Jedward — „Waterline“:

Maria McCool — „Mistaken“

Donna McCaul — „Mercy“:

Andrew Mann — „Here I am“:

Una Gibney ir David Shannon — „Language of love“:

1. „Sweetsalt“ — „My love“;
2. Diana Jasilionytė — „Dear someone“;
3. Martynas Beinaris — „Bella Donna“;
4. „Alive Way“ — „Amazed by You“;
5. Sati — „Light is the one“;
6. Vytautas Matuzas — „Take it Back“;
7. Katažina — „Euforija“;
8. Laura J and Stiga — „Fading in the Mist”;
9. Jurijus Veklenko — „Tu ne viena“.

Susumavus komisijos bei žiūrovų balsus, į kovo 3 d. vyksiantį finalą pateks 3 atlikėjai. Daugelį „Eurovizijai“ siūlomų kūrinių jau galite rasti mūsų specialiame nacionalinės atrankos puslapyje.

Po 2010 metų ryškaus pasirodymo su „Agama“ daugelio buvote vadinami muzikiniu atradimu. Kaip atsitiko taip, jog beveik du metus Tavęs negirdėjome?

Projektas „Agama“ buvo puikus, tačiau pilnai jame perteikta mano kūryba buvo tik „Field of Kings“ dainoje… Joje girdima mano aistra kino filmų takelių žanrui. Myliu tokio stiliaus muziką, kurioje yra tiek gilaus jausmo, emocijų išraiškos ir klasikines muzikos didingumo. „Agama“ iširo, nes didžioji dalis kūrinių buvo kolegos kūrybos išraiška. Trumpai tariant, jis darė savo kūrinius, aš įdainavau. Kai kurių dainų vokalines improvizacijų partijas kūriau pati; kur operinis atlikimas, ten įsijausdavau geriausiai. Tačiau, mums buvo per ankšta kurti kartu, nes aš norėjau išreikšti daugiau savo kūrybos, o jis savo. Todėl, beveik iškart po „Eurovizijos“ pasirodymo 2010 metais, pasukome savais keliais.

Plačiai auditorijai buvau dingusi… Tačiau dainavau įvairius kūrinius, kuriuos vadinu juodraščiais. Jau seniai planavau mokytis dirbti su įvairiomis programomis, kurių pagalba pati įgyvendinčiau savo kurtus kūrinius. Mokiausi ir bandžiau kurti, tačiau nusprendžiau, kad visų pirma man reikia susidėlioti savo vidinę savijautą, prisikaupti teigiamomis emocijomis, todėl daug laiko skyriau savęs gryninimui, meditacijoms… Dabar sugrįžau.

Kodėl „Eurovizija“? Ką šis konkursas turi tokio, kas traukia?

Asmeniškai man „Eurovizija“ patinka savo galimybėmis ir įvairove. Joje susirenka įvairiausio amžiaus ir stiliaus atlikėjai, nepriklausomai ar esi žinomas, ar ne. Taip pat man patinka dalyvauti „Eurovizijoje“, nes niekada nežinai ar laimėsi ir kokia sėkme lydės tavo kūrinį, tai lyg loterija. Loterijoje niekada nežaidžiu, todėl lieka vienintelis azartas čia (juokiasi — red. past.).

Ar galėtum palyginti 2010-ųjų atranką ir dabartinę? Kaip skiriasi tavo nusiteikimas, požiūris?

Hm… na, ji kitokia, nes kūriniai ir atlikėjai nauji (juokiasi — red. past.). Mano nusiteikimas puikus! Esu kupina meiles ir šviesos visiems žmonėms, pasauliui, visatai.

Kūriniai skirtingi… Nors kažkokia dvasia vis tiek juntama, nes tiek „Field of Kings“, tiek „Light is the one“ — mano pilnai išjausti kūriniai melodijos ir atlikimo prasme. Šiuo atžvilgiu jaučiuosi puikiai. „Field of Kings“ tiesiog gal rimtesnis ir jame daugiau folk motyvo bei operinio. Šis kūrinys („Light is the one“ — red. past) įdomus savo dainavimo manieringumu. Seniai norėjau kažką sukurti panaudodama savo keletą dainavimo manierų. Šiemet būtent tai ir įgyvendinau. Kūrinys „Light is the One“, manau, turėtų patikti platesniam ratui žmonių, nes jame melodija ne klasikine. Ši daina artimesne pop kultūrai, tačiau to nebuvo dirbtinai siekiama. Tiesiog šiemet man norėjosi būtent tokios dainos.

Apie ką yra kūrinys „Light is the one“?

Šis kūrinys apie mano troškimą, kad visi žmonės gyventų harmonijoje, kad jie butu kupini šviesos, laimes ir pilnatves. Šviesos šaltinis yra vienintelis, tik leiskime jam apgaubti iš vidaus ir teketi per mus… Šviesoje galime matyti tobulą pasauli, kuris mums suteiks džiaugsmą ir harmoningą pilnatvę.

Rezultatai (paryškintieji dalyviai tęsia kovą):

1. Roman Lob;
2. Yana Gercke;
3. Ornella de Santis;
4. Shelly Phillips;
5. Katja Petri.

Visų dalyvių pasirodymus galite pamatyti oficialioje atrankos „Unser Star für Baku“ interneto svetainėje, paspaudę šią nuorodą.

Šįvakar, nuo 21.15 val. ketvirtfinalio laidoje pasirodys likę penki dalyviai, iš kurių vienas, sulaukęs mažiausiai žiūrovų balsų, bus priverstas pasitraukti.

Dalyviai:

1. Roman Lob;
2. Yana Gercke;
3. Ornella de Santis;
4. Shelly Phillips;
5. Katja Petri.

Laida nuo šiol transliuojama bus „Das Erste“ kanalu, kurį internetu stebėti galėsite stebėti čia.

Šiemet Greta sugrįžtą su savo kūrybos daina „The One“. Kaip merginai seksis šįsyk, pamatysime jau artimiausiomis savaitėmis, o kol kas nusprendėme pakalbinti atlikėją apie „Euroviziją“, jos muzikinę veiklą ir kitus dalykus.

Sveika Greta. Malonu Jus vėl matyti Lietuvos nacionalinėje atrankoje. Papasakokite, ką veikėte per šiuos metus?

Žinoma, pirmiausiai esu labai patenkinta, kad daina „The One“ pateko į nacionalinę atranką. Tai buvo vienas iš mano šiųmetinių projektų ir kol kas sėkmingas (šypsosi — aut.past.)!

Kaip lietuviai mėgsta sakyti, ne mažai vandens nutekėjo nuo praėjusio vasario. Pirmą pusmetį aš įrašiau savo kūrybos albumą  „Red Tape Love“, sėkmingai pasirodžiau keletame džiazinės muzikos koncertų — tiek kaip grupės narė, tiek kaip solistė. Bendradarbiavau įvairiuose kūrybiniuose projektuose su vietiniais atlikėjais ir kūrėjais, na ir, žinoma, mokiausi, mokiausi, mokiausi. Esu Floridos Valstijos Universiteto Muzikos kolegijos antrakursė. Darbo tikrai daug, bet tai teikia ir daug malonumo, paskatina kūrybai.
Šią vasarą praleidau Lietuvoje, besistažuodama LRT ( tai jau mano antra stažuotė LRT, tuo esu labai patenkinta!). Čia mokiausi kūrybinės industrijos meno „iš kitos kameros pusės“, jeigu taip būtų galima pasakyti. Man nusišypsojo laimė mokytis iš geriausių režisierių ir operatorių. Stažuotės metu taip pat sukūriau savo pačios muzikinį vaizdo klipą „Summer“. Linksma buvo sudainuoti keliuose Vilniaus miesto šokių klubuose, teko garbė dainuoti savo kūrybos dainas per Jonines Sasnavoje. Lietuvos publika yra reikli, bet labai draugiška ir buvau sutikta šiltai.

Vos parskridusi atgal į JAV, vykau į Masačusetso valstijoje vykstančią kasmetinę Atlanto rajono Amerikos lietuvių skautų stovyklą, kur  teko vadovauti mažesniesiems. Na, o po to vėl prasidėjo intensyvios studijos universitete, repeticijos, muzikos kūryba ir „debatai“ su „įnoringomis mūzomis“…

Kad ir kaip terminai bespaustų, pagal „užsakymą“ rašyti sunku. Maniau kad šiais metais naujos dainos jau nebebus. Ir vėl gi, mintis kilo kažkur jau po Kalėdų, atsirado „The One“.  Nusišypsojo galimybė dainą pristatyti pusfinalyje. Beveik tuo pačiu metu sužinojau, kad įveikiau ir kitą konkursą: esu išrinkta Pasaulio lietuvių šokių šventės, vyksiančios šių metų liepos mėnesio pradžioje Bostone, vedėja. Taip kad snausti laiko nėra, reikia lėkti, lėkti norint visur suspėti. Esu be galo dėkinga savo profesoriams, kurie visokeriopai palaiko mano „Eurovizinį“ projektą, nes teks praleisti nemažai užsiėmimų. Aišku, technologija šiek tiek išgelbės — man suorganizuotas dalyvavimas kai kuriose paskaitose per „Skype“ (šypsosi — aut.past.).

Apibūdinkite savo šiųmetinį kūrinį „The One“. Apie ką jis?

Šiaip jau, kai nebūna nuotaikos, mane pagauna noras sėsti prie pianino ir kurti ilgas verksmingas melancholiškas balades. Taip aš atsikratau širdgėlos, išliedama ją dainoje. Taip gimė smuiko partija dainoje „The One“, o paskui visos kitos natos ir akordai savaime surado savo vietas. Gal ir galėčiau pasakyti kam skirta ši daina, tačiau, jei netyčia šis interviu pakliūtų jam į rankas… Tebūnie tai mano paslaptis.

Pats kūrinys yra daugiau meninės išraiškos, o ne tradicinės pop dainos stiliaus. Norėjau daugiau parodyti emocijų kaitą, kuri atsispindi žodžiuose „a spark that turned in to a flame, a want that turned into a need“ ( kibirkštis kuri virto liepsna, noras kuris virto  troškimu). Ir nors daina gana ritminga, mano nuomone, tai nėra labai linksma dainelė. Niekur nepasakyta, kad tas, apie kurį aš dainuoju, mane myli ar mylės, tai daugiau apie jausmą, kuris laiko mane sukaustęs ir neleidžia užsimiršti…

Kuri daina, „Electronic Love“ ar „The One“, yra artimesnė Jums pačiai? Kodėl?

„Electronic Love“ mano širdyje turi savo ypatingą kertelę. Tai daina, kuri man leido patikėti savo jėgomis, išreikšti savo pačios kūrybą, o ne vėl dainuoti populiariąją „už širdies griebiančią“ klasiką. Man net sunku šias dainas lyginti. Mat „The One“ yra daugiau nupoliruota, išieškota, daugiau atspindinti emocijas. Nemanau kad tai yra neigiamas dalykas, tačiau jei aš dainuočiau vien graudžias balades, ant scenos raudočiau, mano klausytojai stebėdami irgi brauktų ašaras (šypsosi — aut. past).

Kaip vyksta pasiruošimas nacionalinei atrankai? Ko galime tikėtis?

Pasiruošti šiam konkursui tikrai nėra lengva. Sunku susitaikyti su mintimi, kad mano varžovai jau seniai iš peties dirba ir repetuoja su savo komandomis: choreografais, šokėjais, muzikantais, prodiuseriais, spaudos atstovais ir t.t.  Didelė bala, Atlanto vandenynu vadinama, skiria mane nuo mano rankų-kojų, t.y. mano komandos. Aš repetuoju su savimi čia, jie — už jūrų marių. Net šiurpuliukai nueina, pagalvojus, kad pats pasirodymas bus sulipintas tik po to, kai aš vos ne paskutiniu momentu atskrisiu į Lietuvą.  Kita „maža“ smulkmena, kaip reikės persiorientuoti nuo +27 laipsnių šilumos į -27 laipsnių šaltį ? Tikiu, kad lietuviškas svetingumas ir nuoširdumas išbaidys visus speigus ir padės šauniai pasirodyti (šypsosi — aut.past.).

Ar jaučiatės pasiruošusi atstovauti Lietuvai „Eurovizijoje“?

Nors gyvenu Amerikoje, mano širdis ir siela yra lietuviška. Seneliai kilę iš Lietuvos, tėvai iš Lietuvos, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, daina sukurta apie tą vienintelį lietuvį — vadinasi viskas yra lietuviškas produktas. Aš stebiu „eurovizinius“ konkursus jau daugelį metų ir manau kad kaip tik ši daina gerai atrodytų ir skambėtų (ypač „dubstep“ dalis) didžiojoje „eurovizijos“ scenoje. Taigi, jei pavyktų įtikinti reiklius žiūrovus ir komisiją, neabejoju, kad galėčiau atstovauti šaliai tarptautiniu lygiu.

Kokią vietą Jūsų gyvenime užima muzika? Ar dažnai koncertuojate?

Muzika — tai mano gyvenimas, mano pačios išraiška. Be jos aš būčiau kaip poetas be žodžių, dailininkas be dažų ar teptuko. Aš nemokėčiau išreikšti ką jaučiu. Kita vertus yra labai sunku stovėti ant scenos ir atverti savo jausmus plačiajam pasauliui (gal dainininkai, kurie tik dainuoja kitų parašytas dainas, bet patys nekuria, manęs čia nesuprastų). Didžiąją dienos dalį aš esu pasinėrusi į studijas — kiekvieną mielą dieną, kaip ir Lietuvos studentų, manęs laukia kalnai namų darbų, nesibaigiančių užduočių ir projektų, kuriuos stengiuosi kaip greičiau ir geriau atlikti, kad galėčiau atsikvėpti pasinerdama į muzikinę kūrybą.

Kaip ir kiekvienam studentui man labiausiai trūksta… miego, bet toks jau gyvenimas (šypsosi — red.past.). Paskutiniu metu didžioji dalis mano koncertinio ir sceninio gyvenimo yra susijusi su Floridos Valstijos Universiteto vokalinio džiazo ansambliu, kuriame man dažnai tenka pasireikšti kaip solistei, atliekant pačios sukurtus kūrinius. Ant scenos jaučiuosi kaip namuose, iš kurių niekur kitur ir netraukia.

Keli žodeliai „Eurodienos“ skaitytojams.

Be skaitytojų ir klausytojų muzikos kūrėjai ir atlikėjai neturėtų auditorijos. Linkiu puoselėti meilę muzikai, kuri pavirstų Jūsų gyvenimo meile. Linkiu sėkmės renkant šių metų atstovą didžiajai „Eurovizijai“. Tokia gausybė talentingų atlikėjų! Ačiū, kad skaitote, o dar labiau ačiū, kad klausotės. Jau vien dėl to jaučiuosi kaip nugalėtoja.

Dėkojame Gretai už atsakymus ir kviečiame paklausyti jos „eurovizinio“ kūrinio „The One“:

Kokios tai pareigos? Redaktoriai — tai „Eurodienos“ varomoji jėga, žmonės, kurių dėka mūsų svetainėje visada randate naujienas iš „Eurovizijos“ pasaulio. Redaktoriai ne tik rašo straipsnius, pranešimus, rengia interviu ir pan., tačiau, esant norui, taip pat aktyviai prisideda planuodami svetainės veiklą, spręsdami bendrus klausimus, ruošdami įvairius „Eurodienos“ projektus, konkursus skaitytojams ir t.t.

Jei manai, kad pakankamai gerai rašai, domiesi „Eurovizijos“ konkursu ir tiki, kad į „Eurodienos“ kolektyvą įneštum naujų vėjų, nedvejok ir siųsk laisvos formos motyvacinį laišką adresu info@eurodiena.lt

Primename, kad nekomercinio „Eurodienos“ projekto veikla yra grindžiama savanorystės principais, todėl pareigos yra neatlygintinos.

Jei turi abejonių ar klausimų, kreipkis šio pranešimo komentaruose, el. paštu arba per „Skype“.

Atlikėjas pasakoja kiekvieną dieną susiduriantis su labai įvairiomis ir netgi kraštutinėmis žmonių reakcijomis: šypsenomis, gailesčiu, pagarba, kartais ir baksnojimais pirštu ar pašaipa. Būtent todėl pasirinkta kiek neįprasta dainos „Take it back“ vaizdo klipo idėja.

„Klipe – kasdienis pasaulis mano akimis. Pagrindinė dainos teksto mintis yra atsiminti, kas iš tiesų esi, grįžti į save, spjauti į bet kokius žmogui primetamus standartus. Taigi klipo pabaigoje aš sutinku pats save. Šiame vaizdo klipe pabandžiau atskleisti mažą dalelę visų emocijų, kurias patiriu“, — kalba Vytautas, siūlantis trumpam pamatyti vaizdą jo akimis.

Šis neįprastas vaizdo klipas buvo filmuojamas gana ekstremaliomis sąlygomis — lauke tuo metu buvo 24 laipsniai šalčio. Tai buvo išbandymas ne tik kamerai, bet ir klipo kūrimui padėjusiems žmonėms.  Tačiau, kaip teigia atlikėjas, tai buvo labai smagi patirtis ir, pasirodo, darant kažką itin nuoširdžiai, nesustabdo net šaltis. „Nobody can‘t stop me anymore!“ (ang. manęs nebegali sustabdyti niekas), — savo dainos žodžiais šūkteli geros nuotaikos nestokojantis Vytautas.

Paklaustas, ar jo negąsdina antrojo nacionalinės atrankos pusfinalio konkurentai, atlikėjas nei akimirkos nepagalvojęs teigia, kad niekada nebandė ir nežada lyginti savęs su kitais, jau vien dėl to, kad daina „Take it back“ yra kitokio žanro, nei daugumos dalyvių dainos. Atlikėjas taip pat pridūrė, jog džiaugiasi, jog net pasiryžęs dalyvauti tokiame konkurse, nesistengė prisitaikyti prie šablonų ir išliko savimi.

„Jei nepateksiu į atrankos finalą, tai reikš, kad žmonėms labiau patiko kitų atlikėjų dainos. Netikiu prietarais, netikiu likimu — aš tiesiog žinau, kad viskas, kas vyksta aplinkui, priklauso tik nuo manęs!“, — pokalbį linksmai užbaigia Vytautas Matuzas.

„Take it back“ vaizdo klipas:

1989 metais susikūrusią grupę šiuo metu sudaro keturi nariai: Ram Shem Tov, Shiri Hadar, Jonathan Levi ir Nir Mantzur. Pirmieji du yra ir „eurovizinio“ kūrinio autoriai. Ketveriukė atlieka labai įvairių stilių muziką — nuo indie roko iki disko. Pastaraisiais metais „Izabo“ išleido kelis, Izraelyje didelio populiarumo sulaukusius singlus.

Primename, kad Izraelio atstovus išgirsime pirmojo pusfinalio metu. Pernai šaliai atstovavo „Eurovizijos“ nugalėtoja Dana International, kuri, nepaisant savo žinomumo, į finalą vietos neiškovojo.

Kviečiame pasiklausyti poros grupės kūrinių:

„On My Way“:

„Summer Shade“:

Roman Lob, Yana Gercke, Katja Petri, Shelly Phillips ir Ornella de Santis šį ketvirtadienį pasirodys nacionalinės atrankos „Unser star für Baku“ ketvirtfinalyje ir toliau kovos dėl teisės atstovauti savo šaliai „Eurovizijoje“ Baku mieste.

Visų dalyvių pasirodymus galite pamatyti oficialioje atrankos „Unser Star für Baku“ interneto svetainėje, paspaudę šią nuorodą.

1. Roman Lob;
2. Yana Gercke;
3. Ornella de Santis;
4. Shelly Phillips;
5. Céline Huber;
6. Katja Petri.

Komisija, kurią sudaro Thomas D, Alina Süggeler ir Stefan Raab, dalyviams eteryje tik dalins patarimus, tačiau balavimo teisę turės tik žiūrovai.

Renginys bus transliuojamas „ProSieben“ kanalu, kurį internete galite pasiekti, paspaudę čia.

• Tibor Gyurcsík — „Mozi szélesvásznon“;
• Nika — „This love“;
• The Kiralys — „Untried“;
• Juli Fábian ir Zoohacker — „Like a child“.

Pirmiesiems trims dalyviams vietas finale užtikrino komisija, paskutiniajam — televizijos žiūrovų balsai.

Vasario 11 dieną vyksiančio nacionalinio finalo metu paaiškės, kas iš aštuonių finalo dalyvių gaus galimybę pasirodyti „Eurovizijos“ scenoje Baku. Renkant nugalėtoją vienodą balsų galią turės tiek žiūrovai, tiek komisija.

Nugalėtojas buvo paskelbtas susumavus komisijos bei televizijos žiūrovų balsus. Nacionalinio finalo scenoje svečio teisėmis taip pat pasirodė atlikėjas Glenn Vella, pernai gynęs Maltos garbę „Eurovizijoje“, dainininkė Anggun, jau išrinkta atstovauti Prancūzijai šių metų konkurse, ir Ell & Nikki, atlikę 2011 m. nugalėjusią dainą „Running scared“, bei pristatę po vieną kūrinį atskirai.

Kurt Calleja Maltoje žinomas kaip atlikėjas, kompozitorius, laidų vedėjas. Stengėsi sužibėti koncertuodamas įvairiuose klubuose Londone. Azerbaidžano sostinėje Baku Kurt pasirodys pirmoje antrojo pusfinalio dalyje.

Atlikėjo pasirodymas nacionaliniame finale:

Rezultatai:

Žiuri nariai:

• Vladimiras Prudnikovas;
• Rosita Čivilytė;
• Merūnas Vitulskis;
• Raigardas Tautkus;
• Saulius Urbonavičius-Samas.

Išmaniaisiais telefonais programa „Balsuok!“ skirtų balsų skaičius („prieš“ ir „už“ santykis):

1. Beissoul: +275.258;
2. „Multiks“: +2.692;
3. „The Independent“ : +1.882;
4. Kamilė Kielaitė: -7.295 (geriausias rezultatas iš nepatekusiųjų į finalą);
5. „The Artrace“: -21.000;
6. Valdas Maksvytis: -27. 830;
7. „Chill Out, Have No Doubt“: -32.423;
8. Laisva: -137.985;
9. Indigo: -146.953;

Kitą šeštadienį antrajame pusfinalyje, „Eurodienos“ žiniomis, į sceną žengs Vytautas Matuzas, Sati, grupė „Alive way“, Martynas Beinaris, Diana Jasilionytė, Laura J su Stiga, Donatas Montvydas ir dar du dalyviai.

Beissoul — „Why“:

„The Independent“ — „Baby“:

Multiks – „Star“:

• Yaseen & Julie Maria — „Sammen“ (3 vieta);
• Tooji — „Stay“ (2 vieta);
• Petter Øien & Bobby Bare — „Things change“(1 vieta).

Dar vieną dalyvį, pasirodysiantį finale, iš visų pusfinaliuose palaikymo nesulaukusių atlikėjų, išrinks ir paskelbs NRK.

Šios savaitės viduryje Norvegijos televizija taip pat paskelbė finalo dalyvių pasirodymų eilės tvarką:

1. Tooji — „Stay“;
2. Reidun Sæther — „High on love“;
3. NRK deleguotas dalyvis;
4. „Plumbo“ — „Ola Nordmann“;
5. Malin — „Crush“;
6. Nora Foss Al-Jabri — „Somewhere beautiful“;
7. „The Carburetors“ — „Don’t touch the flame“;
8. Petter Øien — „Things change“;
9. Yaseen & Julie Maria — „Sammen“;
10. Tommy Fredvang — „Make it better“.

Šį vakarą triumfavę Petter Øien ir Bobby Bare:

Antrąją vietą užėmęs Tooji:

Bilietą į finalą taip pat iškovoję Yassen & Julie Maria: