Sunku vertinti atsiliepimus, kuriuos pateikė seminaro dalyviai užpildę tam reikalui skirtą anketą. Pasak švietimo centro darbuotojos, atsiliepimai tik teigiami. Norisi tikėtis, jog tai nuoširdu. Jei taip, vadinasi pirmasis rimtas seminaras pavyko.

Su kolege, istorijos mokytoja, ketvirtadienį riedėjome į Papilės Simono Daukanto gimnaziją. Čia vyko konferencija, skirta šiuolaikinei pamokai. Po pagrindinio susirinkimo visi skirstėmės į atskiras grupes. Taip jau išėjo, kad tapome ir savo sekcijų pagrindiniais pranešėjais. Kadangi šiuo metu “knisuosi” po naujausią švietimo literatūrą savo magistriniam darbui, tai pabandžiau pažvelgti į esminius pokyčius. Manau šiek tiek pavyko sudominti kolegas.

Įspūdį paliko pati Papilės gimnazija. Mokykla sutvarkyta tiek kalbant apie patalpas, tiek apie technologijų diegimą. Išgirdus, jog gimnazija turi 13 interaktyvių lentų, net išsižiojau. Gerai nuteikė gimnazijos direktorius. Žmogus tikras ūkvedys ir vadybininkas ir tai atsispindi mokyklos erdvėse bei mokytojų atsiliepimuose.

Pateikiu skaidres, kurias naudojau konferencijos metu. Gal turite kokių pastabų, įžvalgų, lengvos kritikos ar pan.?

Lyderystės forumas praėjo jau senai. Žinojau, kad reikės prisėsti prie rimtos apžvalgos. Todėl vis nukėlinėjau. Rezultate praslinko mėnuo. Mintys jau sudėliotos. Geriau vėliau nei niekada. Šį vakarą skiriu lyderystės forumui.

Nekartosiu visos programos. Pasidalinsiu tuo, kas paliko didžiausią įspūdį. Nemeluosiu, pirmosios dienos ryte galvojau, nesusidorosime su iššūkiais nei organizatoriai, nei konsultantai. Klydau. Sukomės kaip vijurkai. Labiausiai džiugino ir leido jaustis komfortiškai daug matytų veidų. Norėjosi su kiekvienu pabendrauti. Tačiau darbai spaudė ir turėjome atlikti suplanuotas konsultantams užduotis. Neapibrėžtumas sukelia nerimą, bet priverčia mąstyti nestandartiškai. Ši taisyklė pasitvirtino su kaupu.

Antrąją dieną atėjo tikrasis maksimalių išbandymų metas. Konsultantai turėjo atlikti moderatorių vaidmenis, suorganizuoti diskusiją, ją apibendrinti ir kartu su savo grupele žmonių iškelti vieną bendrą klausimą tolimesnei diskusijai bendroje auditorijoje. Stengiausi save nuraminti, nebijoti nežinios ir iššūkių. Man tai buvo pirmasis krikštas grupės moderavime, bet tikiu, kad vykęs.

Džiaugiuosi mūsų konsultantų nuveiktu darbu. Po forumo teko girdėti nė vieną teigiamą atsiliepimą apie žmones „su šalikais“, kurių būta visur ir kurie stengėsi padėti, nukreipti, patarti ir pan. Tiek daug piktumo išlieta internetinėje erdvėje, o dabar įtikinome, kad esame tokie pat švietimiečiai, tik turintys šiek tiek daugiau gebėjimų konsultavimo srityje.

Reikėtų padėkoti visai organizatorių komandai už galimybę mums pasireikšti. Atskirai norėčiau padėkoti Albertui Lakštauskui. Linkėčiau kiekvienam švietimo ministrui turėti tokį patarėją ir viskas tuo pasakyta.

Pabaigai keletas asmeninių įžvalgų. Tebūnie jos tampa strateginiais tikslais, kuriuos galėtumėme įgyvendinti iki kito lyderystės forumo.

· Vis dar esame nedrąsūs ir bijome reikšti savo mintis

· Sugebame pateikti savo įžvalgas tik siaurame rate

· Stokojame įgūdžių konstruktyviai diskusijai

· Itin kritiškai žiūrime į „kitokią“ nuomonę

· Nemokame klausytis kitų

P.S. Ačiū „Kūrybinių partnerysčių“ atstovui už dovanas ir raginimą prisijungti prie projekto.

P.S.S.Evaldui Bakoniui noriu padėkoti už konstruktyvią kritiką tinklaraščio rašymo atžvilgiu. Tačiau pasinaudosiu Evaldai viena tavo išsakyta mintimi komentaruose “palaikau (nedrįstu sakyti – tobulinu) savo rašymo įgūdžius”. Tik šiuo atveju aš vis dar tobulinimo kelyje.

Toliau bėgau į popietinę dalį. Užsiėmimą vedė Gražvydas Kazakevičius su savo kompanija. Pagaliau gyvai susipažinau su IN DEPOSITO tinklaraščio autoriumi Evaldu. Gavau pastabą, kad tekstuose palieku daug klaidų. Visiškai sutinku su tavimi Evaldai. Dėkoju už konstruktyvią kritiką (iškarto noriu atsiprašyti už šiame įraše būsimas klaidas).

Pats užsiėmimas buvo įtraukiantis. Kalbėjo ir patys pranešėjai, ir dalyviai. Virė diskusijos. Rezultatą vertinčiau puikiai.

Po viso renginio, konsultantai susirinkome instruktažui. Prisipažinsiu – ":kosmosas”. Nieko nesupratau. Tiek daug veiklos. Vis gi galų gale kiek apsitarę ir pasigilinę vykome į savo nakvynės vietą.

Ryte rinkomės 8.30. Vėl sekė instruktažas. Pasitarėme su savo moderatoriais. Pasiruošėme darbo aplinkas ir sugūžėjom į didžiąją salę plenariniam posėdžiui. Visus sutiko perkusininkų mušamas ritmas. Tonas tikrai buvo užkeltas.

Šiuo metu klausomės pristatymų. Nevardinsiu šių pavardžių ir jų užimamų pareigų. Asmeniškai laukiu Gintauto Cibulsko kalbos.

Pirmoji švietimo lyderystės forumo diena. Atpuškavau į Karolinos viešbutį. Kaip visada vienas iš pirmųjų. Daug organizatorių, daug sukabinta lapų su numatomomis veiklomis. Po kurio laiko pradėjo rinktis kolegos konsultantai. Pasipuošėme gražiais šalikėliais ir lyderių laiko simboliu. Toliau sekė instruktažas apie mūsų veiklą. Pasiskirstėme į auditorijas su dalyvių sąrašais.

Gera buvo sutikti matytus veidus iš mūsų studijų ISM universitete. Iki registracijos teko palydėti ir atvykusią dėstytoją. Nesutikau tik atstovų iš Telšių, bet manau pertraukos metu tikrai susimatysime.

10 valandą prasidėjo užsiėmimas. Kalba eina apie stresą, jo šaltinius, valdymą ir panašius dalykus. Nors auditorija kol kas rami. Nuskamba tik vienas kitas klausimas, bet dalyviai jau juda. Užstrigo  klausimas – ar lyderį galima išugdyti? Ką jūs manote apie tai?

Važiuoju į forumą labiau kaip konsultantas. Jame numatytas mums pagalbininkų vaidmuo. Padėsime, nukreipsime, patarsime. Organizuosime tam tikras veiklas, skatinsime diskutuoti, dalintis patirtimi. Sutarėme ir dėl savo atributikos – turėsime raudonus šalikėlius. Taip kad jei kas pamatysite mus, drąsiai kreipkitės.

Nieko negaliu pasakyti apie įrašų dažnumą forumo dieną. Planuoju laikas nuo laiko prisėsti kur kampe ir brūkštelti vieną kitą sakinį apie tai kas vyksta. Žinoma, jei turėsiu laisvą minutėlę, nes kaip supratau, mums teks dalyvauti visur. Laiko rašymui gali ir nelikti.

# Aidas Žandaris kalba apie skaitmeninį turinį. Vertas dėmesio straipsnis. Norėjau skirti atskirą įrašą panašia tema, bet abejoju ar būsiu suprastas. Lai lieka kol kas tai su klaustuku.

# Apie kitokią mokyklą, mokymą, bendravimą, ugdymą. Pavadinimas labai įdomus “Mokytojas yra ne profesija, bet tam tikra dvasinė būsena”.

# Kada susikerta įstatymas ir realus įvykis su savo niuansais, sunku nuspėti ko laukti. Kiekvienas pasidarykime išvadas sau. Pasauliniu mastu terorizmas yra vadinamas nauja maro forma, kuriai nėra vaistų, deja mokyklose maro vaidmenį atlieką patyčios.

# TAMO iniciatyva sveikintina, bet man kliūva kai kurie dalykai. Ar tikrai šis motyvavimo būdas parodo realią mokinio pažangą?

# Maldeikienės įžvalgos apie Taivano ekonomiką ir išsilavinimo samprata.

# Eilinis žiniasklaidos manipuliavimas sąvoka “sovietinis”.

# Daug ko galima pasimokyti iš Suomijos. Tačiau nereikia nuvertinti savos sistemos.

# Keletas video, kuriuose kalbama apie kūrybingą mokytoją ir konsultavimą.

Pagaliau prieš akis vienas iš naujausių leidinių skirtų geografijos egzamino pasiruošimui. Jau pribrendo reikalas sukurti kažką panašaus nes tokios paskirties mokomoji knyga buvo išleista tik 2008 metais iš serijos „Egzaminui rengiuosi pats“. Turėjau vilties sulaukti geografijai skirto leidinio serijoje „Prieš egzaminą“. Internetinėje erdvėje buvo išplitęs gandas apie tokios knygos kūrimą. Tačiau realaus produkto taip ir nesulaukta. Reikėtų sveikinti „Briedžio“ leidyklą, kad pagaliau šioje srityje žengtas žingsnis ir geografijos egzaminą laikantys mokiniai turi pagalbininką – Geografijos egzamino gidą. Pabandysiu plačiau pateikti savo nuomonę apie šį leidinį.

Išvaizda ir pavadinimas. Patiko kietas viršelis. Žinant kiek reikia vartyti knygą ruošiantis egzaminui, su tokiu viršeliu tarnavimo laikas bus tikrai ilgesnis. Leidykla tęsia savo seriją „Žemė“. Nesuklysiu sakydamas, kad pastaroji tapo leidyklos brendu, po kuriuo slypi platus spektras leidinių turinčių kuo pasigirti ir už Lietuvos ribų. Sumaniai įkomponuotas žodis „gidas“. Žodyne sąvoka apibūdinama kaip „keliautojų vadovas“. Paralelė vedama su keliavimu egzamino link. Tam reikalingas sumanus vadovas.

Turinys. Gide rasite 9 skyrius iš kurių 5 skirti gamtinei geografijai, 3 visuomeninei ir 1 regioninei.

Kiekviena tema išdėstyta atsižvelgiant į egzamino reikalavimus (jie pateikti prieš kiekvieną potemę).

Tekstas struktūruotas (išdėstytas punktais), pagrindinės sąvokos išryškintos. Šie dalykai didina informatyvumą ir neleidžia pavargti skaitant.

Norėdamas išsiaiškinti kaip atskleista konkreti tema, pasirinkau šiuo metu su mokiniais nagrinėjamą bioprodukcinį ūkį. Geografijos egzamino reikalavimai sako, kad reikia mokėti:

• Apibūdinti žemės ūkio organizavimo būdus, jų taikymą skirtingose šalyse ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis.
• Pagal pateiktą informaciją analizuoti bioprodukcinio ūkio produktyvumą, našumą ir kitus kokybinius bei kiekybinius parametrus.
• Nustatyti ryšį tarp bioprodukcinio ūkio ir pramonės šakų (maisto, tekstilės, medienos, kuro, chemijos pramonės).
• Paaiškinti pagrindinės žemės ūkio krypties (augalininkystės, gyvulininkystės pasirinkimą, specializaciją ir produktyvumą, pateikti pavyzdžių).

Nepatingėjau atsiversti ir vidurinio ugdymo programą, pasak kurios, mokinys turėtų mokėti:

• Apibūdinti žemės ūkio organizavimo būdus, jų taikymą įvairiose šalyse ir skirtingomis gamtinėmis sąlygomis.
• Sieti bioprodukcinį ūkį su įvairiomis pramonės šakomis (energetikos, maisto, tekstilės, medienos, chemijos pramone).
• Paaiškinti pagrindinės žemės ūkio krypties (augalininkystės, gyvulininkystės) pasirinkimą, specializaciją ir produktyvumą, pateikti pavyzdžių.
• Nurodyti Lietuvos bioprodukcinio ūkio specializaciją, šio ūkio kaitą, šiuolaikines tendencijas ir problemas.

Praktiškai viską galima rasti šiame gide. Nors informacija generalizuota (atrinkta esminė ir reikšmingiausia), bet pasiruošti egzaminui pilnai užtenka.

Iliustracijos. Jų tikrai daug. Vaizdinė informacija visada duoda daugiau naudos nei rašytinė (bent jau mokykloje). Pabandžiau pavartyti vieną kitą temą ir paskaičiuoti paveikslėlius. Temoje „Žemės paviršius ir jo kaita“ suskaičiavau per 15 įvairaus tipo paveikslėlių, nuo lentelių iki pjūvių. Gerai tai, kad kai kurie paveikslėliai mokiniams jau matyti iš vadovėlių serijos „Žemė“. Kažkuriuo laiku jie buvo vieni populiariausių mokykloje.

Žemėlapiai. Gido gale pateikti kokybiški (vizualine prasme) pasaulio politinis ir gamtinis žemėlapiai. Atkreipiau dėmesį į politiniame esančią įkarpą su Europos politiniu žemėlapiu, kas yra tikrai pagirtina. Vis gi pasigedau vietovardžių rodyklės. Patikėkite, ji svarbi ir naudinga. Klaidžiojimas po žemėlapį duoda naudos, tačiau dažnai reikia tikslingai susirasti vieną ar kitą objektą.

Užduotys. Jų yra pakankamai. Sudaryta galimybė išbandyti tiek testus, tiek užduotis su vaizdine medžiaga ir atvirais klausimais. Man pritrūko užduočių skirstymo į gebėjimų lygius. Mokiniui būtų neprošal žinoti, į kokio lygio užduotis jis “įkanda” ir kurių sprendimui reikalingas gilesnis pasiskaitymas.

Papildoma medžiaga. Leidykla pabandė supažindinti mokinius su valstybiniu geografijos brandos egzaminu. Gido pradžioje rasite trumpus paaiškinimus į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis egzaminui, iš ko sudarytos egzamino užduotys, nuorodą į egzamino reikalavimus. Man pasirodė ši informacija per daug akademiška. Nors nežinia į kokį vartotoją nori orientuotis leidykla. Tačiau logiškai mąstant, mokytojas tą puikiai žino, todėl pagrindiniu vartotoju išlieka mokinys. Gal reikėjo pagalvoti apie paprastesnę ir įdomesnę egzamino pristatymo struktūrą?

Norėjosi rasti kitos papildomos informacijos kaip pavyzdžiui geografinių rekordų (aukščiausių viršukalnių, ilgiausių upių ir t.t.), valstybių suskirstymo pagal gyventojų skaičių, plotą ir t.t. Šią informaciją „Briedžio leidykla pateikia išleistame mažajame pasaulio atlase „Šalys ir skaičiai“, todėl tikrai būtų buvę nesunku ją pateikti ir šiame gide.

Jei anglų kalboje labai svarbus yra žodynas, tai geografijoje labai svarbūs yra gamtiniai bei visuomeniniai objektai. Mokiniams ne pro šalį būtų turėti po ranka kiekvieno atskiro žemyno pagrindinių objektų sąrašą (reljefo objektų, vidaus ir išorės vandenų, kranto konfigūracijos ir t.t.). Jo pasigedau.

Kaina. Mano giliu įsitikinimu žinios kainuoja. Atsižvelgus į visus pliusus, 28 litai nėra milžiniška suma. Asmeniškai knygą siunčiausi paštu, todėl sumoje viskas sukainavo 34 litus.

Kodėl verta įsigyti?

• Patikimas kietas viršelis.
• Išsamus turinys, susietas su geografijos egzamino reikalavimais.
• Daug vaizdinės medžiagos.
• Informacija struktūruota, sąvokos išryškintos.
• Pateiktos teorinės dalies įtvirtinimui skirtos užduotys.
• Yra sąvokų žodynas ir rodyklė.
• Gido gale pateikti du pasaulio žemėlapiai (politinis ir gamtinis).

Ko pritrūko?

• Vietovardžių rodyklės.
• Užduotys nėra suskirstytos pagal gebėjimų lygius.
• Papildomos informacijos kaip pvz. geografinių rekordų, valstybių skirstymo pagal tam tikrus parametrus (gyventojų skaičių, plotą, politinį režimą ir pan.).
• Atskiro žemyno pagrindinių gamtinių ir visuomeninių objektų sąrašo.

Apibendrinus. Šis gidas kokybiškai tikrai neblogai paruošas. Jame galima rasti visą pagrindinę informaciją susijusią su egzamino pasiruošimu. Jei rimtai svarstote apie geografijos egzaminą ir siekiate iš jo gauti kuo aukštesnį įvertinimą – verta įsigyti. Mokytojams gidas praverstu kaip mokomoji knyga, kurios pritaikymas tikrai platus. Tai jau jūsų fantazijos ir profesionalumo reikalas, bet savo bibliotekoje manau pravartu turėti tokį leidinį.

Vertinimas. Iš 10 balų duočiau 8.

P.S. leidyklos “Didakta” interneto svetainėje, skyriuje “Ruošiame spaudai”, reklamuojami du leidiniai. Vienas jų mistiniu pavadinimu “Visraktis į geografijos egzaminą” ir kitas “Geografijos valstybinio brandos egzamino pavyzdinės užduotys”. Kaina atitinkamai 27,95 Lt. ir 14,95 Lt. Sumoje 43 litai. Pridėjus siuntimą, manau gausis netoli 50 litų. Galvoju apie šių leidinių apžvalgą, bet minimi skaičiukai kol kas atbaido nuo tokios minties.

(Kontrastingoji Vilniaus gatvelė/Elenos Tervidytės nuotrauka)

Švietimo nuobiros vėl grįžta. Norisi pasidalinti nuorodomis su jumis. Gal užkabins.

# Mūsų mokyklose to dar trūksta. Jei mokinys mokosi geriau ir jam mokymasis yra įdomus – jis pasmerktas nuolat kęsti užgauliojimus. Mokykla visuomenės atspindys…

# Neskaitymo problema yra. Tačiau realių šios problemos sprendimo variantų nesimato. Apsiribojama populistiniais lozungais ir naujųjų technologijų kaltinimu.

# A. Zuokas kažkada žavėjo kaip vadovas-lyderis. Šiuo metu savo nuomonę esu pakeitęs kardinaliai. Šis žmogus daug kalba ir daug fantazuoja, realių darbų, kurie keistų esamą padėtį – mažoka. Geriausias to pavyzdys istorija su Vilniaus miesto darželiais. Tėveliai patys mato sprendimus, deja jie tik eiliniai…

# Kiekvienais metais egzaminas atneša vienokias ar kitokias permainas. Šie metai neišskirtiniai. Nuo norminio vertinimo pereiname prie kriterinio. Skaitant pastarojo vertinimo nuostatas jaučiuosi kvailai, nes tenka pripažinti, didesnioji dalis sakinių dvelkia mistika. Evaldas Bakonis bando aiškintis kas kaip. Spėju, jog NEC eilinį kartą užims “auksinės karvės” rolę. (t.y. nepajudinama, nepaliečiama, nieko neaiškinanti).

# Mokinio krepšelis vs Klasės krepšelis. Kalba patys mokiniai. Sveikintina (dokumentas).

Gyniau ir ginsiu visų savo profsąjungos narių teises, jei jas nori pažeisti vietiniai vadovai. Beje, direktorė net žingsnio nežengia be mūsų pritarimo dėl profsąjungos nario (pripratinom greitai!), tuo tarpu su kitais leidžia sau “pašposyti”. O tie, “pašaliniai”, kai ateina prašyti užtarimo, visada paklausiu: Kodėl ne profsąjungos narys? Kol gyvenimas ramus – profsąjungos nereikia, kai “pakvimpa dūmais” – gelbėkit, mat… Dabar tokie laikai: nori išlikti – prisidėk prie bendro reikalo, būsi vienas – ir liksi vienas.

“Direktorė net žingsnio nežengia be mūsų pritarimo” – tai kam ta direktorė. Šturmuokit ir imkit valdžią į savo rankas, dar čia papildomų etatų reikia. Kaip MES nuspręsime, tai ir bus!

“Pripratinom greitai!” – nori to ar nenori, bet būsi greitai pripratintas. Skamba kaip represinis aparatas. Bus taip, kaip pasakėme, jei ne, pritaikysime “pripratinimo” programą. Geras, man patinka. Profsąjungos atstovas galėtų plačiau pratinimo metodus aptarti, gal kokį specialų leidinį apie “pratinimą” išleistų.

“O tie “pašaliniai”, kai ateina…” – mokykloje mokytojas tiesiog privalo priklausyti kąstoms. Viena iš jų “pašaliniai”, kita numanau “saviakai”, dar spėju yra “vierchai”, gal įveskime “ožiai”, “gaidžiai” ir t.t. Kuo skiriasi nuo “kalėjimo”?

“Dabar tokie laikai: nori išlikti prisidėk…, būsi vienas – liksi vienas…” – jei jau esi mokykloje, nieko negali spręsti pats, tau privalo “padėti”, nes vienas nesugebėsi. Bandos jausmas valdo. Kas čia per individualizmas! Dėkis prie “saviakų”, būsi “pripratintas” ir išliksi.