Burbulas.lt - Nekilnojamo turto rinkos analitika

Devynios iš 10 jaunų šeimų Londone neišgali nusipirkti būsto

Burbulas.lt — Thu, 18 Mar 2010 10:32:12 +0200

Londono laikraštis „Evening Standard“ skelbia, jog devyniasdešimt procentų sostinėje gyvenančių jaunų šeimų nepajėgia įsigyti būsto. Vyriausybės atlikti butų fondo tyrimai rodo, kad Londone tik 10 proc. susituokusių jaunesnių nei 40 metų porų su vaikais išgali nusipirkti tinkamą būstą.

Kai kuriuose sostinės rajonuose galimybės nusipirkti būstą nukrito iki 5 proc. – Camdem‘e, Hammersmith‘e ir Islington‘e. Tik brangesniose savivaldybėse – Richmond‘e, Redbridge, Merton‘e ir Bromley – yra per 20 proc. tikimybė jaunoms šeimos nusipirkti būstą. Tuo tarpu 2008 m. kas trečia jauna bevaikė dirbanti šeima Londone buvo pajėgi nusipirkti reikiamą butą (namą).

Ekspertų nuomone, jaunų šeimų apsirūpinimo būstu krizė susidarė dėl prieinamos kainos namų stokos sostinėje ir ji tampa jau nebekontroliuojama. Nacionalinė Apsirūpinimo Būstu Konsultavimo Tarnyba (NHPAU) pastebi, jog per pastarąją dekadą gyvenamojo būsto įperkamumas tik blogėjo. Tarnybos atstovė Sarah Teather sako: „Tai siaubinga, kad tiek daug jaunų šeimų priverstos atidėti savo svajones turėti nuosavus namus“.
„Sustojusi naujų gyvenamujų namų statyba šiuo metu tiesiog užšaldo jaunų šeimų dalyvavimą būsto pardavimo rinkoje, - sakė tarnautoja. – Mes galime ir turime greitai padidinti būsto pasiūlą ir įperkamumą dabar atsigręždami į tūkstančius apleistų ir neapgyvendintų namų“.

Vietos Vyriausybės atstovai tvirtina, jog Vyriausybė vykdo ilgalaikius įsipareigojimus didinti įperkamumo galimybes pirmą kartą perkantiems nuosavą būstą. Tačiau būsto kainos sausio mėn. šoktelėjo beveik 4 proc. Padidėjimas maždaug iki 12,7 tūkst. svarų už tipinį būstą pakėlė ir vidutinę namo kainą Londone iki 336,2 tūkst. svarų.
Besikaitaliojanti situacija dėl parduodamo gyvenamo būsto chroniško trūkumo reiškia, kad jaunos šeimos ir šiemet turės kantriai laukti galimybių nusipirkti sau namus.

Ar nuomos kainos palankios nuomininkams?

Burbulas.lt — Thu, 18 Mar 2010 10:21:41 +0200

Kaip pakito nuomos kaina ir pasiūla nuo metų pradžios? Ar kainos dar krinta ir ar yra iš ko rinktis, kokį butą nuomotis?

Kainos ir pasiūlymų pokyčio statistika
Vidutinės butų nuomos kainos skelbimuose nuo metų pradžios nekito – nei mažėjo, nei didėjo. Didesnių pokyčių galbūt galima tikėtis, pasibaigus šildymo sezonui arba prasidėjus mokslo atostogoms vasarą. Tačiau nuo metų pradžios fiksuojama pasiūlymų nuomotis butą kaita: Vilniuje ir Klaipėdoje jų sumažėjo apie 10–15 proc., o Kaune kaip tik padaugėjo apie 10 proc.

Vidutinės kainos už kv. metrą
Skelbimų kainų statistika rodo, kad Vilniaus mieste vidutinė nuomos (bendrai visuose mikrorajonuose) kaina yra 19 Lt/kv.m, Kaune ir Klaipėdoje – 13 Lt/kv.m. Centrinėje miesto dalyje esančių butų nuomos kainos didžiausios: Vilniuje svyruoja vidutiniškai nuo 20 iki 25 Lt/kv.m, Kaune – nuo 15 iki 20 Lt/kv.m, o Klaipėdoje – apie 17 Lt/kv.m. Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose sostinėje butą galima išsinuomoti vidutiniškai už 13–18 Lt/kv.m, Kaune – už 7–10 Lt/kv.m, Klaipėdoje – už 8–13 Lt/kv.m.

Vidutinės kainos pagal kambarių skaičių
Toliau pateikiama, kokia skelbimuose siūloma 1–3 kambarių butų nuomos kaina, neatsižvelgiama į buto statybos metus, šildymo tipą ir kt. Vilniaus Centre ir Senamiestyje vidutinė vieno kambario nuomos pasiūlos kaina yra apie 800 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 1100 Lt/mėn., 3 kambarių – apie 1300 Lt/mėn. Toliau nuo centro 1 kambarį norima išnuomoti vidutiniškai už 400–600 Lt/mėn., 2 kambarius – už 600 Lt/mėn., 3 kambarius – 700–900 Lt/mėn.
Kauno centrinėje dalyje 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina yra apie 600 Lt/mėn., 2 kambarių – apie 750 Lt/mėn., o 3 kambarių – 900–1000 Lt/mėn.Toliau nuo centro esančiuose mikrorajonuose už vieno kambario buto nuomą tektų mokėti vidutiniškai 350–450 Lt/mėn., už 2 kambarių – 500 Lt/mėn., 3 kambarių – 550–600 Lt/mėn.
Klaipėdoje nuomojamų 1 kambario butų siūloma nuomos kaina yra vidutiniškai 500 Lt/mėn., 2 kambarių – 650 Lt/mėn., 3 kambarių – vidutiniškai 800 Lt/mėn.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt

Aruodas.lt informacija

Į rinką grįžtantis pirkėjas sostinėje ieško 50 kv.m ploto buto iki 220 tūkst. Lt

Burbulas.lt — Wed, 17 Mar 2010 12:41:20 +0200

Po vieno didžiausių kritimų Europoje, analitikai pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo ženklus. Tiesa, kol kas būsto rinka rodo suaktyvėjimą tik Vilniuje, tačiau čia paklausa auga jau trečią mėnesį iš eilės nuo 2010 m. sausio. Kaip rodo pardavimų tendencijos, į rinką grįžtantys pirkėjai sostinėje dažniausiai renkasi nedidelius, apie 50 kvadratinių metrų ploto butus, kurių kaina neviršija 220 tūkst. Lt.

Šiuo metu būsto pirkėjai Vilniuje dažniausiai renkasi apytikriai 50 kv.m ploto, 2 kambarių butus, kurių kainos vidutiniškai siekia 210–220 tūkst. Lt. Patraukliausi rajonai – Naujamiestis, Šiaurės miestelis, Šnipiškės, taip pat pastebimas nemažas susidomėjimas būstais Perkūnkiemyje ir Pilaitėje.

„Įvairūs duomenys rodo, kad per pastaruosius metus butų kainos didžiuosiuose šalies miestuose nukrito 30–35 proc., o per visą recesijos laikotarpį šis sumažėjimas buvo dar ryškesnis. Tad natūralu, kad jau praėjusių metų rudenį jautėme ženkliai išaugusį žmonių susidomėjimą būstu, o sausį buvo peržengtas psichologinis bajeras – pasyvus domėjimasis ėmė virsti realiais sandoriais. Panašu, kad pasiūloje esančios kainos ir pirkėjų lūkesčiai bei galimybės pagaliau pasiekė sankirtos tašką“, - mano NT bendrovės DZL vadovė Gintarė Mikučionytė.

Anot jos, prie rinkos suaktyvėjimo prisideda ir būsto pirkėjui palankesne tampanti bankų paskolų išdavimo politika. Jei dar rudenį, nepaisant viešų deklaracijų, bankai vangiai išduodavo paskolas net formalius reikalavimus atitinkantiems asmenims – vilkindavo jų išdavimo procesą, neleisdavo savininkams parduoti už paskolą įsigyto turto pigiau nei jis buvo pirktas – tai šiuo metu situacija pasikeitė teigiama linkme.

Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 2009 m. kovą – pirkėjai daugiau domėjosi aukštesnės klasės butais, esančiais arti centro, kurių kaina svyravo nuo 300 iki 350 tūkst. Lt. Tiesa, tuomet būsto ieškojo pasiturintys, dėl savo pajamų užtikrinti pirkėjai, sukaupę nemažų santaupų. Juos labiausiai domino kokybiški, pilnai įrengti, 55–65 kv.m ploto butai Žvėryne, Antakalnyje, Naujamiestyje.

Daugiau informacijos:

Gintarė Mikučionytė
UAB DZL
NT konsultacijų bendrovė

Preliminarus 2010 m. I ketvirčio būsto kainų indeksas

Burbulas.lt — Tue, 16 Mar 2010 13:39:10 +0200

Negalutiniais duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2009 m. pabaiga, būstas Vilniuje pigo vidutiniškai 4,1%, o likusioje šalies dalyje – 1,7%.
Valstybės įmonės Registrų centro kiekvieną ketvirtį skelbiamas būsto kainų indeksas rodo, kad 2010 m. pradžioje Vilniuje parduotų naujos statybos butų kainos sudarė vidutiniškai 4080 Lt/kv.m, senesnės statybos butų – apie 3147 Lt/kv.m. Likusioje šalies dalyje naujos statybos butų kainos vidurkis buvo 2518 Lt/kv.m, senesnės statybos – 1526 Lt/kv.m.
Šiemet Vilniuje įsigytų naujų individualių gyvenamųjų namų kaina vidutiniškai sudarė 2582 Lt/kv.m, o senesnių namų kainos vidurkis siekė 1850 Lt/kv.m. Likusioje šalies dalyje individualių gyvenamųjų namų 2010 m. pradžios kainų vidurkiai sudarė atitinkamai 1343 Lt/kv.m ir 734 Lt/kv.m.
Palyginti su 2009 m. pirmuoju ketvirčiu, šiemet būsto kainos šalyje smuko 30%, likusioje šalies dalyje – 19%
Šiandien taip pat skelbiami galutiniai 2009 m. Lietuvos būsto rinkos duomenys. Kaip ir tikėtasi, visos šalies būsto rinkos apyvarta pernai neviršijo pusantro milijardo litų ribos ir sudarė 1,38 mlrd. Lt.
Lietuvos būsto rinkos apyvarta pernai buvo 2,5 karto mažesnė nei 2008 m. ir 3,8 karto mažesnė už 2007 m., kuomet nekilnojamojo turto rinka pasiekė savo apogėjų.

Valstybės įmonė Registrų centras

Stogas virš galvos – kiekvienam?

Burbulas.lt — Tue, 16 Mar 2010 13:17:56 +0200

Net blogai gyvenant reikia kur nors gyventi. Tuo metu, kai daugybė Lietuvos žmonių gyvena ankštai ir suka galvas, kaip neišlėkti iš būsto, pasirodo, yra kuriamos strategijos, kaip kiekvieną žmogų aprūpinti stogu virš galvos ir taip garantuoti prigimtinę žmogaus teisę.

2004 m. Lietuvos būsto strategijoje rašoma, kad ji buvo parengta orientuojantis į ES valstybių būsto modelį, kuriam būdinga būsto tipų, standartų ir nuosavybės valdymo formų įvairovė bei gyventojų mobilumas.
Konstatuojama, kad esamų būstų kokybė dažnai neatitinka galiojančių techninių reikalavimų, tačiau savo verte būsto fondas – bemaž didžiausias šalies nacionalinis turtas. Jo rinkos vertė – apie 35–40 mlrd. litų.

Pririšti prie griuvenų

Dauguma (66 proc.) Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961–1990 metais. Valstybei priklausęs nuomojamo būsto fondas buvo sparčiai privatizuotas, tačiau nebuvo skirta deramo dėmesio tinkamai institucinei ir teisinei namų priežiūros ir eksploatavimo sistemai sukurti, tad dėl to atsirado su būsto priežiūra susijusių problemų. Tik 17 proc. daugiabučių namų valdo ir prižiūri patys būstų savininkai, įsteigę bendrijas. Deramai neprižiūrimi būstai smarkiai susidėvėjo.
Strategijoje teigiama, kad reikia plėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms gyventojų grupėms. Būtina didinti būsto produktų pasiūlos įvairovę, kuri užtikrintų galimybę skirtingų pajamų namų ūkiams (šeimoms) pasirinkti tinkamą būstą, šalies gyventojų mobilumą kintant darbo rinkos padėčiai.

Nuoma tebėra problema

Galima teigti, kad Lietuvoje vis dar nėra būsto nuomos rinkos. ES valstybėse nuomojama apie 20–30 proc. viso būsto fondo. Lietuvoje tokių būstų stinga, ypač mažas pajamas gaunančioms šeimoms (jaunoms ir senyvo amžiaus). Socialinis būstas sudaro tik 2,4 proc. viso būsto fondo.
Viena didžiausių problemų – labai menkos galimybės pasirinkti būstą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios nepajėgia tinkamai prižiūrėti turimo būsto.
Ypač svarbu didinti nuomojamo ne pelno ir socialinio būsto pasiūlą, kad būstu galėtų apsirūpinti vidutines ir mažas pajamas turintys namų ūkiai. Pigiai išsinuomoti būstą labai svarbu jauniems žmonėms, kurie dar nėra įsitvirtinę darbo rinkoje ir pasirinkę nuolatinės gyvenamosios vietos. Būtina pasiekti, kad nuomojamas būstas 2020 metais sudarytų 18 proc. viso būsto fondo (2003 metais sudarė 10 proc.; ES vidurkis – 30 proc.), iš jo socialinis būstas – 4–5 proc. (ES vidurkis – 15–20 proc.).

Svajonės liko svajonėmis

Itin svarbi yra nuomojamo būsto sektoriaus plėtra. Atlikti tyrimai parodė, kad penktadalis namų ūkių (šeimų) Lietuvoje turi labai mažas pajamas ir gali gyventi tiktai socialiniame būste, o turimą būstą išlaikyti tik valstybės padedami. Nuomojamo būsto sektorius turėtų būti plėtojamas sudarant galimybes mažas pajamas turintiems namų ūkiams (šeimoms) nuomotis būstą privačiame sektoriuje – padengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis dalį nuomos mokesčio.
Būtina sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas sukurti nuomojamo ne pelno būsto sektorių. Šis būstas būtų skiriamas namų ūkiams, turintiems vidutines pajamas, kurių nepakanka nuosavam būstui įsigyti, bet jos yra per didelės, kad būtų leista išsinuomoti savivaldybių socialinį būstą, skiriamą mažas pajamas turintiems namų ūkiams.
Taigi iš Lietuvos būsto strategijos aišku tik tiek, kad nemažai žmonių neturi galimybių ne tik įsigyti būstą, bet ir jį išlaikyti. Kada keisis padėtis – neaišku, nes nepasistūmėta pirmyn ir trapaus ekonomikos augimo metais.

Net blogai gyvenant reikia kur nors gyventi

Burbulas.lt — Tue, 16 Mar 2010 13:12:24 +0200

Lietuvoje savo būstą turi daugiausia žmonių Europoje, tačiau tai nereiškia, kad gyvename erdviausiai. Nuolatos kamuoja klausimas – kaip gyvensime ateityje? Tačiau net ir prastai gyvenant reikia kur nors gyventi. Juk kai turi stogą virš galvos, jautiesi geriau, net jeigu jis ir kelia rūpesčių. Be to, sociologiniai tyrimai rodo, kad nuosavybės jausmas lietuviams – labai svarbus.

Teodora RAŠIMAITĖ

Pagal pasitenkinimą savo gyvenimu lietuviams dar toloka iki danų, tačiau mes rikiuojamės greta italų ir jaučiamės tvirčiau už vengrus, bulgarus ir rumunus, rodo „Eurobarometro“ tyrimas apie krizės poveikį žemyno žmonėms. O pagal nuosavybės formą įsigyjant savo būstą lietuviai apskritai yra nepralenkiami lyderiai.
Pagal atliktos apklausos duomenis buvo vertinamas europiečių pasitenkinimo indeksą nuo –10 iki +10. Rezultatai rodo, kad lietuviai yra šiek tiek (+1,1) patenkinti savo gyvenimu ir pagal šį rodiklį atsiduria septintoje vietoje nuo galo tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Tačiau ne ką daugiau už lietuvius savo būtimi yra patenkinti italai (+1, 6), estai (+1,8 ) ir slovakai (+1, 9). Bendrijoje didžiausią malonumą gyvendami jaučia danai (+8), o labiausiai nusivylę yra bulgarai (–1, 9).
Remiantis ataskaita, skurdu ir socialine atskirtimi daugmaž vienodai baisisi visi europiečiai, o labiausiai – Latvijos ir Vengrijos respondentai (apie –5).

Nuosavybė laimės neprideda

Kaip jau minėjome, Lietuvos gyventojų padėtis yra geriausia pagal būsto nuosavybės rodiklį. Mūsų šalyje savo būstą, net jei dažnai dar senuose daugiabučiuose, iš esmės turi daugiausia žmonių – nuomojančių ar už paskolą įsigijusiųjų būstą gyventojų yra tik apie dešimtadalis.
Labai daug žmonių, kaip savo būsto savininkų, be Lietuvos, yra ir Latvijoje, Estijoje, Vengrijoje, Slovakijoje. O štai, pavyzdžiui, Olandijoje nuosavą būstą be įsipareigojimų bankui turi tik tiek asmenų, kiek Lietuvoje jį nuomoja – dauguma olandų vis dėlto yra priklausomi nuo paskolų. Vokietijoje beveik 40 proc. žmonių nuomojasi butus rinkoje, o Lietuvoje tokių yra vos keli procentai.
„Eurobarometro“ apklausa buvo atlikta 2009 m. gegužę ir birželį, kai ekonomikos krizės poveikis jau buvo išties žymus. Žinoma, požiūris į būstą ir jo įsigijimo bei nuomos ir apskritai nuosavybės tradicijos nuo to laiko nepasikeitė: lietuviams nuosavas būstas yra labai svarbus, kita vertus, nuomos tradicijos – gana menkos, įstatymai menkai garantuoja nuomininkų teises.

Gyvename susispaudę

Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad aukštas nuosavo būsto rodiklis nereiškia, jog gyvename labai erdviai. Lietuvoje vienam asmeniui vidutiniškai tenka šiek tiek daugiau kaip 20 kv. m gyvenamojo būsto erdvės. Panašaus dydžio gyvenamosios erdvės priklauso ir Bulgarijos, Latvijos, Rumunijos, Čekijos, Slovakijos bei kitų Rytų ir Pietų Europos gyventojams.
Europos Sąjungoje suskaičiuojama net 30 miestų, kuriuose vidutinė vienam žmogui tenkanti būsto erdvė yra didesnė nei 40 kv. metrų. Kitaip sakant, dviejų asmenų šeima paprastai dairosi ne mažesnio kaip 80 kv. m būsto – mūsų mastais tai būtų nemažas 3–4 kambarių butas.
Naujųjų Europos Sąjungos narių gyventojams gyvenimas bute, kur kiekvienas šeimos narys turi nuosavą miegamąjį, ar nuosavame name – didžiulė prabanga, neretai ir viso gyvenimo svajonė, deja, gana retai įgyvendinama.
Ko gero, tai ne tik prašmatnaus, bet ir nepriklausomo, tvarkingo gyvenimo simbolis. Žmonės daugiabučiuose be gailesčio mindo vieni kitų teises, nesirūpina bendruoju turtu, maža to, jį gadina, ir net mūsų mastais pasiturimai gyvenantis ir gražiai savo butą susitvarkęs žmogus, įėjęs į savo namo laiptinę, pasijunta kaip apsileidusių valkatų gyvenamoje landynėje.
O štai didžiuosiuose Europos miestuose iki 90 proc. žmonių gyvena individualiuose namuose ar kotedžuose ir tik 10 proc. – daugiabučiuose. Sakykim, kai po Antrojo pasaulinio karo Rytų Londone buvo statomas pigus gyvenamasis būstas darbininkams, tai buvo nors ir labai kuklūs (dažnai vidutinio būsto dydžio), bet vis dėlto kotedžai, o ne daugiabučiai.

Norai ir galimybės

Kotedžo ar individualaus namo „formatą“ diktuoja įprastas Europoje gyvenamojo ploto dydis vienam žmogui – 160–200 kv. m butas, nors ir įmanomas, tačiau retas reiškinys.
Lietuvoje, kaip jau minėjome, vienam gyventojui vidutiniškai tenka dvigubai mažiau gyvenamojo ploto nei Vakarų Europoje, tad apsirūpinimas gyvenamuoju būstu vis dar nėra didelis.
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, tereikia mažiausios kibirkštėlės ir menkiausios galimybės, kad žmonės vėl imtų pirkti naują būstą – net ir įsiplieskęs nekilnojamojo turto vajus šios padėties iš esmės nepakeitė. Jeigu mūsų šalyje žmonių poreikiai sutaptų su galimybėmis, nekilnojamojo turto rinkoje būtų statomi ir perkami didesnio ploto būstai, individualių namų plėtra vyktų kur kas sparčiau.

Iš ankštumo – į ankštumą

Atrodytų, jei žmogus gyvena su tėvais, natūralu, jog gyvena kiek susispaudęs, bet suprasdamas, kad jo nuosavas būstas tikrai atitiks normalaus gyvenimo poreikius. Tačiau ir naują būstą žmonės perka minimalaus ar – geriausiu atveju – optimalaus dydžio, skaičiuodami kone kiekvieną kvadratinį metrą ne tik dėl paties būsto kainos, bet ir dėl didžiulių jo šildymo kainų.
Dviejų žmonių šeima Lietuvoje paprastai perka apie 50–60 kv. m butą, kuriame standartiškai yra atskirtas miegamasis ir bendra virtuvė su svetaine, ir gimus vaikams susiduria su naujo būsto ar bent jau buto perplanavimo problema.
Jeigu šeima turi vaikų, būstas perkamas kiek erdvesnis, dažnai dar su vienu kambariu, nepriklausomai nuo to, kiek vaikų yra ar planuojama turėti. Tokia šeima ilgainiui, atsiradus daugiau vaikų ar jiems paaugus, vėl susiduria su ankštumo ir gyvenimo kokybės problema.
Specialistų nuomone, trijų asmenų šeimai reikėtų įsigyti trijų kambarių butą, kurio plotas siektų apie 70 kv. m, šeimai, kurioje auga du vaikai, patariama rinktis keturių kambarių butą, kurio plotas – apie 90 kv. metrų.
Tačiau net ir tais laikais, kai būsto pirkimas buvo pasiekęs apogėjų, šie reikalavimai taip ir liko neįgyvendinti, nes plotą ribojo pajamos – neretai atsitikdavo taip, kad žmogus už maksimalią, „kaulus laužančią“, paskolą tegalėdavo įsigyti minimalaus dydžio butą.
Tiesa, prieš 20 metų lietuvių šeima – tėvai, vaikai ir seneliai – dažnai tilpdavo 2–3 kambarių bute ir dar priimdavo iš kaimo į Vilnių mokytis atvykusius jaunuosius giminaičius...

Būstas: protas, jausmai ir viltys

Burbulas.lt — Tue, 16 Mar 2010 11:45:34 +0200

Lietuvoje žmonės svajoja apie nuosavą būstą, tačiau viskas būtų kitaip, jei nuomos kainos būtų mažesnės, o nuomojamų butų pasirinkimas didesnis. Šių metų pradžioje Didžiosios Britanijos nekilnojamojo turto analitikų bendrovė „Hometrack“ paskelbė, kad šalies vidutinė nekilnojamojo turto kaina po truputį kyla – tai paprastai reiškia ekonomikos gerėjimą. Tačiau požiūris į būstą atskleidžia ne tik perkamąją galią, bet ir daugybę kitų dalykų.

Nekilnojamojo turto kaip ilgalaikio reikšmingo pirkinio kaina yra vienas iš svarbesnių ekonomikos būklės rodiklių, ir Vakarų Europos valstybėms, tikėtina, šie metai bus stabilizacijos bei nuosaikaus kainų augimo laikas.
Didžiausia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad šiemet minėto turto kainų mažėjimas Lietuvoje neviršys 10 proc. Per pastaruosius 12 mėnesių nekilnojamojo turto kainų kritimas buvo artimas 30 proc., o per pastarąjį pusmetį jis jau neviršija 7 proc. Nepaisant to, kad minėto turto kainos Lietuvoje yra maždaug 20 proc. didesnės nei Latvijoje ir Estijoje, dalis Lietuvos statytojų jau ima kelti paklausių būstų kainas.
Nekilnojamojo turto rinka, bent jau Vilniuje, šiemet turėtų būti gyvesnė nei praėjusiais metais. Esą jau pastebimas didesnis pirkėjų susidomėjimas, tad šiais metais turėtų būti didesnis ir sandorių skaičius nei praėjusiais metais. Tačiau ekonomikos problemos kol kas neleidžia tikėtis esminio lūžio.
Baltijos šalyse neparduotų naujos statybos butų daugiausia Lietuvoje. Vien Vilniuje neparduotų butų – 2 200. „Ober-Haus“ skaičiavimais, beveik 40 proc. minėtų 2 200 butų yra pastatyta bendrovių, kurios jau bankrutavusios arba restruktūrizuojamos. Tačiau naujos statybos būstų rinkoje išlikę verslininkai, neturintys slegiančio skaičiaus būstų ir poreikio juos kuo skubiau parduoti, po truputį pradeda didinti kainas. Šiek tiek šoktelėjusios yra populiarių 2–3 kambarių butų kainos. Tad norintiesiems aukštesnės kokybės ne paties mažiausio buto ir dabar gali tekti pakloti didesnę pinigų sumą nei vyraujanti rinkoje.

Taline ir Rygoje butai jau brangsta

Gretimose Baltijos valstybėse nekilnojamojo turto kainos po truputį auga – Taline kainos per pastarąjį ketvirtį kilstelėjo 6 proc., Rygoje – 5 proc. Viena iš priežasčių – Estijoje pamažu išsisemia perteklinė būstų pasiūla, be to, šios šalies ekonomika yra stipriausia iš Baltijos valstybių.
Latvijoje priežastys kitokios – ten smarkiai krito senos statybos butų kainos, kartais net iki trečdalio kainos, buvusios piko metu, taigi buvo galima rasti butų, kurių kaina – 400–500 eurų už kvadratinį metrą. Pirkėjams ėmus pirkti butus itin žemomis kainomis, žinoma, jos ėmė kilti.
Vilnius lieka brangiausia Baltijos šalių sostinė – čia kainų lygis yra 15–20 proc. aukštesnis negu Rygoje ar Taline. Tačiau šiose šalyse kainų kritimas prasidėjo pusmečiu anksčiau nei pas mus.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus VAGONIO pasiteiravome, kodėl Vakarų analitikams įkvepia optimizmo net dešimtosiomis procento dalimis pakilusios nekilnojamojo turto kainos, o mūsų kraštuose, deja, ne Lietuvoje, net 5–6 proc. kainų augimas verčia žiūrėti į padėtį atsargiai?
– 5 proc. 500 eurų sumos – tai viso labo 25 eurais už kvadratinį metrą daugiau. Jų kainos buvo labai smarkiai kritusios. Latvijos rinka buvo labiausiai išbalansuota iš visų Baltijos šalių – čia buvo menkiausia spekuliantų kontrolė, lengviausiai iš visų Baltijos valstybių teikiamos paskolos, atsižvelgiant ir į legalias, ir į nelegalias pajamas. Taip iš Baltijos šalių kainų lyderės Latvija tapo autsaidere, kai būsto kainos nusmuko iki ekonomiškai nepagrįstų ir net sunkiai gyvenantys Latvijos žmonės ėmė į jį dairytis.

– Tad kiekvienoje situacijoje kažkas gali išlošti – ar ne puiku, kad net nelabai turtingas žmogus pagaliau gali įsigyti būstą? Tai tik įrodo, kad nėra blogų kortų – yra tik prastų žaidėjų. O kokie mes tapsime po šios nekilnojamojo turto krizės? Galbūt net ko nors pasimokysime?
– Pamoka gali būti viena: nekilnojamasis turtas yra tokia prekė, kurią pirkti reikia labai gerai pasvėrus visus pliusus ir minusus. Pakilimo metu žmonės pirko butus, neapgalvodami padėties bent jau porą metų į priekį – tik vadovaudamiesi šūkiu „Pirkime greičiau, nes tuoj nieko neliks“ (beje, pasiūla iš tikrųjų nebuvo didelė). Nieko nedomino galutinė buto kaina, net jeigu būstas buvo perkamas paėmus paskolą. Tai reiškia, kad jei perki butą už pusę milijono litų, jis iš tikrųjų kainuoja beveik pusantro milijono. Manau, ši krizė pamokys žmones prieš perkant apgalvoti, ar tikrai reikia buto už tokią kainą, ar įmanoma jį įpirkti.

– Žinoma, niekas nė nepagalvojo, kaip mokės paskolą paskutiniais metais prieš pensiją, nors dauguma paskolų teikiamos iki pensinio amžiaus...
– Daugelis manė, kad neteks to daryti – tikėjosi pakilus kainoms pelningai parduoti būstą. Tačiau reikia atminti, kad rinkos svyravimai vyksta nuolatos, tad niekuomet negali žinoti, kada tau reikės parduoti turtą – pakilimo ar nuosmukio metais. Be to, vėliau gali keistis ir šeimos sudėtis, ir darbo vieta, ir t. t. Tiesiog dažniau buvo vadovaujamasi tokiu požiūriu: visi perka, ir aš perku.

– Priėjome prie kito svarbaus klausimo – lietuviams labai svarbu turėti nuosavą būstą. Be to, mūsų nuomos rinka nėra itin civilizuota: nėra ir vieną, ir kitą šalį ginančių įstatymų, nusistovėjusių taisyklių.
– Geriau pirkti ar nuomoti butą – amžinas klausimas. Tačiau Lietuva iš tikrųjų yra ta šalis, kur žmonės labai vertina nuosavą būstą. Žinoma, nuomininkai pas mus turi mažai teisių – jie iš esmės yra priversti nuolatos sėdėti ant lagaminų. Tad šiuo aspektu noras turėti nuosavybę yra pagrįstas. Vertinant ekonominiu aspektu – mėnesio įmoka bankui ir mėnesio nuomos kaina yra gana panašios. Vis dėlto būstas, nors ir paėmus paskolą, yra šiokia tokia investicija, o nuoma – savotiškas pinigų mėtymas.

– Toks jau gyvenimo dėsnis, kad privalai mėtyti pinigus – juk žmogui reikia kur nors gyventi...
– Viskas būtų kitaip, jei nuomos kainos būtų gerokai mažesnės, jei būtų didesnis nuomojamų butų pasirinkimas. Tačiau vargiai tai bus, jeigu turėtume omenyje nekilnojamojo turto mokestį. Būti būsto savininku Vakarų šalyse, kur šis mokestis įvestas, nėra jau taip paprasta, o žmonės, svarstantys, ar įsigyti, ar nuomoti būstą, dažnai renkasi į nuomą.
– Kažin kaip pas mus viskas pakryps?
– Apie tai bus galima kalbėti, kai žinosime, kokio dydžio tas mokestis bus ir kas juo bus apmokestinta. Yra šalių, pavyzdžiui, kaimynė Lenkija, kur šis mokestis – simbolinis, tačiau yra šalių, kur jis kelia rūpesčių ir verčia ieškoti išeičių.

– Dabar pakalbėkime apie praktiškesnius dalykus. Tam tikra dalis žmonių laukia didžiausio kainų nuopuolio, mat panašu, kad jis artėja, ir yra pasirengę pirkti butą. Ar žemiausia kaina gali būti vienintelis kriterijus rengiantis pirkti būstą?
– Tai turėtų būti grynai asmeninis apsisprendimas, realiai įvertinus ir trumpalaikius, ir ilgalaikius poreikius bei galimybes. Reikia sau užduoti klausimą, ar butą, kurio man šiandien labai reikia ir už kurį aš – tegu ir sąmoningai – permoku, pasikeitus aplinkybėms, galėsiu parduoti? Ar atsiras kitas toks pirkėjas? Ar man reikia vieno kambario buto, jei turiu šeimą ir planuoju turėti vaikų? Ar galėsiu parduoti butą ir įsigyti didesnį? Pagaliau – ar esu pasiruošęs tokiems rūpesčiams?
Kalbant konkrečiau, mes esame apskaičiavę, kad apie 40 proc. naujos statybos būstų Vilniuje yra pastatyta bankrutavusių bendrovių, tad galima nesulaukti garantinio remonto...

– Vadinasi, tarsi pametus galvą nereikėtų pulti ieškoti pigių variantų?
– Iš tikrųjų gerų ir pigių dalykų pasitaiko labai retai. Kiekvienas geras daiktas turi savo kainą. Tad radus pigią prekę reikia išsiaiškinti, kodėl ji tokia pigi. Aišku, būna atvejų, kai žmonėms iš tiesų reikia greitai parduoti butą, tačiau dažniausiai už pigumo slypi kažkokia problema. Juk parduotuvėje, prieš pirkdami obuolius, apžiūrime, ar jie nesupuvę, vadinasi, perkant šimtą ar kelis šimtus tūkstančių kainuojantį daiktą juo labiau reikėtų pasidomėti jo kokybe...

– Minėjote terminą „ekonomiškai pagrįsta kaina“. Kaip ji apskaičiuojama?
– Kažkokios bendros visoms šalims formulės nėra. Dažniausiai vadovaujamasi taisykle, kad vieno kvadratinio metro kaina turi būti panaši į žmogaus mėnesio atlyginimą. Arba būsto kaina turėtų būti tokia, kad jis per 10 metų atsipirktų iš nuomos. Tačiau vienose šalyse galioja šios taisyklės, kitose – ne, tad aiškių kriterijų nėra. Aišku yra viena: žmogus neturėtų atiduoti 70–80 proc. savo atlyginimo už paskolą. Kitaip sakant, būstas neturėtų būti našta. Taip pat nereikėtų pirkti būsto ateityje tikintis išlošti iš spekuliacijų ar pan. Žmogus turi išleisti būstui tiek, kiek gali.

– Ar nekilnojamojo turto burbulo aukos, kurios sukandusios dantis išmokės neadekvačias pajamoms paskolas, šiuo sudėtingu laikotarpiu gali tikėtis, kad ateityje jų būsto kaina grįš į buvusias vėžes?
– Žinoma, kada nors tai įvyks, tik neaišku kada. Sakykim, Švedijoje nekilnojamojo turto kainos krito 2–3 metus, o iki buvusio kainų lygio sugrįžo per 6–7 metus. Taigi visas laikotarpis nuo vieno piko iki kito – 10 metų. Žodžiu, greito kainų „išgijimo“ neverta tikėtis. Taip pat yra dar vienas momentas – nekilnojamojo turto kainos kyla, kai nuvertėja pinigai. Tad būstas kažkada kainuos tiek pat, kiek ir 2007 metais, bet sunku pasakyti, kokia tuo metu bus pinigų vertė.

– Nekilnojamojo turto rinkoje, kaip ir visoje ekonomikoje, atsispindi šalies žmonių mentalitetas. Ką galėtumėte pasakyti apie mūsų žmonių charakterį?
– Nuo bendrų ekonomikos dėsnių niekur nepabėgsi, tačiau sunku įsivaizduoti vokietį ar kitos konservatyvios šalies gyventoją, kuris, pakylėtas bendros bangos, kaip išdegęs akis skubėtų pirkti butą, beje, net ne vieną, ir 70 proc. atlyginimo išleistų paskoloms. O lietuvis gali. Ekonomika parodo galimybes, o žmonių charakteris – motyvaciją.

Patalpų nuoma: atpigo beveik perpus, pasiūlymų padaugėjo kelis kartus

Burbulas.lt — Wed, 10 Mar 2010 09:48:30 +0200

Per paskutinius kelerius metus nekilnojamojo turto rinką drebino įvairūs pokyčiai. Pranešime pateikiama, koks patalpų nuomos kainų ir pasiūlos pokytis fiksuojamas, lyginant piko bei praėjusių metų to paties laikotarpio duomenis su dabartiniais duomenimis.

Kainos pokytis Vilniuje. Vilniuje didžiausios siūlytos patalpų nuomos kainos buvo 2007 m. pabaigoje. Tai buvo riba, nuo kurios Aruodas.lt publikuojamuose skelbimuose siūlomos nuomos kainos pamažu ėmė mažėti ir mažėja iki šiol. Palyginus skirtingus laikotarpius matyti, kad nuo kainų piko laikotarpio iki dabar patalpų nuomos kainos sostinėje nukrito apie 55 proc., o lyginant su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu matyti, kad nuomos kainų pokytis yra vidutiniškai 40 proc. Baigiantis 2007 m. vidutinė įvairių paskirčių patalpų nuomos kaina buvo apie 45 Lt/kv.m (neatsižvelgiant į tikslesnę pastato vietą mieste, įrengimą ir kt.), šiuo metu ji yra vidutiniškai 19 Lt/kv.m.

Kainos pokytis Kaune. Kaune nuomojamų patalpų Aruodas.lt skelbimuose siūlomos kainos buvo didžiausios 2007 m. rugsėjo – spalio mėn. Tuo metu siekusios vidutiniškai 28 Lt/kv.m, šiuo metu yra nukritusios vidutiniškai iki 15 Lt/kv.m, t. y. fiksuojamas ~ 45 proc. pokytis nuo kainų piko laikotarpio. Palyginus šių metų duomenis su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas 25 proc. kainų kritimas.

Kainos pokytis Klaipėdoje. Klaipėdos mieste siūloma patalpų nuomos kaina buvo didžiausia šiek tiek vėliau nei Vilniuje ir Kaune – 2008 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje. Nuo to laikotarpio siūlomi nuomos įkainiai nukrito apie 55 proc., o nuo praėjusių metų pradžios – apie 25 proc. Prieš dvejus metus įvairias patalpas siūlyta išsinuomoti vidutiniškai už 43 Lt/kv.m, šiuo metu kaina siekia apie 19 Lt/kv.m.

Pasiūlos pokytis. Augant kainoms, augo ir nuomojamų patalpų skelbimų skaičius. Pasiekus aukščiausią kainų ribą, pasiūlymų skaičius vis dar augo, norinčiųjų išnuomoti objektus daugėjo, nors kainos pamažu jau darėsi mažesnės. Nuo laikotarpio, kai kainos buvo didžiausios, pasiūlymų išsinuomoti patalpas skaičius didžiuosiuose miestuose padidėjo 2 – 6 kartus. Pasiūlymų išsinuomoti patalpas augimas fiksuojamas apytiksliai iki 2009 m. ketvirtojo ketvirčio įpusėjimo.

Daugiau informacijos rasite didžiausiame nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt.

Aruodas.lt informacija

Baltijos šalių NT kainų nuosmukis - didžiausias Europoje

Burbulas.lt — Fri, 05 Mar 2010 12:50:17 +0200

Nekilnojamojo turto kainos ir toliau mažės pažeidžiamose Europos ekonomikose, tačiau kitose šalyse jau galima įžvelgti atsigavimo ženklų, praneša BBC.
Penkiose Europos valstybėse NT kainos praėjusiais metais kilo, didžiausias (12 proc.) kainų šuolis užfiksuotas Norvegijoje, teigiama Rics European Housing apžvalgoje. NT kainos taip pat kilo Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu didžiausiu NT kainų nuosmukiu pasižymėjo Baltijos šalys, čia kainos sumažėjo nuo 27 proc. iki 53 proc. Nuo Baltijos šalių nelabai atsiliko ir Vengrija bei Airija.

Apžvalgoje taip pat teigiama, kad žemos palūkanų normos padėjo suvaldyti NT rinkos nuosmukį ir prasidėti atsigavimui kai kuriose pagrindinėse Europos ekonomikose.

Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Prancūzijoje pernai NT vertė smuko nuo 4 proc. iki 6 proc.

Šaltinis: MarketNews.lt

Dabar tinkamas metas įsigyti butą?

Burbulas.lt — Thu, 04 Mar 2010 10:02:25 +0200

Butų rinką vis dar krečia pokyčiai, o perkantieji gali derėtis dėl mažesnės buto pirkimo kainos – prie tokios išvados prieinama, išnagrinėjus butų pasiūlos ir pardavimo kainas bei pasiūlymų skaičių. Pranešime pateikiama, kaip pakito butų rinka, lyginant šių ir praėjusių metų vasario duomenis.

Kiek kainuoja butai?
Iš skelbimų kainų statistikos matyti, kad siūlomos butų pardavimo kainos vis dar mažėja. Palyginus šių metų vasario duomenis su praėjusių metų vasario mėn., matyti, kad skelbimuose siūlomos butų kainos per metus nukrito 25–30 proc. (vidutiniškai 25 proc. Vilniuje ir Kaune, 30 proc. Klaipėdoje). Lyginant mėnesio pokytį, matyti, jog bent dešimtyje procentų per paskutines 30 dienų įdėtų skelbimų jau buvo mažinama kaina. Konsultacinė nekilnojamojo turto rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „Redos“ fiksuoja duomenis, už kokią kainą siūloma įsigyti naujos statybos būstą ir už kokią jis nuperkamas. Vasario mėn. statistika rodo, kad parduotų naujų butų kaina didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo vidutiniškai 20 proc. mažesnė nei pasiūlos.

Iš ko galima rinktis?

Aruodas.lt šiuo metu publikuojama daugiau kaip 8800 skelbimų apie Vilniuje, 1500 – apie Kaune, 4100 – apie Klaipėdoje parduodamus butus. Nors tai nebūtinai skirtingi pasiūlymai (tą patį objektą gali pardavinėti savininkas ir agentūra), tačiau norintieji pirkti butą turi iš ko rinktis. Vis dėlto skelbimų statistika rodo, kad parduodamų butų pasiūla mažėja: nuo praėjusių metų vasario parduodamų butų Vilniuje sumažėję apytiksliai 25 proc., Kaune – apie 40 proc., o Klaipėdoje – maždaug dvigubai. „Redos“ turimais duomenimis, šiuo metu Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pasiūloje yra apie 130 daugiabučių gyvenamųjų namų projektų, kurie yra statomi/jau pastatyti ir jų vystymas nėra sustabdytas. Juose parduodama daugiau kaip pusketvirto tūkstančio naujos statybos butų, iš kurių daugiau kaip 60 proc. sudaro butai Vilniuje.

Aruodas.lt informacija