Per tą laiką sostinėje buvo užtrumpinti taksistai,  susprogo vamzdis, miesto valdžia bandė rubikonams padėti atsikąsti gabaliuką atliekų rinkos, Zuokas&Dalkia paskelbė norą už ačiū investuoti apie 0,5 mlrd. Lt į biokuro katilinę, kažkoks veikėjas repavo ant Mero Zuoko sienos ir kt.

Beje, dėl taksistų. Jie iš tiesų galėjo nuslėpti “dešimtis milijonų” mokesčių, ir todėl Meras Zuokas neatsitiktinai bendrauja su taksistais stebint TV kameroms (must see):

Nepažeidinėkite įstatymų. Vilniuje Garliavos nebus!

Smagu, kad turime ryžtingą merą. Šio demonstracinio ryžto apimti viliamės, kad meras nepames fokuso, ir užtikrins, kad įstatymų nepažeidinėtų ir kiti miesto verslininkai. Ar meras paprašys ir šių veikėjų išsitraukti rankas iš kišenių?

• Viešųjų pirkimų tarnyba dėl „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ pirkimų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
• „Litesko“ sutartis su „Axis Industries“ — neteisėta
• VPT: “Vilniaus energijos“ sutartis su „Axis Industries“ prieštarauja įstatymui

Šalia daugybės pro šalį tekančių milijonų, yra ir tokių smulkmenų, kaip kad:

• Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad “Vilniaus energijos” reklamos kampanijos, kurią koordinuoja „Experiential Communications“, paslaugos turėtų būti perkamos viešųjų pirkimų būdu. Tačiau tokio skelbta nebuvo, nes “Vilniaus energija” geriau už įstatymą žino, kada jis turėtų būti taikomas.
• Minėtoji Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į policiją, kad toji padėtų surasti prasikaltusius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojus, katrie buvo patraukti dėl VPĮ pažeidimų. Nes be policijos tie tarnautojai nesidavė surandami. Įdomiausia, kad šių prasižengėlių nepavyko rasti net policijai. Nesuradus žmonių negalima surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, o nesurašius pastarųjų -- tereikia palaukti, kol įsigalios senatis (kuri ant dienų), tuomet šauti šampaną ir jį išgerti kišenėj laikant špygą Viešųjų pirkimų tarnybai. Į šampano vakarėlį būtina pasikviesti ir Merą Zuoką, šį kartą, žinoma, be TV kamerų.

Taigi daug čia visko įvyko nuo 2011 m. lapkričio, daug ir pasimiršo. Juolab pasimiršo visokie seni pokalbiai, nors kalbėtojai iki šiol turi nuomonę.

Bet vienas dalykas man giliai įstrigo atmintin: toji istorija su nuotoliniu “Rubisafe” reguliavimu. Rubikonai sako, kad 2011 m. lapkritį nebereguliavo, tačiau paprasti žmonės liudija priešingai. Pažiūrėkite ištrauką iš 15min.lt surengtos konferencijos. Eteryje -- Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys ir Meras Zuokas:

www.youtube.com/watch?v=wEer7y4vGj8

VE atstovo Nerijaus Mikalajūno atsiųsta išvada, kurią parengė “Vilniaus energijos” nusamdyta firma “Synergy Consulting”, yra kol kas vienintelis “įrodymas”, kad skaitiklių nereguliavo. Kadangi audito ataskaitos niekas nėra matęs (parodykite / nurodykite žmogų, kuris yra matęs), belieka užsikabinti už išvados. Užsikabinkime, su sąlyga, kad turime šiokios tokios info.

Pacituosiu įdomiausią vietą:

Analizės metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. UAB “Vilniaus energijos” darbuotojai Vilniaus m. daugiabučių namų šilumos punktų įrenginių nuotoliniu būdu nevaldė (nekeitė namų šildymo sistemų ir karšto vandens temperatūrinių grafikų ir kitų šilumos suvartojimą įtakojančių parametrų).

Taigi ponui Albertui Pagaliui, Architektų g. 104 namo bendrijos pirmininkui, prisisapnavo. O gal tai nebuvo sapnas, sužinojus, kad:

• UAB “Vilniaus energija”, kaipo tokia, tiesiogiai niekada rubiseifų nereguliavo, nors kai kurie šios įmonės darbuotojai turėjo galimybę prisijungti

IR

• anksčiau pagrindinis valdymas buvo atliekamas firmos “City Service” specialistų, iš šios firmos kompiuterių

IR

• serveriai, kurie valdo rubiseifus, stovi ne “Vilniaus energijos” serverinėse, bet kitos firmos (per rubikoninius rebrand’ingus neina tiksliai sugaudyt, bet kažkuri iš “Axis”) serverinėse.

Todėl visai įmanomas variantas, kad teisūs abu: tiek auditorius Tyrūnas Jokubauskas (“Vilniaus energija” nereguliavo!”), tiek namų bendrijos pirmininkas Albertas Pagalys (“Mačiau, kaip kažkas reguliavo”).

Beliko išsiaiškinti, KAS REGULIAVO RUBISEIFUS, kai įstatymas draudė tai daryti?

Smagu, kad įstatymų laikymosi propaguotojas Meras Zuokas siekia, kad Vilnius nevirstų Garliava. Bet Sicilijos perspektyva -- ne ką daugiau viliojanti.

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (nepatogus klausimas) #13
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? #14. Demagogijos srautas šilumos vartotojams pilasi toliau

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (abu liudininkai teisūs) #15 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Vasaris 8, 2012.

www.youtube.com/watch?v=f939Twb_YYA

Tai buvo ITIL‘u paremtas žaidimas-simuliacija ne profesionalams. Gal užuot sakius “ne profesionalams” reikėtų tiesiai šviesiai sakyti, kat tai žaidimas potencialiems klientams, kurie naudojasi IT kompanijų paslaugomis. Šiaip, kai kalbama apie ITIL, aš mėgstu paerzinti žinovus ir naiviai paklausti, kad taip ir nesupratau, kuo skiriasi Help Desk nuo Service Desk. Nes viską, ką išvardinate, gali padaryti abudu desk’ai. Bet čia buvo ne ta vieta, kur dėsto teoriją.

Pristatė, kad kalbėsime apie prekybos centrus, o prekybos centrai, kaip žinia, visas mokėjimo operacijas kompiuterizuoja. IT pasaulyje tai vadiname transakcijomis. Taigi organizatoriai padalino mus į klientus, užsakovus, IT vadovus ir inžinierius. Aš papuoliau prie inžinierių, todėl buvo lengva apsimesti, kad kol neįrodyta, kad mes esame kalti, tol esate patys kalti. Kažkoks kalambūras, na, bet kas esat susidūrę, tas susiprato. O kas nesuprato, bet labai knieti, galite peržiūrėti The IT Crowd.

Taigi žaidimas vyksta raundais, ir pirmo raundo metu mūsų IT įmonė uždirbo nerealų pelną: neuždirbome daugiau tik dėl to, kad IT vadai per daug išlaidavo. O, va, klientai patyrė beveik 5 mln. nuostolių, nes iš 96 tranksakcijų tik 18 buvo įvykdyta. Visos kitos kažkur pasimetė gedimuose.

Vidutinis incidento sprendimo laikas buvo beveik 9 minutės. O vienas roundas vyko 25 minutes. Jeigu išverstume į mėnesius, tai vieno incidento sprendimas trukdavo ilgiau negu 3 mėnesius. O kodėl taip vyko? Visų pirma, nebuvo jokių procesų, nebuvo prioritetų, net ir darbų pasiskirstymas buvo sąlyginis. O ir IT vadai dar nežinojo, ką galima daryti, o ko ne. Kadangi nežinojo, kad gali leisti pinigus visokiems niekučiams, todėl ir uždirbom nerealų pelną.

Toliau mums papasakojo pagrindines geriausias praktikas, ir mes puolėm uoliai jas bandyti, todėl trečiame raunde iš 96 transakcijų buvo įvykdytos jau 87, incidentų įvyko 11, beveik kas dvi minutes po incidentą. O paskutinį įvykusi incidentą išsprendėme per 20 sekundžių. Galima sakyti, kad sistemą jau atidirbome. Tiesą pasakius, trečiasis raundas jau reiškė trečius metus. Gaunasi, nepraėjo nė treji metai, ir ITišnikai išmoko dirbti.

Galiu padėkoti vedėjams už šauniai praleistą laiką, taip pat parodžiusiems, kaip galima lengvai paaiškinti IT įmonių klientams, ko reikia reikalauti iš IT įmonių ir į ką atkreipti dėmesį. Aišku, vieno žaidimo vargu ar užtektų, kad suprastumėte, kas yra ITIL, bet apie SLA jau susigaudysite.

Lieku prie savo nuomonės: visos metodikos skirtos tik vienam tikslui – savalaikiam pažadų vykdymui. Dažnai žodį „savalaikis“ mes užmirštame, ir tada metodikų naudojimas gaunasi daugiau mada, o ne nauda. Kai pradedame viską matuoti laike, išlenda labai daug problemų. Ir didelis kiekis problemų nužudo norą kažką daryti. Todėl mano moto – ten kur fokusas, ten yra rezultatai.

Iš manęs dažnai reikalauja, kad metodika nurodytų ne tik būtinybę tobulėti (tą daryti mus verčia poreikis per trumpesnę trukmę atlikti daugiau), bet ir tobulėjimo prioritetus. T.y. kur įdėjus mažiausias pastangas gautume didžiausia naudą (laiko trukmės sumažėjimą) arba bent pagerinimų seką. Deja, šio žaidimo metu atsakymo į šitą klausimą negavau, reiks toliau pačiam jo paieškoti.

Tik, va, su prioritetais neaišku, t.y. nuo ko pradėti paiešką?

Share/Bookmark

Ko reikalauti iš IT įmonių? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Vasaris 7, 2012.

Kalbant apie mokesčius, visa žiniasklaida labai neigiamai vertina jų didinimą, bet tik ne šio žurnalo autoriai. Net keliuose straipsniuose sakoma, kad žiniasklaida valdoma turtuolių, ir todėl jie nenori didinti mokesčių. Numeryje jūs sužinosite Vyriausybės nuomonę, gal todėl ir reikia perskaityti, kad kryptingai suprastumėte, kad mokesčiai yra neišvengiamas gėris ir t.t. Na, jeigu rimtai, štai kelios užkliuvusios mintys.

Buvo paminėti regresiniai mokesčiai, t.y. tokie, kai yra mokesčių lubos. Procentaliai gaunasi, kad kuo daugiau uždirbi absoliučia suma, tuo procentaliai mažiau sumoki. Tokiems buvo priskirti notarai ir advokatai. Visiems kitiems veikia progresiniai mokesčiai. Šiaip tai mintis dėl regresinių mokesčių nėra tokia bloga: jeigu atneši daug vertės, tai reikia skatinti, kad didintum tą vertę. Bet iš mokesčių pusės kažkodėl skaitoma, kad tokia padėtis diskriminuoja daugiau mokančius. Kas įdomu, kalbant apie progresinius mokesčius, diskriminacijos nematoma. Čia visi turim susiprasti, koks pas mus supratimas apie diskriminaciją.

Beje Artūras mėgsta pabėdavoti dėl mokestinės neteisybės. Juk jeigu išsimoki melejoną, tai turi būti mokesčiai vienodi, nesvarbu, kaip išsimoki. Jam labiausiai užkliūna tantjemos ir dividendai. Aš su tuo irgi sutinku, tik susitarkim, kad nežiūrim tik į paskutinį mokamą mokestį, o į visą mokestinę naštą. T.y. dividendų mokestis siekia tik 15% (berods, jeigu vėl ko nors nepakeitė). Ir palyginti su samdomo darbuotojo mokesčiais, tai atrodo mažai. Bet kaip visada praignoruojama, kad tam, kad juos sumokėtume, reikia sumokėti dar ir pelno mokesčius. Va tada jau neatrodo, kad mažai sumokama.

Aišku, ši tema yra daug platesnė. Nes negalima maišyti pinigų srautų apmokestinimo su kapitalo apmokestinimu. Tarkime, pinigų judėjimo mokesčiams priskirčiau PVM, o įstatinio kapitalo sumažinimo mokestis jau būtų kapitalo mokestis. Pats įdomumas, kad kapitalo didinimas gali būti paskola įmonei, bet jau ją atsiimant reikia mokėti mokesčius. Ir pagal samdomo darbuotojo supratimą: kuo daugiau, tuo geriau. Nagrinėjant po vieną mokestį, galima dar ir ne tokių perliukų sumąstyti.

Automobilių mokesčiai tikrai bus. Dėl dydžio galime diskutuoti, bet bus. Nes pagrindinė bėda yra ta, kad Lietuva automobilių negamina, todėl importuoja. Kuo brangesnis automobilis, tuo didesnis importo ir eksporto disbalansas. O kaip suprantate, jeigu importas didesnis už eksportą, tai kažkada baigsis pinigai ir teks skolintis. O valstybė nemėgsta skolintis, nes visi skolas prikišo kaip neūkiškumą. Todėl siekiant sumažinti skolas, reikia mažinti importą, ir pats lengviausias būdas – uždėti muitus (jau nebegalim, nes esame ES) arba mokesčius. Kadangi tokie mokesčiai visiems nepatinka, tai sakysime, kad kovojam už gamtą.

O šią pastraipa pavadinčiau mokesčių mobilumu. Gal dar prisimenate, kai sakydavo, kad negalima didinti pelno mokesčio, nes užsieniečiai neinvestuos, o ir savo kapitalą įmonės iškels ten, kur mažesni mokesčiai? Lygindamas, kokias investicijas gauna Kinija ir Lietuva, supranti, kad pas mus mokesčiai tikrai  yra nemaži, tiesą pasakius, ta pati Estija mus lenkia investicijomis. Irgi priežastis yra kapitalo mokesčiuose. O va dar sovietmietyje išmokinti vietiniai ekspertai vyriausybei siūlydavo apmokestinti darbo jėgą. Kur ji dings? Bet ES sienas atidarė ir darbo jėga dingo. Tiksliau, išvažiavo tenai, kur mokesčiai mažesni, net ir su progresine sistema. Bandymas Lietuvoje peržaisti darbo jėgos mokesčius nieko nepakeitė. Kitur vis vien yra mažesni. Darom išvadą, šiais laikais mokesčių objektai jau tapo mobilūs. Visur gerai, kur mūsų nėra, ar ne?

Mokesčiai didės, tai jau aksioma, nereikalaujanti įrodymo. Na, bet galime į tai pažiūrėti ir kaip į teoremą, kurią reikia šiek tiek paaiškinti. Kažkada rašiau, kad valstybei normaliai gyvuoti užtenka 15-25% BVP perskirstymo. Sakykime, visos idėjos, ką galima padaryti piliečių labui, pasibaigė, o pinigus reikia įsisavinti. Ir čia yra du dideli interesai. Visi žino, kad jeigu gerai peržiūretų savo išlaidas, tai surastų 10% neaiškios vertės išlaidų. Va kodėl bažnyčia imdavo dešimtinę, nes žala minimali.

Tas pats susiję ir su valstybe. Bet neperžiūrėsime, nes tie 10% priklauso saviems, t.y. rėmėjams. Jeigu neduosi, tai kitą kartą neparems (įstatymas truputį apribojo tiesioginį rėmimą, bet liko VŠĮ, labdaros fondai…). Aišku, laikant bėgant rėmėjų apetitas auga, reiškia, reikia ir daugiau mokesčių surinkti. O kitas interesas atsiranda pas politikus per rinkimus. Kol rinkėjas nepajaus piniginės pasunkėjimo, tol jam politikas neįdomus. Todėl reikia sukurti pašalpas (pašalpų pavadinimus pasirinkite patys). Ir jų pridalinti. Kol ekonomika auga, tol viskas gerai, o kai krizė, na, tada bus skolos. O jas grąžinti reikia: ir vėl didinsime mokesčius. Tik klausimas, kada bus ta riba, nuo kurios didinti jau nebesigauna? O jos nėra, yra tik fantazijos ribos.

Share/Bookmark

Mokesčių drakonas su fantazija originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 18, 2012.

Taigi štai sėdim mes su Liutauru (manęs nuotraukoj nesimato) ir šnekam į mikrofonus. Tuo metu visa Lietuva, prigludusi prie radijo imtuvų, sustingusi klauso laisvo žodžio. Tai buvo toks reikšmingas įvykis, kad jį nušvietė net DELFI.lt.

Žemiau – laidos įrašas tąkart neprigludusiems:

Aktualusis interviu 2012-01-17 by commonsenseLT

Visas įdomumas prasideda tuomet, kai laidos rengėjai paskambina Nerijui Mikalajūnui, “Vilniaus energijos” atstovui spaudai. Pokalbis dėliojasi daugmaž taip:

Žurnalistas Aurimas: Tai kas apmokėjo VE sąskaitas už reklaminę kampaniją?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus (~05:35): Blah, blah, blah, akcininkai apmokėjo, blah blah blah, tai neįeina į šilumos kainą, blah blah.

Commonsense.lt (~07:30): Nerijau, kokiai firmai išstatytos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė………………) Atsiprašau, neišgirdau klausimo. (LoL)

Žurnalistas Aurimas: kokiai įmonei išrašomos sąskaitos už reklamą?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: “Vilniaus energijai”…

blah blah blah

Commonsense.lt (~09:40): Sakote, kad sąskaitas už reklamą apmoka “Vilniaus energija”. O “Vilniaus energija”, kaip žinia, yra perkančioji organizacija, kuri pirkti prekes ir paslaugas gali tik per viešuosius pirkimus. Ar buvo skelbtas viešasis pirkimas šitai reklamos kampanijai?

“Vilniaus energijos” atstovas Nerijus: (pauzė……………) atsakymo klausyti nuo 09:56. Kaip sako mano vienas prietelius: “Patys pajuskite atradimo džiaugsmą”.

Kas dar gero įvyko eteriuj? Bent porą kartų pasakiau, kad tautai būt smagu pamatyti “Sinergy Consulting” atlikto audito ataskaitą. Na, tokį dokumentą, kur auditoriai nurodo, ką ir kaip tyrė, kokius duomenis nuiminėjo nuo kur, kokie faktai buvo nustatyti (sąrašas) arba nenustatyti. Kaip rašė audito asų ekspertas Rokiškis #12 serijoje:

O koksai to suradimo ar nesuradimo patikimumas, galima nustatyti pagal audito kriterijus ir įvykdytus patikrinimus, kurie pateikiami toje pat ataskaitoje.

Taigi pamatyti ataskaitą būtų nuostabu: nes dabar teturime “Vilniaus energijos” garbės žodį, kad jie rubiseifų nuotoliniu būdu nereguliavo.

Praėjus pusvalandžiui po radijo laidos, gaunu el. laišką:

From: Nerijus Mikalajunas

Date: January 17, 2012 6:00:58 PM GMT+02:00

To: Mindaugas

Subject: audito isvada

Laba diena p. Mindaugai,

siandien Ziniu radijo laidoje isgirdau apie Jusu pageidavima pamatyti audito isvada, nes tikite tik savo akimis, o ne garbes zodziais. Kadangi ji viesa – siunciu.

Pagarbiai,

Nerijus Mikalajunas

Taigi turime garbės žodį su parašu.

Padėjokau už žinutę ir paprašiau ATASKAITOS. Kol kas negavom.

• Jei audito ataskaita neegzistuoja, tuomet tai yra skandalas. Su pasekmėm audito užsakovui, audito vykdytojui ir audito politiniams reklamuotojams.
• Jei audito ataskaita egzistuoja, tuomet ATSIŲSKITE JĄ, MALONIAI PRAŠOM.

Kaip vertinu pasantykiavimą su VE atstovu tiesioginiame eteryje? Panašiai kaip šis radijo klausytojas, po laidos atsiuntęs žurnalistui Aurimui SMS’ą:

Kas toliau?

Šiandien Meras Zuokas žada atsakinėti į gyventojų klausimus:

Ta proga į vrt@vilnius.lt ką tik pasiuntėm tokius klausimus:

• Mere, ar skaitėte “Synergy Consulting” atlikto audito ataskaitą?
• Mere, ar galėtumėte pasirūpinti, kad audito ataskaita (nepainioti su išvada) būtų paviešinta visuomenei?
• Mere, kaip reaguosite pasitvirtinus faktui, kad “Vilniaus energija” reklaminę kampaniją užsakė apeidama Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris jai, kaip perkančiajai organizacijai, privalomas?
• Mere, kaip “Vilniaus energija” padengs “nustatytą sąnaudų sumą”, jei pasitvirtins, kad “realizuotos šilumos kiekis buvo mažesnis, nei buvo prognozuota”?
• Mere, tai vistik, kiek procentų 2011 m. lapkritis buvo šaltenis už 2010 m. lapkritį?

Lauksime atsakymų, ačiū!

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr. 12: Auditas esą parodė…

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (nepatogus klausimas) #13 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 18, 2012.

Verslas - tai vakarėliai, šėlionės ir burbulinė skepetaitė kišenėj. (ELTA foto via balsas.lt)

***

Praėjusią savaitę viena firma viešai pasigyrė, kaip pasiekė neoficialų web-seminaro žiūrimumo rekordą. Tąkart viename laido gale buvau aš, o kitame rekordiškau daug jūsų:

Tiesioginiame vaizdo seminare apsilankė 1512 interneto vartotojų, o visą seminarą stebėjo 721 žiūrovas.

Mano manymu, to webinaro (tema: Penki kertiniai verslo sistematizavimo žingsniai) populiarumą nulėmė pati tema. Daugelis vadovų norėtų sistematizuoti verslą, tačiau nežino, kaip tai padaryti. Todėl daro tai, ką moka: dirba įmonėje, atlieka darbuotojų darbus, užuot dirbę su įmone. Ir dėl to negalėjo atsispirti kvietimui

Visus, kas norėtų pažiūrėti rekordinio webinaro įrašą, kviečiu tai padaryti nemokamai užsiregistravus www.versloakademija.lt . Kas nepatiko, ko nesupratote ar nesutinkate -- išsakykite komentaruose.

Kad verslo sistematizavimas yra TOP tema smulkiems ir pradedantiems verslininkams -- jokia čia ne paslaptis. Pasižiūrėkite į smulkų verslininką ar startuolį:

• jaučia nuolatinę įtampą dėl prisiimtų įsipareigojimų (algas sumokėt iki 10 dienos, “Sodrai” iki 15, PVM iki 25…),
• niekada neturi laiko susitikti su draugais, nes “yra daug darbo”,
• planuoja išsimiegoti šį savaitgalį, bet, ko gero, išsimiegos tik dar kitą.

Tokie žmonės jau pamiršo, ką reiškia dirbti 8 valandas per dieną, nes tiek mažai niekada nedirbo. Dėl savo darbštumo, beje, ir įkūrė savo verslą, kad nereiktų nugaros lenkti ponui. Užtat nugarą lenkia sau.

Ant šių žmonių laikosi Lietuvos ekonomika (ne ant “Vilniaus energijos” ir panašių firmų), nuo jų priklauso darbo biržų eilių ilgis (trumpumas) ir pensijų dydis. Tas, kuris nevertina smulkaus verslo ir negerbia smulkiųjų darbdavių pastangų, tegu tai išbando savo kailiu.

Pernai rengiau mokymus smulkiems verslininkams “Nuo amato prie verslo”, kuriuose dalyvavo virš 50 žmonių (iš įvairiausių sferų -- automobilių servisas, IT kompanijos, statybos prekių prekyba, kaimo turizmas, ūkininkas, tekstilės gamyba, maisto prekių gamyba, baldų gamyba ir prekyba, ir tt). Šiemet taip pat rengiu šiuos mokymus, skirtus būtent tokiems neišsimiegojusiems, pavargusiems, bet ambicingiems verslininkams.

Jei kyla minčių mesti savo verslą, tai nedarykite to nepasitarę su manim Esame ne vieną kartą įrodę, kad išeitį galima surasti bet kurioje situacijoje.

Štai pora video, kuriuose pernykščių kursų dalyviai pasakoja, ko jiems trūko, ir ką jie padarė, kad jų firmos pradėtų uždirbinėti daugiau. Apie verslą gali šnekėti ne tik A. Zabulis (kuris, beje, joks ne verslininkas), A. Šikšta (irgi, beje, ne verslininkas) ir kt. gerbiami kalbėtojai, bet ir štai šie nuostabūs paprasti žmonės:

www.youtube.com/watch?v=dHxlM_TXGQo

www.youtube.com/watch?v=wB3YSvpnieQ

Taigi programą šiems metams sudariau štai tokią:

Seminarų ciklas “Nuo amato prie verslo” unikalus tuo, jog jis trunka ne dieną ar dvi dienas, o daugiau nei pusę metų. Iš viso cikle yra 6 visos dienos seminarai, kurie vyksta kas mėnesį. Viso ciklo metu aktyviai formuojami reikalingi verslo vystymo įgūdžiai.

Visi ciklo seminarai skirti ne tik suteikti žinių apie verslo sistemų bei procesų efektyvumo didinimą, bet ir suteikti įgūdžius žinių pritaikymui. Viską darome taip, kad dalyviai gautų ne tik teoriją, bet ir atliktų būtinus veiksmus savo firmose, ir gautų išmatuojamus finansinius rezultatus.

O štai šiame video aš pasakoju, kodėl mes darome tokius mokymus, ir kokios naudos gali tikėtis dalyviai:

www.youtube.com/watch?v=aH67Q9qfPO0

Praėjusį savaitgalį pirmieji užsiėmimai jau įvyko Kaune ir Klaipėdoje. Pirmasis iš šešių seminarų Vilniuje vyks šį šeštadienį (sausio 21 dieną). Jei norėtumėte prisijungti prie grupių Kaune ir Klaipėdoj, galite atvykti pirmojo seminaro į Vilnių, o vėliau prisijungti prie grupių tuose miestuose. Taip jau padarė, beje, šiauliečiai, panevėžiečiai, mažeikiečiai ir kazlų rūdiečiai!

Tiesa, speciali kaina commonsense.lt skaitytojams yra 2.500 2.100 Lt vienam asmeniui. Jei norite šios spec. kainos, registruodamiesi pas Ievą (ieva@toc.lt) laiške nukopijuokite nuorodą į šį įrašą, ir Ieva neturės kur dėtis, turės atsižvelgti į ryšius. Nuolaida galioja iki sausio 19 dienos 23:59.

Daugiau detalios informacijos apie seminarų ciklą rasite toc.lt saite.

Jeigu savo aplinkoje pažįstate panašių verslininkų, kaip tuose dviejuose video (primenu: Ž. Grigaitis -- ne verslininkas), ir norite jiems padėti, pasiūlykite šį mano kursą. Gal pažįstamasis, pasidvigubinęs savo pelną, pastatys jums alaus. O gal užteks to, kad žmogus tiesiog turės laiko išlenkti bokalą su draugais.

Share/Bookmark

Grigaitis – ne verslininkas. Štai kas verslininkai! originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 16, 2012.

Interviu užbaigiau pasakymu, kad mes (na, visuomenė) sėdim ant fronto linijos pasislėpę apkasuose, juose lindėdami keliam įvairias prielaidas, uždavinėjam Zuokui ir jo svitai klausimus, o atsakymų negaunam. Nes aplink didelis triukšmas: pro ausis į abi puses zvimbia kulkos, abiejose apkasų pusėse sproginėje granatos. Mes tame Kubiliaus&Co ir Zuoko&Co kare dalyvauti nenorim, mes tik norim, kad atsakytų į mūsų (na, visuomenės) keliamus klausimus, kad žinotume, kad mūsų niekas neapipipinėja, ir tiek žinių. Pasakiau gal kitais žodžiais, bet mintis buvo daugmaž tokia.

Be kita ko, papasakojau apie prielaidą, kodėl “Vilniaus energijai” naudinga padidinti suvartojimą (jiems nenaudinga nusipirkti pernelyg daug dujų ruošiantis šaltai žiemai, ir likti su neišnaudotu dujų kiekiu, kai žiema, pasirodo, buvo šiltesnė). Pasakiau, kad šią prielaidą patvirtinti arba atmesti galima tik žinant, kada ir kiek dujų šiam sezonui VE pirko. O su salyga, kad šito niekas viešai nesako, tai ir sėdim apkasuose su nuomonėmis, o ne su faktais.

Beveik valandą šnekėjau į kamerą, tad pasižiūrėsite montažą, jei parodys (sakė, gal rodys ketvirtadienį, sausio 19 d.).

Taigi grįžtu namo ir galvoju, kad būt gerai dar kartelį paieškoti info apie tas dujas ir prognozes. Ir ta proga pagooglinu:

Ketvirtasis google rezultatas mane perkelia į puslapį, kuris, kaip suprantu, skirtas vidiniam Zuoko&Co naudojimui, ir nėra prieinamas per jokias vilnius.lt saito nuorodas jau prieinamas viešai:

Kaip tyčia, jau išjungus TV kameras, užsiminiau žurnalistui, kad gaila, jog Vilniaus savivaldybė nebendradarbiauja su visuomene: galėtų pateikti ne tik dozuotas išvadas, bet ir įvairius duomenis (open source principu), taip pat ir “Rubisafe” skaitliukų audito išvadas, o gal net audito metodiką. Juk tarp tūkstančių Vilniuje gyvenančių programuotojų tikrai rastųsi keli, kurie nepatingėtų paanalizuoti net ir programinio kodo. Juk kuo daugiau akių, tuo mažiau klaidų, ypač, kai toks kelbus klausimas, kaip pastarasis.

Taigi šiuo įrašu, užuot apgailestavę, imsim ir visuomenės domėn pateiksim tą info, kokia disponuoja Zuoko PR komanda. Tikiuosi, mūsų neapkaltis autorinių teisių pažeidimais, nes dokumentai nepasirašyti (tik vienoj vietoj, kiek pastebėjom).

Tarp šių duomenų nėra “Rubisafe” audito išvadų, bet gal Zuokas jas dar pateiks. Pažadame išpublikuoti.

Tačiau tarp šių duomenų rasite tai, ką meras ir jo komanda nutylėjo per spaudos konferenciją. Patys pajuskite atradimo džiaugsmą.

Taigi, vilnietiškieji wikileaks jūsų dėmesiui!

***

Šilumos kainos Lietuvos miestuose

***

Nepriklausomų ekspertų išvada dėl 2011 m. lapkričio mėnesio sąskaitų

Originalus MS Word failas atsipūtimui.

***

Daugiabučių šilumos suvartojimo lentelės

2011 m. lapkritis

2011 m. gruodis (!)

***

Skaitiklių duomenų nurašymo lentelė (2011 lapkritis)

***

Dar yra krūva PRinių atsakymų į galimus klausimus. Tarp jų – ir keletas atsakymų į commonsense.lt ir mūsų komentatorių iškeltus teiginius.

Kadangi atsakymai PRiniai, tai tegu juos skelbia pati savivaldybė. Čia paminėsiu tik vieną, kurio ieškojau, kai googlinau. Gaunasi, apsimelavau televizoriui, nes gi Zuokas atsakymą turi. Gaila tik, kad ne viešą. Dabar jau viešą:

Pacituosiu įdomią atsakymo vietą:

Sutartimis su dujų tiekėjais, tiekiančiais „Gazprom“ dujas, numatyta, kad „Vilniaus energija“ moka baudą tuo atveju, jeigu  suvartoja mažiau negu 80 proc. užsakyto dujų kiekio. 2011 metų sutartinis gamtinių dujų kiekis „Vilniaus energijai“ sudaro virš 352 mln. kubinių metrų. 80 procentų šio kiekio (virš 282 mln. m3) buvo suvartota dar iki gruodžio 1 dienos. 85 procentai (beveik 300  mln. m3) buvo suvartoti iki gruodžio 11 dienos.

Taigi spėju, kad apie 7-10% užsakyto dujų kiekio iki 2011 metų galo nebuvo suvartota. “Vilniaus energijos” laimei, baudos tiekėjams nereikės mokėti. Sveikiname. Tačiau kadangi esame vriedni*, priminsime, kad klausimas buvo ne apie baudą, o apie VE prievolę padengti “numatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis, nei buvo prognozuota” (kaip tai numatyta VKEKK išaiškinime).

Kaip suprantu, procedūra yra daugmaž tokia: “Vilniaus energija” padaro prognozę šilumos kiekiui. Tuomet pagal tai sudaromos dviejų rūšių sutartys:

- su dujų tiekėjais (tiesiogiai)

- su klientais (netiesiogiai, per krūvą teisės aktų)

Dabar jau žinome, kad nepaisant to, kad nepataikė į 2011 m. lapkričio-gruodžio prognozę, dėl sutarčių su dujų tiekėjais “Vilniaus energija” nenukentės. O kaip dėl susitarimo su klientais?

Su klientais susitariama pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, kuri iš principo nustato tokią veiksmų seką:

Primenu, kad yra išaiškinta, ką vis nutyli Vilniaus savivaldybė, kad šilumos tiekėjai turi padengti nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi PRinis Zuoko atsakymas, taip ir neišsakytas viešai, verčia patikslinti anksčiau išsakytą klausimą: koks buvo suprognozuotas šilumos kiekis, kuris nulėmė dabartinę šilumos kainą? Ar tik jis nėra didesnis už faktą? Ir kas bus, jei gyventojai mokėjo kainą, nustatytą pagal prognozuotą suvartojimą, o realybėje “Vilniaus energija” kuro sąnaudų patyrė mažiau?

Bet čia tik vienas iš daugybės klausimų, į kuriuos galima gilintis skaitinėjant vilnietiškuosius wikileaksus. Na, kad ir apie per spaudos konferenciją nutylėtuosius “Rubisafe” (žr. spravkės pirmą skyrių). Kurie, kaip suprantu, buvo įsigyti neteisėtai.

Beje, prieš TV kamerą pasišaipiau iš savivaldybės susimovimo apskaičiuojant temperatūros pokytį procentais. Bučiau apie tai išvis nešnekėjęs, jei Zuokas&Co užuot išėmę iš internetų info apie tuos kvailus procentus, būtų taip ir pasakę:

Suklydom. Atsiprašom. Turėjom minty ne laipsnius, bet dienolaipsnius.

Kadangi jie to nepasakė, teko tai perskaityti wikileakse.

Persiųskite šią info savo namo administratoriams ar bendrijų pirmininkams – pravers susirašinėjant su Vilniaus savivaldybe.

*vriednumo mus išmokė ilgi metai dirbant su įvairiaus plauko klientais (daugiausia gamyboj ir distribucijoj), kuriems norėdamas padėti uždirbti pinigų, turi po kelis kartus klausti to paties, kol išsiaiškini realybę. PRinius atsakymus pateikia ne tik Zuokas, bet ir pirkimų vadybininkas (pričiuptas užsakinėjantis prekes ne pagal realios paklausos-papildymo rodiklius, bet pagal pranašiškus paklausos prognozių sapnus), pardavimų vadybininkas (tiek daug dirbantis, kad net neturintis VIENOS MINUTĖS laiko užpildyti simple stupid dienos reportą), ar parduotuvės direktorius (manantis, kad dėl prekių trūkumo lentynose prarandantis vos 2-3 proc. visų pardavimų).

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (vilnietiškieji wikileaks) #11 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 13, 2012.

Geranoriškų paskatų vedini atidžiai perskaitėme savivaldybės pranešimą spaudai ir peržiūrėjome liaudžiai pagamintą prezentaciją.

Mus, TOC žmones, kiti paprastai laiko arba pasipūtusiais (“Iš kur jūs čia tokie viską žinot??”), arba vriednais (“Užknisote kabinėtis!”), ir ko gero ne be pagrindo. TOC metodika yra pagrįsta nuobodžiu prielaidų tikrinimu. O kai viską patikrinam, stojasi aiškuma, ir štai toji aiškuma yra nuostabus dalykas diegiant firmose efektyvumus.

Žiūrime į A. Zuoko prezentacijos paskutinę skaidrę:

Štai patikrinkime prielaidą, kad:

Per 2011 metų lapkritį (30 parų nuo lapkričio 1-os iki lapkričio 30-os imtinai) iš bendrovės „Vilniaus energija“ į šilumos tinklus buvo patiekta 306176 MWh šilumos, tai yra 2,4% daugiau, nei per atitinkamą 2010 metų laikotarpį.

Kadangi savivaldybės faile netyčiuke tokių duomenų apie “šilumos kiekį tinklams” nėra, negalime patikrinti jų tikslumo. Todėl pasitikime tuo, kas parašyta. Juolab, šie skaičiai sutampa su tuo, ką “Vilniaus energija” papasakojo Valstybinei energetikos inspekcijai. Toji net ir grafiką, tiesa, du grafikus nupaišė anądien:

Kadangi procentaliai gražiau skamba kairysis grafikas (padidėjimas vos 2,4%), tai apie antrąjį, dešinįjį – realizuotos šilumos kiekio (kur padidėjimas 11,5%) – Artūras Zuokas nieko nepasisakė. O sąskaitos gyventojams juk išstatytos pagal realizuotą (parduotą) šilumą…

Jei pažiūrėsime į failą netyčiuką, pamatysime, kad skaičiai, grafike pavaizduoti ‘realizuota MWh’, visiškai sutampa su faile esančiais ‘parduota MWh’ skaičiais. Bėda tik, kad jie apima ~33 dienų laikotarpį.

Viską įvertinus galima daryti prielaidą (dar vieną), kad kairysis žaliasis stulpelis apima 30 parų (taip sako Zuokas), o dešinysis žaliasis – ~33 paras (taip rodo failas netyčiukas). Jei tai būtų tradicinis assessment’as, kokius darome prieš diegimus, paprašytume suvienodinti duomenų kriterijus, kad nelygintume apelsinų su kopūstais. Bet kadangi yra labiau kompetentingų darbo grupių, komisijų ir inspekcijų, tai štai jums ir prašom.

Panagrinėkime dar vieną prielaidą:

Nustatyta, kad šilumos tiekėjas “Vilniaus energija” nedarė įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu.

Kaip žinia, taip nustatė pačios “Vilniaus energijos” pasamdyti ekspertai. Norint patikrinti, ar jie teisingai nustatė, reikėtų panagrinėti, kokią metodiką jie naudojo. O gal netyčia klaidą padarė? Juk niekas neapsaugotas, tiesa? Ta proga būtų nuostabu gauti tyrimo ataskaitą (ne tik išvadą). Net neabejoju, kad A. Zuokas, būdamas doras ir skaidrus politikas, išsireikalaus, kad “Vilniaus energija” paskelbtų tą auditorių ataskaitą.

Kol ataskaitos nematėm, prisiminkime, ką apie “Rubiseifus” pareiškė minėtoji Valstybinė energetikos inspekcija:

(10) Neperdavus nuotolinio valdymo įrenginių prižiūrėtojui, išlieka galimybė nuotoliniu būdu valdyti šilumos punkto darbą ir reguliuoti temperatūrinius režimus.

Klausimas A. Zuokui ir visam savivaldybės viešųjų ryšių skyriui: daleiskime, VE nereguliavo rubiseifų nuotoliniu būdu 2011 m. lapkričio mėnesį. Kaip užtikrinate, kad jie to nedaro šiuo metu? Ryt užsakysite dar vieną auditą?

Juk šitas raštas vis dar aktualus, tiesa?

Taigi mere, klausimas, kurį rytoj Jums pakartosiu per Twitterį, kad nepasimestų:

Kaip užtikrinate, kad “Vilniaus energija”  šiuo metu nedaro įtakos šilumos suvartojimui pastatuose nuotoliniu būdu?

Galiausiai patikrinkime dar vieną prielaidą. Paskutinę, nes jau laikas miegot (laisva spauda seniai miega, btw):

Šį į tinklus patiekto šilumos kiekio padidėjimą galima paaiškinti 7,7 proc. šaltesniu 2011 metų lapkričiu, nei 2010 metų lapkritis.

Temperatūros pokyčius matuoti procentais – wow. Bet numalšinkime nuostabą ir pamėginkime įsigilinti, ką ir kaip A. Zuokas čia suskaičiavo.

Štai uždavinukas visam Vilniui. Mieli matematikos mokytojai, būtinai paspręskite mokykloje (tinka nuo 7 klasės).

“Vilniaus energijos” teigimu, 2010 metų lapkričio mėnesio vidutinė temperatūra Vilniuje buvo +4 laipsniai C, o 2011 m. lapkritį ji buvo žemesnė ir siekė + 3 laipsnius C, todėl šilumos suvartojimas vilniečiams šiemet išaugo. (…) Meteorologų duomenimis, Vilniuje šiais metais vidutinė lapkričio mėnesio temperatūra buvo 0,8 laipsnio žemesnė nei pernai.

Kiek procentų sumažėjo temperatūra?

Jeigu norite uždavinį pasunkinti, įveskite vieną temperatūrą pliusinę, kitą – minusinę

Kadangi pats nesu matematikas, o tik vriednas pasikėlęs procesistas, bandyčiau pasilengvinti sau sprendimą, todėl Celcijaus laipsnius pasiversčiau į Kelvino. Ir gaučiau propagandiškai labai niekingai atrodantį rezultatą. Jis į pranešimą spaudai tikrai nepatektų.

Taigi jei norime žongliruoti skaičiais, tai pirmyn, bet tai bus panašu į cirką, o ne į tyrimą. O jei norime tyrimo, tai skaičiavimo, auditavimo metodikos neturėtų būti paslaptis.

Priešingu atveju, mere, mes jums negalėsime niekuo padėti.

PAPILDYTA 2011-01-11 12:50

Po mūsų įrašo Vilniaus savivaldybė išėmė prezentaciją iš interneto (ir iš slideshare, ir iš savo saito):

Visa laimė, kad mes turėjome kopiją. Ir ją dabar visame ankstesniame gražume publikuojame savo sąskaita:

***

Ankstesnės šilumos skandalo tyrimo blogeriškos serijos:

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Atsakymas čia
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (termometrai išdavikai) #2
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (žurnalai nedega) #3
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.4: Atsakomybės, įgaliojimai ir techniniai fokusai
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (failas netyčiukas) #5
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.6: kas taupo, tam didėja.
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? Nr.7: pardavimų valdymas, faktai ir statistika
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (valdiški nemokšos) #8
Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (šilumos išpardavimas) #9

Share/Bookmark

Kodėl padidėjo sąskaitos už šildymą? (доверяй, но проверяй) #10 originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 11, 2012.

www.youtube.com/watch?v=nwqq04rrydU

Bejunginėdamas TV kanalus užtaikiau tokį, kuriame draskėsi dvi moteriškės. Ir viena įrodinėjo, kad dėl blogo gyvenimo kalta valdžia, nes jos dukra, išvažiavusi į Norvegiją ir ten dirbdama medicinos sesele, uždirba 12 tūkstančių litų. Ir, savaime suprantama, tikrai į Lietuva negrįš. Dvylika tūkstančių litų Lietuvoje būtų ne tai, kad prabanga, o nepadoriai daug. Sakykime tiesiai šviesiai: tiek gaunantis žmogelis  butų buržujus (ne šitas), kuri reiktų išbuožinti.

Galima sukelti diskusiją: o kas yra turtingas žmogus? Mūsų lietuvišku mentalitetu?

Kadangi variantų bus gerokai daugiau negu melejonas, tai aš pasiūlysiu tam tikrus kriterijus.

• Tai tas žmogus, kurio pastovios mėnesinės pajamos yra žymiai didesnės negu vidutinis atlyginimas. Čia žodis žymiai reiškia, nors 10 kartų didesnės (visokios PI ar e konstantos geriausiu atveju pretenduoja į vidutinę klasę. Bet apie tai vėliau).
• Tai žmogus, kuris dar turi sukaupęs turto. Vienos gyvenamosios vietos su automobiliu aš nelaikau turtu. Gyventi kažkur reikia, todėl turi turėti stogą, o jeigu turi turėti, tai koks čia turtas, vienos išlaidos. Tas pats liečia ir autotransportą: mūsų gyvenimą sunku įsivaizduoti be pastovaus transportavimosi, todėl tai irgi daugiau būtinybė, darbo įrankis, negu prabanga ar turtas. Bet jeigu jau turi papildomą vilą, kuri skirta tik poilsiui, ar džipą, skirtą purvams pataškyti, tai jau galima būtų priskirti turtui.
• Beje, tasai žmogelis gyvena be jokių skolų bankui. Ir pinigų turi, kurių užteks pragyvenimui, 10 metų ir daugiau.

Kriterijų dėka turtuolio apibrėžimas gavosi gan tikslus. Beliko tik jį įgyvendinti. Ir čia prisiminiau savo seną klausimą: niekaip nesuprantu, kodėl mūsų protėviai sugebėdavo sukaupti turtus, o mes jau to nesugebam? Gal kažkas yra įdomaus piliečių valdymo sistemoje?

Galiu atskleisti bent kelias priežastis, kodėl mes nebūsime turtingi, nors, manau, skaitytojai galės pateikti daugiau. Taigi pradėsiu nuo bankų (na, va, ir vėl, jau tenai viskas išnagrinėta).

Iš tikro visi, kas žino skolos su palūkanomis istoriją, jau gali suprasti. Kad palūkanų gi grąžinti tai nėra iš ko. Todėl mes palūkanas grąžiname sukauptu turtu. Gal tai nebūtų didelė bėda, jeigu mes grąžintume tik kokius 2 ar 3 procentus. Bet tiesa tokia, kad yra sukurta sistema, kad jūs negalėtumėte įsigyti turto be paskolos, o paskolą mokėsite 30 metų.

O dabar atvirai pasakykite (komentaruose), ar tikrai visi mes jaučiame, kad jeigu sutelktume savo pastangas, negi nepasistatytume namo savo rankomis per 30 metų?

Aš manau, kaip ir jūs, bet vis vien sėdžiu su paskola.

Dabar grįžkime prie turto, kurį atiduosime bankui. Kadangi valdžia jau nusprendė, kad esame turtingi nuo vieno milijono kainuojančio namo, tai paskola tebūnie bus milijonas. Gausime, kad turime mokėti po maždaug 6 tūkstančius, kas mėnesį. Reiškia, sumokėsime 6.000x12x30=2.160.000. Kitaip tariant, apmokėsime sau namą ir dar tokį patį atiduosime bankui. Mokėdami paskolą, mes ne tik valdžios akyse esame turtuoliai, bet dar lygiai tokį pati namą padarome ir bankui. Todėl žmones, mokančius paskolas, reikėtų vadinti turtuoliais, nes antras namas galėtų būti vila kur nors Viduržemio jūros pakrantėje. Na, bet pusę savo turto jau atidavėm.

Pereikime prie kitos įdomios priežasties, kurią galima pavadinti vartojimo ekonomika. T.y. IKEA‘os verslo kredo: baldai turi būti keičiami kas 2-3 metus. Ei, palaukite, mano senelis stalą padarė tokį, kad prie jo sėdėjo dvi kartos, o dabar stalą aš turiu išmesti po dvejų metų? Tiesą pasakius, taip, nes  jis padarytas iš šiukšlių. Dar kart tiesą pasakius, tos šiukšlės kažkada vadinosi mediena. Bet su tokiu požiūriu einama visur, tame tarpe ir į statybas. Mūrinių namų nenagrinėsime, bet karkasinius namus stato 25 metams, o po to -- utilizacija. Va čia ir pats įdomumas gaunasi: aš dar nespėjau sumokėti paskolos už namą, o jį jau reikia griauti. Negana to, kad aš vieną namą padovanojau bankui, tai dar manasis sugriuvo. Trisdešimt metų kaupiau turtą, o turiu tik šiukšlių krūvą.

Tam, kam jau prasidėjo depresija, galiu pranešti, kad neužbaigiau. Lietuva, neatsilikdama nuo turtingų valstybių, įvedė NT turto mokestį. Tiesa, dabar dar su apribojimais, bet yra toks terminas „mokestinės bazės praplėtimas“, todėl tik laiko klausimas, kada mokėsime visi. Paimkime tą patį 1%, ir gausime, kad per tą laikotarpį, kol mokėjome 1 mln. paskolą bankui, sumokėjome trečdalį jo vertės mokesčiais valstybei. Aš dabar supratau, kodėl valstybė pareikalavo, kad bankai skolintų ne daugiau 40% pajamų. Gi likusią dalį reiks sumokėti monopolijoms ir mokesčiams.

Beje, laikas prisiminti įrašo pradžioj paminėtas konstantas PI ir e. Mes jau gerai įsisavinome, kad atlyginimai ne tik kyla, bet ir mažėja, arba visai dingsta. Ir čia atsiranda vienas labai svarbus mokestinis aspektas. Jeigu visus mokesčius mokame nuo pinigų judėjimo, tai turto mokestis yra nuo laiko. O tai reiškia, tik laiko klausimas, kada turto savininkas atsiras tokioje situacijoje, kai neturės pinigų sumokėti mokesčių, ir tą turtą praras. Todėl pajamos turi būti eilę kartų didesnės. Ir šiaip tik truputį susimąstykite – turtą jūs kaupiate po truputį, o TURTO mokestis jūsų turtą naikina irgi po truputį. Klausimas, kas ką aplenks? Jei manėte, kad jūs, apsidairykite ir dar kartą pagalvokite.

Aš visada maniau, kad turtinga šalis -- tai ta, kurioje daug turtingų piliečių. Bet kuo daugiau susiduriu su turtingomis šalimis, tuo labiau suprantu, kad tai šalys, turtingos skolomis ir prasiskolinusiais piliečiais. Ir visai nesvarbu kam -- bankams ar valstybei.  Dabar jau ir nebestebina faktas, kad iki 60% piliečių glaudžiasi nuomojamuose būstuose, o valstybė turi vis didesnę dalį pinigų perskirstyti. Ir vis labiau ieško turto, kurį dar būtų galima nacionalizuoti su mokesčių pagalba. Juk registrai pilni tokio turto.

Taigi prie ko tie 12 tūkstančių litų? Ogi prie to, kad gaudamas net tokį atlyginimą Lietuvoje turtingu netaptum, o noras turtuolius išbuožinti niekur nedingo.

Share/Bookmark

Ar pasistatytumėte namą per 30 metų? originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 10, 2012.

Naujųjų metų pradžioje įprasta duoti sau pažadus:

• mesti rūkyti,
• numesti svorio,
• pradėti rimtai sportuoti.

Yra dar vienas pažadas, kurį kiekvienais metais sau taiko smulkūs ir ne visai smulkūs verslininkai:

• sistematizuoti verslą. T.y. padaryti taip, kad ne aš dirbčiau verslui, bet verslas dirbtų man.

Kas sieja visus šiuos ir daugybę kitų pažadų? Jų paprastai netesime. Pavyzdžiui, rūkome tik išgėrę arba laukiame, kol nutirps sniegas (kad galėtume rytais bėgioti) ir t.t.

Todėl siūlau nelaukiant pavasario griebti jautį už ragų, ir žengti pirmą žingsnį tesint sau duotus pažadus. Kalbu, žinoma, apie žalingus įpročius versle.

Poryt, ketvirtadienį, kviečiu visus į savo webinarą (nemokamą), kurio tema:

Penki kertiniai verslo sistematizavimo žingsniai

Per pusantros valandos, kol jūs atsidarę butelį alaus ar vyno patogiai įsitaisę spoksosite į monitorius savo namuose, aš kalbėsiu pagal tokį seminaro planą:

• Kodėl daugelis smulkaus ir vidutinio verslo vadovų užsiima ne tuo kuo reikia?
• Į ką turi būti nukreiptas didžiausias vadovo dėmesys?
• Kaip sukurti ryškų konkurencinį pranašumą?
• Kokia yra pagrindinė bėdų priežastis?
• Kokie jos sprendimo elementai?
• Jūsų klausimai ir mano atsakymai bet kokia verslo valdymo tema

Taigi:

• Data - 2012.01.05 (ketvirtadienis)
• Pradžia - 20:00 (Lietuvos laiku)
• Trukmė - 1,5 val (+ klausimai ir atsakymai).

Registracijos nuoroda – čia.

O ką šiemet sau pasižadėjote jūs?

Share/Bookmark

Penki kertiniai verslo sistematizavimo žingsniai (nemokamas webinaras) originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 3, 2012.

Prezidentė ir Seimo nariai po politine eglute turi dar vieną neišpakuotą dovanėlę. Tikėjausi, kad spauda išpakuos, bet kadangi ji to nepadarė, išpakavimo reikalų imamės mes.

Kaip jau buvo pranešta, nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujas LR Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas, kuris:

uždraudė juridiniams asmenims aukoti partijoms. Seimas dar griežčiau, nei siūlė prezidentė, nustatė ribojimus aukotojams – parlamente į projektą įrašyta nuostata, kuri aukoti partijoms draudžiama ir fiziniams asmenims.

Tačiau palikta galimybė fiziniams asmenims aukoti partijoms ir kandidatams per rinkimus, t.y. politinės kampanijos dalyviai galės priimti fizinių asmenų aukas. Tuo pačiu maksimali leistina auka sumažinta nuo 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio (VMDU) dydžių iki 10 VMDU (nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų).

Įstatyme šitie finansavimo šaltiniai išvardinti papunkčiui:

3. Nuolatiniai politinės partijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos nario mokesčiai;
• 2) valstybės biudžeto asignavimai;
• 3) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 4) lėšos, politinės partijos gautos iš šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos;
• 5) (neteko galios) nuo 2012-01-01;
• 6) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų paskolos politinei partijai;
• 7) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas;
• nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 1 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis.

(…)

8. Politinės partijos politinės kampanijos finansavimo šaltiniai yra:

• 1) politinės partijos lėšos, gautos iš politinės partijos finansavimo šaltinių ir naudojamos partijos, partijos iškeltų kandidatų sąrašų ir partijos iškeltų kandidatų politinėms kampanijoms finansuoti;
• 2) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos gaunamos pagal šį įstatymą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos politinei kampanijai;
• 3) politinės kampanijos laikotarpiu politinės partijos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų gaunamos paskolos;
• 4) palūkanos už politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas.

Su sąlyga, kad iš privačių asmenų kažinko nesurinksi, visos partijų viltys dedamos į biudžetinį finansavimą. Ta proga:

Uždraudus juridinių asmenų aukas partijoms siūloma didinti biudžetinį finansavimą, Kitų metų biudžeto projekte tam numatyta apie 20 mln. litų vietoje anksčiau planuotų 5,5 mln. litų.

Žodžiu, negailėkim partijoms biudžetinių pinigų.

Nes, kaip minėjau, yra viena dar neišpakuota kalėdinė dovanėlė.

Išpakuokim.

Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnis be kita ko nustato:

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų.

Taigi jei politinė partija daugiau kaip 50 % savo lėšų gauna iš biudžeto, vadinasi, ji yra perkančioji organizacija. O kai ji yra perkančioji organizacija, tuomet ji viską privalo pirkti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Nori lankstinukų ir kalendoriukų? Nori vėliavėlių? Nori naujo tinklapio? Nori pasamdyti reklamos planavimo agentūrą? Visais atvejais organizuoji viešąjį pirkimą. Arba perki per CPO, jei tai mob. ryšys, kanceliarinės ar kokios kitos tipinės paslaugos.

Su sąlyga, kad 2012-ieji – rinkimų metai, galima tikėtis daugybės viešųjų pirkimų. Ir žinoma, bylų teismuose, nes ne visi lankstinukų gamintojai sutiks su pralošto konkurso rezultatais. Žinant, kiek ilgai trunka tokios bylos, galima tikėtis, kad partijos pirmuosius rinkiminius viešuosius pirkimus paskelbs jau netrukus. Juk niekam nesinori rinkimus sutikti be vėliavėlių.

Ar galima partijai išvengti tapimo perkančiąja organizacija? Žinoma. Tereikia iš fizinių asmenų surinkti vienu litu daugiau, nei gausi iš valstybės biudžeto.

Nelengva užduotis, kai valdiški milijonai ranka pasiekiami.

Šių metų Seimo rinkimai bus ne tik patys skaidriausi, bet ir patys atviriausi lietuviškam verslui. Jei gaminate lankstinukus, vėliavėles, piešiate banerius ar vežiojate (rinkėjus) autobusu – sekite skelbimus.

Share/Bookmark

Naujametė skaidrumo dovanėlė politinėms partijoms originalus įrašas buvo paskelbtas tinklaraštyje Common sense štai šią dieną Sausis 2, 2012.