Burbulas.lt - Nekilnojamo turto rinkos analitika

Poilsis Palangoje pabrango - pigiausia lova už 50 litų

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 15:18:19 +0300

Vasariškiems orams viliojant žmones į pajūrį, rasti kur apsistoti šalies kurortuose – beveik neįmanoma. Tuo suskubo pasinaudoti kambarių nuomotojai. Kai kurie jų už nakvynę žmogui jau pageidauja gauti pusšimtį litų.

Pabrango dvigubai

Palangos verslininkai džiūgauja, jog ši vasara jų neapvylė – jau beveik mėnesį kurortas lūžta nuo poilsiautojų. Pelnus skaičiuoja ne tik restoranų, kavinių ar kitų paslaugų teikėjai, bet ir privačius būstus ar kambarius nuomojantys palangiškiai.

Tad daugelis jų, norėdami kuo daugiau užsidirbti, gerokai pakėlė nakvynės kainas. Šiuo metu už naktį vienam žmogui gali tekti pakloti mažiausiai 50 litų. Išsinuomoti vieno kambario butą parai kainuoja apie 200–250 litų.

Tuo tarpu birželio pabaigoje nakvynė asmeniui kainavo nuo 15 iki 30 litų, o išsinuomoti butą parai buvo įmanoma už 100–120 litų.

Rasti nakvynę – sudėtinga

Privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos "Svetingas šeimininkas" pirmininkė Irena Švanienė patvirtino, kad nuomos kainos šiuo metu Palangoje išties gerokai išaugusios.

"Tai normalu. Juk tiek, kiek žmonės anksčiau prarado pinigų, dabar nori juos atgauti, užsidirbti. Nieko stebėtino. Nenorėčiau sutikti, kad nuomos kainos "perlenktos". Jos yra normalios, dabar pats sezono įkarštis", – kalbėjo I.Švanienė.

Ji tikino, jog šiųmetė vasara – jokia išimtis. Panašiai kambarių ir būstų nuoma sezono metu kainuoja kasmet. Tad, anot jos, teigti, jog verslininkai pasinaudojo šilta vasara ir kainas dirbtinai sukėlė, nereikėtų.

"Jei pas kokį nuomotoją atsilaisvino kambarys, jis už jį išties gali paprašyti gerokai daugiau pinigų. Net ir tokiu atveju jis tuščias neliks, nes ieškančiųjų, kur apsistoti, dabar kelissyk daugiau nei kambarių", – paaiškino I.Švanienė.

Nuomoja ir daržines

Dėl to, pasak I.Švanienės, važiuoti į Palangą neturint, kur apsistoti, nepatartina. Jos teigimu, ypač sunku rasti nakvynę savaitgaliais.

I.Švanienė teigė pastebėjusi, jog kai kurie lietuvaičiai vis dar viliasi, kad išsinuomoti kambarius jiems pavyks iš pakelėse stoviniuojančių palangiškių. Tačiau, anot jos, tai mažai tikėtina, nes tokių siūlytojų šiuo metu beveik nėra. Daugiausia pakelėse kambarius šiuo metu siūlo vadinamosios Palangos močiutės, tačiau dažniausiai juose apsistoti neįmanoma.

"Tas "bobutes" reikėtų išvaikyti, nes jos siūlo apsistoti daržinėse, be patogumų ir komforto, visiškai žmonėms nepritaikytomis sąlygomis. Aišku, turistams jos to nesako ir giria savo kambarius. Niekam nelinkėčiau išsinuomoti jų siūlomų lovų. Dažniausiai nuvykę į vietą ir jas pamatę turistai netenka amo – sąlygos išties klaikios", – įspėjo pašnekovė.

Nerealūs pardavėjų lūkesčiai baigiasi didelėmis nuolaidomis

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 15:04:57 +0300

Nusistovėjus nekilnojamojo turto kainoms rinkoje ne vienas nekilnojamojo turto pardavėjas susiduria su dilema: parduoti nekilnojamąjį turtą už dabartinę rinkos kainą ar, nustačius kiek didesnę kainą, laukti ir tikėtis, kad atsiras pirkėjas, kurį sudomins šis nekilnojamasis turtas jau šiandien. Nekilnojamojo turto kompanija “Uus Maa Lithuania”, išanalizavusi 2010-ųjų pirmąjį pusmetį įvykusius sandorius, pateikia tokius duomenis.

Nekilnojamojo turto brokerė Audronė Kuprionytė atskleidžia, kad buvo analizuojami du faktoriai – pirkėjų atsiradimo laikotarpis bei kainos pokytis nuo pradinės iki galutinės. Verta paminėti, kad visi butai be išimties buvo parduoti nuderėjus kainą bent jau simboliškai. Kitas įdomus faktas - kuo ilgesnis buvo nekilnojamojo turto pardavimo procesas, tuo ryškesnis kainos pokytis. Tai paneigia dažną nekilnojamojo turto pardavėjų susikurtą mitą, jog atsiras pirkėjas, kuris įžvelgs šio nekilnojamojo turto privalumus ir bus pasirengęs už juos mokėti daugiau nei rinkos kaina.

Faktai rodo, kad jeigu pardavimo procesas neviršijo 2 mėnesių laikotarpio, vidutinė kainos nuolaida buvo 6,76%, suradus pirkėją per 2-6 mėnesius – 13,58%, nuo 6 mėnesių iki 1 metų – 26,02%, daugiau nei 1 metų – 49,5%. Savaime suprantama, kodėl toks ženklus kainos pokytis yra nekilnojamojo turto pardavime, trukusiame ilgą laikotarpį, t.y. daugiau kaip 6 mėnesius, - nekilnojamojo turto rinkoje vyko kainų kritimas. Tačiau jaučiamas ryškus procentalus skirtumas ir trumpaisiais laikotarpiais, kurių metu jau buvo jaučiama nekilnojamojo turto kainų stabilizacija. Pagrindine tokio skirtumo priežastimi galima įvardinti savininkų nepasiteisinusius lūkesčius, nenorą pasikliauti profesionaliais patarimais ir pardavimo proceso pradžioje nustatytą neatitinkančią tikrovės nekilnojamojo turto kainą. Pardavimo proceso, trukusio iki 2 mėnesių, nuolaidos buvo mažiausios, todėl galime teigti, kad pardavimo proceso metu buvo nustatyta reali rinkos kaina.

Nustačius tikrąją rinkos kainą pardavimo laikotarpis labai sutrumpėja, tai patvirtina ir kitas faktas: iš visų išanalizuotų sandorių daugiausiai pirkėjų buvo surasta per pirmąjį mėnesį, t.y. 37,5%. Kitas kiek išsiskiriantis mėnuo yra trečiasis, jo metu suradome 18,75% pirkėjų. Iš visų išanalizuotų sandorių 66% pirkėjų buvo surasta per pirmuosius tris pardavimo mėnesius.

“Uus Maa Lithuania” nekilnojamojo turto brokerė Audronė Kuprionytė sako, jog išanalizavus duomenis galima teigti, kad nekilnojamojo turto pardavimo greitis priklauso nuo pardavimo proceso pradžioje pasirinktos strategijos. Strategija, kad pardavimo proceso pradžioje nustatykime didesnę nei rinkos kainą, o po to derybų metu nuleiskime ją iki mūsų norimos, labai dažnai neduoda laukto rezultato. Nekilnojamasis turtas rinkoje yra realizuojamas tada, kai jis pasiekia rinkoje nusistovėjusias kainas, tad nekilnojamojo turto pardavėjai, turintys nepagrįstų lūkesčių dėl savo nekilnojamojo turto kainos, galų gale savo nekilnojamąjį turtą vis tiek parduoda už realią kainą, tačiau nuo pardavėjo sąmoningumo ir realios situacijos matymo priklauso, kiek truks pirkėjo suradimo procesas.

NT rinka: stabilizacija prasidėjo

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 14:55:54 +0300

Žurnalo „Investuok“ surengtame seminare, skirtame situacijai nekilnojamojo turto rinkoje aptarti, ekspertai konstatavo, kad ilgai trukęs rinkos nuosmukis baigiasi. Tačiau entuziazmo, jog artimiausiu metu turto kainos ir sandorių skaičius ims augti prieškriziniu tempu, taip pat nėra.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis sako, kad situacija NT rinkoje vis dar neapibrėžta. Pasak R. Dargio, šiuo metu NT rinkoje pirkimas po didžiojo nuosmukio atsigauna, o naujo būsto sektoriuje vyksta sandėlių išvalymas. „Senų būstų perkama gerokai daugiau, naujų būstų pardavimai po truputį krenta, bet dar ir dėl tos priežasties, kad rinkoje jų lieka mažiau, nes vyksta sandėlių išpardavimas – naujos „prekės“ į sandėlius netiekiamos. Tai rodo, kad būsto žmonėms reikia“, - aiškina R. Dargis.

Asociacijos prezidentas tikina, kad dėl išaugusių energetinių sąnaudų gyventojai yra priversti keisti savo būstą, didėja mažų butų paklausa: nuo praėjusių metų rugsėjo nuosekliai auga ekonominės klasės butų pardavimai.
Prasčiausia situacija, pasak eksperto, yra prestižinės klasės būstų sektoriuje – jame pardavimai smarkiai kritę.

Kalbėdamas apie NT rinkos perspektyvas R. Dargis sako, kad bendra asociacijos nuomonė ta, jog per artimiausius dvejus metus perspektyviausi bus inžinerinės paskirties (transporto infrastruktūra ir kiti statiniai), visuomeninės paskirties (mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, kultūros ir pramogų objektai), pramoniniai logistikos objektai ir tik ketvirtoje vietoje gyvenamojo būsto projektai.
Svarbu išlaikymo išlaidos

„Šiandien Vilnius yra patraukliausia vieta, čia yra didžioji šalies ekonomikos dalis. Būsto poreikis Vilniuje bus ir kainos neturėtų kristi vien dėl to, kad būsto fondas keisis: senieji butai turėtų pigti labiau, naujieji turėtų išlaikyti kainą dėl mažesnių išlaikymo išlaidų. Kaunas specifinis miestas todėl, kad kauniečiai labiau mėgsta namus nei butus. Klaipėdoje, mūsų duomenimis, yra daugiausiai neparduotų būtų, jei lygintume pagal per mėnesį nuperkamų butų skaičių“, – tendencijas didžiuosiuose šalies miestuose įvardija R. Dargis.

„Matome, kad pasiūla yra labai stipriai nukritusi – šiandien realiai statomus ir baigiamus objektus galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai labai nedaug, lyginant su tuo, kiek buvo statoma. Didžioji dalis projektų sustabdyti ir juos, turbūt, jau yra perėmę bankai“, – kad naujo gyvenamojo būsto rinka vis dar apmirusi, konstatuoja UAB „Ober-Haus nekilnojamojo turto“ generalinis direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius.

Pagaliau vyksta pirkėjų ir pardavėjų derybos

Vertindamas kainų dinamiką būsto rinkoje V. Zabilius teigia, kad nors remiantis pardavimų duomenimis jau galima kalbėti apie „dugną“, o rinkoje jau matyti sandorių skaičiaus augimas, tačiau bendras kainų didėjimas dar nefiksuojamas. „Jau pastebime, kad vidutinių 2–3 kambarių butų rinkoje pasiūlos ir paklausos kreivės yra susilyginusios – pirkėjų ir pardavėjų jėgos apylygės, ir vyksta normalios derybos. Tai yra sveikintina, mes pasiekėme būsto sektoriuje lūžį. Tiesa, to negalėčiau pasakyti apie prestižinį būstą“, – sako ekspertas.
V. Zabiliaus teigimu, situacija bent jau Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje yra tvarkinga.

„Praėjusių metų pasiūlos perviršį mes esame sumažinę, nes beveik niekas nebestato, todėl ir kitų metų perviršis bus ganėtinai mažas. Pabaigtų būstų tikrai nėra daug“, – aiškina „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto“ vadovas Lietuvoje. Jis priduria, kad reali pasiūla pirminėje būsto rinkoje yra kur kas mažesnė, nes apie 40 proc. butų priklauso bankrutavusioms arba reorganizuojamoms įmonėms, taip pat nemažai butų dėl plano ir kitų trūkumų yra nepatrauklūs pirkėjams.

Komentuodamas situaciją būsto nuomos rinkoje V. Zabilius atkreipia dėmesį, kad nemaža nuomos paklausa yra naujos statybos būstui. Norint jį išnuomoti, pasak eksperto, problemų neturėtų kilti.

Justinas Gapšys, Žurnalas „Investuok"

Kas penktą pirkėją domina namai

Burbulas.lt — Tue, 27 Jul 2010 14:22:08 +0300

Apie penktadalį būsto ieškančiųjų nori gyventi nuosavame name, todėl šiuo metu aktyviai domisi įsigyti jau pastatytą namą arba sklypą, kuriame namą galėtų statytis. Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai sukonkretina, kokie pastatai labiausiai domina pirkėjus, kam jie patikėtų namo statybas, kokio sklypo norėtų ir kt.

Daugiau norinčiųjų statytis, o ne pirkti jau pastatytą

Daugiau nei pusei norinčiųjų gyventi name tiktų abu variantai – ir pirkti jau pastatytą namą, ir statytis pačiam. Pirkdami jie žiūrėtų, kuris variantas priimtinesnis. Vis dėlto ketvirtadalis Aruodas.lt respondentų, norinčių turėti nuosavą namą, pageidautų, kad namas būtų statomas pagal paruoštą jų poreikius atitinkantį projektą. Ir vos 15 proc. respondentų atmestų kitus variantus ir pirktų tik jau pastatytą bei įrengtą namą.

Dauguma samdytų specialistus

Paklausti, kam patikėtų namo statybas, nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai mano, kad geriausia, kai namą stato atestuoti specialistai – į juos kreiptųsi 65 proc. tyrime dalyvavusių asmenų. Likusieji norėtų kiek sutaupyti ir statytų namą patys, galbūt su šeimos nariais ar kitais giminaičiais.

Paklausiausi vidutinio dydžio namai

Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad pirkėjams šiuo metu patraukliausi vidutinio dydžio ekonomiški namai – dauguma rinktųsi 100–150 kv.m namus. Taip pat po penktadalį namo ieškančiųjų norėtų įsigyti iki 100 kv.m arba 150–200 kv.m namus. Didesnius nei 200 kv.m namus rinktųsi vos keli procentai respondentų.

Mūrinis namas – patraukliausias

Pasak Aruodas.lt respondentų, dabar labiausiai vertinami mūriniai (60 proc.) ir rąstiniai (28 proc. respondentų), kiek mažiau – karkasiniai (9 proc.) pastatai. Daugiausiai tyrime dalyvavusių asmenų statytųsi mūrinį namą. Mažiausiai domimasi skydiniais ar surenkamais gelžbetoniniais pastatais.

Kokio dydžio sklypo prie namo nori pirkėjai?

Pasak Aruodas.lt respondentų, sklypas prie namo turėtų būti iki 15 arų – tokio dydžio sklypo norėtų dauguma (apie 75 proc.) pirkėjų. Apie 15 proc. norėtų kiek didesnio sklypo – 16–20 arų. Dar didesni sklypai nelabai paklausūs.

Aruodas.lt informacija

Būsimieji nuomininkai pasiryžę ir kūrenti krosnis

Burbulas.lt — Fri, 09 Jul 2010 15:43:12 +0300

Pradėjus skelbti egzaminų rezultatus ir artėjant priėmimui į aukštąsias mokyklas, abiturientai ima karštligiškai ieškoti būsto didmiesčiuose, o ypač Vilniuje, tikėdamiesi sėkmingai įstoję apsigyventi viename iš šių miestų. Taigi artėjant rugpjūčiui pradeda aktyvėti nuomos sandoriai –išsikrausto aukštąsias mokyklas jau baigusieji, kuriuos pakeičia būsimieji pirmakursiai.

Remiantis konsultacijų bendrovės „DZL“ apklausų duomenimis, didžioji dalis jaunuolių nusprendžia nuomotis butą, nebijodami aukštesnių kainų – pasak jų, gyvenant keliese, kaina bendrabutyje ir bute beveik nesiskiria, o gyvenamosios sąlygos keičiasi ženkliai. Netylant kalboms apie vangiai vykdomą bendrabučių renovaciją, interneto puslapiuose dažnai galima sutikti ir tokio turinio žinučių: „Studentas(-ė) ieško kambarioko(-ės) nuomotis butui“. Tačiau iš pirmo žvilgsnio viliojanti perspektyva gali būti apgaulinga – nors atrodo, kad nuomotojas turėtų būti suinteresuotas pristatyti savo nuomojamą butą kuo patraukliau, dažnai NT skelbimuose net nepasivarginama įdėti nuotraukų ar detalesnio būsto aprašo. Ir, beje, tai sukelia problemų tik būsimiesiems nuomininkams – nuomotojai yra įsitikinę, jog anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris, išvargintas desperatiškų buto paieškų, sutiks nuomotis – ir, žinoma, pernelyg nesiderėti.

Kaip teigia bendrovės „DZL“ NT brokerė Ugnė Mikučionytė, dažniausiai pageidaujama dviejų ar trijų kambarių butų. Vienas pagrindinių privalumų – uždara asmeninė erdvė, kurios galima tikėtis nuomojantis atskirų (izoliuotų) kambarių butą. Deja, rasti tokį butą yra pakankamai sudėtinga, ypač naujos statybos namuose. Todėl daugeliui būsimųjų nuomininkų tenka atsisakyti savo kiek nerealistiškų vilčių turėti savą kambarį ir, jų pačių žodžiais tariant, pasitenkinti bent tuo, jog „turi stogą virš galvos“.

Privatumas – ne vienintelis veiksnys, nulemiantis pasirinkimą. Buto vieta yra taip pat itin svarbi – dažnai tikimasi susirasti būstą kuo arčiau universiteto ar kolegijos – Vilniuje, pavyzdžiui, senamiestyje ar centre, kur rasti naujesnį namą yra pakankamai sunku. Tačiau galų gale tenka apsispręsti – galbūt verta gyventi toliau nuo savo mokymosi įstaigos, bet nuomotis tą butą, kuris iš tiesų tenkina poreikius; taip dalis studentų pasmerkia save bent poros valandų kelionei kiekvieną rytą.

Didelį vaidmenį atlieka ir būsimojo biudžeto planavimas. Dažnas nuomai yra numatęs skirti 300 – 400 litų per mėnesį, o brangesniuose butuose apsigyvenama daugiau nei dviese. Atkreipiamas dėmesys ir į buto ekonomiškumą – akivaizdu, jog senos statybos namuose už komunalines paslaugas, o ypač šildymą, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei naujai įrengtuose butuose. Taigi, pasak bendrovės „DZL“ atstovės U.Mikučionytės, paklausiausi yra 2 kambarių butai, kurių kaina neviršija 800 Lt, ar 3 kambarių butai, kurių nuoma mėnesiui svyruoja ties 1000 Lt (abiem atvejais – neįskaičiuojant komunalinių patarnavimų). Kiekvienas, bent kažkiek sekantis naujienas apie vis kylančias šilumos kainas, tikisi gauti butą su autonominiu šildymu – tai gali pasiūlyti maždaug trečdalis nuomotojų. Žinoma, yra ir kitokių variantų – tarkim, kūrenti krosnį. Galbūt skamba neįtikėtinai, tačiau galima rasti ir tokį būstą. Ir, nors anksčiau retas būtų sutikęs jį nuomotis, dabar, esant sudėtingesnei situacijai šalyje, atsiranda pasiryžusių prisiimti ir tokią atsakomybę bei nepatogumus, žinodami, jog galės sutaupyti.

Konsultacijų bendrovės „DZL“ NT specialistai pataria pernelyg nedelsti ir neatidėlioti buto paieškų, pabrėždami vis mažėjančią pasirinkimo įvairovę ir neišvengiamą kainų augimą. Ne paslaptis, jog tikintis stebuklo, kartais liekama ir tuščiomis. „Galų gale, neverta taupyti savo paties gerovės ir patogumo sąskaita, – įsitikinusi U.Mikučionytė, - tinkamas sprendimas dėl būsto gali nulemti ir jūsų sėkmę studijų metu.“

Konsultacijų bendrovė „DZL“

Kas nauja butų nuomos rinkoje?

Burbulas.lt — Fri, 09 Jul 2010 15:39:36 +0300

Vasarą nuomos rinka pakankamai aktyvi – dalis nuomininkų palieka nuomotus butus, grįžta į savo gimtuosius miestus, taip pat atsiranda naujų būsto nuomos ieškančiųjų, kurie ypač didžiuosiuose šalies miestuose nori susirasti gyvenamąjį plotą. Įdomu, ar įpusėjus vasarai buvo kokių nors butų nuomos kainų pokyčių ir kokią sumą reikėtų orientuotis mokėti, jei domina nuomotis būstą.

Remiantis didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų kainų statistikos duomenimis, nuo metų pradžios butų nuomos kainos buvo daugmaž stabilios. Nors, kai kurių tarpininkų teigimu, vasarą nuomos kainos turėtų šiek tiek išaugti, kol kas skelbimuose ši tendencija neužfiksuota. Palyginti su praėjusių metų birželio vidutinėmis kainomis, šių metų birželį siūlytos butų nuomos kainos Vilniuje ir Kaune buvo nukritusios apie 10–15 proc., o Klaipėdoje beveik nepakitusios.

Centrinėje miesto dalyje butus siūloma nuomotis vidutiniškai už 20–25 Lt/kv.m Vilniuje, 15–20 Lt/kv.m Kaune ir apie 18–20 Lt/kv.m Klaipėdoje. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose siūlomos mažesnės nuomos kainos: vidutiniškai 12–16 Lt/kv.m Vilniuje, 7–10 Lt/kv.m Kaune ir 10–13 Lt/kv.m Klaipėdoje.

Analizuojant siūlomas butų nuomos kainas pagal kambarių skaičių (neatsižvelgiant į pastato statybos metus, šildymo tipą ir kt.), matyti, kad Vilniaus centrinėje dalyje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 700 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 1100 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 1300 Lt/mėn. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose siūloma 1 kambario buto nuomos kaina mėnesiui yra apie 300–500 Lt, 2 kambarių – apie 500–600 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 700–900 Lt/mėn.

Kauno centrinėje dalyje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 600 Lt/mėn., 2 kambarių butą – už 700 Lt/mėn., 3 kambarių – už 900 Lt/mėn. Toliau nuo centro 1 kambario buto siūloma nuomos kaina yra apie 350–400 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 500 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 550 Lt/mėn.

Klaipėdoje 1 kambario butą siūloma nuomotis vidutiniškai už 400–500 Lt/mėn., 2 kambarių – už 600 Lt/mėn., 3 kambarių – už 700–800 Lt/mėn.

Aruodas.lt informacija

Pirkėjui šiuo metu svarbiausia būsto kaina

Burbulas.lt — Thu, 01 Jul 2010 11:42:32 +0300

Ieškančiųjų įsigyti būstą šiuo metu netrūksta, kainoms nukritus daugelis žvalgosi, kokio nekilnojamojo turto galėtų įsigyti, kokie šiuo metu pateikiami pasiūlymai. Tačiau į ką labiausiai dabar kreipiamas dėmesys, renkantis būstą?

Pasak daugumos nekilnojamojo turto tarpininkų, padedančių parduoti ar įsigyti nekilnojamojo turto, šiuo metu beveik pusė būsto ieškančiųjų norėtų įsigyti savo būstą, apie 40 proc. domisi ir parduodamo, ir nuomojamo būsto pasiūlymais. Mažiausią dalį būsto ieškančiųjų domina tik nuoma – jie nori turėti tik laikinus namus, savų neperka tikėdamiesi, kad kainos dar kris.

Nekilnojamojo turto brokeriai teigia, kad šiuo metu tarp būsto pirkėjų paklausiausias pigesnis nekilnojamasis turtas – daugiau kaip 70 proc. brokerių nuomone, pirkėjai šiuo metu ieško būsto iki 150000 Lt. Apie 15 proc. brokerių pastebi, kad yra asmenų, kurie gali pirkti būstą, jei jis kainuoja iki 350000 Lt. Taigi Aruodas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu didžiausia pigaus nekilnojamojo turto paklausa.

Pasak brokerių, pirkėjai, rinkdamiesi, kurioje miesto dalyje turėtų būti jų būstas, pirmiausia atsižvelgia į kainą – jei objektas yra toliau nuo centro, bet jo kaina itin patraukli, jis sulaukia daugiau susidomėjimo nei centrinėje miesto dalyje esantis, bet kiek brangesnis, nekilnojamasis turtas. Vis dėlto trečdalis brokerių pastebi, kad pirkėjai labiau norėtų įsigyti būstą arčiau miesto centro.

Rinkdamiesi būstą pirkėjai atsižvelgia į jo statybos metus, tačiau, tarpininkų nuomone, apsisprendimui pirkti seną ar naują nekilnojamąjį turtą vėl įtaką daro jo kaina. Nors domimasi ir senos, ir naujos statybos objektais, tačiau svarbiausias dalykas yra kaina – pirkėjai renkasi tuos objektus, kurie kainos atžvilgiu jiems tinkamesni, prieinamesni.

Aruodas.lt informacija

Pirkėjai tik žvalgosi ar jau perka būstą?

Burbulas.lt — Wed, 23 Jun 2010 13:36:06 +0300

Dauguma būsto ieškančiųjų pastebi, kad nekilnojamojo turto kainos yra nukritusios, kad dabar geras laikas žvalgytis įsigyti būstą už mažesnę kainą arba išsinuomoti nekilnojamąjį turtą pigiau. Tačiau ar būsto ieškantieji jau apsisprendė pirkti, ar vis dėlto dar laukia didesnių pokyčių?

Kiek daugiau nei trečdalis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrime dalyvavusių asmenų teigia, kad nors kainos nukrito, tačiau dar nepakankamai, kad būstą būtų galima įsigyti. Kitas trečdalis vartotojų mano, kad dabar jau verta rimtai svarstyti savo būsto pirkimo galimybes ir ieškoti tinkamų pasiūlymų.

Nepaisydami įvairių svarstymų ir nuomonių, nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai tiksliai negali prognozuoti, kokių nekilnojamojo turto rinkos pokyčių galima tikėtis ateityje. Beveik pusė tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad kainos dar tikrai mažės, kiti beveik pusė pastebi, kad kainos stabilizavosi ir neaišku, kokių pokyčių galėtų vykti. Keli procentai respondentų mano, kad greitai kainos ims kilti.

Paklausti, kiek šiuo metu galima nusiderėti nuo pradinės siūlomos nekilnojamojo turto kainos, dauguma (40 proc.) Aruodas.lt respondentų teigia, kad nusiderama vidutiniškai 10 proc., 34 proc. respondentų – kad iki 20 proc. Apie penktadalis tyrime dalyvavusių asmenų mano, kad šiuo metu galima nusiderėti netgi daugiau nei 20 proc.

Aruodas.lt respondentai pastebi, kad rinkdamiesi būstą jie neperka pirmo pasitaikiusio objekto, kad apžiūri bent kelis pasiūlymus. Beveik pusės tyrime dalyvavusių asmenų prieš įsigydami būstą apžiūrėjo iki 5 objektų, kiti – iki 10 arba netgi daugiau nei 10 variantų.

Aruodas.lt informacija

Kokie sklypai pigiausi ir brangiausi?

Burbulas.lt — Tue, 15 Jun 2010 11:55:16 +0300

Nemažai nekilnojamojo turto ieškančiųjų šiuo metu žvalgosi įsigyti sklypą ir pasinaudoti galimybe nukritus statybos kainoms statytis namą, atitinkantį poreikius. Taigi kiek šiuo metu kainuoja sklypai, kokios paskirties žemė šiuo metu brangiausia ir pigiausia?

Skelbimų duomenys

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų ir skelbimuose siūlomų objektų kainų statistika rodo, kad yra tam tikrų sklypų kainų skirtumų pagal miestus ir pagal sklypų paskirtį. Iš statistikos duomenų matyti, kad didžiuosiuose miestuose brangiausiai kainuoja namų valdos ir komercinės paskirties sklypai: jų kaina gali svyruoti nuo keliolikos iki kelių dešimčių tūkstančių Lt už arą. Tokie sklypai brangiausi Vilniuje ir Klaipėdoje, o Kaune jie apie 25 proc. pigesni.

Kiek pigesni nei namų valdos ar komercinės paskirties yra kolektyvinio sodo sklypai – jie brangiausi Vilniuje, beveik perpus pigesni Kaune ir Klaipėdoje. Už mažiausią kainą galima įsigyti žemės ūkio paskirties sklypų: jų kaina didžiuosiuose miestuose siekia vidutiniškai po kelis tūkstančius Lt už arą.

Ką pastebi besidomintieji nekilnojamuoju turtu?

Ieškančiųjų nekilnojamojo turto nuomonė apie sklypų kainas beveik sutampa su skelbimų statistikos duomenimis. Aruodas.lt respondentai, paklausti, kokie, jų nuomone, sklypai kainuoja brangiausiai ir pigiausiai, teigia, kad brangiausi namų valdos ir komercinės paskirties sklypai, o pigiausi turėtų būti žemės ūkio ir komercinės paskirties.

Pasak respondentų, sklypo kainai įtaką daro tai, ar sklypas prie vandens telkinių, gražios aplinkos, ar jis centrinėje miesto dalyje, kokia infrastruktūra ir pan.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Aruodas.lt informacija

Parduodami butai: kainos, pasiūla ir pokyčiai

Burbulas.lt — Mon, 07 Jun 2010 14:29:02 +0300

Nuo šių metų pradžios skelbimuose siūlomos butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažėjo iki 5 proc. Fiksuojama, kad kainos krinta nebe tokiais sparčiais tempais kaip anksčiau. Palyginti šių metų gegužės mėn. vidutines siūlomas butų kainas su praėjusių metų gegužės mėn., butų kainos skelbimuose per metus nukrito apie 20 proc. Vilniuje ir Kaune bei apie 30 proc. Klaipėdoje.

Aruodas.lt skelbimų kainų statistika rodo, kad kainos mažinamos ne tik seniau įdėtuose skelbimuose, bet ir naujuose. Vidutiniškai iki 15 proc. naujų skelbimų per mėnesį kaina sumažinama, butus siūloma įsigyti už mažesnę kainą.

Ar netrūksta butų pasiūlymų?

Nors praėjusių metų pabaigoje skelbimų įsigyti butą buvo kiek sumažėję, tačiau kiekvieną šių metų mėnesį jų pamažu atsiranda daugiau. Iš skelbimų statistikos duomenų matyti, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuo metų pradžios skelbimų apie parduodamus butus padaugėjo nuo 15 iki 30 proc.

Taip pat netrūksta ir naujos statybos butų pasiūlymų: konsultacinės rinkos bendrovės „Redos“ duomenys rodo, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje šiuo metu yra daugiau nei 3000 laisvų naujų butų, siūlomų pirminėje rinkoje.
Iš Aruodas.lt skelbimų statistikos duomenų matyti, kad beveik 50 proc. Vilniuje parduodamų butų skelbimų sudaro butai, pastatyti ne vėliau nei 2000 m. Kaune ir Klaipėdoje ne senesnių nei 2000 m. statytų butų skelbimai sudaro vidutiniškai po 15 proc. visų šiuo metu tuose miestuose parduodamų butų skelbimų.

Kiek kainuoja nauji butai?

Pirminės būsto rinkos statistika rodo, kad daugiau nei pusė naujų butų sudaro esantys Vilniuje, o vidutiniškai po penktadalį tenka Kaunui ir Klaipėdai. Iš „Redos“ duomenų matyti, kad naujos statybos butų pasiūlos ir pardavimo kaina skiriasi iki 10 proc.: pasiūlos kaina yra iki 10 proc. didesnė nei ta, už kurią nuperkama.

Aruodas.lt informacija