alio.lt blogas

Antroji oda ant kojų – patogūs batai

pienas — Wed, 10 Mar 2010 11:14:15 +0000

Pasak Vašingtono universiteto archeologo Eriko Trinkaus, žmonės, gyvenę Europoje prieš 26-30 tūkstančių metų, dėvėjo patogius batus. Ištyręs suakmenėjusias žmonių liekanas, rastas šiuolaikinėje Čekijoje, mokslininkas nustatė, jog šių žmonių pėdų pirštų kaulai silpni, palyginti su tais pačiais jų protėvių kaulais. Tačiau tuo pat metu kojų kaulai buvo stiprūs. Peršasi logiška išvada – buvo išrasti gerai nuo žemės izoliuoti ir pėdą palaikantys batai. Avint tokius batus, skirtingai nei vaikštant basomis, pėdos pirštai nėra per daug suspausti, todėl tos epochos žmonių kojos ir buvo neišsivysčiusios.Ką avime mes dabar? Juk didelei daliai mūsų, bent jau moterims, batai, pirmiausia turi būti gražūs, stilingi, madingi. Kas, kad nepatogūs – pakentėsime…

O kaip žaloja kojas nepatogūs batai, ar susimąstome? Galvojame: na, pavargo kojos, pailsės, ir vėl ausiuosi tokius, kokiais staiposi Viktorija Bekhem. O juk ji su jais neina į darbą ar paskaitas, ji su jais tik pozuoja…

Taigi:

# Ankšta avalynė sutrikdo pėdų kraujotaką, skatina prakaitavimą, nuospaudų atsiradimą, tarpupirščių įtrūkimus, įvairias kojų nagų deformacijas.

# Kai nuolat traumuojama oda, atsiranda pūslių, nutrynimų, net pūlingų infekcijų. Dėl šilumos ir nuolatinės drėgmės gali išsivystyti grybelis.

# Be to, ilgesnį laiką avint nepatogią avalynę, pėdos verčiamos į vieną pusę ir gali susiformuoti ydinga pėda.

# Ilgiau avint ankštą smailėjančiomis nosimis avalynę, pirštai nuolat spaudžiami, todėl gali „iššokti“ kauliukai, atsirasti nuospaudų.

# Nuolat avint aukštakulnius batelius, sutrumpėja Achilo sausgyslė, gali atsirasti venų varikozė, stuburo, klubo sąnario ligos.

# Dėl ankštos, sintetinės, kietos avalynės kojos gausiau prakaituoja.

Pirmoji ir svarbiausia batų funkcija buvo ne puošti, o apsaugoti pėdą nuo sužeidimų bei traumų. Kad atliktų šią savo funkciją, jie privalo būti patogūs ir tikti konkrečiai pėdai. Per siauri, per platūs, per maži ar per dideli batai – nuolatinio nepatogumo ir įvairių traumų priežastis. Maža to, jie deformuoja pėdą. Madingi batai taip pat gali būti patogūs, reikia tik rasti kompromisą ir negriebti pirmų pasitaikiusių.

Susiruošėte į parduotuvę pirkti batų? Kad vėl neparsineštumėte tokių, kurie tik užims vietą lentynoje, kuriuos tik graužiamas sąžinės, jog išmetėte pinigus, kartais apsiausite ir vėl grįšite skaudančiomis kojomis, turite nesiblaškyti, o renkantis žinoti, kas svarbiausia.

# Batus geriausia pirkti į pavakarę, nes tada koja būna kiek patinusi. Išvengsite rizikos nusipirkti per mažus batus.

# Rinkdamiesi batus nepamirškite svarbiausios taisyklės: batai turi prisitaikyti prie pėdos, o ne pėda taikytis prie bato, todėl rinkitės tuos batus, kurie labiausiai atitinka jūsų pėdos formą.

# Pasimatuoti reikia ne tik savo dydžio batus, bet ir dydžiu mažesnius bei didesnius: skirtingų gamintojų dydžiai dažnai skiriasi. Batus ne tik pasimatuokite, bet ir apsiavę jais (abiem!) pasivaikščiokite parduotuvėje po matavimuisi skirtą zoną.

# Batai per siauri? Nepirkite jų. Nesitikėkite, kad prasitampys. Prasitampo tik itin geros odos batai, ir tai ne visada.

Noriu aukštakulnių! Atvėsinkite emocijas, tegu padirba protas, juk vos pastovite, o kaip su jais vaikščiosite? Pažiūrėkite į dailius batelius žemesniu kulniuku.

# Na, nebent batelių reikia vienam vakarui, kada tik sėdėsite ir siūbuosite užsikėlusi koją ant kojos. Juk aukštakulniai – tai apkrova ne tik pėdai, bet ir nugarai, keliams, blauzdoms.

Nepamirškite, kad gera avalynė turi gerą ventiliaciją, yra minkšta ir lengva, palaiko pastovų pėdos mikroklimatą. Žiemą patartina avėti batus su natūraliu ar dirbtiniu kailiu. Vasarą, priešingai, svarbiausia yra gera avalynės ventiliacija, nes tik tuomet pėda nekaista, o batuose nesirenka drėgmė. Jei avalynė neatitinka higienos reikalavimų, susikaupęs prakaitas dirgina odą, ji maceruojasi, greičiau atsiranda odos ligos.

Ką dar reiškia batai: su jais gali atrodyti jauniau! Jei dėvite džinsus, nepabijokite apsiauti ir patogių sportinių batelių. Jie tarsi ranka nuims pora dešimtmečių, o ir kojos jausis itin smagiai. Dabar tikrai rasite jums patinkančių sportinio stiliaus batelių.

Knygoje „Jaunai inteligentei. APSIRENGIMO, KOSMETIKOS IR GRAŽAUS ELGESIO MENAS” išleistoje 1934 Kaune buvo rašoma (kalba netaisyta), kad jaunos inteligentės savo garderobe turi turėti „Juodus ir šviesius (moderniškos spalvos) pusbačius. Žiemai kaliošus ir botus. Baliui pritaikintus suknelei šilkinius lengvus batelius”. Ir dar: „Norint apsisaugoti nuo nuospaudų, reikia bent dukart per savaitę plauti kojas šiltame vandeny su muilu ir nešioti patogius batus. Daugelis moterų nešioja labai mažus batus, manydamos, kad maža koja yra grakštumo ir elegancijos pažymys. Tačiau labai apsirinka. Per maži batai eiseną padaro nenatūralią, o perdaug trumpa ir jau tuo pačiu plati koja visai neelegantiškai atrodo. Patogus batas yra pagrindinė sąlyga, jei norime gražiai ir grakščiai atrodyti.”

Ką čia bepridursi?… Na, nebent, kad kojas reikia prižiūrėti kruopščiau. Bet, tai jai kita tema.

www.sveikas.lt – Patikima informacija apie sveikatą ir mediciną

Artėjanti „Mirganti“ pavasario/vasaros mada

pienas — Wed, 10 Mar 2010 10:46:31 +0000

Pavasaris? Nepanašu. Tačiau pabandyk pagalvoti apie tai, kokias pavasario/vasaros tendencijas „išbūrė“ mados pasaulis.

Kai paskutinės pūgos (nors nepanašu) jau pykina, striukės, kailiniai ir šalikai jau užkniso juodai, tik ir mąstome apie ryškias spalvas,lengvos struktūros rūbelius. Taigi, surenkime pavasario/vasaros stiliaus sutiktuves savo spintoje. Užsirašom ir „shopintis“!

Šį sezoną galime pamiršti nuobodžios struktūros vienspalvius audinius, dizaineriai krypsta prie gausių savo raštais audinių. Visų reklaminių stendų modeliai tarsi susilieja su plakatu, siluetas lyg išnyksta.Taigi susiliekime su Vasara!

Šią vasarą madingi iškarpyti rūbai bus naujovė.Kirpkite savo palaidinukes ir sukneles!

Apnuoginti pečiai.

Ir gilios sijonu iškirptės.

Tačiau nepamirškite, jog visų 3 aptartų tendencijų kartu derinti negalima. Juk praktiškai liktumėte nuoga.

Spalvos – ryškios, ryškios ir dar kartą ryškios! Arba balti neįprastų formų,purvinai rudos spalvos griežti drabužiai. Aukso spalvą keičia šiuolaikinių technologijų žvilgesiu tvelkianti sidarbinė. Šį sezoną privalai turėti bent vieną daikta šios spalvos. Let‘s shine!

Į mada vėl atkeliauja naturalūs audiniai – oda ir medvilnė. Gėlės audiniuose galime pamiršti,dabar vyraus raštų įvairovė.

Vėl madoje Vintage stilius. Tai septintojo, aštuntojo dešimtmečio dvasia dvelkianti stilistika. Senienos grįžta, tačiau tai jokiu būdu ne senienų devėjimas – tai stiliaus jausmai ir gebėjimas derinti naują rūbą su tuo, kuris jau laiko patikrintas. Puolam krapštyti mamų ir močiučių spintas, kažką tinkamo tikrai atrasime.

Tiek bendrai apie tendencijas. Jų jau pilnos mūsų parduotuvės. Pasitepk slides ir čiuožk į parduotuves, kad nutirpus sniegui į gatvę išeitum stilinga

Vaikų žaidimų aikštelė

mantasg — Wed, 10 Mar 2010 04:39:12 +0000

Jei gyvenate nuosavame name, nustebinkite savo mažuosius, įrengdami kieme vaikų žaidimų aikštelę. Tai padaryti nėra paprasta, tačiau statybinių prekių parduotuvėse apstu priemonių, kurios padės jūsų vaikų svajonę paversti realybe.
Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį turėtumėte žinoti prieš įsirengdami namo kieme žaidimų aikštelę vaikams – saugumas. Dažniausiai tokiose vietose pasitaikantys sužalojimai – smegenų sukrėtimas, kaulų lūžiai, sąnarių išnirimai. Svarbu teisingai suplanuoti vaikų žaidimų aikštelės zonas ir saugius atstumus tarp jų. Žaidimo aikštelės turi būti pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams, atsižvelgiant į jų poreikius. Aikštelėje palikite pakankamai erdvės, kad vaikai galėtų nevaržomai bėgioti. Žaidimų aikštelės grindys jokiu būdu neturi būti kietos. Jei pasirinksite betoninį grindinį, jūsų vaikui grės dar didesnė traumų tikimybė, tad geriau rinktis žolės, gumos, smėlio pagrindą, nes ant tokio pagrindo parvirtę vaikai nesusižalos. Betono plokštės, sutvirtinančios aikštelės įrangą, turi būti gerai paslėptos po žaidimų aikštele ir užpiltos pakankamu sluoksniu smėlio ar žemių, nes tai irgi vienas iš saugios žaidimų aištelės aspektų. Aikštelės atrakcionai turi būti be aštrių konstrukcijų, tarp laipynių turėklų turi būti tinkami tarpai, kad neįstrigtų vaiko galva ar pirštukai. Žaidimų aikštelę statykite matomoje vietoje, nes jums bus ramiau, kai žinosite, ką vaikai veikia.
Vieta, kurioje įrengsite vaikų žaidimų aikštelę turi būti lygi, erdvi, gerai, jei aplinkui yra keletas medžių, nes tai apsaugo vaikus nuo perkaitimo saulėje, jie gali tarnauti ir kaip slėptuvės, tarp jų galima įrengti hamaką. Žaidimų aikštelės teritoriją galite aptverti tvora, gyvatvore, sukurti akmenų ar plytų sieną, kuri tarnaus kaip laikiklis krepšinio lentai. Sienas galima dekoruoti tinklais ir šviestuvais ar sukurti kitą vaikui patrauklią aplinką. Nepamirškite aptverti baseinų ir kitų vandens telkinių. Tvora taip pat padeda išlaikyti žaislus viename plote.
Žaidimų akštelės įranga priklausys nuo jūsų finansinių išteklių bei vaiko norų. Vienas svarbiausių atributų žaidimų aikštelėje – smėlio dėžė. Ją galite įsirengti ir patys. Smėlio dėžė turėtų būti su dangčiu apsaugančio nuo kritulių, šiukšlių ir vėjo. Pasirinkite įrangą, kuri nereikalauja daug priežiūros. Žaidimų aikštelės kaina priklausys nuo medžiagų, iš kurių ji pagaminta ir atrakcionų kiekio. Plastmasinės konstrukcijos pigesnės, o medinės brangesnės. Čiuožykla gali būti pagaminta iš plastmasės arba skardos. Ji turi būti išgaubta ir aukštesniais šonais. Atminkite, kad skardinė čiuožykla vasarą įkaista, tad vaikai ne visada galės ja naudotis.
Vasarą žaidimų aikštelę galite papildyti vandens pramogomis. Čia tiks ir pripučiami baseinai, ir vėjos purkštuvai. Šalia žaidimų aikštelės galite įsirengti pasisėdėjimų vietelę, iš kurios galėsite stebėti aištelėje žaidžiančius vaikus.

Natūralios priemonės imunitetui stiprinti

mantasg — Wed, 10 Mar 2010 04:36:58 +0000

Pavasario pradžia – ypač apgaulingas metas, nes dauguma mūsų, atšilus orams, šalikus bei kepures palieka spintose ir lekia į lauką pasidžiaugti bent šiek tiek atšilusiu oru. Deja, šitaip galima greitai peršalti, nes pavasarinis vėjas dažnai susargdina. Tuomet šiltesniu oru džiaugtis nebetenka, nes laikas leidžiamas ne lauke, o lovoje termometro, vaistų bei arbatų draugijoje. Kaip sustiprinti imunitetą ir galbūt išvengti pavasarinio peršalimo?
• Eleuterokokas (Eleutherococus) auga Tolimųjų Rytų taigoje (Sibire) ir Kinijoje, todėl dar vadinamas taigos šaknimi (gydymui naudojamos šio krūmo šaknys), rusiškuoju ženšeniu. Taigos šaknies preparatai padidina T limfocitų ir ląstelių žudikių kiekį kraujyje, todėl eleuterokokas naudojamas imunitetui suaktyvinti. Galite pasiruošti gydomosios arbatos: arbatinis šaukštelis smulkintų eleuterokoko šaknų užpilamas puodeliu verdančio vandens, paliekamas 15 minučių, kol skystis prisitrauks naudingųjų augalo medžiagų, tuomet perkošiamas.
• Ženšenis tūkstančius metų naudojamas gydymui ir gyvybinės energijos suaktyvinimui. Ženšenis stimuliuoja T limfocitus gelbėtojus ir B limfocitus, didina interferono sintezę organizme. Korėjos mokslininkai teigia, kad ženšenio preparatus vartojantys žmonės rečiau serga onkologinėmis ligomis. Ženšenio preparatų vaistinėse gausu, tačiau kiekvienas jų vartojamas skirtingai. Pigiausiuose preparatuose ženšenio yra nedaug, todėl ir poveikis bus nežymus.
• Erškėtrožės vaisiai naudojami arbatai, o nesudžiovintus galima naudoti tyrėms, sirupui, uogienei gaminti. Erškėtrožių vaisiai turi ypatingai daug vitamin C, o šis ypač stiprina organizmo gynybą. Vitaminas C arbatoje išlieka neilgai, todėl pasiruoškite jos tik tiek, kiek ketinate išgerti vienu metu, be to arbatą ruoškite virintu ir šiek tiek atvėsintu vandeniu.
• Liepžiedžių arbata taip pat stimuliuoja organizmo gynybines jėgas.
• Šeivamedžio arbata pasižymi imunitetą stimuliuojančiomis savybėmis. Arbata ruošiama taip: du arbatinius šaukštelius žeidų užpilkite 250 gramų verdančio vandens ir palikite 10 minučių, po to nukoškite ir gerkite.

Apie kosmetinį būsto remontą

mantasg — Wed, 10 Mar 2010 04:32:57 +0000

Jei Jums pabodo senos būsto spalvos ir nutarėte jį šiek tiek pakeisti, rinkitės kosmetinį būsto remontą. Prieš pradėdami suskirstykite remonto darbų eigą į etapus, t.y., nuspręskite, kurias patalpas atnaujinsite pirmiausiai, o kurias paskiausiai. Juk jūs nenorite betvarkės savo namuose ir tikrai nepajėgsite visko suremontuoti vienu sykiu. Rekomenduojama pradėti nuo kambarių.
Dažnai kyla klausimas ar verta išnešti visus baldus. Tai priklauso nuo to, kuo ruošiatės baltinti lubas, nes ne nuo visų paviršių lengva nuvalyti baltinimo pėdsakus. Juk vandens žais. Jei prieš tai viskas buvo baltinta kreida, dažai prie tokio paviršiaus nekibs. Lubas teks arba plauti, arba baltinti iš naujo. Švarias lubas galima dažyti. Pats procesas nėra sudėtingas. Vertėtų žinoti, kad vieno dažų sluoksnio vargiai užteks. Jei norite, kad lubos būtų lygios ir be nutekėjimų, laikykitės ant dažų indelio nurodytų laiko tarp dažymo intervalų.
Žinoma, atlikdami kosmetinį būsto remonta, keisite ir tapetus. Dažnai juos sunkiau nuimti, nei užklijuoti. Tapetus patartina plėšti sausus, o atplaišas nugramdyti mentelėmis. Kai sienos ištepamos klijais, nenuplėšti tapetų likučiai patys prilimpa prie volelio. Galite tapetus sudrėkinti, nes tada jie plėšis kur kas lengviau. Rinkdamiesi tapetus atlikite du dalykus: perbraukite faktūrą delnu ir įsitikinkite, kad jums malonu ją liesti, kitas dalykas, kurį turite padaryti, tai išvynioti ruloną ir įsivaizduoti tapeto piešinį ant visų keturių kambario sienų. Spalvas ir piešinį derinkite prie būsto interjero.
Jei norite, kad jūsų būstas atrodytų originaliai, galima įdomiai nudažyti lubas, pavyzdžiui pilka ar kitokia jums patinkančia spalva. Jei su lubomis eksperimentuoti nedrįstate, paeksperimentuokite su tapetais, pavyzdžiui, paimkite dviejų rūšių tapetus – tamsius ir šviesius ir kontrastiškai išklijuokite lygiagrečias sienas: dvi vienais, dvi kitais. Svarbiausia nebijoti eksperimentuoti. Tapetus išklijuosite per keletą dienų, o tarnaus jie nemažai metų.

Ką verta žinoti apie prieskonius?

mantasg — Wed, 10 Mar 2010 04:27:21 +0000

Dažnai kyla klausimas, kokių prieskonių į kokius patiekalus berti ir kaip, nes kartais maistą persūdome, padarome pernelyg aitrų, o kartais jis būna tiesiog prėskas. Rekomendacijų yra įvairiausių, o kartais pakanka vadovautis vaizduote.
• Kario dedama į mėsos, žuvų, paukštienos, jūros gėrybių patiekalus, sriubas, padažus, nes karis juos nudažo patrauklia geltona spalva ir suteikia puikų aromatą.
• Viduržemio jūros regiono prieskoniai – kalendros, bazilikai, paprikos, česnakai, kvapieji pipirai, svogūnai, dašiai, raudonėliai, čiobreliai ir jų mišiniai – tinka sriuboms, žuvims, daržovėms, mėsai, salotoms, padažams, makaronams, picai.
• Provanso prieskonių mišinys – rozmarinai, bazilikai, peletrūnai, mairūnai, raudonėliai, naudojami lygiai taip pat, kaip ir Viduržemio jūros prieskoniai.
• Gamindami vis paragaukite, prieskonių į patiekalą berkite po truputį. Pavyzdžiui, recepte nurodytą jų kiekį sudėkite per tris sykius. Galbūt po antro karto patiekalas atrodys jau pakankamai gardus, o gal dar be skonio ir kvapo.
• Ryžiai, makaronai, bulviniai patiekalai yra neutralaus skonio, tad į juos patartina dėti daugiau prieskonių.
• Paprikų, ciberžolių prieskonius maišykite su aliejumi ir truputį pakaitinkite, o tada pilkite ant mėsos arba į ruošiamą patiekalą, nes tik šitaip patiekalas nusidažys tolygiai.
• Stipresniu kvapu ir skoniu iš kitų prieskonių išsiskiria pelėtrūnai, šalavijai, čiobreliai, rozmarinai. Juos galima maišyti, tačiau sodresnio aromato žolelių turėtų būti naudojama mažiau, o švelnesnio – daugiau. Taip mišinyje atsiskleis visi kvapai.
• Riebaluose prieskoniai gerai pasiskirsto, ištirpsta jų eteriniai aliejai, kurie neišgaruoja gaminant patiekalą.

Ką turėtumėte žinoti apie šuns mitybą?

mantasg — Wed, 10 Mar 2010 04:01:16 +0000

Šuns organizme, kaip ir žmogaus, vyksta įvairūs cheminiai ir biologiniai procesai. Dalis organizmo medžiagų palaiko kūno temperatūrą, dalis atnaujina ląsteles, kitos padeda gaminti skrandžio sultis bei palaiko raumenų darbą. Dėl visų šių priežasčių šuns organizmas kasdien turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vitaminų bei vandens. Tam, kad šuns organizmas nenusilptų, reikalingas reguliarus jo šėrimas vitaminingu, tinkamu maistu. Šuns jokiais būdais negalima permaitinti, nes jis taps nejudrus, tingus, atsiras antsvoris, sukeliantis įvairias ligas. Kiekvienas šeimininkas nori matyti savo augintinį sveiką, judrų ir gražų. Ką vertėtų žinoti apie tinkamą šuns šėrimą?
Baltymai yra svarbiausia sudedamoji maisto produktų dalis. Jos negali pakeisti niekas. Baltymai yra svarbūs ląstelių atsinaujinimo procesui. Jūsų šunelis per parą turėtų gauti apie 100g baltymų. Baltymų turi mėsa, žuvis, pienas, avižos, miežiai, kviečiai. Naudingiausi baltymai yra mėsoje, piene bei žuvyje. Kad šuo turėtų energijos jam reikalingi riebalai, kurių per parą turėtų būti gaunama vidutiniškai 25 gramai. Augalinės kilmės riebalų šuniui geriausia duoti kuo mažiau, o gyvulinių daugiau. Organizmo ląstelių energijos šaltinis – angliavandeniai. Per parą šuo turi gauti vidutiniškai 350 g angliavandenių. Angliavandenių šaltinis yra vaisiai, bulvės ir daržovės. Šuniui reikalingos ir mineralinės druskos – kalcis, kalis ir kt., taip pat mikroelementai (nedideli kiekiai vario, jodo, cinko ir k.t.) – jų šuns organizmas gauna su maistu. Į pašarą patariama pridėti natrio druskos (15-20 gramų per dieną). Jūsų šunelio medžiagų apykaitai ir gyvybinėms funkcijoms labai svarbūs yra vitaminai, kurių nepakeis jokie kiti junginiai. Dėl kurio nors iš vitaminų stokos šuo gali susirgti avitaminoze arba hipovitaminoze. Tokiu atveju sulėtėja šuns augimas, jis tampa neaktyvus. Pasistenkite, kad jūsų augintinis su maistu gautų vitamino A, kuris skatina augimą, didina atsparumą ligoms. Vitamino A yra piene, žuvyje, kiaušiniuose, pomidoruose, morkose. Vitaminas B svarbus šuns nervų sistemai, padeda palaikyti atsparumą ligoms bei gerą medžiagų apykaitą. Jo yra mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, javų grūduose ir daržovėse. Jūsų šuo su maistu tūrėtų gauti pakankamai vitamino C, kuris padeda išvengti kraujavimo iš poodžio, gerina apetitą, apsaugo nuo skorbuto. Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, žalumynuose. Kitas svarbus vitaminas – tai vitaminas D. Jei šuns organizmui jo trūksta, padidėja rizika susirgti rachitu. Vitamino D yra žuvų taukuose, piene, svieste, kepenyse, kiaušinio trinyje. Jei norite, kad jūsų šuo būtų vislus, pasirūpinkite, kad jis gautų pakankamai vitamino E, mat nuo jo priklauso šuns lytinė galia. Šio vitamino šaltinis – daržovės, žalumynai, pienas ir kiaušiniai. Nepamirškite šuniui kasdien duoti ir švaraus vandens, ypač karštą vasaros dieną.
Kokiais gi produktais šerti šunį? Neapsiribokite tik sausu maistu. Šunį reikėtų šerti ir mėsa, gyvuliniais riebalais, kruopomis, daržovėmis bei druska. Mažiems šuniukams galima duoti pieno ir žalią kiaušinį. Taip pat patartina kartais šuniui duoti jūros žuvies, duonos. Į šuns pašarą kartais įpilkite žuvų taukų, nes tai vitaminų šaltinis. Šuns šėrimui tinka ir įvairios kruopos, ypač avižinės. Kartais šuneliui reikėtų sušerti ir daržovių. Atminkite, kad svarbu nepermaitinti šuns. Paprastai šunys šeriami vieną arba du kartus per dieną.

Taip niežti, kad net saldu

pienas — Tue, 09 Mar 2010 12:06:58 +0000

– Ką darote kai niežti? Ar kasotės? O gal drovitės?
– jei niežti tai ir kasausi, kažkoks keistas klausimas…
– o jei niežti intymią vietą?
– prausiamės…

– prausiasi tik tinginiai, kurie tingi kasytis. O geriausia, kai yra, kas pakaso…
(iš interneto forumų pokalbių)
O mūsų nuomone, geriausia – kai visai neniežti, bet jei jau niežti – turėti po ranka kuo tą niežulį numalšinti.

Niežulys (pruritus) yra baisiai nemalonus jausmas, sukeliantis daugiau ar mažiau nesuvaldomą norą kasytis. Niežėti gali vienoje odos vietoje arba net visą kūną. Niežulys sudaro užburtą ratą, nes pasikasę sukeliame odos nervų galūnėlių hipertrofiją (padidėjimą), o dėl to jos tampa dar jautresnės. Be to, besaikis kasymas skatina smegenis į bet kokį išorinį stimulą reaguoti būtent naujo niežulio pojūčio sukėlimu. O kasymas – tai ir tam tikra trauma.
Dėl kokių priežasčių kyla odos niežulys, nėra iki galo aišku. Manoma, kad niežėjimas jaučiamas, kai į galvos smegenų žievės centrus perduodami impulsai įvairiais dirgikliais sudirginę skausmo receptorių galūnes.
Taigi, niežėjimas ir skausmas turi bendrų savybių. Tai du nemalonūs pojūčiai, ir informacija apie abu juos yra perduodama tais pačiais nerviniais takais. Nepriklausomai nuo priežasties pacientams, kurie skundžiasi niežėjimu, dėl kasymosi oda sustorėja, vystosi jos uždegimas, plečiasi kraujagyslės, pacientus vargina psichinė įtampa.

Nuo ko taip niežti?
Nepaisant to, jog niežėjimo fiziologija nėra pakankamai ištirta, medikai tvirtina, kad niežulio atsiradimui ne mažą vaidmenį vaidina aplinkos veiksniai. Odos niežėjimą gali sukelti klimato sąlygos, vilna, plaukai, stiklo vata, įvairūs plovikliai, skalbimo priemonės ir kitos cheminės medžiagos, gyvūnų parazitai, dažnas maudymasis. Pvz., burnos gleivinė gali niežėti dėl dantų pastos, ar esant netinkamoms plomboms. O delnus ir padus niežti ne vien tik dėl grybelio infekcijos, o ir dėl avalynės, pirštinių.
Kita niežėjimo priežastis – odos ligos, galinčios sukelti vietinį ir bendrą niežulį. Pagrindinės odos ligos, kuriomis sergant niežti – parazitinės odos ligos (niežai, utėlėtumas), atopinis ir kontaktinis dermatitai, dilgėlinė, išangės ir lytinių organų niežėjimas, odos sausumas.
Išangės niežėjimas gali būti ir dėl nepakankamos švaros, dirginimo laikraštiniu popieriumi, sintetinių drabužių, spalinių. Lytinių organų niežėjimą sukelia išorinių lytinių organų dermatozės, bet ir sintetiniai audiniai, patogeniniai grybeliai, pirmuonys. Moteris niežulys dažnai kankina nėštumo metu.
Niežėjimas gali rodyti ir vidaus organų ligas. Tai vėjaraupiai, žarnyno parazitai, cukrinis diabetas, skydliaukės sutrikimai, kepenų, inkstų ir kraujo ligos.

Nesikasome, o gydomės

Kai kankina niežulys reikia išsitirti ir gydyti pagrindinį susirgimą. Jei atlikus tyrimą niežėjimo priežasčių nerandama, verta pasikonsultuoti su psichiatru dėl galimų psichikos sutrikimų, atsiradusio nerimo, ar nuolat patiriamo streso. Nes, pvz., stresas sustiprina niežulį, o sergantiems depresija niežulio stiprumas priklauso nuo depresijos sunkumo.
Kaip galime sau padėti patys?

Reiktų dažnai naudoti odos drėkinamuosius kremus: degutinius arba drėkinamąjį kremą prieš miegą; hipoalerginius, bealkoholinius losjonus dienos metu;
Rečiau ir trumpiau maudytis. Išsimaudžius greitai nusausinti odą ir nedelsiant patepti drėkinamuoju kremu. Naudoti hipoalerginį muilą 2-3 kartus per savaitę; nenaudoti muilo prausiant pakinklius ir alkūnių duobes;
Drėkinti aplinkos orą, ypač žiemą;
Dėvėti drabužius, kurie nedirgina odos (geriausia būtų, pagamintus iš švelnios medvilnės ar šilko), vengti vilnonių drabužių, taip pat šilumą sulaikančių drabužių, sintetinių
Vengti kraujagyslių išsiplėtimą sukeliančių gėrimų (arbata, kava, alkoholis), prieskonių, karšto vandens, ilgalaikio prakaitavimo;
Netepti ypač ilgą laiką vietinių medikamentų (pvz., kortikosteroidų, nes jie sukelia odos plonėjimą, vietinių anestetikų ir antihistaminikų, nes jie didina alerginio kontaktinio dermatito riziką
Trumpai kirpti nagus, kad išvengtumėte pūlingų komplikacijų dėl odos nukasymų.
Vaistai: Standartinis vietinis niežėjimą slopinantis gydymas: mentolas ir kamparas, aliejinės vonios (pvz., Balmandolio aliejus), kremai ir losjonai su šlapalu (5, 10 proc.), hormoniniai tepalai (pvz., Celestodermas, Elacon, Cutivate ir kt.), suplakamieji mišiniai su cinku, aliejumi, anestezinu.

LINKSMAI
Ką reiškia, jie niežti…

Dešinę ranką – sveikinsitės;
Kairę ranką – jums duos arba prašys pinigų;
Padus – šoksite;
Nosies viršų – sulauksite naujienos;
Panosę – bus laidotuvės;
Ūsus, barzdą – teks gerti;
Lūpas – bučiuositės;
Ausis – lis;
Dešinę akį, kairę akį – verksite arba džiaugsitės (tai priklauso nuo kiekvieno atskirai).

www.sveikas.lt – Patikima informacija apie sveikatą ir mediciną

Laikrodis interjere

mantasg — Tue, 09 Mar 2010 07:29:59 +0000

XXI a. mechaninis laikrodis ima prarasti savo svarbą, nes jau spėjome pajusti skaitmeninių laikrodžių, kurie įdiegti mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, automobiliuose, buitinėje technikoje, įtaką. Dabar mechaninis laikrodis tapo labiau interjero akcentu, nei prietaisu, kuris mums praneša apie valandas.
Laikrodžiai būna kelių rūšių. Labiausiai paplitę yra sieniniai laikrodžiai. Jie neužima daug vietos ir lengvai įsilieja į bet kokį interjerą. Rinkdamiesi sieninį laikrodį atsižvelkite ne tik į kainą ir laikrodžio dizainą, bet ir į mechanizmo kokybę. Sieninių laikrodžių formos labai įvairios: nuo apvalių, kvadratinių iki egzotiškos formos. Gaminami iš medžio, marmuro, plastiko ir pan. Labiausiai paplitusios spalvos – juoda, balta, sidrabrinė ir auksinė. Sieninių laikrodžių dydžiai svyruoja nuo 25 cm iki 1 m. Į kai kuriuos laikrodžius įmontuojamas ne tik laikrodinis mechanizmas, bet ir drėgmės matuoklis (gigrometras), termometras, langelis datai. Sieninio laikrodžio dizainą ir spalvas rinkitės priklausomai nuo to, kur jį kabinsite. Jei tai virtuvė, tiks paprastų formų plastiko arba nerūdijančio plieno laikrodis, o jei tai svetainė, galite rinktis įmantresnės formos ir medžiagos laikrodį. Jei perkate laikrodį saunai ar vonios kambariui, jis turi būti atsparus drėgmei, aukštų temperatūrų ir garo poveikiui. Kita laikrodžių rūšis tai statomi ant grindų. Jie laikomi laikrodžių protėviais. Dažnai tokių galima pamatyti muziejuose ar rasti antikvarinių daiktų parduotuvėse. Patys prestižiškiausi ant grindų statomi laikrodžiai gaminami rankiniu būdu, jiems naudojami geriausi mechanizmai bei brangios medienos rūšys: ąžuolas, riešutmedis, bukas, raudonmedis, vyšnia. Nuo medienos priklauso laikrodžio korpuso spalva. Medienos kokybė svarbi gerai akustikai melodijos grojimo metu. Šie laikrodžiai kur kas brangesni už sieninius. Ant grindų statomi laikrodžiai tinka tik klasikiniam interjerui. Kaip dar vieną laikordžių rūšį būtų galima išskirti kabinetinius laikrodžius. Šiuolaikiniai stalo laikrodžiai patogūs, organiškai derantys su biuro technika. Pagal juos dažnai galima nustatyti ne tik datą ir vietos laiką, bet ir skirtingų pasaulio vietovių laiką ir t.t. Daugelis mūsų šiandien vietoje įprasto žadintuvo kiekvieną vakarą nustatome žadintuvo funkciją savo mobiliajame telefone. Bet tikriausiai kur kas mieliau ir originaliau būtų kiekvieną rytą pabusti nuo gražaus mechaninio žadintuvo. Tiesa, dar jų būna kvarcinių ir elektronių. Žadintuvą rinkitės priklausomai nuo būste vyraujančio interjero. Šiuolaikiniai žadintuvai turi ir daug papildomų funkcijų: automatinį signalo kartojimą, jo atjungimą, skambučio garsumo ir skaičių ryškumo reguliavimo galimybę, melodijų pasirinkimą, radiją, termometrą ir pan.

Kaip apšildyti namą dideliais langais

mantasg — Tue, 09 Mar 2010 07:24:36 +0000

Šiandien labai populiarūs namai, kurių langai siekia grindų apačią. Name tokiais langais kur kas šviesiau, be to ištisus metus galima gėrėtis gražiais gamtos vaizdais ir netgi pajusti namo vidaus susiliejimo su kiemu pojūtį. Tačiau kaip tokį būstą apšildyti žiemą?
Šildomosios grindys
Šildomos grindys turi nemažai teigiamų savybių, nes jos:
• Šildo kojas.
• Tolygiai sušildo visą patalpą, nes šiluma sklinda ne nuo mažo šaltinio, o nuo visų vienodai įšildytų grindų.
• Kaitinimo lygį galima reguliuoti atsižvelgiant į oro permainas, užprogramuoti norimą patalpos temperatūrą visai savaitei.
• Įsirengę šildomas grindis pamiršite interjero nepuošiančius radiatorius.
Nepaisant visų teigiamų savybių, ne visada šildomos grindys yra geriausias sprendimas patalpos apšildymui, mat jos:
• Grindys bus vienintelis šilumos šaltinis, sušildantis patalpos orą, todėl turi būti atviras: jų nepatartina užkloti kilimais, apstatyti daug vietos užimančiais baldais.
• Grindys įšyla lėtais, be to, ne daugiau kaip iki 30 laipsnių.
• Jei po grindimis esanti šildymo įranga prastos kokybės arba netaisyklingai sumontuota, grindys įšyla nevienodai, todėl vietomis gali susitraukti, sutrūkinėti.
• Įrengti šildomąsias grindis pakankamai brangus malonumas.
Grindų konvektoriai
Grindų kovektorių pliusai yra šie:
• Konvekcijos būdu (sušildytas oras kyla į viršų) veikiantys radiatoriai, ypač su įmontuotais ventiliatoriais, greitai ir tolygiai sušildo patalpą, yra tylūs ir kompaktiški.
• Prie langų arba neapšiltintų sienų į grindis įmontuoti prietaisai jų neužstoja, o jeigu uždengti pagal individual užsakymą pagamintomis grotelėmis – puošia interjerą.
• Konvektorius galima naudoti ir kaip pagridinį, ir kaip papildomą šilumos šaltinį.
Grindų konvektorių minusai:
• Kaitrumas (galia – iki 5600 W), todėl sunaudojama daug elektros energijos.
• Jeigu prietaisai nekokybiški arba netinkamai sumontuoti, patalpoje rasoja langai.
• Sausina orą ir pridulka.
• Brangūs.