• 1 GHz procesorius. Taip taip, jei nusipirkote vos prieš tris mėnesius pradėtą pardavinėti HTC Legend, kurio procesoriaus dažnis – 600 MHz, atsinaujinti nepavyks. O ką jau kalbėti apie visus silpnesnius HTC gaminius: Wildfire, Hero, Magic, Dream…
• 512 MB RAM. Nagi, Google… Kartais pasinaudoju kompiuteriu, turinčiu būtent tiek RAM ir jis puikiai veikia. Žinau žmonių, kurie ir Windows 7 su tiek laisvai naudoja. Tai sakot, mobiliai operacinei reikia ne mažiau, nei PC? Būkite pasiruošę išmesti ir Sony Ericsson Xperia X10 – vieną galingiausių android’ų šiuo metu.  Nors ir turi 1 GHz procesorių ir net 8 MP kamerą, tačiau RAM jame „tik“ 384 MB. Deja.
• 3.5″ ekranas. Na, man ir pačiam nepatinka tokie telefonai, kaip Sony Ericsson Xperia X10 Mini, kurie turi pernelyg mažą ekraną (2.55″), tačiau kodėl nesuteikus žmonėms laisvės rinktis? O 3.2″ jau gana normalus ekranas išmaniajam telefonui.

Ir tai minimalūs reikalavimai. Žiūrėk, dar dabartiniai flagmanai, kaip HTC Desire ar Google Nexus One pradės laginti su Gingerbread. Belieka tikėtis, kad išmaniųjų telefonų meistrai xda-developers nuportins Android 3.0. Gal kaip nors telefonas, galingumo kaip geras kompiuteris prieš septynis metus, užveš naująjį Android?

P.S. Nesupraskit blogai, man tikrai patinka Android…

HTC Touch

(2008-10-03 – 2010-05-23)

Laikai pasikeitė. Dabar retas mobilusis telefonas neturi priėjimo prie interneto.  Išmanieji telefonai lengvai atvaizduoja pilnus tinklalapius, skirtus kompiuteriams. Operatoriai per visus galus tik ir reklamuoja naujausius smartphone’us, vardindami jų reikalingas ir nereikalingas funkcijas. Tačiau tokie telefonai be interneto kone beverčiai, o jo kainos vis dar prieštvaninės. Kadangi jau ilgą laiką esu Bitės/LABAS vartotojas, kalbėsiu apie jų siūlomas kainas. Už 50 parsisiųstų megabaitų turime mokėti 7 litus, t.y. už megabaitą sumokame 0.14 Lt

Pagalvokime, kas būtų, jei tiek mokėtume už internetą kompiuteriui?

• Už kiekvieną draugo siųstą nuotrauką (tarkime ~2MB) mokėtumėte 28 centus.
• Už vieną trololo peržiūrą (~6 MB) sumokėtumėte 84 centus (rickroll’inti būtų galima ne vien ant bajerio, bet ir tam, kad kitam pridaryti papildomų išlaidų )
• Už OpenOffice.org Windows versijos atsisiuntimą (~150 MB) tektų pakloti 21 litą (tai koks čia „open“?! )
• Už Ubuntu CD parsisiuntimą (~700 MB) sumokėtumėme 98 litus (!!!)
• O jei dar sugalvotumėte parsisiųsti linux distribuciją, užimančią visą DVD (4.37GB), mokėtumėte 611 litų 80 centų (turbūt pigiau būtų nusipirkti legalius winblows)

Žinoma, per telefoną gigabaitinių failų nesisiųstume, tačiau peržiūrint pilnus tinklalapius (kurie kartais užima net megabaitus) ar žiūrint YouTube video, išnaudoti tuos varganus 50 megabaitų tėra minučių reikalas. O kas tada? Vėl mokėti 7 litus, kad galėtume peržiūrėti keletą puslapių?

Mieli mobiliojo ryšio operatoriai, tikiu, kad ne vien mums, bet ir jums būtų naudinga sumažinti kosmines mobiliojo interneto kainas. Neabejoju, kad pirmasis operatorius, ėmęsis kainų mažinimo, susilauktų labai didelės simpatijos iš mobiliojo interneto naudotojų

Kiti blogeriai apie mobiliojo interneto kainas:

• Justinas Lelys  -  Ar ne laikas pergalvoti mobiliojo interneto planus?
• Aivaras Kivilius  -  Bite, Jau dvidešimt pirmas amžius!
• Bernex  -  Apie mobilaus interneto planus Lietuvoje

Pavasaris – tai ne vien šiltas oras ir pražystančios gėlytės. Ne vien tai, kai išėjęs laukan jauti ne pūgą, nešančią kalnus sniego Tau veidan, o lengvą vėjelį ir šilumą. Ne. Pavasaris dar yra ir visai kitas jausmas, galima sakyti, kitas gyvenimo būdas. Kai žiema tiesiog veikia taip, kad nesinori nieko daryti, pavasaris – atvirkščiai. Jis iškart asocijuojasi su smagiai praleistu laiku. Sunku žodžiais beapsakyti, kokią nuotaiką sukuria vien paprasčiausia pavasariška žolės spalva.

Tikrai, tik prieš pusvalandį supratau, kaip man patinka pavasaris.

Kairėje matote Aero „busy“ žymeklį, kuris nuo Windows Vista pakeitė iki tol buvusį smėlio laikrodį, o dešinėję – kursorių iš „Akelotės ir Ko“ dar 2001-aisiais išleisto žaidimo-pasakos „Sniego Karalienė“. Jis žaidime dar vadinamas „stebuklingu žiedu“. Ir nors žymeklių forma truputėlį skiriasi, tai – aiškus plagiatas! Tiesa, Microsoft per penkerius metus įdėjo begalę pastangų bandydama tai nuslėpti – netgi šiek tiek jį paspalvino ir pridėjo animaciją, bet vartotojai ne tokie kvaili, kaip atrodo!

Komentarus rašyti galite iki kovo 11-osios 23:59, o kovo 12-ąją išrinksiu šauniausią komentarą ir jo laimėtojui padovanosiu minėtąjį albumą.

P.S. Nepamirškite įrašyti veikiantį el. pašto adresą, kad turėčiau kaip susisiekti

EDIT @ 03-12 12:51

Vieno žmogaus komisija nusprendė, kad šauniausias yra Donato komentaras, jam ir keliauja Andriaus Mamontovo albumas

Sekėsi ne kaip O štai tikslai 2010-iesiems.

• Užsidirbti iš interneto – šitas persikelia
• Tobulinti python programavimo žinias – šis taip pat
• Neužmiršti blog’o – mėnesio ar dviejų tarpai tarp įrašų nėra gerai. Nors, kaip sakoma, ne kiekybė, o kokybė
• Galbūt atrasti kokią naują veiklą, pomėgį, pašaukimą, ar kažką panašaus
• Susirasti gyvenimą – tokie, kaip aš, supras
• Tikiuos dar ką nors sugalvoti…

Tai tiek

• Buvo parašytas 41 įrašas, sulaukiau 277 komentarų. Rašant šį įrašą, turiu 103 prenumeratorius.
• Iš viso atėjo 9646 unikalūs lankytojai, puslapiai buvo atversti 24448 kartus. Lankytojai vidutiniškai blog’e praleisdavo  1 minutę ir 35 sekundes.
• Populiariausias įrašas be abejo buvo Twilight manija arba „aš myliu vampyrą, labiau nei vaikiną“, taip pat neatsiliko ir tokie įrašai, kaip Savaitė su Mac OS X, ar Netbookų džiunglės: ką pasirinkti? ir kiti. (žr. paveikslėlį)
• Daugiausiai lankytojų gavau iš: 1. Google;  2. Tiesiogiai atėję;  3. nezinau.lt;  4. Twitter;  5. Google.com

Tai tiek skaičių šiam kartui. Tikiuos blog’ui ne prasčiau seksis ir 2010-aisiais

„People don’t throw things at me any more. Maybe because I carry a bow around.“

Dėkui karantinui, o gal mano įpročiui leisti vakarus prie televizoriaus, vakar netyčiom atsisukau LNK, kuri „Snobo naktyje“ (o maniau, jog tos rubrikos seniai nebėra!) rodė šį filmą. Ir nors buvau jį jau kartą matęs, „susižiūrėjo“ tikrai gerai

Bet dabar apie siužetą. Dave’as Spritz’as dirba orų pranešėju Čikagoje.  Jo karjera einasi puikiai, bet su asmeniniu gyvenimu viskas priešingai: su žmona jis išsiskyrė, jų vaikai eina šunkeliais, o gydytojai prognozuoja, jog jo tėvas negyvens ilgiau, nei kelis mėnesius. Kai Dave’ui pasiūlomas geras darbas laidoje „Sveika, Amerika“, jam tenka priimti nelengvą sprendimą – dėl darbo persikelti į Niujorką, ar likti su šeima.

Nors atrodytų, kad drama būtinai turėtų būti rimta, šiame filme su tuo rimtumu puikiai dera ironiško, kai kur net juodojo humoro dozė. O jei Tave, mielas skaitytojau, žiūrėti filmus pritraukia garsios pavardės, tai „Orų pranešėją“ režisavo Gore Verbinski, taip pat dirbęs su tokiais filmais kaip amerikietiškasis „Skambutis“, bei pirmosios trys „Karibų piratų“ dalys, o pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage.

Bet kokiu atveju…

Nuorodos: IMDb | Vikipedija

1. Atsidarome terminalą (GNOME aplinkoje: Applications -> Accessories -> Terminal (Programos -> Reikmenys -> Terminalas))
2. Pridedame Medibuntu programų saugyklą (repozitoriumą), rašydami šitą litaniją į terminalą:
   sudo wget http://www.medibuntu.org/sources.list.d/$(lsb_release -cs).list \
--output-document=/etc/apt/sources.list.d/medibuntu.list &&
sudo apt-get -q update &&
sudo apt-get --yes -q --allow-unauthenticated install medibuntu-keyring &&
sudo apt-get -q update
3. Įdiegiame w32codecs paketą rašydami sudo apt-get install w32codecs
4. Štai ir viskas, Windows Media srautai turėtų veikti per jūsų mėgiamą grotuvą