Vieną vakarą sėdėdamas prie laužo senas indėnas pasakojo istoriją anūkui:

- Mūmyse kaunasi du vilkai – baimės ir neapykantos, taikos ir meilės, – pasakė jis.

Anūkas pasisuko į senelį ir paklausė:

- O kuris vilkas laimi?

- Tas, kurį mes šersime, – atsakė jam senelis.

Vakar Londono madų savaitėje vykusiame jaunųjų talentų konkurse “Vauxhall Fashion Scout” visi laurai - 2000 svarų piniginis prizas ir stažuotė pas mados pankę Vivienne Westwood - atiteko lietuvei Rasai Abramavičiūtei! Smagiausia, kad pasaulio mados sostinę ir griežtąją komisiją šį kartą įkvėpė ne kas kita, kaip lietuviškasis patriotiškumas. Kurdama du modelius, kuriuos pristatė konkurse, Rasa peržvelgė šūsnį vaikystės fotografijų, įdomių fragmentų ieškojo prisiminimuose apie Dainų šventes ir Baltijos kelią. Kas čia žino, gal kita Vivienne Westwood kolekcija taip pat mirgės geltonai, žaliai ir raudonai? Šiaip ar taip smagu, kad Didžiąją Britaniją šį kartą nustebinome madingomis, o ne kraupiomis naujienomis…

Berlyno filmų festivalyje pristatęs savo naujausią filmą “Eurazijos aborigenas” (kurtą maždaug tiek , kiek užtrunka subrandinti gerą vyną) režisierius Šarūnas Bartas žiūrovams apnuogino ir kitą savo pusę – pats ėmėsi pagrindinio herojaus vaidmens. Po filmo premjeros radau įdomų  buvusio Edinburgo filmų festivalio meno direktoriaus Shane Danielsen komentarą.

Peržiūrėjęs filmą kino kritikas daro išvada, kad Š.Bartas akivaizdžiai siekia tapti Baltijos šalių Viggo Mortensenu. Tačiau jo vaidybą išdeda į šuns dienas…

“Š.Bartas – be jokių abejonių, malonus vyrukas.  Tačiau tikrai siaubingas aktorius – bejausmis, monotoniškas, – rašo Sh.Danielsen. – Stebėdamas jį prisiminiau savo praeitį. Studijas universitete prieš daugelį metų, kai mėgavausi ta neapibrėžta savoka – noru vaidinti. Perskaičiau Bressono knygą “Sinematografo pastabos” ir maniau, kad visa tai perkelsiu į ekraną: jokių pigių emocijų. Buvau toks santūrus. Toks subtilus… Kol neperžiūrėjau vaizdo įrašo. Po jo supratau tai, ką mano kolegos studentai suprato iš karto: kad iš tiesų atrodau ypač nuobodžiai ir net kiek absurdiškai. Po to nusprendžiau mesti vaidybą. Bartas, akivaizdžiai siekiantis tapti Baltijos šalių Viggo Mortensenu, kol kas to dar nesuprato”.

Kalbėdamas apie patį filmą, Sh. Danielsen savo komentarą sutalpina į vieną sakinį: “Auštant jis vėl į ją įėjo”… “Eurazijos aborigenas” – būtent toks. Ir vardan filmo Š.Bartas tai iš tiesų padarė”, – užbaigia kino kritikas.

Už nuotraukas ačiū – Raimondui Malaiškai.

StoneJam komanda atliko daugiau nei dvi savaites trukusį eksperimentą. Pavadinkime jį “Jokių naujienų”. Aklinai užsidarėme nuo naujienų informacijos srauto. Jokių televizijos laidų, laikraščių, žurnalų, twitterių, facebookų, skype’ų, radijo naujienų, interneto portalų.

Stengdavomės pakreipti kalbą kita linkme net, kai draugai staiga sušukdavo: “Ar žinai, kad…”. Nieko. Tyla. Mes nežinojome, kas ką padarė, kas kuo tapo, kas kur buvo. Ir mums nerūpėjo, nes… tai nieko nekeitė.

Kodėl taip sakome? Nes mes vis dar žmonės. Tokie pat. Ne “akauntai”, ne “profailai”, ne “nuorodos”, tiesiog žmonės. Žmonės, kurie išėjo į gamtą, įkvėpė jos, pažvelgė į spiginantį sniego baltumą, papūtė šilto oro į nuo šalčio sustabarėjusius delnus, atsisėdo ant milžiniškos pusnies ir tiesiog valandėlę kitą taip sėdėjo.
Ką mes praradome? Dalį StoneJam skaitytojų. O ko jiems lankytis neatsinaujinančiame tinklaraštyje? Iš pradžių buvo gaila, vėliau truputį gėda, dar vėliau tiesiog graužėmės…  Bet vis tiek laikėmės pažado neprisiliesti prie informacijos srauto. Neišgirdome daugybės naujienų, neperskaitėme masės interviu, laiškų, žinučių.

Jau po kelių dienų pradėjome pastebėti pokyčius: naktiniai košmarai, nevalingai telefono siekiančios rankos, pokalbių temų trūkumas. Bet tai truko neilgai. Galiausiai viskas vėl stojo į savas vėžes. Organizamas išsivalė nuo bet kokių žinių (o ypač neigiamų) srauto.

Turbūt atėjo laikas mums grįžti atgal. Baugu šiek tiek

Žmogiškieji klausimai google paieškos sistemoje. p.s.: tiems kurie ieško