opozicija turi sakyti, jog tai visiškas blogis, nors patys geresnio siūlymo neturi. Belieka prisiminti Seime vykusį 1990-ųjų posėdį. Tuomet 124 buvo už, 6 susilaikė.

Tuos punktus galima tęsti iki begalybės, tačiau mano manymu, jei šiuos dalykus sugebėtume praspręsti per artimiausius kelerius metus, viskas toliau eitų tik į priekį, nes nuo jų labai stipriai priklauso visa Lietuvos savijauta. Jaunimas ir vieši asmenys – du maži klausimėliai:)

Ir švęsdami trisdešimtmetį daug džiugiau galėsime eiti į visokius minėjimus, koncertus ir iškilmes, nes dabar kai visą Lietuvos nepriklausomybę suvedam į „kokia bloga valdžia“ arba „ne tokios Lietuvos norėjome“, irgi ne išeitis, nes manau daugelis žino, kad jei stengsitės vien už Lietuvą, tikrai nieko nebus, bet jei pradėsime rūpintis savo aplinka, savo rateliu ir savo bendruomene, iš to jau išeis pozityvas, tad artimiausią dešimtmetį ne Lietuvai, o lietuviams linkiu turėt teigiamus 10 metų.

Sveiki gyvi visi PDFONTOUR tinklaraščio skaitovai. Šiandien jums norime pristatyti renginį, kuris vyks ir Lietuvoje. Kadangi esame neabejingi įvairioms iniciatyvoms, į šį renginį žadame atsinešti kelias idėjas, kurias siūlysime išgvildenti renginio dalyviams Kaune. Visų pirma, tai praėjusių metų pabaigoje vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse Creative Cities Kaunas sugalvota dalyvių mintis – open source platforma, kurios pagalba miestiečiai įsijungtų į miesto renginių organizavimą, virtualų konstruktyvų pokalbį su savivalda ir pan. Antra idėja – mūsų bičiulio Mariaus mintis – miesto prekinio ženklo sukūrimas open source būdu ir trečia idėja – jau veikiančio projekto Internetinė TV plėtojimas, kurią tikimės, visiems dalyviams pristatys jos kuratorius Zenonas.

Apie Startup Weekend trumpai

Startup Weekend (SW) vyko jau daugiau nei 80 miestų Amerikoje bei Europoje. Balandžio 9-11 renginys vyks ir šiaurės šalių miestuose – Kopenhagoje, Helsinkyje, Osle, Lunde, Taline ir Stokholme (balandžio 17). Lietuva irgi neatsilieka – SW planuojama ir Kaune bei Vilniuje. Vienu metu visose šiaurės šalyse bus propaguojamas verslumas ir, kaip rašo renginio organizatoriai iš Kopenhagos, kodėl gi „nepažaisti“ – kuris miestas gali sukurti geriausią kompaniją per vos vieną savaitgalį.

Tai efektyvus būdas patikrinti savo verslo idėją, susirasti verslo bendrininkų, susilaukti bendraminčių, entuziastų ir specialistų pagalbos, ir pastūmėti savo idėją į realybę vieno savaitgalio verslumo inkubatoriuje. Jei per kelių minučių idėjos pristatymą pavyks įtikinti klausytojus idėjos stiprumu, visą savaitgalį galėsi intensyviai dirbti su skirtingų sričių žmonėmis – programuotojais, dizaineriais, rinkodaros specialistais, teisininkais, verslininkais ir į komandas pasiskirsčiusiais dalyviais, norinčiais prisidėti prie tavo verslo, ir specialistais – mentoriais. Tikslas – sekmadienio vakarą pristatyti sukurtus produktus, ar bent jų prototipus.

Be galimybės išvystyti savo idėją ir ją greitai sklandžiai įgyvendinti, SW sukuria ir įkvepiančią atmosferą, galimybę neoficialioje aplinkoje užmegzti kontaktus su kitais versliais, kūrybingais ir entuziastingais žmonėmis, rėmėjais ir investuotojais.

Kol kas į renginį registruotis dar negalima, tačiau kaip tik atsiras tokia galimybė (po 1-2 savaičių), apie tai bus pranešta arba oficialioje renginio svetainėje arba tam reikalui sukurtame Facebook fanų puslapyje, tad visiems gerų idėjų!

Kaip žinoma, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tinklaraštininkai palaikydami vieną ar kitą idėją, savo interneto vartuose publikuoja idėją palaikančius reklaminius skydelius, tekstines nuorodas arba kartais netgi ir savo autorinius darbus – rašinius, pristatančius aktualią temos idėją. Tikrai neturiu nieko prieš šį formatą, o ypač prieš Lietuvoje vykusias masines tokio pobūdžio savireklamines akcijas, kaip Sveikasvaikas.lt palaikymas ar Kalėdų stebuklo sukūrimas likimo nuskriaustiems vaikams, tačiau visiškai abejoju šių metų konferencijos LOGIN savireklamine akcija, o tiksliau – jos draugiškumu. Netrukus paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo.

Jei prisimintume pagrindinę tinklaraščių populiarinimo temą, jiems reikalingos abipusės nuorodos, kurias dažniausiai savireklaminės akcijos, skirtos tinklaraštininkams, turi. Pvz. Sveikasvaikas.lt, nors ir aktyviai blogosferoje nedalyvauja, turi susikūręs spec. puslapį, kuriame publikuojami aktyvūs juos palaikančių adresų logotipai; IKI Kalėdų Stebuklas turėjo dalyvaujančių akcijoje puslapių topą su aktyviom nuorodom į dalyvaujančius tinklaraščius.

Ir nors šios aukščiau paminėtos pilietinės akcijos bei jų viešinimas kardinaliai skiriasi nuo kovo 18d. Vilniuje vyksiančios interneto konferencijos LOGIN 2010, kurioje bus kalbama apie ateitį ir praeitį, tačiau norisi paanalizuoti ir šį atvejį.

Visų pirma, į akis krenta tai, kad tinklaraštininkai noriai dedasi LOGIN skydelį, nors jo organizatoriai nesukuria atgalinių nuorodų. Prie šio punkto – dar viena pastabėlė. Tinklaraščiai įsidėdami skydelį, naudoja kad ir nedidelį, bet vis tiek savo duomenų srautą, kai tuo tarpu organizatoriai galėjo „sukabinti“ skydelius į savo serverį ir pateikti skydelių nuorodas.

Antra, praėjusiais metais dalis tinklaraštininkų gavo nemokamus pakvietimus (pagal prenumeratorių skaičių). Tai buvo lyg organizatorių padėka už renginio anonsavimą tinklaraščiuose. Šiais metais apie panašią akciją nesame girdėję, nebent pavieniai atvejai.

Trečia, ar tinklaraštininkai turėtų būti iš anksto dėkingi organizatoriams vien dėl to, kad yra organizuojamas toks renginys? Iš asmeninės patirties manau, jog ryšys turi būti abipusis.

Sekant šiais punktais nėra aišku, kodėl tinklaraštininkai (tame tarpe ir mes per du projektus) dalyvauja akcijose, kurios realiai neprisideda prie jų projektų didesnės sklaidos, o gaunama tik vienpusė nauda. Manau, jog panašiais atvejais tinklaraštininkai turėtų iš anksto nereklamuoti komercinių renginių, o sudalyvavus jame parašyti gražų atsiliepimą, kaip jam patiko / nepatiko šių metų konferencija.

Tuo pačiu, pasinaudojant proga, organizatorių norisi paprašyti, kad organizuojant panašius edukacinius renginius, jie sudarytų galimybes į renginį patekti ne tik įvairių Lietuvos įmonių marketingo atstovus, kuriems 50 Lt tikrai nesudaro jokio diskomforto, bet ir tiems, kurie dėl finansinių aplinkybių to padaryti negali, tačiau internetas jiems – neatsiejama gyvenimo dalis. O tokių žmonių šiais metais, skaitant komentarus po tinklaraštinkų įrašais – itin daug. Jaunimas kūrybingas, turi idėjų, tačiau mūsų šalis juos taip užspaudę, kad jų vienintelis pasižmonėjimas įmanomas internete.

P.S.
Šis įrašas gimė norint dar kartą visiems priminti, kas yra tinklaraštininkų bendruomenė ir kaip veikia jos ekosistema, taip pat paraginti ateities akcijų organizatorius kurti ne tik vienai pusei naudingus ryšius, bet kad jie būtų aktualūs visiems dalyvaujantiems.

Ačiū už dėmesį ir iki pasimatymo LOGIN 2010.

O jei kas nors norėtų dalyvauti šio projekto kūrime, parašykit mums laišką.

Toliau apie sekantį renginį, kuriame dalyvavau. Tai buvo konferencija pavadinimu PDF (kas labiausiai ten įkvėpė sudalyvaut) apie tinklaraščius audiovizualinių menų centre, kuris įsikūręs ganėtinai įdomiam „ofise“ miesto centre. Tinklaraštininkė Jovita PinkCity susirinkusiems (apie 20 žmonių) iš kurių 3 su pranešėja buvo „blogeriai“, papasakojo kas per velnias tas blogas yra. Nors viską jau apie tai žinojau, tačiau džiugu buvo tai, jog buvo žmonių, kurie po tos paskaitos galbūt pradės kurt tinklaraštį ir jie domėjosi jo kūrimo virtuve. Įdomiausias klausimas buvo – O tai kam tą blogą rašyt, jei nenori „piarinti“ savo vardo?

Pabandžiau „įkišt“ į diskusiją Facebook‘ą sakydamas, kad kai kam gali pasirodyti, kad tai naujos kartos bloginimas. Tačiau tikras tinklaraštininkas vien Facebook‘e nerašys blogo, nebent jis būtų Xmenas, o FB‘ą jis naudos kaip papildomą sklaidos priemonę pasiekti savo skaitytojus. Juk iki šiol daug žmonių taip ir nesuprato, kas yra RSS‘as arba Feedburner‘is, tačiau Facebook puslapių fanais moka tapti. Manau, kad nereikia blogeriams apsiriboti vien tik ties tinklaraščiu, jiems reikia padėti savo mintims sklisti visom įmanomom priemonėm, Facebook‘u taip pat ir tai daryt kokybiškai.

Diskusijoje kaip pavyzdys be kitų pavardžių buvo paminėtas Artūras Račas, o tiksliau jo blogo komentatoriai, kurie turi susikūrę unikalų forumą su kiekvieną dieną einančiom temom. Tie patys Fredžiai ir visi kiti iš visokių rakursų komentuoja praneštą informaciją. Berašydamas tai pagalvojau, jog labai efektyvi reklama pas Artūrą būtų. Pvz. blogo įrašas „Karas aukštoms kainoms“. Juk jei koks kitas nepopuliarus blogeris parašytų tokią žinią, ji nesulauktų jokio atsako, o pas p. Račą vis tiek būtų tų pačių asmenų 55 komentarai, kurie iš visų pusių aptartų įrašą. Aišku, komentarai galėtų daugiau antireklamos padaryt prekiam ženklui, bet kaip sakoma, net ir antireklama yra reklama, todėl media agentūros galėtų apie tai pagalvot.

Ir pabaigai noriu pasakyt, jog džiugu, kad tinklaraštininkų bendruomenėje dar vis atsiranda tokių, kurie žmonėms, dar nesusijusiems su internetiniais dienoraščiais pasakoja apie to naudą, kaip tai pradėti daryti ir pan, nors iš kitos pusės tą šviečiamąją veiklą turėtų vykdyti pvz. mokyklose, nes tinklaraščio rašymas – tam tikra pilietiškumo išraiška,  o tam mokykloje yra net specialios pamokos. Norėčiau tokioje sudalyvauti, tad jei bus galimybė, pasikvieskit mane kokią dieną į savo mokyklą, tikrai būtų įdomu sužinoti, kaip tą pilietiškumą mokykloj bando įskiepyti.

Tad tokia va tai buvo vakar diena, o šiuo „blogo“ įrašu tiesiog norėjosi parodyti, kas tas internetinis dienoraštis yra tiems žmonėms, kurie galbūt po tos paskaitos užeis ieškoti kokio atgarsio. AČIŪ visiems:)

Pernai rašiau apie saiką ir to įrašo pabaigoje raginau atiduoti žmonėms daiktus, kurių  nebereikia. Taip jau atsitiko, kad sausį vėl apturėjau n-tajį kraustymosi procesą, tad eilinį kartą atsirado proga “turto” revizijai.  Kraunant dėžes mano žvilgsnis vis kliuvo už daiktų, kurių man tikrai seniai nereikia.  Supratau, kad mano pilnaverčiai buičiai nėra būtini visokie niekučiai. Sutinku, kad daugeliui žmonių tai yra jų prisiminimų ir nostalgijos inkarai, tačiau tiesą sakant, man tai neberūpi. Aš juk niekada nebūsiu penktokas, tai kodėl man reiktų dėl to sukti galvą. Aš neskaitau mokykloje prirašytų sąsiuvinių ir nežiūriu 100-dienio video, nevartau foto albumų, o kai noriu, sėkmingai naudojuosi savo atmintimi be papildomų atributų priverčiančių šoliuoti dešimtmečiais atgal.

Taip besikapstydamas po savo “nesąmonių muziejų” nutariau atsikratyti balasto. Šį kartą pakankamai kardinaliai ištaškysiu ko nenaudoju ilgiau nei pusmetį. Tas sąrašas jau pradėjo gąsdinti, bet čia tik vargšelio stereotipo paskutiniai bandymai mane įtikinti, kad aš turiu ir toliau kaupti bagažą.

Žinau, kad yra ir daugiau žmonių, kurie turi visokių nereikalingų daiktų, bet jiems trūksta motyvacijos jų atsikratyti. Tad ilgai nelaukęs pasinaudojau Facebook’o platforma ir “sumeistravau” KONTEINERĮ. Jame talpinsiu visų atsikratomų daiktų foto ir galbūt kas pamatęs jam patikusį egzempliorių galės jį pasiimti. Kadangi Facebook tinklas yra vieša erdvė, tad ir KONTEINERIU gali naudotis visi kam tai pasirodys funkcionalu ir praktiška.

Gal tai padės perkelt nereikalingus daiktus į naujus namus, kur jie turės savo paskirtį.  Tiesa, tai nekomercinis projektas ir pinigų prašymas už daiktus nėra skatinamas ar palaikomas.

Tai tiek šiam kartui.

Kadangi mūsų  įstaigos viena iš veiklų yra pagalba prekiniams ženklams Facebook komunikacijos klausimais, būtent šią dieną norisi trumpai pristatyti savo požiūrį į privatumą socialiniuose tinkluose, nors šios temos nevengiame ir „Komunikacija Facebook‘e“ naujienose.

7 punktai, kurie jums padės išlikti bent dalinai saugiu socialiniuose tinkluose

• Po naujųjų Facebook privatumo taisyklių įvedimo visi privatūs profiliai tapo atviri, dėl to net ir ne jūsų draugai gali disponuoti informacija apie jus. Pasitikrinkite ir pakeiskite savo privatumo nustatymus.

• Jei jūsų naudojamas socialinis tinklas leidžia (Facebook‘e yra tokia funkcija), uždrauskite paieškos sistemoms indeksuoti informaciją esančią jūsų profilyje.

• Nedraugaukite su bet kuo. Juk realiam gyvenime su nepažįstamais žmonėm nesisveikinate ir nebendraujate, tai kaip juos galite priimti į savo draugus socialiniuose tinkluose? Taip pat juk nėra realu turėti 1000 ar 3000 draugų ar net pažįstamų. Yra atlikti tyrimai, jog statistinis Facebook vartotojas gali turėti vidutiniškai 150 draugų. Taip pat nedraugaukite su komerciniais prekiniais ženklais, kurie slepiasi po privatiems vartotojams skirtais socialinių tinklų profiliais. Priimdami juos į savo draugų sąrašus suteikiate galimybę jiems disponuoti asmenine informacija apie jus, o dažnai net nėra žinoma, kas slepiasi po vienu ar kitu komerciniu pavadinimu. Tuo tarpu fanų puslapiai ir grupės tam ir sukurtos, kad komerciniai vartotojai neturėtų galimybės disponuoti savo gerbėjų ar narių asmenine informacija.

• Turėkite minty, kad net ir uždaras tinklas yra atviras, todėl socialiniuose tinkluose ir visame internete su draugais ir pažįstamais dalinkitės tik bendro pobūdžio informacija.

• Nerašykite to, ko galbūt kažkada vėliau gailėsitės.

• Jei saugumo internete klausimais esate labiau pažengęs nei jūsų artimieji ir draugai, patarkite kaip elgtis ir jiems, nes tokių dalykų mokykloje ar universitete nemoko.

• Jei pažįstate ką nors iš Ryšių reguliavimo tarnybos, paklauskite jų, kodėl jie vis dar nevykdo masinio švietimo „social media“ saugumo tema.

(nuoroda video nematantiems)

Tad ačiū visiems už sugaištą laiką, tikimės, jog šis rašinėlis bus vienas mažiukas žingsniukas saugesnio interneto link.

Dažnai sakome, jog lietuviams trūksta iniciatyvumo organizuojant visuomenines akcijas, kad negimusi pilietinė visuomenė, tačiau atkreipkite dėmesį  į šiuo metu vykstančius visuomenės protestus prieš prokuratūrą ar gėjų paradą Vilniuje: žmonės susiskaldę, bet vieningi ir kovoja už vieną ar kitą tiesą įvairiais būdais.

Ir nors Lietuvos valdžia nori pasauliui parodyti, kokie mes tolerantiški, leisdami rengti seksualinių mažumų paradą Vilniuje, visiškai priešingai elgiasi su paprastų miestiečių iniciatyvomis.

Turbūt esate girdėję apie masinį sniego mūšį, kurį prieš kelias savaites organizavo Lietuvoje gyvenantis studentas iš Prancūzijos. Apie šią akciją net ir video reportažą „The Associated Press“ parengė, kokių šaunių pilietinių iniciatyvų Lietuvoje vyksta. Apie masinį sniego gniūžčių mūšį žiniose rodė ir LNK, jų reportažas žemiau.

(nuoroda video nematantiems)

Tačiau ne viskas auksas, kas juo žiba. Po kelių savaičių, dar labiau pasnigus, vėl buvo organizuojama panaši akcija, kurios dalyvių atvyko vaikyti sostinės policijos pareigūnai, kurie savo veiksmus motyvavo tuo, jog mūšio organizatoriai neturi savivaldybės leidimo. Ką po tokių valdžios veiksmų kalbėjo patys vilniečiai, galite pažiūrėti žemiau…

(norint pamatyti visus komentarus, spauskite ant nuotraukos)

Ir dar. Naujausios žinios iš Vilniaus. Vienam iš mūšio dalyvių pirmadienį surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kas dar labiau patvirtina, kad lietuviškom iniciatyvom – raudona šviesa…

Po tokių naujienų iš tikrųjų pradedi tikėti Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio žodžiais, kad didžiausias jo džiaugsmas, jog jo vaikai negyva Lietuvoje… Ir iš tikrųjų, kol mūsų miesto merai tarnaus mažumoms, o ne paprastiems miestiečiams, tol bus kaip yra.

Ir jau pačiai pabaigai. Pvz. būtų geras savaitgalio dublis 2 – akibrokštas, jei Kauno valdžia vietoj traktoriuko masinėse sniego senio statybose praėjusį savaitgalį būtų atsiuntusi policijos ekipažą.  Arba internete išgirdę, kad vyksta masinė gulbių šėrimo akcija, vietoj batonų gulbėms atsiųstų policijos pareigūnus su guminiais bananais…

Lietuva, ar tau pakeliui su tokiais valdininkais?

(šios temos komentarai Facebook’e)

Šeštadienį Kauno Santakoje vyko miestiečių akcija, kurios metu buvo statomas sniego senis – besmegenis. Per visą dieną Santakos stadione statybose sudalyvavo arti 500 kauniečių, o po 5 valandų intensyvaus darbo besmegenis buvo pastatytas.

Akcija prasidėjo kaip ir planuota, 12 valandą, kai į Santakos stadioną pradėjo rinktis pirmieji statybininkai. Po keliolikos minučių į statybų aikštelę atvyko ir Kauno Švaros parūpintas traktoriukas, ženkliai prisidėjęs prie besmegenio akcijos įgyvendinimo.

Renginio organizatorius Šarūnas Dainauskas, dar prieš tris savaites Facebook tinkle paskelbęs apie būsimas statybas, viso statymo metu ne tik dalino interviu įvairioms žiniasklaidos priemonėms, kurios susidomėjo šia iniciatyva, bet ir koordinavo kauniečių darbą ir pats ženkliai prisidėjo prie sniego senio statybų.

Organizuojant renginį prie jo informacinės sklaidos prisidėjo mūsų kuruojamas Facebook kanalas „Kas vyksta Kaune“, kuriame kelios dienos prieš akciją buvo išplatinta informacija apie akciją, o visų statybų metu realiu laiku buvo publikuojami trumpi video reportažai, pranešantys, kaip vyksta statybų procesas Santakoje.

O čia – pilnas video iš vykusių statybų:)

(nuoroda video nematantiems)