Soundcloud’o kūrėja Tiffany Conroy nagrinėjo klausimą, kada naudoti Ajax, o kada perkrauti puslapį. Remiantis github’o praktika, buvo prieita išvados: jeigu kontekstas keičiasi, tuomet jau reikia perkrauti puslapį. Nebent svetainėje reikia nenutrūkstamo veiksmo, kaip grojanti muzika ar pokalbiai realiu laiku.

Konferencijoj gavau dovanų knygutę „Mobile Developer’s Guide to the Galaxy“, kurią išleido kompanija „Enough Software“. Joje išvardinti skirtumai tarp mobilių platformų ir galimybės kurti joms. Iš esmės, galima kurti arba native programėles, arba internetines aplikacijas, arba hibridus, kurie naudoja interneto technologijas ir vidines telefono savybes. Mane labiausiai domino HTML5 naudojimas per PhoneGap, trigger.io arba Titanium. Bet technologijos tuo neapsiriboja – yra galimybė kurti tarpplatformines aplikacijas naudojant Java, C#, Flash ir kt. „Enough Software“ atstovas Robert Virkus savo prezentacijoj apie HTML5 naudojimą mobilioms programėlėms dėstė, kad plačiausiai naudojamas WebKit variklis dar turi įvairių skirtumų skirtingose naršyklėse. Ir paminėjo, kad geriau nebandyti mėgdžioti native patirčių, o vietoj to sukurti unikalų programėlės naudotojo interfeisą. Nes kad ir kiek naudojo interfeisas panašus į vidinį telefono interfeisą, naršyklės galimybės yra riboto greičio ir naudojimo patirties skirtumas vis vien jausis.

Jan Krutisch savo prezentacijoj rodė kaip internetinėmis technologijomis jo sukurta programėle programuoti elektroninę muziką realiu laiku. Ta muzika nesigavo labai ypatinga, bet pats principas labai įdomus.

Massimo Banzi pasakojo, kad nuo vaikystės domėjosi kaip veikia radijas ir kiti prietaisai. Galų gale jis sukūrė Arduino schemą, kurią kūrybingi žmonės gali naudot apjungiant įvairius įvesties ir išvesties prietaisus, per daug neišmanant elektrotechnikos. Arduino plokštė tiesiog pasijungia per USB prie kompiuterio ir gali būti užprogramuota kaip nors elgtis. Vėliau kitoje prezentacijoje Thomas Gläser iš kompanijos „Envis Precisely“ parodė pavyzdžių, kur Arduino, mobilieji telefonai ar Kinect panaudojami kuriant interaktyvias patirtis muziejuose ar meno centruose.

Labiausiai man patiko Marco Casario iš kompanijos „Comtaste“ prezentacija apie prisitaikančių (responsive) interneto aplikacijų kūrimą HTML5 ir CSS3. Buvo struktūriškai pateikta informacija apie skirtingus svetainių, prisitaikančių prie ekrano dydžio, aspektus. Kas man buvo nauja – tai rem CSS matavimo vienetai, kurie reliatyvūs ne tėviniams elementams (kaip kad em), o šakniniam HTML elementui. Dar buvo pateikta, kad greitas mobilus puslapis turėtų pasikrauti iki 400 ms; jį galima vadinti normaliu, jei pasikrauna bent per pusantros sekundės. Dar sakė, kad jQuery Mobile kai kuriuose telefonuose parsinami 6 sekundes ir geriau jų nenaudot. Ir išvis jei reikia greičio, tai vietoj jQuery siūlė naudot Zepto karkasinę sistemą. Gerai būtų gaut skaidres.

Dar buvo įdomu pamatyti, kaip vyksta startuolių pristatymai gauti investavimą. Po tris minutes skirtingos jaunų žmonių komandos pristatinėjo savo projektus, paskui po tris minutes žiuri komentavo tuos projektus ir klausinėjo klausimų. Galiausiai žiūrovai balsavo už labiausiai patikusius projektus. Tarp startuolių pristatymų grojo gyva instrumentinė muzika.

Tai toks renginys. Nepatiko, kad nebuvo telefono ryšio ir prezentacijų kambariuose neveikė WiFi (bent jau iš mano telefono), tai negalėjau bloginti realiu laiku. Ir nebuvo temų apie Django ir Python’ą. Tikėkimės, kitą kartą bus geriau

Įkvėpimas. „1000 Words“ – tai nauja grožinės literatūros forma. Rašytojai įkvėpti pateiktų nuotraukų kuria istoriją. Tas pats vaizdas kiekvienam žmogui gali kelti skirtingas asociacijas. Kaip vystysis siužetinė linija, priklauso ne tik nuo rašytojų, bet ir nuo skaitytojų. Kiekvienas skaitytojas pasirenka sau priimtiną istorijos eigą. Kuri istorijos linija tikroji, priklauso nuo skaitytojo pasirinkimų. Istorija gali susiklostyti bet kokio žanro: drama, komedija, tragedija, detektyvas, siaubiakas, fantastika, pasaka, mitas, legenda.

Asmenybė. Kiekvienas žaidimo dalyvis turi galimybę prisidėti prie bendro turinio, tapdamas autoriumi. Jo vardas tuomet matomas visiems skaitytojams. O parašyti žodžiai gali būti įvertinti kitų dalyvių. Kiekvienas autorius per savo parašytus žodžius atskleidžia ir save. Tarp skirtingų rašytojų vyksta ir konkurencija – rašytojai varžosi, kieno siužetinė linija taps populiaresnė ir surinks daugiau like‘ų.

Grupinis darbas. „1000 Words“ istorijos pagal duotą nuotrauką – kolektyvinis kūrinys. Vienas istorijos įrašas yra apribotas 200 simbolių. Vienas autorius negali rašyti dviejų tęsinių vieno po kito. Kiekvienas rašytojas atsakingas už istorijos nuoseklumą. Jei vienas iš autorių nukreipia istoriją netikėta vaga, kitiems tenka priimti iššūkį ją atstatyti. Kad geriau įsipaišytum į istoriją, reikia pajusti bendrą nuotaiką.

Judėjimas. Kaip ir gyvenime, čia nėra vienos istorijos. Kaip ir gyvenime, negali pakeisti istorijos praeities, užtat gali keisti ateitį. Tarp eilučių parodoma, kad istorijos likimą keičiame mes patys. 1000 Words yra socialinis reiškinys!

Išbandyk žaidimą, palaikink feisbuko puslapį ir sek mūsų twitterį!

Willy mėgsta saviraišką, savo įvaizdžio kūrimą, ir pasilinksminimus. Karts nuo karto stebina savo draugus ir provokuoja keistas situacijas. Tipiškai jis naudoja Apple produkciją. Jis neskaito daug knygų, bet jei kartais prisėda, tai pasirenka kažką tikrai įdomaus kaip milijonierių biografijas, gidus į neurolingvistinį programavimą, knygas apie asmeninę sėkmę. Energetiniai gėrimai išlaiko jį žvalų naktimis, kai jis pasirenka pažiūrėt kitą TED pristatymą arba sugalvoja eit į vietinį barą ir nusikabinti paną vienos nakties nuotykiui. Jo didžiausia baimė yra būti atmestam žmonių, kuriais jis žavisi. Internete jį labiausiai jaudina per mažas dėmesys ir láikų skaičius prie jo parašytų sakinių.

Čia aprašytasis bičas yra tikslinis žaidėjas mano naujam žaidimui „1000 Words“. Tai žaidimas, kuriame daugelis žaidėjų kolektyviškai pagal duotas nuotraukas kuria istorijas. Vienas žaidėjas pradeda istoriją. Kitas pratęsia. Dar kitas tęsia toliau. Ir t.t. Suktoji žaidimo dalis yra ta, kad bet kuriuo momentu žaidėjas gali pradėti kurti alternatyvų istorijos išsišakojimą. Taigi istorija yra ne linijinė, bet paremta medžiu. Turėtum pabandyti, kad geriau suprastum.

Šiuo metu žaidimas prieinamas tik VIP-iniams naudotojams. Jei nori gauti nuorodą į jį, mestelk komentarą apačioje ir atsiųsiu asmeninę žinutę.

Per praėjusius mėnesius žaidimo feisbuko puslapį pamėgo 182 žmonės: apie 100 lietuvių ir apie 80 indoneziečių (iš kur tas indoneziečių antplūdis? ). Iš jų žaidimą išbandė tik keletas, bet nenuostabu – kol kas dar nėra galimybės žaisti prieš kompiuterį, o draugų pasikviesti ir pažaisti gyvai dauguma pritingi.

Štai kokios naujovės įgyvendintos nuo praėjusio pasigyrimo apie progresą:

1. Leidžiama prie žaidimo prisijungt su feisbuko sąskaita:

2. Kiekvienam ėjimui skaičiuojamas laikas. Jei žaidėjas nespėja paeiti per 30 sekunčių, tuomet už ėjimą negauna taškų:

3. Taškų padaugėjimui naudojama animacija.

4. Užvedus pelės žymekliu virš žaidėjo, rodoma statistika:

5. Kad paskatinčiau konkurenciją, startiniam puslapy pagaminau lyderių lenteles:

Šiuo metu grafiškai paruoštos yra trys planetos: Vilniaus, Berlyno ir Vatikano. Būtų gerai rast kokį dizainerį, kuris man nupaišytų likusias planetas: Reikjaviko, Stokholmo, Varšuvos, Romos, Paryžiaus, Londono ir Madrido.

Neseniai perskaičiau straipsniuką apie marketingą vienam asmeniui, kur rašoma, jog vietoj tikslinės grupės geriau apsibrėžt vieną asmenį, į kurį būtų orientuotas produktas. Reikia būti kompanija, kuri įkvėptų vieną asmenį. Tada siunčiama žinutė įkvėps ir daugelį kitų, kurie

• jaučia potraukį tam asmeniui,
• pretenduoja būti tuo asmeniu arba
• žavisi tuo, ką tas asmuo reprezentuoja.

Taigi nusprendžiau apsibrėžti tikslinį asmenį HalmaStar žaidimui.

Susipažinkite – Emma! Tai 22-jų metų mergina, netekėjusi, turinti daug draugų vaikinų, bet negalinti išsirinkti vieno ilgalaikiams santykiams. Baiginėja bakalauro studijas biologijos srity ir tuoj atlikinės praktiką tarptautinėj kompanijoj, kurioj svajoja pasilikt dirbt. Gauna stipendiją ir kelias valandas per savaitę privačiai moko vaikus biologijos. Mėgsta mokytis užsienio kalbų, per ateinančius 5 metus norėtų apkeliauti Europą. Svajoja sukurti šeimą, bet kol kas dar nesutiko savo svajonių princo ir šiaip jaučiasi dar per jauna vedyboms. Save apibūdintų kaip žaismingą, pasitikinčią savimi, mėgstančią nuotykius, neužsidariusią, dvasingą. Emma daug kalba, yra labai emocionali, mėgsta dainuoti duše, bando aplankyti bent vieną naują miestą per metus, lanko jogą, tiki horoskopais ir burtais. Rūpinasi savo ir artimųjų sveikata. Vertina atvirumą ir humorą. Mėgsta skaityti poeziją, Paulo Coelho, Dan Brown, Haruki Murakami romanus, žiūrėti komedijas, siaubiakus ir psichologinius filmus, klausytis Nouvelle Vague, Norah Jones, Katie Melua, Kings of Convenience ir meditacinės muzikos.

Iš HalmaStar žaidimo tikisi atsipalaidavimo ir pasitenkinimo po mokslų ir darbų. Taip pat pabendravimo su draugais prieš miegą, kai kitą dieną reikia anksti keltis. Vertina žaidimą ir dėl to, kad jis nemokamas. Būna labai nepatenkinta, jei dingsta internetas.

Tai toks HalmaStar progresas. Šiuo metu laisvalaikiu darbuojuos ir prie kitų projektų, apie kuriuos parašysiu (tikėkimės) netrukus.

Sužaisminimas yra žaidimų dinamikos ir mechanikos integracija į svetainę, produktą, tarnybą, bendruomenę, turinį ar kampaniją, tam kad suvaldytum dalyvavimą, išspręstum problemas ar sudomintum naudotojus. Žmonės yra linkę grįžti ten, kur jie palieka dalelę savęs. Sužaisminimas pateikia įrankius, kurie paveikia naudotojų emocijas ir skatina veikti.

Naudotojų sudominimas vyksta kombinuojant žaidimų dinamiką, mechaniką ir estetiką. Dinamika yra laikotarpių šablonai ir sistemos žaidime:

• Pakopos
• Susitarimas susitikti
• Progresyviniai atidarymai (angl. unlocks)
• Apdovanojimų tvarkaraščiai
• Dinaminės sistemos
• Poveikis ir statusas
• Kolektyviniai atradimai

Mechanika yra sistemos ir savybės, kurios padaro progresą matomu:

• Taškai
• Lygiai
• Įgūdžiai (angl. Skills)
• Pirmūnų lentelės
• Ženkleliai
• Misijos
• Virtualios gėrybės
• Žaidėjo kelionė

Estetika yra bendra patirtis, kuri kelia emocinį prisirišimą:

• Smalsumas
• Pasitenkinimas
• Nuostaba
• Pasitikėjimas
• Pasigėrėjimas
• Smagumas
• Pavydas
• Pasididžiavimas
• Ryšiai

Keletas tikro gyvenimo sužaisminimo pavyzdžių būtų laimingos valandos, kada paskiriamas laikas ateiti, kad gautum nuolaidą maistui ar gėrimams, lipdukų arba antspaudukų rinkimas gauti nuolaidą ar produktą nemokamai, įprastinė studijų sistema, kur gaunami balai už įgūdžius ir egzistuoja geriausių studentų sąrašai.

Keletas sužaismintų interneto svetainių pavyzdžių būtų foursquare, SuperMe ir Stack Overflow. Foursquare – tai svetainė, kurioje naudodamas išmanųjį telefoną, gali atrakinti savo miesto vietas ir gauti ženklelius už pasiekimus. SuperMe yra svetainė apie asmeninę sėkmę, kurioje auginami išminties, sugebėjimų, įtakos ir ryšių įgūdžiai žiūrint video, atsakinėjant į anketų klausimus ir žaidžiant mini žaidimus. Taip pat tau priskiriami lygiai, tu gauni ženklelius, ir galima matyti tavo feisbuko draugų veiklą svetainėje. Kitas nuostabus sužaismintos svetainės pavyzdys – Stack Overflow ir giminingos svetainės Žaidimų kūrimas, Naudotojo patirtis, Anglų kalba ir naudojimas, Asmeninis produktyvumas, Apie Startupus ir kt. Tai svetainės, kuriose naudotojai klausia klausimų ir į juos atsako, balsuoja už geriausius klausimus ir atsakymus, renka reputacijos taškus ir ženklelius, atrakina moderavimo teisę, kai gauna pakankamai reputacijos taškų.

Daug daugiau apie sužaisminimą galima sužinoti iš gamification.org. Ypač rekomenduočiau Gabe Zichermann ir Seth Priebatsch kalbas bei Amy Jo Kim vorkšopo skaidres.

Filmai pasirinkimui buvo dar neseniai rodyti kino teatruose, pavyzdžiui „Socialinis tinklas“, „Juodoji gulbė“ ar „Nežinomas“. Deja siūlomi žaidimai labai paprasti ir neužkabinantys. Be to skrendant pirmyn pasitaikė pultelis, kurio vienas iš krypčių mygtukų neveikė.

Kaip bebūtų, septynios skrydžio valandos prabėgo nepastebimai.

Kadangi pats kuo toliau, tuo giliau brendu į šitą sritį, tai pasidalinsiu su tavim savo požiūriu. Ir kartu iš dalies tai bus žaidimų kultūros propaganda, su viltimi, kad paskatins domėjimąsi žaidimų kultūra ir kūrimu, kūrėjai rimčiau ir plačiau ims į tai žiūrėt ir ateity turėsim daugiau kokybiškų žaidimų.

Kalbėdamas apie žaidimus šitam rašinėly labiausiai orientuosiuos į video žaidimus, tačiau tuo neapsiribosiu. Man asmeniškai vakarėlių žaidimai, stalo žaidimai, mobilių telefonų žaidimai, kompiuteriniai žaidimai ir apskritai žaismingas požiūris į gyvenimą atrodo labai susiję, persipinantys ir vienas kitą papildantys. Pjaustysiu žaidimus iš skirtingų perspektyvų: pramoginės, lavinimosi, meno, bendravimo, informacinės, simuliacijos, uždarbio.

Pramoga

Ne visiems mūsų dienos „kaip žydėjimas vyšnios“. Ne visi darbai yra įdomūs. O ir įdomiuose darbuose visada būna užduočių, kurios išsunkia tavo energiją. Žmogui reikia atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienių problemų, todėl jam reikia pramogų.

Žmogui reikia skirtingų kasdienai neįprastų potyrių, istorijų, vaizdų, garsų, veiklos, saviraiškos. Todėl priklausomai nuo galimybių ir pomėgių einam į klubus, kino filmus, atrakcijonų parkus, žaidžiam TV žaidimus ar dalyvaujam įvairiuose konkursuose. Video žaidimai yra viena iš papildomų pramogų formų, suteikianti istorijos pasakojimą ir patyrimą, išreikštą per vaizdą, garsą, animaciją ir sąveiką su kompiuteriu. Papildomą nuostabą kelia naujausių sistemų galimybės žaidimą valdyti judesiu bei efektus išreikšti ne tik per vaizdą ir garsą, bet ir per vibraciją bei kvapus. Negana to, vystomos technologijos, kompiuterines sistemas valdyti tiesiai smegenimis per šalmą.

Žaidimai padeda bent laikinai nuramint stresą. Per žaidimus galima išliet susikaupusią neigiamą energiją ant virtualių priešų, tokiu būdu nekenkiant gyvoms būtybėms. Žaidimų rezultatai pasiekiami sąlyginai daug greičiau negu realaus gyvenimo rezultatai. Visi pasiekimai smegenyse išskiria hormoną endorfiną, kuris sukelia džiaugsmo pojūtį. Žaidžiant aktyvesnius dalinai kompiuterinius lauko žaidimus dar gali būti gaminamas adrenalinas. Žaidžiant galima konkuruot tarpusavy arba su savo ankstesniais pasiekimais. Jaučiamas azartas. Kartais išvis ne tiek svarbu, kas laimės, o svarbiausia įdomiai pabendrauti su kitais, ir žaidimas tampa įdomus bendravimo būdas – nereik šnekėt apie orą, kai visos įdomios pokalbių temos seniai išsemtos.

Asmeninių savybių lavinimas

Mokykla – ne prievolė. O diplomas – ne pagrindinė priežastis studijuoti. Mokomasi visą gyvenimą. Reik lavinti ne tik profesinius sugebėjimus, bet ir daug visokių kitokių savybių, kad mokėtume išgyventi tiek asmenines krizes, tiek globalias katastrofas, o taip pat sau ir kitiems galėtume sukurti maksimalų komfortą.

Žaidimai yra patraukli tam tikrų savybių lavinimo forma. Žaidimai išmokina mūsų smegenis greitai apdorot audiovizualinę informaciją, interpretuot ir reaguot į ją. Lavinama rankų ir akių koordinacija. Kadangi daugelis žaidimų pasakoja istoriją, tai kaip ir skaitant gerą knygą, dalis istorijos faktų yra sukuriami žaidėjo vaizduotės. Taigi žaidimai lavina ir vaizduotę. Pasinėrimas į virtualų pasaulį lavina dėmesio išlaikymą vienai užduočiai ilgam laikotarpiui. Kiekviename iš mūsų miega genijus ir dėmesio sukoncentravimas į pasirinktą sritį yra būdas jį prižadint. Žaidimai lavina loginį mąstymą – kokios pasekmės bus vykdant vienokį ar kitokį veiksmą ir dėl kokių priežasčių patenkama į kokią nors situaciją. Žaidimai skatina įveikti sunkumus, atkakliai atliekant darbą iki galo. Virtualūs trimačiai pasauliai lavina erdvinę atmintį ir orientaciją. Pasiklydus nepažįstamam mieste lengviau atsiklyst (patvirtinta mano asmenine patirtimi ). Žaidimai mokina suvokt sudėtingesnes struktūras, negu pirminės, sutinkamos gamtoj: laiko tėkmės išsišakojimų ir perpynimo, alternatyvių vienu metu egzistuojančių pasaulių, besitransformuojančių veikėjų būsenų, besikaitaliojančios gravitacijos ir t.t. Aktyvūs kompiuteriniai žaidimai bei kai kurie mobilieji lavina balansą. Na ir be kita ko, gerėja kompiuterinis raštingumas.

Žaidimai priverčia ir jų kūrėjus apsišviest daugelyje sričių. Žaidimai yra vieni sudėtingiausių programinės įrangos paketų. Dažniausiai juos kuria didelės grupės skirtingų profesijų atstovų, tačiau projektų vadovai turi turėti bendrą suvokimą visose srityse. Kūrėjai turi turėt žalią supratimą realiniuose, socialiniuose ir humanitariniuose moksluose, o taip pat būti kūrybiški. Be programavimo, programuotojai turėtų lavint fiziką, geometriją, 3D modeliavimą, dirbtinio intelekto kūrimą, naudotojo sąsajas. Žaidimo kūrėjai turi suprast psichologiją, kad numatytų žaidėjo ketinimus, ir sociologiją, kad mokėtų suvaldyt žaidėjų bendruomenes. Scenarijaus kūrėjai turėtų numatyt netiesinio scenarijaus galimybes (viena pradžia, bet keletas būdų pasiekti pabaigą arba keletas pabaigų, priklausomai nuo įvykdytų veiksmų). Kaip ir filmuose žaidimų garso kūrėjai turi mokėt muziką pritaikyti prie norimos perteikti nuotaikos ir muzika gali keistis dinamiškai, priklausomai nuo žaidėjo veiksmų. Ir tai dar neišbaigtas sąrašas sričių, kurias turi lavinti žaidimų kūrėjai. Pats labiausiai domiuosi nepriklausomais (indie) žaidimais ir ruošiuosi pats juos publikuoti, todėl tenka domėtis dar ir reklama bei marketingu.

Meninė išraiška ir kūrybingumas

Kokią naudą žmogui duoda menas? Pasaulį pažįstame per kontrastus. Kuo daugiau argumentų už skirtingas idėjas ar savybes gaunam, tuo geriau atsirenkam, kaip gyvent savo gyvenimą. Menas yra subjektyvus menininko požiūris į dalykus. Kuo daugiau skirtingų subjektyvumų priimam, tuo objektyvesnį požiūrį patys turim. Žaidimas gali būti kaip forma perteikti kūrėjo požiūrį. Tada žaidimas tampa netiesioginiu žaidimų kūrėjo ir žaidėjo dialogu.

Žaidimai patys gali būti labai kūrybiški, remiksuojantys kitas menines formas: fotografiją, 3D menus, architektūrą, madą, muziką, šokį, vaidybą. Žaidimams artimi yra meniniai filmai bei interaktyvios video instaliacijos modernaus meno muziejuose, galerijose ar naktiniuose klubuose.

Pats žaidimo procesas gali būti kūrybiškas sprendžiant kokią loginę problemą. Kartais žaidėjas gali vietoj numatytosios žaidimo eigos, kūrybiškai panaudot žaidimo resursus, kurdamas savo meną bendruomeniniame žaidime ar remiksuodamas žaidimą savaip. Įvairiais įrankiais galima modifikuot kai kuriuos žaidimus arba kurt 3D animacinius filmus, vadinamus machinima.

Bendravimo priemonė

Žmogus yra sociali būtybė gyvulinės kilmės kūne. Kaip ir paukščiams mums reikia bendrauti. Todėl barai ir klubai pilni žmonių, mėgstam ir naminius vakarėlius, lankom visokius papildomus užsiėmimus ir naudojam feisbuką. Žaidimai yra viena iš priemonių bendraut su kitais žmonėm.

Žaidžiant bendraujama verbališkai ir neverbališkai. Žodžiais bendraujama žaidžiant kartu ar pakaitom prie konsolės ar mobiliaisiais. Dar žodžiais bendraujama per čatą internetiniuose žaidimuose. Sakoma, kad daug didesnė dalis informacijos bendraujant perduodama neverbališkai, kūno kalba. Žaidimuose nežodinis bendravimas vyksta padedant vienas kitam įveikti kliūtis, konkuruojant vienam su kitu, dalinantis virtualiais daiktais ar mainantis vienus virtualius daiktus į kitus.

Žaidimai per vietinį tinklą leidžia egzistuojančiom žaidėjų bendruomenėms žaisti kartu. Internetiniai žaidimai suburia bendruomenes pačiame žaidime. Žaidėjai dažnai turi savo forumus, kuriuose dalinasi patirtimi apie žaidimą.

Informacinė/medijos priemonė

Yra posakis, kad paveikslas yra vertas tūkstančio žodžių. Išplėsiu, kad video medžiaga yra verta tūkstančio paveikslų, o žaidimas yra vertas tūkstančio video klipų.

Žaidimai yra stipri medijos priemonė, giliau įsirėžianti į atmintį, nes žaidimo idėją žaidėjas priima per praktiką. Žaidimo pagalba galima apie sudėtingus dalykus papasakoti paprastai, aiškiai ir vaizdžiai.

Palyginimui: laikraščiai, žurnalai, knygos, komiksai, reportažinės nuotraukos, vaidybiniai ir animaciniai filmai.

Kūrėjas, norėdamas sukurti įdomų žaidimą, pats irgi turi pastoviai domėtis aktualiais dalykais.

Saugi gyvenimo įvykių simuliacija

Netgi žaismingas gyvenimas nėra žaidimas. Yra daug sudėtingų, pavojingų ar per daug įtakingų sričių, kur galbūt geriau nekišti nosies, pavyzdžiui kovos menai, ekstremalus sportas ar biržos akcijos. Žaidimai gali simuliuoti rizikingas situacijas, leidžia jas išbandyti virtualioj erdvėj ir patirti tik virtualius apdovanojimus ar bausmes, o jau tada nuspręsti, ar ta sritis domina realybėje.

Žaidimus galime pradėti žaisti, taip pat sustabdyti ar užbaigti, kada panorėję. Realiam gyvenime, pradedant kokią nors sritį, dažnai reikia papildomo pasiruošimo (kursų, studijų, kontaktų), o norint užbaigti, tenka atsižvelgti į kitų žmonių (šeimos, kolegų, klientų) interesus.

Virtualus žaidimo pasaulis visada būna paprastesnis nei tikram gyvenime, ir žaisdamas gali jaustis savo mažojo pasaulio valdovu, kuriame visos taisyklės aiškios, ir visi veiksmai turi konkrečias suprantamas pasekmes.

Kaip ir diskusijose, debatuose, publicistinėse laidose ar žinių reportažuose, žaidime gali būti vystomos dvi prieštaringas nuomones, leidžiant pasidaryti išvadas, kuri nuomonė teisingesnė.

Žaidimai gali perteikti tariamąją tikrovę: kas būtų, jei būtų tas ar anas. Žaidime gali įsikūnyti į kitų profesijų, kitos lyties ar kitos rūšies gyvą sutvėrimą ar net daiktus.

Kūrėjui simuliacija žaidimuose irgi gali atnešti naudos – moduliai pradžiai išbandyti ant pramogai nusiteikusių žaidėjų, vėliau gali būti pritaikyta rimtoj programinėj įrangoj, pavyzdžiui kelio paieška žemėlapiuose, dirbtinis intelektas, naudotojo sąsajos ir t.t.

Būdas užsidirbti

Pinigai yra svarbi priemonė šiuolaikiniame pasaulyje. Žaidimai suteikia galimybę gauti pinigų žaidėjui per azartinius žaidimus ir galimybę pardavinėt virtualias gėrybes internetiniuose žaidimuose. Bet svarbiausia, iš mano bokšto žiūrint, žaidimų programinė įranga yra būdas užsidirbti žaidimų kūrėjui.

Šiai dienai didžioji dauguma žaidimų yra sukurti suaugusiems ir didžioji dauguma žaidėjų yra suaugę žmonės, o ne vaikai. Tai reiškia, kad dauguma žaidėjų kažkuo užsiima, už ką gauna pinigus, kuriuos gali paskirti pramogai.

Yra galybė būdų žaidimų kūrėjui gauti pinigų: fondai (funding), parama (donations), prenumerata (subscriptions), dalinė prenumerata (freemium subscription), dežutės pardavinėjimas (box sales), reklama žaidime (in-game advertising), virtualių gėrybių pardavinėjimas (microtransactions), virtuali valiuta (virtual currency), tarnybinės stoties resursų pardavinėjimas (server leasing), žaidimą reklamuojančių marškinėlių, puodukų, tušinukų ir kt. pardavinėjimas (merchandise).

Pateikiau idėjas, o žaidimų pavyzdžių nerinkau specialiai, bet jei norėsi, parašysiu komentaruose. Svarbiausia – kryptis, ko siekt, kad ateity turėtumėm gerai išvystytą žaidimų industriją, daugiau atviro kodo ir bendradarbiavimo, po truputį, žingsnis po žingsnio.

Per pastarąjį pusmetį viską sudėjus apie pusantros savaitės darbavausi prie šito žaidimo. Per tą laiką sukurti naudotojų profiliai, informacija apie prisijungusius žaidėjus, tarpplanetinių bilietų sistema, ir dar šis bei tas, be to pakoreguotas stilius. Deja dar viskas nepakankamai ištestuota.

Žaidimo avatarai – ateiviai vadinami įžvalgiaisiais. Dėl sąryšio su regėjimais, kažkur iš internetų nusikopijavau veidų su keturiom akimis idėją.

Mano žaidimo planų sąrašėlyje dar laukia:

• Laiko skaičiavimas vienam ėjimui. Po pusės minutės ima mažėt taškai.
• Animacija taškų padidėjimui ar sumažėjimui.
• Žaidėjo statistika užvedus pele virš vardo.
• Robotinis priešininkas (kol kas įmanoma žaisti tik prieš gyvus priešininkus).
• Tikslinių pozicijų pažymėjimas kita spalva.
• Facebook Connect prisijungimui.
• Virusinio klipo arba video apie žaidimo priešistorę sukūrimas.

Jei dar turit kokių idėjų ar pastabų, tai viską maloniai priimu čia komentaruose, žaidimo svetainės atsiliepimų skiltyje arba prie arbatos puodelio.

Peržvelk pristatymą apie programų mobiliesiems kūrimą naudojant internetines technologijas, kurį paruošė mano buvęs kolega Philipp:

Ateitis tikrai žadanti ir ji vyksta dabar!