(asmeninis archyvas)

Tinklaraštis miega. Deja niekaip nebespėju atsipūsti ir prisėsti prie savo įrašų. Mintys šmėsteli, bet realizuoti jų niekaip neišeina. Atrodo jau įpusėjau ruošti naujas švietimo nuobiras, rinkti straipsnius. Bet išpuolė respublikinė mokinių olimpiada ir trys dienos iškrento iš mano planų. Nei interneto, nei jėgų įsijungti kompiuterio. Per tą laiką google readeryje vėl prisikaupė naujienų. Nebespėju sekti, todėl tenka atidėti, tuo pačiu viskas sensta ir tampa neaktualu.

Apie olimpiadą norėčiau papasakoti atskirai. Telšiams atiteko garbė ją rengti pas save. Tačiau tai buvo didelė atsakomybė ir dar didesnis darbas. Tris dienas mieste zujo jauni žmonės. Reikėtų pasidžiaugti, jog turime protingų ir unikalių mokinių. Tokios trukmės olimpiada vyko pirmą kartą. Pirmą dieną mokiniai atliko teorines užduotis, antra diena buvo skirta praktikai, vaizdinėms ir kompiuterinėms užduotims. Veiklos tikrai buvo daug. Trečią dieną pastebėjome nuovargį, nors uždarymo šventė visus atgaivino. Apdovanojimai visada veikia motyvuojančiai.

Manau olimpiada praėjo gerai, nebuvo didelių nesklandumų. Visgi įdėta nemažai pastangų. Viliuosi šis renginys patiko tiek mokiniams, tiek jų mokytojams. Didelę pagarbą reikėtų atiduoti vertinimo komisijai su Rytu Šalna priešakį. Mano misija olimpiadoje buvo akimirkų įamžinimas. Supratau, kad turimas fotoaparatas visiškai netinka tokio mąsto renginiui. Gal lauke daromi kadrai pavyko, bet tamsesnėje aplinkoje jis bejėgis. Noriu patikinti, kad per šią savaitę pasistengsiu visas nuotraukas atrinkti ir kažkokiu būdu jas patalpinti online. Daugiau informacijos apie olimpiadą, jos užduotis ir akimirkas rasite geografijos mokytojų asociacijos svetainėje geografija.lt.

Atėjus pavasariui atsinaujino ir darbai prie mūsų nuosavo būsto. Čia veiklos tikrai netrūksta. Paskutinę savaitę grįžtame iš lauko tik vėlai vakare, o dar reikia pasiruošti pamokoms. Pradeda trūkti miego ir tai įtakoja nuovargio atsiradimą. Norime turėti gražią ir jaukią aplinką, todėl reikia kažką aukoti.

Mokykloje po truputėli mokslo metai eina į pabaigą. Mokinių motyvacija senka. Dažnėja ir kolegų nepakantumas. Turbūt visiems reikalingas poilsis. Šiek tiek stebina mano 12-okai. Visiškas ne noras dirbti, nors birželio 8 dieną laukia geografijos egzaminas. Pasirinkimo nebeturiu, privalau taikstyti ir bandyti koncentruoti juos į pasiruošimą. Šie metai išskirtiniai tuo, kad pirmą kartą vyks valstybinis geografijos egzaminą ir pirmą kartą turiu tiek daug laikančiųjų šį egzaminą. Todėl sunku kalbėti apie rezultatus.

Šiuo metu sėdime ISM universitete. Klausomės apie strategijos kūrimą. Dėstytojas kalba nenuobodžiai, kol kas viskas sukasi apie teoriją, tačiau kitą dienos pusę skirsime praktiniam darbui. Patys kursime strategiją, tikiuos įdomios veiklos.

(free-press-release.com/nuotrauka)

Žinau žinau, vėluoju su šiais įrašais. Tiksliau pasakius, didesnę dalį įrašo jau buvau parašęs grįžtant iš studijų, nesugebėjau tik pabaigti.

Kauną šį kartą pasiekėme laiku. Universitete buvome likus 5 minutėm iki paskaitos pražios. Pasirodo nereikėjo tiek skubėti. Auditorijoje sėdėjo vos vienas kitas kolega.

Pirmąją dieną paskaitas vedė E. Katiliūtė su kolege. Darnaus vystymosi tema labai svarbi, tačiau kartais pradėdavome diskutuoti apie visiškai nereikalingus dalykus. Nukrypdavome ten, kur net nereikia diskusijos nes ir taip viskas aišku bei suprantama.

Po pietų grįžome sočiai pavalgę universiteto valgykloje (prisipažinsiu, kad čia gamina tikrai skaniai). Dėstytojos Katiliūtės kolegė supažindino mus su Ekologiniu pėdsaku ir jo skaičiavimo metodika. Pabandėme patys paskaičiuoti. Toliau žiūrėjome keletą video apie ugdymo įstaigas, kuriose taikomi ekologiškumo principai. Vėl buvome suskirstyti į grupes. Ir čia itin išryškėjo švietimo ir mokslo ministerijos atstovų bei mokytojų, mokyklų vadovų nuomonė. Dabar visiškai suprantu, kodėl mums ŠMM daugelis sprendimų atrodo nesąmoningi ir neįgyvendinami mūsų lygmenyje. Skiriasi mūsų švietimo samprata. Mes kalbame apie pragmatinius dalykus, apie tai kas vyksta realiame ugdymo kontekste. Tuo tartu ŠMM atstovai mato tik švietimo dokumentus, strategijas, įstatymus. Iš kai kurių kalbų supratome, kad ŠMM žmonės mano, kad mokytojai neskaito programų, nesigilina į jų turinį.

Vienu žodžiu, ugnelės kyla. Tačiau gal tai ir gerai. Jie pamatys mūsų realybę, mes jų. Tokia patirtis gali tik praturtinti.

Šeštadienį pirmąją dienos pusę praleidome pas mūsų modulio dėstytoją Aurimą Pautienių. Kalbėjome apie kūrybingumą. Verta dėmesio paskaita, įdomios mintys. Neprailgo ir darbas grupėse, kartais rodosi, kad būtent iš jo mes gauname daugiausiai naudaus. Kurse daug specialistų, savo srities profesionalų ir išgirsti jų nuomonę bei pasiūlymus yra tikra vertybė. Po pietų kilome į antrą aukštą. Čia mus pasitiko doc. dr. V. Poškutė. Auditorija nedidelė, šiaip ne taip sutilpome. Tiesa pasakius jokios naudos iš paskaitos kaip ir neturėjau. Panašų dalyką jau turėjau studijuodamas magistrantūrą Šiaulių universitete. Teko sėdėti ir nuobodžiaujant klausytis. Na, bet informacijos niekada nebus per mažai. Reikia atsišviežinti.

Už savaitės laukia pirmasis egzaminas. Neramu, bet panikos nėra. Modulio dėstytojas Pautienius tiesiai šviesiai pasakė, jog jam nereikia, kad mes rašytumėm dokumentų ištraukas. Pirmoje vietoje mūsų supratimas. Todėl manau viskas bus gerai.

(Tiltai, kurių nepereinam/Elenos Tervidytės nuotrauka)

Į tinklaraštį grįžta švietimo nuobiros. Buvau nusprendęs šias apžvalgas nutraukti. Portalai ir facebookas generuoja didelį srautą švietimo naujienų. Visgi šiuo metu publikuojami straipsniai atspindi naujas mintis ir požiūrius švietimo sistemoje. Jūsų dėmesiui mano surinktas nuorodynas.

# Vilniaus licėjaus vadovo Sauliaus Jurkevičiaus nuomonė apie šiandieninį švietimą.

# "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taikliai įvardija Lietuvos aukštojo mokslo skaudulius. Nesenai pasirodė ir antrasis straipsnis, kuriame Nerijus įvardija tris akivaizdžius būdus, kurie padeda "nusipirkti" pažymį arba visą diplomą. Pravartu būtų paskaityti Andriaus Franco mintis ta pačia aukštojo mokslo tema.

# Dar viena griežta nuomonė. Mindaugas Lapinskas turi ką pasakyti švietimo profsąjungom. Būtų įdomu su Mindaugu padiskutuoti kaip jis supranta mokytojo darbo rezultatą, bet tai jau kitos diskusijos objektas.

# Po mokytojo suvažiavimo per spaudą nuvilnijo masė straipsnių. Nesuklysiu sakydamas, kad didžiausias emocijas sukėlė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės Jūratės Voloskevičienės pasakyta frazė apie mokytojus paverstus amatininkais. Tame pačiame suvažiavime mokytojų švilpimu buvo palydėtas švietimo ministras. Mano asmenine nuomone toks elgesys nelabai kelia pagarbą mokytojo profesijai.

# Nepaisant visų neigiamų emocijų mus mokiniai vertina 7,7 balo. Pripažinkime, mokinių vertinimas labai svarbus ir tikrai ne visas jaunimas yra blogas, tam pritaria signataras Algirdas Patackas. O kaip atrodo šiandieniniai abiturientai galite paskaityti šiame straipsnyje.

# Man asmeniškai buvusi viena aktualiausių naujienų apie planšetinių kompiuterių "atėjimą" visiškai nuvylė. Vyresnėliams nelemtą jų panaudoti.

# Reziumuoti norėčiau Užkalnio straipsniu (ypatingai rekomenduočiau mūsų profsąjungos lyderiams). Pripažinkime – daug akivaizdžios tiesos, kurios mes nelabai norime pripažinti.

altajus.net sveikina visus skaitytojus su Šv. Velykom ir linki daug gerų emocijų bei gražių ir tvirtų kiaušinių.

SU ŠVENTĖM MIELIEJI !!!

(wikipedia.org/nuotrauka)

Pasistengsiu laikas nuo laiko parašyti apie naująsias studijas ISM universitete. Dalinuosi įspūdžiais iš antrosios kelionės.

Vėluodami pasiekėme Kauną. Pirmoje dienos pusėje paskaitas vedė dr. Eglė Katiliūtė. Suprantu dėstytoją. Su 80 žmonių auditorija nelabai ką galima nuveikti apart paskaitos išdėstymo. Gal todėl kartais tapdavo nuobodoka.

Vėliau buvo liepta pasiskirstyti į grupeles atsižvelgiant į švietimo sistemos lygmenis (ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, gimnazijos ir t.t.). Šis darbas išryškino labai skirtingas esamų studentų pozicijas.

Į studentų gretas pateko labai marga publika: mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo skyrių ir centrų darbuotojai, ŠMM, ŠAC, ITC (jei neklystu) atstovai. Jei pirmųjų paskaitų metu skirtumų nesimatė, tai dabar skirtingos nuomonės vis labiau ryškėja. Nežinau ar gerai ar ne, bet mes (mokytojai) jau pastebėjome kai kurių įstaigų atstovų polinkį į teorinį išmanymą, kuris kartais kardinaliai skiriasi nuo „praktikų“ teiginių. Iš kitos pusės – tai iššaukia diskusiją ir pagyvina paskaitą.

Antrąją dieną paskaitas vedė mums jau pažįstamas K. Pukelis. Pirmoje dalyje dėstytojas leido grupelėms norinčiųjų pristatyti savo pamąstymus iš praeitos paskaitos. Antroje dalyje vėl laukė teorinė, šiek tiek migdanti, paskaita.

Modulio vadovas spėjo suformuoti ir namų darbus. Pradžioje mums pasirodė, kad jie sugalvoti kiek chaotiškai. Tačiau dabar žvelgiant į užduotį matosi racionalumas ir nauda. Vėl darbas grupėse. Daug naujų dokumentų, straipsnių, ataskaitų.

Laukia dar vienas išvykimas į Kauną ir viską reziumuos egzaminas. Sunku nuspėti kokio lygio galėtų jis būti. Gal todėl jo ir laukiam su nekantrumu ir šiokia tokia baime.

(njcprinting.wordpress.com/nuotrauka)

Mokykloje lankėsi „Šviesos“ leidyklos atstovė. Ji bandė pristatyti interaktyviąją Promethean lentą, jos priedus bei ActivInspire programos galimybes. Tačiau šis bandymas buvo visiškai nenusisekęs. Sprendžiant iš kolegų kalbų, jie negavo nieko tokio, kas būtų nauja, įdomu ir motyvuota. Tenka pripažinti, pristatymo būta itin nekokybiško.

Keletas pastebėjimų:

• Į mokyklą atstovė atvyko prieš penkias minutes iki pristatymo. Vadinasi apie kokybišką pasiruošimą nėra kalbos.
• Atstovė visiškai užkimusi. Vos prakalba. Užjaučiu, bet tokiu atveju vertėtų pagalvoti apie pristatymo atidėjimą.
• Pristatymas pradedamas kalba, kaip vaikai stipriai pažengę technologijų srityje. Pastaruosius atstovė apibūdino technologijų „čiabuviais“, mokytojus – „imigrantais“. Na kam tokie banalūs posakiai, kurie mokytojams jau senai žinomi. Šios sąvokos jau tampa praeitimi. Jei atstovės tikslas buvo mus sužavėti ir priblokšti informacijos šviežumu, tai galiu pasakyti, jog stipriai prašauta.
• Į daugelį klausimų atstovė neturėjo atsakymų. Teko pasitenkinti posakiu „reikėtų pasitikslinti“.
• Mažai kalbėta apie technines galimybes. Atstovė stengėsi sužavėti mus spaudinėdama interaktyvią lentą. Daugelis mano kolegų jau susipažinę su SMART lenta, todėl informacijos trūkumą kompensuoti atsirandančiais paveikslėliais nebuvo pati geriausia mintis.
• Paklausta apie interaktyvios sistemos kainą atstovė neatrodė labai patenkinta. O pateikti sausi skaičiai mokytojų tarpe sukėlė šurmulį. Pripažinkime, jei eina kalba apie 13-14 tūkstančių litų sumą, mums mokytojams tai kosminiai pinigai.

Leidykla „Šviesa“ stengiasi kurti interaktyvias pamokas ir visą tam skirtą technologiją. Pagirtina, inovatyvu, šaunu. Tačiau reikia pripažinti, tokiomis sumomis kol kas gali disponuoti nedaugelis mokyklų.

Tuo tarpu leidyklos tikslas šį produktą pristatyti mokytojams taip, kad pinigai liktų antrame plane. Mokytojai turėtų būti sužavėti galimybėmis ir rezultate dėti visas pastangas įsigyti siūlomą produktą.

Mokykloje apsilankiusiai leidyklos atstovei visiškai nepasisekė šio tikslo pasiekti.

(wikipedia.org/nuotrauka)

Buvau minėjęs, jog pradėjau „Švietimo lyderystės“ magistratūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš pirmosios paskaitos, kurią vedė prof. habil. dr. Kęstutis Pukelis.

Sutrumpinti žodeliai prieš pavardę pasako daug apie šio žmogaus profesinius pasiekimus. Pradžioje paskaitos informacijos srautas buvo aiškus ir įdomus. Dažnai versdavo susimąstyti apie vienas ar kitas profesines akimirkas. Dėstytojo kalbos tonas ramus (kartais per daug), tačiau skoningi „juokeliai“ ir įdomūs pavyzdžiai veikė motyvuotai.

Perkopus antrą dienos pusę, tuo labiau papietavus, klausymosi motyvacija krito. Sąvokos vis labiau sudėtingėjo. Jei būtumėm pirmakursiai studenčiokai dėstytojui būtų sunku mus priversti klausytis. Tačiau į šias studijas susirinko motyvuoti praktikai, turintys savitą požiūrį. Todėl aktyvus dėmesys išliko iki paskaitos pabaigos. Atmintyje įstrigo įsižiebusi ugnelė tarp vienos kolegės ir dėstytojo dėl studijavimo ir mokymosi sąvokų. Žinoma ugnelė teigiama. Ji privertė dėstytoją suabejoti bei prisipažinti, jog reikia pasitikslinti. Tai rodo visos grupės nusiteikimą studijuoti, nebijant reikšti savo nuomonę ir argumentus.

Penktadienį ir šeštadienį laukia naujos paskaitos. Reikia tikėtis, kad pastarosios bus ne ką prastesnės. Juolab vieną paskaitą ves man jau žinoma dėstytoja Eglė Katiliūtė. Su ja teko bendrauti studijuojant Šiaulių universitete edukologijos magistrą. Eglė paliko labai gerą įspūdį, jos paskaitos būdavo labai įdomios, kokybiškos.

Pabaigai – mano minčių kratinys, kas labiausiai įstrigo paskaitoje:

• Mes visi labai skirtingai suvokiam tuo pačius dalykus, t.y. susikuriam skirtingus vaizdinius. Jei pasakyčiau 100-ui žmonių nupiešti medį, visi jį pieštų taip kaip supranta. Vienodų rezultatų praktiškai nebūtų. Mokykloje iš mokinių reikalaujama daug įvairių dalykų, tačiau dažnai mokytojai persistengia manydami, jog rezultatą gaus būtent tokį, kokio jie nori. Priežastis – mokiniai užduotį gali suvokti pagal savo supratimą.
• Mokymo metu reikėtų naudoti sąvokas, kurios yra tinkamos būtent tam momentui, tai auditorijai bei atitiktų jos lygį. Mes galime pamokos metu kalbėti apie sudėtingus procesus, kaltinti mokinius nesiklausant, teisintis negalėjimu nukrypti nuo programos. Tačiau ar toks mokymas ugdo? Ar jis duoda pridėtinės vertės?
• Lavinimas – mokymo kiekybė, įgūdžiai. Auklėjimas – mokymo kokybė, vertybės.
• Kodėl mokytojo darbas laikomas vienu sunkiausiu? Darbo rezultatas neapčiuopiamas ir matomas tik po daugelio metų.

Posakiai:

• Silpnas kaltina kitus, stiprus – save.
• Net ir geriausias gėris nešamas per prievartą tampa blogiu.
• Veikla sudėtingesnė tuo, kuo rezultatai matomi vėliau.
• Vaikas auklėjamas tada, kada jis nėra auklėjamas.
• Ne viskas kas žmogiška yra žmogiška.

(mindmedia.nl/nuotrauka)

Prieš savaitę. Taip žinau, tinklaraštis miręs. Gavau pastabų iš kolegų ir draugų. Kol kas sunku kalbėti apie jo atgaivinimą ir naujų įrašų kūrimą. Visko pasirodo buvo per daug. Atėjo tas laikotarpis, kada reikia sustoti ir pergalvoti daug įvairių dalykų bei susirikiuoti prioritetus.

Straipsnis apie perdegimą darbe suglumino. Kad ir kaip nenorėdamas turiu pripažinti sau, kad didesnioji dalis požymių atitinka mano dabartinę savijautą. Patikėkite nėra lengvą apie tai kalbėti, kada skaitai ir kiekvienoje eilutėje atpažįsti save.

Jaučiu prisiėmęs per daug atsakomybės, per daug darbų, per daug veiklos. Pradžioje būta įdomu ir pakeliama. Laikui bėgant viskas pradėjo veikti atvirkščiai. Nuo įdomumo iki apatijos. Nuo geros savijautos iki frustracijų.

Anksčiau į kabinetą įeidavau su šypsena, pakėlęs galvą, geros nuotaikos. Paskutiniu metu šiuos gerus dalykus pakeitė griežtumas ir noras moralizuoti mokiniams dėl jų nesimokymo. Kaltinau save dėl jų ne motyvacijos. Bandžiau ieškoti išeičių, tačiau reikėjo iškarto suprasti, kad lūžis jau įvykęs – esu perdegęs.

Dabar. Šiandien pamokose jaučiausi kiek susikaustęs, bet ramus. Stengiausi į viską reaguoti ramiai ir paprastai bei apsieiti be nereikalingų diskusijų, kurios dažniausiai nuvesdavo mane link moralizavimo. Po savaitės mokinių laukia atostogos. Jos leis ramiai susitvarkyti kabinetą, pabaigti primirštus darbus, o ir mokiniam laikas pailsėti. Vis sunkiau jiems sekasi sėdėti klasėje.

Naujo vėjo įnešė pradėtos „Švietimo lyderystės“ magistratūros studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Šeštadienį vyko pirmosios paskaitos (apie studijas pabandysiu parašyti kitame įraše, gal net pasiseks tiesiogiai iš universiteto perteikti savo patyrimą). Nauji žmonės, kita aplinka, naujos idėjos. Visa tai leido atsikvėpti.

(huffygirl.wordpress.com/nuotrauka)

Tinklaraščių tarpe vėl plinta Stylish Blogger Award. Gal ir būčiau likęs pasyvus stebėtojas jei ne du mane „užkrėtę“ tinklaraščiai. Maloniausiu paminėjimu tapo pono Rokiškio sakinys „Tačiau Altajaus blogas – visiška priešingybė: tai tinklaraštis, kur lankosi žmonės, tikintys žiniomis ir švietimu. Tai tie, kas nori pasaulį padaryti gražesniu“. Savimeilę paglostė nerealiai. Atsimenu siekį pakliūti į nezinau.lt blogoramas. Dabar tai atstoja Rokiškis. Tiesiog jautiesi įvertintas jei tave kartais paskaito profesionalai.

Antrasis „infekcijos šaltinis“ – Ligitos Ligi Dangaus. Pastebėjau ją apsilankančią mano tinklaraštyje. Malonus žmogus, kurio komentarais visada džiaugiuosi. Ačiū Ligita. Gera žinoti, kad randi pas mane kažką įdomaus.

Ir lai Užkalnis eina velniop su savo eiliniu spjaudymu į viską. Man patinka skaityti kitų tinklaraščius, man patinka tokios bendruomeniškos akcijos, man patinka žinoti, kad esu skaitomas.

7 dalykai apie mane. Banaliai ir trumpai…

1. Nemėgstu balandėlių. Neturiu ko pridurti, na nepatinka…

2. Mėgstu CS (Counter-Strike). Tiksliau reikėtų sakyti – mėgau. Pamenu, tik pradėjęs mokytojauti sėdėdavau su mokinukais kokiam „serve“ ir piškindavau. Žinau žinau, sakysite nesveika, blogis ir t.t., bet buvo įdomu nors tu ką.

3. Klausausi įvairios muzikos (banalu). Pradedant rusiška ir baigiant hip hopu. Šiuo metu traukia tokie lengvi hauso ritmai, tikrindamas mokinių darbus visada klausausi jų. Padeda nuraminti nervus, turbūt suprantate kodėl (juokauju žinoma).

4. Studijų metais esu rašęs eilėraščius. O kas jų nerašė. Jaunystė, daug emocijų, išgyvenimų, nelaimingų meilių. Rezultate popieriaus lapas, pieštukas ir besirimuojantys žodžiais.

5. Nemoku taisyklingai rašyti. Kai kurie piliečiai čia užsukę yra išdėję mano gramatikos sampratą į šuns dienas. Sakė esu beraštis ir bėgėtis mokytojas, nes mokiniai užsuka, skaito mano rašliavą ir mokosi kaip reikia netaisyklingai rašyti. Ir kaip aš dar dirbu tokį darbą…

6. Svajoju apie planšetę. Esu pakvaišęs kaip noriu ją įsigyti. Deja tam tikri subjektyvūs veiksniai neleidžia išsipildyti mano svajonei.

7. Niekaip nesugebu planuoti. Pats graudžiausias prisipažinimas. Plačiau nekomentuosiu, nes ir taip daug pasakiau.

Štai 7 dalykai apie mane. Rašiau greitai ir ekspromtu. Sako tokios išpažintys labiausiai atspindį žmogaus asmenybę. Reikėtų estafetę perduoti toliau. Galėčiau išvardinti daug mylimų tinklaraščių (tą dariau jau). Šiam kartui paminėsiu du mano mokinių tinklaraščius. Laikas ir jiems įsijungti į Lietuvišką blogosferą:

· Žymantėlio blogas – rimtas, įdomiai mintis dėstantis jaunas žmogus. Kartais kandus ir per karštai reaguojantis į tam tikras situacijas, gal todėl vis laukiu naujų jo įrašų.

· Laimono blogas – kiek santūresnis žmogutis, bet tai nereiškia, kad neįdomus. Savaip matantis pasaulį, vien dėl to verta apsilankyti Laimono tinklaraštyje.

(blogging4jobs.com/nuotrauka)

2009 metais vasario 10 dieną dienos šviesą išvydo pirmasis šio tinklaraščio įrašas. Jau trys metai kaip „teršiu“ Lietuvos blogosferą niekam neįdomia švietimo tema.

Tinklaraštis daug kartų keitė savo veidą ir turinį. Atsirasdavo naujų idėjų. Vienas išeidavo įgyvendinti, kitas nelabai. Kai kas nepasiteisino. Per tris metus daug kas pasikeitė. Galutinį rezultatą matote patys. Ar jis vykęs? Spręsti jums…

Būta ir sunkesnių laikotarpių. Galvota net apie rašymo nutraukimą. Tačiau slogiai nuotaikai atsitraukus atsirasdavo motyvacijos judėti toliau. Manau su tokiais rašymo pakilimais ir nuosmukiais susiduria kiekvienas tinklaraštininkas. Ne išimtis ir aš. Svarbiausia nesustoti ir judėti tolyn.

Šis tinklaraštis man davė tikrai daug. Visų pirma jo dėka pradėjau domėtis informacinėmis technologijomis. Noras kažką keisti reikalavo žinių, todėl norom nenorom privalėjau skaityti, naršyti, komentuoti internete tam, kad suprasčiau ką darau pats. Tuos tris metus pažanga buvo padaryta didelė. Didžiuojuosi tuo, kad šiuo metu galiu diskutuoti apie išmaniuosius telefonus, planšetes, internetines tarnybas, debesų technologiją ir nesijausti beviltišku. Dažniausiai paplitusi nuomonė, jog mokytojai apart savo dalyko nieko neišmano bei bijo kompiuterio ar interneto kaip velnias kryžiaus. Savo patirtimi stengiuosi tokią nuomonę keisti ir įrodyti, kad bet kurio dalyko mokytojas gali gaudytis naujų technologijų sferoje.

Tinklaraštis tapo ir tam tikra saviraiškos priemonė. Galiu jame sakyti tai ką manau, kas mane jaudina, trikdo, patinka, pykdo. Ne kartą susidūriau su tam tikros formos cenzūra. Teko laviruoti tarp savo profesijos, darbo vietos (mokyklos), kolegų ir mano asmeninės nuomonės. Būta pašaipų, nusiskundimų, priekaištų. Daugeliui akivaizdi tiesa nėra priimtina, dažnai jos paprasčiausiai bijoma. Stengiuosi rašyti korektiškai, tačiau pabėgti nuo savo ar visų problemų aš negaliu. Privalau dalintis mintimis nes tinklaraštis tam ir buvo kurtas.

Nekalbėsiu apie ateitį. Pasidžiaugsiu tuo, ką turiu dabar. Ačiū visiems, kurie čia užsukate ir nepatingite palikti komentarų. Be jūsų manau šiam tinklaraščiui būtų nelemtą gyvuoti.