Tarybinis stomotologinis džiaugsmas

Ar pamenat kaip senais gerais, tarybiniais laikais atrodydavo dantų kabinetas? Birbiantis grąžtas, pikta dantistė ir nerealus dvokas?

Tikriausiai kiekvienoje mokykloje būdavo toks nuostabus vaikų siaubo kambarys, į kurį vesdavo urmu ir po vieną. Pamenu, kokį siaubą keldavo ta įstaiga.

O prisiminiau šitą gėrį dėl to, kad su vaikais šiandien pirmą kartą apsilankėm pas dantistą. Likau sužavėtas Northway dirbančia dantiste. Galėtų dirbti ir vaikų pedagoge tikriausiai. Susodino abu į stomotologinę kėdę, pasakojo apie įrankius, leido pamaigyti mygtukus.

Vaikai net išsižioję klausė ir bandė patys plauti, siurbti, šlifuoti ir t.t. Jau senai nemačiau jų tokių susižavėjusių. O vakare su didžiausiu malonumu ėjo valytis dantų

Apsilankymas pas dantistą

Pagaliau turime konkurso rezultatus! Ačiū visiems vaikams, tėveliams, auklėtojams ir mokytojams, kurie siuntė tokius puikius, išradingus ir nuostabius darbelius.

Išviso gavome net 1039 darbelių nuotraukas, tad išrinkti geriausius buvo tiesiog neįmanomai sunku Tad visi darbeliai bus apdovanoti dalyvio diplomais, kuriuos gausite elektroniniu paštu iki gegužės 1d.

Pelytės Smailytės, MesDarom ir Austėjos Landsbergienės apdovanojami darbeliai:

1 vieta, apdovanojama knyga „Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos”.

Domo (2m.8mėn.) ir jo mamos darbelis „Pelytės”.

2 vieta, apdovanojama Pelytės Smailytės pinigėlių taupykle.

LINKSMIEJI VĖŽLIUKAI

Kauno raj. Panevėžiuko pagrindinės m-klos priešmokyklinukų darbeliai, padaryti iš kartoninių kiaušinių dėklų, krepinio popieriaus.

3 vieta, apdovanojama Pelytės Smailytės marškinėliais.

„Krokodilas“,  Valerij Tkalič 6 m. Klaipėdos miesto lopšelis-darželis „Du gaideliai “ Pėdagogai: Jelena Stasiukevič, Marina Lileikienė

Darbeliai, kurie surinko daugiausiai publikos balsų:

1 vieta, apdovanojama knyga „Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos”.

„Laivų mūšis”. Laivai gaminti iš plastmasinių butelių ir reklaminių skrajučių. Alytaus l/d „Du gaideliai” „Nykštukų” grupė

2 vieta, apdovanojama Pelytės Smailytės pinigėlių taupykle.

„BRIEDIS“. Samanta Pauraitė, 6 m. Panevėžio lopšelio – darželio „Vaikystė“, spec. priešmokyklinė „Ežiukų“ grupė, priešm. ugdymo pedagogė spec. grupėje Janina Globienė.

3 vieta, turėtų būti apdovanojama Pelytės Smailytės marškinėliais, tačiau pasitarėme su grupės auklėtoja ir nusprendėme pakeisti prizą į knygą. Juk ją galės skaityti visa grupė, o dveji marškinėliai visų negalėtų šildyti

„Pavasario paukščiai”. Pagaminta iš reklaminių skrajučių. Alytaus l/d „Du gaideliai” „Ežiukų” grupė, auklėtoja O. Bertulienė.

Jauniausias konkurso dalyvė Kornelija gauna knygą “Smagiosios Pelytės Smailytės istorijos.

Ir dar dešimt ženkliukų su Pelyte Smailyte gauna šie darbeliai:

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=168286759892332&set=a.168286126559062.45755.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=167372136650461&set=a.166832680037740.45212.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=165432933511048&set=a.159409964113345.42067.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=163327853721556&set=a.159409964113345.42067.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=163327950388213&set=a.159409964113345.42067.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=163327753721566&set=a.159409964113345.42067.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=168408803213461&set=a.168286126559062.45755.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=167466166641058&set=a.167429666644708.45431.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=162805783773763&set=a.159409964113345.42067.126742687380073&type=1&theater

http://www.facebook.com/photo.php?fbid=166946086693066&set=a.166832680037740.45212.126742687380073&type=1&theater

Sveikiname visus nugalėtojus ir džiaugiamės kartu su jumis!

Ačiū už pagalbą organizuojant konkursą http://www.mesdarom.lt/ ir Austėjai http://www.austėjosblogas.lt/

Prašome visų nugalėtojų e-paštu pelyte@smailyte.lt atsiųsti savo adresus, kuriais galėtume išsiųsti prizus.

Aš manau, kad neatsiras nei vieno vaiko, kuris nenorėtų rasti kokio lobio. Ir patikėkite, mažos kojytės gali nueiti tikrai toli, kad tik patirtų tokį nuotykį. Tikriausiai visai jau suklaidinau su savo pasakojimu ir nebežinote, apie ką aš čia kalbu. Iš tiesų tai jau ~10 metų egzistuoja toks labai smagus pasaulinis žaidimas kaip Geocaching. Jo esmė – daugybė žaidėjų visame pasaulyje slepia lobius, tada jų koordinates paskelbia Geocaching puslapyje ir registruoti žaidėjai gali tuos lobius rasti. Taisyklės iš esmės labai paprastos:

1. Jokiu būdu negalima sunaikinti lobio

2. Radus lobį, būtina užrašyti savo vardą ir radimo laiką knygelėje (Logbook’e)

3. Jei lobyje yra kažkokių daiktų, tai galima paimti vieną ir į jo vietą padėti kitą. Tai gali būti bet kas – žaisliukas, moneta, tušinis, etc.

4. Paskelbti apie radimą Geocaching puslapyje.

Kaip gi “lobis” atrodo. Iš tiesų, jų būna įvairiausių.

Mikro lobis. Tokiame telpa tik siaurutė juostelė įrašams.

Nuo visiškai mažulyčių, kurie dažniausiai slepiami miestuose, iki didelių dėžių.

Didelis lobis

Vaikams be abejo, smagiausia rasti didesnį lobį su žaisliukais, tačiau net ir mažulyčiai lobiai, kuriuose yra tik siaurutė juostelė, vaikus tikrai pradžiugina

Mes šį smagų užsiemimą atradom prieš metus Prancūzijoje. Per tuos metus išviso radome 72 lobius Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Tiksliau sakant, žinojom jau senai, tik išbandėm būtent tada. Kad žaisti šį žaidimą, reikia turėti kokį nors GPS imtuvą arba išmanųjį telefoną su GPS imtuvu. Telefonai ne tokie tikslūs (jų GPS imtuvai dažniausiai nėra tokie geri), tačiau labai patogūs, ypač, jeigu turite ir mobilųjį internetą jame. Belieka įsidiegti vieną iš daugelio programėlių skirtų lobių paieškai ir jau esate lobių ieškotojas. Savo telefone galite bet kada pasitikrinti kokie lobiai yra šalia, paskaityti tikslų aprašymą ar paskaityti kitų lobių ieškotojų komentarus. Pats ieškojimas nėra labai sudėtingas, tačiau reikalauja šiokių tokių įgūdžių Juk lobiai paslėpti net ir tokiose vietose, šalia kurių praeina tūkstančiai žmonių. Teko lobius paimti kai šalia yra šimtai žmonių miesto aikštėse. Ir reikia tai padaryti, kad koks žmogutis atsitiktinai nerastų lobio ir jo nesugadintų – juk po jūsų ir kiti norės jį atrasti. Tad svarbu ne tik ateiti iki reikiamos vietos bet ir surasti konkrečią vietą, kur gi tas lobis slepiasi. Paprastai GPS imtuvas rodo buvimo vietą ±10 metrų tikslumu senamiesčiuose, kuriuose siauros gatvelės ir aukšti pastatai, jei gatvės plačios – gali pasisekti ir ateiti iki reikiamos vietos ±2 metrai. O tada reikia tiesiog įsivaizduoti, kur pats slėptum mažą dėžutę, kad rastų tik ieškantis, bet atsitiktinis praeivis nepastebėtų. Šios paieškos tikrai ugdo ne tik vaikų kantrybę Bet kuo daugiau randi tuo lengviau darosi. Mūsų vyresnėlis Benas jau turi puikius įgūdžius ir dažnai greičiau randa net negu aš pats

Beja, turiu pasakyti, kad džiaugsmo teikia ne tik paties lobio paieškos. Tie kurie slepia šiuos mažus džiaugsmus, stengiasi juos padėti tikrai įdomiose vietose, todėl galima sužinoti ir atrasti tokias vietas, apie kurias nerašo net geriausi turistiniai vadovai. Prancūzijoje atradom ir gražių vietų gamtoje, ir sužinojome įdomių istorijų. Pavyzdžiui lankydamiesi Italijoje, Pizoje, sužinojome, kad ten yra ir dar vienas pasviręs bokštas

Tad dabar prieš eidami pasivaikščioti į miestą ar gamtą, būtinai patikriname ar nėra kur netoliese vienas kitas lobis. Kam nesinori rasti kokios staigmenos? Tad registruokitės www.geocaching.com ir išbandykite kažką naujo

PS. Android telefonams pati patogiausia programėlė yra čia: https://market.android.com/details?id=carnero.cgeo

Neesu bandęs, tačia yra ir skirtų iPhone: http://itunes.apple.com/us/app/geocaching/id292242503?mt=8

Kai tik ištaikėm porą valandų laisvesnio laiko, ėmėmės darbo su abiem mažyliais Pirmiausia teko pasirūpinti priemonėmis – tankiu tinkleliu nuo uodų ir foto rėmeliu, kuris jau niekados nebeatliks savo tiesioginės fukcijos. Trumpas sąrašiukas medžiagų ir priemonių, kurių reikia popieriaus gamybai namuose:

1. Smulkus tinklelis, idealu būtų 1×1 mm, mes radom pirkti tik 2×2 mm;

2. Rėmelis, ant kurio ištempiamas tinklelis, gali būti foto rėmelis, siuvinėjimo ir t.t. Dydį parinkite patys, tik nepamirškite, kad reikės ir atitinkamo dydžio vonelės;

3. Vonelė, kurioje turi tilpti rėmelis, gylis ~20-30cm (mums puikiai tiko dėžė kurioje paprastai laikome Lego kaladėles);

4. Mikseris arba blenderis (paprasčiausias virtuvinis) popieriaus masės gamybai;

5. Senas ir nereikalingas popierius, gali būti aprašinėtas (laikraštis, A4 biuro popierius, kartonas, etc);

6. Kijai, siūlai, žirklės ir visokios smulkmenos, kurių gali prireikti meistraujant

7. Fenas popieriaus džiovinmui.

O kaip gi tas popierius gaminamas? Procesas gana paprastas, na viskas būtų sudėtingiau, jeigu bandytume iš kokio rąstgalio pasigaminti popieriaus. Tačiau juk mes nenorim viso popieriaus fabriko įsirengti namuose Kadangi perdirbsim panaudotą popierių į naują, viskas atrodys taip:

1. Pasigaminam reikiamas priemones (rėmelis su tinkleliu);

2. Pasigaminame popieriaus masę su mikseriu – smulkiname popieriaus skiautes su vandeniu, kol pavirsta vientisa mase;

3. Supilam masę į vonelę ir praskiedžiam. Kuo labiau praskiedžiam, tuo plonesnis popierius gausis;

4. Merkiam rėmelį su tinklu į praskiestą masę ir iš lėto iškeliam;

5. Džiovinam kol bus visiškai sausas ir nuimam nuo rėmelio Viskas!

Galite pažiūrėti kaip mums sekėsi visa tai atlikti:

Medžiagos paruoštos, pagrindinis gamintojas pasiruošęs!

Klijuojam tinklelį prie rėmo

Dedam popierių į mikserį masės gamybai

Manot taip lengva suplėšyti?

O kaip gi be Beatričės? Reikia ir mažų rankyčių pagalbos

Susmulkintas popierius su vandeniu virsta vientisa mase

Pilame popieriaus masę į vonelę ir praskiedžiame vaneniu

O kas gi čia? reikia viska išsiaiškinti!

Hm... o jei pirštą įkiščiau?

Merkiame rėmelį su tinklu į atskiestą popieriaus masę

Merkiame rėmelį ir atsargiai, iš lėto ištraukiame

Rėmelis su būsimu popieriaus lakštu. Kol kas šlapias ir varvantis

Kol tėtis bando džiovinti popieriaus lakštą, fotoaparatą pasičiumpa Benas

O kai gamini popierių, labai svarbu nusifotografuoti šlepetes!

Kadangi su fenu niekaip nepavyko išdžiovinti, palikom per naktį džiūti pačiam. Ryte baigėme džiovinti fenu

Atsargiai atlupame popieriaus lakšto kraštelius peiliu

Su nauju lakštu rankose

Popieriaus lakštas ant stalo. Viskas!

Kai jau išsiaiškinam kur tos pietinės ir šiaurinės jūros yra, kur Negyvoji jūra, tenka vėl klausimą išgirsti. “O tai kaip iš to vandenėlio paima druską?” Sutariam, kad baigsim maistą gaminti ir tada jau kalbėsim apie druskos gavimą iš jūros

Po vakarienės imu pasakoti apie medžiagos sandarą. Vėl prisimenam, kad visos medžiagos sudarytos iš atomų arba molekulių, gali būti dujinės, skystos, arba kietos formos (apie plazmą bandžiau labai trumpai papasakoti, bet abejoju ar užsiliko kas nors mažoje galvelėje, juk ir suaugusiems tai nėra įprasta medžiagos būsena). Smulkiai aptariam, kas yra skystis, čia sunkumų jokių – gaunu puikius pavyzdžius – kompotas, sultys, vanduo, vaistai. Su dujom kebliau, bet bendrai išvardinam orą ir vandens garus. Su kietom medžiagom taip pat labai lengva – medis, stiklas, geležis. Čia dar aptariam, kad metalai ir druska yra kristalinės medžiagos. Ant lapo nupiešiu rutuliukus sujungtus linijomis ir papasakoju, kad tie rutuliukai yra atomai ir jie tarsi rankytėmis susikibę, todėl medžiaga yra kieta ir nejuda. O vandenyje atomai nėra susijungę – susikibę, todėl vanduo skystas (taip taip, apie jonus jau nieko neaiškinau ). Taip yra ir kituose skysčiuose.

Na, ir tada imamės eksperimento. Čiumpam druskinę, stiklinę ir statom ant stalo. Klausiu kokios spalvos vanduo. Padvejojęs Benas sako, kad joks. Sutariam, kad vanduo bespalvis. Tada paprašau suberti druską į vandenį, na o tai atliekama su dideliu džiaugsmu. Pakelkit rankas, kieno vaikai nemėgsta žaisti vandens žaidimų? Aptariam, kad ant dugno atsirado druska, prašau pamaišyti vandenį su šaukšu ir stebėti, kas vyksta. Po truputį ima mažėti druskos kristaliukai ir visai išnyksta. Tuo tarpu Beno akys vis didėja ir pasigirsta klausimas:  ”O kur dingo druskytė?..”  Prisimenam, kodėl druska yra kieta – atomai susikibę rankytėmis, todėl nejuda ir druska yra kieta. Papasakoju, kad vandenukas “atkabina tas rankytes” ir druskos atomai pabėga vienas nuo kito ir maudosi vandenuke. Paprašau paragauti vandenuką, kuriame nesimato druskos. Pasikalbam, kad skonis kaip jūros vandens, tik gal sūresnis, tad pasigaminom tikro jūros vandens. Na, dabar belieka vėl druską išgauti ir jau žinosime, ką tas laivas veikia ant druskinės

Imame puodą, pilame vanenį ir statome ant viryklės ir tuo pačiu pasakoju, kad jeigu “atimsim” vandenį iš druskos, tai druskos atomai vėl susikibs rankytėmis ir druską vėl bus kieta. Matosi iš Beno akių, kad susidomėjimas begalinis ir tuo pačiu abejonės kankina, juk daug kartų matė, kaip druska dingsta maiste, bet kad vėl pasidarytų balti milteliai, to dar nėra buvę!

Kantriai laukiam kol užvirs vanduo, kalbame, kad garai – tai dujos ir tie balti debesėliai kylantys iš puodo yra vanduo, tik skystis, pavirtęs kitokia forma. Tuo pačiu prisimename, kaip namuose lietų darėme ir gariname toliau. Po gero pusvalandžio vandens beveik nebelieka, tik drėgni druskos kristaliukai šnypščia puodo dugne, vis pamaišydami baigiam garinti vandenį

Na, kalbos buvo iki pat miego ir vakaro pasakų O išgarintą druską naudojome maždaug mėnesį

Tai kokie gi tie rezultatai?

79% respondentų SKAITO savo vaikams. Mane išties labai pradžiugino šis skaičius, nes tai reiškia, kad tėvai, besinaudojantys internetu, atranda laiko paskaityti, smagiai praleisti laiko kartu.

Dažniausiai (net 59%) tėvų savo vaikams skaito pusvalandį-valandą. 13% respondentų skaito kelias minutes (beje, į šią grupę pakliuvo visi, turintys pačius mažiausius vaikučius – iki 2 metukų), o 5% skaito daugiau nei valandą.

Neturintys vaikų prisipažino 3% respondentų, o neskaitantys savo vaikams – 20%. Dauguma teigusių, kad neskaito savo vaikams rašė, kad jų vaikai jau dideli, skaito patys ir paskaito netgi ir savo tėveliams.

Kai aš buvau maža, beprotiškai mėgau klausyti visokiausių pasakų. Pamenu, kad jų man skaitydavo tiek, kiek pajėgdavau perskaityti pasakų pavadinimų. T.y. labai konkreti užduotis – jei perskaitau pavadinimą, kaip dovanėlę gaunu ištisą pasaką apie princeses ir slibinus, padišachus ir kalbančius žvėris, laumes ir raganas. Tikriausiai po tokių užduotėlių ir pati labai greitai išmokau skaityti. Ir dabar – skaitau, skaitau, skaitau.

Beje, man taip pat dažnai skaitydavo ir tėtis, ir mama. Ir dabar savo vaikams su vyru skaitydami praleidžiame maždaug vienodai laiko. O į mūsų anketą žymiai dažniau atsakinėjo moterys (80% visų respondentų). Kažin, ar taip nutiko dėl to, kad moterys išties dažniau skaito mažyliams, ar tiesiog moterys aktyvesnės internetinių anketų pildytojos?

O po šios apklausos labai apsidžiaugiau, kad Lietuvoje tikrai yra daug daug vaikučių, kuriems tėveliai labai mielai skaito nuostabiausias knygas.

Jei dar norėsite papildyti apklausos duomenis, spauskite čia: http://www.apklausa.lt/f/skaitymas-vaikams-su-vaikais-ggtw3ts

Baigėsi kalėdinis pats tikriausias Pelytės Smailytės konkursas „Pelytės Kalėdos“! Valioooo! Sulaukėme daug dalyvių, puikių piešinukų ir nuostabiausių draugų Pelytei Smailytei. Ir žinoma, sulaukėme labai daug balsuotojų. Kadangi tai buvo pirmas mūsų konkursas, labai norisi nieko nepalikti be prizų, tad visiems dalyviams, nepriklausomai nuo to, kiek balsų kas surinko, įteiksime diplomus!
Dar kartą primenu, kad šį konkursą rengėme su mokyklėlė „Šypsenėlė”, tad ir prizus dalinome kartu. Mes skyrėme prizus pagal paspaudimus „Patinka” mūsų facebook profilyje, mokyklėlė „Šypsenėlė” – rinko jiems labiausiai patikusius darbelius. Taigi, galutiniai rezultatai yra tokie:
Marškinėlius laimėjo: Gabrielė Venskutonytė (7 metai) ir Džiugas Kairiūkštis (4 metai). Gabrielė surinko absoliučią balsų daugumą mūsų konkurse – 122 balsus už piešinėlį „Bernukas tavo draugas“. Džiugo piešinukai buvo net trys: ”Peliukas Mykolas ir dinozauras Rudis”, ”Pelytė Saulė”, ”Peliukas Žydrinis”. Džiugas surinko 17 balsų.

Knygeles „Kaip Pelytė Smailytė apsilankė Kalėdų Senelio fabrike“ laimėjo šie šaunuoliai:

Pelytės Smailytės ženkliukus laimėjo šių darbelių autoriai:

Dar kartą valio! Mums labai patinka skelbti nugalėtojus, tad matyt, greitai reikės ir dar kokį konkursą sugalvoti. Bet dabar čia – ne apie tai. Visi dalyviai bus apdovanoti laimėtais prizais jau šį sekmadienį (2011 m. sausio 16 d.), 11.50, mokyklėlėje „Šypsenėlė“, esančioje Vilniuje, Vilniaus g. 39 (Mokytojų namuose) – 3 aukšte, 310 kabinete. Sandra ir Irena – fantastiškos „Šypsenėlės” mokytojos – pažadėjo prikabinti daug nuorodų, kad visiems norintiems būtų nesudėtinga mus surasti. Tad labai labai visų lauksime. Bus smagu pasimatyti!

O toliau viskas maždaug taip:
• ištirpinti sviestą, medų ir cukrų;
• pridėti miltų ir prieskonių;
• suminkyti tešlą;
• ją palikti šaldytuve maždaug valandai;
• kočioti, pjaustyti sausainius, dėti į skardą ir kepti.
Viskas!
O čia – kaip visa tai atrodė realiai. Smagaus žiūrėjimo!
Ir mėgaukitės žiema! Ypač smagu su imbieriniais sausainiais ir masala arbata prie jų (tas pats „Skonis ir kvapas“ išmokė gerti )

View Photo Album

Šiandien nuo pat ankstyvo ryto (t.y. popietės) prasidėjo dainelė “ką šiandien veiksim?”. O ką gi veiksim po ilgo vakarojimo ir siaučiant tokiai gražiai pūgai už lango? Į lauką nosies kišti tikrai nesinori… Na ir prisiminėm, kad jau senokai nieko nedarėm su Makedo. Nieko apie tai nežinote? Tad papasakosim ir Jums

Lapkričio mėn. dalyvavome parodoje “Vaikų šalis” ir ten savo stendą taip pat  turėjo OoZuU (kažkodėl vis dar neturi savo internetinio puslapio…), ir ne tik stendą, bet ir labai šaunias dirbtuves, kuriose iš kartono buvo galima visokius smagius dalykus padaryti. Tada ir išgirdome pirmą kartą apie Makedo. Pasėkmės buvo tokios, kad 3 dienas Benas praleido OoZuU stende ir gamino raketą, roboto kostiumą, malūnsparnį ir t.t.

Taigi kas tas Makedo? Iš tiesų tai tiesiog 3 rūšių plastikinės detalės, kurias sujungus su kartonu ir lakia vaizduote gimsta puikus laisvalakio praleidimo ir vaikų lavinimo būdas. Na, pirmiausia apninka šiokios tokios baimės – kaip be instrukcijos, ką galima padaryti??? Bet labai greitai nebelieka tokių klausimų, bet atsiranda kitas – iš kur gauti dar kartono?

Kadangi jau buvom prikaupę reikiamų medžiagų, iškart smagiai kibom į darbą.

Benas iš karto pareiškė, kad darysim iš kartono Kimochį – Drugelį. Tokį, kokį gavo dovanų nuo Kalėdų Senelio. Pažiūrėkit, kaip virė darbas ir koks rezultatas

Modelis stebi darbą, medžiagos paruoštos ir pirmasis sparnelis iškirptas:

Kerpamas antrasis sparnelis:

Abu drugelio sparneliai paruošti:

Teks kirpti drugelio kūnelį su kojytėmis ir rankytėmis:

Prabėgus pusvalandukui jau turim 3 drugelio dalis:

Ruošiam skylutes sparnelių tvirtinimui:

Viską reikia atlikti labai kruopščiai!

Uždedam “veržlę”:

Sparneliai jau pritvirtinti, imkimės drugelio galvos:

Trys draugai Bet čia dar kažko trūksta!

Viena akytė:

Antra akytė:

Šypsenėlė:

Ir darbas baigtas

Kaip visada,  žaidimas su Makedo neprailgo Jei dar neesate išbandę ir kyla klausimų, ar verta, drąsiai galiu pasakyti – taip. Mums šis konstruktorius labai patinka, nes žaidžiant su juo riboja tik kartono kiekis ir fantazija. O jau ko ko, bet fantazijos vaikams tikrai netrūksta! Be to, pagalvokite, kaip smagu, kad sena Fairy dėžė prieš iškeliaudama į perdirbimo gamyklą arba dar blogiau – sąvartyną, gali tapti puikiu drugeliu. Manau, kad šis konstruktorius nusipelno vadintis ekologišku žaislu Vaikai nuo pat mažens lavina ne tik vaizduotę, bet ir išmoksta sugalvoti naujų medžiagų panaudojimo būdų.

Ar tai pakeičia Lego? Pas mus tikrai ne, bet puikiai papildo konstruktorių rinkinį

Šiandien ėmė ir pradėjo baisiai graužti vidinė sąžinė ir dar atsirandanti išorinė dėl nerašomo blogo Teks imti ir greitai pasitaisyti. Šventės, pasiruošimas ir daugybė darbų bandė visą laiką suryti, tad niekaip negalėjau poros įrašų iš galvos į blogą sudėti.  Jau kurį laiką vis norėjau parašyti apie naujai atrastą labai seną dalyką. Tikriausiai dar didelė dalis prisimena tokį reiškinį kaip lenkiškus žurnalus su įvairių mašinų, lėktuvų tankų, laivų iškarpomis, kuriuos pirkdavom, gaudavom ir prenumeruodavom? Aš tai gaudavau apkarpytus iš savo pusbrolio, o kartais ir visai naujus Man labai patikdavo karpyti, klijuoti ir paskui žaisti su tais popieriniais stebuklais.

Prieš kokį pusę metų pirkome Canon matinį foto popierių ir visai atsitiktinai pamačiau ant įpakavimo nuorodą į jų puslapyje esančias iškarpas. Tad nieko nelaukiant ir “sugadinom” su sūnum krūvą popieriaus ir pasigaminom šaunią raketą. Paskui turbūt savaitę laiko spausdinom ir karpėm, klijavom, ardėm ir vėl darėm įvairiausius smagumus.

Beje, ten rasite ne tik visokių mašinų, bet net gyvūnų, gėlių, lėlių, ir visokio kitokio gėrio. Tad siūlau ir jums apsilankyti ir prisiminti senus-naujus žaidimus su popieriniais žaislais!

O gal net pabandysite padaryti pelytę?

O gal dinozaurą?

Na, o pradėti galima ir nuo kažko kuklesnio:

O čia tikras smagumas tėčiams (o gal ir mamoms?)