Pastaruoju metu dažniau pasirenku keliones dviračiu. Šis žygelis buvo pirmasis po keleto metų pertraukos. Nepaisant kasdieninio važinėjimo dviračiu į darbą ir 20-30 km. per savaitę nubėgamų kilometrų, antrąją dieną buvau maloniai nustebintas skaudulių kūne skaičiumi.

Pastebėjimai:

1. Norėdamas labiau atsiplėšti nuo kasdienybės, kitą kartą eisiu į dviejų dienų žygelį. Dviejų ar trijų dienų žygiui reikia beveik tiek pat mantos, kaip ir vienos dienos žygiui (neskaitant maisto), o poveikis – stipresnis.
2. Išbandžiau savo naujai įsigytą prožektorių PETZL TIKKA XP®² su CORE akumuliatoriumi. Likau patenkintas. Ryškumo pakanka. Po 4-5 val. naudojimo įvairiais galingumais, trijų lygių baterijos įkrovos indikatorius rodo maksimumą.

Kelionės pradžia. Švenčionėliai. Prie gimnazijos.

Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių invazinių barščių rūšių. Tai salierinių šeimos pašarinis, vaistinis augalas.

Namas medyje

GPS navigacija su maršruto planavimo funkcija

Svarbu ne šerpo, o kuprinės kurią jis neša dydis

Vaikai, dėmesio, tai vadinama "MALKOMIS"

Tap Water is what makes me happy

Lina neša sportbačius, kuriais avėdamas bėgsiu atgal į Švenčionėlius parvaryti mašinos

Paskutinė stotelė. Stovyklavietė prie Liūlinės (55.105227, 25.9455)

Maršrutas. Spausk, ir atsisiųsk GPX

Mašinos esmė – pateikti informaciją suskaidytą į mažas porcijas, paprašyti mokinio įrašyti atsakymą ir iš karto parodyti ar atsakymas yra teisingas.

Skinnerio mašina

1. Padėjo greitai suformuoti pageidaujamus elgesio įpročius.

2. Motyvavo, nes mokinys nejuto nežinomybės ar nerimo jausmo dėl rezultato. Klasėse, kurios mašina buvo naudota, mokinių motyvacija mokytis buvo didesnė.

3. Leido mokytis savo tempu.

Skinnerio pasiūlytas mokymosi būdas nuosekliai vedė mokinį nuo visiško nežinojimo iki pilno žinojimo mažais žingsneliais, surikiuotais iš anksto apgalvota seka. Kiekvienas žingsnelis buvo toks mažas, kad mokinys nebijojo žengti ir buvo įsitikinęs, kad atsakys teisingai.

Medžiaga buvo pateikiama, taip, kad mokiniui būtų suteikiama kuo daugiau pagalbos. Turinys ir užuominos praktiškai nepaliko galimybės suklysti.

Įdomu, kodėl šios mašinos netapo standartu mokyklose? :)

Kaišiadoryse gedimo g. - Žaslių g – Gudiena (Palomenės g.) -Palomenė-Gegužinė-Zūbiškės-Stabintiškės-Žasliai-Kaišiadorys (Gudiena) pagal laikrodžio rodyklę.

Kaišiadorių dviračių turo organizatoriai,  viešoji įstaigą „Dviratai“, sukvietė  visus dviračių mėgėjus, didelius ir mažus į klasikines plento dviračių lenktynes.

Dalyviams Kaišiadorių apylinkėse buvo pasiūlyta nuvažiuoti

1 ratas 50 km „Judėjimas visiems“ pradedantys mėgėjai, moterys veteranės ir jaunimas (15-16 m.).
2 ratai 100 km „Tautos grupė“ greiti mėgėjai, jauniai, sporto veteranai ir sportininkės moterys.
3 ratai 150 km sportininkai ir ištvermingiausi mėgėjai vyrai V19, V30, V40 grupės.
Vaikam (10-14 m. amžiaus) startas trumpoje 2 km trasoje Kaišiadorių mieste, 2 arba 4 ratai.

Kol nepabandžiau, neįtariau, kad dviračių lenktynės yra komandinė sporto šaka. Pirmąjį ratą pavyko važiuoti ad-hoc susiformavusioje grupelėje. Taip važiuojant palaikyti 33-40 km/h greitį beveik nereikalavo pastangų. Gaila su pagrindine grupe nespėjau, o “neskubančiųjų” komandą, kurioje važiavau pirmą ratą, teko aplenkti. Antrasis 50 km. ratas nuvažiuotas individualiai, jėgas išsunkė iki paskutiniojo lašo. Ypatingą padėką norėčiau išreikšti latvei veteranei, kuri garsiai rusiškai šaukdama komandas, surinko keletą į mane panašių diletantų, surikiavo į koloną ir išmokė važiuoti rotuojant. Tai buvo pirmoji mano trenerė.

Greičio ir pulso diagrama

Kaip matyti iš diagramos, maždaug nuo 2:15 prasidėjo dideli greičio svyravimai įkalnėse, o širdies ritmas sulėtėjo. Šį pokytį galėčiau susieti su keliais faktoriais:

1. Nulijo lietus, po kurio tiek kelio danga, tiek aš pats visiškai peršlapau. Nuo drėgmės staigiai krito kūno temperatūra.
2. Pirmąjį ratą važiavau grupėje ir turėjau galimybę pailsėti, antrajame myniau vienas.
3. Baigėsi gliukozė. Finiše jaučiausi praalkęs, o tai reiškia, kad pritrūko maisto raumenims.
4. Paprasčiausiai pavargo raumenys ir nebepajėgė išlaikyti pradinio tonuso.

Iš diagramos taip pat matyti, kad buvau sustojęs ties 1:30, nes nutiko juokingas nutikimas – nukrito sėdynė. Tiesa tai labiau ne jos kaltė, o kreivų montuotojo rankų. Nors ir apie balnelį turiu šį tą pasakyti. Veloturizmui naudoju “Brooks”, esu labai patenkitas jų gaminiu, kuris palaipsniui prisitaiko prie užpakalio formos, ko pasekoje, maždaug po 500 km. jautiesi tarsi sėdėtum fotelyje. Įsigijęs plentinį dviratį, originalą, kaip mat pakeičiau į “Brooks Colt”. Nustebau pamatęs, kad po lietingųjų varžybų jo forma tapo labai keista.

Odinis "Books'as" praktiškai sulindo man į vieną vietą

Keletas pradinuko pastebėjimų, kuriuos pasižymėjau po varžybų.

Dėvėti akinius
Paprastai nemėgstu dėvėti apsauginių akinių, nes jie iškraipo vaizdą. Važiuodamas įprastu režimu blogiausiu atveju pasigaunu bimbalą į akį, tačiau lenktynėse priešais važiuojančiųjų ratai kelia vandenį ir nemaloniai taško, todėl tenka važiuoti nudelbus žvilgsnį į žemę.

Naudoti prie pedalų “prisegamus” batus
Varžybų pabaigoje, nulijus lietui, koja pradėjo slidinėti šlapiame bate ir ant pedalo. Jau beveik metus svarstau ar man reikalingi batai prisisegantys prie pedalų. Esu išbandęs pigų analogą – kilpas, tačiau nepatogumas iš jų ištraukti koją paskatino jas nusiimti. Dabar sprendimas aiškus.

Susirasti partnerį ar grupę
Argumentas labai paprastas – vienas važiuoju 33-37 km/h greičiu išnaudodamas visas jėgas, o grupėje analogišku greičiu važiuoju visiškai atsipalaidavęs. Treniruotis vienam visai gerai, bet norint bent truputį greičiau pasiekti finišą, vienam to padaryti nepavyks.

Labiau pailsėti prieš varžybas
Iki varžybų treniruočių režimo pavyko laikytis pakankama gerai, likus dviems dienoms, penktadienį ilsėjausi, šeštadienį nusprendžiau neintensyviai patonizuoti raumenis lengvu prasibėgimu, kuriam pasirinkau naują trasą. Naujoji trasa pasirodė labai graži, todėl nesusilaikiau ir persistengiau. Užlipęs ant dviračio pajutau kojose vakarykščius 10 km. su stačiomis įkalnėmis.

O pabaigai, vaizdelis su ūmiu,  taip vadinamos “asfalto ligos” priepuoliu. Štai šis lenktynininkas pasirinko per mažą dviratuką, parkrito, pasidarė popa, o dabar verkia. Negražu juoktis iš svetimos nelaimės, bet labai gražiai kadras susidėliojo.

Lenktyninkas nukrito nuo dviratuko

Jeigu susidomėjote, plento lenktynių tvarkaraštį galite rasti čia http://plentas.lt/index.php/pageid/199

Update 20130722 – Pasirodė varžybų rezultatai. Užėmiau 22 vietą :)

Yra

gražių

žmonių

Nugalėjo gera nuotaika

Stilingieji Dima su Regina

Geltona suknelė pukiai dera su lindyhopu

Muzikantai - geros nuotaikos skleidėjai

Gintarė su raudonais viliojimo bateliais

Ir vėl Regina, tik šį kartą gangsterio kompanijoje

Norėdamas būti geru šokėju, turi būti truputį pamišęs

Sakydamas, truputį, turiu omeny visai nemažai

Retai kada dideli (ilgi) žmonės nebijo savo kūno grakščiai juo naudojasi taip, kaip tai daro Ana su Tadu

Ir vėl jie! Gaila, kad nemoku tuo pačiu metu fotografuoti ir mėgautis pasirodymu

Pauliau, Justina, kaip vadinasi šitas judesys? Vėjo malūnėlis?

Čia vis dar lindyhop classic?

Vyrai juodais drabužiais niekada neišeis iš mados

Šių metų konkursas pradėjo klibinti mano įsitikinimo, kad gražios moterys šoka tik salsa, pamatus. Matau daug rimtų priežasčių, kodėl reikia iš naujo persvarstyti galimybę grįžti į šokių pamokas :)

Lindy Hop Classic Couples 2012

Kas taps geriausiais šiais metais?!  Lapkričio 17 d., šeštadienį, Hoppers’ šokių studija rengia ketvirtąjį Lietuvoje lindyhopo poros konkursą Lindy Hop Classic Couples 2012

Tokiais žodžiais prasideda kvietimas į Hoppers šokių studijos organizuojamą lindyhopo šokio konkursą.

Keletą metų šokau lindyhopą, tačiau kvietimą skelbiu ir dėl to, kad pagrindiniame renginio vizuale puikuojasi mano nuotrauka. Naudojuosi proga pasigirti :)

Brooks Flyer

Nesulaukęs, kol du tūkstančiai dvyliktųjų metų kalendoriaus lapelių krūvelė visiškai išseks, metų pirkiniu skubu nominuoti dviračio sėdynę Brooks Flyer.

Pradėjęs dviračiu važinėti į darbą nusprendžiau, kad sėdynė yra betarpiškai su manimi susijusi dviračio dalis, todėl jos patogumas yra žymiai daugiau negu paikas komforto vaikymasis.  Vasaros kelionių metu,  išbandęs bendražygių dviračius, buvau nustebintas, kad iš pažiūros nepatraukli ir kieta odinė Brooks sėdynė maloniausiai lipo prie sėdimosios. Lyginant su silikonine, tariamai prie užpakalio prisitaikančia, ji buvo žymiai patogesnė. Todėl “Gero dviračio” konsultantui uždavęs klausimą apie patogiausią sėdynę, visai nenustebau išgirdęs atsakymą “Brooks”. Įsigijau  rekomenduotąją Brooks Flyer.

Pirkdamas buvau įspėtas, kad pirmuosius 500 km sėdyne gali būti prasčiau tinkama už įprastinę. Pardavėjas rekomendavo prieš darant išvadas gerokai ją padėvėti, kol užpakalio forma įsispaus sėdynėje. Atsisėdus ant dviračio jau pirmieji kilometrai paliudijo, kad tai bene patogiausia sėdynė ant kurios yra tekę sėdėti. Nuvažiavus 500 km sėdynėje akivaizdžiai pradėjo ryškėti užpakalio kaulų įspaudai liudijantys, kad laikui bėgant ji taps vis patogesnė.

Turiu pastebėti, kad sėdynė Brooks Flyer turi savybę girgždėti. Važinėju klausydamasis muzikos, todėl girgždesys man netrukdo, bet  pirkinio triukšmingąją savybę omenyje turėtų tylių pasivažinėjimų mėgėjai.

Brooks sėdynių asortimente yra siaurų, plačių, su spyruoklėmis ir be jų, todėl skirtingų važiavimų stilių mėgėjai turėtų likti patenkinti. Brooks išlaikė išskirtinį vintažinį stiliuką, todėl sėdynė suteiks pasitenkinimą ne tik Jūsų užpakaliui, bet ir akims :)

http://www.brooksengland.com

Laba diena,

labai malonu, jog sutikote atsakyti į kelis klausimus apie el.knygas ir el.leidybos perspektyvas Lietuvoje.

Klausimai:
1. Ar esama ženklų, jog el.knygos aktyviai skverbtųsi į mokyklas ir unviresitetus vietoj popierinių vadovėlių?

Ženklai byloja, kad vienokios ar kitokios formos skaitmeninis turinys palaipsniui tampa mokytojo kasdienybe.

Kalbant apie e. turinio naudojimą mokykloje reiktų atskirti keletą pagrindinių skaitmeninio turinio tipų, kurie mokyklose yra paplitę labai netolygiai.
1. Skaitmeninės mokytojo knygos.
2. Skaitmeninė grožinė literatūra.
3. Skaitmeniniai mokymosi objektai ir skaitmeninės pamokos.
4. Skaitmeniniai vadovėliai.

Skaitmeninės mokytojo knygos palaipsniui tampa rinkos standartu. Šiais mokslo metais mūsų pradėtos platinti skaitmeninės mokytojo knygos sulaukė didžiulio susidomėjimo. Mokytojo knygas ateityje leisime tik skaitmeniniu formatu.

2012 metų pavasarį kartu su ugdymo plėtotės centru prie ŠMM sukūrėme 5–8 klasių skaitmeninę grožinės literatūros biblioteką. http://ebiblioteka.mkp.emokykla.lt/ kiekvieną dieną aplanko vidutiniškai 500 interesantų. Žinoma, atostogų metu susidomėjimas sumažėja, bet nuo rugsėjo pirmosios iki šiandien 15 tūkstančių unikalių lankytojų bibliotekos svetainę aplankė 24 000 kartų. Rinka rodo susidomėjimo ženklus, bet tai tik pirmieji žingsneliai.

Mūsų leidžiamos aktyviosios pamokos ir nemokami mokymosi objektai mokyklose naudojami jau gana seniai. Mokytojai juos rodo per projektorių arba interaktyvioje lentoje. Kaip pavyzdį galėtume panaudoti 5–6 klasių Lietuvių kalbos kurso mokymosi objektus, kurie nuo rugsėjo iki šiandien sulaukė 28 000 unikalių lankytojų. Skaitmenines pamokas arba mokymosi objektus naudoja bene kiekvienas šiuolaikiškas mokytojas.

Skaitmeniniai vadovėliai yra mažiausiai paplitę. Jų evoliucija lėčiausia dėl daugelio priežasčių. Ne visi mokiniai turi priemones skaitmeniniam vadovėliui naudoti. Rinkoje gan siauras skaitmeninių vadovėlių asortimentas. Popieriniai vadovėliai perkelti į skaitmeninį formatą nesukuria ženkliai didesnės pridėtinės vertės negu popieriniai. Popierinį vadovėlį patogiau naudoti negu skaitmeninį. Tarkime grožinę literatūrą galima skaityti skaityklėse, o vadovėliuose svarbu spalvos ir puslapio išdėstymas, todėl juos visapusiškai galima naudoti tik su brangiais didelio formato planšetiniais kompiuteriais. Mano manymu, ateityje vadovėlio samprata stipriai pasikeis. Tik ištobulėjus skaitmeninio vadovėlio formai bus galima tikėtis skaitmeninių vadovėlių paplitimo mokyklose.

2. Galbūt „Šviesa“ pastebi el.mokymo priemonių pardavimo didėjimą pastaraisiais metais?

Stipriai augančiais skaitmeninio turinio pardavimais pasidžiaugti negalime, tačiau esame nusiteikę optimistiškai. Pastebime nuolat augantį susidomėjimą, todėl dedame daug pastangų, kad rinkai pasiūlytume šiuolaikiškų mokymo (-si) priemonių. Pasitelkdami skaitmeninį turinį galime atverti naujas galimybes mokytojams dirbti lengviau. Tai yra: palengvinti planavimą, pasiruošimą pamokai, mokymą, mokinio ir mokytojo į(si)vertinimą, diferencijavimą ir integravimą, bei pamažu diegti šiuolaikiškas vertinimo metodikas. Tikime, kad skaitmeninio turinio rinkoje slypi neatskleistas potencialas.

3. Koks, jūsų nuomone, didžiausias el.vadovėlių privalumas mokiniams/studentams?

Didžiausia šiuo metu žinoma skaitmeninio turinio nauda yra motyvacija mokytis. Modernios mokymo priemonės su mokiniais „kalba“ jiems suprantama interaktyvia vaizdo ir garso kalba. Smagu matyti, kad vis daugiau mokytojų skaitmeninį turinį laiko savo sąjungininku.

4. Tipiškai teigiama, jog el.knygos apsunkintų leidyklų gyvavimą. Kodėl, jūsų nuomone, šis teiginys nėra teisingas?

Labai norėčiau padėti paneigti šį teiginį, tačiau leidyklos išgyvena sudėtingus pokyčius. Reikia keisti nuo pat knygos atsiradimo nusistovėjusią leidybinę darbo praktiką. Pirkėjai įpratę skaitmeninį turinį naudoti nemokamai, o griežta apsauga reikalauja didelių investicijų ir apsunkina turinio naudojimą. Realybėje veikiančio skaitmeninio turinio platinimo verslo modelio Lietuvoje nėra. Yra bandymų, tačiau pagrindinė terpė vis dar yra popierinė produkcija. Patyrę ilgamečiai autoriai turi pradėti mąstyti kitomis kategorijomis. Mokytojai turi įsisavinti naują naudojimo praktiką.

Lauksiu Jūsų atsakymų. Dėkui už bendradarbiavimą.

Su pagarba
Martynas Pilkis
Lžinios.lt

What We Saw from the Cheap Seats Studio album by Regina Spektor

Noriu pasidžiaugti ir pasidalinti žinia, kad Regina Iljičina Spektor (Регинa Ильинична Спектор), Amerikos žydaitė su rusiškomis šaknimis išleido savo šeštąjį albumą “What We Saw from the Cheap Seats”. Albumas išėjo liepos 29 d., bet pamačiau jį tik dabar, todėl vadovaudamasis liaudies posakiu, “geriau vėliau negu niekad”, atleidimo neprašysiu.

Pasakydamas, kad albumas išties nenuvialia būsiu neoriginalus ir paantrinsiu kritikams, kurie apie jį atsiliepia labai teigiamai. Rolling Stone apžvalgininkai sako, kad tai tikriausiai geriausias Reginos Iljičinos albumas. Nuo savęs pridėsiu, kad žaismingų ir ironiškų dainų rinkinyje yra dar daugiau ekscentriško, bet pakankamai skoningo dainininkės maivymosi.

http://www.youtube.com/watch?v=BWXWivwhi14

“Fidelity” buvo pirmoji, mano ausis pasiekusi atlikėjos daina

http://www.youtube.com/watch?v=wigqKfLWjvM

Piratų prieplaukoje albumas jau pasiekiamas. Gero klausymosi.