Yra Klaipėdoje toks linksmas konservatorius Naglis Puteikis. Apie jo nuotykius areštinėje buvau matęs per kažkurios televizijos žinias, o apie jo visuomeninę misiją gelbėjant Klaipėdos Trinyčių kvartalą nuo mobiliojo ryšio antenų parodė kvazižurnalistikos asai iš „Paskutinės instancijos“. Tuomet atrodė, kad politikas tiesiog pelnosi taškus palaikydamas neva skriaudžiamų piliečių iniciatyvas, dabar aiškėja, kad kova su „milijonieriais operatoriais” pasirinkta sąmoningai. Ir viskas būtų gerai, jei ne politiko mėginimai aiškinti situaciją tarsi jis būtų specialistas. Ir kai N.Puteikis savo bloge parašo „Atsisakyčiau negarbingų verslininkų paslaugų – atsisakyčiau mobilaus telefono ir pereičiau pas socialiai atsakingą mobilaus ryšio operatorių, bet kad tokio Lietuvoje nėra“, supranti, kad politikas mus laiko idiotais. 

Ar N.Puteikiui atrodo, kad „socialiai atsakingo“ operatoriaus parduodami telefonai neskleistų elektromagnetinių bangų? O gal jo bokštų spinduliuotė būtų kitokia? O jei tokio operatoriaus nėra, tai ar nebūtų nuoseklu ir prasminga apskritai atsisakyti „neatsakingų“ operatorių paslaugų. Juk politikas teigia tiksliai žinantis, kad mobiliojo ryšio bokštai kenkia. O žinojimą jam suteikia ne moksliniai tyrimai ar  tų tyrimų rezultatų ir metodikos analizė, o štai kas:

Pabaigai noriu pateikti skeptikams, kurie netiki poveikiais, paprastą argumentą iš LR komentarų: Yra paprastas dalykas: vien psichologinio poveikio, diskomforto gretimai gyvenantiems žmonėms pakaktų, kad neužilgo nepataisomai susigadintų sveikatą. POVEIKIS YRA. Jis nebūtinai gali būti išmatuojamas, vertinamas lyginant su normomis, kurios pačios yra luptos iš lubų. Būtina apsaugoti Lietuvos žmones nuo to teroro, kuriuo virsta palei jų gyvenamuosius būstus įrenginėjamos spinduliuotės patrankos. Visuomet galima jas įrengti atokiau, ir niekas nenukentės – tereikia atitinkamai sutvarkyti šiuos reikalus. Manau, kad reikia keleto mitingų prie šių operatorių būstinių bei prie ministerijos, nes kitaip auksu nuo lengvo pelno žmonių sąskaitą užsikišusios šių veikėjų ausys žmonių neišgirs.

Taigi, gerbiamas politikas ir anoniminis komentatorius siūlo nematuoti, netirti, bet TIKĖTI poveikiu. Nesu psichologas, bet man rodos, kad būtent tokie raginimai TIKĖTI gali paskatinti pajusti „psichologinį poveikį“ ir įsiteigti sau pakankamai rimtų sveikatos sutrikimų.

Gėda dėl tokių politikų ir dėl tokios politikos.

Atrodo, kad mano blogą kažkas vis paskaito ir netgi mano, kad jis gali turėti įtakos skaitytojams. Toks įspūdis susidarė po to, kai gavau vienos telekomunikacijų bendrovės komunikacijos žmonių pasiūlymą padaryti interviu su Suomijos mokslininkais. Apie elektromagnetinių bangų poveikį, žinoma. Pirmiausia pasidomėjau, kas jie tokie – pasirodo, visai garbūs ir Suomijoje žinomi specialistai profesoriai Kari Jokela ir Maila Hietanen.

Kadangi žurnalistas aš nekoks, tad tiesiog surašiau kelis klausimus, kurie man įdomūs kaip žmogui, o ne kaip fizikui. Klausiau apie bazinių stočių įtaką sveikatai, stočių baimės priežastis, elektromagnetines bangas skleidžiančius prietaisus. Nesakau, kad atsakymai mane nustebino ar labai pradžiugino, nes buvo itin lakoniški ir kartu diplomatiški.

Trumpai reziumuojant: profesoriai pritaria, kad neįmanoma įrodyti neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio nebuvimo. Prof. Hietanen teigė, kad tyrimų įvairovė neleidžia gauti vieningos išvados dėl galimo poveikio žmonėms ir gyvūnams. Tačiau anot prof. Jokelos, nuo 1994 metų pradėjus tyrimus dėl poveikio sveikatai, nebuvo aptiktas nė vienas rimtesnis atvejis.

Nepaisant to, jog nėra įrodymų apie žalą, yra žmonių, kurie yra įsitikinę elektromagnetinių bangų poveikiu. Pasak prof. Hietanen, žmonių įtikėjimą gali lemti tam tikri psichosomatiniai simptomai ir tam tikra nuolatinė aktyvistų veikla. Prof. Jokela taip pat pritaria, kad įvairios fobijos dėl bazinių stočių, prietaisų, paremtos ne moksliniais argumentais.  Tačiau abu profesoriai vieningai teigia, jog gamintojai seka mokslininkų rekomendacijomis ir atsižvelgia į visuomenės susirūpinimą. Prof. Hietanen pastebi, jog technologijos vystosi, ir bazinės stotys tobulėja.

Anot prof. Jokelos, nors namuose esantys kai kurie prietaisai skleidžia ne vienodas elektromagnetines bangas, neverta nerimauti dėl dešimties milivatų sklindančių bangų esančių toliau nei už 1 metro, kai mobiliuosius telefonus, kurių bangos yra 250 milivatų, naudojame 1-2 cm atstumu. Tuo tarpu lazerinio žymeklio ar soliariumo bangos priklauso visai kitai rizikos grupei nei namų prietaisai. O prof. Hietanen išskiria tam tikrus namų prietaisus kaip priklausančius didesnei rizikos grupei – ji mini rankinius elektroninius prietaisus, indukcines orkaites.

Toliau sekė klausimai apie tai, ar patys profesoriai naudoja elektromagnetinėmis bangomis veikiančius prietaisus, ar nerimauja dėl jų poveikio, ar riboja pokalbius mobiliuoju telefonu – į kuriuos abu atsakė neigiamai.

Natūralu. Manau, kad visi bazinių stočių pavojaus kėlėjai ir aktyvistai buityje taip pat nedaro nieko, kad bent kiek mažintų elektromagnetinių bangų poveikį. Man vis dažniau kirba mintis, kad protestais, laidomis ir straipsniais kuriamas triukšmas tiesiog pridengia kažkokius rimtus dalykus arba nukreipia dėmesį nuo kažko, kas yra pavojingiau. Nuogąstavimus patvirtino nuostabus Rusijos Mokslų akademijos nario Michailo Gelfando interviu. Jis teigia, kad didžiulis triukšmas dėl genetiškai modifikuotų organizmų yra tik triukšmas, nes viena vertus, aktyvistai visiškai neišmano genetikos, antra vertus, problemas jie mato ne ten, kur jų tikrai esama. Mokslininkas siūlo visą aktyvistų įniršį sutelkti kovai prieš gyvūnų šėrimą antibiotikais. Interviu platus, apie daug įdomių dalykų. Tiesa, rusiškai.

Pasakysite, kad Lietuvoje 4 kartos (4G) mobilusis ryšys jau veikia (bent jau taip reklamuojasi mobiliojo interneto tiekėjai „Mezon“), tačiau pirmoji komercinė 4 kartos ryšio bazinė stotis išbandyta Stokholme tik gegužės pabaigoje. „Ericsson“ sukurtą bazinę stotį išbandė didžiausia Švedijos telekomunikacijų bendrovė „TeliaSonera“. „Telia“, kartu su JAV „Verizon“, yra viena iš nedaugelio mobiliojo ryšių operatorių,  paskelbusių apie ketinimus kurti 4G tinklą, sukurtą LTE (Long Term Evolution) technologijos pagrindu. Jau pats pavadinimas sako, kad tai bus tiesiog gerokai patobulinta 3G įranga, o visas smagumas slypės informacijos perdavimo greičiuose.

Nors „Telia“ skelbia prijungusi 4G stotį prie IP tinklo, komerciniais tikslais jis negalės būti naudojamas iki 2010 metų kol bus pradėti gaminti specialūs modemai. Tokios pat žinios ir iš „Verizon“. Na, bet verta laukti, žinant, jog šis ryšys bus 10 kartų spartesnis nei dabartinio mobilaus 3G tinklo. Tai yra nuo dabartinių 6-10 megabitų pereisime prie 60-100 Mbps. Kita vertus, tai tikrai ne riba.

„Verizon“ planuoja iki 2015 metų 4G įdiegti visose JAV  valstijose. O toje pačioje Švedijoje norvegų „Telenor“ – „TeliaSonera“ konkurentas – jau suka kritikos sulaukusią reklamą, kurioje skelbiasi, kad jų 4G technologijos tinklas apims 99 proc. Švedijos namų ūkių, ir jų ryšys bus 80-150 Mbps. Šiuos pažadus Švedijos radijo technologas Jens Zander vadina nerealiais. „Telenor“ reklama prasidėjo savaitę prieš tai kai Švedijoje buvo priimtas bendras sutarimas, jog bus skelbiami tik maksimalūs realūs interneto greičiai, o ne maksimalūs teoriški skaičiai, kurie gali klaidinti vartotojus. Apskritai, telekomunikacijų ekspertai pradeda kalbėti apie tai, kad „kartų“ karas yra nenaudingas pačiai industrijai, nes dar nespėjus atsipirkti didžiulėms investicijoms į ankstesnės kartos mobiliojo ryšio infrastruktūrą, pinigai kišami į naujoves. Na, man, kaip vartotojui, tokia įvykių eiga visai patinka.

Beje, „Verizon“ ryšys skirsis tuo, jog 4G technologijai bus naudojamas 700 MHz bangų spektras. Jis leis vienai bazinei stočiai aprėpti beveik penkis kartus didesnį plotą nei švediškas ryšys, kuris veikia 3.6 GHz spektro bangų ruože. Taigi, bent jau teoriškai, amerikiečiams infrastruktūra kainuos gerokai pigiau.

Kažkaip nunyko žinios apie Didįjį Hadronų Kolaiderį (DHK), ar ne? Man irgi atrodė, kad tai bus didžiausias žmonijos mokslinis eksperimentas, pradžia daug žadėjo, o po to viskas  atsidūrė kažkur naujienų skilčių užkaboriuose, kol vieną dieną informacija dingo apskritai. Pasidomėjau ir paaiškėjo, kad projekto dalyviai yra suinteresuoti, kad kolaideris visuomenėje nebūtų užmirštas.

Neseniai pasirodžiusio filmo „Angelai ir demonai“ siužete buvo įpinta CERN sukurta antimaterija. Pagrindinis herojus bando išgelbėti Vatikaną nuo sunaikinimo, kuriam įvykdyti pasitelkta CERN antimedžiaga. Tam filmo kūrėjai bendradarbiavo su CERN siekdami viską perteikti kuo tikroviškiau. Tuo tarpu mokslininkai tuo pačiu pareklamuoja DHK.

Beveik tuo pat metu kai pasirodė filmas, buvo sukurtas ir tinklapis, kuriame publikuojami straipsniai apie antimateriją, pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, patalpintos nuotraukos iš filmo herojų ir kūrėjų susitikimo su CERN. Be to, Tomas Hanks‘as, filmo pagrindinio vaidmens atlikėjas, sutiko dalyvauti antrame kolaiderio paleidime.

Vaikams irgi skirtas dėmesys. Jiems kovo mėnesį sukurtas animacinis  tinklapis „Cernland“, kur galima nukeliauti į kolaiderį, sužinoti kokiu būdu vykdomas eksperimentas, kokie greitintuvo dalių pavadinimai ir t.t. Beje, tai puiki kolaiderio veikimo parodomoji versija, kuri galėtų būti naudinga ir suaugusiems. CERN apie save pasakoja ne tik specialiuose tinklapiuose, CERN naujienlaiškyje, bet ir Twitter, Youtube.

Kolaiderio avarija, apie kurią jau rašiau anksčiau, iš tikrųjų sukėlė nemažai problemų eksperimento vykdytojams. Norėdami tiksliai sužinoti, kas tuomet įvyko, mokslininkai turėjo išardyti dalį 100 metrų gylyje esančio tunelio. Tai nebuvo taip paprasta, nes jame yra pastoviai palaikoma -271,3 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Norint išmontuoti pažeistą skyrių, reikėjo padidinti temperatūrą iki kambario temperatūros lygio ir tik tada imtis montavimo darbų.

Gruodžio mėnesį buvo gauti rezultatai, jog avarija, kuri buvo įvertinta 26 mln. dolerių,  įvyko dėl dviejų magnetų netinkamo kontakto. Taigi reikėjo ne tik pašalinti neigiamus padarinius, bet ir pakeisti magnetus kitais. Iš viso buvo išimti 53 magnetai.  16 iš jų, kurie nebuvo labai pažeisti, pataisyti ir įmontuoti atgal, kiti pakeisti naujais. Remontas buvo suplanuotas iki 2 mėnesių, bet vėliau prailgintas iki 6. Balandį buvo įmontuotas paskutinis naujas magnetas.

Na, bet svarbu, jog dalelių greitintuvas ne tik taisomas, bet jau kalbama ir apie būsimąjį bandymą spalio mėnesį. Tebeplanuojama atlikti protonų eksperimentą, kurio metu greitintuve susidūrus priešingomis kryptimis lekiančių protonų pluoštams, bus užfiksuotas Higgso bozonas – viena labiausiai dominančių elementariųjų dalelių. Kažkaip net nebesitiki.

Sugrįžęs po tėvystės atostogų į realų gyvenimą nepastebėjau kaip įsitraukiau į darbų liūną ir užmečiau savo pomėgį ieškoti paprastų paaiškinimų ir komentuoti naujausius mokslo atradimus. Tačiau neseniai perskaitytas straipsnis apie tai kaip mobilus telefonas gali atsirakinti atpažindamas savininko rankos mostą, pažadino mane iš letargo miego ir vėl visas susiintrigavęs prisėdau prie „fizikologo“.

Iš tikrųjų mano dėmesį patraukė ne tiek rankos mosto technologija, kiek apskritai biometrinių identifikavimo sistemų įvairovė. Tinklapis technology.com aprašo 8 atpažinimo būdus: piršto antspaudo, rankos geometrijos, plaštakos kraujagyslių, tinklainės skanavimo, rainelės skanavimo, veido atpažinimo, parašo ir balso analizės. Aišku, jų egzistuoja dar daugiau.

Kiekvienas iš metodų turi savų pliusų, ir savų minusių, tad pasakyti, kuris iš jų pats pačiausias negalėčiau. Priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių labiausiai tikti gali vienas ar kitas būdas (A good idea when looking at biometrics is to weigh up the obvious pro’s and con’s of each application). Be to, kai kurie būdai reikalauja atitinkamų žinių, o kai kuriems panaudoti nereikia daug išmanymo.

Pirštų antspaudai – vienas seniausių (skaičiuojama jau 140 metų patirtis) ir plačiausiai naudojamų identifikavimo būdų. Nors žmogaus plaštaka metams bėgant keičiasi, tačiau unikalus piršto antspaudas išlieka visą gyvenimą toks pat. Veido ir balso analizės būdai gali būti atliekami be žmogaus žinios, mat informacijai gauti tereikia kelių sekundžių. Tačiau balso atpažinimo būdas nėra visiškai patikimas, nes galima apgauti panaudojant įrašytą žmogaus balsą. Sudėtingiausia gauti žymą rainelės ir tinklainės skanavimo būdu, nes tam žmogus turi sukoncentruoti žvilgsnį apie 15 sekundžių. Tinklainės būdas pirmą kartą buvo pasiūlytas 1930 metais, o rainelės – 1936, bet pastarasis nebuvo naudojamas iki 1990 metų.

Kai kurie jų visiems žinomi, kiti galbūt pažįstami iš fantastikos filmų. Tačiau kaip ten bebūtų – jie visi egzistuoja ir yra daugiau ar mažiau naudojami. Tiesa, Lietuvoje mes labai prisirišę prie konservatyvių ir itin įspūdingų technologijų nereikalaujančių būdų. Kita vertus, iš dalies priverstinai, nes finansavimu šioje srityje negalėtume pasigirti.

Tiesa, nepapasakojau apie rankos mostą. Kiekvieno žmogaus rankos mostas yra toks išskirtinis, jog gali būti naudojamas identifikaciniais tikslais mobiliajame telefone. Mūsų rankos judesiai skiriasi dėl skirtingos raumenų struktūros, rankos ilgio, individualių judesių, telefono laikymo įpročio ir t.t. Tik paėmus telefoną judesys iškart identifikuojamas ir sulyginamas su įrašytuoju į atmintį.  Šis būdas yra daugiau nei 96 proc. tikslus. Tolesnis logiškas šio metodo žingsnis – telefono valdymas rankų judesiais.  

Nepaisant aprašytų metodų,  mokslas stengiasi surasti vis naujų identifikavimo būdų, kurių apgaulės būdu nepavyktų apeiti.  Be to, dažnai svarbu, jog analizuojamas žmogus apie jo identitetą renkamos informacijos procedūrų nepastebėtų. Čia mokslas žengė labai svarbų žingsnį – pasiūlė identifikaciją atlikti skanuojant smegenų vingius, širdies plakimą, žmogaus eiseną ar sėdėseną. Galima kelis metodus integruoti į vieną ir taip pasiekti patį didžiausią apsaugos lygį. Kita vertus, kol kas šie būdai labiau naudojami komerciniuose projektuose. 

Gerai jau, gerai, aš ir pats nelabai tuo tikiu, bet rašo „Popular Science“, o tyrėjai remiasi bandymų rezultatais. Ir fizikos čia nelabai yra, nors fizikos dėsniai, be abejo, veikia. Taigi, kalbame apie paprasčiausią sportininkų dantų apsaugos įtvarą, kurį naudoja daugelio rizikingų sporto šakų atstovai – pradedant boksininkais ir baigiant krepšininkais. Paprasčiausias jis buvo iki tol, kol pasirodė tikras technologijų triumfas – „Pure Power Mouthgard“, arba, tiesiog GALINGA apsauga. Ir galia čia ne pačioje apsaugoje, galia žandikaulius valdančiuose raumenyse. PPM tą galią išlaisvina.

Suprantu, kad skamba, na, keistokai, bet klausykite toliau. Taigi, Rudger‘io universiteto tyrėjai patikino, kad dantų naujoji dantų apsauga tiesiog neįtikėtinai pagerina atletų rezultatus. „Populiarmokslis“ juokauja, kad dabar belieka sulaukti pasaulinės antidopingo asociacijos draudimo naudoti tokį įtvarą. Testuose dalyvavo 22 sportininkai, kuriems PPM apsauga padėjo gerokai aukščiau pašokti iš vietos, o specialus testas parodė, kad tiems, kurie naudojosi PPM, gerokai išaugo pikinė jėga didžiausio apkrovimo metu.

Juokingiausia, kad pats plastiko gabalas čia niekuo dėtas. Jis tiesiog išlietas taip, kad jo forma padeda atpalaiduoti apatinio žandikaulio valdymo raumenis. Įprastai šie raumenys yra prisitaikę prie mūsų valgymo būdo, kai apatiniai ir viršutiniai dantys prasilenkia, nes maistą tenka plėšyti ir malti. Dėl šios priežasties, apatinio žandikaulio raumenys nuolat laiko atitraukę žandikaulį atgal. PPM forma tokia, kad jis šiek tiek pastumia apatinį žandikaulį į priekį ir žemyn, o raumenys atsipalaiduoja. Tinkama padėtis randama žandikaulio raumenis veikiant silpna elektros srove ir fiksuojant raumenų būseną elektromiografu.

Apsaugos gamybos procedūra trunka apie pusantros valandos ir ją atlikti gali tik itin aukštos kvalifikacijos dantistai.

PPM kūrėjai tikina, kad papildomos galios generavimas žandikauliuose yra daug kartų teoriškai aprašytas medicininėje literatūroje, todėl tik tokiems fizikams kaip aš skamba pernelyg egzotiškai. Specialistai primena, kad geriausias visų laikų krepšininkas Michaelas Jordanas lakstė iškišęs liežuvį. Todėl, kad buvo šiaip išsižiojęs? Nė velnio. Taip jis atpalaiduodavo žandikauliuose slypinčias galias.

Beje, toks plastiko gabalėlis kainuoja 1600 dolerių, todėl nenuostabu, kad dideliais pardavimais jo kūrėjai kol kas pasigirti negali.

Vienas Lietuvos blogeris pradėjo rašyti tinklaraštį „Mobilusis Vėžys“, kuriame mėgins įrodyti, kad mobilusis  ryšys sukelia vėžį. Įdomu, ar autorius naudojasi mobiliuoju telefonu?

Įdomu ir tai ar Didžiosios Britanijos Glastonberio miesto gyventojai, kurie reikalauja išjungti Wi-Fi tinklą, savo peticijas platina internetu, ar, visgi, naudojasi popierium ir pieštukais?

Glastonberio municipalitetui tenka nelengva užduotis, nes vietos gyventojų peticijoje nurodoma, jog Wi-Fi tinklas: sukelia galvos skausmus, svaigimą, nuolatinį nuovargį, sąmonės užtemimus, orientacijos ir apetito praradimą, koncentracijos praradimą ir kūrybinių galių stygių. Jei tai nebūtų vieša peticija, manyčiau, kad čia kažkoks studentas aprašo savo rytą po gerų išgertuvių baigus sesiją.

Baisiausia, kad, skirtingai nei „mobilusis vėžys“, kuris veikia labai lėtai, Wi-Fi smogia žaibiškai, nes Glastonberyje Wi-Fi  pradėjo veikti tik praėjusių metų gegužę. Nepaisant to, kad išvardintų simptomų negali patvirtinti nė vienas gydytojas, peticiją pasirašiusieji žmonės visai rimtai teigia, kad dar didesnį pavojų Wi-Fi kelia vaikams, tik šie dar nemoka įvardinti simptomų. 

9 tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje Wi-Fi baimė netruko tapti masine. Žinoma, iškart atsirado ir tokių, kurie masine psichoze naudojasi savo tikslams. Tūlas Mattas Toddas pradėjo gaminti, kaip jis vadina, orgono generatorius, kuriuose naudoja kristalus, pusiau brangius akmenis ir auksą. Generatoriai, skleisdami pozityvią energiją, neutralizuoja žalingas bangas, plūstančias iš Wi-Fi stotelių.

Toddas taip pat skundžiasi, kad Wi-Fi darko paslaptingas lygiagretes ar tai kažkokius tinklus, kurie driekiasi žemės paviršiuje ir kurie buvo labai svarbūs senovės keltų ir britų žyniams.

Kiti šio žavaus viduramžių miestelio gyventojai aiškina, kad  dėl Wi-Fi skleidžiamų bangų jų organizmuose gerokai sumažėjo melatonino – hormono, kuris jų teigimu, reguliuoja miegą ir apskritai yra stebuklingas skydas nuo visų ligų.  Esą mikrobangos hormoną gaminančioms liaukoms suteikia klaidingą informaciją, todėl niekas nebetrukdo organizme plisti laisviesiems radikalams bei vėžio ląstelėms.

„The Telegraph“ pakalbino ir  Imperatoriškojo Londono koledžo mokslininką daktarą E.De Silva, kuris teigia, kad jokių mokslinių įrodymų, kad Wi-Fi kenktų sveikatai nėra.

„O kokių čia dar įrodymų reikia, jei mes jaučiam kaip silpsta mūsų kūrybinis pajėgumas?“, atkerta Glastonberio gyventojai. Ir ką – per pusę metų Wi-Fi mobiliąja duomenų perdavimo sistema pasinaudojo tik 422 žmonės.

Kaip ten sakė Einsteinas? „Ribų neturi tik Visata ir žmogaus kvailumas. Ir dėl Visatos aš dar nesu visai tikras“.

Naujų metų proga siūlau pažvelgti į šalį, kuri jau dabar kai kuriose srityse gyvena keliais metais priekyje. Kalbu apie Pietų Korėją, kuri laikoma labiausiai technologijoms imlia valstybe pasaulyje. Ypač mobiliojo ryšio technologijoms. Šalies mobiliojo ryšio operatoriai ir specializuotos programinės įrangos kūrėjai neriasi iš kailio, mėgindami įprastą mobiliųjį telefoną išmokyti daryti netikėtus dalykus. Ir jiems pavyksta.  

Tarkime, mobilieji finansai ir visa, kas su jais susiję. Korėjos gyventojai gali įsidiegti papildomą išankstinio apmokėjimo lustą į savo mobiliųjų SIM korteles, kur šis veikia kaip piniginė, navigatorius ar orų prognozė. Lustas mobiliajam telefonui netgi nurodo, kuriose miesto vietose yra didžiausi žmonių (taip, žmonių) srautai.

Amerikietis blogeris Johee Cho stebisi, kad net Gelbėjimo Armijos savanoriai aukas savo organizacijai renka naujoviškai. Gatvėse įtaisyti vadinamieji skaitmeniniai aukojimo ekranai, prie kurių priglaudus telefoną su įdiegtu lustu, iš jūsų sąskaitos telefone bus nuskaičiuota 80 JAV centų auka. Apskritai, Korėjoje pastebimas pamišimas, susijęs su didžiąją „T“(telekomunikacijos): T-pinigai, T-parduotuvės, T-paslaugos ir T.T. J.Cho nesistebi, kad šalyje, kur mobiliojo ryšio skverbtis siekia 93,6 proc. T-faktorius yra labai svarbus kiekvieno jos piliečio gyvenime. Mokant už taksi, stovėjimo aikštelę, bilietus į kiną ar puodelį arbatos prekybos centre užtenka pridėti savo mobilųjį telefoną prie T-pinigų nuskaitymo įrenginio. Vietos pavalgyti korėjiečiai taip pat ieško savo telefonuose, kurių ekranuose išvysite ne tik žemėlapius, su pažymėtais restoranais, bet ir tų restoranų meniu. 

T-paslaugos naudingos ir navigacijai po miestą automobiliu, metro ar pėsčiomis. Telefonu atliekamos visos bankinės operacijos, įskaitant ir prekybą akcijomis ar užsienio valiuta. Golfo lauke telefonas padeda nustatyti atstumą iki duobutės, nes T-golfo paslauga taip pat jau egzistuoja.

Visi Korėjos televizijos kanalai taip pat transliuojami į mobiliuosius telefonus. 2009 metų pradžioje į mobiliuosius jau bus galima užsisakyti ir filmus ar serialus. Visa tai dėl to, kad Pietų Korėja yra 3G telekomunikacijų lyderis, o plačiajuostis internetas pasiekia 95 proc. korėjiečių namų. Belieka tikėtis, kad naujausių technologijų diegimo Lietuvoje nesustabdys krizė ir tos krizės išgąsdinta valdžia.

Lietuva savo energetinę nepriklausomybę ketina didinti statydama naują atominę elektrinę, kurios visas technologijas ir branduolinį kurą pirks iš užsienio. Tuo tarpu jokių problemų dėl naftotiekio „Družba“ neturinčios Jungtinės Valstijos per dešimt metų „švarios“ energijos šaltinių plėtrai ketina skirti 150 mlrd. dolerių. Žinoma, pagrindinė priežastis yra mėginimas žaisti pagal aplinkosaugos mados taisykles, tačiau JAV vyriausybė akcentuoja ir mėginimą užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo naftininkų ir dujininkų iš kitų valstybių.

Dar šių metų liepą „žaliosios“ politikos lyderis Alas Gore’as ambicingai pareiškė, kad amerikiečiai jau po dešimties metų gali visą jiems reikalingą elektros energiją gauti iš saulės, vėjo ar dar kurio nors kito alternatyvaus šaltinio. A.Gore’o pareiškimas buvo sutiktas skeptiškai, nors tas ir tikino, kad tikslas yra realus. 

Europos atsinaujinančios energijos taryba ir organizacija „Greenpeace“ neseniai išplatino savo „Energijos [R]evoliucijos ataskaitą“ (Energy [R]evolution Report), kurioje teigiama, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių išstums įprastinę gavybą tik per 80 metų, o gal ir dar vėliau.

Šiame raporte remiamasi atsinaujinančios energijos srityje jau dirbančių mokslininkų ir verslininkų vertinimais ir atsižvelgiant į pasaulines ekonomikos plėtros tendencijas.

Ir šalių laukia nelengvas uždavinys, nes didėjant energijos poreikiui neišvengiamai griežtės reikalavimai anglies dvideginio taršai. Vienintelis variantas – bendradarbiauti visoms suinteresuotoms pusėms.

O čia tai, ką [R]evoliucionieriai planuoja artimiausiais metais:

2009:

Visuose naujai statomuose namuose Vokietijoje įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos.

2010:

Kioto protokolą pasirašiusiose valstybėse šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą sumažėja 5,2 proc., palyginti su 1990 metais.  

20 procentų elektros energijos Kalifornijoje gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

2012:

Londono Olimpinės žaidynės: be atliekų, mažai anglies dvideginio.

2014:

JAV nebeparduodamos kaitinamosios elektros lemputės.  

2018:

100 proc. JAV elektros energijos pagaminama iš saulės, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių.  

Biokuro, saulės ir vėjo energijos bei kuro elementų suvartojimas per dešimt metų padidėja keturis kartus ir siekia 255 mlrd. dolerių.  

2020:

Visi nauji automobiliai yra hibridiniai.  

JAV automobilių parko kuro sąnaudų vidurkis siekia apie 6 litrus šimtui kilometrų.  

20 procentų energijos Europoje yra iš atsinaujinančių šaltinių. Kinijoje šis rodiklis siekia 15 proc.  

Švedija nebeperka naftos. Visiškai.  

2022:

Biokuro per metus Amerikoje parduodama apie 100 mlrd. litrų. Šiuo metu – apie 15 mlrd. litrų.  

2025:

25 proc. Amerikos elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2030:

Palyginti su 2005-aisiais, pasaulis sunaudoja 50 procentų daugiau energijos.

Visi nauji JAV valstybės pastatai neteršia atmosferos anglies dvideginiu..

Penktadalis JAV elektros pagaminama vėjo jėgainėse.

Ketvirtadalis Amerikos darbininkų algas gauna aplinkai nekenkiančiose įmonėse ir organizacijose.

Atsinaujinančių šaltinių energetikos sektoriuje sukurta 20 milijonų naujų darbo vietų.  

2050:

50 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.  

2090:

100 procentų pasaulio energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Galima spėti, kad šis scenarijus yra gan optimistinis, bet tendencijos aiškios.

Nežinau, ar čia mūsų Radijo ir televizijos centras toks toliaregiškas, ar amerikiečiai šįkart klysta, bet jie teigia, kad mobiliojo interneto ateitis priklauso technologijai WiMAX. Bent jau profesoriaus, elektriko inžinieriaus Robert Morrow teigimu, taip turėtų būti. Jis mokslo žurnalo „Science“ straipsnyje rašo, jog šiuo metu populiarius nešiojamuosius kompiuterius su WiFi technologijos mobiliuoju internetu pakeis kompiuteriai su WiMAX sąsajomis.

Skirtumas tarp šių dviejų technologijų tas, kad naudojant WiMAX interneto priega bus galima visur, kur  veikia mobilusis ryšys, t.y., internetu galima bus naudotis net ir kelyje. Tačiau greičiausiai ši paslauga nebūtų nemokama, ji tiesiog būtų kaip papildoma mobiliųjų telefonų operatorių paslauga, už kurią būtų iš anksto numatytas mokestis.

Be to, šį teiginį paremia ir tai, kad WiMAX veikia licenzijuojamame mikrobangų ruože, kurio dažniai skirti WiMAX internetui ir čia neveiks jokie kiti įrenginiai. Tai reiškia dar ir tai, kad WiMAX įtaisai galės būti gerokai galingesni negu WiFI prietaisai, kurie veikia mikrobangų ruože, kuriame veikia ir nemaža dalis buities prietaisų. Dėl šios priežasties WiFi įtaisų spinduliuotė yra pakankamai silpna, kad ji netrikdytų, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės darbo. Visų elekrtromagnetinio spinduliavimo priešų siaubui, WiMAX įtaisų skleidžiamos bangos galės sklisti kelių kilometrų spinduliu, apytiksliai tiek, kiek apima bazinės stotys.

WiMAX interneto sparta priklausytų nuo daugelio veiksnių, įskaitant ir tai, kokiu atstumu nuo bazinių stočių bus vartotojas. Jo sparta būtų didesnė  nei 3G mobiliojo telefono interneto, tačiau mažesnė nei WiFi.

JAV WiMAX pradininku turėtų tapti XOHM tinklas, kurį Baltimorėje ir Vašingtone kuria kompanija „Sprint“. Įmonė pranešė, kad nauja paslauga, kaip komercinis produktas turėtų pasirodyti jau šiais metais. Šiuo metu didžiausias WiMAX tinklas, kuris apima 17 miestų, yra Pakistane.

Lietuvos Radijo ir televizijos centras WiMAX projektui plėtoti ketina imti maždaug 100 mln. litų paskolą. Už ją įmonė bankui ketina užstatyti ir Vilniaus televizijos bokštą.