Too many people overvalue what they are not and undervalue what they are. — Malcolm S. Forbes

Šiais laikais parduotuvėse nei tortų, nei pyragų netrūksta, o paskaičiavus maisto produktų, kurių reikėtų norint pačiam kokį pyragą išsikepti,  kainą bei sugaištą laiką, gamintis namuose jau nelabai ir apsimoka. Geriau pirkti. Tik viena bėda — nežinia, ką nusipirksi. Manau gerokai tektų paplušėti norint rasti pyragą, kurio sudėtyje būtų sviestas, o ne margarinas, ir jame nebūtų gausybės įvairių konservantų, dažiklių ir kitų E. Valgai ir nesupranti, ką valgai…

Tačiau yra Vilniaus senamiestyje, Savičiaus gatvėje, tokia nedidukė kepyklėlė (o kartu ir parduotuvė), kuri vadinasi „Senolių kepyklėlė“. Mano draugė visai netyčia vieną dieną ten užsuko, paragavo duonos (taip, be pyragų, jie dar ir natūraliai be mielių raugintą duoną kepa) ir… nuo tos dienos tapome pastovūs kepyklėlės lankytojai ir pirkėjai.

Kuom gi ši kepyklėlė tokia išskirtinė? Kaip jau minėjau, jų kepta duona yra be mielių ir natūraliai rauginama ištisą mėnesį. Visi pyragai, kuriuos pamatysite prekystalyje, yra kepti tą pačią dieną — jau net vakarykščiai yra išimami ir norintiems parduodami su nuolaida. Tačiau net ir toks pyragas puikiai laikysis ištisą savaitę. Išbandyta. Nei viename kepinyje nėra naudojamas margarinas, o tik sviestas — ir tas tikrai jaučiasi! Žinoma, dėl šių savybių ir kaina yra didesnė nei įprastų pyragų prekybos centruose, tačiau mokėti tikrai verta. Nes geriau suvalgyti mažiau ir rečiau, tačiau tikrai gardaus ir natūralaus produkto, po kurio nesijauti apsunkęs ir kuris netgi pakelia nuotaiką :)

Nors neteko „Senolių kepyklėlės“ matyti besireklamuojančios, tačiau pirkėjų jiems netrūksta. Nes geriausia reklama jiems yra kokybė — kartą paragavę, žmonės nebenori pyrago iš prekybos centro. Juolab kad ir aptarnavimas čia vertas paties aukščiausio įvertinimo. Jus visada pasitiks su šypsena, papasakos apie jus dominantį kepinį ir net pasiūlys paragauti, jei negalite apsispręsti. O ragauti tikrai yra ką, nes pasirinkimas didelis ir įdomus. Akivaizdu, kad visi „Senolių kepyklėlėje“, o tai yra viena šeima, kuri iš kito miesto atsikėlė į sostinę ir pradėjo čia savo šeimos verslą, mėgaujasi savo darbu — mama mėgaujasi kepdama, o dukros mėgaujasi galėdamos pasiūlyti mamos iškeptus gardėsius visiems smaguriams, kuriems yra skirtumas, ką jie valgo.

Tad jei pasiilgote tikrai natūralaus ir visada šviežio naminio pyrago, kitą kartą būdami Vilniaus senamiestyje užsukite į „Senolių kepyklėlę“ — esu tikras, kad nepasigailėsite.

P.S. Ten dar ir tokių nedidukų avižinių sausainėlių yra… labai rekomenduoju :)

Šią savaitę pardaviau visas savo investicijas. Nedaug jų buvo — vienas akcijų fondas ir keturių Lietuvos įmonių akcijos. Tiems, kas pamiršo, priminsiu, o nežinantiems pasakysiu, kad investuoti sumaniau kaip tik prieš šią visą pasaulį apėmusią finansų krizę, kuomet visos akcijos ir fondai smarkiai krito žemyn. Iš pradžių investavau į fondą, šiek tiek vėliau, pamatęs, kad fondui gerai sekasi, investavau kiek didesnę sumą. Tai buvo mano pirmoji klaida, kadangi netrukus prasidėjo kritimas. Nepaisant to, vos po kelių mėnesių, kai fonduose buvau praradęs beveik du trečdalius investuotų pinigų, sugalvojau, kad ir taip labai jau viskas krito, tad kodėl gi nepabandžius sužaisti dar rizikingiau ir nenusipirkus akcijų. Ir nusipirkau. Žinoma, ir jų kaina krito. Nors ir ne taip smarkiai, be to, su šiokiais tokiais pakilimais.

Tai buvo daugiau nei prieš pusantrų metų. O šiandien viską pardaviau. Ne todėl, kad nebetekau vilties susigrąžinti investuotus pinigus. Priešingai, nepatikėsite, tačiau akcijas pardaviau pelningai, beveik penktadaliu padidinęs investuotą sumą. Deja, mano turėtas fondas taip ir nespėjo atsitiesti, todėl bendrai žiūrint nuostolį visgi patyriau, nors gana nedidelį.

Užtat pasimokiau ir dabar jau žinau, kokių klaidų geriau nedaryti pradedantiesiems investuotojams, kurie nori taupyti kiek įdomiau nei tiesiog kaupiant indėlius ar laikant pinigus sąskaitoje.

• Nesidžiauk radęs, neverk pametęs. Mano bene didžiausia klaida buvo ta, kad būdamas visiškai nepatyręs ir pamatęs, kad mano investicinis fondas brangsta, iš karto nusipirkau papildomų jo vienetų — beveik dvigubai daugiau nei pirmą kartą. Jei nebūčiau padaręs šios klaidos, mano nuostolis, tegul jis yra ir nedidelis, būtų gerokai mažesnis.
• Investuokite periodiškai. Jau tik vėliau esu perskaitęs, kad pradedantiesiems investuotojams, neturintiems atitinkamo išsilavinimo ir laiko nuolat sekti rinką, geriausia investuoti periodiškai — investicinius vienetus pirkti, tarkime, kiekvieną mėnesį nedideliais kiekiais, pvz., už šimtą ar kelis šimtus litų. Taip yra sumažinama netinkamo įėjimo į rinka rizika. Mano atveju tai taip pat būtų sumažinę nuostolį, nes nebūčiau nusipirkęs tiek daug vienetų prieš pat kainų kritimą, o už tuos pačius pinigus vėliau būčiau jų nusipirkęs gerokai mažesne kaina ir šiandien tie vienetai man jau būtų atnešę pelną.
• Investuokite tik „nereikalingus“ pinigus. Prisipažinsiu, kad nors ir skaudu buvo matyti, kaip investuoti pinigai dėl finansų krizės sparčiai tirpsta, tačiau panikos priepuolių tikrai nebuvo, raminamųjų negėriau, o supratau, kad tai nesitęs amžinai ir vieną dieną mano nuostolis pradings, o galbūt net ir pelnas atsiras. Puikiai supratau, kad tai neįvyks greitai ir teks laukti galbūt net keletą metų, ir buvau pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Taip ramiai reagavau tik todėl, kad investavimui skyriau tokią pinigų sumą, be kurios nesunkiai galėjau be didesnių suvaržymų išgyventi, dar pasilikęs pakankamai pinigų nenumatytiems atvejams ir suplanuotiems pirkiniams. Būčiau laikęs ir dar ilgiau, tačiau atėjo laikas jiems būti panaudotiems. Ir džiaugiuosi, kad tas laikas atėjo laiku :)
• Išskirstykite savo investicijas. Jei nebūčiau išdrįsęs ir surizikavęs nusipirkti akcijų, šiandien turėčiau nemenką nuostolį, kadangi mano turėtas investicinis fondas krito žiauriai, o nuo žemiausio taško pakilo kol kas nedaug. Jei būčiau nusipirkęs tik vienos įmonės akcijų, taip pat galėjau dar labiau padidinti savo nuostolį, nes jas taip pat pardaviau su nemenku nuostoliu. Tačiau gerokai sumažinti nuostolį (iš esmės, beveik jį panaikinti) padėjo kitų trijų įmonių akcijos, kurių vienos beveik padvigubino į jas investuotą sumą.
• Nepriimkite sprendimų pats vienas. Nepradėkite investuoti visiškai apie tai nepasidomėję, „neapsiuostę“ kas, kur ir kaip. Labai sunku išsirinkti, kur ir kiek investuoti: gausybė investicinių fondų, obligacijų, akcijų. Gal turite draugų ar pažįstamų, kurie jau sėkmingai investuoja? Pasikalbėkite su jais. Paskaitykite, ką prognozuoja patyrę investuotojai. Informacijos galima rasti internete, be to, Lietuvoje leidžiamas specializuotas žurnalas investuotojams. Jį skaitau ir tikrai esu radęs nemažai naudingų patarimų, kurie pravertė. Deja, kai kurie jų buvo kiek pavėluoti…
• Tiesiog pradėkite… Jei norite gyventi ne tik šia diena, turite pradėti taupyti. Jei esate jaunas, galite rizikuoti ir taupyti labiau.  Patikėkite, gali ateiti tokia diena, kai jūs padėkosite sau už priimtą sprendimą taupyti. Ir kuo anksčiau pradėsite, tuo anksčiau tokia diena gali ateiti arba tuo labiau sau dėkosite. Aš tiesiog buvau ir esu taupus žmogus, ir papildomai esu dėkingas sau už tai. Tačiau dabar suprantu, kad jei būčiau pradėjęs investuoti gerokai anksčiau, kai tik pradėjau uždirbti pinigus, šiandien už tokį sprendimą sau dėkočiau papildomai. Nes būna ateina tokia diena, kai supranti: „Štai kodėl aš taupiau!“

Sakoma, jog protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų. Ne viskas, ką parašiau, yra mano padarytos klaidos, greičiau tiesiog išmoktos pamokos. Ir visgi, labai tikiuosi, kad esate protingi žmonės ir iš savų klaidų mokytis neteks ;)

Sakoma, kad pavasaris yra atgimimo metas. O per jaunatį labai tinka pradėti naujus darbus. Jaunatis, tiesa, jau pasibaigė, tačiau visgi per ją spėjau pradėti kai ką naujo savo gyvenime. Galbūt vieną dieną apie tai papasakosiu. Pavasaris, deja, kol kas tik kalendorinis, perkopė į antrą pusę. Vakar jis kažkodėl buvo labiau panašus į rudenį, tačiau šiandien ir vėl sugrįžo tikrasis pavasaris. Tiesiog puiki diena ne tik pasimėgauti puikiu oru ir nusivaryti nuo kojų pasidarius sau dieną be automobilio, bet ir atgaivinti tai, kas, rodės, jau niekada nebeatgims.

Taip, aš turiu omenyje šį tinklaraštį, kuris pastaruosius metus išties merdėjo. Nes mano gyvenime vyko daug pasikeitimų, neturėjau laiko ir įkvėpimo, kuris yra būtinas, norint rašyti. Bet pasiilgau. Pasiilgau blogosferos, pasiilgau rašymo, galimybės pasidalinti savo mintimis ir pastebėjimais. Pasiilgau ir tiesiog veiklos internete, todėl ketinu atgaivinti vieną numirusį projektėlį, o galbūt netgi pradėti kažką naujo. Laikas parodys…

Labai tikiuosi, kad šiuo metu mane apėmęs entuziazmas nebus nuslopintas jokių aplinkinių veiksnių. Stengsiuosi, kad tai nebūtų tik bandymas sugrįžti. Daugiau nei savaitę galvojau, ar skelbti šį įrašą, ar tikrai esu tam pasiruošęs, ar atrasiu tam laiko. Ir šiandien, kai eilinį kartą sulaukiau raginimo parašyti kažką į savo blogą — galutinai apsisprendžiau.

Žinau, kad per tuos daugiau nei metus praradau bene visus skaitytojus, kuriuos buvau susirinkęs, tačiau man tai tikrai ne kliūtis. Kažkada pradėjau neturėdamas visai nei vieno skaitytojo, o dabar žinau, kad bent keli jų tikrai bus ;)

Tad pradedam viską iš naujo…

Turbūt tik vieną kartą gyvenime būna tokia ypatinga diena. Ir tai toli gražu ne kiekvienam.

Šiandien, devintų metų devinto mėnesio devintą dieną man stuktelėjo dvidešimt septyni metai. Jei nesupratot, kas čia tokio ypatingo, pabandykite sudėti tris devynetus ir pažiūrėkite, kas gausis :) Prisipažinkite, ar yra bent vienas, kuriam pasitaikė ar pasitaikys toks magiškas derinys?..

Be to, ji ypatinga ir tuom, kad tai bene pirmas gimtadienis, kai dar nepatekėjus saulei į lovą gaunu gimtadienio tortą, ir dar su dvidešimt septyniomis žvakutėmis. Nepakartojama!

Prieš metus negalėjau net įsivaizduoti daugelio dalykų, kurie jau įvyko… Gyvenimas yra gražus :)

P.S. Beje, šiandien dar ir mano vardadienis :)

Aš jau antrus metus savo dalį pervedžiau SOS vaikų kaimui, kuriam kažkada padovanojau kelias dėžes knygų. Pervesiu ir kitais metais, ir nereikalingas knygas ar kitus tinkamus daiktus padovanosiu, jei tik tokių atsiras. Nes smagu yra daryti gerus darbus ir jausti už tai nuoširdžią padėką.

Pats mėgstu skaityti (deja, pastaruoju metu tam visai neturiu laiko), todėl išties džiugu, kad man buvo suteikta galimybė taip pat dalyvauti šiame žaidime ir pasiūlyti savo tinklaraščio skaitytojams laimėti vieną iš kuponų. Pasiseks tik pirmajam, nes kodas yra vienkartinis. Tad kurį gi labiausiai kankina nemiga arba kas keliasi anksčiausiai? :)

Pasinaudoję dovanų kuponu, komentaruose parašykite, kokias knygas ir kodėl būtent jas įsigijote.

Žaidime taip pat dalyvauja šie blogai:
blog.juokaz.com, itverslas.blogas.lt, darius.bulbukas.lt, eziukasvilniuje.blogas.lt, kaveikti.blogas.lt, kleckas.lt, kleiva.lt, liudas.sodonis.lt, lizi.lt, manoknyga.lt, nemiegu.lt, nežinau.lt, novum.lt, nulis.lt, pocius.lt, pragarovirtuve.lt, radiocool.lt, vili.lt, vonioje.blogspot.com

Taigi, jei šį kartą pramiegojote, dar turite pakankamai galimybių. Sėkmės!

Papildymas. Sveikinu kadugėlis, kuris šįryt 9 valandą jau pranešė tapęs tuo vienu laiminguoju. Kitiems linkiu sėkmės — žaidimas dar tęsiasi.

Įvyko ir dar vienas pasikeitimas mano gyvenime. Pasikeitimas, kurio labai norėjau, tačiau vidinės sienos manyje vis neleido jam įvykti. Tačiau kai supranti, kad nebenori dar kartą prarasti brangaus žmogaus ir dėl to kankintis keletą metų, nebelieka neįveikiamų sienų ir jos griūva. Ir dėl to dabar esu labai laimingas ir tikiu, kad mano akys kur kas daugiau šypsosi — aš supratau, kad turiu nubraukti praeitį, visas netektis ir skausmus, suvokiau, kad noriu ir galiu vėl mylėti bei noriu būti mylimas. Aš jau buvau pamiršęs šį jausmą… Ačiū tau!

Išsikėlus į naują biurą, reikia rasti naujų vietų, kur galima skaniai papietauti. Tiesa, biure yra virtuvė ir valgomasis, tad visai padoriai pavalgyti galima ir nekeliant kojos iš biuro patalpų, bet susipažinti su netoliese esančiomis maitinimo įstaigomis vis tiek reikia…

Taigi, penktadienį su kolegomis nuvažiavome iki netoliese esančios „Pekino svetainės“ — kinietiško maisto restorano. Kaip po šių pietų pasakė vienas kolega: „Būtinai čia dar kartą atvažiuosime, kai norėsime save nusibausti“, kadangi tai buvo vienas tų atvejų, kai kartą apsilankęs, daugiau sugrįžti nebenori. Aplinka geriausiu atveju vidutiniška, padavėjos gal net mažiau nei vidutiniškos, o maistas… geriausiu atveju tiesiog neskanus, nors tam tikri patiekalai, pavyzdžiui, sriuba, ją valgiusiems pasirodė tiesiog šlykšti. Mano gana jautrus skrandis po tokių pietų iki pat vakaro skundėsi.

O turėjo būti skanūs penktadienio pietūs…