Gruodžio 7-8 dienomis kviečiame į tarptautinę konferenciją tema: „(Rytų) Europos Kairė tarp Orbano ir Trumpo“.

Neoliberalizmo krizei užaštrėjus tiek, kad patys dešinieji ėmė kalbėti kairiųjų kalba apie socialinį teisingumą, išaugusį skurdą ir demokratijos krizę, rinkėjų apsisprendimai tapo sunkiai prognozuojami. Kaip į dešiniuoju nacionalizmu apvilktą kairiųjų diskurso išpopuliarėjimą reaguoja progresyvi Kairė Rytų ir Centrinėje Europoje?

Konferencijoje pranešimus skaitys kairieji teoretikai iš Lietuvos, Lenkijos (Krytica Politiczna), Slovakijos ir Čekijos.

Konferenciją, vyksiančią „Artis“ viešbučio (Liejyklos g. 11) "Carmen" konferencijų salėje, organizuoja DEMOS kritinės minties institutas kartu su Rozos Liuksemburg fondu.

Konferencija vyks lietuvių-anglų kalbomis, veiks sinchroninis vertimas.

Gruodžio 7 d. pradžia 17 val., gruodžio 8 d. pradžia 9 val.

Įėjimas laisvas.

PROGRAMA

2016.12.07 (trečiadienis)

17:00 – 17:30 Konferencijos atidarymas/kava

17:30-19:30 Pirma sesija: Globali perspektyva

Algirdas Davidavičius, Demos, Lietuva: “Marksistinis stoicizmas kaip revoliucinė laikysena”

Karolis Klimka, Europos iniciatyva prieš TTIP ir CETA, Vilnius, Lietuva: “Gražuolė ir pabaisa: Trudeau, Trump, ir TTIP per galines duris”

Andrius Bielskis, Demos, Lietuva: “Globalizacijos pabaiga (?), nacionalizmas ir Kairė”

2016.12.08 (ketvirtadienis)

9:00 – 10:45 Antra sesija: Lietuva

Jolanta Bielskienė, Demos, Lietuva: “2016 Seimo rinkimai Lietuvoje ir Kairė”

Artūras Rudomanskis, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuva: “Pokyčiai”? NVO’s & Žmogaus teisių sektorius po rinkimų Lietuvoje”

Egidijus Mardosas, VDU, Lietuva: “Kairės perspektyvos Lietuvoje: nuo partinės politikos iki anarchistinių akcijų”

10:45 – 11:15 Kavos pertrauka

11:15 – 13:30 Trečia sesija: Čekijos Respublika ir Italija

Jiří Šteg, Ekumeninė Prahos, Čekija: “Čekų kairioji politika: kelias į laimėjimą ar užmarštį?”

Nikola Šimandlová, ProAlt, Čekija: “Čekijos politinė erdvė: (Ne) trokštamas persitvarkymas?”

Dario Martinelli, KTU, Lietuva/Italija: “Kairės Italijoje simptomologija”

13:30- 14:30 Pietūs

14:30 – 16: 00 Ketvirta sesija: Lenkija ir Slovakija

Joanna Gwiazdecka, RLS, Lenkija: “Vyšegrado šalys: bendra apžvalga”

Piotr Janiszewski, RLS, Lenkija: “Kairiosios partijos Lenkijoje po 2015 metų rinkimų”

Zofia Sikorska, Krytyka Polityczna, Lenkija: “Nevyriausybinės organizacijos Lenkijoje šiandien”

Aleksander Denkiewicz, Krytyka Polityczna, Lenkija: “Opozicija ir Kairė Lenkijos politinėje scenoje”

Alena Krempaska, Institute for Human Rights, Slovakija: “Veikiant pasikeitusiame medijų kraštovaizdyje: Slovakijos atvejis”

Peter Weisenbacher, Institute for Human Rights, Slovakija: “Priešinantis (o ne absorbuojant) dešiniąjam populizmui: Slovakija ir už jos”

16:00 -16:15 Baigiamosios pastabos

Naujosios kairės auditorija su Jolanta Bielskiene.

Nuo 2006 metų lietuviškoji Naujoji Kairė 95, anarchizmo, feminizmo grupės, pavienės profesinės sąjungos ir kiti progresyvūs aktyvistai siekė pakeisti dominuojantį neoliberalistinį diskursą, parodyti, kad Lietuva irgi gali būti gyvybinga, kūrybinga, idėjiškai mirguliuojanti šalis. Diskursui pradėjus keistis iškilo ir pačios Kairės tolesnio veikimo dilemos. Jos sutapo su pasaulinėmis kairiųjų krizėmis – kur ieškoti naujų demokratijos resursų – bei klausimais ar būti stebinčiais visuomenės kritikais, ar dalyvauti real politic neatsisakant utopinių valstybės transformavimo vizijų.

Rugsėjo 28 d. (trečiadienį) 18.30 val. Kablyje Jolanta Bielskienė pristatys pasaulinę solidarumo ekonomikos viziją ir aptars Lietuvos progresyvių jėgų tolesnes veikimo galimybes. Nepakanka kankintis klausiant, kaip elgtis per ateinančius rinkimus, kurie, pripažinkime, kairiesiems yra turbūt didžiausias nesusipratimas per nepriklausomos Lietuvos istoriją.

NK auditorijoje sociologas, dirbantis gyvenimo kokybės tyrimo srityje, DEMOS instituto analitikas dr. Tadas Leončikas. Renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 19.00 val.

Tadas apžvelgs tyrimų duomenis apie tai, kokio pobūdžio darbų Europoje daugėja, o kokios darbo vietos nyksta. Nepaisant lūkesčių, kad nekvalifikuoti darbai nunyks, ir perdėto optimizmo, kad technologijų pažanga ir robotai išlaisvins nuo darbo, žmonių tarpusavio priklausomybė ir vienų darbas kitiems išliks – ir kaip progreso, ir kaip įtampos šaltinis.

Kaip dirbame šiandien ir kaip dirbsime rytoj? Darbo sąlygos Europoje ir Lietuvoje

Kaip pritaikyti darbą darbuotojui, o ne darbo jėgą - konvejeriui? Ar iš tiesų darbo rinka Europoje negrįžtamai liberalėja ir auga prekariatas? Kodėl verta plėtoti diskusiją apie naujas darbo organizavimo formas, ne tik joms priešintis?

– Pasaulinės krizės metu geriausiai apmokamų darbo vietų skaičius daugelyje Europos šalių ne mažėjo, o didėjo. Deja, ši darbo rinkos poliarizacija nežada nieko gero dėl emigracijos kenčiančiai Lietuvai.

– Priešingai nei įprasta geram tonui, apie savo darbus turime kalbėti ne tik darbe – tam, kad galėtumėm lyginti darbo sąlygas ir saugumą, bei nukreipti pokyčių bangą gerovės kūrimo, o ne ardymo linkme.

– Ilgėjant gyvenimo trukmei, turi keistis ir jėgų, ir darbo laiko, o taip pat ir darbo vaisių – paskirstymas. Tam būtina kritiškai įvertinti, kaip darbas (nu)vertinamas šiuolaikiniame diskurse

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia birželio 15 d. (trečiadienį) į diskusiją tema “Revoliucinis popiežius ir Lietuvos moralinė drama”. Renginio svečias – poetas, teologas ir kunigas Skaidrius Kandratavičius, aktyvus Lietuvos kultūrinio ir socialinio gyvenimo dalyvis. Renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18,30 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis.

Lietuvos politikos moralinės dramos akivaizdoje, kai politikai krinta ir suklumpa dar neperžengę namų slenksčio, kai vieni kitiems skambina varpais ir prašo mūsų atleidimo, ateina laikas paklausti jų pačių ir mūsų, o kokia gi moralios laikysenos vizija dar yra galima tokioje kultūroje, tokioje politikoje ar apskritai tokiame gyvenime, nuo kurio bėgame arba norime pabėgti. 

Atsibodo gyventi netikrume - ar jautiesi taip? Atsibodo gyventi ne taip? - ar žinai, kaip? Atsibodo girdėti ir matyti tą patį jovalą, kuriame turime maltis. Revoliucinis popiežius Pranciškus taria pasauliui ir Lietuvai - atsigręžk į eilėse prie "Lidl" stovinčius, sustok ir pakelk parkritusį ir, taip, daryk tai nuoširdžiai, - ne sau. 

"Pranciškus aktualus ir radikalus" (Skaidrius Kandratavičius)

Skaidrius sako: "Pranciškus aktualus ir radikalus, nes atmesdamas tradicines perskyras "kairė-dešinė, liberalu-konservatyvu" ar "globalus kapitalizmas-pasaulinė revoliucija", išpažįsta "šakninį", tikrą atsigręžimą į evangelinį neturtą, paprastumą, buvimą su vargstančiais ir atvirumą, prieinamumą kitokiems bei personalistinę, moralinę ir ekonominę neprievartinę revoliuciją - ne atsitraukimą, o įsitraukimą, angažavimąsi pasaulyje, istorijoje asmenišku, sąmoningu, bendruomenišku veikimu, besiremiančiu (pasi)tikėjimu, teisingesnio, prasmingesnio gyvenimo drauge su kitais autentiškesnės laisvės, laimės, išsipildymo vardan".

Apie tai kodėl revoliucinis Pranciškus nėra pranašu Lietuvoje pakalbėsime susitikę.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia balandžio 13 d. (trečiadienį) į diskusiją tema “Apie literatūros ne/svarbą politikai: ironija, vaizduotė, realpolitik”. Renginio svečias – "tarp Lietuvos ir Kipro" gyvenanti rašytoja, eseistė, vertėja ir kultūros teoretikė Dalia Staponkutė. Renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18,30 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis.

Nuolat skaitai tekstus apie kitas kultūras, - galbūt pati ar pats rašai ar komentuoji, – kasdien „išsiverti“ šimtus prasmių. Skaitai "kitas kultūras" ir interpretuoji, bandydama(s) surasti bendrą vardiklį savo pasaulėžiūrai. Tai, ką darai, naujausia literatūros teorija vadina, „kultūros vertimu“. Šiandien ši sąvoka tapo politine ir plačiai vartojama įvairiuose kontekstuose, gvildenant nesusikalbėjimo, kalbinių anomalijų ir intervencijų, kultūrinio teroro ir cenzūros, kultūros vertimo kaip tam tikro literatūros žanro reiškinius.

"Kultūros vertimas"? Šiandien ši sąvoka tapo politine 

Apie tai - atviras pokalbis ir diskusija su Dalia Staponkute. Dalia dalinsis mintimis, kurias sudėjo į savo paskutinę knygą „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kuri šiemet tapo „Metų knyga“, o pernai gavo kūrybiškiausios knygos įvertinimą. Pasitelkdama naujausiomis vertimo teorijomis – ypač „kultūros vertimo“ sampratą – autorė kalbės apie „kultūrinio piratavimo“ tendencijas neoliberalaus pasaulio ir Europos kultūrinės ir politinės krizės kontekste. 

Dalios Staponkutės teoriniai literatūros tyrinėjimai susipynę ir su jos asmenine patirtimi, kurią ji subtiliai atspindi savo literatūrinėje kūryboje. Knygoje, o sykiu ir paskaitos metu bus kalbama, kaip išvykę iš vienos šalies gyventi į kitą, dar mažesnę, iš Lietuvos į kitas pasaulio šalis, išvystame priklausomybę nuo globalinių procesų, nuo išorinių, ypač politinių, jėgų pasiskirstymo. Tokios patirtys suskaldo „aš“ į „diogenišką“ – dvigubos tapatybės – subjektą, reikalaujantį nuolatinio ir tuo pačiu kritiško medijavimo ir kultūros vertimo.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia kovo 16 d. (trečiadienį) į diskusiją tema “Streikai: reikalavimai, rezultatai, pamokos”. Renginio svečias – Lietuvos švietimiečių lyderis Andrius Navickas, vienas iš mokytojų darbo judėjimo Lietuvoje aktyvistų, suorganizavęs ne vieną plačiai visuomenėje nuskambėjusį mokytojų streiką. Renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18 val. Diskusiją moderuos Jolanta Bielskienė.

Nepriklausomos Lietuvos streikų istorija nėra ilga. Jeigu ne pedagogai, surengę 99,2 proc. visų streikų (nuo 2000 m., kai pradėta rinkti streikų statistinė informacija), apie šią socialinės konfrontacijos formą mūsų valstybėje beveik nebūtų ką pasakyti. Štai ir šiemet dar visai neseniai baigėsi švietimo šakos streikas, trukęs dvi savaites. 

Teisė streikuoti nevaržoma. Kodėl ja nesinaudojama?

Daugiausiai streikų surengusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas nepritaria kolegoms, manantiems, jog teisė streikuoti mūsų šalyje yra varžoma. Jo teigimu, šia teise dėl vienų ar kitų priežasčių Lietuvoje paprasčiausiai nesinaudojama. 

Pranešėjas kalbės apie streikų laimėjimus ir pamokas, apie tai, kaip streiko kontekstą mato patys streikuojantieji. Ar gerovės valstybė gimsta prie derybų stalo ar vis dėlto kovoje? Ar galimas stiprus profesinių sąjungų judėjimas be aiškiai išreikštos kovos? Ar apskritai įmanoma įvairių krizių akivaizdoje pasipriešinti kapitalo ir jam tarnaujančios valdžios išpuoliams? Kodėl socialinė konfrontacija Lietuvoje kriminalizuojama? Į šituos ir kitus klausimus bandys atsakyti pranešėjas ir kiti diskusijos dalyviai.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia vasario 11 d. (ketvirtadienį) į diskusiją tema “Visi keliai veda iš Sirijos: Arabų pavasaris ir post-nacionalinės valstybės pradžia”. Renginio svečias - žinomas islamo ir musulmonų kultūrų Europoje tyrinėtojas Egdūnas Račius. Renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18:30 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis.

Visi keliai veda iš Sirijos?

Pabėgėlių srautui iš Sirijos neslopstant kyla klausimas – ar totalus nacionalinės valstybės sunykimas šioje Vidurio Rytų valstybėje, yra „Arabų pavasario“ rezultatas? Ar tai ir yra visų tų protesto judėjimų kai kuriose arabų šalyse netiesioginė išdava, – naujo tipo post-nacionalinių darinių atsiradimas?

Pasak Egdūno, iš visų arabų šalių Sirija labiausiai nukentėjo „Arabų pavasario“ sumaištyje: žuvo šimtai tūkstančių gyventojų, 40 proc. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, 20 proc. – teko bėgti už šalies ribų. Sirija praktiškai nustojo funkcionuoti. Didžioje dalyje teritorijos valstybės funkcijas perėmė tarsi iš niekur atsiradusi ir žemėlapyje sunkiai geografiškai apibrėžiama Khilafa valstybė.

Kas yra tie veikiantieji asmenys, kurie sukėlė šios nacionalinės valstybės galą? Kaip Sirijos žlugimas paakino post-nacionalinės valstybės – Khilafos - rytinėje jos dalyje iškilimą? Pagaliau, kodėl ir kaip Sirijos žlugimas paskatino masinį „visų tautų kraustymąsi“ į Europą. 

Naujasis „tautų kraustymąsis“ - nacionalinės valstybės galas?

Sirijos krizės raida bus aptariama žvelgiant iš daugialypio veikėjų spektro perspektyvos. Diskusijoje bus klausiama apie galimus kelius iš aklavietės, į kurią pateko Europa svarstydama kaip uždaryti "visus kelius vedančius iš Sirijos".

Egdūnas Račius yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros profesorius, turintis daugiau kaip 20 metų mokslinės veiklos islamo ir musulmonų kultūrų studijų srityje patirtį, išleidęs kelias dešimtis mokslinių straipsnių bei knygų skyrių šia tematika, metraščio „Yearbook of Muslims in Europe“ bei mokslinio žurnalo „Journal of Muslims in Europe“ red. kolegijų narys.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Paskutiniąjam šių metų susitikimui DEMOS kritinės minties institutas kviečia gruodžio 1 d. (antradienį) pasikalbėti netradiciniame "Demos ekonomikos mokyklos" formate.

Tai - trumpas įvadas į "lietuviškąjį kapitalizmą"

Tai - trumpas įvadas į "lietuviškąjį kapitalizmą", kurį praves žinomi intelektualai ir ekspertai Dr Raimundas Kuodis, kalbėsiantis apie finansializaciją kaip naujausią kapitalizmo stadiją, jos ištakas, pasėkmes, sprendimus, Dr Skaidra Trilupaitytė, pristatysianti savo knygą "Neoliberalistinės kultūros kritika".

Diskusijoje taip pat dalyvaus Dr Linas Eriksonas, kalbėsiantis apie valstybinio ir liberalaus kapitalizmo takoskyras Lietuvoje, Algis Davidavičius, aptarsiantis žmogaus sudaiktinimo formas ir iššūkius mums ir Dr Aušra Pažėraitė, kalbėsianti apie šiuolaikinius religinius judėjimus ir jų skirtingus santykius su kapitalizmu ir vartotojiška ekonomika, apie dvasinių ir sakralių dalykų komodifikacines praktikas, korporacines religijas ir rezistencines/ disidentiškas religijas ir/ar judėjimus.

Ar dar galime save įsivaizduoti ne pinigų karta?

Dažnai pagauname save klausdami, kodėl gyvename taip, o ne kitaip, kodėl ieškome materialinio pagrindimo viskam, kas nėra savaime aišku, kodėl kiekvieną prasmingą dalyką reikia ekonomiškai pagrįsti (ar man tai naudinga? ar mums tai tikrai atsimoka? ar mes iš to pakankamai uždirbsim? ar iš to bus kokia nors nauda kažkam, kažkur, kažkada?). Kiekvienas judesys (veikla, mintis, svajonė) mūsų gyvenimuose tampa "prasmingu" tik atradęs vietos finansinės eilutės stulpelyje. Jei jos nėra, nėra ir mūsų...Ekonomika tampa kasdiene gyvenimo raudų siena, prie kurios einame prašyti sėkmės, sveikatos, turtų, retai (ar išvis?) susimąstydami, o kas gi stovi anapus šios sienos, kuri mus nuolat spraudžia į kampą. Ar dar galime save įsivaizduoti, kad ateityje galėsime būti žmonėmis be išskaičiavimo, būti ne "homo economicus", ne pinigų karta?

Penki požiūriai vieno renginio - pokalbių ciklo - metu pabandys atskleisti įvairialypę lietuviškojo kapitalizmo kaip specifinės ekonominės, kultūrinės ir socialinės terpės sklaidą nūdienos visuomenėje ir politikoje, kvies dalyvius pasidalinti mintimis apie tai, kodėl dažnai užmerkiame akis tam, kas yra akivaizdu.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Nuolat klausiame savęs ir kitų: ar gyveni prasmingai: ar tai, ką darai diena iš dienos bus reikšminga laiko perspektyvoje? Skubi save įprasminti asmenukėje, facebook'o komentare ar įrašu tinklaraštyje. Kam tai darai? Ar to kam nors reikia? Ar visa tai prasminga, verta tavo laiko, pastangų ir kitų dėmėsio? Pagaliau, ar tau visa tai dar neatsibodo? Kada ir kur baigiasi beprasmiški dalykai ir prasideda prasminga veikla? Ar tam, kad galėtum veikti ir gyventi prasmingai reikia visa galva pasinerti į meną, filosofiją ir/ar politiką? Kas sudaro gyvenimo prasmės turinį?

Apie tai naujas dvi knygas šia tema išleidęs politikos filosofas Andrius Bielskis kviečia pasikalbėti kartu su diskusijos dalyviais Tomu Sodeika, AušraPažėraite, Algiu Davidavičiumi.

Kas sudaro gyvenimo prasmės turinį? 
Savo naujoje knygoje "Apie meno ir filosofijos prasmę" klausimus apie gyvenimo prasmę Andrius uždavė žinomiems tarptautiniams menininkams ir intelektualams, tarp jų, Aidui Bareikiui, Nomedai ir Gediminui Urbonams, vengrų kino režisieriui Istvánu Szabó, britų filosofui Alasdair MacIntyre. Dialogo forma kartu su jais gilinosi į meno ir filosofijos santykį su politiškumu, šiuolaikinio meno tendencijas, filosofijos ir meno reikšmę nūdienos pasaulyje.

Kokios veiklos suteikia prasmę tam, kas mus "veža"

Antroje knygoje "Egzistencija, prasmė ir tobulumas" iš naujo pateikė atsakymus į dar pokario egzistencialistų filosofų keltus klausimus šiuolaikinės postmodernios kultūros kontekste, - klausė, kokios veiklos, o ne būtis apskritai, suteikia prasmę tam, kas mus "veža".

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia spalio 28 d. (trečiadienį) į diskusiją tema "Naujoji Jeremy Corbyn karta: Leiboristų partija ir britų politinė kairė šiandien”.  Renginio svečias - politikos teoretikas ir viešasis intelektualas Profesorius Paul Blackledge iš Leeds Beckett universiteto, Britanijos aukštųjų mokyklų profsąjungų lyderis, studentų atstovybių ir visuomeninių judėjimų protesto akcijų dalyvis. 

Savo pranešime jis kalbės apie tai, kodėl naujoji karta stojo greta naujojo Leiboristų partijos lyderio Jeremy Corbyn'o: nagrinės jo populiarumo priežąstis, diskutuos apie dabartinę situaciją Leiboristų partijoje ir prognozuos tolesnius veiksmus.

Renginio vieta, kaip ir praeitą sykį (ten puiki aplinka!) - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Įėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis.

Jeremy Corbyn pergalė žymi didžiulius pasikeitimus britų politikoje

"Jeremy Corbyn šokiruojanti pergalė Leiboristų partijos lyderio rinkimuose žymi didžiulius pasikeitimus britų politikoje", - teigia Paul Blackledge. "Margaret Thatchet yra sakius, kad Tony Blair ir jo vadovaujami naujieji leiboristai buvo jos didžiausias laimėjimas (nes siekdami rinkėjų palankumo leiboristai savo programoje atsisakė kairės idėjų). Šiame kontekste Corbyn'o pergalė reiškia ne tik grįžimą į laikotarpį prieš Tony Blair, bet į dar ankstesnius, George Lansbury vadovavimo, metus, kai vėl suskambo autentiškas leiboristų kaip kairės partijos balsas". 

Ar tai naujos, autentiškos kairės politikos pradžia?

Jeigu Europos politinį elitą išgąsdinusi Syriza žengė tik vieną žingsnį ir du atgal, Corbyn'o vadovaujama Leiboristų partija pasiruošusi žengti į priekį devynmyliais batais. Ką tai reiškia? Ką reiškia, kad į Leiboristų partiją masiškai stoja nauji Corbyn'o rėmėjai? Kuo patrauklios naujojo britų lyderio idėjos naująjai rinkėjų kartai? Ar tai Leiboristų partijos kartų kaita, ar naujos, autentiškos, - į rinkėjų lūkečius nukreiptos, - kairės politikos pradžia, demokratizuojanti neoliberalios politikos ir viešųjų ryšių niveliuotą britų, o tuo pačiu ir Europos, politinį lauką? 

Apie tai mes turėsime galimybę išgirsti iš pirmųjų lūpų žinomo akademiko ir visuomenės aktyvisto, kuris vertina britų kairės politiką ne tik iš teorinių perspektyvų, bet ir remdamasis savo kaip politiškai angažuoto intelektualo įžvalgomis ir patirtimi.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia rugsėjo 18 d. (penktadienį) į diskusiją tema “Apie Europos dabartį ir ateitį be sienų”. Renginio svečias - žinomas Lietuvos ir Europos politikas Vytenis Andriukaitis. Šįkart renginio vieta - kavinė „Restobaras Kablys“, Kauno g. 5 (Vilniuje). Iėjimas nuo Aguonų g. Pradžia – 18 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis.

Karo pabėgėlių srauto, Ukrainos karo, referendumų dėl ES sūkuryje ateina svarbių apsisprendimų metas - tiek politikams, tiek jų atstovaujamoms Europos šalių visuomenėms. Kokia Europa būsime? Ar uždara, aklina ir kurčia, ar atvira ir jautria mus supančiam pasauliui? Solidaria ar "čia ne mano reikalas"?

Kokia Europa būsime? Uždara, aklina ir kurčia?

Apie tai, kodėl vėl imasi atsirasti sienos tarp šalių, visuomenių ir žmonių diskutuos buvęs disidentas, ilgametis socialdemokratų politikas, aktyvus Europos politikos dalyvis Vytenis Andriukaitis.

Vytenis Andriukaitis: kaip spręsti problemas, neturint pastovių mechanizmų tol, kol nesustabdytas karas? 

 
"Karas vyksta Sirijoje, kariniai veiksmai yra Ukrainoje, Libijoje. Klausimas - kaip spręsti problemas, neturint pastovių mechanizmų tol, kol nesustabdytas karas?“,- klausia jis ir tuo pačiu kviečia bendrai apie tai padiskutuoti susitikus Vilniuje. 

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) į paskaitą-diskusiją tema “Esu, buvau, būsiu: pasimatymai su „raudonąja Roza“?”. Pranešėja – Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, poetė, kuratorė ir menininkė. Renginio vieta - kavinė „La Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia – 18,30 val. Diskutantas – Andrius Bielskis, moderuos Linas Eriksonas.

Kodėl žiūrėdami į paminklus dažnai norime jiems pripaišyti ūsus, išmarginti grafiti ar išdailinti ar pridengti intymiausias vietas? Kodėl dažnai pamirštame, o kartais atsimename kas stovi ant pjedestalo ir norime nuo jo nuversti ir pakeisti kažkuo kitu? Kodėl nuolat kariamės ant kaklo paminkluose sustingusiems kūnams ir bandome juos sušildyti asmenukės akimirka? Kodėl rašome apie tai ir bandome įamžinti tekstu ir medijose.

Kodėl dažnai pamirštame, o kartais atsimename kas stovi ant pjedestalo?

Apie tai savo įžvalgomis kalbės lietuvių menininkė, meno kritikė ir visuomenės aktyvistė Laima Kreivytė, atlikusi meninį performansą Berlyne prie bekūnio paminklo Rozai Luxembourg vienoje iš Berlyno krantinių. Kodėl meninei refleksijai Laima pasirinko paminklinėmis raidėmis pažymėtą vietą, kurioje vienos žymiausių moterų revoliucionierių "raudonosios Rozos“ kūnas buvo įmestas į upę, o į jos vietą dabar paniro pati Laima? 

"raudonosios Rozos“ kūnas buvo įmestas į upę, o į jos vietą dabar paniro pati Laima

Rosa Luxemburg – viena iš prieštaringiausiai vertinamų istorinių asmenybių, kurios gyvenimas ir tekstai įkvėpė ne vieną meno kūrinį. Berlyne jos vardu pavadinta aikštė, gatvė, metro stotelė. Apie ją rašė Bertoldas Brechtas, Paulis Celanas, Nadine Gordimer, Alfredas Döblinas, o Raineris Werneris Fassbinderis ruošėsi kurti filmą, kurio pastatyti nespėjo. Jo pradėta darbą, bet su savo parašytu scenarijumi, pratęsė Margarethe von Trotta. Raudonosios Rosos istorija inspiravo populiarias dainas ir Claire Diterzi miuziklą. 

Savo paskaitoje Laima Kreivytė pristatys Roza Luxemburg savitai apmąsčiusius ir naujai įprasminusius šiuolaikinio meno kūrinius: Hanso Haake’s įprasmintą monumentą Berlyne, Sanjos Iveković projektus, Raqs Media Collective videofilmą ir vilniečių menininkių kolektyvo Cooltūristės performansą „Rozos mis(s)apropriacija“. Diskutuojant su auditorija bus analizuojamos atminties, vietos, kūno, teksto, biografijos ir istorijos sankirtos bei pasikartojantys naratyvai, formuojantys naują kritišką požiūrį į atminties įsikūnijimą mene, paminkluose ir tekste.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia liepos 7 d. antradienį) į paskaitą-diskusiją tema “Būti ar nebūti: Graikija, SYRIZA ir Europos neoliberalizmas”. Pranešėjai – graikų kairieji intelektualai, aktyvūs SYRIZOS nariai - politikos filosofė Dr Eleni Leontsini (Joaninos universitetas, Graikija) ir šiuolaikinių Graikijos studijų dėstytojas, kultūros teoretikas Dr Dimitris Papanikolaou (Oksfordo universitetas), - atstovaujantys progresyvų SYRIZA palaikančiųjų akademikų ratą. Renginio vieta - kavinė „La Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia – 18,30 val. Diskutantė – politikos ekspertė Jolanta Bielskienė.

Žlugus deryboms tarp Graikijos vyriausybės ir Trijų Institucijų (Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo) „Graikijos problema“ tapo ne tik ES dabarties, bet ir mūsų Europos tolimesnės būties klausimu. Kokią Europos Sąjungą toliau kursime kartu?

Kokią Europos Sąjungą toliau kursime kartu?

Solidarią, pasiruošusią ginti piliečius ir jų teises? Ar tokią, kurioje kitos narės šalies piliečiams kovojant dėl pilietinių teisių į gerovės valstybę (kurios siekiame sau) atsuksim nugaras, tikėdamiesi, kad nekartosime "graikų klaidų"?

Referendumą paskelbusi Graikija liepos 5 d. kreipiasi į savo piliečius prašydama apsispręsti, ar Graikijos visuomenė sutinka prisiimti atsakomybę už jų nugaros veikusių, demokratiškai nesukontroliuotų politikų ir bankų, padarytus kredito susitarimus ir sutinka padengti valstybės įsiskolinimus savo ateities pajamų, pensijų, pašalpų sąskaita, ar atsisako paklusti išorės diktatui ir pasisako už pilietinių teisių viršenybę, bet ... rizikuoja netekti visko.

Ar Graikijos visuomenė atsisakys paklusti išorės diktatui?

Apie situaciją, kuri atvedė šalį prie tokio egzistencinio apsisprendimo, ir apie priežastis, kodėl didžioji dauguma Graikijos piliečių solidariai pasisako už Graikiją Europoje be neoliberalizmo, diskutuosime šiame susitikime su SYRIZA partijos atstovais intelektualais. Tai unikali proga iš pirmųjų lūpų išgirsti šalies nuomonę, kuri prašo mūsų įsiklausytis ir solidarizuotis. Už Graikiją – už Europą!

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Gegužės 29-31 dienomis Nidoje DEMOS kritinės minties institutas organizuoja tarptautinį kolokviumą "The New Waves of Nationalism and Militarism in Central and Eastern Europe after Maidan: Challenges and Reactions", skirtą aptarti kylančią nacionalizmo ir militarizmo bangą, kuri grasina nutraukti pokarinę taiką ir dar kartą suskaidyti Europos visuomenes, nubrėžiant nematomo ir regimo, ideologinio ir karinio fronto linijas. 

Ar Lietuva ir kitos regiono šalys dar turi taikos, o ne karo, viziją - tiki ja ir siekia įgyvendinti?

Ar Lietuva ir kitos regiono šalys dar turi taikos, o ne karo, viziją?

Ar „priešui“ atsakome tik tuo pačiu – karinga retorika ir žvanginimu šauktinių sąrašais? Ar demokratiniai principai dar galimi užsienio politikoje, ar tai kas vyksta tarptautinėje politikoje dar gali būti įtakota piliečių demokratinio proceso principais? Ar turime jau šiandien siūtis kamufliažines uniformas, atsikasti pokario bunkerius ir ruošis „blogiausiam“,- žinia, kurią mums perša propagandoje paklydusi žiniasklaida ir Rytų užsienio politikos „asai“? 

Taikos, o ne karo retorika, turime puoselėti laisvas visuomenes

Konferencija suteiks žodį tiems, kurie mano, kad taikos, o ne karo, vizija yra ir turi būti mūsų demokratijų kasdieniniu rūpesčiu: taikos, o ne karo retorika, turime puoselėti laisvas visuomenes. Ir tai nėra vien tik gražūs žodžiai. 

Konferencijoje kalbės akademikai ir viešieji intelektualai iš Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Čekijos, Vengrijos, Lietuvos, tarp jų – sociologė Anastasiya Ryabchuk (Kijevas), politologas Jaroslaw Wojtas (Torunė), istorikas Ilya Budraitskis (Maskva), kultūrologė Paulina Berlińska (Torunė), filosofė Katarzyna Bielińska-Kowalewska (Varšuva), ekonomistas Jiri Šteg (Praha), sociologas, ekonomistas ir istorikas Attila Melegh (Budapeštas), žurnalistė Džina Donauskaitė, politologė Jolanta Bielskienė ir kiti DEMOS nariai. 

Konferencijos durys atviros visiems. Kviečiame visus, kurie galės atvykti į Nida, praleisti laiką su mumis. Susidomėjusius prašom brūkštelti i DEMOS e.paštą jolanta@demos.lt.

Renginio programa: čia

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia balandžio 29 d. į diskusiją apie naująjį darbo kodeksą, socialinį modelį ir mažėjančias darbuotojų galimybes. Diskutuos aktyviai dalyvaujantis politinėse diskusijose šiuo klausimu socialdemokratas Algirdas Sysas ir ekonomistas dr. Romas Lazutka, vienas iš projektą rengusių mokslininkų grupės narių, nuosekliai keliantis socialinio teisingumo klausimus viešumoje. Diskusijos vieta – kavinė “La Boheme”, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia - 18:30 val. Diskusiją moderuos – Andrius Bielskis. 

Iki šiol aiškios ir įtikinamos naujojo Kodekso vertinimo iš kairės pozicijų neturėjome, tad ši diskusija bus pirmas viešas bandymas tą padaryti. Kol kas Lietuvos viešumoje matėme tik "sveiko proto racionalumu" mus bandančius įtikinti neoliberalaus kapitalizmo šalininkų komentarus, esą ir šio kodekso darbdavių bei investuotojų “teisėtiems” interesams patenkinti neužteks, reikia didesnio darbo teisės "liberalizavimo" (t.y. darbuotojų teisių suvaržymo ir darbo santykių dereguliavimo).

Ar dirbančiųjų interesai ir teisės dar gali būti apginti?

Ar dirbančiųjų interesai ir teisės Lietuvoje dar gali būti apgintos neoliberalios ekonominės politikos sąlygomis? Kiek tą padės ar įgalins šis naujas Kodekso projektas ir kuriamas naujasis socialinis modelis, apie kurį kol kas girdime tik iš nuogirdų? 

Ar bet kokia kaina siekdami pritraukti „galimus“ investuotojus ir taisydami DK neatrišime jiems rankų veikti socialiai neatsakingai ir tuo pačiu neišvarysime iš šalies likusios, motyvuotos (?) darbo jėgos?

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia vasario 18 d. (trečiadienį) į paskaitą-diskusiją tema “Kūrybinių industrijų spindesys ir skurdas: neo(liberaliosios) kultūros politikos fiasko”. Pranešėja – Skaidra Trilupaitytė, kultūros politikos teoretikė ir komentatorė, Vilniaus dailės akademijos lektorė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos narė, paskaitos tema spaudai parengusi knygą, su kurios pagrindinėmis įžvalgomis pirmąsyk turėsime galimybę susipažinti iš arčiau. Renginio vieta  - kavinė „La Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia – 18,30 val. Diskutantas – Andrius Bielskis, diskusiją moderuos Algis Davidavičius.

Kokią vietą kapitalistiniuose darbo santykiuose užima menininkas, nematerialiosios kultūros kūrėjas, kurio misija ne kurti pridėtinę vertę, bet įprasminti gyvenimą ir save per skirtingas kūrybos formas? Neoliberali kultūros politika , besidangstanti kūrybiškumo lozungais, menininką išmetė į „laisvąją rinką“.  Menininkų ir kultūros darbuotojų skurdas – nepatogi tema „kultūros industrijų“ šalyje. Kultūros politika tarsi nesibaigiantis grojaraštis deklaruoja kūrėjų ir kūrybiškumo svarbą ekonomikai, pasakodama mitą apie „kūrybines industrijas“.

Kaip suderinamas kūrybinių industrijų retorikos spindesys ir daugybės kūrėjų skurdas? 

Kaip suderinamas kūrybinių industrijų retorikos spindesys ir realus daugybės informacinės visuomenės kūrėjų skurdas? Pasak Skaidros Trilupaitytės, „visa tai galime vertinti ir kaip nesipildančius pažadus arba kaip tam tikros mitologijos paskatintą politinę šizofreniją“. Apie tai, kodėl ir kaip kultūros politika Lietuvoje prarado realybės pojūtį, kuo ir kaip šiandien gyvena menininkai, diskutuosime kartu su Skaidra.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia gruodžio 10 d. (trečiadienį) į paskaitą-diskusiją tema “Moralinis aklumas, arba Puikus Naujasis Pasaulis be alternatyvų”. Pranešėjas - Leonidas Donskis, žinomas viešasis intelektualas,  filosofas, politikos teoretikas ir komentatorius, idėjų istorikas ir socialinis analitikas, pernai šia tema leidykloje "Polity" kartu su pasaulyje plačiai žinomu socialiniu teoretiku ir ilgamečiu bičiuliu Zygmuntu Bauman išleidęs skaitytojų dėmesio įvairiose pasaulio šalyse sulaukusią ir į daugelį pasaulio kalbų išverstą bei verčiamą knygą.

Šio susitikimo su Leonidu Donskiu ir knygos pristatymo vieta  - PIANO.LT koncertų salėje, Trakų g. 9/1 (Vilniuje). Pradžia - 18 val. Diskutantas - Andrius Bielskis, diskusiją moderuos - Linas Eriksonas.

Zygmunto Baumano ir Leonido Donskio knygoje "Moral Blindness: The Loss of Sensitivity in Liquid Modernity" svarstomas naujojo moralinio determinizmo bangos nulemto nejautrumo problema - pradedant selektyviu požiūriu į žmoniją ir jos kančias, sykiu sąvokų ir moralinio žodyno infliacija, ir baigiant atminties karais ir universitetų nykimu. Lenkų kilmės britų socialinis teoretikas šioje knygoje mezga dialogą su kolega iš Lietuvos, kuris savo ruožtu atsakydamas derina teorines įžvalgas ir rytų europiečio politines ir moralines patirtis.

Knygoje Leonidas Donskis kartu Zygmuntu Bauman klausia: "gyvenime, kur gyvenimo ritmus diktuoja karų ir kinoteatrų lankomumo reitingai, kur žmonės užsiėmę naujausiais prietaisiukais ("gadgets") ir gandų formomis, mūsų "skubančiame gyvenime", kur dėmesiui nebelieka laiko susikaupti ties bet kokiu svarbesniu reikalu, mes nuolat rizikuojame prarasti bet kokį jautrumą kito bėdai. Tik garsenybės ar žiniasklaidos "žvaigždės" gali tikėtis sulaukti dėmesio visuomenėje, kuri yra prikimšta sensacingos, bevertės informacijos".

Mūsų "skubančiame gyvenime" mes nuolat rizikuojame prarasti bet kokį jautrumą kito bėdai

Diskusijoje knygoje gvildenamomis temomis bus diskutuojama apie tai, ką reiškia būti "neskubančiu" gyvenime, mene ir politikoje, ką reiškia būti moraliai atsakingu visuomenėje, kuri tokia dažnai nėra, pagaliau - kaip kalbėti tiesą į akis, kai akys - užrištos.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia lapkričio 19 d. (trečiadienį) į paskaitą-diskusiją tema “Meninis tyrimas technologinių-socialinių pokyčių akivaizdoje: kapitalizmo kritika ar priedanga?”. Pranešėjai - Nomeda ir Gediminas Urbonai, pasaulyje ir Lietuvoje plačiai nuskambėję menininkai, socialinio protesto per meną puoselėtojai, dėstantys viename prestižiškiausių pasaulio universitetų - Masačusetso technologijų institute (JAV).

Tai - reta proga išgirsti menininkus jų gimtąjame Vilniuje, kur jie pasižymėjo ginant viešąsias erdves meninių-socialinių akcijų pagalba ir įkvėpė daugelį aktyvistų. Šio susitikimo su Nomeda ir Gediminu vieta - kavinė “La Boheme”, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia - 18:30 val. Diskusija moderuos - Andrius Bielskis.

Nomeda ir Gediminas Urbonai yra vieni iš tų socialiai sąmoningų menininkų, kurie per meninį tyrimą viešose erdvėse kelia klausimus, susijusius su viešųjų erdvių susigrąžinimu, pasipriešinimu mūsų gyvenamosios aplinkos suprekinimui neoliberalaus kapitalizmo sąlygomis, stimuliuojantys kultūrinę ir politinę vaizduotę savo provokuojančiai įžvalgiais meniniais tyrimais kaip socialinio pokyčio įrankiais. Su parodomis apkeliavo pasaulį - multimedialiniai darbai eksponuoti Venecijos, San Paulo, Berlyno, Maskvos, Lijono, Kvandžu bienalese, Manifesta ir Documenta meno parodose. Jie yra knygų “Devices for Action” ir “Villa Lituania” autoriai.

Ar meninės refleksijos apie technologijas tėra kapitalizmo "sužmoginimo" bandymas?

Šioje diskusijoje Nomeda ir Gediminas pristatys mums naujausius savo meninius tyrinėjimus, susijusius su meninio tyrimo aplinka, kurią formuoja technologiniai-socialiniai įvykiai, verčiantys menininką atspindėti savo darbuose tiek kultūrą, tiek technologiją. Gausėja menininių tyrimų ir darbų, kurie reaguoja į technologinius aplinkos pokyčius. Bet ar šiose meninėse refleksijoje galime įžvelgti kritiką, ar tai tėra priedanga, neoliberalaus kapitalizmo "sužmoginimo", "išgryninimo" (greening capitalism) bandymai meninių refleksijų apie aplinkosaugą, ekologiją ir technologijas pagalba?

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

DEMOS kritinės minties institutas kartu su Renner institutu (Austrija) ir Europos progresyviųjų tyrimų fondu (FEPS) pirmadienį, spalio 20 d., nuo 10 val. iki 18 val., Seimo Konstitucijos salėje rengia tarptautinę mokslinę konferenciją „Pasitinkant iššūkius ir telkiant piliečius modernios gerovės visuomenės kūrimui“, kuri draugėn sukvies politikus, socialinius mokslininkus, tyrėjus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, žurnalistus.

Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Europos progresyvių tyrimų fondo (FEPS) „Next Left“ tyrimų programos vadovas ir buvęs Austrijos Respublikos Ministras Pirmininkas Dr. Alfred Gusenbauer, Dr. Martin Schröder iš Marburgo Universiteto Sociologijos instituto, Europos Centro Vienoje mokslo vadovas Dr. Pieter Vanhuysse, Dr. Sigrid Betzelt iš Berlyno Ekonomikos ir teisės mokyklos, Europos profsąjungų konfederacijos mokslo departamento direktorė Dr. Maria Jepsen ir kiti Lietuvos ir užsienio politikos ekspertai ir mokslininkai.

Pagrindinis renginio dėmesys bus skirtas šiuolaikinės gerovės valstybės iššūkiams. Gerovės vastybė dažniausiai apibūdinama kaip istorinis kompromisas tarp darbininkų klasės ir kapitalistinės sitemos. Tačiau šis balansas jau kurį laiką nėra toks aiškus. Pasaulinė krizė leido progresyvioms jėgoms grįžti prie pamatinių diskusijų apie gerovės valstybę, tačiau finansinės drausmės ir vyriausybių skolų iššūkiai užrakino gerovės valstybės idėjos gynėjus tarp būtinybės vykdyti reformas ir kritikuoti griežto taupymo politiką.

Kviečiame į Demos mokymus profsąjungiečiams tema "Profsąjungos pagrindai", kurie vyks šeštadienį, spalio 4 d. Priekulėje, Klaipėdos g. 7, konferencijų salėje. Pradžia - 10 val. Mokymuose dalyvaus Demos kritinės minties instituto ekspertai, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos nariai, kitų profsąjungų atstovai, visuomeninkai.

Mokymų tikslas - naujiems ir potencialiems profesinių sąjungų nariams glaustai, bet išsamiai, pateikti suteikti žinias apie profsąjungų tikslus, organizacinius siekius, darbo ir kapitalo santykius.

Tikslas - ugdyti naują, drąsių, visuomeniškai aktyvių ir politiškai angažuotų profsąjungiečių kartą

Bus kalbama apie tai kuo skiriasi veikianti profsąjunga nuo "paslaugas teikiančios" profsąjungos, kodėl ir kaip reikia organizuotis samdomo darbo pagrindu. Bus aptariami "sunkūs klausimai", susiję su išnaudojimu darbo vietose ir priešinimuisi darbdavių savivalei, Darbo kodekso pažeidimams, psichologiniam smurtui.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Rosa Luxemburg fondu

DEMOS kritinės minties institutas (Vilnius) ir Rosa Luxemburg fondas skelbia konkursą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams dalyvauti 2014 m. rugsėjo 11-14 dienomis Nidoje organizuojamuose mokymuose „Demos ekonomikos mokykla“. Dviems studentams/studentėms organizatoriai užtikrins transportą, apgyvendinimą ir maitinimą. Vienintelis reikalavimas konkurso dalyviams – atsiųsti motyvacinį laišką, nurodant į savo atliktus rašto darbus (referatus, kursinius ar kitus rašto darbus). Pirmenybė bus skiriama tiems studentams, kurie savo studijose analizuoja dominuojančios ekonominės doktrinos (neoliberalizmo) trūkumus, gilinasi į alternatyvius ekonomikos modelius ar socialines praktikas. Mokymai skirti pagilinti ir praplėsti žinias apie alternatyvas ekonomikoje, - kelti nepatogius klausimus ir ieškoti naujų atsakymų.

Mokymai skirti kelti nepatogius klausimus ir ieškoti naujų atsakymų

Mokymus ves universitetų dėstytojai, viešieji intelektualai ir ekspertai: ekonomistai Prof. Romas Lazutka ir Doc. Dr Aušra Maldeikienė, filosofas Prof. Andrius Bielskis, sociologai Dr. Viginta Ivaškaitė-Tamošiūnė ir Dr. Tadas Leončikas, inovacijų vadybos ekspertas Dr. Linas Eriksonas. Mokymų temos: ekonomikos mokslo mitai ir realybė, nelygybės, perskirstymo ir gerovės ekonomikos kertinės sąvokos, politinės ekonomikos ir darbo ekonomikos pagrindai, Thomas Piketty knygos „Capital in the Twenty-First Century“ idėjos ir atgarsiai.

Kiti mokymų dalyviai – Lietuvos visuomeninių organizacijų aktyvistai, kurie prisideda kuriant kitokią ekonomiką, – ekonomiką, paremtą gerovės kūrimu ir dalijimusi, – tai žalieji, žmogaus teisių aktyvistai, profsąjungiečiai, kultūrininkai, jaunimo organizacijų atstovai.

Lauksime jūsų laiškų iki 2014-09-03 - siųskite adresu: demos@demos.lt
Atrinktus dalyvius paskelbsime rugsėjo 5 d. ir informuosime el.paštu

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia birželio 19 d. (ketvirtadienį) į tarptautinį kolokviumą “Mąstyti kitaip: kritinės teorijos ir marksizmo atgimimas socialiniuose ir humanitariniuose moksluose”, kuriame dalyvaus žinomi intelektualai ir politinės kairės Europoje atstovai: italų ekonomistas, Bergamo universiteto profesorius Riccardo Bellofiore, vokiečių politologas, Berlyno technikos universiteto profesorius Alex Demirović, lenkų filosofas, Varšuvos universiteto profesorius Janusz Ostrowski, amerikiečių teologas Dr Stephen M. Garrett ir Demos kritinės minties instituto ekspertai – Prof. Andrius Bielskis ir Dr. doc. Aušra Pažėraitė. Renginio vieta - Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas, 302 auditorija. Pradžia - 9 val.

Renginio tikslas – mąstyti visai kitaip nei teigiama...

Renginio tikslas – mąstyti visai kitaip, nei teigiama mokykliniuose vadovėliuose, baigiamųjų egzaminų uždaviniuose ar paskaitų dalomojoje medžiagoje. Tai, kas visuomenėje dar yra tabu – apie tai galėsite išgirsti iš pirmųjų lūpų, – iš akademikų, kurie nori ir keičia visuomenę kritinės minties ir žodžio galia. Žymiausias Italijos kairiųjų ekonomistas Riccardo Bellofiore, dėstantis monetarinę ekonomikos ir ekonominės minties istoriją, aktyvus „austerity“ politikos kritikas, perteiks savąjį dabartinės krizės prigimties supratimą ir siūlys galimas išeitis.

Alex Demirović, vienas žymiausių Vokietijos kairiųjų intelektualų, aktyvus antiglobalistinės organizacijos ATTAC akademinio tinklo narys, kalbės apie kritinės teorijos svarbą, argumentuojant ekonominės demokratijos galimybę ir būtinybę. Lenkijos Hegelio ir Marxo studijų asociacijos steigėjas Janusz Ostrowski kalbės apie Marxo ankstyvąsias įžvalgas, kurios taip ir liko neišplėtotos. Filosofas Andrius Bielskis akcentuos kritinės teorijos ir marksizmo teorijos keliamus iššūkius politinei kairei, kuri šių teorijų iš dalies išsižadėjo.

Religijotyrininkė Aušra Pažėraitė naujai pažvelgs į Antonio Gramsci ir jo kritinės teorijos reikšmę kultūros ir religijos analizei. Amerikiečių teologas, dirbantis Lietuvoje, Stephen M. Garrett  netikėtų kampu nagrinės religijos ir politikos santykius - iš Marxo susvetimėjimo teorijos perspektyvos. Kolokviumas kels mintis ir kurs betarpišką erdvę, atvirą nuomonių apsikeitimui ir norui kurti geresnę mus supančia aplinką.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Patvirtink savo dalyvavimą Facebook'e!

PROGRAMA

9.00 – 9.30 Registracija ir priėmimas

9.30-10.30 Riccardo Bellofiore ‘Marxo-Hegelio (dis)konekcija ir kapitalizmo krizė’ 

10.30-11.30 Alex Demirović ‘Kritinė teorija ir jos prieiga prie ekonominės demokratijos’ 

11.30-12.30 Andrius Bielskis ‘Marksizmo / Kritinės teorijos svarba politinei kairei XXI a.: Istorija ir iššūkių ateitis’

12.30-13.00 Diskusija

13.00-14.00 Pietūs

14.00-15.00 Janusz Ostrowski ‘Praxis teorija ir jos Aporetinė struktūra jaunajame Marxe: nepabaigtas Ideologijos kritikos projektas’ 

15.00-16.00 Aušra Pažėraitė ‘Neo-Marxistinė Gramsci kritinė teorija kultūrinėje antropologijoje ir Religijos tyrimuose’ 

16.00-17.00 Stephen Garrett ‘Tarp religijos ir politikos: vienas theo-politinis įsipareigojimas su marksistine susvetimėjimo doktrina’

17.00-18.00 Final Discussion. Kritinė teorija šiandien: State of Art, atnaujinimas ir ateities iššūkiai

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia birželio 11 d. (trečiadienį) į Andriaus Bielskio knygos “Nešventas sakramentas: Ideologija, tikėjimas ir išsilaisvinimo politika” pristatymą ir knygą iliustravusio Niujorko menininko Aido Bareikio grafikos darbų parodą. Knygą pristatys religijotyrininkė Aušra Pažėraitė, Aido Bareikio darbus - menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė. Diskusijoje taip pat dalyvaus politikas Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofai Gintautas Mažeikis, Tomas Sodeika ir istorikas Šarūnas Liekis. Renginio vieta - Kultūros ministerijos Baltoji salė, J. Basanavičiaus g. 5. (Vilnius). Pradžia - 18 val.

Vienas svarbiausių knygos tikslų – iš naujo konceptualizuoti tikėjimo ir politiškumo santykį. Trumpai tariant, atsakyti į klausimą ar krikščionys gali ir turi būti kairiaisiais, pasisakančiais už pasaulietinę, sekuliarią visuomenę, nepaisant to, kad atskiri privatūs tikėjimo klausimai gali nesutapti su universaliais visų piliečių interesais, ar, priešingai, tikintieji turi savo tikėjimą grįsti privačių tikėjimo tiesų pavertimu universaliomis, kaip tai propaguoja konservatyvūs krikščionys ir jų vardu kalbantys dešinieji politikai.

Ar krikščionys gali ir turi būti kairiaisiais, pasisakančiais už pasaulietinę, sekuliarią visuomenę, nepaisant to, kad atskiri privatūs tikėjimo klausimai gali nesutapti su visų piliečių interesais?

Kas krikščioniško yra, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos – Krikščionių demokratų partijos siekyje įtvirtinti bažnyčios mokymus šeimos planavimo, abortų, homoseksualų teisių klausimais, kurie iš esmės neigia sekuliarios valstybės viršenybę, kurią turi įtvirtinti liberali demokratija?

Andrius Bielskis, būdamas kairiuoju filosofu ir krikščioniu, knygoje atsako: tikėjimo dogmos – pačių tikinčiųjų bendruomenių reikalas, tuo tarpu politiniai klausimai – tiek tikinčiųjų, tiek netikinčių universalūs interesai. Paversdami privačius tikinčiųjų tikėjimo klausimus politiniais privatizuojame politiką, tuo tarpu universalius interesus paversdami tikinčiųjų reikalu – atvirkščiai, išlaisviname tikėjimą.

Paversdami privačius tikinčiųjų tikėjimo klausimus politiniais privatizuojame politiką

Todėl tikėjimu grįsta išlaisvinimo politika reiškia siekį išmontuoti iškreiptas galios institucijas, kurios universaliai (o ne tik tikintiesiems) trukdo politinei bendruomenei ir jos nariams klestėti, suprantant klestėjimą ekonominės demokratijos ir kūrybinės savivaldos kontekste.

Pasak Andriaus, ši knyga “...tai noras pateikti tam tikrą filosofinį požiūrį į tikėjimą, susiejant jį su išsilaisvinimo politika. Jis yra rizikingas, - ir kaip teigia autorius, - vienintelė viltis yra tai, kad progresyvūs netikintys comrades ir kolegos skaitys ją atvirai, lygiai kaip tai darys ir tikinčiųjų bendruomenės, kurių konservatyvi dispozicija šioje knygoje yra kvestionuojama“.

Knygai iliustracijas sukūręs Aidas Bareikis, The New York Times įvardintas kaip vienas ryškiausių neogotiškos krypties meno Niujorke atstovų, savo fantasmagoriškose ir tuo pačiu nykią kasdienybę kvestionuojančiuose darbuose tarsi perfrazuoja knygoje reflektuojamus, banalia tuštybe bauginančiai suvešėjusio kapitalistinio pasaulio šešėlius,-  kur jau nebėra vietos nei ideologijai, nei tikėjimui, nei tuo labiau išsilaisvinimo politikai.

 „Neoliberalizmo kritika pateikiama įtaigia ir netgi žaisminga forma“ (Tomas Sodeika)

„Krikščioniškas ir kairysis komunitarizmas visados žengia greta ir tik savo vienas kito ignoravimu nepastebi ir nediskutuoja panašios patirties. Aklas ideologinis užsispyrimas dažniausiai neatveria svarbių egzistencinių laisvės ir žmogaus dvasios raidos perspektyvų, kurias šiaip jau filosofija turėtų reflektuoti. A.Bielskio knygoje ši tema originaliai ir aktualiai socialiniam ir politiniam kontekstui pateikiama ir bus nemenkas iššūkis Lietuvos teologams ir kairiesiems.“ (Gintaras Mažeikis)

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Patvirtink savo dalyvavimą Facebook'e! 

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia balandžio 24 d. (ketvirtadienį) į paskaitą-diskusiją tema "Kiek kairioji yra nūdienos Lietuvos socialdemokratų partija?". Renginio svečiai ir pranešėjai - ilgametis socialdemokratų politikas Gediminas Kirkilas ir žinomas politologas Vladimiras Laučius. Renginio vieta - kavinė "La Boheme", Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilnius). Pradžia - 18,30 val. Diskusiją moderuos Andrius Bielskis, disputantė - Džina Donauskaitė.

Socialdemokratų partija yra pagrindinė valdančiosios koalicijos partnerė, nuolat pristatanti save kaip kairiąsias vertybes - laisvę, lygybę ir solidarumą - atstovaujanti politinė partija. Tačiau tarp žodžių ir darbų pastebimas atotrūkis - daugelyje sričių tęsiama ankstesnės vyriausybės neoliberali politika: progresiniai mokesčiai lieka stalčiuje, aukštojo mokslo prieinamumo didinimas pakibęs ore, o apie realesnį profsąjungų vaidmenį reguliuojant darbo santykius galime tik pasvarstyti. 

"Lietuvos socialdemokratų partijoje įvyko dideli vidiniai pokyčiai europinės kairės link" (Gediminas Kirkilas)

Partijos vadovai tikina, kad partija keičiasi, o kartu su ja keičiasi ir kairiųjų elektoratas. Gediminas Kirkilas teigia, kad “Lietuvos socialdemokratų partijoje per daugiau nei dešimtmetį, kai susijungė LDDP ir LSDP, įvyko dideli vidiniai pokyčiai europinės kairės link. Partijoje vyrauja vidinė konsolidacija - joje nėra aiškiai konfliktuojančių sparnų, kaip, pvz., konservatorių partijoje yra su krikščionimis demokratais”. Pasak jo, “artėjama ir prie vidinio politino konsensuso žmogaus teisių klausimais, kuriais dar prieš keletą metų vidinė diskusija nebuvo labai įmanoma. Prie to labai prisideda ir jaunesnė progresyvi karta - vieni jų užaugo LSDP, kiti atėjo iš tokių judėjimų kaip NK”. 

"LSDP vykdo misiją, stengdamasi, kad ne visa Antroji Lietuva balsuotų už Darbo partiją" (Vladimiras Laučius)

Vladimiro Laučiaus teigimu, “daugeliu atžvilgiu šiandienė LSDP atlieka tą vaidmenį, kurį 2000 metais atliko Prezidento Valdo Adamkaus laimintas „naujosios politikos“ blokas…O dabar jau LSDP, savo ruožtu, vykdo anų laikų „naujosios politikos“ misiją, stengdamasi, kad ne visa Antroji Lietuva balsuotų už Darbo partiją ir „Tvarką ir teisingumą“.

Kaip yra iš tikrųjų? Kodėl partija išlaiko populiarumą, nepaisant nuolatinių dešiniųjų viešųjų ryšių atakų? Pirmą kartą NK auditorijoje apie tai galėsime išgirsti iš pirmųjų lūpų – kairiojo politiko ir jam oponuojančio dešiniųjų komentatoriaus.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!