Subjuręs oras Herrange

Žmonės kalba, kad Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, yra dvi žiemos, viena balta, kita žalia.

Nesuprantu, kaip šokėjai čia išbūna po keletą savaičių. Mano batareikos be nornalaus miego režimo po biški atjunginėja maitinimą įvairioms kūno vietoms. Pirmiausia smegenims…

Anksti ryte kol niekas dar nemiega

Vieniša gitaristė

P.s. 3 nakties čia beveik taip pat šviesu, kaip 3 dienos.

… more and more people seem to find an interest in helping the camp as volunteers in different positions. For this we are truly grateful and from some point it feels like even though we are taking care of the administration, it’s not only us running the camp any longer…

Tai žodžiai iš stovyklos istorijos puslapio. Manau, kad į savanorių kategoriją patenka ne tik oficialieji savanoriai. Kiekviena spalvota asmenybė įlieja savo atspalvį į pusiau siurealistinį Herrango natiurmortą.

Čia kiekvienas yra reikalingas. Moki dainuoti – scena tavo. Vairuoji – vežiok pavėlavelius iš oro uosto. Pieši – papuošk aplinką. Kerpi – pataisyk kam nors šukuoseną. Tiesiog gražiai šoki – suteik pasitenkinimo partneriui ir visoms grožio ištroškusioms akims.

Keli kadrai iš Savoy Ballroom prieigose įrengtos Linos kirpyklėlės, kur skolintomis žirklėmis ji kirpo Aistę.

Laurynas ir Aistė

Linos kirpykla atvirame ore

Atspindžiai

Kas nors mokate išvaikyti uodus? Man reikia Jūsų paslaugų :)

Tikruose nemauose neturėjau brolių ar seserų su kuriais reiktų dalintis žaislais, čia turiu rimtą konkurentą interneto platybių užkariavimo srityje.

Kelte sutikome GPS Mixą ir Martyną, tad kiek labiau nei visada apžėlusį kelionės tikslą pasiekėme laiku.

Stovyklos nuotaika ir sistema nepasikeitus, šiais metais gal kiek mažiau žmonių ir dancebanana dvigubai didesnė.

Niekaip nesuprantu, kodėl mokyklos virtuvė vis dar vadinasi “russian kitchen”, nes pagal ten tūnančių lietuvių skaičių ir lietuviškų palapinių miestelio dydį, visą mokyklos rajoną drąsiai galima būtų perkrikštyti į “Lithuanian town”. Beje, jei registravotės ir gavote nuolaidą su sąlyga, kad padėsite valyti russian kitchen, turėkite omenyje, kad reiks sumokėti pilną kainą, o nuolaidos dalį atgausite tik po tovyklos.

Vienas iš stovyklos filosofijos kertinių akmenų – savanorystė. Pirmus metus dirbusieji savanoriais pasakojo, kad padirbėjus pasikeičia požiūris. Jautiesi šeimininkas, priimantis šokėjus į svečius. Iš to atsiranda atsakomybės jausmas ir  vertybių solidarizacija.

Čia pilna swingo šokių žvaigždžių ir korifėjų. Labai mėgstu Peter Logginsą. Jo šokio stilius labai subtilus, bet kartu ir dinamiškas. Tai ką jis daro atrodo labai mažai, bet efektyvu :)

Josette Wiggan, kitais metasi Herrang’e tikriausiai nebepamatysime, nes ji gavo kontraktą dviems metams. Bet kaip juokavo Lenartas – “Juk galėsi pasakyti, kad susirgai ir atvažiuoti pas mus?”.

Mūsiškiai okupavo šokių aikštelę.

Ir darbo vietas…

Tiems kuriems tualete pristigo šikpopierio, pagelbės straipsnis ant pliauskos: "How to make paper from wood".

Spėju, kad fotkės kuriam laikui baigiasi, nes dabar laisvalaikiu tarp pamokų užsiimsiu miegojimu :)

Pakeleivis į Herrangą

Keltas Tallink Romantika iš Rygos į Stokholmą išplaukė laiku, 17:30 pajudėjome Švedijos link. Atvykimo tašką pasieksime 9:30. Kompanijoje be manęs yra dar vieną fotomėgėja, bus proga palyginti, kaip skirtingi fotografai skirtingai mato tą patį.

Plaukdami stebime krantą

Krantas stebi mus

Aplink ramuma

Pradėjau moraliai ruoštis kelionei į Herangą. Prieš kiekvieną tolimesnę kelionę viduje jaučiu jaudulį. Nedidelė baimė, kaip smulki dildė švelniai brūžina paširdžius ir skrandį. Nežinau kas baugina labiau – kelionė ar žinojimas, kad tai ką darau – darau negrįžtamai. Baimė neracionali, nes konkrečios priežasties nėra. Jei reikia, galiu sugalvoti priežasčių: pamiršiu pasą – į keltą nespėsiu, nuvilsiu žmones važiuojančius kartu. Nepasiimsiu kimono ir kaukės – negalėsiu dalyvauti teminiame vakarėlyje, nuvilsiu šokių partnerę. Bet priežastys niekinės, nes suvokdamas jas, suvokiu, kad jų nebebijau. Dildę stumdo žinojimas, kad visko prisiminti negaliu, numatyti nenumatomų dalykų nesugebu.  Keltas išplaukia penktadienį iš Rygos. Šeštadienį ryte būsiu Švedijoje.

Ukrainoje, Kryme, netoli Jaltos, Чатырдаг (Čatyrdag) kalno šlaite yra ola, kuri vadinas Эмине-Баир-Хосар (Emine-Bair-Chosar), lietuviškai tai reiškia “mamutų ola”.

Mamutų ola

Mamutų, nes anksčiau į šią olą įėjimas buvo per šulinio pavidalo skylę žiojėjančią žemėje, pro kurią įkrito mamutas, kuris taip ir liko  voliotis. Vėliau piemenys olą apsodino medžiais, kad jų ganomi gyvuliai nekristų į olą.

Mamuto kauliukai

Pilna ten visokių stalaktitų, stalagmitų, stalagmatų, požeminių dvisluoksnių ežerų, grybų, šokolado kalnų ir sienų iš stuburų.

Akmeninis grybas

Požeminių ežerų vanduo stipriai prisotintas mineralinių medžiagų, todėl jo paviršiuje formuojasi mineralinė plėvelė. Kartais ji tiek sustorėja, kad ežero paviršiuje atsiranda akmens sluoksnis. Toliau besikaupiantis vanduo pradeda formuoti antrą ežero aukštą. Žemiau esančioje nuotraukoje matyti išdžiuvęs dviejų sluoksnių ežeras.

Išdžiuvęs dvisluoksnis požeminis ežeras

Sienutė iš stuburiukų

Kalnas šokolado su karamele

Olos šeimininkas - Tamsusis Speleologas

Širšių lizdas

Akmeniniam varvekliui užaugti reikia daug laiko. Centimetras susiformuoja per tūkstantį metų. Atrodo, kad stalagmatas (tas iš viršaus) tuoj tuoj pasieks stalaktitą (tą iš apačios), juk liko vos centimetras, o iš tiesų reikės dar tūkstančio metų. Senos legendos byloja, kad tai suakmenėję įsimylėjėliai, laukiantys, kol pagaliau jų lūpos susilies ir jie galės būti kartu.

Įsimylėjėliai tūkstančius metų laukiantys kol jų lūpos susilies

Menė

Varvekliai

Saldumynai, irisai, kremai, tortai ir chalva

Bankuchenai

Nepamiršk - priešas klausosi

Lyrinis nukrypimas …

Praeitis plaikstosi vėjyje kaip voratinkliai, po truputį prarasdama formą. Fotografuoju. Bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu. Pliauškinu jūros brizą, meilę, vėsų olos orą karštą vasaros dieną, jaudulį ar delfinus juodojoje jūroje.

Pykstu ant smegenų, kurios leidžia nugrimzti praeičiai į dumblą. Kai kurių akimirkų ypatingai gaila, norėtųsi jas užšaldyti, neleisti išblėsti. Turėti viduje kertelę, į kurią grįžęs vėl galėčiau išgyventi tą patį.

Fotografuoju. Vis bandau įamžinti akimirką, užfiksuoti ir užšaldyti ką patiriu, gaminu mažus lėkštus gyvenimo fragmentų atspindžius, nepasiduodančius laiko erozijai.

Mergaitė su kailinukais ir jos broliai

Tomas pakėlė mažiausiąjį berniuką ant rankų ir tarė:

Užaugęs tu būsi lakūnas.

Tada paėmė jo ant rankų Deimą ir pasakė:

Tu būsi …

Sudvejojo…

Stiuardesė.

Pabaigiau aš.

Tu būsi stiuardesė

Kažkas sugalvojo, kad jiems reikia duoti sausainių. Taip ir palikome juos ten stovėti.

Taip ir palikome juos ten stovėti

Gidė Šilutėje paminėjo, kad tai yra dvidešimties žmonių šeima gyvenanti viename name.  Gyvena vargingai, bet tvarkingai. Vyriausiajai dukrai šiek tiek virš dvidešimt. Ji turi penkis savo vaikus.

Šiandien rodžiau vaikų nuotraukas palatos draugei Jurgai. Ji papasakojo apie savo giminaičius, kurie iš karto po nepriklausomybės atgavimo buvo atvykę į Lietuvą. Moteriškė iš Amerikos atsivežė gerą fotoaparatą. Pamačiusi, kad jis patraukė giminaičių dėmesį, ji pasiteisino, kad tai jos sunaus aparatas. Lietuva jai atrodė varguolių kraštas, turėdama brangų aparatą ji pasijuto nesmagiai. Tikriausiai panašiai pasijutome ir mes sutikę pakelės vaikus.

Jei tu manai, kad tu manai, tai nemanyk, ka tu manai, nes kai manai, kad tu manai, tai ne manai, o tik manai, kad tu manai.

© Jurgos senelis