Skaitalai ir nuotraukos

Квартал Фуненпарк в Амстердаме

2011-08-29T06:27:27Z

Shared by Evaldas
Teisingas vietovių planavimo pavyzdys iš Amsterdamo. Tikiuosi Perkūnkiemių ir kitų skruzdėlynų vystytojai nuvažiuos į Amsterdamą, prieš imdamiesi naujų projektų.

Бывший промышленный район, расположенный недалеко от центра Амстердама рядом с железнодорожной магистралью, стал главным архитектурным и строительным событием 2005 года. В самом центре города, неподалеку от старых узких каналов Амстердама вырос квартал "Фунен", в котором расположились жилые дома и офисы. Автор идеи - Фритс ван Донген, партнер в компании Architekten Cie . Источниками вдохновения для него стали и традиционные закрытые городские кварталы, и более открытые «поселения» в Германии, и английские «города-сады». Перенести их деревенский дух прямо в сердце Амстердама – идея весьма оригинальная; и вот дома, расположенные вокруг центрального парка, утопают в зелени деревьев. Чтобы оградить это сокровище от посягательств цивилизации, ван Донген спроектировал здание, которое тянется вдоль железнодорожных путей и полностью закрывает от них «Фунен».

01. На территории «Фунена» расположились 312 коттеджей, офисная зона площадью 3 000 м², подземная парковка на 235 машин, магазины и рестораны. Комплекс занимает 3,5 Га площади. Полностью закончили строительство несколько лет назад.

02. На момент анчала продаж, в 2006 году, стоимость квартир площадью 68-137 кв. м в новом квартале малоэтажных домов составляла, соответственно, 207 000-306 000 евро.

03. Все дома в квартале разные.

04.

05.

06. Внутри квартала нет автомобильных дорог, они расположены под землей, что также создает ощущение приватности и защищенности, находясь в городе.

07. Этот дом построили несколько лет назад, через 5 лет он будет полностью "зеленым".

08. Для растений на фасаде натянули сетку.

09. Это основной дом, который закрывает квартал от железной дороги.

10.

11. По газонам можно ходить!

12. В Голландии 30% жилья отдано под социальные программы и является бесплатным. Чаще всего эти 30% заселяют эмигранты. Кстати, в Амстердаме сложно встретить районы, разделенные по национальному признаку, поэтому люди, которые приехали сюда за достойной жизнью, очень быстро ассимилируются.

13. Квартиры на первых этажах имеют прямой выход на улицу.

14.

15. В квартале нет никаких заборов или ограждений. Доступ сюда полностью свободный, но никто не закрывается.

16. Маленький житель.

17. Трудно поверить, что это самый центр Амстердама, и вокруг бывшая промзона.

18. Один из самых необычных домов. Квартиры в нем многоуровневые.

19. А на крыше большая лужайка для жильцов.

20.

21. Дом разрезан на две части. В образовавшемся проходе расположились входы в квартиры.

22. Но найти из не так просто. Двери сливаются с отделкой фасада.

23.

24. Перемещаться внутри квартала можно только на велосипеде или пешком. Машины спрятали под землю.

25.

26.

27.

28. Подъезд.

29.

30.

31.

32. Цветная стеклянная оболочка комплекса «Фунен», площадью более 5 000 м², служит его визитной карточкой. Пассажиры идущих мимо поездов могут даже успеть прочитать слово «Funenpark» (Фуненпарк) на фасаде. Для достижения этого эффекта в мелкие зубцы остекленного триплексом фасада здания была вставлена цветная пленка.

33.

34. Изнутри и снаружи здания прекрасно видно, как все 5 000 м² площади фасада играют желтыми, зелеными, розовыми, голубыми и оранжевыми цветами.

35.

36.

37. На первых этажах расположились офисы.

Еще про хорошую архитектуру и интересные проекты:
Дом-ботинок или штаб-квартира ING в Амстердаме
Вокзал Ориенте, Лиссабон
Дом музыки, Порту
Мозг Берлина
Новый офис Водафона в Порту
Деловой район Папендорп, Нидерланды
Новый квартал в Амстердаме, Бостон и Детройт
Публичная библиотека Амстердама
Книжный ресторан в Брюсселе
Центр искусств королевы Софии в Мадриде
Терминал 4 мадридского аэропорта Барахас
Дом бен Ладена. Мадрид
Новые городские районы в Нидерландах
Плавучие дома в Амстердаме

Я также публикую некоторые посты на Google+. Все самое интересное по-прежнему в Твиттере!

Give 10

Я на других сервисах -

Каталог всех моих записей.

<center><a href="http://zyalt.livejournal.com/445787.html" title="Квартал Фуненпарк в Амстердаме"><img src="http://varlamov.me/img/nl_funenpark/00s.jpg" /></a> <a href="http://zyalt.livejournal.com/445787.html">Квартал Фуненпарк в Амстердаме</a></center>

Vieno žmogaus istorija

2011-07-04T15:19:55Z

Socialinės problemos neatrodo skaudžios kol matome jas iš toli, sekdami skaičių kitimą statistikoje. Tačiau reikia tik priartėti prie žmonių, išgirsti ir pamatyti kaip jie gyvena iš arti. Tada viskas atrodo kitaip.

Janą sutikau apleistoje pionierių stovykloje, kur nušiursiame namuke be elektros ir vandens jis nedrąsiai atidarė duris. Nesulaukęs 20-ies neteko tėvų ir brolio, dabar 15 metų gyvena be darbo ir namų, paskutinius pora – be kojos. Vis dar tikisi atsitiesti, bet jau nekovingai ir be didelių vilčių, kad kažkas jam dar gali padėti. Neretai tvardydamas ašaras ji klausia manęs: “O ką jam daryti?” Net žinodamas, kad nesu kaltas dėl jo likimo jaučiuosi nejaukiai.

Bendravau su Janu pusmetį, lankiau jį slaugos ligoninėje žiemą, kur jis glaudėsi nuo šalčio. Stebėjau kaip mokosi vaikščioti su kojos protezu, kaip tvardosi prisimindamas artimuosius ir gailisi negalėdamas aplankyti jų kapų. Tikėjausi, kad pakilęs iš invalido vežimėlio jis įgaus pasitikėjimo ir pasistengs išlipti iš duobės. Deja, teko nusivilti. Ilgi bedarbystės metai ir izoliacija nuo visuomenės padarė savo. Šiuo metu jis tebesiglaudžia nakvynės namuose nė nebandydamas pakeisti savo situacijos, o aš tebelankau jį.

Šia serija noriu atkreipti dėmesį į socialines problemas. Nereikia, kad pradėtumėte gailėti ar nekęsti geriančiųjų, benamių ar kitų visuomenės marginalų. Mano tikslas, kad nors trumpam susimąstytumėt apie tuos, kuriems pasisekė mažiau nei jums. Tik tiek.

Bicycle highways profitable

2011-06-22T06:48:47Z

Shared by Evaldas
Yra planas kaip per metus Lietuvai sutaupyti 150 mln €! Olandai atliko skaičiavimus: kas bus, jei valstybė nuties 675 km dviračių takų (~100 mln €)? Įskaičius sumažėjusias transporto išlaidas (lyginant su automobiliais ir visuomeniniu), sveikatos apsaugą bei CO2 emisiją, tai sutaupytų 144 mln €. Ir taip kasmet. Per pirmus metus pelnas 44 mln €, paskui po 144 mln €.

The proceeds that can be attributed to bicycle highways considerably outweigh the costs. The next couple of years approximately €100 million will be invested in bicycle highways in the Netherlands. That will lead to future annual profits of at least €144 million in travel time gained, better health and environmental benefits.

Vilnius Lithuania – My walk through this photogenic town

2011-06-22T06:38:23Z

Shared by Evaldas
Vilnius užsieniečių akimis. Steve Huff, vaikščiodamas su atlikėju Seal, "testuoja" Lieca fototechniką ir fotografuoja Vilnių. Paties Seal nuotraukos čia: http://www.flickr.com/photos/sealsong/sets/72157622986322038

Vilnius Lithuania – My walk through this photogenic town

By Steve Huff

So here I am today..another day of serious photo opportnities! I am in Vilnius Lithuania for the next stop on the Seal European summer tour and yesterday I walked around quite a bit snapping shots of this lovely charming town. Had my Fuji X100 (new firmware rumored to be coming within the week) and Leica M9 with me and both gave me wonderful results, can’t complain about either of these lovely cameras.

I started the day early morning as the weather was brisk, cool, and sunny. In other words, PERFECT! Back home in Phoenix it is 110 and sunny so I am really enjoying this weather while I can get it! As I looked out of my hotel window I thought “Perfect Photo Weather”!

BTW, I am also staying at a beautiful hotel here in town and had to snap a couple as I left my room. Love the old world charm of this place.

Next three shots, M9 and 35 Summicron ASPH – THE 35 Cron Character shines through here…

As I made my way down the stairs and outside of the hotel I started snapping the little X100 quite a bit as I started to become addicted to its ease of use and lovely EVF. Also, after shooting it so much, I have really learned its strengths and its weaknesses. As I have always stated, It is in NO WAY like shooting an M9 but it’s also a joy to use, and the output is astoundingly great at times.

CLICK for larger version – X100 at its sweet spot, f/4

Even f/2 works well on the X100 and can be a sweet spot at the right distance. With a 35, you do have to get up close to your subjects! I thought the dog was gonna eat my X100…

X100 – f/2

X100 – f/4

Bring on the M!

I then started to shoot with the M9 to see how the difference in usability and feel would be. Ahhhh, when the M hit my hands I remembered why I love rangefinder shooting so much. Not to knock the Fuji as it is THE camera right now but the M and me just seem to “jive”.

Click image for 1200 pixel wide version – M9 and 35 at f/2 – colors…WOW!

and I did take the same shot with the Fuji though at 2.8 -

After a while I started to get hungry AND thirsty so I found a street cafe, picked a good seat to people watch and then ordered a beer. Was amazingly nice to just sit there and say to myself , “Wow..I am in Lithuania!”

So there I was, just me and my M9/35 Cron when a guy walks by and does a double take, looking at me. He asked if I was Steve Huff, and after a quick introduction it turned out he is a fan and reader of this web site! HOW COOL IS THAT!

He sat down and chatted for about an hour, had a beer and I enjoyed a pretty tasty pizza. Terry, it was great to meet you and THANK YOU for your company! I always enjoy meeting the readers of the web site and photo fans in general (and I can not wait for the Seattle meet up in July!!)

Terry mentioned that he recently picked up an M8 and 35 Cron, and from what it sounded like, he is enjoying it quite a bit.

Terry at lunch – M9/35 cron

Rain Rain go Away, but bring good light!

While at lunch it started pouring rain horribly so I tried to wait it out a bit but it just kept coming down. I hung around the cafe and tried to find a photo but with everyone scurrying away from the rain, there really was nothing to shoot. I ran back to the hotel as my M9 got soaked, but it survived as did I Who needs weather sealing? Haha.

After an hour or two back in the room I heard from Seal via text and we ended up taking a photo stroll through the town, after the rain stopped. I attached the trusty Nocti to my M9 and I have to say…the Noctilux seems to just always provide crazy magic and YES INDEED it can be used as an everyday lens, as that is how I have been using it. This new version is absolutely stunning at any aperture.

Wide open – Seal enjoying some magic light time with his M9 and 90 Summarit, which he is loving.

Lots of dogs in Vilnius – this little yorky was having a good old time while the dude was giving me a thumbs up

Fashion in Vilnius – lots of cool people. This one was shot from the hip wide open at 0.95! Man I am ~~SKILLED!~~ Lucky!

As we walked we met Sylvia and Laura who were hanging outside of a restaurant chatting.

and as we walked further we started getting approached every 20 feet or so. These sisters were very sweet girls.

EVERYONE we met was lovely and happy, which was so cool. Seal signed some autographs and took pictures with fans as we continued our walk..

After a 3 1/2 hour walk and some dinner we headed back to the hotel. That is when I realized I had been shooting the whole day. It flew by though because taking photos is what I love to do most and I feel amazingly blessed to be here and to be able to fulfill my passion every single day. Sharing that same passion with great friends is even better!

Thanks for reading and hope you enjoyed the photos from my day in Vilnius Lithuania!

Žemės valanda 2011 Vilniuje

2011-03-26T22:04:38Z

Išjungus šviesą, naktiniam fotografavimui jos vis dar daugiau nei pakankamai.

Gedimino prospektas
prieš šviesų išjungima

Gedimino prospektas
po šviesų išjungimo

Varpinės bokštas
ir žvaigždėtas dangus

Katedra

Pilies gatvė

Fakyrai

Praktiškai eglutės įjungimo ceremonija:

Gavosi kaip ir bandymas be aiškaus rezultato – ar Canon 60d galima įskaityti kaip pakenčiamą video kamerą? Gal ir taip – geriau nei prieš tai bandytom muilinėm, bet “oho” nėra ir su tikra kamera palyginti negaliu. Ar vis dar kamera geriau fotografuoja nei fotoaparatas filmuoja neaišku.

Vietoj automato į rankas fotoaparatą imantis Lietuvos kariškis: „Noriu parodyti gražius žmones ir gražius vaizdus“ (nuotraukos) | 15min.lt

2011-03-17T15:13:02Z

Shared by Evaldas
Kai vieni kovoja dėl to, kad tik kas nors kitur nepanaudotų jo "šedevro", kiti sako „Nuotraukų sau aš nesiruošiu laikyti. Kuo daugiau žmonių jas pamatys, tuo man smagiau".

Su majoru Eugenijumi Lastausku pirmą kartą susitikau pernai rudenį Kabule. Tąkart su juo šnekėjomės įvairiomis temomis, tačiau labiausiai Lietuvos karininką domino temos apie fotografiją. Daug keliaujantis majoras sakė pats dažnai į rankas imąs fotoaparatą, kad galėtų sustabdyti akimirkas iš egzotiškų kraštų.

Praėjus kelioms dienoms po mūsų pokalbio Kabule, į elektroninį paštą atskriejo pluoštelis nuotraukų, žiūrint į kurias net neįtartum, kad fotografavo kariškis. Kariškų temų Eugenijaus fotografijose nėra daug. Lietuvos štabo karininku NATO pajėgų vadavietėje Vokietijoje tarnaujančio majoro objektyvas fiksuoja gyvenimu besidžiaugiančius vaikus, Kaukazo kalnų kraštovaizdį ar bekraštėje savanoje išdidžiai žingsniuojančią žirafą.

Kaip žemė Tokijuj drebėjo arba surrounded by men in black

2011-03-16T08:52:29Z

Na ir išsirink tu man vieną dieną Tokyo aplankymui būtent tada, kai viską nusprendė sudrebint tos nelemtos besislankiojančios tektoninės plokštės…

Japoniją aplankiau ISPlasma2011 konferencijos proga, didžiai atstovėjau prie savo pirmo rimto posterio, prieš konferenciją spėjau aplankyt Kyoto, pasigrožėt žydinčiom vyšniom aplink Nagoya pilį, pastebėt paukščiukus parke, ir likusią vieną laisvą dieną iki skrydžio atgal išlekiau greituoju Shinkansen traukiniu Tokyo pamatyt, gi reik padaryt “check” (: Dar ir pro Fuji kalną praskriejau, pasisekė su oru tai įamžinau susirietus prie vagono durų po kažkokiu kolega-turistu prancūzu.

O pats Tokijus nepatiko… Dar ir iki drebėjimo nepatiko. Valandą blaškiaus aplink stotį beieškodama kur gi koks didžiulis informacijos centras milijonams turistų. Matyt nemadingi tokie, bet šiaip ne taip radau kažkokią kamurkę pagaliau. Paaiškėjo, kad Imperial Palace penktadieniais nedirba. Pati kalta kad anksciau nesusiziurejau, bet realiai vistiek tik tą dieną laisvą turėjau, tai nieko nebūtų pakeitę.

Na gerai, sulindau į metro ir iškeliavau seniausios budistų šventyklos Sensoji (Asakusa). Check.

Po to atėjo laikas aplankyt Akihabara rajoną – žymus tuo kad neišpasakytas kiekis elektronikos parduotuvių, ir atseit kainos geresnės nei Europoj. Radau Brangiajam jo išsvajotą Nikon D7000 (:

Na tai va tam Akihabara rajone beklaidžiojant, nagrinėjant žemėlapį informacijos biure ir pradėjo po truputį žemė vibruoti. Pirma galvojau, kad gal koks traukinys pro šalį važiuoja, ar ką, tuo labiau aplink nesimatė jokios kitų žmonių reakcijos. Ale bet drebėjo drebėjo, ir vis stipriau ir stipriau, ir žiūriu jau iš tarnybinių patalpų visi pradėjo lyst, žiūriu į lauką – kaip skruzdelės žmonės iš pastatų pabiro. Aš atsistojau tvarkingai po biuro įėjimo stakta ir apsimečiau, kad žinau ką darau. Kratė stipriai. Aplink buvo tylu, jokių klyksmų, pagrindinis garsas sklido nuo drebančių pastatų, lyg daug skardų traškančių. Vaizdas neapsakomas ir neaprašomas ir net protu nesuvokiamas, kai matai belekiek-aukščius viens kito atžvilgiu siūbuojančius, kaip drebučių tortas (apie tą ir galvojau, kai išsižiojus stebėjau). Būčiau buvus mažiau išsižiojus, būčiau pradėjus filmuot, bet dašuto tik pagrindiniam smūgiui praėjus, tai nepavyko nieko uždokumentuot, tai nekokia iš manes žurnalistė. Taip va taip va.

Drebėjimas keistas dalykas. Kai po kojom tau viskas juda, ir apsidairai, ir bandai suvokt kad ne tik tau vienai juda, bet ištisas Žemės plutos gabalas makaluojasi, tai tikrai sunku nupasakot koks jausmas. Neaprėpė mano smegenys šio įvykio mąsto, kaip įmanoma aprėpt faktą, kad ne tik tavo rajone, bet visa sala dreba? Milijonai žmonių jaučia tą drebėjima vienu metu. Fantastika.

Buvo baisu, bet kadangi pastatai liko stovėt, niekas nuo jų nenukrito, tai labai nepanikavau. Minia atrodė rami, bent jau niekas neklykavo ir nelakstė paniškai, visi labai susikaupę, rimti, isitempę ir kas turėjo telefonus, matyt bandė susisiekt su artimaisiais. Pasijautė, kaip japonai juodą spalvą mėgsta:

Pastovėjau dar po ta stakta kurį laiką, žiūriu kad nieko nevyksta, visi kiti irgi tik stovi. Kai pradėjo žmonės po truputį judėt, pajudėjau ir aš, ratais pasiblaškiau nesugalvodama, ką gi dabar reik daryt. Bebūnant kažkokioj parduotuvėlej dar karta papurtė, vėl visi išėjo po staktom kas į vidų buvo grįžę, bet šį kartą jau menkiau.

Po to sugalvojau, kad turbūt apie pakilimą pasižvalgyt į Tokyo Tower nereik net galvot, ir iš vis laikas baigt turistaut, reik keliaut atgal į Nagoya. Metro ir traukiniai sustojo, ties autobuso stotele kaip mat išsirikiavo baisybė žmonių, tai pasiklausinėjau kuria kryptim centrinė stotis ir pajudėjau… Kartu su puse miesto gyventojų turbūt… Net nekilo abejonių, kad einu teisinga kryptim, nes visi ėjo ten pat.

Daugiau Tokijo nuotraukų - čia. Bet po drebėjimo tai nelabai daug ką befotografavau.

Pasiekiau stotį per kokį pusvalanduką, pakeliui mačiau porą išdužusių langų, keletas gaisrinių pralėkė pro šalį, bet tuo ir apsiribojo, tai net negalvojau kad čia kažkas labai rimto įvyko… Naiviai nuėjau iki bilietų kasos ir sakau man prašom vieną bilietą į Nagoya. Cha… Optimistė. Kasininkė sako “Earthquake today. No shinkanshen”. Hm.. Galvoju, ką gi dabar daryt? Radau traukinių informacijos postą, kur šiek tiek geriau angliškai kalbėjo, tai pasake kad sorry, bet šiandien turbūt jokie traukiniai niekur nevažiuos. O kad man skrydis ateinantį rytą, tai jau mažai kam rūpėjo. Stotis prisikimšus, visi sėdi ant laiptų ir šiaip patogiai įsitaisę, tai jau kai pradėjau dairytis pagalvojau kad atrodo įtartinai panašu į ruošimasi ten ir nakvoti ((: Pasijautė, ant kiek aš nesuvokiu kas yra žemės drebėjimas, nes man net minties nebuvo kad dėl to turi nevažiuot traukiniai, ir greitkeliai uždaryti (naiviai klausiau ir apie tarpmiestinį autobusą… cha antrą kartą). Na gerai. Ką toliau? Pavaikščiojau po stotį ir pamačiau didžiulę minią žmonių vienoj vietoj susigrūdusią, galvoju eisiu ir aš pažiūrėsiu, gal kokia informacija ar kas. Kaip paaiškėjo, visi apspitę televizorių. Tik pamačius gaisrus ir cunamio nuplautus kaimus pradėjo man į smegenis skverbtis kad viskas čia ne taip paprasta ir padrebėjimas nebuvo toks jau kasdieninis…

Jau tada nejuokais sunerimau ir nusprendžiau kad vistiek neturiu ką veikt, tai eisiu geriau aš interneto paieškot ir saviškiams pranešt kad aš gyva. Šiaip labai nesmagu buvo būt vienui vienai, nesuprantant kalbos ir nuolatinių pranešimų per garsiakalbius, telefonas mano Japonijoj neveikia (nes pas juos jau senai nebe GSM), grynų kišenėje koks 1500 jenų (kas atitinka maždaug 45 litus – ne daug jei tektų nakvot ir dar valgyt ir dar maža kam), bankomatai neveikia, nejaponiškom kortelėm aplamai mažai kur atsiskaityt įmanoma, nieko nepažįstu, nu žodž, lost in translation visiškas.

Internetą radau šiaip ne taip, ir net nemokamą, pasirodo pasiuntė mane į turistų centrą kuris visai neakivaizdžioj vietoj. Bet tada bent saviškius nuraminau, turbūt visiems baisiau negu man buvo, kol aš kaip dievo avinėlis klaidžiojau nežinodama kas vyksta (: Tam informacijos biure pasibaigus mano nemokamam internetui paprašiau pažiūrėt, o gal jau shinkansen važiuoja, ir akurat – paleido liniją link Osaka (ta kur man reikia), valio! Bėgte į stotį, gavau bilietą, įsigrūdau į traukinį, atsisėdau vagone, kur man nepriklauso (yra skirti trys vagonai nerezervavusiems), nes daėjau iki ketvirto vagono vidurio ir pamačiau kad jau toliau eilutė. Na, bet nieks manes neišsodino, prisikimšo traukinys vyrukų juodais kostiumais ir išvažiavom. Nemačiau daugiau nei vieno europietiško veido aplink, tai gana vienišas jausmas. Kelionė truko dvigubai ilgiau negu priklauso, matyt važiavo lėčiau iš atsargumo, bet jau nieks nebuvo svarbu, džiaugiaus tik kad važiuoju ir nereiks miegot stoty (: Tiesa, oro uostas iš kurio turėjau skrist yra pastatytas ant dirbtinės salos, tai dar truputį buvo neramu, ar jis vis dar egzistuoja, kadangi neturėjau labai daug informacijos kur cunamiai smogė, na bet pasirodo tas Japonijos kraštas nepaliestas, tik patį drebėjimą jautė (kaip nepajausi, kai visa sala paskutiniais skaičiavimais pasislinko 2,5 metro)

Grįžus įsijungiau japonišką tv, 10 kanalų ir visi aišku tą patį rodo. Siaubas. Košmaras. Baisu. Cunamis – nesustabdomas, greitis milžiniškas, brr. Negalėjau patikėt tuo ką matau ir negalėjau suvokt, kaip man žiauriai pasisekė ir kad labai lengvai atsipirkau ir kad iš vis, palyginus su jų problemom tai man iš vis nėra kuom skūstis. Labai gaila visų žuvusių, praradusių draugus ar artimuosius, praradusių namus. Daug sugriautų gyvenimų.. O dar kai pradėjo atominių elektrinių stogai skrist į dangų, tai iš vis net nebėr ką sakyt. Sekmės jiems atsistatant, iš tikro tai juk civilizuota šalis, pripratę prie drebėjimu (kad ir ne tokių didelių), tai tikiu kad išsikapstys. Viskas bus gerai.

Jeigu dar kada keliaučiau į Japoniją (ar kokią kitą seismiškai aktyvią žemės vietą) tai pasirūpinčiau, kad turėčiau: 1. toj šaly veikiantį telefoną, 2. daugiau grynų pinigų, 3. kažkokio “emergency” maisto, na bent šokoladuką ar obuolį ir vandens, nes šį kartą buvau visiškai absoliučiai neapsirūpinusi.

Tai va tokie mano neypatingi, bet sunkiai pamirštami įspudžiai… (: Vis dar virškinu informaciją ir bandau suvokt kad buvau TEN. Nesiseka.

Rodyk draugams

Grįžau iš Kubos

2011-03-15T00:02:00Z

Beveik dvi savaites prabuvau atitrūkus nuo pasaulio ir visų jo modernių išradimų, kaip antai kompiuteris, telefonas, internetas ir televizorius. Patekau į kažkokią nepaaiškinamą laiko zoną. Pasižiūrėjus į namus atrodė, jog yra 18-tas amžius, į mašinas - kad 1950- ieji, o jei pravažiuodavo koks žigulys, pasijausdavau Sovietų sąjungoje. Vidury Havanos giedodavo gaidžiai, iš kiekvieno tarpdurio sklido muzika, žmonės daug juokėsi ir šoko... Arba kaulijo kapeikų iš turistų, kad ir pavyzdžiui kėsinantis nufotografuoti kažkieno dviratį. Įsivaizduoju, kaip užknisa, kai tau besėdint ir ramiai tarpdury rūkant cigarą visokie svetimšaliai kas penkias minutes fotografuoja arba tave, arba tavo kledarą, arba apgriuvusį tavo namą. Todėl per dieną galima susirinkti neblogą sumelę mokęsčių už nuotraukas.

Žmonės tam keistam spalvotam pasauly niekur neskubėjo, sveikino atvykėlius, atnešančius jiems nemažai pajamų, gyvenančius jų aptrupėjusiuose senoviniuose namuose su besisupuojančiomis kėdėmis ir valgančius jų gamintą vakarienę. Patys kubiečiai tuo tarpu vienas pas kitą vaikščiojo į svečius kavos arba blogiausiu atveju kalbėdavosi per balkoną. Šnekėdavosi valandų valandas apie nieką, net ir su tais pačiais kalbos nemokančiais svetimšaliais... Ir yra neįmanona nesijausti kubiečio draugu... Išvengti tikro žmogiško ryšio yra neįmanoma.

O šiandien Londono oro uoste besigrūsdama į taukinį ir braudamasi per vienodai atrodančių žmonių minią, apsirengusių kažkodėl tik juodai, be jokios išraiškos veiduose, įsikniaubusius arba į knygą, arbą į laikraštį, bet dažniausiu atveju maigančius iphoną ir kaip begali ignoruojančius vienas kitą, niekaip negalėjau persiorientuoti į savo senąjį pasaulį. Kiek laiko praeis, kol atsitokėsiu? Kiek laiko praeis, kai nebenorėsiu verkti pagalvojus apie Kubą? Jaučiuosi lyg išsiskyrus su mylimuoju. Įsimylėjau šalį ir dar kurį laiką ignoruosiu šitą Londono lietų ir tuos beveidžius žmones metro, klausysiu reggatono ir rašysiu, jausiu ir vėl išgyvensiu savo nepaprastą romaną kvepiantį tabaku ir gaivinantį mėtiniais Mojito.

Your Best Shot 2010: Fisheye

2011-01-13T02:26:17Z

Inspired by the gallery Your Best Shot 2010: Fisheye curated by essisofia.

Photos from pierofix, an0key, ♡kavya♡, ..george, and Zoozoi.

National Geographic's Photography Contest 2010

2010-11-19T17:03:15Z

National Geographic is once again holding their annual Photo Contest, with the deadline for submissions coming up on November 30th. For the past eight weeks, they have been gathering and presenting galleries of submissions, encouraging readers to rate them as well. National Geographic was again kind enough to let me choose some of their entries from 2010 for display here on The Big Picture. Collected below are 47 images from the three categories of People, Places and Nature. Captions were written by the individual photographers. (47 photos total)

Kanana Camp, Botswana. Pulling over by the side of the road to watch a grazing giraffe, we spotted an amber head lurking behind a small mound. A hungry lioness. Watching, waiting, camera to my eye, she eventually chose her moment and pounced just as the giraffe sensed danger. The lioness gave chase, but failed. Hungry, she lay down, invisible, in the grass not ten feet from us and waited again. (Photo and caption by Alex Tan)

100 Portraits — 100 Photographers: Selections from the FlakPhoto.com Archive | Andy Adams / Photography

2010-11-15T13:01:08Z

Shared by Evaldas
Paganyti akis po 100 puikių portretų...

Partnering with artists to promote their work online.

"Google" per estus ruošiasi žymėti Lietuvos gatves - Verslas - Verslo naujienos - Verslo žinios

2010-11-08T14:49:40Z

Shared by Evaldas
Google Street View ateina ir į Lietuvą.

Daugelyje šalių dėl duomenų rinkimo turinti aiškintis interneto milžinė 'Google' savo technologiją išbando ir Lietuvoje. (nauja antro skyriaus paskutinė pastraipa - Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos komentaras)

Huge iPad Arrays Used As Portrait Lights

2010-11-08T08:31:20Z

Shared by Evaldas
Įdomus iPadų panaudojimas :)

What happens when you cross Kirk Tuck's insatiable love for LED panels with Jim Goldstein's unstopped craving for iPads? Nothing, 'till you add in a secret ingredient - a starving-for-innovation photographer Jesse Rosten.

Jesse did a complete portrait shoot using 9 (yea NINE) iPads as lighting sources. Those iPads were mounted on three fixtures in what I would adventurous mode. Video and a little about constraints after the jump.

Filthy India Photos, Chinese Netizen Reactions – chinaSMACK

2010-11-06T08:52:09Z

Shared by Evaldas
Indijos kasdienybė. Yra žiaurių ir šlykščių vaizdų. Silpnų nervų žmonėms nerekomenduojama žiūrėti.

Filthy India Photos, Chinese Netizen Reactions

461 comments by maxiewawa on Wednesday, October 27, 2010

Note from Fauna: The following post and collection of photographs spread on the Chinese internet in 2008.

On Tianya, Mop, LiuLiu (and many other Chinese forums):

Reflections in the midst of extreme poverty and filth — a record of a trip in India

India is the dirtiest country I have ever been to. I have heard people say that Pakistan, which is to the west and Bangladesh, to the east, are worse, but that is probably beyond the limits of my imagination.

In two months in India, I went from south to north, visiting some tourist towns that I had read about. I also went by train and bus to countless towns and open fields that weren’t so famous, and everywhere there were people had something in common — dirty, messy and stank. Interestingly, I also saw countless foreigners having a great time.

Cukruota gamta

2010-10-17T09:44:00Z

Šį kartą noriu pasidalinti gamtos receptu. Reikia tik drėgmės, šaltuko ir spalvingų rudeniškų objektų. Ryte nubudus keliamės, imam fotoaparatą į rankas ir ieškom įdomių objektų… Iš tiesų labai laukiu šių gražių gamtos kūrinių. Lapeliai, žiedeliai, uogelės – visas padenga cukrumi. Man gražu…. tiesą sakant labai gražu… Ir… ir labai gera fotografuoti gamtą, ji kantri, tiesiog reikia būti tinkamu metu tinkamoje vietoje, ji spalvinga ir puikiai pozuoja. Myliu rudenį… tai šaltai šilta pasaka:)

Утро!

2010-10-11T04:01:29Z

Ну что, проспали последние солнечные деньки? Уже в среду в Москве обещают снег, а главное никакого солнца до марта.

"Maxima" išbando medicininių preparatų, registruotų kaip prietaisai, prekybą - Verslas - Verslo naujienos - Verslo žinios

2010-10-06T13:43:36Z

Shared by Evaldas
Aš tai galvoju, kam iš viso reikalingos eurovaistinės - nueini į maksimą, pasikonsultuoji su kasininke ir nusiperki Aspirino...

Prekybos tinklo "Maxima" ėmėsi prekiauti medicininiais preparatais, kurių galima įsigyti prie kasų. Prekybininkai tikina, kad tai ne vaistai, o medicininiai prietaisai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba jau aiškinasi, ar specialios licencijos neturintys prekybos tinklai gali prekiauti tokiais produktais.

Didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo "Maxima" parduotuvėse maždaug prieš mėnesį pasirodė virškinamojo trakto sutrikimams skirtų medicininių preparatų "Espumisan Easy", kurių įsigyti parduotuvių lankytojai gali prie kasų.

Pagal įstatymą, Lietuvoje prekiauti vaistais gali tik specialias licencijas turinčios įmonės. Nei „Maxima“, nei kiti didieji mažmeninės prekybos tinklai tokios licencijos neturi.

Elbrus 2010 / Liepos 13 d., vienuoliktoji kelionės diena / kelionės dienoraštis

2010-09-30T20:29:49Z

Šiandien diena visiems prasidėjo labai anksti. Iš vakaro buvo sutarta, kad šturmo grupė išeis antrą valandą nakties. Atėjus laikui visi susiruošė, nors miegoti tikrai norėjosi labai. Aš ir dar vienas grupės narys likome palapinėse, mes nekopiame. Išlydėjau draugus, palinkėjau sėkmės. Dangus buvo giedras, matėsi žvaigždės ir buvo šalta. Užsidegę ciklopus jie netrukus pradingo už uolų.
Likę dviese stovykloje turėjome pasirūpinti grįžtančiaisiais, tad atsikėlę papusryčiavome. Išmokau, kaip uždegti rusišką benzininį primusą Šmel’, be pakaitinimo lietlepme jis degdavo labai sunkiai, bet įsidegęs savo darbą atlikdavo puikiai. Kadangi nežinojome, kada tiksliai grįš pirmieji kopėjai, košę ir vandenį pasiruošėme iš anksto. Pirmasis grįžo grupės fotografas, jam nepavyko. Dalipo iki balno, tačiau toliau jėgų nebeužteko. Pagirdėme arbata ir jis nuėjo į palapinę ilsėtis. Trumpa naktis ir sunkus fizinis darbas daro savo. Po kelių momentų pamatėme ir kitus narius, kurie grįžo su tam tikrais tarpais. Veidai išsekę, pavargę, tačiau laimingi. Pavydėjau pasiekto tikslo.
Oras kalne buvo gražus, tačiau iš vakarų pusės kaupėsi debesys ir mes pradėjome nerimauti, kadangi grupės vadovas su sūnumi vis dar nesirodė. Po pietų visai apsiniaukė, kalno viršūnes aptraukė debesys, pakilo vėjas. Kalne matomumas buvo labai ribotas. Stovykloje kaupėsi nerimo debesys. Tačiau gerokai po pietų pasirodė ir paskutinieji Elbrus šturmuotojai. Viskas gerai. Tiesiog užėjus debesims teko mažinti ėjimo tempą, o ir nuovargis jėgų nepridėjo. Taigi visi saugiai ir laimingai nusileido žemyn į stovyklą.
Po vakarykščio bandymo užlipti iki balno tapau apšašęs, pasirodė puslėlinė ir neuždengtų nuo saulės veido vietų nudegimas. Puslėlinę turiu tada, kai nusilpsta imunitetas, tad vakar dieną tikrai patyriau sunkų fizinį išbandymą ir matyt dėl to ji pasirodė. Žandai, kakta, nosis buvo padengti plonu sukietėjusios odos sluoksniu. Per mažai tepiausi kremu nuo saulės. Įdomu tai, kad vieta tarp antakių buvo nudegusi taip pat, nors visada ant nešiojau kepurę ir akinius, tiesiog saulės atspindžiai nuo sniego pasiekia bet kokią kūno vietą, kuri yra neuždengta ar tinkamai nepatepta apsauginiu kremu.
Pavakarieniavome ir sugulėme miegoti, tačiau vakare tapo šalta, vėjuota. Naktį buvo pūga. Kelionės tikslas pasiektas, nors ir ne visi užkopė. Rytojaus uždavinys – pasiekti komandos draugus, kurie buvo Tyrnyauz miestelio, esančio už 40 km nuo Elbrus, ligoninėje.

Nuotraukoje pasitinkame po nesėkmingos viršūnės šturmo grįžtantį draugą. Pirmoje dienos pusėje kalnas dar nebuvo aptrauktas debesų.

Chinese Mid-Autumn Festival

2010-09-22T16:42:01Z

The Chinese Mid-Autumn Festival is held on the 15th day of the eighth month in the Chinese calendar; a date that parallels the autumnal equinox of the solar calendar, when the moon is at its fullest. Chinese people believe that on that day, the moon will be the biggest, roundest and brightest, and the term "round" implies family reunion in Chinese. The festival is marked by Chinese families and friends gathering to eat Chinese moon cakes and pomelos together. (22 images)

Follow The Frame on Twitter at sacbee_theframe

A pedestrian strolls under lighting of small bulbs set up at popular Victoria Park to celebrate the Chinese Mid-Autumn Festival in Hong Kong on Tuesday, September 21, 2010. Like ancient Chinese poets, Hong Kong people appreciate the beauty of the full moon in the Mid-Autumn Festival, which falls on Wednesday September 22, 2010 this year. AP / Kin Cheung

MORE IMAGES

A pedestrian walks by illuminations set up at popular Victoria Park to celebrate the Chinese Mid-Autumn Festival in Hong Kong on Tuesday, September 21, 2010. AP / Kin Cheung

Illuminated decorations and lighting of small bulbs are set up at popular Victoria Park to celebrate the Chinese Mid-Autumn Festival in Hong Kong on Tuesday, September 21, 2010. AP / Kin Cheung

Illuminated decorations are set up at popular Victoria Park to celebrate the Chinese Mid-Autumn Festival in Hong Kong on Tuesday, September 21, 2010. AP / Kin Cheung

Revellers take pictures of a fire dragon dance in Hong Kong on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Quitterie Lehmann

Performers prepare to take part in a Chinese opera celebrating the Chinese mid-autumn festival in Hong Kong on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Quitterie Lehmann

People look at giant lanterns displayed as part of Mid-autumn festival celebration at a park in Hong Kong on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Mike Clarke

Giant lanterns are displayed as part of Mid-autumn festival celebration at a park in Hong Kong on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Mike Clarke

A girl lights candles during the Mid-Autumn Festival in Kuala Lumpur, Malaysia, Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Lai Seng Sin

An ethnic Chinese man looks at lanterns during the Mid-Autumn Festival in Kuala Lumpur, Malaysia, Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Lai Seng Sin

A girl holds a lantern during the Mid-Autumn Festival in Kuala Lumpur, Malaysia, Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Lai Seng Sin

Female divers dressed like Chang'e, the Chinese goddess in the moon, dance in water at the East Lake Ocean World in Wuhan, central China, on Wednesday Sept. 22, 2010. Divers of the East Lake Ocean World performed the legend of Chinese goddess Chang'e flying to the moon on Wednesday to greet the Mid-Autumn festival, the 15th day of the eighth month in the Chinese lunar calendar, which falls on Sept. 22 this year. AP / Wang Zhenwu

Visitors stroll at the Yu Yuan garden in Shanghai on the Mid-Autumn Festival holiday Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

Visitors prays at the City God Temple in Shanghai on the Mid-Autumn Festival Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

Visitors pray as they burn joss sticks at the City God Temple in Shanghai on the Mid-Autumn Festival Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

Taoist priests recite in front of the altars at the City God Temple in Shanghai on the Mid-Autumn Festival Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

A visitor prays as she burns joss sticks at the City God Temple in Shanghai on the Mid-Autumn Festival Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

Taoist priests recites at the City God Temple in Shanghai on the Mid-Autumn Festival Wednesday, Sept. 22, 2010. AP / Eugene Hoshiko

A couple prepare for their wedding photos at the Temple of Heaven on the first day of the mid-autumn festival holiday in Beijing on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Peter Parks

A visitor wears a Chinese mask as she takes pictures at the Temple of Heaven on the first day of the mid-autumn festival holiday in Beijing on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Peter Parks

People visit the Temple of Heaven on the first day of the mid-autumn festival holiday in Beijing on September 22, 2010. AFP/ Getty Images / Peter Parks

Марсианские хроники

2010-09-23T14:50:54Z

Сегодня я расскажу, а точнее покажу вам одно из самых удивительных мест в Исландии - геотермальную долину Хвераронд. Кипящие сероводородные и грязевые источники, лужицы и отверстия в земле, откуда постоянно выбрасывается пар, залежи серы на горах и неприятные запахи- все это больше напоминает другую планету.

По различным подсчетам, температура в центре Земли составляет, минимум, 6 650 °C. Скорость остывания Земли примерно равна 300-350 °C в миллиард лет. В некоторых областях, например вокруг краев континентальных плит, земная кора намного тоньше и горячая воды выходит на поверхность.

01. Вулканические пейзажи.

02. Долина находится около озера Мюватн, на северо-востоке острова. Днем здесь гуляют туристы...

03.

04. Поэтому я решил приехать ночью...

05. Воды с температурой выше 20 градусов, выделяющиеся из недр Земли, называются геотермальными. Чаще всего они имеют температуру от 40 до 100 градусов. Наибольшая температура поступающей к земной поверхности геотермальной воды может достигать 300 градусов, а температура пара доходить до 600!

06.

07. На часах полночь, но сейчас здесь "белые ночи". Свет есть, а туристов нет. Что еще нужно для спойной прогулке по долине?

08. Ходить по таким полям просто опасно, можно провалиться. Для прогулок обозначены тропинки.

09. Кстати, исландцы здесь пекут хлеб. Тесто в специальнах контейнерах помещают в горячую землю на 24 часа. Не помню, как он называется, но очень вкусный. Напоминает бородинский, только сладковатый, по-моему туда семечки добавляют.

10. Со всех сторон все кипит, бурлит и извергается... очень красиво!

11. Ночью земля синяя.

12.

13.

14. Полная энергия геотермальных вод земной коры во много раз превышает энергию всех видов ископаемого топлива. Извлекаемые из минеральных вод соли находят широкое применение в химической промышленности. Как моющее средство геотермальные воды употребляются на шерстомойках и камвольных предприятиях.

15.

16.

17.

18. Высохший источник...

19. А этот вовсю бурлит!

20.

21. Просто гора, откуда идет пар просто непонятно, но он повсюду. Идти по такой земле страшновато, постоянно проваливаешься.

22. Река - кислотные берега.

23. Решил забраться на гору.

24. Гора оказалось довольно высокой, наверху залежи серы.

25. А вот и они! Запах не из приятных.

26.

27. Близко подходить не стал.

28.

29. Извергают пар источники

30.

31.

32.

33.

34. Имеющаяся в земной коре вода разогревается горными породами и может переносить тепло в ближе к поверхности Земли. На глубине более 13-14 км вода переходит в пар. При температурах и давлениях, которые присутствуют на глубине ниже 60 км, молекулы воды существовать уже не могут.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45. Завтра выложу видео, как это происходит )

46.

47. Туристы накидали зачем-то камень в высохшую лужу...

48.

49. Дракончик )

В прошлых выпусках:
Путевые заметки: Исландия, день 1-й
Путевые заметки: Исландия, день 2-й
Путевые заметки: Исландия, день 3-й
Путевые заметки: Исландия, день 4-й
Путевые заметки: Исландия, день 5-й
Путевые заметки: Исландия, день 6-й
Путевые заметки: Исландия, день 7-й
Путевые заметки: Исландия, день 8-й
Путевые заметки: Исландия, день 9-й
Путевые заметки: Исландия, день 10-й
Путевые заметки: Исландия, день 11-й

Спонсоры путешествия:
Уже известный всем сайт Турбина.ру, на нем выложено много советов для путешественников, отзывы об отелях и ресторанах.
Проект F5, самая лучшая газета про блоги.
Suzuki, благодаря Сузуки, у нас был отличный автомобиль для путешествия по Исландии - Гранд Витара.
Oblako, ребята делают отличные сайты.

<center><a href="http://zyalt.livejournal.com/300984.html" title="Марсианские хроники"><img src="http://varlamov.me/img/geiser/00s.jpg" /></a> <a href="http://zyalt.livejournal.com/300984.html">Марсианские хроники</a></center>