Įgrota gyvai, per GR-55 procesorių. Jei kam norisi atsisiųsti mp3 – prašau į SoundCloud.

http://www.youtube.com/watch?v=c9VDxlBQG7Q

Įdomumo dėlei, siūlau palyginti “Yamanashi Blues” iš songsterr.com su originaliu atlikimu.

http://www.youtube.com/watch?v=j0C0626IAGQ

Padidinti trigarsiai labai parankūs tuo, kad vieną akordo formą galima naudoti mažiausiai 3 grifo vietose, gaunant tą pačią reikšmę. Užtenka, kad bent vienas iš padidinto trigarsio garsų atitiktų akordo raidę: C – do, D – re, E – mi, F – fa, G – sol, A – la, B – si (klasikinėje teorijoje – H).

Pvz., jei padidinto C trigarsio (Caug, C+) sudėtis yra do, mi, sol# natos, tai Eaug ir G#aug natos yra tokios pačios, tik susikeitę vietomis: mi, sol#, do (enharmoniškai – si#) ir sol#, do(si#), mi(re##).

Daugiau padidinto trigarsio formų ir naudojimo situacijų galėsime apžvelgti ateityje. Dabar pasidomėkim iš kokių intervalų jo formas galima susidėlioti tarsi puzzle.

Visus padidinto trigarsio garsus skiria 2 tonų dydžio intervalai ir jų sumos – 4, 6, 8, 10, etc. tonų.

Todėl nuo norimo garso tereikia aukštyn arba žemyn atidėti bet kurį iš žemiau parodytų intervalų; nuo gauto taško taip pat galima tęsti.

Rekomenduojamas formas pateiksiu kitą kartą, o dabar siūlau padėlioti įvairius variantus. Pavyzdys kaip tai vyksta – paveiksliuko apačioje.

Sėkmės!

Turim du filmuotus pasakojimus: 1984 ir 2011 metų. Kai kam bus šiaip smalsu, o kas gal ir praplės žinias.

1984

http://www.youtube.com/watch?v=h8NpBWPL93s

2011

http://www.youtube.com/watch?v=UWfxQ4QFM4M

Žvilgtelkim į 8 taktų bliuzo formą, A tonacijoje: A7 | A7 | D7 | A7 | E7 | D7 | A7 | A7 (E7) ||.

Tiems, kas supranta dominantinio tipo septakordų sudėtį (tai nebūtina, norint sugroti pateiktą pavyzdį), pasakysiu, kad juose guide tones yra 3 ir b7 laipsniai, tarp kurių – 3 tonų dydžio intervalas. Sukeitus 3-b7 ir b7-3 vietomis, kol bosas šokinėja kvartomis, guide tones juda chromatiškai.

Iliustracijoje kiekvienam akordui priskirta viena iš trijų spalvų (viena laisva styga ir dvi nuspaustos – guide tones). Groti galima dvejopai, kaip parodyta abiejuose stulpeliuose.

Dėl ritmikos ir garso išgavimo, raštu taip lengvai nepaaiškinsiu; klausykit įrašus ir bandykit mėgdžioti. Yra daug teisingų būdų, tarp kurių teks atrasti savo. Jei neaišku kas pavaizduota diagramose, paieškos langelyje surinkit „how to read chord diagrams“ ar panašiai.

Vėliau šią temą pratęsim. Galbūt ir video formatu.

66-ojo David Bowie gimtadienio proga, mus pasiekė naujas jo vaizdo klipas “Where Are We Now?”. Šiemet žada ir albumą.

http://www.youtube.com/watch?v=FOyDTy9DtHQ

Paruošiau Franz Xaver Gruber “Tyli naktis” (aka “Stille Nacht, heilige Nacht”, “Silent Night”) paprastutę versiją do mažore. Kai kurios frazės gitaros pirštuotėje perkeltos oktava aukščiau, dėl instumento specifikos. Tinka groti ir vaikams – tiek gitara, tiek pianinu. Kas pažįsta akordų simbolius, gali tiesiog smagiai akompanuoti.

Kaip suprasti TAB’us žr. šią nuorodą.

http://www.youtube.com/watch?v=o2In5a9LDNg

http://www.youtube.com/watch?v=hhq7fSrXn0c

Power ir mažorinės formų pagrindinės atramos – smilius ir mažylis pirštas, pirmiausia įsipatogink paimti juos, galiausiai – 3 pirštas. Minorinėje formoje 4 pirštą pakeičia 2, sumažiname trigarsyje (dim) pirštuotė keičiasi iš esmės. Jei pirštai truputį pasvirs į šoną, lengvai užtildysi (vos paliesi) jais stygas, kurios akorde turi neskambėti (pažymėta kryžiukais). Bosinę stygą tildyti galima atrėmus į ją smiliaus galiuką arba palietus nykščiu.

Kaip suprasti akordų diagramas ir gitaroje ieškoti natų, žr. nuorodas straipsnelyje #1.

http://www.youtube.com/watch?v=PWhxCB0ndJE

http://www.youtube.com/watch?v=O8F_iBfbnQw

Detaliai, kokios funkcijos, jungtys ir komplektacija jame yra nevadinsiu. Toliau – asmeniniai pastebėjimai.

Pažintis su produktu, kaip taisyklė, prasideda nuo YouTube reklaminių demo filmukų. Ar tai, ką juose matome apie GR-55 ne „fotošopas“? Ne, – tinkamai suderinus, daiktas skamba ir veikia būtent kaip parodyta.

http://www.youtube.com/watch?v=-udcCGclriQ

http://www.youtube.com/watch?v=FvRe24a4A1E

Komplekte yra GK-3 garso nuėmėjas. Godin ir kitų gitarų su piezo nuėmėjais savininkus perspėju – gilinkitės prieš jungdami kištuką į lizdą, nes pirmas įspūdis gali labai nuvilti (kaip mane parduotuvėje Vilniuje). Bet tai išsprendžiama.

Esminis dalykas, kas žinotina apie gitarinį sintezatorių – tracking greitis. Milisekundėmis jo kokybės neišreikši, reikia pabandyti įvairius tembrus, įvairiose grifo vietose, įvairiais nustatymais. Perkusiniai garsai šią savybę išduoda tiksliausiai, ties grifo viduriu ant vidurinių stygų jie skamba praktiškai idealiai – garso atsilikimo beveik nesijaučia, tereikia priprasti prie stygos reakcijos į judesį.

GR-55 turi 2 savarankiškus sintezatoriaus (PCM) modulius, kuriuose – 910 gatavų preset‘ų. Yra iš ko rinktis, surūšiuota pagal kategorijas, skamba normaliai. Vienas priekaištas: PCM garsai nėra pilnai redaguojami, o tik filtruojami (įvairūs envelope, LFO ir t. t.) ir leidžiami per efektus. Manau, dirbti galima, ne itin riboja, įsigilinus į turimus įrankius, bet tai nėra „begalybė“, kaip kai kas įsivaizduoja. Jei man kas pasakytų, kad artimiausius 3 metus negausiu kitų tembrų, ne itin nusiminčiau, nes tembrai įvairūs, jų daug ir stipriai redaguojami.

Be 2 PCM modulių, dar yra COSM guitar modeling sistema. Standartinė Roland‘ui, kai kurios gitaros „žaislinės“, kai kurios – įdomios. Specifiniams poreikiams tikrai galima pritaikyti, tik, vėl gi, nereikia įsivaizduoti, kad COSM atstos visą įmanomą įrangą.

Galiausiai, GR-55 turi stiprintuvų imitavimo (amp emulation) sistemą. Gražiai veikiančią, ne prastesnę už ToneLab Vox, kuriuo grojau ne vienus metus iki šiol.

Visi keturi aukščiau išvardinti elementai – PCM1, PCM2, COSM, amp emulation – gali veikti lygiagrečiai.

Reikia paminėti, kad yra hold funkcija. Veikia gerai, bet man ji nepasirodė itin patraukli savaime.

Expression pedalas ir efektai – be priekaištų, galima įvairiai konfigūruoti.

Dar parduodami GR-55 su sena programine įranga, ją galima nesunkiai atnaujinti – Roland puslapyje yra, kartu su detaliomis instrukcijomis.

Tembrams perkėlinėti, pervardinti ir atsarginėms versijoms saugoti naudojama nemokama programa Librarian. Aišku, sintezatorius prie kompiuterio jungiamas per USB.

Vienintelis būdas patogiai įsigilinti į aparato „smegenis“ yra kita nemokama programa – Floorboard, kuri leidžia atsitraukti nuo mažo GR-55 valdymo monitoriuko. Su Win7 veikia gana stabiliai.

Išbandžiau GR-55 ir su sekvenceriu (DAW) – nelabai nauju Sonar. Prie garso kortos aparato MIDI laidais jungti nereikia (jei nėra sudėtingesnės komutacijos), puikiai veikia USB laidas, tiesiai į kompiuterį. Retai kur dabar nenaudojami ASIO garso draiveriai, bet gerą įrašo sinchroną galiu garantuoti tik su jais: testavau Roland su anksčiau įrašytu (audio) tiksiu metronomo takeliu. Yra vienas mažai žinomas (internete apie tai radau tik vieną rimtą įrašą) „bet“: MIDI informacija į sekvencerį tik įsirašo, audio – taip pat, bet MIDI takelio ar failo negalima atkurti per GR-55, tai jame nenumatyta. Jei nori groti per soft synth (atsiranda didesnis ar mažesnis signalo atsilikimas) – prašom, be problemų, bet atkurti MIDI per GR-55 – jokiu būdu. Tai truputį nervina, kadangi negali tuo pačiu tembru atkurti redaguotos informacijos ar pakoreguoti paties tembro, paliekant jau įgrotas natas… Spėju, kad tai padaryta ne iš žioplumo ar piktos valios, o tiesiog todėl, kad greitas gitaros signalo konvertavimas į MIDI (kas reikalinga vien tam, kad galėtume groti sintezatoriaus vidiniu tembru) užima visus įmanomus Roland procesoriaus resursus.

Pabaigai, trumpas perspėjimas: jei esi nelabai kantrus(i) ir nelabai moki angliškai skaityti techninius forumus, GR-55 reguliavimas gali tave įvaryti į neviltį. Anaiptol ne plug and play…

Bendras vertinimas: skirta specifinių poreikių profesionalams, kantriems ir tolerantiškiems (jie gaus norimą rezultatą) arba žaislas turtingų tėvų vaikams, kurie greit jį numes arba neišnaudos nė 10 proc. naudingų sintezatoriaus savybių. Galimybės ir kokybė, berods, atitinka kainą. Man patinka.

http://www.youtube.com/watch?v=sFFcuy_5k2Q

Kaip nustatyti kurie akordai priklauso tonacijai dabar nepasakosiu, tiesiog išvardinsiu juos paeiliui: E, F#m, G#m, A, B, C#m, D#dim. Žemiau esančiame piešinuke matosi kuri akordo forma nuo kurio dalmens pastatyta kokį akordą reiškia.

Visus šiuos 7 akordus sudaro tik mi mažorinės gamos garsai: mi, fa#, sol#, la, si, do#, re#. Siūlau pamėginti iš jų suregzti kokią nors savo ar girdėtą frazę. Idealu, jei tai darytumėte dviese – vienas grotų gamos garsus (spontaniška eilės tvarka), o kitas – neilgą akordų seką ar tik vieną akordą iš galimų 7. Kai kurios kombinacijos gali ir nustebinti. Labai svarbu rezultatą vertinti remiantis savo skoniu.

Užduotis kantriausiems: nusipieškite visus 7 akordus išdėliotus ant grifo ir pasekite kiekvienos stygos natų pavadinimus. Kokį dėsningumą aptikote?

Žmonės daugiausia pageidauja būtent šito kūrinio natų. Maloniai prašau!

Žmogaus kūną sudaro 65–90 proc. vandens, įdomu, o kokią jo asmenybės dalį gali sudaryti muzika?

Tuos, kas dar nematė, norėčiau supažindinti su ypatingu muzikantu – Michel Petrucciani.

http://www.youtube.com/watch?v=PA15RNDNBqc