Štai ir atėjo Naujieji metai. Tikimės, kad jie Jums bus kur kas geresni, laimingesni ir kupini meilės.

Ateinantys 2012-ieji pagal Rytų kalendorių yra juodojo vandens drakono metai. Tai stiprumo, drąsos ir išminties simbolis. Tad linkime Jums drąsos, kai savo naujajai meilei prisipažinsite mylint. Linkime Jums stiprybės sprendžiant santykių problemas. Nuoširdžiai linkime Jums išmintingai mylėti.

O labiausiai linkime kitais metais aistringai įsimylėti – jei esate vieniši, sutikti savo antrąją pusę, o jei turite porą, iš naujo įsimylėti savo partnerį. Mylėkite ir būkite mylimi!

Tegul išsipildo visos Jūsų svajonės!

Štai ir atėjo taip ilgai lauktos šventės. Visi skubėsime prie švenčių stalo, keisimės dovanomis ir tikėsimės, kad kiti metai bus geresni, gražesni, kupini meilės. Norėtųsi palinkėti tiek daug, kad net nežinai, nuo ko pradėti. O iš tiesų visi palinkėjimai telpa į vieną vienintelį žodį – laimė.

Tad iš visos širdies linkime Jums:

• Pagaliau surasti savo antrąją puselę.

• Ateinančius metus kiekvieną rytą pabudus pagalvoti, kokia šiandien Jūsų laukia graži diena ir kokie esate laimingi.

• Daug meilės, kurios niekada nebūna per daug.

• Kad išsipildytų visos Jūsų svajonės.

• Kad visada suspėtumėte į autobusą (arba blogų dienų Jūsų gyvenime nebebūtų).

• Kad Jums kas nors padarytų malonią staigmeną.

• Kad jūs niekada nesijaustumėte vieniši.

• Kad būtumėte laimingi.

• Kad visada šypsotumėtės, kad ir kas nutiktų.

• Kad būtumėte sveiki.

• Linkime ir santarvės Jūsų namuose.

Sako, kad ruduo – depresijos metas, kai ilgėja vakarai, darosi vis šalčiau ir šalčiau. O jei esi vienišas, nors šuns balsu stauk – taip liūdna ir graudu kartais būna, kai neturi su kuo pasidalinti puodeliu šiltos arbatos ir pledu.

O man ruduo – pats gražiausias metų laikas. Ar žinot, kodėl? Todėl, kad būtent rudenį gamta sužėri visomis gražiausiomis spalvomis tarsi sakydama „Aš gyva! Aš ne tik jauna ir graži, bet ir išmintinga! Aš žinau, kad gražiausi dalykai pasaulyje turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą, kitaip jie nebūtų tokie gražūs…”

Taip, brandus ruduo visada asocijuojasi su išmintimi. Jaunystė yra labai graži, džiaugsminga , nerūpestinga ir, nepabijokime pripažinti, kvailoka… O branda – tai jaunystės entuziazmas ir optimizmas kartu su išmintimi. Argi ne tokia turėtų būti tikroji meilė…

Linkiu Jums brandžios meilės! Džiaukitės spalvotu rudeniu!

Šiandien, šį saulėtą, bet deja labai rudenišką penktadienį sugalvojau parašyti Jums laišką ir padovanoti Jums žiupsnelį saulės iš savo atostogų ir savo širdies. Galbūt todėl, kad visą savaitę, o galbūt net ir daugiau, buvau nutolusi nuo DarniPora.lt gyventojų pasaulio.

Tie, kas dažniau čia lankosi ir tie, kurie jau ne pirmą mėnesį draugauja su mūsų komanda, tikriausiai pastebi, kad mes net aktyviai to nedeklaruodami tyliai galvojame apie Jus ir vis šlifuojame bei atnaujiname šią svetainę. Visgi tobulumui ribų nėra. Žinome tai ir mes, ir Jūs. Kartojau ir kartosiu, kad laukiu Jūsų laiškų ir atsiprašau tų, kurių išsakytos bėdos bei lūkesčiai lieka ne visiškai išpildyti. Kartais mažiems pokyčiams nelieka laiko, bet aš tikrai nuoširdžiai reaguoju į kiekvieną Jūsų laiškelį ir tikrai man svarbi kiekvieno Jūsų nuomonė, apie bet ką - apie svetainę, apie meilę, apie santykius, apie pažintis. Svarbiausia, kad tai būtų iš visos širdies, visai taip, kaip aš Jums stengiuosi atrašyti ir visai taip, kaip aš su Jumis stengiuosi bendrauti.

Taip pat galite drąsiai kurpti komentarus ir papasakoti apie tai, kas šią minutę Jums svarbu, ką patyrėte, ko trūksta… Visai taip pat, kaip pasakotumėte prie puodelio arbatos arba vaikštinėjant parke, juk dabar virtuali erdvė suteikia puikią galimybę išsakyti ir išklausyti bei suartėti per atstumą.

Va pavyzdžiui aš praleidau nuostabias atostogas Turkijoje, tik vakar grįžau, galva dar pilna įspūdžių, o kūnas nubučiuotas saulės bučinių. Atsivežiau kalną nuotraukų ir atsiminimų, susipažinau su nuostabiais žmonėmis ir net buvau liudininkė gražių naujų pažinčių su ilgalaike perspektyva, sužadėtuvių žiedais ir visais kitais džiaugsmais. Jeigu jaučiatės vieniši, drąsiai siūlau - pakeiskite aplinką bent kelioms dienos. Tai praskaidrins nuotaiką, priduos naujų spalvų Jūsų gyvenimui, atneš naujų pažinčių ir naujų patirčių. Nežinau kaip Jūs, bet aš po atostogų jaučiuosi visada pakylėtai. Ne visada pavyksta ten pailsėti, bet naujų emocijų prisirinkimas tikrai neišvengiamas. Būtent todėl ir laukiu savaitgalio, per kurį tikiuosi pavyks atsikvėpti ir atsistoti į savo vėžias.

O ko laukiate Jūs? Kaip Jums sekasi ieškoti meilės? Ko Jums trūksta šiandien? Ką norėtumėte nuveikti rytoj? Kaip įsivaizduojate savo svajonių antrąją pusę? Ar įsivaizduojate? Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio? Šio įrašo komentarams tabu nėra, nes tema - “iš visos širdies”.

Pabaigai, noriu palinkėti Jums gražaus savaitgalio! Spinduliuokite meile!

Iš visos širdies…

Kris

Neseniai skelbto konkurso nugalėtojai padovanojome 2 kvietimus į seminarą „YPATINGAS Streso Valdymas. Ką Daryti, Kad Nebūtų Ko Valdyti?“, kurį vedė Robertas Karvauskas. Seminaras jau įvyko, o mes norėtume pasidžiaugti šiuo puikiu renginiu.

Seminare išgirdome daug naudingų patarimų. Anot R. Karvausko, stresas – tai mūsų organizmo reakcija į aplinkos sąlygas. Deja, išorinių aplinkybių pakeisti mes negalime, tačiau galime pakeisti reakciją į tai, kas vyksta.

Lektorius priminė, kokią svarbią vietą mūsų gyvenime užima malda, kūno ir proto atsipalaidavimas (meditacija), pagalba kitiems. Kaip teigia harmonijos dėsnis – leiskime sau būti savimi, o kitiems – kitais!

Dar kartą ačiū!

Džiaugiamės, kad taip aktyviai dalyvaujate mūsų skelbiamuose konkursuose.

Šį kartą 2 kvietimus į nuostabų, VŠĮ „Gyvenimo Guru“ organizuojamą seminarą „YPATINGAS Streso Valdymas. Ką Daryti, Kad Nebūtų Ko Valdyti?“ laimėjo Dovilė Lipnevičiūtė iš Vilniaus. Sveikiname!!!

Tiems, kuriems nepasisekė, linkime sėkmės kitą kartą.

KONKURSAS KONKURSAS KONKURSAS! PRIZAI NEMOKAMAI! GAUSITE DOVANŲ! DALYVAVIMAS NIEKO NEKAINUOJA! :)

Taip pompastiškai ir su ironija, bet nuoširdžiai kreipiuosi į Jus. Tikrai nesuprantu žmonių, kurie net nepabando patempti fortūnos už uodegos ir pasiimti savo prizo. Taigi sukluskite, įdėmiai perskaitykite ir dalyvaukite!

Mano tinklaraščio įrašas buvo įžanga į naujo konkurso pristatymą. Jūsų dėmesiui Gyvenimo Guru ir DarniPora.lt konkursas, kuriuo kviečiame pamiklinti pirštus ir laimėti prizą.

Dalyvavimo sąlygos labai paprastos:

1. Spaudžiate ant konkurso reklaminio skydelio arba ant nuorodos: http://www.darnipora.lt/?pg=cutompage&utm_source=konkursas&utm_medium=konkursas&utm_campaign=guru;
2. Su pelyte pasirenkate mygtuką „NORIU PRIZO“ ir spustelėkte. (jau beveik viskas, kantrybės :))
3. Patenkate į kvietimų siuntimo formą. Nusiunčiate draugui /ei, tetai, dėdei, broliui, sesei, dukrai, sūnui, kaimynui / ei, bendradarbei / iui…. į elektroninį paštą pakvietimą į DarniPora.lt bendruomenę;

Viskas! Jūsų misija įvykdyta. Kantriai laukiate :) Nugalėtojai bus paskelbti rugsėjo 5 dieną.

Gyvenimo guru - kas tai ir ar jo reikia? Tai mano šio blogo klausimas. Mūsų partnerių sąrašą papildė dar vieni draugai su labai įdomiu pavadinimu. Jau vien tik guru skamba egzotiškai. Neslėpsiu, “pasigooglinau”, kad rasčiau tikslesnį guru apibūdinimą. Taigi:

“Guru (skr. गुरु) – Rytų dvasinėse filosofijose (hinduizme, budizme ir kt.) – dvasinis mokytojas, dvasinis vedlys, išminčius. Vėliau vakaruose žodžiu guru imti vadinti įvairių (ne tik dvasinių) sričių žinovai, mokytojai, autoritetai.”

Pati aš be galo mėgstu įvairius seminarus ir tikrai juos vertinu bei įžvelgiu juose prasmę. Aišku vieni labiau aktualūs ir įdomūs, kiti mažiau…

Bet visgi, žmonės, kurie mokosi ir moko kitus, skiria tam nemažai laiko, suranda begales informacijos ir atrenka tuos dalykus, kurie yra naudingi, taigi juos tikrai galima vadinti guru.

Visgi kai kuriems žmonės tai nepriimtina informacijos gavimo formas. Kažin kodėl? Neįdomu? Per brangu? patys randate sau reikalingą informaciją? Netikite, kad naudinga? Nereikia papildomos informacijos?…

Kartais, kai žmonės aktyviai priešinasi įvairiems mokymamas ir sako, kad jiems nereikie mokytojų ar antrų tėvų, nereikia pamokėlių ir auklėjimo, sako, kad jie viską žino, tikrai imu abejoti… Nes tikrai protingas žmogus suvokia, kad kuo daugiau jis žino, tuo daugiau jis žino nežinąs.

Ir vėlgi dar vienas taškas Guru naudai - žmonės skeptiškai žiūri į psichologus ir seminarus, o paskiau žudosi, serga depresijomis, skęsta alkoholio liūne, lieka senberniais, kenčia nuo įvairiausių kompleksų, nesusitvarko su vaikais ir susiduria su begalėmis kitų žmogiškų problemų…. Gal visgi kartais tikrai naudinga atrasti savo guru ir pasiklausti, pasitarti, kažko išmokti…

Tai tiek mano pasvarstymų apie mokytojus, apie Guru ir apie skeptišką požiūrį į mokymus. Visgi kaip ir visada, aš esu labai lanksti ir tolerantiška, taigi visi turi teisę turėti savo nuomonę.

O tiems, kas domisi seminarais, kas susiduria su stresu ir kas turi bent kelis vienišus draugus, noriu pristatyti mano minėto Gyvenimo Guru ir DarniPora.lt konkursą. Visą informaciją apie dalyvavimą rasite čia:

http://www.darnipora.lt/?pg=cutompage&utm_source=konkursas&utm_medium=konkursas&utm_campaign=guru

Tikrai rekomenduoju. Nustokite dejuoti, kaip viskas blogai, nebeverkite, nedepresuokite ir nekelkite balso, nesinervuokite… Juk nervų ląstelės neregeneruoja, Jums tiesiog reikia išmokti produktyviau susidoroti su neišvengiamu gyvenime stresu.

Ir pabaigai pateiksiu man patikusią citatą iš Gyvenimo Guru svetainės puslapio:

“Jei nori, kad gyvenimas Tau teiktų didesnį pasitenkinimą, pakeisk savo mąstymą. (Opra Winfrey)”, o Guru juk to ir moko - įželgti mąstymo klaidas ir pakeisti klaidingą mąstymą bei palengvinti savo gyvenimą.

Be streso-

Kris!

Kartais juk nereikia jokių žodžių? Graži muzika užburia ir svaigina. Pagal ją galima dirbti, mokytis, mylėtis, važinėti dviračiu ir judėti…

Juk ir Jums taip būna, kad užgroja daina ir prieš akis tarsi trumpametražis kinas prabėga prisiminimų virtinė? Muzika turi tokią savybę greitai sutapti su žmonėmis ir aplinkybėmis ir virsti asociacija. Ji ir gydo ir prižadina, įkaitina kraują.Tik dažniausiai kiekvienam skirtinga…

Šiam gražiam saulėtam penktadieniui dovanoju Jums lyrišką ir mielą dainą: http://www.youtube.com/watch?v=51V1VMkuyx0&feature=related. Ir dar vieną: http://www.youtube.com/watch?v=34oFMDiSvao.

Neįtikau? Tada laukiu Jūsų gražių melodijų, kuriomis gyvenate, kurios priverčia Jus juoktis arba verkti, kurios priverčia Jūsų širdį spurdėti…

Bučiuoju, Kris

Toks magiškas žodis, kuris paglosto sielą, o dar labiau kūną - ATOSTOGOS. Visi jų laukia ir džiaugiasi turėdami. Psichologai pataria atostogauti kuo ilgiau, kad nepakriktų psichika ir darbo našumas būdų didelis. Visgi dažnas kuris negali tau šito leisti, mano kad pasaulis be jo sustos, sugrius, apsivers.

Visdėlto verta pabandyti - leisti sau atsikvėpti, atitrūkti nuo rutinos ir negalvoti apie kasdienius rūpesčius. Būtent tai aš ir darysiu visą ateinančią savaitę. Bet Jūs be manęs neliūdėkite ir rašykite laiškus, pažindinkitės, žydėkite, eikite į vasariškus pasimatymus per visą naktį ir džiaukitės net ir darbo dienomis. Nors ir pavydu, kai matote draugų ir pažįstamų nuotraukas iš saulėtų, egzotiškų kraštų arba vasariškų pramogų sūkurio… bet juk viskas, ką mes turime, yra sukuriama mūsų pačių galvose..

O gal Jūs ir patys gyvenate atostogomis? Tada parašykite man laišką arba komentarą - kur buvote arba planuojate vykti? Būtinai pasidžiaugsiu su Jumis! Mėgstu skaityti kitų pasakojimus ir mintimis nukeliauti kartu su jais į gražius prisiminimus. Gal patyrėte nuotykių? O gal užmezgėte atostogų romaną?! O net jei ir nieko neįprasto neįvyko, pasidalinkite tuo, ką jaučiate ir kas įsiminė. Galbūt kažką vertingo atradote, ką rekomenduotumėte ir kitiems mūsų svetainės lankytojams? Juk iš tiesų mes esame beveik viena šeima, vienos svetainės gyventojai, vieno likimo broliai su skirtingomis savo istorijomis siekiantys meilės…

Pati aš planuoju išvažiuoti į lietuvišką pajūrį ir glostyti pėdomis Girulių paplūdimio smėlį… Stengiuosi susikurti kuo mažiau lūkesčių ir leisti netikėtumams save džiuginti. O kaip jau bus, būtinai papasakosiu grįžusi. Lekiu krautis lagaminų!

Myliu Jus ir apkabinu saulės spinduliais!

Romantiška  šįkart… Kris

Vis sulaukiu Jūsų skambučių ir elektroninių laiškų apie renginį, taigi šiek tiek plačiau apie visas detales:

Renginys “Meilės ir proto mūšis” taip vadinasi todėl, kad mes esame labiau suinteresuoti ieškoti meilės, nei eiti į proto mūšius. Taigi proto mūšis suvienys visus vienišus bendraminčius ir tik čia galėsite vienu metu pamatyti ir pabendrauti su tiek daug vienišų meilės ištroškusių žmonių.

Kad būtų drąsiau apvienysime Jus bendra veikla - padalinsime į komandas ir pravesime linksmą klausimų-atsakymų maratoną. Klausimai tikrai nebus neįveikiami, stengiamės atrinkti tokius, kurie būtų įdomūs, šmaištūs ir logiškai išmąstomi.

Nėra jokio aprangos kodo, svarbiausiai kad gerai jaustumėtės. Žinoma moterims patariame pasikvėpinti, o vyrams užsivilkti išeiginius marškinius. Ką gali žinoti, gal einate į susitikimą su savo gyvenimo meile?

Vakaro metu restoranas Tornado pavaišins Jus kava arba arbata pagal pageidavimus. Tik būkite pasiruošę, kadangi šiame gražiame pastate yra kazino, visi lankytojai turi turėti savo asmens dokumentus. Toks yra būtinas kazino reikalavimas, kitaip negalėsite patekti į DarniPora.lt Meilės ir proto mūšio vakarėlio salę.

Pažadu, kad po renginio galėsite pratęsti vakarą ir neįpareigojančiai pabendrauti, pavakaroti, pašokti, paskanauti vyno, bei kitų gėrimų ir užkandžių.

Žodžiu, garantuoju Jums gerą laiką, jeigu Jūs garantuojate man, kad turėsite su savimi gerą nuotaiką!

Nesnauskit ir registruokitės, jeigu nenorite vasaros praleisti vieni.

Išsišiepusi nuo ausies iki ausies, pačiame vasaros įkarštyje ir užsikrėtusi meile!

Kris

Sveiki.

Pagaliau širdį aplankė įkvėpimas ir tikėjimas, kad jau laikas renginiui ir kad jis subalansuotas Jūsų publikai. Noriu atnešti į DarniPora.lt naują tradiciją, renginių ciklą: “Meilės ir Proto mūšis”.

Dabar visur plačiai išpopuliarėję Protų Mūšiai. Jeigu pirmą kartą girdite šį pavadinimą, galiu paaiškinti plačiau. Tai renginys, kuriame kelios komandos gauna tuos pačius klausimus iš įvairių sferų ir bando į juos kuo taikliau atsakyti. Taikliausi surenka daugiausiai taškų.

Tik skirtingai negu kitur, kur kaskart dalyvauja tos pačios komandos, mūsų komandų sudėtis bus skirtinga. Kiekvieną kartą turėsite galimybę pabendrauti su vis naujais žmonėmis. Taip pat po renginio ir pertraukėlių metu galėsite nukrypti nuo proto žaidimo ir pasinerti į flirto žaidimus.

Po kiekvieno turnyro bus pasakomi teisingi atsakymai. Komandų taškai suskaičiuojami ir paskelbiami. Galiausiai po viso žaidimo komandos taškai pliusuojami kiekvienam nariui į asmeninę sąskaitą.

Tarkime - dalyvauja 6 komandos po 8 žmones. Per šešis turus galite surinkti maksimaliai 60 taškų. Daugiausiai taškų surinkusios komandos dalyviai į asmeninę sąskaitą gauna daugiausiai taškų. Taškai sumuojami ir po penkių žaidimų išrenkami nugalėtojai, kurie žinoma apdovanojami! Graži pabaiga, po kurios, jeigu Jums patiks, galima tradiciją tęsti.

Bet tai tik sportinis interesas - atsakyti teisingai, pirmauti ir laimėti. Svarbiausias yra dalyvavimas! Kaskart turėsite progą artimiau susipažinti, pabendrauti, pavakaroti, susidraugauti ir intelektualiai praleisti vakarą. Sužinosite naujų dalykų, augsite patys ir turėsite naują gražią tradiciją - susirinkti vieną kartą per savaitę vakarais ir su DarniPora.lt komanda bei svetainės nariais ir sužaisti Meilės ir Proto mūšį.

O tiems, kuriems nepasiseks žaidžiant, galbūt pasiseks meilėje? :) Juk tai byloja liaudies išmintis.

Taigi registruokitės, gerai nusiteikite ir ateikite praleisti vakarą su mumis!

Su didele kaip saulė meile,

Kris

P.S. Renginys dar oficialiai nepaskelbtas, taigi tie, kurie skaito šį tinklaraštį, esate pirmieji sužinoję apie renginį. Į Jus, kaip į aktyviausius DarniPora.lt lankytojus, ir noriu kreiptis su klausimu: kuri diena Jums patrauklesnė - birželio 15 ar birželio 22? Lauksiu Jūsų komentarų ir skelbiam renginį!

Šį kartą būsiu lakoniška ir neoriginali, bet perskaičiau nuostabius žodžius ir labai noriu su Jumis jais pasidalinti. Skanaus:

“Prabudau, nusiprausiau, pasipuošiau, nusišypsojau ir išėjau pasaulį puošti!

Šįryt, kol dažiausi, penkis kartus alpau nuo savo grožio.

Mes, moterys, stiprios – ir šiukšles išnešam, ir stogus nunešam, jei reikia.

Iš principo moteris ir patylėt gali. Bet esmė ta, kad ji tokio principo neturi…”

Neperkaiskit nuo negailestingos saulės, raskite jaukų pavėsį bei atraskite moteris. Kas kartą vis iš naujo…

Kris

Sveiki mielieji.

Jau seniai rašiau Jums. Be galo Jūsų pasiilgau, bet panirau į darbo karuselę, kuri sukasi nenumaldomu greičiu ir kartais negaliu sustabdyti jos tam, kad parymočiau su Jumis ant suoliuko ir aptarčiau sielos aktualijas.

Šiandien jaučiu kaip tas atviravimo ąsotis persipildė ir liejasi per kraštus. Yra begalės temų, kuriomis norėčiau su Jumis pakalbėti. Nesistengsiu Jų dirbtinai susieti, tiesiog atskirsiu jas skirtingais skirtingais skyrelių pavadinimais.

PRIEVARTA MIELAS NEBŪSI

Dažnai mes norime patikti, norime būti mylime ir dedame tam krūvas pastangų, o rezultatas ne visada mus džiugina. Būna, susitinki, pabendrauji ir jau užsidega liepsna širdyje, tada bėga aibės mielų pasimatymų ir jausmas stiprėja, prisirišimas didėja. Paskiau ateina diena, kai jauti, kad daugiau duodi, nei gauni. Arba gauni ne tai, ką norėtum gauti.

Tada norisi kalbėti apie jausmus, norisi daugiau laiko praleisti kartu, norisi daugiau apkabinimų. Bandome ir apie tai kalbėti, ir apie tai tylėti, ir subtiliai užsiminti, bet niekas nepadeda. Atrodytų šalia esantis žmogus kurčias Jūsų klyksmui.

Yra be galo baisu, tai pripažinti, kad meilės nenusipirksi ir niekada negalėsi būti tikras, kad turi ją visam gyvenimui. Yra baisu, kad negali liepti ar net prašyti kito mylėti tave, kaip tau reikia, kad tave mylėtų.

Taip ir kai kuriems žmonėms, galėti dėl neaiškių priežasčių nepatikti ir netgi Jūsų malonus elgesys, atlapaširdiškumas, paslaugumas ir kiti bendravimo būdai nepadės. Ir tada svarbu atsiminti, kad neverta gaišti laiką, dėl tų, kurie nevertina to laiko ir nenori jo gaišti kartu su Jumis.

ĮTAMPA

Kai buvimas su žmogumis iš vaikiško ir nuoširdaus virsta suaugusiu ir strateginiu, tada atsiranda daugiau neatskleistų minčių ir mažiau išsakytų jausmų. Tada galvojame, ką sakome ir ko nesakyti. Tada laviruojame, kai reikia nutylime ir pameluojame.

Paskiau atsiranda noras neįžeisti, per kurį kartas įžeidžiame patys save arba atsiranda noras pabūti egoistui atsimenant kartą pamintus interesus.

Taip pat atsiranda lūkesčiai, įpratimas ir reikalavimai, kurių nebūna pačioje draugystės pradžioje. Pačioje pradžioje tiesiog džiaugiuosi tuo, kas vyksta…

KARTAIS GERAI BŪTI VIENAM

Kai susiporuojam, pradedam gyventi mažame pasaulyje, kuris susideda iš tavęs ir tavo mylimojo. Jei tas pasaulis griūna, tada lieki toks vienišas, nes aplinkui visi tokie kaip tu gyvena savo mažuose pasauliuose. Taigi kartais būnant vienam galima bet kada susitikti, su bet kuo susitikti, bet kur keliauti. Ir tada triumfuoja tikra draugystė, kuri apjungia vienišas sielas…

Galbūt tuo ir belieka džiaugtis, kad būnant vienišam

GYVENIMAS TOKS TRUMPAS

Gyveni sau, žmogus, planuoji, taupai pinigus. Ir likimo pokštas - katastrofa, avarija, ir tavęs nėra. Nelieka nieko, jokio tikslo, kuriam tu tiek kaupei. Statai svajonių namą, dieną naktį pluši ir sužinai, kad sergi mirtina liga. Nenudažytos sienos tampa be galo gražios, o dienos be galo trumpos. Todėl kviečiu Jus paleisti įtampą ir dažniau susitikti su draugu puodeliui arbatos, kviečiu daryti tai, ką norite dabar ir nelaukti geresnio momento. Ir dar kviečiu puoselėti save, augti ir laikytis stipriai įsikibus savo vertybių. Nes visi rūpesčiai tokie žemiški ir tokie laikini. Net jei Jūs sustotumėte ir nieko nedarytume, žemė nesustotų ir toliau suktųsi.

Kartais atrodo, kad groju kaip sugedusi plokštelė apie tą patį tik kitais žodžiais, bet visgi matau, kad pasaulyje dar liko bent keli šimtai žmonių, kurie šių žodžių neišgirdo… O aš nuoširdžiai tikiu, kad jie prasmingi ir vertingi. galbūt net ir man pačiai. Juk tas, kas garsiausiai ginčijasi, labiausiai abejoja širdyje.

Su meile - Kris

Sveiki mielieji. Džiaugiuosi sulaukusi dar vieno tinklaraščio įrašo iš DarniPora.lt svetainės lankytojos. Vardas pakeistas, o įrašas paliktas Jūsų teismui:

“Perskaičiau čia patalpintus kelis blogus ir nusprendžiau pati pasidalinti mintimis. Jau kurį laiką esu vieniša ir kad ir kaip norėčiau save apgauti vienatvė ir svajonės apie romantinius santykius mane kartais verčia elgtis beprotiškai. Susitikusi su vyrais, kurie galbūt net nėra man subalansuoti, pradedu statyti svajonių pilis ir iš karto bandau juos kuo stipriau prisirišti, o šie bėga nuo manęs kaip nuo maro. Atrodo nesu nei per daug neišvaizdi nei kokių didelių trūkumų turinti. Aišku, kaip ir kiekvienas mirtingasis nesu tobula, bet noriu meilės.

Kai kurie be antrosios pusės nepraleidžia nei kelių mėnesių, juos graibsto visi ir kviečia į pasimatymus, bet aš ne iš tų populiariųjų. Turiu eiti į kavinę ar klubą ir dėti daug pastangų, kad save parduočiau.

Jei esu apsirengusi kasdieniškai, niekada nesu gavusi komplimento. Niekas neužkalbina gatvėje ar nepakviečia šokti klube. Negi aš niekam nepatinku tokia, kokia esu? Ir vyrai rašo tik tada, kai į anketą susikeliu erotiškas nuotraukas arba tas, kuriose atrodau gerokai gražiau nei kasdienybėje - smarkiai pasidažiusi, su didesne iškirpte ir aukštakulniais.

Norėčiau, kad pamiltų mane, o ne gražų viršelį. Norėčiau nebijoti rytą atsikelti ir lovoje vartytis kartu be makiažo. O kai susidedu nuotraukas, kuriose atrodau kaip kasdieną, parašo tik paskutiniai liurbiai (atleiskit už išsireiškimą).

Tikriausiai dabar madingos tuštutės…

Esu turėjusi nemažai romantinių pasimatymų trukusių keliolika valandų, apsilankydavau ir pas žavius pasimatymų kavalierius namuose, bet nesileisdavau sugundoma ir neatsiduodavau. Bet kitą savaitę nebesulaukdavau skambučio. Atrodytų nuostabus bendravimas ir puikus tarpusavio supratimas. Daug juoko, viskas sklandžiai. Bet negi niekas neieško rimtų santykių arba manyje nemato potencialios merginos? Kodėl viskas gražiai pasibaigia neprasidėjus?…

Kartą išvis turėjau patirtį, kokios būna tik pasakose. Ėjau namo iš vakarėlio. Mano draugės jau buvo išėjusios, nes namuose jų laukė šeimyninis gyvenimas, o aš užsibuvau dėdama vilčių į vieną gerbėją, kuris pašokdinęs ir pavaišinęs gėrimu sėkmingai pasišalino. Nebuvo labai sėkmingas vakaras, todėl nusprendžiau prasieiti peščiomis ir pasigerinti sau nuotaiką bent pasivaikščiojimu po naktinį Vilnių. Man beeinant sustojo taksi ir jo keleivis pasisiūlė pavežti. Bevažiuojant jis įkalbino mane apsilankyti pas jį namuose (jie buvo visai netoli manųjų). Aš neatsispyriau, nes tiesiog širdis daužėsi, kaip norėjau nuotykio, žavaus vyro kompanijos ir jau mintyse svajojau, kaip eisim į pasimatymus ir kaip bus patogu, kad taip netoli vienas kito gyvename. Jis buvo išsilavinęs, gražus, turtingas ir tikras džentelmenas. Vaišino mane vynu, paskiau šokome. Plepėjome iki paryčių. Žinoma kvietė į savo lovą, bet įsiprašiau į svečių kambarį. Rytą gavau pusryčius. Paskiau pavežė tuos pora metrų iki namų ir pabučiavo į galvą. Buvo miela iki pirštų galų. Apsikeitėme kontaktais. Ir laukiau. Nieko - tyluma.

Kodėl taip atsitinka - niekas nežino. Kas jam nepatiko? Netiko? Gal rimtų pažinčių jis neieško? Bet kodėl tada tik tokie žmonės pasitaiko mano kelyje?… Galbūt todėl, kad esu per daug paprasta? O galbūt esu kažkoks moteriškos lyties brokas? Turiu defektą, kurio pati neidentifikuoju, bet visus vyrus tai atstumia?

Jau keturi metai ir du mėnesiai kaip neturiu rimtų santykių ir visi sutikti vyrai veikiau panašūs į klaidas ir gyvenimo pokštus. Ir netgi jie mane atstumia. Visos draugės mane palaiko, bet jaučiu jų gailesčio žvilgsnį nukryžiuojantį su žodžiu senmergė. O aš užvis labiausiai bijau likti viena.

Sandra”

Na komentaras čia taip pat galėtų būti platus - tiek pamokantis, tiek moralizuojantis, tiek užjaučiantis, bet visgi paliksiu tai mūsų lankytojams. O aš savo ruoštu priminsiu, kad drąsiai galite siųsti savo įrašus, kuriose galite papasakoti neįtikėtus atsitikimus, kaip tai padarė ši narė, arba pasidalinti savo mintimis ir patirtimi.

Laukiu istorijų! Labiausiai su laiminga pabaiga…

Kris

Sveiki, mielieji DarniPora.lt svetainės lankytojai!

Iš širdies kurpiau himną ir odę savo draugams, nes savaitgalį atšvenčiau savo gimtadienį. Deja kompiuteris iškrėtė piktą pokštą ir viskas išsitrynė. Gaila, kad nebeatkartosiu visų savo minčių įspūdingu tikslumu, bet visgi pasistengti verta.

Savaitgalį atšvenčiau savo gimtadienį, todėl dabar gyvenu tokiomis šventinėmis nuotaikomis. Esu pakylėta ir be galo laiminga. Labiausiai dėl to, kad turiu tokius šaunius tėvus, kurie padėjo man surengti mano gimtadienio šventę.

Ir dar dėl to, kad turiu nuostabius draugus, kurie nepatingėjo, nepagailėjo savo aukso vertės laiko ir skyrė jį man. Jie rinko dovanas ir įdėjo į jas visą širdį. Jie išbučiavo mane saldžiausiais sveikinimais. Tai didžiausias turtas, kokį tik gali turėti žmogus.

Kai turi draugų, žinai, kad būsi išklausytas ir suprastas. Gera būti apkabintam, gera, kai turi pas ką eiti ir turi su kuo pasidalinti sau svarbiais patyrimais. Gera, kai draugai priima tave tokį, koks esi. Kai jie nesmerkia ir nesijuokia iš tavęs, kai jie myli ir gerbia tave. Kai jie palaiko. Kai jie kalba ne daugiau, negu tu kalbi. Kai jie kartais pamina savo prioritetus dėl to, kad surastų bendrą kompromisą kartu su tavimi.

Tada norisi tokią draugystę saugoti ir branginti. Tada stengiesi, kad tavo draugui būtų gera ir jauku su tavimi. Tada stengiesi aplinkybes koreguoti taip, kad dažniau būtumėte kartu.

Draugą reikia vertinti, nes jis neįkainojamas, o prarasti jį labai lengva - būti neatidžiam, savanaudiškam, užmiršti jam svarbius dalykus, pasakyti neatsargų žodį, būti nedėmesingam ar nejautriam, išduoti, pavesti nors kartą… Ir to gali pakakti metų metus trukusiai draugystei nutraukti. O prarastą draugą sugrąžinti labai sunku, kartais netgi nebeįmanoma. Taigi verta pasverti tuos, kurie Jums brangūs ir laikyti giliai širdyje, aukštai atmintyje ir visada elgtis su draugais taip, kaip norėtumėte, kad su Jumis būtų elgiamasi.

Baigiant šią odę draugams noriu dar kartelį pamerkti visiems akį, padovanoti šypseną ir oro bučinį bei palinkėti gyventi draugiškai, kaip vaikystėje linkėjo katinas Leopoldas.

Ėt, vaikystė… kur ji prabėgo?.. Anksčiau galvodavau, kad visada liksiu valiūkiška mergiote. O dabar jubiliejai, mintyse vis dažniau sukasi vaikai, namai, darbai, pinigai. Anksčiau viskas buvo paprasčiau, o dabar kartais nebelieka laiko užsiimti tuo, kas džiugina, pasinėrus į tai, kas pripildo realybę.

Visgi linkiu kartais nebepykti, kai tai tėra smulkmenos. Dažniau kartoti šiltus žodžius ir daryti gerus darbus bei skleisti daugiau teigiamų emocijų, apgaubiant savo pasaulį teigiama energija. Mažiau skųskitės ir raskite, kuo pasidžiaugti. Nes nuo negatyvių minčių pasaulis tikrai nepagerės, o nuo šviesių ir teigiamų labai tikėtina, kad prašviesės. Galbūt toje šviesoje atrasite puikiausius sprendimus ir gražiausius jausmus, kurių kartais nesimato tamsoje, pykčiuose, bėgime, stresinėse situacijose, krizėje, politikoje ir visose kitose duobėse. Pažadu ir pati stengtis šypsotis pasauliui. Jeigu visi tai pažadėtume, juk nebūtų piktų kasininkių, susiraukusių pakeleivių ir negailestingų direktorių.

Sveikinu visus balandžio mėnesį gimusius ir keliu žibučių puokštę bei lenkiu galvą prieš visas pasaulio mamytes, su praėjusia motinos diena! Mūsų dienos kaip šventė… mokėkime švęsti ir džiaugtis, nes gyvenimas toks trumpas…

Kris

Anksčiau kažkaip nesureikšmindavau Velykų, galbūt dėl to, kad nesu bažnyčios fanatikė, bet kažkaip šiemet atsirado laukimas širdy.

Galbūt dėl to, kad prisirinkau gražių velykinio stalo dekoravimo idėjų. Noriu ir kviečių pirkti žolytės, ir karpyti padėkliukus po lėkštėmis, ir lankstyti servetėles ir “dekupažuoti” kiaušinius. Tikiuosi mano velykinis entuziazmas nepriges iki Velykų :)

O Jūs mielieji, kokiomis nuotaikomis gyvenate? Jaučiate pavasarį? Renkate žibutes, pumpurėlius? Pasiilgote žalumos? Nuvalėte dulkes nuo dviračio? Jau buvote sodyboje? O gal ant palangės sodinate salotas ir krapus? Pakilo noras? Susiradote meilę? Pasidalinkite, kuo gyvenate šį pavasarį?

Ir dar svarstau, gal jau reikėtų renginuko pavasario klyksmui išreikšti? Labai noriu vasarai įsibėgėjus suorganizuoti žygį su dviračiais prie Žaliųjų ežerų, o dabar svarstau apie degustacijas, greitus pasimatymus arba tiesiog žaidimų vakarą. Jei turite kokių nors minčių, rašykite drąsiai. Galbūt būtent viena iš jų padės užbaigti pavasario renginio viziją.

Gražių Velykų švenčių ir atgimimo širdyje! Prisiminkite vaikystę ir paridenkite margutį vieną kitą, juk taip smagu…

Kris

Sėkmingai tęsiame narių istorijų tradiciją. dar viena istorija iš mūsų svetainės nario G.:

“Šią istoriją skiriu tiems keliems, kurie perskaitė pirmąją dalį ir trukdo gyventi su savo “duodi tęsinį”.

Ir kas gi pirmiausia nutiko pasirodžius kūrinėliui. Maniškė brigita-raganyščia sureagavo originaliai, skaitė skaitė, paslaptingai šypsojosi, kol tarė - tai štai ką reiškia “šiandien aš žiūriu čempionų lygą”. Ir viskas, vadinasi tai “rašykit dievui laiškus”. Ei, raganyšcia, jei girdi, tu ką, visai be humoro?

Man buvo įdomi nuomonė, ką gi mano skaitydami kūrinuką DP nariai (šiaip jau jiems jis ir buvo skirtas). Aš padariau tokį dalykėlį, užsiregistravau DP, ir apsimetęs kažkuo pabandžiau pakalbint keliasdešimt man patikusių iš veiduko ir anketų mergaičių, man buvo įdomi jų nuomoniukštė apie MELO KOJOS TRUMPOS kūriniūkštį.

Ir taip besmalsaujant aš užsiroviau ant dar vienos istorijos, dėl kurios dabar esu praradęs ramu miegą (Ei, brigityščia-raganyščia, jei girdi, tu tik vėl kažko neprisigalvok. Blogai su tomis moterimis su lakia vaizduote, ar ne?).

Pirmiausiai noriu padėkoti toms mergaitėms, kurios dėl manęs gaišo laiką, skaitė ir parašė man daug įdomaus, ačiukas Jums. Aišku geriau jos būtų rašę po kūrinuku komentaruose, nes jų mintukės labai labai sveika būtų žinoti ir platesnei auditorijai, bet jos to daryti nenori. Viena labai labai simpatišką mergaitę (jai leidus) noriu pacituoti: “DP auditorija labai rimti žmones labai rimtai žiurintys i labai rimtus poravimosi reikalus ir procesus”.

Na, o dabar ta istorija, kuri neleidžia užmigt.

Į mano suktą prašymą apie nuomonę atsiliepė viena ohoho mergaitė. Aš vos kavos neišpyliau pamatęs koks grožis teikėsi man parodyti dėmesį. Aš ja šiaip taip įkalbėjau perskaityti tą kūrinėlį, nes ji man vis tvirtino, jog tokiais niekais kaip skaitymu neužsiima. O anketukėje aukštasis išsilavinimas. Na ir velniai matė tą išsilavinima, kam jis gražiems žmonėms? Jie turi kitus ginklus, ar ne taip?

Taigi ohoho mergaite skaito, o aš apsąlusia širdimi laukiu nuosprendžio.

Štai ir laiškutis iš jos.

“Oi, šakes, duok man greičiau savo koordinates, aš tau turiu milijoną klausimų :)))))”.

Smagumėlis vienok, aš ir apie raganyšcia pamiršau (oi aš čia prisišnekėsiu, ar ne brigute?).

Siunčiu savo telefono niekingą numeriuką.

Ir štai aš jau čiulbu su nuostabiausio balsiuko savininke. Na, iš ties tai čiulbėjo ji, aš apsalęs klausiau.

Dabar žodis ohoho mergaitei:

“Tai klausyk, kaip ten tau viskas baigesi? Kiek suprantu dabar jau esi laisvas paukštelis, jei rašai apie tai?”.

Na pamaniau, pas šita mergaitę humoriukas aukšciausio lygio, net mano raganyščia tokio neturi (oi tyliu, tyliu kaip žuvis).

“Klausyk, susitinkam kaip nors, man labai smalsu, žinok man labai panašiai nutiko.”

Čia man pradeda “daeit”, jog viskas yra truputį kitaip nei pamaniau iš pradžių. Pradedu pamažu mergaitei aiškint  - “ta istorija išgalvota, tai tik fantazija, supranti.”

“Kaaaaaaa?”

Įsivyrauja nejauki tyla, gražuolė mąsto.

Tada pasigirsta riksmas:

“TU NIEKŠAS” ir pyp pyp pyp…

Dabar jau aš mąstau, nieko šitoj Žemėj nebesuprantu.

O ryte randu laiškelį nuo ohoho mergaitės:

“Žinok aš visą naktį neužmigau, vis masčiau kodėl tu manęs prašei jį perskaityti.Tu laikai, kad aš MELAGĖ? Gali laikyt toliau, žinok, jog aš esu labai jautri moteris….”

Dabar jau aš nebeužmiegu per naktį, ohoho mergaitė nebenori manęs girdėt. Ką gi žmonės man daryt?

Ir tau raganyščia-brigityščia pabaigai pasakysiu, grįžki mieloji, šluota be darbo namie nuobodžiauja.

G.”

Sunku pasakyti koks čia moralas, yra daug įvairių įžvalgų - virtualioje erdvėje sunku suprasti, kad yra tiesa, o kas yra melas. Taip pat žmonės smerkia kitus matydami juose savo ydas. Dargi žmonės susilaukia dėmesio rašydami savo mintis ir istorijas. Ne visada jis būna toks, kokio tikiesi, bet sužibi padangėse ir atkreipi dėmesį tai tikrai. Kaip sakoma - reklama nebūna bloga.

Bet kokiu atveju kviečiu Jus ieškoti savo įžvalgų ir dalintis jomis bei siųsti savo istorijas. Tikiu, kad jei kiekvienas žmogus parašytų po savo biografiją, tai būtų pačios skaitomiausios knygos ir kartais net mes patys nenutuokiame, kokie įdomūs galime būti kitiems. Bet kol esame it užverta knyga, kiti mato tik mūsų viršelį, kuris kartais neatspindi turinio.

Aš džiaugiuosi pavasariu, renku žibutes ir kažko nerimauju širdyje… Reikia geros knygos, kuri atvestų į kelią.

Kris

Sveiki, mielieji.

Džiaugiuosi sulaukusi dar vienos istorijos iš Jūsų. Galbūt Jums joje bus net kas nors pažįstamo.

“Ne pirmą kartą registruojuosi į ,,Darni pora”, čia galima sutikti įvairiausių žmonių: visada linksmų, su plačia šypsena, pasitikinčių savimi (kartais būna net to per daug), taipogi nuotykių ieškotojų, kaip ir visuose socialiniuose tinklapiuose.

Na, o mano istorija prasidėjo taip…

Susirašinėjome, kaip ir dauguma laiškais, pažintis įpusėjo, nusprendėme tęsti pažinti ,,skype”. Vaikinas buvo, tiesiog geras susirašinėjimo draugas, daug kalbėdavome, iki giliausių išnaktų. Tebūnie jo vardas ,,Jonukas”. Jis rodėsi įdomus pašnekovas, nors jam buvo 20 metų, tačiau mąstė rimtai apie ateitį. Jam netrukdė, kad esu vyresnė.

Susirašinėjimas ,,skype” truko šešias savaites.

Vis dažniau,,Jonukas” kalbėdavo apie susitikimą ,, gyvai”, tačiau aš to vengiau. Galbūt todėl, kad ,, Jonukas” turi šiokią tokią negalią (negaliu įvardinti, nenoriu įžeisti to žmogaus). Tai mane ir baugino…

Vieną šaltą žiemos dieną, rodos, buvo 20 laipsnių, kaip ir visada skubėjau su reikalais. Ėjau gatve, lyg niekur nieko, atsiplaidavusi, kažkas sugriebė už rankos, sustingau lyg ledas. Po kelių akimirkų atsitokėjau, tai buvo jis…

Vaikinas pakvietė kavos, šnekučiavomės, kalba sklido savaime, nors tai buvo be galo sunku, kadangi vaikinas turėjo šiokią tokią negalią (nenorėčiau įvardinti). Vaikščiojome po parką, kalbėjomės, staiga jis mane pabučiavo. Supykau, bėgau iki artimiausios autobuso stotelės, vaikinas iš paskos, teko gražiai išprašyti.

Grįžusi namo parašiau: “Atleisk, mes negalim būt kartu…”.

Visada maniau, kad tokios istorijos tebūna meilės kinuose, pasirodo, gali tave susirasti ir iš virtualaus pasaulio. Tačiau niekam nelinkėčiau šios istorijos, geriau pasimatymai planuoti.

DarniPora.lr narė”

Lauksime Jūsų garsių komentarų po šiuo įrašu arba bent tylių pastebėjimų mintyse. Gražios dienos ir jokių klaikių pasimatymų!

Lai viskas klostosi sklandžiai, o jei ir ne planuotai, tai su maloniomis staigmenomis.

Kris

Pristatome Jums vieno mūsų nario istoriją - vienus galbūt prajuokins, kitus pamokys, tretiems gal sukels dar kokių nors emocijų. Bet kokiu atveju siūlome Jums skirti kelias minutes ir ją perskaityti. Autoriaus kalba neredaguota. SKANAUS!

“Rytas prasidėjo tradiciškai - bjauriai. Mano ragana žmona išlipo iš lovos ne ta koja, ant to ji ir ragana. Ji eilinį kartą priminė, koks aš esu niekingas nieko nevertas NIEKAS - esu paprasta kontoros žiurkė su maža alga, esu nedėmesingas vyras, esu… ai,patylėsiu.. Ir dar pas mus neliko sekso, taip ir pasakė. Lyg seksas su ragana būtų toks paprastas dalykas, va šito aš nepasakiau, neišdrįsau.

Štai su tokia nuotaika aš ir judėjau link darbo. Ir mano nieko nevertoje galvoje (anot raganos) brendo planas - kerštas. O kerštas susimaišęs su pavasariu turi atominės bombos galią.

Aš tave palikčiau, bjauri ragana, jeigu ne bendros paskolos ir bendri vaikai. Negaliu - kol kas. Užtai aš susirasiu meilužę, ir susirasiu tuoj pat. Aš tau parodysiu kontoros žiurkę. Štai tokios mintys sukosi mano įniršusiose smegenyse.

Turiu draugų draugą, jis yra moterų specialistas, ir jis man pametėja gerų idėjų. Ši irgi jo - užsiregistruoti pažinčių svetainėje, ten daugybė alkanų, seksualių, vienišų, kvailų moterų, kurios tik ir svajoja būti pamylėtos, tereikia truputėlio fantazijos.

Vos aprimus kontoros rytiniam šurmuliukui, kai visi vaidina labai smarkiai bedirbą, aš patyliukais atsidarau pažinčių svetainę, ją man rekomendavo aišku kas, jis ten darbuojasi laisvalaikiu, oi kokias gražuoles su juo esu matęs. Nuo pamatyto vaizdo mano vaizduotėje apsąlo širdis.

Aha, anketa - pasijauninsim pora metelių, algą pasididinsime tris kartus, profesija tebūnie darbdavys, mėgsta ją šitos mergužėlės. Oi, kaip darbdaviui alga mažoka, didinam penkis kartus, šeimyninė padėtis - išsiskyręs, kažkur girdėjau jog tokių dabar pusė Lietuvos vyrų, tai kokybės ženklas. Štai ir viskas- nuotykis prasidėjo. Aš jau virtualus pažinčių svetainės dalyvis, pasivadinęs alberto vardu (man patinka Einšteinas).

Apsąlusia artėjančio didžiausio nuotykio nuojauta stebiu kas bus, aš gi šiame pažinčių žaidime diletantas. O štai ir žinutė! Rašo brigita (vaje koks seksualus vardas) - “Pabendraujam?”.

Iš netikėtos laimės vos neišpilu kavos. Drebančiais pirštais stuksenu per klavišus - “Mielai, brigitėle:)))”.

Mano galvoje siaučia tikras pavasarinis štormas, vaizduotė piešia neįtikėtinus vaizdus - Julia Roberts, Angelina Jolie, Olga Pikul, ohoho…

Per valandą apsikeičiam šimtu žinučių. Čia jau viskas - čia meilė. Ir mes jau tariamės, kur vakare susitinkam. Planas toks - vakarienė restorane, o po to… stop, atsiprašau kelioms minutėms brigutės, reik nubėgt išrašyt velnių pavaldiniams (aš gi darbdavys), o pats maunu į tylų kontoros kampą, kur niekas manęs negali girdėt ir skambinu savo draugų draugui patarimo, ką toliau daryt, jis gi, jei pamiršot, specų specas.

Draugas išgirdęs naujieną net suploja rankomis - “Žmogau, seniai sakiau, gyveni juk vieną kartą. Sutariam paprastai - imu po darbo jo bemsą (maniškis senas suklypęs pežukas ne prestižas), imu jo buto raktus, tempiu brigitą į taverną, pudrinu smegenėles ir į draugužio butą o ten lovos platumėlis - bus smagumėlis. Na, o jei brigita pasirodys ne gražuolė (niekai, ji gražuolė, aš jaučiu per virtualią erdvę), tada po vakarienės sorry mergužėle, verslo reikalai. O raganai paaiškinsiu - šįvakar pas draugą žiūriu čempionų lygą ir už “nuostabų” rytą namo neparsivelku, nes pykstu.

Štai planiūkštis ir paruoštas. Galiu grįžti į internetą, pas brigitą. Vakarienė tinka, gal ir po vakarienės turės laiko - amen žmonės, aš devintame danguje.

Dabar atėjo raganos eilė, čia nėra taip paprasta, ji pradės žviegti, pradės cypti, štai tada numesiu ragelį, taip kai kada išdrįstu padaryti. Bet niekada niekada (garbes žodis), daugiau kaip vodkos ar alaus pamaukimo su draugų draugu toliau nueita nebuvo. Čia mano pirmas posūkis į kairę.

Taip man besvarstant, bekaupiant ryžtą, pati ragana man skambina. Ką gi sugalvojo ta kraujasiurbė bjaurybė, ji turbūt jaučia, jog jos kerai manęs nebeveikia. Na ką, palinkiu sau sėkmės - “Klausau, brangioji.”

O jau balselio saldumas, matyt sugalvojo kažkokią ypatingą niekšybę. Aha, ji eina pasisėdėt su savo raganomis draugėmis, mergaičių vakarėlis. Žinau aš juos, jos ten kuria savo sadistinius planus, kaip savo vyrams išgerti daugiau kraujo. Po tokių vakarėlių gyvenimas pasidaro dar nemielesnis, nes šitos moterėlės su fantazija, bet šiandien tai man tinka. Raganyščia net nesureaguoja, jog einu su draugu maukt alaus prie fūlės, su vaikais pabus uošvė (irgi raganų ragana, kur mano akys buvo kai draugai sakė - “Žiūrėk į būsimą uošvę, pamatysi savo ateitį.”). Valiooo, laisvė!!!!!

Šiandien man sekasi, reikia nusipirkti teleloto bilietelį, šiandien mano fortūnos diena.

Nepasakosiu, kaip sunku buvo sulaukti vakaro, nepasakosiu, kaip su draugu apsikeitėme automobiliais, nepasakosiu, kaip su buto raktais draugų draugas davė krūvą gudrių patarimų. Visa tai niekai.

Sėdžiu aš sutartoje vietoje draugo bemse, su rožių puokšte laukiu brigitos, vakaras, įaudrinta vaizduotė piešia nerealius dalykus, įspūdis toks, jog tuoj pasirodys Monako princesė…

Staiga keleivio durys atsidaro ir… ir…

Pasigirsta dvigubas šūksnis - ČIA TU!!!!!!!

Ohoho kas buvo toliau, bet tai jau kita istorija.

G.”

Norėčiau palinkėti daugiau atvirumo sau patiems ir savo artimiems. Cituojant poeto žodžius - “tiesą pasakius trūksta tiesios”. Mažiau dangstykitės kaukėmis, nes vis sunkiau bus apsimesti tuo, kuo nesi. O galų gale tapsi nereikalingas, nes visas melas ir visos apgaulės vėliau ar anksčiau praskaidrėja, išaiškėja ir priverčia raudonuoti, bėgti į krūmus arba slėpti galvą smėlyje.

Ir kartias tiesiog matome viską per daug iš savo kampo - subjektyviai pervertiname save ir nuvertiname žmones, kurie yra šalia mūsų. Juk jei leidome jiems būti šalia, vadinasi buvo priežastis…

Dar palieku erdvės Jūsų mintims ir svarstymams.

Taip pat visi norintys, mėgstantys rašyti, kuriantys, galite drąsiai siųsti savo tikras ir išgalvotas istorijas, kurios praėjusios cenzūros ir darnipora.lt konsepcijos kūrimo atstovus, pateks į mūsų tinklaraštį ir pasieks darnipora.lt lankytojus. Visada esame atviri Jūsų kūrybai ir norime sukurti palankią erdvę Jums dalintis patirtimi, žiniomis, įvairia informacija bei žinoma bendrauti.

Išsiilgusi šitų Jūsų laiškų, kiek užkimusi ir jau prisirinkusi pirmųjų žibučių -

Kris