Burbulas.lt - Nekilnojamo turto rinkos analitika

Patalpų nuoma: atpigo beveik perpus, pasiūlymų padaugėjo kelis kartus

Burbulas.lt — Wed, 10 Mar 2010 09:48:30 +0200

Per paskutinius kelerius metus nekilnojamojo turto rinką drebino įvairūs pokyčiai. Pranešime pateikiama, koks patalpų nuomos kainų ir pasiūlos pokytis fiksuojamas, lyginant piko bei praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis su dabartiniais duomenimis.

Kainos pokytis Vilniuje. Vilniuje didžiausios siūlytos patalpų nuomos kainos buvo 2007 m. pabaigoje. Tai buvo riba, nuo kurios Aruodas.lt publikuojamuose skelbimuose siūlomos nuomos kainos pamažu ėmė mažėti ir mažėja iki šiol. Palyginus skirtingus laikotarpius matyti, kad nuo kainų piko laikotarpio iki dabar patalpų nuomos kainos sostinėje nukrito apie 55 proc., o lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu matyti, kad nuomos kainų pokytis yra vidutiniškai 40 proc. Baigiantis 2007 m. vidutinė įvairių paskirčių patalpų nuomos kaina buvo apie 45 Lt/kv.m (neatsižvelgiant į tikslesnę pastato vietą mieste, įrengimą ir kt.), šiuo metu ji yra vidutiniškai 19 Lt/kv.m.

Kainos pokytis Kaune. Kaune nuomojamų patalpų Aruodas.lt skelbimuose siūlomos kainos buvo didžiausios 2007 m. rugsėjo – spalio mėn. Tuo metu siekusios vidutiniškai 28 Lt/kv.m, šiuo metu yra nukritusios vidutiniškai iki 15 Lt/kv.m, t. y. fiksuojamas ~ 45 proc. pokytis nuo kainų piko laikotarpio. Palyginus šių metų duomenis su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas 25 proc. kainų kritimas.

Kainos pokytis Klaipėdoje. Klaipėdos mieste siūloma patalpų nuomos kaina buvo didžiausia šiek tiek vėliau nei Vilniuje ir Kaune – 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. Nuo to laikotarpio siūlomi nuomos įkainiai nukrito apie 55 proc., o nuo praėjusių metų pradžios – apie 25 proc. Prieš dvejus metus įvairias patalpas siūlyta išsinuomoti vidutiniškai už 43 Lt/kv.m, šiuo metu kaina siekia apie 19 Lt/kv.m.

Pasiūlos pokytis. Augant kainoms, augo ir nuomojamų patalpų skelbimų skaičius. Pasiekus aukščiausią kainų ribą, pasiūlymų skaičius vis dar augo, norinčiųjų išnuomoti objektus daugėjo, nors kainos pamažu jau darėsi mažesnės. Nuo laikotarpio, kai kainos buvo didžiausios, pasiūlymų išsinuomoti patalpas skaičius didžiuosiuose miestuose padidėjo 2 – 6 kartus. Pasiūlymų išsinuomoti patalpas augimas fiksuojamas apytiksliai iki 2009 m. ketvirtojo ketvirčio įpusėjimo.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Aruodas.lt informacija

Baltijos šalių NT kainų nuosmukis - didžiausias Europoje

Burbulas.lt — Fri, 05 Mar 2010 12:50:17 +0200

Nekilnojamojo turto kainos ir toliau mažės pažeidžiamose Europos ekonomikose, tačiau kitose šalyse jau galima įžvelgti atsigavimo ženklų, praneša BBC.
Penkiose Europos valstybėse NT kainos praėjusiais metais kilo, didžiausias (12 proc.) kainų šuolis užfiksuotas Norvegijoje, teigiama Rics European Housing apžvalgoje. NT kainos taip pat kilo Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu didžiausiu NT kainų nuosmukiu pasižymėjo Baltijos šalys, čia kainos sumažėjo nuo 27 proc. iki 53 proc. Nuo Baltijos šalių nelabai atsiliko ir Vengrija bei Airija.

Apžvalgoje taip pat teigiama, kad žemos palūkanų normos padėjo suvaldyti NT rinkos nuosmukį ir prasidėti atsigavimui kai kuriose pagrindinėse Europos ekonomikose.

Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Prancūzijoje pernai NT vertė smuko nuo 4 proc. iki 6 proc.

Šaltinis: MarketNews.lt

Dabar tinkamas metas įsigyti butą?

Burbulas.lt — Thu, 04 Mar 2010 10:02:25 +0200

Butų rinką vis dar krečia pokyčiai, o perkantieji gali derėtis dėl mažesnės buto pirkimo kainos – prie tokios išvados prieinama, išnagrinėjus butų pasiūlos ir pardavimo kainas bei pasiūlymų skaičių. Pranešime pateikiama, kaip pakito butų rinka, lyginant šių ir praėjusių metų vasario duomenis.

Kiek kainuoja butai?
Iš skelbimų kainų statistikos matyti, kad siūlomos butų pardavimo kainos vis dar mažėja. Palyginus šių metų vasario duomenis su praėjusių metų vasario mėn., matyti, kad skelbimuose siūlomos butų kainos per metus nukrito 25–30 proc. (vidutiniškai 25 proc. Vilniuje ir Kaune, 30 proc. Klaipėdoje). Lyginant mėnesio pokytį, matyti, jog bent dešimtyje procentų per paskutines 30 dienų įdėtų skelbimų jau buvo mažinama kaina. Konsultacinė nekilnojamojo turto rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „Redos“ fiksuoja duomenis, už kokią kainą siūloma įsigyti naujos statybos būstą ir už kokią jis nuperkamas. Vasario mėn. statistika rodo, kad parduotų naujų butų kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo vidutiniškai 20 proc. mažesnė nei pasiūlos.

Iš ko galima rinktis?

Aruodas.lt šiuo metu publikuojama daugiau kaip 8800 skelbimų apie Vilniuje, 1500 – apie Kaune, 4100 – apie Klaipėdoje parduodamus butus. Nors tai nebūtinai skirtingi pasiūlymai (tą patį objektą gali pardavinėti savininkas ir agentūra), tačiau norintieji pirkti butą turi iš ko rinktis. Vis dėlto skelbimų statistika rodo, kad parduodamų butų pasiūla mažėja: nuo praėjusių metų vasario parduodamų butų Vilniuje sumažėję apytiksliai 25 proc., Kaune – apie 40 proc., o Klaipėdoje – maždaug dvigubai. „Redos“ turimais duomenimis, šiuo metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pasiūloje yra apie 130 daugiabučių gyvenamųjų namų projektų, kurie yra statomi/jau pastatyti ir jų vystymas nėra sustabdytas. Juose parduodama daugiau kaip pusketvirto tūkstančio naujos statybos butų, iš kurių daugiau kaip 60 proc. sudaro butai Vilniuje.

Aruodas.lt informacija

Kokį naujos statybos butą rinktųsi pirkėjas?

Burbulas.lt — Thu, 04 Mar 2010 09:53:25 +0200

Siekiant išsiaiškinti, kokio tipo naujos statybos būstą šiuo metu renkasi pirkėjai, nekilnojamojo turto kompanija “Uus Maa Lithuania” atliko apklausą, kurioje buvo nagrinėjami butų dydžių, įrengimo bei išplanavimo klausimai. Pranešime pateikiami apklausos rezultatai.

Kalbant apie patį namą, dauguma respondentų paminėjo, jog norėtų gyventi nedaug butų turinčiuose namuose. Optimalus butų skaičius name, respondentų nuomone, yra 31 butas. Tik 24 % respondentų pasisakė, kad, jų nuomone, optimalus butų skaičius name yra didesnis nei 40 butų. Taip pat dauguma apklaustųjų norėtų gyventi name, kuriame vienoje laiptų aikštelėje būtų apie 3-4 butus. Name, kuriame butų aikštelėje būtų 4 ir daugiau, norėtų gyventi 32 % apklaustųjų.

Daugumos respondentų nuomonė dėl to, ar norėtų, kad jų gyvenamajame name pirmuose aukštuose būtų įsikūrusios komercinės patalpos, išsiskyrė. Net 48 % pasisakė, kad tai jiems nesvarbu, 9 % to norėtų, tačiau net likę 43 % visgi nepageidautų gyventi tokio tipo name.

Kalbant apie parkavimosi vieta, dauguma apklaustųjų vienareikšmiškai pasisakė, kad jos pageidautų. Populiariausios parkavimosi vietos būtų požeminė parkavimosi vieta (64,6 % visų apklaustųjų) bei garažas (59,6 % visų apklaustųjų). Antžeminė parkavimosi vieta patiktų tik 33 % visų apklaustųjų.

Respondentai taip pat buvo prašomi išreikšti savo nuomonę apie optimalius butų dydžius. Reikia paminėti, kad dauguma respondentų renkasi didesnius butus. Vidutiniškai, pasak apklaustųjų, miegamojo dydis turėtų būti apie 18 kv. m. Amžiaus kategorijoje iki 25 metų šis rodiklis yra didesnis – apie 22 kv. m., kitose amžiaus kategorijose vidutiniškai ageidaujamas miegamojo kambario plotas yra apie 17 kv. m. 77 % apklaustųjų norėtų, kad jų miegamasis kambarys būtų lygus arba didesnis negu 15 kv. m. Įdomu tai, kad visose pajamų grupėse buvo išlaikytas labai panašus vidurkis, svyravimas žiūrint pagal pajamas buvo minimalus.

Taip pat apklausoje buvo klausiamas vonios kambario dydis. Vidutiniškai apklaustieji pageidavo, jog jų vonios kambarys būtų 9 kv.m., vėlgi didžiausio ploto pageidavo jauniausi respondentai – beveik 11 kv. m, respondentai kitose amžiaus kategorijose buvo kuklesni. Vyriausieji respondentai (amžiaus grupė nuo 45 metų) buvo kukliausi ir pageidavo apie 7 kv.m. vonios kambario.

Pasak “Uus Maa Lithuania” brokerės Audronės Kuprionytės, vieningos nuomonės nebuvo pasiekta dėl perkamo buto įrengimo. Butą su daline apdaila pirktų 34 % respondentų, su pilna apdaila – 31 %, o butą, kurį pagal jų pageidavimus įrengtų projekto vystytojai – 35% visų apklaustųjų.Tačiau perkant butą su daline apdaila, dauguma apklaustųjų jame nenorėtų jau pastatytų pertvarų.

Respondentai taip pat buvo apklausiami dėl išplanavimo sprendimų: jungta ar atskira virtuvė su svetaine bei jungtas ar atskiras vonios kambarys su tualeto patalpa. Dėl virtuvės išdėstymo apklaustieji prie vieningos nuomonės nepriėjo bei pasiskirstė beveik vienodai į tradicinio išplanavimo (virtuvė atskirai nuo svetainės) bei novatorių (virtuvė sujungta su svetaine) šalininkus. Už tradicinį išplanavimą pasisakė 43 % respondentų, už novatorišką išplanavimą – 42 %, tam neskiria didelės reikšmės 15 %. Visose amžiaus kategorijose pasiskirstymas išlieka labai panašus.

O dėl vonios kambario bei tualeto patalpos jungimo respondentų nuomonė buvo kiek kitokia. Dauguma apklaustųjų (48 %) pasisakė už atskirą vonios kambarį ir tualeto patalpą, 30 % – už vonios kambarį, sujungtą su tualeto patalpa, 22 % apklaustųjų paminėjo, jog tai jiems neturi didelės reikšmės.

Pakankamai vienodai pasiskirstė ir apklaustųjų nuomonė dėl lodžijos ar balkono pasirinkimo. Visgi gan simboliškai laimėjo lodžija – 48 %, balkono pageidautų 43 % respondentų, nenorėtų nei lodžijos nei balkono vos 1 % apklaustųjų, o 8 % apklaustųjų nėra skirtumo, ar tai būtų balkonas ar lodžija.

Norint išsiaiškinti, ar respondentus į projekto vystytojo butus priviliotų butai su daliniais baldais, buvo klausiama, kokių baldų pastarieji pageidautų ir ar tai jiems yra aktualu. Respondentai labiausiai norėtų savo bute matyti įrengtą vonios kambarį (49 %), kiek mažiau virtuvę (39 %) bei slankiojančių sistemų spintas (36 %). Taip pat didelis procentas apklaustųjų visgi pageidautų pirkti butą be baldų. Rinkdamiesi butą su vonios kambario santechnika 70 % apklaustųjų pageidautų, kad jame būtų vonia, ir tik 30% - kad būtų dušo kabina.

Pirkti ar nuomotis namą?

Burbulas.lt — Wed, 24 Feb 2010 09:57:55 +0200

Skelbimuose pateikiamos nekilnojamojo turto kainos pastebimai sumažėjusios: per metus parduodamų namų siūlomi įkainiai sumažėję ketvirtadaliu, o nuomojamų namų – beveik perpus. Tokia informacija pateikiama, remiantis Aruodas.lt skelbimų kainų statistika.

Parduodami namai
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose parduodamų namų siūlomos kainos nuo praėjusių metų pradžios nukrito vidutiniškai 20–25 proc. Lyginant su laiku, kai kainos buvo didžiausios, pokytis dar pastebimesnis: nuo kainų piko laikotarpio siūlomos namų Vilniuje ir Kaune kainos skelbimuose yra nukritusios apie 50 proc., o Klaipėdoje – apie 40 proc.

Tačiau sumažėjo ne tik siūlomos kainos, bet ir pasiūlymų įsigyti namą skaičius. Vilniuje ir Kaune parduodamų namų pasiūlymų nuo 2009–ųjų sausio sumažėjo apie 20 proc., o Klaipėdoje – dvigubai. Tačiau norintieji pirkti namą vis tiek turi iš ko rinktis: Aruodas.lt šiuo metu publikuojami beveik 1500 Vilniuje parduodamų namų pasiūlymai, daugiau kaip 500 – Kaune, 450 – Klaipėdoje.

Namų nuoma
Namų nuoma populiari tik Vilniuje, o Kaune ir Klaipėdoje beveik nėra nuomojamų namų pasiūlos. Šiuo metu norintieji išsinuomoti namą sostinėje gali rinktis iš daugiau kaip 200 Aruodas.lt publikuojamų pasiūlymų – pasiūla Vilniuje, palyginus su praėjusių metų pradžia, yra išaugusi dvigubai. Kainos požiūriu laikas taip pat tinkamas nuomotis – lyginant šių ir praėjusių metų to paties laikotarpio kainas, pastebima, kad namus Vilniuje siūloma išsinuomoti vidutiniškai 45 proc. pigiau nei prieš metus.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Aruodas.lt informacija

Kaip skelbimuose bandoma privilioti klientą?

Burbulas.lt — Mon, 22 Feb 2010 09:22:46 +0200

Norintieji parduoti ar išnuomoti nekilnojamąjį turtą prisigalvoja ivairių gudrybių, kaip paskatinti klientą skelbime ne tik peržiūrėti nuotraukas, perskaityti informaciją, bet ir paskambinti pasidomėti apie siūlomą objektą detaliau ar netgi jį įsigyti ar išsinuomoti. Didžiausias nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt pateikia sąrašą būdų, kaip bandoma privilioti klientą.

Sudominti bandoma aprašymu
Dažniausiai kuriamas intriguojamas aprašymas, kuriame pateikiami ivairūs konkretaus nekilnojamojo turto objekto privalumai. Akcentuojamas namo irengimas, beveik visuose skelbimuose pabrėžiama, jei objektas yra naujos statybos, jame – autonominis šildymas. Paminimos specifinės ypatybės, kurios yra ne kiekviename objekte, pavyzdžiui, baseinas, biliardo kambarys, treniruoklių salė, pirtis ir pan.

Vaizdas kuriamas nuotraukomis
Žodžiais perteiktą informaciją dar bandoma iliustruoti vaizdine informacija. Tačiau kartais pritraukti klientą bandoma ne paties parduodamo ar nuomojamo nekilnojamojo turto objekto nuotraukomis. Pavyzdžiui, jei objektas yra pajūryje, publikuojamos jūros, smėlio, prieblandoje apšviesto Palangos tilto nuotraukos, jei sostinėje – naktinio miesto vaizdai, atsiveriantys pro nekilnojamojo turto langus. Jei parduodamas sklypas, neretas atvejis, kai nuotraukoje matosi žydinčios gėlės, tekanti upė ar netoliese esantis ežeras.

Įvairūs užrašai
Kai kurie pardavėjai arba nuomotojai bando klientą pritraukti, pateikdami įvairių užrašų įvairiose skelbimo vietose: “Pigu”, “Gera kaina”, “Išskirtinis pasiūlymas”, “Kaina tik …”, “Skubiai” ir pan. Neaišku, ar tokia informacija sulaukia daugiau susidomėjusiųjų, nes ne visada tokiuose skelbimuose kainos iš tikrųjų mažos, o pasiūlymai – išskirtiniai.

Siūlomos specialios sąlygos
Kai kuriuose skelbimuose deklaruojama, jog perkant ar nuomojantis būtent tą objektą bus siūlomos specialios sąlygos, pavyzdžiui, netaikomas tarpininkavimo mokestis, taikoma tam tikra nuolaida, banko paskola teikiama su mažesnėmis palūkanomis, finansavimas beveik iki šimto procentų turto vertės ir pan. Laiku, kai nekilnojamojo turto kainos buvo aukščiausios, pasitaikydavo skelbimų, kai perkant dovanų buvo siūlomas automobilis, kelionė ar kt. Šiuo metu tokių akcijų nebepasitaiko.

Aruodas.lt informacija

Dabar apsimoka nuomotis?

Burbulas.lt — Fri, 19 Feb 2010 10:42:43 +0200

Laukdami dar didesnio nekilnojamojo turto kainų kritimo, kai kurie gyventojai dar nesiryžta pirkti būsto, tačiau jį nuomojasi. Nuoma kainuoja pigiau, nes kainos yra nukritusios keliasdešimt procentų. Pranešime pateikiama detalesnė informacija, kaip per metus pakito nuomos rinka.

Nuoma Vilniuje. Nuo praėjusių metų pradžios pasiūla išsinuomoti butą sostinėje yra išaugusi beveik dvigubai – butų savininkai savo turimus butus yra linkę išnuomoti, ne tik parduoti. Per paskutines 30 dienų Aruodas.lt buvo įdėta daugiau nei 2000 naujų skelbimų apie nuomojamus butus, o 200 pasiūlymų buvo mažinama nuomos kaina ir siūloma objektą išsinuomoti pigiau.
Skelbimų kainų statistika rodo, kad centrinėje miesto dalyje esančių 1 kambario butų nuomininkams siūloma nuomos kaina siekia apytiksliai 800–900 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 1100 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 1300 Lt/mėn. Toliau nuo centro esančiuose ar miegamuosiuose mikrorajonuose 1 kambario butą siūloma išsinuomoti vidutiniškai už 400–600 Lt/mėn., 2 kambarių – už 600–700 Lt/mėn., 3 kambarių – už 700–900 Lt/mėn. (kainos pateikiamos, neatsižvelgiant į pastato statybos metus, šildymo tipą, įrengimą ir kt.).

Nuoma Kaune. Kauno mieste nuomojamų butų pasiūla ir siūlomi įkainiai nuo praėjusių metų pradžios sumažėjo maždaug trečdaliu, o per paskutines 30 dienų atsirado beveik 200 naujų pasiūlymų išsinuomoti butą. Pagal skelbimuose pateikiamas kainas matyti, kad 1 kambario butą centrinėje miesto dalyje siūloma nuomotis vidutiniškai už 600 Lt/mėn., 2 kambarių – už 750 Lt/mėn., 3 kambarių – už 1000 Lt/mėn. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose siūloma 1 kambario buto nuomos kaina siekia 350–450 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 500 Lt/mėn., o 3 kambarių – apie 550–600 Lt/mėn.

Nuoma Klaipėdoje. Klaipėdoje, kaip ir Kaune, nuomos kainos nuo praėjusių metų pradžios yra sumažėjusios apytiksliai trečdaliu, o per paskutines 30 dienų atsirado beveik 150 naujų pasiūlymų išsinuomoti butą. Šiame mieste 1 kambario buto nuoma pagal skelbimuose pateikiamas kainas kainuotų apie 500–600 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 650 Lt/mėn., o 3 kambarių – apie 800 Lt/mėn.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Pasaulio ekonomika stiprėja, bet atsigavimo kelias nebus lygus

Burbulas.lt — Thu, 18 Feb 2010 13:45:46 +0200

Antradienį tarptautinės SEB grupės analitikų Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, jog po krizės įveikimo programų pasaulio ekonomika stiprėja. Išsivysčiusių šalių ūkio plėtra bus pažeidžiama ir santykinai lėta, tačiau darbo rinkos situacija stabilizuosis. Didžiausią rūpestį kelia daugelio šalių valstybės finansų būklė ir būsimi globalios kredito rinkos pokyčiai.

SEB grupės analitikų teigimu, pasaulio ekonomika atsigauna nepaisant sudėtingų aplinkybių. Didžiųjų šalių palūkanų normų politika išliks skatinančioji, kol ekonomikos atsigavimas netaps tvirtas. Pasaulio darbo rinkos būklė pablogėjo mažiau, nei buvo tikėtasi, nors nedarbo sumažėjimas iki priimtino lygio užsitęs.

Fiskalinė įtampa kai kuriose šalyse, ypač euro zonoje, yra didelė, sakoma SEB grupės apžvalgoje. Tai kelia riziką, jog palūkanų normų, valiutos kurso ir fiskalinės politikos priemonėmis ūkio augimo nebebus galima paskatinti, jei plėtra imtų išsikvėpti.

SEB grupės analitikų teigimu, naujai kuriami finansų reguliavimo taisyklės ir reikalavimai stabdys kredito plėtrą, nes finansinių išteklių pasiūla mažės ir bus brangesnė. Infliacijos rizika trumpuoju laikotarpiu yra nedidelė, numatomas griežtesnis finansų rinkų reguliavimas, o fiskalinė politika jau artimoje ateityje turės tapti ribojančiąja, todėl daugelyje šalių bazinės palūkanų normos greitai nedidės – SEB analitikai prognozuoja, kad JAV Federalinis rezervų bankas ir Europos centrinis bankas nekeis bazinių palūkanų iki 2010 m. gruodžio.

JAV ekonomikos plėtrą apsunkina prasta darbo rinkos padėtis. Pasak SEB grupės analitikų, JAV ekonomikos plėtra 2010 m. bus gana sparti, tačiau antroje metų pusėje sulėtės, nuslopus teigiamai atsargų kaupimo ir fiskalinio skatinimo įtakai. Tuo tarpu vartojimas 2010 m. netaps varomąja jėga dėl silpnos darbo rinkos ir gyventojų polinkio mažinti įsiskolinimus.

Anot SEB grupės analitikų, euro zonos nedarbo lygis išlieka aukštas. Kai kurių šalių valstybės finansų padėtis blogėja tiek, jog prarandamos ekonomikos skatinimo galimybės. Dėl minėtų priežasčių tikimasi lėto euro zonos ūkio atsigavimo ir euro silpnėjimo.

Lėtai atsigaunant didiesiems pasaulio ūkiams, pasaulio ekonomikos varikliu ir stabilizavimo veiksniu tampa Pietryčių Azijos šalys – vien Kinijai 2010 m. teks apie 30 proc. viso pasaulio BVP prieaugio. Pasak SEB grupės analitikų, Azijos ekonomikai stiprybės teikia tvirtos eksporto pozicijos, santykinai nedidelė finansų krizės įtaka, aktyvi regioninė prekyba ir skatinančioji Kinijos fiskalinė politika.

2010 m. laukiama Baltijos šalių ekonomikos recesijos pabaigos, apžvalgoje konstatuoja SEB grupės ekonomistai. Ūkio atsitiesimo požymiai, prasidėję praėjusių rudenį, dar labiau išryškėjo šią žiemą. Eksportas toliau atsigauna, o didėjanti tikimybė, jog Estija įstos į euro zoną 2011 m., skatina investicijų pritraukimą. Kita vertus, SEB grupės analitikai pabrėžia būtinybę Baltijos šalių, ypač Latvijos, valdžiai laikytis fiskalinės drausmės.

„Eksporto pagyvėjimo ženklai matomi ir Lietuvoje, o tai pagrindžia prognozes, jog ekonomika atsigaus jau šiemet. Kita vertus, vartojimas šalies viduje tebebus silpnas, o nedarbo lygis didės – šalies gyventojai ekonomikos būklės pagerėjimo 2010 m. dar nepajus. Įtempta valstybės finansų būklė reikalauja ir atidaus valdžios sektoriaus skolos valdymo, kad dabartinis skolinimasis netaptų ekonomikos plėtros stabdžiu vidutiniuoju laikotarpiu“, - sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

2010 m. sausį mažesnis mėnesinis ir metinis butų kainų kritimas

Burbulas.lt — Wed, 17 Feb 2010 12:16:19 +0200

Šių metų sausio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indeksas (OHBI) rodo, kad penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) butų kainos sumažėjo 0,8% (2009 m. gruodžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,9% mėnesinis kainų sumažėjimas). O per paskutinius 12 mėnesių butų kainos sumažėjo 24,5% (2009 m. gruodžio mėnesį metinis kainų sumažėjimas siekė 26,8%).

„Akivaizdu, kad būsto rinka jau pergyveno didžiausius pokyčius ir šiais metais būsto kainos turėtų stabilizuotis“, - komentuoja „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. gruodžio mėnesį, iki šių metų sausio butų kainos Lietuvos didmiesčiuose nukrito 38,5%.

Sausį gyventojų susidomėjimas būstu išaugo, tačiau rezultatų tikimasi vasarį-kovą

Burbulas.lt — Fri, 12 Feb 2010 13:25:33 +0200

Nors 2010 m. sausio mėnesį Lietuvos didmiesčių pirminėje būsto rinkoje butų paklausa bendrai beveik nesikeitė ir padidėjo vos 0,01 proc., nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai pažymi, kad pirmasis metų mėnuo buvo ženkliai aktyvesnis už gruodį. Tiesa, gyventojų susidomėjimas kol kas pasireiškė ne realiais sandoriais, o aktyvesne objektų apžiūra bei gausesnėmis užklausomis dėl informacijos. Naujos statybos butų kainos sausį Vilniuje ir Kaune mažėjo atitinkamai 2 ir 0,3 proc., uostamiestyje – 7 proc.

Pirmąjį 2010 m. mėnesį rezervuotų butų sostinėje padaugėjo 5,1 proc., Kaune rezervacijų skaičius sumažėjo 36 proc. – tai daugiausia lėmė „užšaldyti“ objektai, kuriuose rezervacijas teko panaikinti. Pačių pirkėjų iniciatyva laikinojoje sostinėje buvo atsisakyta dešimtadalio rezervacijų. Klaipėdoje būsto rezervacijų sumažėjo 2,7 proc. Pagal paklausą, kaip įprasta, tarp šių trijų miestų aiškiai dominavo Vilnius, kuriame fiksuota būsto paklausa sudarė net 75 proc. visos.

„Jei žvelgtume tik į statistinius rodiklius, pagal būsto rinkos aktyvumą sausis beveik nesiskyrė nuo gruodžio. Tačiau NT tarpininkai ir plėtotojai vienbalsiai tvirtina, kad juntamas ūgtelėjęs gyventojų susidomėjimas būstu: padaugėjo užklausų, kur kas dažniau vyksta objektų apžiūros. Todėl rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad šis susidomėjimas vasario-kovo mėnesiais turėtų virsti realiais sandoriais“, - sako NT rinkos analizės portalo NTspekuliantai.lt vadovas Matas Macijauskas.

Pasak jo, tikėtina, kad daugelis potencialių pirkėjų savo planus atidėjo keliems mėnesiams, nes plėtotojai po Naujųjų metų tvirtina naujus biudžetus, iš naujo įvertina situaciją ir nustato žemutinius butų kainų lygius. Tad sausį pirkėjai analizavo situaciją, o derybas ir sandorius planuoja vėliau, tikėdamiesi geresnių sąlygų.

Sausį naujų butų kainos Lietuvos didmiesčiuose mažėjo. Ženkliausias pokytis įvyko Klaipėdoje, kur bendras kainų vidurkis smuktelėjo 7 proc. Tą labiausia lėmė peržiūrėta kainodara viename iš stambiausių uostamiesčio objektų. Vilniuje kainos krito 2 proc., tačiau ne tiek dėl nuolaidų, kiek dėl iš pasiūlos išimtų kelių objektų su aukštesniu nei rinkoje kainų vidurkiu. Kaune kainos sumažėjo 0,3 proc.

Analitikų nuomone, kainų mažėjimas šiemet turėtų tęstis, tačiau kur kas lėtesniais tempais nei 2009 metais: „Tai labiau vyks dėl kainų konkurencijos tarp panašių objektų nei, kaip kad pernai, dėl poreikio mažinti bendrą kainų lygį, kad jis atitiktų pasikeitusias ekonomines sąlygas“, - prognozuoja M.Macijauskas vadovas.

NTspekuliantai.lt