Veido oda dengta dešimt raumenukų, todėl galime judinti lūpas, ausis, antakius ir skruostus. Kaip tik nuo šių raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo priklauso mūsų mimikos ir veido išraiška.  Kiekvienas juos naudojame savaip. Vieni perkrauname, kiti, priešingai, elgiamės taip, lyg jų visai nebūtų. O  juk pripratinus veidą prie kai kurių grimasų – ypač tų nesąmoningų, kurios nevalingai išryškėja užplūdus emocijoms – galima smarkiai pakeisti veidą.

Veide, kitaip nei kitose kūno dalyse, raumenys sujungti tiesiai su oda, ir viskas, kas veikia raumenis, raukšlėja, tempia, vargina ir odą. Todėl tik pašalinus raumenų įtampą sušvelnėja veido bruožai, o  raukšlelės pasidaro mažiau pastebimos. Tai puikiai matyti po gero veido masažo. Tik tokiu masažu lepinamės nedažnai ir apskritai apie veido raumenų mankštą beveik nepagalvojame. Anot specialistų, jeigu tik taip rūpintumėmės kojų ir rankų raumenimis, nepajėgtume nė krustelėti. Taigi pats laikas nors keliais pratimais pamaloninti veidą. Juolab kad veido treniravimo metodikų skirtinguose pasaulio kraštuose sukurta gana įvairių. Be to, norint įvaldyti veiksmingą jauninimosi priemonę, tikrai nebūtina būti mankštos ar masažo profesionale. ‘Savimasažas ir mankštos pratimai nesudėtingi, todėl lengva jų išmokti.

AKUPRESŪRA IR VEIDO MODELIAVIMAS

Veidą jauninančio masažo ištakos glūdi tradicinėje kinų ir japonų medicinoje. Jo dėka nuo veido įmanoma „nužerti” penkis ar net dešimt metų. Šis masažas naudingas ir sveikatai, nes tam tikrų veido taškų spaudimas skatina susireguliuoti su jais susijusių vidaus organų veiklą.

Masažo technikos esmė – stipriai spausti atitinkamus taškus. Tai stimuliuoja nervų galūnes, tuo pačiu suaktyvina raumens ir odos kraujotaką. Pasirinktas taškas spaudžiamas 20-30 sekundžių, o tada staigiai atleidžiamas. Spaudimas kraujo tekėjimą trumpam pristabdo, o atleidus kraujas plūsteli gerokai smarkiau. Tokiu būdu iš kraujagyslių išnešami jose kauptis pradėję šlakai, ir kraujotaka akivaizdžiai pagerėja.

Iš pradžių toki masažą patartina pasidaryti bent du kartus per dieną, ryte ir vakare. Maždaug po 10-14 dienų pakaks jį atlikti ir vieną kartą per dieną.

• Keliame užkritusius vokus

Pažvelkite į veidrodį ir įsivaizduokite, kad ties akių lėliukėmis nubrėžiate statmenus brūkšnius. Įsidėmėkite, kuriuose taškuose jie kerta antakio liniją ir apatinį akiduobės kraštelį. Pasižymėkite juos (nors ir drėkinamojo kremo taškeliais) ties abiem akimis. Tada abiejų rankų rodomaisiais pirštais prispauskite tašką ant antakio lanko, o viduriniaisiais – taškus po akimis. Spustelkite stipriai, kad net suskaustų. Prispaudusi suskaičiuokite iki 30-ties ir tada staigiai atitraukite pirštus. Jau po pirmojo karto pajusite, kad akys atsiveria plačiau. Pakartokite taip dar kelis kartus.

• Išlyginame „žąsies kojeles” prie išorinių akių kampučių ir skersines raukšleles kaktoje

Didžiųjų pirštų galiukus pridėkite prie antakių linijos toje vietoje, kur juos kerta įsivaizduojamas brūkšnys, nubrėžtas statmenai per akies vyzdį. O smilių galiukus priglauskite ties antakio lanko pabaiga. Tada stipriai spustelkite ir palaikykite, kol suskaičiuosite iki 30-ties. Staigiai atleiskite. Pratimą pakartokite kelis kartus.

• Lyginame liūdesio raukšles ir keliame nusvirusius lūpų kampučius

Stovėdama priešais veidrodį kaip galite stipriau įtraukite skruostus, lūpas atkišdama į priekį. Tik nesutraukite jų tarsi bučiuodamos, nes taip susimes raukšlelės. Lūpos turi atsikišti vien dėl skruostų įtraukimo. Tuo pat metu pirštu prispauskite nosies galiuką. Suskaičiuokite iki 30-ties ir viską atpalaiduokite. Pakartokite šį veiksmą kelis kartus.

• Stangriname odą

A. Trijų pirštų (bevardį, didįjį ir smilių) galiukus priglauskite ties linija, mintyse nužymėta nuo išorinio akies kampučio iki smilkinio. Prispauskite juos, kad pajustumėte pulso tvinksnius. Tolygiai spausdama švelniai patempkite odą aukštyn ir palaikykite taip nuo 30 sekundžių iki 2 minučių. Tada pirštus atitraukite. Truputėlį pailsėjusi, ši veiksmą pakartokite dar du ar tris kartus.

B. Abiejų rankų pirštų (tik be nykščių) galiukais susiraskite stuburo liniją kakle. Tada traukite rankas i šalis, pirštais švelniai, bet stipriai braukdama per kaklo raumenis perpetes link, spaudimas turėtų būti stiprus, kad pirštais net jaustumėte pulsavimą. Pasiekusi perpetę, stipriai spustelkite ją pirštais nuo pusės iki dviejų minučių. Tada atleiskite.

• Tiesiname ir lyginame kaklą

Atsistokite kiek sulenktomis kojomis, švelniai išrietusi užpakaliuką (slidininkės padėtis). Viena ranka jsiremkite i vidurį strėnų, kitą uždėkite ant krūtinkaulio. Pakelkite smakrą ir ištempkite kaklą, tuo pat metu delnu stipriai paspausdama strėnas ir žemyn kita ranka stumteldama krūtinkaulį. Tokią padėtį išlaikykite 30 sekundžių, tada atsipalaiduokite. Pratimą pakartokite kelis kartus.

Straipsnis iš žurnalo “Būrėja” 2009m.

Žiema jau traukiasi. Organizmas reikalauja medžiagų, kurios padėtų išvengti pavasarinio nusilpimo. Parduotuvių lentynose nesunkiai rasite įvairių vaisių ir uogų, kuriuos mes kartais per retai vartojame, bet jie yra labai naudingi.

Avokadai

Juose esanti oleino rūgštis, nesočiosios rūgštys mažina cholesterolio kiekį, ląsteliena padeda atsikratyti nereikalingų medžiagų. Šie vaisiai neblogai pasotina: gabalėlis avokado  tai net

81 kcal, 8 g riebalų, 3 g angliavandenių. Patarimas: Jeigu duoną tepate sviestu ar majonezu, verčiau papjaustykite avokadą.

Receptas:

Minkštą avokadą sutrinti šakute, įpjaustyti 1/2 svogūno, 1 kietai virtą kiaušinį, gardinti majonezu ir druska. Gautą masę tepti ant batono riekelių. Skanaus!

Mangai

Vidutinio dydžio mango vaisiuje yra 57 mg vitamino C. Tai beveik visa žmogui reikalinga vitamino paros norma. Šis antioksidantas padeda išvengti artrito, gerina žaizdų gijimą, stiprina imuninę sistemą. Manguose yra daug vitamino A. Vienas mango- 135 kcal, 1 g riebalų ir 4 g angliavandenių.

Razinos

Razinos yra vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Jose yra geležies, kalio, vitaminų C ir B, ląstelienos, natūralaus cukraus. Pusė puodelio razinų-apie 218 kcal.

Patarimas:
Nepamirškite į berti razinų į košes, dėti į kepinius.

Citrinos

Citrinos stiprina imuninę sistemą, jungiamuosius audinius, plaukus ir nagus, stimuliuoja skrandžio sulčių gamybą, gerina geležies pasisavinimą, aktyvina medžiagų apykaitą ir padeda kalciui patekti į kaulus, stiprina kraujagyslių sieneles, stabdo dantenų kraujavimą, gerina ląstelių augimą. Jose yra likopeno ir vitamino C, labai gero antioksidanto.

Patarimas: Citrina gardinkite salotas, gėrimus.

Spanguolių sultys

Jos labai padeda kovoti su infekcijomis, ypač su šlapimo takų, neleidžia daugintis bakterijoms. Stiklinėje spanguolių sulčių vidutiniškai yra 114 kcal.
Patarimas: 100 proc. sulčių koncentratą praskieskite vandeniu.

Straipsnis iš ” TV gido” nepamenu numerio ar datos…

Kodėl negalima krapštyti nosies?

Blogų įpročių derėtų vengti.  Juk nosies krapštymas ir pieštuko galiuko graužimas ne tik negražu, bet ir pavojinga sveikatai. O tai daro tikrai daugelis

Nosies krapštymas

Kad ir kaip keista, šis įprotis būdingas beveik visiems. Jeigu nosis „valoma” tokiu būdu, galima pažeisti nosies gleivinę, sukelti kraujavimą, pernešti infekciją.

Dantų krapštymas šakute

Šis įprotis labiausiai šiurpina odontologus. Šakutė, degtukai ir netgi dantų krapštukai traumuoja dantų emalį ir gali pažeisti dantenas. Valantieji dantis tokiu būdu gali būti tikri: anksčiau ar vėliau teks apsilankyti pas odontologus. Jei norite pašalinti maisto likučius iš tarpdančių, naudokite specialų dantų siūlą arba skalaukite burną specialiu skysčiu.

Nuolatinis kramtomosios gumos čiaumojimas

Kramtomąja guma rekomenduojama pasimėgauti pavalgius, jeigu po ranka nėra dantų šepetėlio. Kramtyti ne ilgiau kaip 10 minučių. Kramtymas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl patartina šio įpročio atsisakyti prieš valgant: antraip skrandis ims „virškinti” pats save. Be to, ilgas kramtymas vargina viršutinį ir apatinį žandikaulius jungiančius kaulus.

Ausų valymas bet kuo

Jokiu būdu ausų negalima valyti smeigtukais, degtukais ar dantų krapštukais. Dėl įvairių traumų sieros liaukų gamyba aktyvėja, dažniau susidaro sieros kamščiai. Neatsargiai valant ausies landą, sieros kamštį galima įstumti gilyn ir netgi pažeisti ausies būgnelį.

Pirštų traškinimas

Turbūt kiekvienas pritartų: šis įprotis labai erzina pirštų kaulus traškinančio žmogaus pašnekovus. Tačiau svarbiausia, kad tokie žmonės traumuoja pirštų sąnarius, o šie, bėgant laikui, netenka lankstumo. Įprotis traškinti pirštus gali sukelti netgi artrozę.

Nagų ir odelių kramtymas

Visiems žinoma, kad panagėse kaupiasi mikrobai. Todėl kramtantieji nagus rizikuoja dažniau susirgti infekcinėmis ligomis. O nukramtytos nagų odelės dažnai kraujuoja, atverdamos „vartus” bakterijoms. Paskaičiuota, kad per pusmetį graužiantis nagus žmogus suvalgo visą vieno piršto nagą.

Pieštuko galiuko graužimas

Šis įprotis kenkia dantų emaliui, dantenoms – galima „pasigauti” infekciją arba susirgti stomatitu. Vaikus nuo mažų dienų reikėtų mokyti negraužti pieštukų: graužimas gali pakenkti augančio vaiko dantų sąkandžiui. Kita bėda – vaikas ir suaugęs žmogus mėgsta graužti ir svetimus pieštukus bei rašiklius. Juk kažkas juos laikė nešvariomis rankomis…

Turbūt daugelis mūsų turi krūvas iškarpų ir įvairių lapų iš žurnalų ar laikraščių… Archyvuojame juos metų metus  su viltim kai reikia surasim gerą patarimą ar receptą.

Nusprendžiau savuosius suvesti į blogą… Ir man bus lengviau ir Jūs galbūt rasit kažką naudingo