Šiai trijulei galimybių ribos tiesiog neegzistuoja. Troškimas jas ištrinti tapo Melo-M keliu į sėkmę. Kitaip sunku paaiškinti sėkmingai solines karjeras pradėjusių violončelininkų netikėtus kelio viražus.

www.youtube.com/watch?v=nUq8WbM_1ak

Šie muzikantai tobulinosi pas violončelės legendas Mstislavą Rostropovičių, Mishą Maiski, Fransą Helmersoną ir kitus, o dabar nevengia groti populiarių latviškų dainų ir pasaulinių popšlagerių. Šiemet Melo-M tapo garsaus liaudies instrumentų ansamblio Terem rengiamo tarptautinio crossover muzikos konkurso laureatais, įveikę apie 70 profesionalių kolektyvų iš viso pasaulio!

Trijulei yra tekę net šokti šiuolaikinio meno šou kartu su Latvijos šokių ansambliu Dzirnas – muziką šiam reginiui parašė trio siela K.Auzanas.

Anot kritikų, geri klasikiniai pagrindai ir pop bei roko muzikos energija ir polėkis yra Melo-M skiriamasis bruožas ir stiprybė. Dėl to su šiuo jaunu kolektyvu (jis gyvuoja nuo 2005-ųjų) mielai bendradarbiauja tarptautinį pripažinimą pelnę menininkai, tarp jų – suomių metalo grupė Apocalyptica, Boney M vokalistė Maizie Williams, latviai Laima Vaikulė ir Raimondas Paulas, Švedijos multiinstrimentininkas Robertas Wellsas. Gebėjimą žongliruoti stiliais ir žanrais Melo-M parodys ir Vilniuje.

Violončelių trio „Melo-M“ koncertas vyks rugpjūčio 6 d. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, o porą kvietimų į renginį galite laimėti G. facebook puslapyje.

Netikėtas šios knygos vienintelio egzemplioriaus grįžimas į leidyklą (paskutinius metus jos nebeturėjo ir leidėjai) paragino tarsi pažaisti ir azartiškai „patikrinti“ didžiausius Samuelio Becketto gerbėjus.

Daugiau nei savaitę vyksiančio aukciono metu skaitytojai savo kainų siūlymus gali teikti el. paštu prekyba@rsleidykla.lt arba skambinti telefonu (85)2121433. Pradinė kaina – 20 Lt. Visa informacija ir naujienos skelbiamos leidyklos internetinės svetainės www.rsleidykla.lt skiltyje „Informuojame“, kur taip pat galima sekti aukciono eigą.

„Molojus“ – pirmasis Samuelio Becketto, vieno iš garsiausių bei įtakingiausių XX a. dramaturgų ir prozos meistrų, Nobelio premijos laureato, romanas lietuviškai. Rašytojas yra antiromano ir absurdo teatro pradininkas, žymiosios pjesės „Belaukiant Godo“ autorius. Daugiau apie trilogiją – čia.

Albumą anonsavęs singlas “Šilkas” nuteikė tikrai taip -- įdomu, gražu, neįprasta, vokalo ir aranžuočių eksperimentai -- tęsiami. Bet singlas -- tai viena kregždutė, o kaip dėl viso pavasario? Mano kuklia nuomone -- gerai, bet ne puikiai. Klausyti tikrai malonu, tikrai yra ką (nors “Šilkas” ir labai gožia kitas dainas, jos jaukinasi sudėtingiau), bet jeigu tikėjausi, kad “Mutabor” bus trečias žingsnis, tai greičiau antras su puse, o gal net su ketvirtadaliu. Nes -- pirma, tekstai pradeda nykti, tiksliau -- lieka tik jų trupiniai, po vieną ar pusantro posmo.

www.youtube.com/watch?v=-8Cy9PPW2Og

Širdis

Jeigu ilgitės “Ramumos” (aš -- ne, man duokite “Vasarį”), bus liūdna. Antra, silpniausios albume, vėlgi, mano kuklia kukliausia nuomone, angliškos dainos. Neskamba. Ir -- skirtingai nuo LŠD “Lovesong” -- kliūva tuo, kad jaučiasi, jog kalba autorei yra svetima ir skamba dirbtinai. Užtat puikios dvi rusiškos dainos, ir, bent jau šiame albume, man susidaro įspūdis, kad Alinai geriausiai sekasi save išreikšti būtent rusų kalba ir jos vokalas bei maniera tam tinka tiesiog nuostabiai, skamba labai organiškai, labai tikroviškai. “Skolzko na ulice -- lipko v nutri“, štai ko trūksta ir lietuviškajai albumo daliai, kuri, išskyrus “Šilką”, miela, bet nepritrenkianti. Be “Šilko” labiausiai įstrigo turbūt “Amerika” -- sakyčiau, trumpos dainos etalonas.

www.youtube.com/watch?v=jn-j67aVV_I

Vaikelis

Reziume: gražu, bet norėtųsi daugiau … “Šilko”.

www.youtube.com/watch?v=2BF4I6hBwBs

Šilkas

Tekstas: Justinas Žilinskas

O. Children pavadinimas nugvelbtas nuo tokio paties pavadinimo Nick Cave & The Bad Seeds dainos, kur optimizmas per kraštus tikrai netrykšta. Tokią nuotaiką išlaiko ir naujasis ketvertas, savyje talpinantis senuosius The Cure, Sisters Of Mercy, Bauhaus, Joy Division, o energijos ir tūžmasties turi lyg Interpol būtų susimetę į krūvą su The National, o Depešai šiems atliktų pabrolių vaidmenį.

www.youtube.com/watch?v=uh1o_03ilQY

Negailestingas bet tuo pačiu svajingas post pankinis ritmas su kažkur jau girdėtais 80ųjų sintezatoriais ir, velnias žino iš kur, iškrapštytomis aranžuotėmis, bažnytiniai gedulingi vargonai, elektroninių gitarų tarškesys, gotiški pritariamieji vokalai, egzaltuotai vietomis užlūžtantis vokalas, Cave‘o verti tekstai, balansavimas tarp pop/indie ribos ir turime vieną geriausių paskutinių metų debiutą su iš karto geriausiu metų albumu. Nepražiopsokite!

www.youtube.com/watch?v=TmcHPk8_1N8

Ruins

www.youtube.com/watch?v=rlYGiKpPmKc

Radio Waves (akustinis)

http://www.myspace.com/ochildren

Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone.

Renginiai vyks atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).

Filmus gyvai įgarsins Arkadijus Gotesmanas, Petras Geniušas, Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vytis Smolskas, Rokas Zubovas, ansamblis „Nepaklusnieji“, grupė AVASPO (Audio Visual Asp of Poetry) ir kiti klasikinės, džiazo, eksperimentinės muzikos atstovai.

Daugiau informacijos tinklapiuose www.tinklai.net ir www.piano.lt

Facebook: http://www.facebook.com/pages/Vilnius-Lithuania/Holivudui-100-Nebyliam-kinui-gyvas-garsas/141593762532970

Renginių programa:

Liepos 28 d., trečiadienis, 21:30
D. W. Griffith „Nulaužti žiedai“ (1919)
Gyvai įgarsina Petras Geniušas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija)
Vaidina: Lillian Gish, Richard Barthelmess, Donald Crisp
Tragiškiausias, rimčiausias ir poetiškiausias D. W. Griffith‘o filmas. Vieną iš savo įspūdingiausių vaidmenų jame suvaidino aktorė Lillian Gish, vėliau pavadinta „pirmąja nebyliojo kino ponia“.

Rugpjūčio 4 d., trečiadienis, 21:30
Buster Keaton „Generolas“ (1927)
Gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Petras Vyšniauskas (fortepijonas, saksofonai)
Vadina: Buster Keaton, Marion Mack
Vienas iš pirmųjų filmų, įtrauktas į JAV Kongreso bibliotekos archyvą, kaip „ypatingai svarbus kultūrine, istorine ir estetine reikšme“. Iš pradžių filmą prastai įvertino kritikai ir žiūrovai, ir tik po daugelio dešimtmečių jis buvo pripažintas vienu iš geriausių visų laikų filmu.

Rugpjūčio 11 d., trečiadienis, 21:30
King Vidor „Minia“ (1928)
Gyvai įgarsina AVASPO (Audio Visual Asp of Poetry)
Vaidina: James Murray, Eleanor Boardman
Eksperimentinis, socialinis filmas išsiskyrė iš savo amžininkų ypatingu dėmesiu realiam gyvenimui. Šio filmo filmavimo technikos atradimai įtakojo tolimesni jos vystymąsi. 7-jame dešimtmetyje Jean Luc Godard‘as, paklaustas, kodėl niekas nebekuria filmų apie „paprastus“ žmones, atsakė: „Ar verta perfilmuoti „Minią“? Jis jau sukurtas“.

Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis, 21:30
F. W. Murnau „Saulėtekis“ (1927)
Gyvai įgarsina Viačeslavas Ganelinas (fortepijonas, elektronika)
Vaidina: George O‘Brien, Janet Gaynor, Margaret Livingston
Pirmasis F. W. Murnau filmas, sukurtas Amerikoje. 1929 metais „Saulėtekis“ pelnė „Oskarą“ per pačią pirmąją Amerikos kino akademijos apdovanojimų ceremoniją.

Rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 21:00
Charlie Chaplin „Mažylis“ (1921)
Gyvai įgarsina ansamblis „Nepaklusnieji“: Andrius Radziukynas (fleita), Julius Černius (klarnetas), Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Dovilė Sauspreikšaitytė (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Sonata Zubovienė (fortepijonas), Rokas Zubovas (fortepijonas)
Vaidina: Charlie Chaplin, Edna Purviance, Jackie Coogan, Henry Bergman, Lita Grey
Pirmasis Čaplino pilno metražo filmas ir pirmasis filmas, sujungęs dramą ir komediją.

Rugsėjo 2 d., ketvirtadienis, 21:00
Fred C. Newmeyer, Sam Taylor, Harold Lloyd „Saugumas paskutinėje vietoje!“ (1923)
Gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Vytis Smolskas (klavišiniai)
Vaidina: Harold Lloyd, Mildred Davis, Bill Strother, Noah Young, Westcott Clarke
Šiuo filmu Harold‘as Lloyd‘as įsitvirtino kaip pagrindinis nebyliojo kino komikas. Iki šių dienų „Safety Last!“ laikoma viena geriausių kino komedijų. Tai iš šio filmo nepamirštamas kadras, kuriame Harold‘as Lloyd‘as kabo ant dangoraižio laikrodžio rodyklės virš judrios Niujorko gatvės.

Biffy Clyro ‘Only Revolutions’

Villagers ‘Becoming A Jackal’

Corinne Bailey Rae ‘The Sea’

Mumford & Sons ‘Sigh No More’

Paul Weller ‘Wake Up The Nation’

Wild Beasts ‘Two Dancers’

Kit Downes Trio ‘Golden’

Laura Marling ‘I Speak Because I Can’

Dizzee Rascal ‘Tongue N’ Cheek’

Foals ‘Total Life Forever’

I Am Kloot ‘Sky At Night’

The xx ‘xx’

Kokie variantai, galimybės? Mano nuojauta kirba dėl Wild Beasts bei The XX, ir kaip bijo ir priešinasi Mumford & Sons, o kaip džiūgautų dėl Kit Downes Trio.

www.youtube.com/watch?v=h_7dW_7FaIA

Esu Karolis Buržinskas. Noriu pakviesti jūsų svetainės lankytojus, paklausyti ir galbūt, jeigu kas norės, įsigyti mano naujosios pasakos Toli Toli garso takelį. Toli Toli tai muzikinės pasakos “Aušra” tęsinys, prie kurio buvo dirbama ištisus metus, daugiausiai darbo ir energijos yra įdėta į garso takelio, muzikos rašymą ir studijos darbus su viltimi, kad tai bus ne šiaip sau darbas, o lietuviškos modernios klasikos perlas, kuris guls į lietuvių dramos žanro lobyną. Visi darbai jau atlikti ir visa tai galite paklausyti ir įvertinti čia: www.karolis.bandcamp.com

Kas dėl kainos, sutinku, tai jau beveik prabangos reikalas, bet! Tai 21 albumas, 20 albumų prieš tai  esu atidavęs už dyką. Šįkart tai kainuoja ir kainos nebenuleisiu nei per centą… galbūt tai pirmas ir paskutinis tokio tipo komercinis leidinys, bet kai prie projekto dirbama ištisus metus ir kai į projektą investuojama tikrai nemaža suma pinigų, tai būtų absurdas šį kūrinį kaip ir savo ankstesnius darbus… ir vėl atiduoti dykai.

Įkvėpė tokie kompozitoriai kaip :

Masashi Hamauzu

Hideki Sakamoto

Yoko Shimomura

Russel Shaw

Garry Schyman

Clint Mansel

Noriu palinkėti malonaus klausymo tiek jums, tiek jūsų portalo skaitytojams. Netrukus, spalio 22 antrą dieną, pakviesiu į pasakos Toli Toli perklausą.

Papasakosiu, kaip pirmąją festivalio dieną lengvai apsiforminę pradėjome nuo lietuvaičių Happyendless. Klausytojų nebuvo sausakimša, bet žiūrint į baltai pasipuošusius šėlstančius vyrukus negalėjai nekinkuoti į ritmą. Vokalisto buvo gaila dėl to šiaurietiško parašiutininko kostiumo ir žliaugiančio prakaito, bet publika jų indėlį įvertino.

www.youtube.com/watch?v=b-cEA06CS7o

www.youtube.com/watch?v=XhFzHbeu1_s

Niūniuodami „svyt svyt, supa svyt“ lūpose su plunksnų lietumi plaukuose, dar nežinodami, kad iki UNKLE tai buvo smagiausias vakaro pasirodymas, traukėme žiūrėti ir klausyti The Climbers, kurie prisipažino, kad tai pirmas jų grojimas festivalyje.

www.youtube.com/watch?v=USIDh4q8TL8

Nepatiko. Net ne tas žodis. Nesupratome, už ką myli šio festivalio rengėjai tokį formatą, kuris tinkamas tik kokios mokyklėlės ar bažnytkaimio kultūrnamio salėje vykstančiam oficialaus minėjimo skylių užkamšymui.

Lauktieji Popidiot atrodė blankiai ir ilgai dėmesio neišlaikė, ir liko kalti, kad mažytėje palapinėje, talpinančioje po stogu gal tik šimtą žmonių atradome Ten Bears. Uh, kaip jie šokdino. Žinoma, tai vienadienė muzika, bet jau girdint pirmą kartą gali visa gerkle pritarti. Besiliejančiai vaikinukų elektrorokinei energijai abejingų nebuvo. Ir vis pabrėždavo, kad tai tik apšilimas prieš ryt vykstantį pasirodymą didžiojoj scenoj. Jų Technotronic “Pump Up The Jam” koveris nurovė stogą, nukratė rankas ir privertė kitą dieną per pačią kaitrą traukti didžiosios scenos link. Tik pasirodo, kad mažojoje scenoje jiems sekėsi puikiau. Vidurdienio saulė žmones laikė medžių pavėsyje, o atlikėjai prieš saulę atrodė kiek išsikvėpę.

Bet grįžkime prie pirmos dienos vakaro, kur po smagių Ten Bears į akiratį lipo Happy Mondays. Metai ir kvaišalai Shaun Ryderiui tikrai neina į gerą, nors negali sakyti, kad su odine striuke ir džinsais esant  arti trisdešimt  Celsijaus scenoje trūnijantis dinozauras nestebino. Stebino … savo drąsa dar lipti į sceną. Besidraskanti juodaodė buvo viskas, ką vertingesnio beturi buvę „madchesteriai“. Nors po pasirodymo girdėjau kalbant, kad buvo galima sentimentus patenkinti, man tai atrodė panašiau į farsą ir balaganą nei į muzikavimą.

www.youtube.com/watch?v=61KoYYr4pD8

Vakarą vainikavo UNKLE. Pradžia buvo stulbinanti -- sodria bosų linija ir efektingomis vaizdo/šviesų projekcijomis buvau prikaltas prie žemės. Vėliau tempas ėmė lėtėti, ūkanų, hipnozės daugėti ir iš griežto elektronizuoto roko Unkle pavirto į kantrybę tampančius shoegazerius. Žinoma, tai buvo aukšto lygio postrokas, tiesiog ne to buvo tikėtasi. Ir neteko sulaukti daug gerų grupės kūrinių, nes pasirodymas tiesiog baigėsi.

www.youtube.com/watch?v=cSb54-uCIWw

www.youtube.com/watch?v=_Sz0c62-FVA

www.youtube.com/watch?v=wANfVRg1GXs

Antroji Positivus diena prasidėjo pora valandų po pietų. Saulė dvikojų negailėjo, bet Ten Bears ir šaukinys „gerai muzikai blogo oro nėra“ įtraukė į festivalio teritoriją. Šešėlio prieglobstyje pradėjome nuo EIMIC (Everything Is Made In China), nuo tų, kurie pora dienų prieš festivalį grojo ir Vilniuje, tad kai kam jau buvo matyti ne pirmą ir ne antrą kartą. Niekas vaikinukų grojime nepasikeitė: jie vis tebearia scenoje, bet rezultatas kalba pats už save – kol kas jokiai lietuviškai trijulei nepavyko pasiekti tokio skambesio.

Gulėdami paklausėm ir Goran Gora -- lengvo skambesio vietinės reikšmės kolektyvas grojantis inde-folką.

www.youtube.com/watch?v=h128tgLnEpI

O ASIWYFA (And So I Watch You From Afar) privertė ir pajudėti. Tiesą sakant, tai buvo laukiamiausias mano pasirodymas ir tikrai nenuvylė. Gitarinis mūšis pavergė ir prikaustė nuo pradžių iki galo, rodės scenoje mylisi keli gitaristai virtuozai, kurie savo skambesiu gali tiek sukelti orgazmą, tiek nužudyti.

www.youtube.com/watch?v=8N_QEOGs37w

ASIWYFA išspaudė visą prakaitą, kurį kai kas nuėjo mirkyti vandenin, o kai kas liko klausyti Kira Kira, kurios nelabai ėjo girdėti dėl iš kitur atsklindančių dundesių ir dėl to, kad nebuvo ten ko klausyti. Kai islandiškoji veikėja padėkojo už pirmąjį kūrinį, kuris mano supratimu nebuvo dar prasidėjęs, suvokiau, kad mano vieta ne prie šios scenos, o joje esanti moteriškė turėtų keliauti į kokį ŠMCą ar Fluksus ministeriją, nes ten apie tokį „reiškinį“ gal rastų ką pozityvaus pasakyti. O aš patylėsiu…

Nedaug ką yra pasakyti ir apie Scissor Sisters. Išmestų iš grupės merginą, būtų Village People tęsinys. O šiaip jie smagūs vakarėlio užvedinėtojai ir linksmintojai, kai groja žinomus hitus, o kai groja nežinia ką reiškiantį negirdėtą šmotą, pavadintą „this is from our new album“, tai visiems ūpas krisdavo.

www.youtube.com/watch?v=0WKkHwf2rZA

www.youtube.com/watch?v=eQ0elbG3VyQ

Na, ir prieš mūzų sutikimą dar pailsėjome prie Stornoway folkinio lounge. Mieli, drovūs vaikinukai, nedrąsiai atsakinėję į klausimus spaudos atstovams, scenoje jautėsi užtikrinčiau ir jie grojo gražią, nuoširdžią, atgaivinančią sielą muziką, tik ne tokią bažnytinę kaip The Climbers ir The Leisure Society.

www.youtube.com/watch?v=MuYutJ-eONQ

Vietų arčiau scenos prieš MUSE nepavyko užsiimti, rodos užsipildė visa aikštė. Dešimt nekantrių minučių vėlavimo ir šou prasidėjo. Trijulė dovanoja savo hitus, minia šėlsta, Bellamy su publika nebendrauja, kaip prieš tai ir su žurnalistais, – jis savam kosmose, į kurį niurkdo ir susirinkusiuosius, žybsi prožektoriai, bėga vizualizacijos, lazeriai pjausto medžių viršūnes, garso kokybė, kokios festivalio metu dar nebuvo, ir visi siurbia: Resistance, Time Is Running Out, United States of Eurasia, Uprising, Starlight, Hysteria, New Born, Undisclosed Desires, Supermassive Black Hole ir bisui įkalą mano mėgstamiausią „Plug In Baby“ bei sutraukę savo gulbės giesmę „Knights Of Cydonia“ padeda gitaras.

Valanda dvidešimt minučių dingo iš gyvenimo. Per trumpai? Per gerai? Per prastai? Aš manau, kad jie nuo matyto paskutinio karto niekur nepažengė. Bet gal ir jau nebelikę jiems erdvės tobulėjimui?

www.youtube.com/watch?v=cdvofqNWOt8

p.s. Latviški pajūrio vabalai tikrai ne patys mieliausi :)

www.youtube.com/watch?v=bM38_PLvUmw

Ji įkūrė grupę kaip savo dvasinį buduarą, kuriame sukabinti svyruoja vaiduokliški korsetai, nuo sienų žvelgia šimtmečio senumo nuotraukos ir išdidus aukso amžių menantis karalienės Viktorijos atvaizdas, o naktis sklaido primirštus kolonijinės Amerikos istorijos puslapius.

www.youtube.com/watch?v=hsyVKuElu1E

Visa tai tinka ir septintajam grupės Rasputina albumui “Sister Kinderhook“. Šiame albume subtiliai dera asmeninė vokalistės motinystės patirtis, vien violončelėmis ir vokalu “stumiama” melodija, unikalus bet kokius vokalo ir rimo kanonus atmetantis pasakojimas, aukštutinio Niujorko, kuriame Creager gyvena, istorija ir visa tai į vieną jungianti nenutrūkstanti laiko linija. Tokie apibūdinimai kur kas aiškesni nei ankšti, kritikų jai nuolat statomi gothic rock-folk-cello rock rėmai, iš kurių šis kolektyvas sugeba mikliai išsipainioti.

Tai šis tas originalaus ir nekasdieniško, puošnaus, bet kartu ir tikro. O tai labai svarbu šiame Katty Perry ir Lady Gaga’os tuščio blizgesio prisotintos populiariosios kultūros pasaulyje.

www.youtube.com/watch?v=ephKO1FkaBw

Naujausiame albume nebėra po pirmojo albumo “Thanks for the Ether” nuolat sekusio bandymo eksperimentais su violončelėmis imituoti gitarų skambesį ir electro prieskonio. To pasėkoje pasiektas sodrus, harmoningas ir kartu nenuobodus bei šviesus skambesys. Pradedant pirmąja kompozicija “Sweet Sister Temporase”, tai -- dikensiška istorija, pavergiančia Creager aukštų natų išdainavimu ir dramatišku žemų tonų violončelių “užnugariu”, antroji savo energija drąsiausiai į hitus pretenduojanti daina “Holocaust Of Giants” reflektuoja visą kruviną Amerikos istoriją: (“There were giants in our mist\ But they slaughtered one another in a meaningless war“). Būtina nepamiršti ir gailaus bei kartu optimistišku choru žėrinčio opuso “Humankind, As A Sailor” ir, galiausiai, muzikinis bei prasmės kūrimo apogėjus pasiekiamas su „Indico Indians“, eilutė (“What do you win for civil war in 1844/ In upstate New York?”) galėtu pakeisti JAV himną Creager gyvenamoje kaimynystėje. Ritmas “numušamas” bandžos lydima “Snow-Hen Of Austerlitz” melodija.

www.youtube.com/watch?v=hBDAHmeNVHw

“Sister Kinderhook” – tai ne tik grįžimas prie grupės šaknų, kartu tai didelis kokybinis šuolis Rasputina kūryboje ir nors Creager dievagojasi atradusi milžino kaulą dainoje “Holocaust Of Giants”, labai norėtųsi palinkėti, jog jos ieškojimai šituo neeiliniu įvykiu geros muzikos pasaulyje nesibaigtų.

teksto autorius: Aleksandras Rimdžius

Ne, romanas nepasirodė unikumas literatūrine prasme, tačiau čia nebuvo nieko nesakančių pastraipų, kurias tokio žanro kūriniuose dažnai galima praleisti. Čia pagrindiniu smuiku griežia siužeto vingiai, o ir tie mąstančiam skaitytojui turėtų būti dažnai nuspėjami. Visgi, tenka pripažinti – Larssonas puikiai valdo žurnalisto-pasakotojo plunksną. Jo analitinis, išsamiai žurnalistinis stilius šiam romanui ypač tinka ir skaitytoją taip įtraukia, kad neleidžia abejoti sekamos istorijos ir jos veikėjų gyvumu. Net užvertęs paskutinį knygos puslapį gerą valandą naršiau internete netikėdamas, kad Larssono sukurpta istorija neturi nieko bendro su realiais faktais.

Romano žanras gana keistas. Toks detektyvo ir trilerio hibridas, tad laikykim jį kriminaliniu trileriu. Pagrindinė veiksmo linija sukasi apie žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto pastangas tiriant prieš 40 metų įvykdytą jaunos merginos žmogžudystę, o pirmoji ir paskutinioji dalis aprašo jau visai kitą Bliumkvisto konfliktą. Knygai populiarumo priduoda spalvingi, netradiciniai veikėjai: tatuiruota, auskaruota hakerė Lisabeta Salander; laikraščio redaktorė, gyvenanti tai su savo vyru, tai su kitu; iškrypėlis, nevengiantis sadizmo, advokatas; tarptautinio koncerno savininkas, užsiimantis nešvariais reikalais; turčius, nenurimstantis dėl prieš keliasdešimt metų įvykusios nelaimės.

Larssonas dviračio neišradėja, o tobulai supina į vieną keletą plačiai auditorijai paklausių temų: kriminalinės istorijos tyrimas, paslaptingi siuntiniai, religinės – ritualinės žmogžudystės, asmens duomenų vagystės, privataus gyvenimo ir darbinės veiklos šnipinėjimas, įsilaužimas į kompiuterius, žurnalistinio darbo užkulisiai, teisinės peripetijos, gyvenimas kalėjime, meilės trikampių įdomybės. Ir visą tai apipila šaltu skandinavišku padažu, kuris suteikia išskirtinai patrauklų patiekalą, galintį konkuruoti su Agatha Christie, Dorothy L. Sayers (liūdna, kad iki šiol lietuviškai jos galima rasti tik vieną romaną) ar John Grisham.

Lietuviškasis romano pavadinimas “Mergina su drakono tatuiruote” yra pasiskolintas iš romano angliškojo vertimo „The Girl with the Dragon Tattoo“. Originalus knygos pavadinimas „ Män som hatar kvinnor (“Men who hate women”) reiškia „Vyrai, nekenčiantys moterų“ ir tikrai tinkamiau atspindi turinį. Tai pirmoji trilogijos „Millennium“ dalis, Švedijoje išleista 2005 m. (tad dar visai šviežia!) po rašytojo mirties.

Pats autorius, darboholikas (sako, kad mirė prie rašomojo stalo nuo infarkto) ir užkietėjęs rūkorius (sutraukdavo po tris pakelius per dieną) „Millennium“ leidimo nesulaukė, o pasaulis jo palikimo aukso gyslą pasigavo: knygų perkamumas milžiniškas, išversta jau veik į 40 kalbų, krūva kriminalinės literatūros premijų, Švedijoje pernai susukti trys pilnametražiniai filmai pagal kiekvieną trilogijos dalį, šiemet pasirodė ir televizijai skirtas serialas, o Holivudas skelbia apie 2012 m. pasirodysiančią ekranizaciją, kurią turėtų režisuoti David Fincher. Leidėjai skelbia, kad Larsson‘o kompiuteryje rasta daugiau negu pusė nebaigtos ketvirtosios dalies teksto, taip pat penktosios ir šeštosios dalies apmatai, tad tikėtina, kad suderinus su paveldėtojais žurnalisto Mikaelio Bliumkvisto (jau vadinamo Kalio Bliumkvisto analogu suaugusiems) ir hakerės Lisabetos Salander nuotykiai bus tęsiami kito autoriaus ranka.

Bus kaip bus, o mums lieka tikėtis, kad po „Merginos su drakono tatuiruote“ netrukus seks ir likę tęsiniai „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ ir „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“, nes troškimas toliau pagyventi su pamėgtais personažais kasdien tik didėja.

*****

Informacija apie knygą: romanas, iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė.- Vilnius: Kronta.- 575 p.