Visų pranešėjų patarimai vienoje prezentacijoje patalpinti IdeaCode Slideshare

Panašus įrašai:

1. 12 patarimų e. parduotuvės kūrėjams
2. Vartotojo patyrimo projektavimas: šiuolaikinė kosmologija

Vertėjo komentaras – dažnai pasiekiamumas (angl. accessibility) yra suprantamas kaip ko nors pritaikymas neįgaliesiems, bet tai netiesa. Pasiekiamumas – tai ko nors pritaikymas kuo platesniam žmonių ratui.

Norint padaryti svetainę pasiekiamą kuo platesniam žmonių ratui, nereikia papildomo funkcionalumo ar informacijos kartojimo. Lengviausias kelias – įtraukti skirtingų gebėjimų žmonių reikalavimus bei skirtingų įrenginių palaikymą projektuojant naują vartotojo sąsają ir kuriant informaciją.

Iš pagrindų sukurti svetainę, kuri būtų pasiekiama platesnei vartotojų auditorijai, kainuoja tiek pat, kiek ir sukurti įprastą.

Žinoma, jau egzistuojančios sistemos keitimas reikalauja papildomų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai pelningas sprendimas – platesniam žmonių ratui pasiekiamos svetainės priežiūra yra pigesnė ir lengvesnė.

Priežastys, dėl kurių naudinga kurti svetaines pritaikytas didesnei vartotojų auditorijai

1. Pasiekiama didesnė auditorija – Didžiojoje Britanijoje 14% žmonių kenčia nepatogumą dėl negalios.
2. Plačiai pasiekiama svetainė turi geresnį tinkamumą (angl. usability)
3. Plačiai pasiekiama svetainė taip pat geriau optimizuota paieškos sistemoms (angl. SEO)
4. Kiti pasiekiamumo teikiami privalumai – mažesnis svetainės užsikrovimo laikas, skirtingų naršyklių palaikymas ir lengvas turinio valdymas.

Zoltán Kollin

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr. 4: dizainas yra tai, kas daro svetainę gražesnę
2. Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais
3. Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe

Daug žmonių galvoja, kad dizainas internete yra tik dekoravimas, t.y. menas, kaip padaryti svetainę gražesnę. Tačiau dizainas  labiau susijęs su tuo, kaip svetainėje viskas veikia, nei su tuo, kaip tai atrodo. Dizainas apima tiek formas, tiek ir funkcijas (vertėjo komentaras – anglų kalboje sąvoka „dizainas“ iš dalies apima projektavimo sampratą). Skirtingai nei menas, dizainas yra kuriamas ne tik dėl vizualaus grožio ir emocinio patrauklumo, bet ir yra skirtas naudoti.

Dizaino tikslas – efektyviai spręsti problemas. Jis paremtas supratimu kaip vartotojai mato pasaulį, kaip jie mąsto ir elgiasi. Dėl to dizainerio įrankių pasirinkimas yra platesnis nei vien spalvos ar šriftai, jis apima vartotojų tyrimus, prototipavimą, tinkamumo testavimą (angl. usability testing) ir kt.

Dizaino apibrėžimai iš dizainerių:

1. „Dizainas – yra ne tai, kaip daiktas atrodo ar kokį jausmą sudaro prisilietus. Dizainas – yra tai, kaip daiktas veikia“ – Steve Jobs
2. „Geras dizainas, jei jį tinkamai realizavo, tampa nematomu. Mes pastebime dizainą tai tada, kai jis blogai įgyvendintas. Įsivaizduokite oro kondicionierių. Mes jį pastebėsime tik jei kambaryje pernelyg karšta ar šalta arba jei jis sudaro daug triukšmo ar pradeda lašėti. Tačiau, jei kondicionierius nustatytas puikiai, niekas nepastebės, kad jis yra ir susikaups prie rūpimų užduočių.“ – Jared Spool
3. „Dizainas – elementų išdėliojimo planas tokiu būdu, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas uždaviniui įgyvendinti“ – Charles Eames
4. „Kaip aš suprantu dizainą? Užsiimti dizainu – tai dalinti problemas į mažesnes problemas  kol bus rastas pats paprasčiausias sprendimas.“ – Paul Scrivens
5. „Pagrindinė dizaino užduotis – ne prablaškyti, suteikti malonumą ar tapti estetiškai maloniu. Pagrindinė užduotis – veikti.“ – Oliver Reichenstein
6. „Dizaineris, apsispręsdamas dėl kokios nors objekto formos ar funkcionalumo, sprendžia problemas. Tai galėtų būti parašytas tekstas, vartotojo sąsajos elementų išdėstymas, kėdės projektavimas ar geresnių Netflix (vertėjo komentaras – video nuomos kompanija) voko, elektros lemputės ar kėdės variantų pasiūlymas“ – Joshua Porter
7. „Dizainas neskirstomas į „gerą“ ar „blogą“. Yra tik efektyvi ar neefektyvi komunikacija. Kiekvienas skūndžiasi reklama žurnaluose, bet užsakovams įdomu tik ar jie pritraukia naujų klientų, ar ne.“ – Peter Bilak
8. „Dizainas yra nukreiptas į žmogų. Kurti dizainą reiškia žmogaus problemų identifikavimą ir geriausio jų sprendimo radimą.“ – Ivan Chermayeff
9. … kitas panašias citatas galite rasti Luke Wroblewski svetainėje.

Zoltán Gócza

Panašus įrašai:

1. Kas yra dizainas?
2. Mitas Nr. 5: pasiekiamumas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas
3. Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje slinkimo (angl. scroll) funkcija nebuvo dažnai naudojama, tačiau laikai keičiasi – šiandieną naršyklės slankjuostės (angl. scrollbar) naudojimas tapo visiškai natūraliu dalyku. Ilgų ir nuoseklių tekstų, kaip pvz., straipsnis ar internetinė pamoka, atveju slinkimo funkcijos naudojimas lyginant su puslapiavimo naudojimu turi geresnį svetainės tinkamumą (angl. usability).

Dėl to nebūtina visko kelti į viršutinę titulinio puslapio dalį ar į zoną, matomą be slinkimo. Norint, kad žmonės naudotų slinkimo funkciją, reikia vadovautis tam tikromis projektavimo taisyklėmis bei teikti lankytojams įdomią informaciją. Turėkite omeny, kad informacija, kuri yra matomoje be slinkimo zonoje, sulaukia daugiau lankytojų dėmesio bei daro įtaką vartotojo apsisprendimui skaityti visą puslapį.

Daugelio tyrimų išvados patvirtina, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe:

1. Paspaudimų žemėlapių (angl. clickmap) paslaugos teikėjai ClickTale, išanalizavę 100 tūkst. paspaudimų, padarė išvadą, jog slinkimo galimybę naudojo 76 proc. lankytojų, iš jų puslapio apačią pasiekė net 22 proc. Šie skaičiai patvirtina, jog puslapio viršus yra svarbiausia ekrano dalis. – Unfolding the Fold ir ClickTale Scrolling Report (ir 2 dalis)
2. Tinkamumo ekspertas Jakobas Nielsenas (angl. Jacob Nielsen), naudodamas akių stebėjimų (angl. eye tracking) įrangą, pademonstravo, jog, nepaisant žvilgsnio sufokusavimo viršutinėje lango dalyje, žmonės slenka puslapį žemyn. Tai ypač pastebima, kai puslapio dizainas ar projektavimas deramai pastūmėja šia linkme. – Scrolling and Attention
3. Nagrinėdama statistinius TMZ.com svetainės duomenis, Milisa Tarquini išsiaiškino, kad pačios populiariausios nuorodos yra puslapio apačioje. Ji taip pat pažymi, jog apklausos ir galerijos, kurios buvo patalpintos AOL’s Money & Finance svetainės apačioje, sulaukdavo ypač daug paspaudimų nepriklausomai nuo jų vietos apačioje. – Blasting the Myth of the Fold
4. CX Parnters atliktas akių stebėjimo tyrimas taip pat patvirtina nuostatą, kad žmonės naudojasi slinkimo galimybe. – The myth of the page fold: evidence from user testing
5. Programinės įrangos tinkamumo tyrimų laboratorija (angl. Software Usability Research Laboratory) nustatė, kad žmonės gali skaityti ilgai, o slinkimas žemyn yra greitesnis nei puslapiavimo naudojimas. Tyrimai patvirtina, kad žmonės yra pripratę prie slinkimo naudojimo. – The Impact of Paging vs. Scrolling on Reading Online Text Passages
6. 1998 m. Jared Spool tinkamumo testas parodo, kad nors žmonės ir sako, kad jiems slinkimo galimybė nepatinka, jie noriai naudojasi ja. – As the Page Scrolls
7. Kitas tinkamumo tyrimas, atliktas SURL kompanijos, patvirtino, kad paieškos svetainėse žmonės vienodai gerai vertina tiek slinkimo, tiek puslapiavimo galimybes. – Paging vs. Scrolling: Looking for the Best Way to Present Search Results

Skaitiniai ateičiai:

1. Jared Spool  savo straipsnyje aprašė projektavimo rekomendacijas, galinčias pastūmėti žmones naudotis slinkimu – Utilizing the Cut-off Look to Encourage Users To Scroll
2. „The Scrolling Experience and „The Fold““ straipsnyje Chris Fahey aprašo „sulinkimo linijos“ (angl. fold) niuansų pasikeitimą.
3. Nepraleiskite šmaikštaus straipsnio „Life below 600 px“ apie puslapio slinkimo galimybę.

Zoltán Gócza

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais
2. Mitas Nr. 1: internete žmonės skaito
3. Mitas Nr. 4: dizainas yra tai, kas daro svetainę gražesnę

Ilgą laiką tinkamumo testais (angl. usability test) buvo bandoma nuginčyti vadinamąją trijų paspaudimų taisyklę. Priešingai nei mano daugelis, žmonės, neradę informacijos trimis paspaudimais, nepalieka svetainės. Iš tikrųjų, reikalingų paspaudimų skaičius neturi jokios įtakos nei vartotojo pasitenkinimui, nei atliekamų veiksmų sėkmingumui. Taip, tai tiesa – mažesnis paspaudimų skaičius nedaro žmonių laimingesnių ir nesuteikia greito tikslo pasiekimo jausmo.

Išties svarbus yra navigacijos paprastumas, pastovus informatyvumo jausmas, lydintis visą vartotojo kelią iki norimo tikslo. Jei neversite žmogaus galvoti apie paspaudimų skaičių, jis neprieštaraus dėl kelių papildomų paspaudimų.

Tyrimai, privertę suabejoti taisykle:

1. UIE tinkamumo tyrimai parodė, kad žmonės nepalieka svetainės po trijų paspaudimų bei nesijaučia įpykę, jei reikia atlikti dar keletą paspaudimų. – Testing the Three-Click Rule
2. Anot knygos „Prioritizing Usability“ bei ją cituojančios „Highlights from Prioritizing Web Usability“ autorių, Jakobo Nielseno (angl. Jacob Nielsen) tyrime minima, kad „vartotojų gebėjimas rasti informaciją internetinėje parduotuvėje padidėjo 600 proc. po to, kai kelias iki prekės nuo trijų paspaudimų išaugo iki keturių“.
3. Kitas UIE tyrimas pademonstravo, jog geras nuorodų užvardinimas, o ne paspaudimų skaičius, yra pagrindinis tinkamumo veiksnys. – Getting Confidence From Lincoln
4. Praktinis patarimas – pakeisti „trijų paspaudimų taisyklę“ į „vieno paspaudimo taisyklę“: „Kiekvienas paspaudimas ar sąveika (angl. interaction) turi priartinti žmogų prie numatyto tikslo ir kartu kiek įmanoma sumažinti  tikimybę patekti ne ten“. – Breaking the Law: The 3 Click Rule

Įdomus skaitiniai:

1. David Hamill mintys, apie tai, kodėl trijų paspaudimų taisyklė yra nonsensas – straipsnyje „Stop Counting Clicks“.
2. CX Partners straipsnis apie šią taisyklę – 3 isn’t the magic number.

Zoltán Gócza

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe
2. Mitas Nr. 1: internete žmonės skaito
3. Mitas Nr. 5: pasiekiamumas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas

Internete žmonės skaito nuosekliai tik tais atvejais, kai juos domina turinys. Bet, dažniausia, jie tik paviršutiniškai peržiūri puslapį, ieškodami paryškintų žodžių, reikšmingų antraščių, trumpų pastraipų, bei lengvai perskaitomų sąrašų. Jie skuba rasti reikalingą informaciją, todėl visa kita informacija, kuri atrodo nesvarbi, yra tiesiog praleidžiama.

Nesitikėkite, kad žmonės skaitys turinį, kuris sunkiai jiems skaitomas ar nėra svarbus. Dėl to internete patariama vengti ilgų tekstų, nereikalingų paaiškinimų, reklaminio pobūdžio teksto, bei rašymo apie nieką.

Kiek iš tikrųjų perskaito vartotojas?

• 2008 metais Jakobo Nielseno (angl. Jacob Nielsen) atliktame akių stebėjimo (angl. eye-tracking) tyrime paaiškėjo, kad vidutiniškai perskaitoma mažiau kaip 20 proc. puslapio teksto.
• Kitame tyrime dr. Nielsenas nagrinėjo skirtingo stiliaus formuluočių taikymą tam tikroje interneto svetainėje. Tyrimo metu paaiškėjo, kad trumpi, greitai peržiūrimi ir objektyviai parašyti tekstai padidina svetainės tinkamumą (angl. usability) 124 procentais.
• Tyrinėdamas tinkamumą, Gerry McGovern atrado, kad tik 1 iš 15 vartotojų rastų konkrečią informaciją, kuri nepateko į jo peržiūrimos informacijos zoną.
• Steve Krug savo knygoje “Neverskite manęs mąstyti” (angl. Don’t Make Me Think) pažymi, kad svarbiausias faktas apie interneto vartotojus – jie neskaito, o tik skenuoja tekstą žvilgsniu.

Atvejai, kada žmonės skaito detaliau:

• Jei lankytojas rado jį dominančią informaciją, labai tikėtina, kad jis perskaitys ir informaciją, esančią aplink.
• Tyrimai rodo, kad žmonės, skaitydami savo malonumui, labiau įsigilinę perskaito pateiktą informaciją ir laiko skaitymą maloniu net jei skaito iš kompiuterio ekrano.
• Kiti tyrimai rodo, kad yra interneto skaitytojų, kurie skaito metodiškai, t.y. kurie neperžiūri puslapio, o jį nuosekliai perskaito nuo viršaus iki apačios.
• Dažniau su malonumu perskaitomi gerai struktūrizuoti puslapiai, suprojektuoti paviršutiniškam skaitymui.

Zoltán Kollin

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr.3: žmonės nesinaudoja slinkimo galimybe
2. Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais
3. Mitas Nr. 5: pasiekiamumas yra brangus ir sunkiai įgyvendinamas

Pakeitimai

• Pakeisti atstumai tarp miestų. Nuo šiol atstumai yra nuo vienos arenos iki kitos. Šaltinis: Google. Ačiū, Mindaugai
• Pašalinti nereikalingi skliaustai, pvz. Team (D/1) tapo Team D/1. Ačiū, Egle
• Įdėjau Suomiją ir Portugaliją, kurios pateko į čempionatą po atkrentamųjų.
• Įdėti rungtynių laikai. Dar kartą dėkui Eglei.

Turite daugiau pasiūlymų, rašykite.

Jei kas nors turi noro ir laiko surašyti visus rungtynių rezultatus, parašykite prašau i@igor.lt 

Panašus įrašai:

1. EuroBasket 2011 tvarkaraštis

Panašus įrašai:

1. Valgiaraščių agregavimas

Įsiskaičiau į projektą. Kiek suprantu visas sambūris dėl sakinio:

Saugoti informaciją arba suteikti galimybę naudotis jau saugoma informacija abonento ar faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galiniame įrenginyje leidžiama tik su sąlyga, kad atitinkamam abonentui ar faktiniam elektroninių ryšių paslaugų naudotojui vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu suteikus aiškią ir išsamią informaciją, įskaitant informaciją apie tvarkymo tikslus, jis davė sutikimą. Šios nuostatos nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas.

Iš esmės, viskas yra traktavimo klausimas kaip suprasti „nedraudžia techninio saugojimo ar naudojimosi duomenimis, kurio vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu, taip pat būtinais atvejais teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurias užsako abonentas ar faktinis elektroninių ryšių paslaugų naudotojas“. Manau, esant reikalui, būtų galima įrodinėti į bet kurią pusę. Bendrai, būtų galima ginčytis net jei naudojami slapukai, sesijos, lokalus duomenų saugojimas (angl. localStorage) ar kas kitą, nes tai yra techninis automatinis dalykas, vykdomas nedalyvaujant žmogui. Tiesą sakant, aš visai ramus dėl įstatymo, pradėsiu jaudintis tik tada kai gausiu pirmą oficialų pranešimą apie pažeidimą. Įtariu, kad labiausiai jaudinasi ir kelia triukšmą reklamos agentūros ir interneto analizės kompanijos, nes jie įdeda slapukus, kurie nėra skirti tiesioginiam darbui ir duomenų perdavimui. Šiaip, iš įstatymo reikėtų pašalinti nevienprasmius sakinius + pateikti apibrėžimuose kas yra pvz. techninis saugojimas ir t.t.

Taip pat iš įstatymo projekto, nėra aišku po kiek laiko yra laikoma, kad informacija saugoma vartotojo kompiuteryje. Pvz. yra toks dalykas kaip sesija, jį įrašoma į slapuką kompiuteryje tik 10-15 min. ir vėliau negrįžtamai dingsta. The Information Commissioner’s Office, kuris tą direktyvą skelbia, net neatsiklausęs aspsessionid cookie nustato. Be to, slapukai dažniausiai saugomi tam tikrą nustatytą laiką ir vėliau automatiškai pasinaikina. Pažvelkime į analogiją su kelių eismo taisyklėmis: sustojimas ir stovėjimas. Realiai sustojimas yra laikinas stovėjimas vietoje. Tas pats ir su slapukais, sesijomis ir t.t. visi jie yra laikinai saugojami (jei nenurodyta saugoti neribotą laiką).

Anglai susitvarkė gerai, bet neįsivaizduoju kas turėtų įvykti, kad bent 50 proc. lietuviškų puslapių naudotų pranešimus. Įtariu, kad situacija pasikeistų tik pradėjus visus iš eilės bausti, nes kitaip bus tas pats kaip su Asmens duomenų valdytojų valstybės registru. Rodos, reikia, bet šimtai pvz. e. parduotuvių ten neregistruotos, o ADA įsikiša tik esant skundams. Jei taip bus, tai iš esmės įstatymas neveiks.
Grįžtant prie temos, pvz. turiu tinklaraštį igor.lt, slapukai naudojami prisiminti komentuotojo duomenis, kad kitą kartą nereikėtų jų vesti. Aš gal ir susitvarkyčiau panašiai kaip anglai, bet yra daug žmonių, kurie neturi informatikos diplomo ir, manau, jiems būtų tai problematiška, nes daugelis naudoja standartines priemones, pvz. nemokamą WordPress sistemą, ir jose nėra tokios funkcijos.  Dėl šios priežasties, būtų  logiškiau taikyti įstatymą tik svetainėms, kuriose vykdoma komercinė veikla ar teikiamos e. paslaugos.

Manau, eilinį kartą priėmė įstatymo projektą nelabai įsigilinę į jo esmę. Kiek žinau, jau dabar įstatymas mus įpareigoja suteikti lankytojams pilną ir išsamią informaciją apie slapukus ar panašių „mechanizmų“ naudojimą. Prisipažinkite, kas nors kur nors matė tokią informaciją? Prisiminiau tik puslapį Privatumas DELFI portale. Jei įsigaliotų  naujos pataisos, tai reikės ne tik informuoti, bet ir gauti sutikimą.

Tiesą sakant, nematau nei vienos šio įstatymo pakeitimo privalumo, tik minusus. Pirmiausia, tai papildomas stresas žmonėms. Įsivaizduokite ką turėtų jausti žmogus kai jam užėjus į bet kurį puslapį būtų išmetamas pranešimas apie kažkokius slapukus. Be to, kiekviena naršyklė turi galimybę pranešti apie slapuko naudojimą su galimybe atsisakyti. Kiek žmonių naudoja šią funkciją? Įtariu ne daugiau vieno procento. Žmonėms tai neįdomu. Jei patys žmonės gali pasirūpinti slapukais, tai kokia prasmė perkelti šią naštą interneto svetainėms?
Antras dalykas – nukentės daug internete veikiančių žmonių ir organizacijų. Pertvarkyti puslapius pagal naujus standartus kainuoja pinigus ir, manau, bendra pinigų suma pertvarkymams turėtų viršyti valstybei numatytą baudą. Be to, nenumatytas perėjimo laikotarpis. Per vieną dieną tokie pakeitimai nedaromi.
Trečias dalykas – kokią įtaką mūsų įstatymas padarys užsienio puslapiams? Pvz. Facebook saugo net 8 slapukus mano kompiuteryje. Manau, kad mes per maži, kad galėtume daryti įtaką užsienio puslapiams, todėl jie kaip teikė paslaugas mūsų teritorijoje taip ir teiks. Tai kaip bus atskirta ar puslapis užsienio ar ne? Auksčiau minėtojo nuorodoje rašoma, kad čia ES direktyvos pritaikymas Lietuvoje, bet kol kas nei viename puslapyje nemačiau, kad ši direktyva realiai veiktų.
Ketvirtas dalykas – įstatymas neveiks ir nelabai yra reikalingas. Yra tech. galimybės saugoti vartotojo informaciją tiesiogiai serveryje ir manau daugelis vietoje informavimo pasirinks šį būdą. Logiškai mąstant, kiekvienos naršyklės parametrų rinkiniai yra beveik unikalūs, todėl galima vietoje sesijos naudoti naršyklės parametrų rinkinį, jis yra niekur nesaugomas ir tiesiogiai nuskaitomas iš naršyklės, kai užeinate į svetainę. Jį nuskaičius galima palyginti su duomenų bazėje saugomų ir pagal tai pakeisti svetainę. Pvz. Panopticlick ir jų moksliniai tyrimai.

Ką jus manote šiuo klausimų?

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr. 1: internete žmonės skaito

Skirkite informaciją žmogui

Pirmiausia, dažniausiai pasitaikanti klaida – aklas siekis informaciją pritaikyti paieškos varikliams. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad žmonės patys arba su „specialistų“ pagalba perrašo svetainių puslapių tekstus taip, kad jie būtų geriau įvertinti paieškos sistemų, pvz. kad būtų dažniau sutinkami tie patys raktažodžiai. Ar tai veikia? Manau, kad taip. Tik kaip visada yra vienas „BET“. Bandant pritaikyti paieškos sistemoms yra pamirštamas naudotojas – tekstai ilgėja ir darosi sunkiau skaitomi, informacija pasidaro nebe taip aiškiai koncentruota, pradingsta tarp bendrinio pobūdžio reklaminių frazių. Rekomendacija. Bandydami optimizuoti svetainę paieškoms varikliams pradėkite nuo naudotojo poreikių ir judėkite prie paieškos robotų. Prisiminkite, kad visi gerinimo metodai, orientuoti į naudotojo poreikius, pavers jūsų svetainę patogia ir paieškos sistemoms. O naudotojai jus tikrai labiau mėgs ir gerbs, jei rašysite paprastais trumpais sakiniais, neilgais paragrafais ir nenaudosite nereikalingų reklaminio pobūdžio frazių.

Rašykite naudotojo kalba

Kiekvienoje profesijoje egzistuoja savita kalba, kuri yra dažnai sunkiau suprantama kitiems žmonėms. Geras profesinės kalbos žinojimas rodo aukštą integracijos lygį į profesinę bendruomenę, tačiau, kalbant su srities neprofesionalais, turi būti naudojama paprastesnė kalba. Kalbant sudėtingai didėja tikimybė likti nesuprastam. Ta pati situacija yra ir su interneto svetainėmis ar kompiuterinėmis sistemomis. Valstybės institucijos, finansines paslaugas teikiančios ir kitos įmonės dažnai be jokio paaiškinimo naudoja sunkiai suprantamus terminus. Pvz., informacija iš Swedbank interneto banko, kuri buvo pateikta su žvaigždutė: „Visos kotiruotės yra indikatyvios“.  Įdomu, kaip šio sakino prasmę paaiškintų vidutinis lietuvis. Rekomendacija. Rašydami svetainių tekstus naudokite plačiajai visuomenei suprantama kalbą. Jei nepavyksta išvengti specialiųjų terminų, padarykite aiškiai matomą ir lengvai randamą žodyną, kuriame „žmogiškai“ paaiškinsite termino reikšmę. Parašytą tekstą duokite paskaityti ne savo profesinio rato žmonėms. Ir nebijokite rašyti paprastai – sugebėjimas paaiškinti sudėtingas temas paprastais žodžiais parodo gilų srities išmanymą.

Atsargiai verskite ir naudokite terminus

Perimdami technologijas iš užsienio šalių, mes perimame ir terminologiją. Daugelis šių terminų lietuvių kalboje neturi oficialių vertimų arba turi vertimus, kurie nėra įsitvirtinę kasdienėje kalboje. Užsienio terminų adaptacijos problema neturi vieningo sprendimo. Ir kaip rodo praktika, jei abejojate dėl lietuviško termino aiškumo, geriausia naudoti terminus kartu su originalo kalbos atitikmeniu. Lietuviškus atitikmenis galite rasti Lietuvos terminų banke, tačiau kaip rodo skaudi patirtis, jie irgi ne visada būna lengvai suprantami… Rekomendacija. Rašydami tekstus nepersistenkite su užsienio kilmės terminų naudojimu. Jeigu jų išvengti nepavyksta, stenkitės kuo paprasčiau paaiškinti termino reikšmę skaitytojui lengvai pasiekiamoje tinklalapio vietoje.

Pabaigai

Keletas linksmų pavyzdžių kaip neturėtų būti rašomi tekstai (visi pavyzdžiai iš realių sistemų ir svetainių):

• Prieigą prie tiekėjo bus galima apriboti naudojant bet kurią vokų atplėšimo procedūrą. (Pirkimų sistema)
• „„Backstage“ rodinys“ rodinyje galite valdyti dokumentus ir su jais susijusius duomenis (Microsoft Word 2010 žinynas).
• „PowerShot SX230 HS“ su HS sistema, 28 mm pločio kampo 14x optinio priartinimo ir „Full HD“ raiškos įrašymo funkcija bet kur užfiksuoja puikius vaizdus. GPS pažymi kadrus ir įrašo į žurnalą kelionę, todėl keliauti labai patogu. (Canon PowerShot SX230 HS aprašymas)
• Šalinti lygčių doroklio triktis (Microsoft Word 2003 pagalbos puslapis)
• Su pareiškėju nebuvo nutraukta projekto finansavimo ir administravimo sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakymo variantai: Taip, Ne (SF paraiškos dokumentai)
• MOV / MP4 failas, kurį įkėlėte, turi būti paruoštas srautiniu būdu perduoti internetu ir nustatytas kaip Greita pradžia. (Youtube)

Žinote panašių pavyzdžių? Pasidalinkite jais straipsnio komentaruose.

Įrašas parašytas kartu su Ramune Norkute į Idea Code įmonės tinklaraštį. 

Panašus įrašai:

1. Mitas Nr. 2: visi puslapiai turi būti pasiekiami trimis paspaudimais
2. 5 e. parduotuvių problemos Lietuvoje
3. Patarimai programuotojams, kuriems tenka projektuoti vartotojo sąsajas

Ar kada susimastėte kiek laiko žmonės kasdien praleidžia viešajame transporte ar stovėdami kamščiuose pakeliui į darbą ar atgal? Kiek pinigų išleidžiama kurui arba bilietams viešajame transporte? Kokią įtaką aplinkai daro šios kelionės? Bendrai, kur žiūri ekologai? Jie sugeba prisikabinti, jei, neduok tu dieve, nužudysi uodą, bet kažkodėl visai nereaguoja, kad kasdien beveik milijonas Lietuvos miestų gyventojų keliauja į darbą ir atgal. Aš jau nekalbu apie tai, kad mūsų važiavimas į ofisus didina ofisų rajonuose NT kainas.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugelių ofisų darbuotojų pagrindinis darbas yra sėdėti prie kompiuterio, nėra jokio skirtumo tarp sėdėjimo prie kompiuterio vienoje patalpoje ir iš skirtingų kontinentų. Mano manymu, turi būti įvertinamas darbas, o ne sėdėjimas vienoje patalpoje.

Nesąžiningiausia tai, kad darbdaviai neskaičiuoja kelionės į darbą ir atgal kaip darbo laiko. Pvz. žmogus kasdien į ofisą ir atgal išleidžia valandą. Per darbo savaitę tai jau 5 val. Ar jums negaila šiuo laiko? Kodėl profsąjungos tyli? Manau, reikėtų darbdavius įpareigoti bent dalinai padengti važiavimo į ofisą išlaidas. Tada gal jie susimąstytų, kad dažnai nėra būtinybės būti vienoje patalpoje.

Nesupraskite manęs neteisingai, aš nesakau, kad reikia visiems dirbti iš namų. Teko dirbti freelance iš namų ir žinau, kad nuo darbo iš namų „stogas gali važiuoti.“ Paprasčiausiai, tai turėtų būti laisvo pasirinkimo klausimas. Aš prieš priverstinį važiavimą į ofisą. T.y. jei jums namie nesidirba, dirbkite ofise. Toli iki ofiso, yra coworking vietos (Vilniuje ir Kaune).

Inspiravo Ilijos Birman įrašas.

Panašus įrašai:

1. Bendra baigiamųjų darbų įkėlimo sistema

Panašus įrašai:

1. Dropbox nestandartinis naudojimas

Tiesą sakant sukurti pirmąjį plėtinį 15min.lt Žinios gyvai! trūko maždaug 10 minučių. Paprasčiausiai į iššokantį langą išvedžiau mobiliąją portalo versiją. Prieš talpinant sukurtą plėtinį į viešą erdvę, norėjau atsiklausti 15min.lt leidimo.  Dėl įvykusio nesusipratimo su laiškais, sutikimą oficialiai publikuoti gavau tik už mėnesio. Kai plėtinys pasirodė Opera plėtinių kataloge, jis tapo tik antruoju plėtiniu lietuvių kalba.

Neseniai Opera išleido naujosios naršyklės Opera 11.50 pirmąsias bandomąsias versijas. Jose atsirado galimybė kurti plėtinius Speed Dial langui. Nusprendžiau pratęsti eksperimentus su plėtiniais, todėl su Freebrowsers.ru komandos pagalba, padariau 15min.lt Žinios gyvai! SD (veiks, jei naudojate Opera 11.50), kuriame išvedamos 10 naujausių naujienų. Plėtinys tapo pirmuoju Speed Dial plėtiniu lietuvių kalba.

Nors Opera Lietuvoje nėra labai populiari, vis dėlto tikiuosi, kad ateityje atsiras daugiau plėtinių.

Panašus įrašai:

1. Naujienų filtras „Rožiniai akiniai“

Everyone who’s competing with Apple in hardware or software should be using “No need for iTunes” as their lead competitive advantage.

Aš, kaip turbūt ir daugelis Apple kompiuterius naudojančių žmonių, beveik kasdien susiduriu su iTunes. Jos pagalba siunčiuosi ir klausaus muziką ar podcast, žiūriu lekcijas iš iTunes U, atsisiunčiu iPhone programų atnaujinimus ir t.t. ir panašiai. Kas kartą kai tenka naudotis šią programą jaučiu visą jausmų spektrą: pyktį dėl apkrautos vartotojo sąsajos, savotišką pagarbą, nes būtent iTunes pagalba išmokau patogiai sutvarkyti muzikos biblioteką, meilę dėl fantastiškų lekcijų ir podcast ir t.t. Iš esmės, jei kas leistų, jau senai sunaikinčiau iTunes tokiame pavidale kaip yra dabar ir išskirčiau svarbiausias funkcijas į keletą smulkesnių programų, bet, deja, tenka naudotis būtent tuo kas yra. Bet kuriuo atveju, šiek tiek nuklydau į laukus, šis įrašas ne apie tai.

Dabartiniame iTunes variante man labai trūksta paprasto dalyko – žymų. Vietoje, mano manymu, nereikalingo Grouping lauko, įdėčiau Žymų lauką (Grouping pavadinimas galėtų net išlikti), kuris leistų sudaryti tokį dalyką kaip Žymų debesis. Pvz., kaip Stereomood. Ką manote?

Panašus įrašai:

1. Dropbox nestandartinis naudojimas
2. Radijas ir podcast

Atsakymas gali kai ką nustebinti. Testavimai galima sakyti nieko nekainavo. Kodėl? Kaip jau supratote iš pavadinimo testavimai vyko draugų vakarėliuose, todėl nebuvo jokių išlaidų patalpoms, dalyvių atrankai, dovanėlėms, ir t.t.

Vieninteliai realūs kaštai:

• 25 Lt dizaino variantų atspausdinimui fotopopieriuje (iš tikrųjų spausdinant ant paprasto popieriaus net šio biudžeto nereikėtų)
• 5 val. savo laiko (kurį ir taip būčiau praleidęs tuose vakarėliuose)

Eiga

Vartotojai buvo testuoti 2 gimtadienio vakarėliuose. Keista? Iš tikrųjų visiems dalyviams patiko, nes testavimas buvo pateiktas kaip savotiškas gimtadienio žaidimas. Prieš testavimą paaiškinau kas vyks (t.y. „žaidimo taisyklės“), o vėliau – su kiekvienu atskirai neilgai (~5-7 min.) kalbėjau. Didžiąją žmonių dalį aš pažinojau, bet buvo ir pirmą kartą matytų. Pirmojo testavimo metu 24 žmonės buvo paprašyti išsakyti nuomonę apie dabartinį Sberbank bei siūlomus naudotojo sąsajos dizaino variantus (6 maketai). Vėliau, prieš pateikiant sukurtus maketus konkursui, dar kartą 24 žmonės peržiūrėjo naujo dizaino idėjas ir išsakė savo pastabas. Didžioji antrojo testavimo žmonių dalis buvo dalyvavę ir pirmajame testavime (nuo jo buvo praėję apie dvi savaites) – taip dariau tyčia, nes abu testavimai įėjo į vieną tyrimą.

Privalumai

• Mažos piniginės ir laiko sąnaudos. Kaip ir minėjau, išleidau maždaug 25 Lt ir apie 2,5 val. (kartu spėjau ir pasilinksminti vakarėlyje, ir surinkti reikiamus duomenis) kiekvieno vakarėlio metu.
• Mažiau streso dalyviams. Kartais dėl nepažįstamos aplinkos, formalaus moderatorius elgesio ir kt. veiksnių įtakos standartiniai tinkamumo testavimai sukelia šiokį tokį stresą vartotojams, ir mažina jų atvirumą. Testavimas vakarėlio metu yra atrakcija, į kurią įtraukiami visi, net patys baikščiausi ar kukliausi. Pvz., planavau testuoti 5-6 žmones (kaip minimaliai reikalauja metodikos), bet panoro sudalyvauti visi iki vieno, o tai reiškia, kad patys vartotojai buvo susidomėję ir suinteresuoti atlikti testą.
• Laisva kalba. Žmonės vakarėliuose yra atsipalaidavę (dėl geros nuotaikos, ir, žinoma, saikingo kiekio alkoholio), todėl nevengia pažerti kritikos, drąsiai atsako į užduodamus klausimus bei dalinasi patirtimi.
• Vienalytė vartotojų auditorija. Dažniausiai į gimtadienio vakarėlį susirenkantys žmonės yra kažkuo panašūs tarpusavyje (bendri interesai, panašus amžius, socialinė padėtis ir t.t.), todėl, jei ši žmonių grupė atitinka testuojamos sistemos vidutinį vartotoją, vakarėlyje vienoje vietoje galima iš karto rasti reikalingą tikslinių vartotojų kiekį.

Trūkumai

• Sunku apskaičiuoti kiekybinius rodiklius. Kadangi testavimų tikslas buvo įvertinti ant popieriaus atspausdintus variantus, tai kiekybinių rodiklių (klaidų skaičiaus, užduoties įvykdymo laiko) man nereikėjo, todėl šio trūkumo beveik nepastebėjau.
• Negalima žmonių užlaikyti ilgam. Įprastas testavimas vyksta maždaug 30-60 min. Vakarėlyje to daryti negalima, nes žmonės atėjo linksmintis, o ne atsakinėti į kažkieno užduodamus klausimus. Tad testas atitinkamai trumpesnis ir tenka labiau koncentruotis į esminius dalykus.
• Ribota pakartotinių testų nauda. Metodinės rekomendacijos nepataria kelis kartus testuoti tuos pačius žmones, todėl, matyt, jei norėsiu atlikti kitą testavimą, reikės ieškotis kito vakarėlio su naujais žmonėmis…
• Testavimo laiko pasirinkimas. Norint, kad žmonės atsipalaiduotų ir noriai bendrautų, kaip minėjau, testavimas turi tapti savanorišku žaidimu, o tam reikia ištaikyti tinkamą laiką. Pvz. nesiūlyčiau kviesti į testą vakarėlio pradžioje (žmonės nori skirti laiko sveikinimams, bendravimui, maistui ir gėrimams), tačiau kartu nesiūlyčiau ir laukti iki pat pabaigos, kai žmonės jau pavargę, nori eiti namo ar išgėrę daugiau, nei reikia norint blaiviai mąstyti…

Pabaiga

Kaip matote, panaudojus šiek tiek fantazijos, galima greitai ir be didelių išlaidų atlikti vartotojų tyrimą. Šį metodą sugalvojau visai netyčia. Keletą pažįstamų kviečiau įvertinti maketus, tačiau jie atsakė, kad neturi tam laiko, bet mielai peržiūrėtų ir įvertintų, jei atsineščiau juos į vakarėlį. Taip ir gimė idėja. Tad nebijokite eksperimentuoti.

Įrašas parašytas kartu į Idea Code įmonės tinklaraštį.

Panašus įrašai:

1. Tinkamumo ekspertai ar vartotojai?
2. Co-discovery – vartotojo patyrimo testavimo metodas

Šiuo klausimu tenka diskutuoti stebėtinai dažnai ir daug. Jis yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų mūsų vartotojų testavimo mokymų metu, todėl nusprendėme dar kartą apžvelgti už ir prieš argumentus.

Viena nuomonių stovykla teigia, kad tinkamumo testavimas (angl. usability testing) yra nereikalingas, jei svetainę, programą ar kitą sistemą įvertino ir parašė rekomendacijas tinkamumo srities specialistas. Šią nuomonę bandoma pagrįsti tuo, kad žmonės yra pakankamai lengvai nuspėjami, todėl savo srities specialistas turėtų pastebėti ir įvertinti tinkamumo problemas. Tai tiesa, bet tik iš dalies.

Alternatyvios nuomonės gynėjai teigia, kad ekspertas, atsižvelgiant į savo patirtį, gerąsias praktikas ar tinkamumo rekomendacijas, pastebės pagrindines tinkamumo problemas. Tačiau praktika rodo, kad beveik visada vartotojų testavimų metu randamos problemos, kurios sukelia nuostabą net patyrusiems specialistams. Tai vyksta dėl paprastos priežasties. Kokie nuspėjami mes beatrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš prigimties esame iracionalūs (iš Dan Ariely ir Jonah Lehrer knygų) ir dažnai net nežinome koks bus mūsų elgesys tam tikroje situacijoje (Malcolm Gladwell) kol joje neatsiduriame. Dažniausiai ekspertai nėra tikrieji svetainės vartotojai ir vartotojų elgesį prognozuoja remdamiesi tuo, kaip patys suvoka tiriamos sistemos veikimo modelį. Todėl realybė ir specialistų įsivaizdavimas, kaip vartotojai naudojasi sistema, gali stipriai skirtis.

Kas yra kas?

Tinkamumo revizija – tai sąlyginai greitas sistemos tinkamumo gerinimo būdas. Dažnai analizei ir pastebėjimų/rekomendacijų rašymui užtenka ne dienų, o valandų. Tokios tinkamumo revizijos metu bus rastos akivaizdžios, tipiškos problemos. Be to, anot Jim Ross, tinkamumo revizija gali būti naudinga dar ir dėl to, kad jos metu rastų tinkamumo klaidų spektras yra platesnis (nes tikslingai ir detaliai peržiūrima daugiau naudotojo sąsajos dalių negu vartotojų testavimo metu). Daugiausiai kritikos šis metodas susilaukia dėl rekomendacijų subjektyvumo, priklausomybės nuo eksperto kvalifikacijos bei sugebėjimo (arba tiksliau to sugebėjimo trūkumo) įsijausti į tikslinio vartotojo situaciją ir tikėtiną naudojimo scenarijų.

Tinkamumo testavimas – dažnai laikomas tikslesniu metodu, nes suteikia tikrų vartotojų testu pagrįstą informaciją. T.y. remiamasi ne eksperto nuomone, o tuo kaip su sistema dirbti sekasi realiems sistemos vartotojams. Tik nepainiokime šio tyrimo būdo su fokus grupėmis – standartinis tinkamumo testavimas yra atliekamas atskirai su kiekvienu vartotoju, o ne jų grupe. Anksčiau šis metodas daugiausiai buvo kritikuojamas dėl laiko ir kaštų. Tačiau neapsigaukite, šiais laikais tinkamumo testavimas gali būti ne tik organizuojamas tyrimų laboratorijoje, bet ir nuotolinis (pvz. naudojant tokius įrankius kaip Usabilla), o tai jau nereikalauja tokių didelių laiko ir pinigų resursų kaip anksčiau.

Kas geriau?

Atsakydami į klausimą ar reikia iš viso testuoti vartotojus, mes pritariame nuomonei “kaip galima iš viso kalbėti apie į vartotoją orientuotą dizainą (angl. user centered design) be pačių vartotojų?”. Tačiau neneigiame ir ekspertinės peržiūros naudos. Dilemos prasideda kaip norima pasirinkti tik vieną iš metodų pagal tai, kuris iš jų yra geresnis. Tokiu atveju vieno universalaus atsakymo į “Kas geriau?” klausimą nebūna.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad tinkamumo tyrimų sritis toli pažengė per praėjusius porą dešimtmečių. Dabar labiausiai vertinamas ne gebėjimas nustatyti, kuris metodas geresnis, o gebėjimas jungti skirtingus tyrimo metodus ir kurti lanksčius tyrimo planus pritaikytus kiekvienai specifinei situacijai. Todėl ir tinkamumo revizija su tinkamumo testavimu nebėra tarpusavyje nesuderinami. Pavyzdžiui, ruošiantis testavimui, ekspertai atsakingi už testavimo scenarijaus paruošimą vis tiek turi peržiūrėti sistemą, o tai jau didelė dalis tinkamumo revizijos. Jei tokios revizijos metu bus rastos akivaizdžios problemos ir iš karto pataisytos, testuojant vartotojus bus galima susikoncentruoti ties kitais klausimais, į kuriuos ekspertas be tikrų vartotojų testo negalėtų vienareikšmiškai atsakyti.

Tinkamumo revizija ir tinkamumo testavimas abu yra naudingi ir kartu leidžia identifikuoti didžiausią įmanomą taisytinų aspektų kiekį. Bandymas griežtai pasirinkti tik vieną iš metodų reikalauja kompromisų – kažko tenka atsisakyti, o ko būtent geriau atsisakyti nuspręsti galima tik pagal situacijos specifiką, pvz. kiek turima laiko, biudžeto, kokioje stadijoje yra projektas, kaip greitai reikalingi rezultatai, ką norima sužinoti apie sistemą, kokias funkcijas reikai patikrinti ir t.t.

Įrašas parašytas kartu su Ramune Norkute į Idea Code įmonės tinklaraštį.

Panašus įrašai:

1. Vartotojų testavimas vakarėlyje
2. Co-discovery – vartotojo patyrimo testavimo metodas

Panašus įrašai:

1. Co-discovery – vartotojo patyrimo testavimo metodas
2. Patarimai programuotojams, kuriems tenka projektuoti vartotojo sąsajas

Peržiūrinėjau savo failus ir radau kažkada kurtas ikonėles. Nutariau pasidalinti. Spauskite ant paveiksliuko ir gausite archyvą, kuriame bus Photoshop failas su 5 lietuviškų soc. svetainių ikonomis: Frype.lt, Topix.lt, Blake.lt, Klase.lt ir Rokit.lt. Failą atiduodu nemokamai, galite jį redaguoti, naudoti kaip jums norisi ir net parduoti, jei aišku sugebėsite.

Rodos, neliko žmogaus, kuris vienaip ar kitaip nesusidūrė su socialiniais tinklais ar kitomis socialinės medijos apraiškomis.  2010 m. rugpjūty Facebook socialiniame tinkle buvo daugiau nei 700 tūkst. vartotojų iš Lietuvos (19.8 % skverbtis).

Populiarėjant socialiniai medijai, pasaulyje populiarėja ir pakankamai nauja e. komercijos kryptis – socialinė komercija (angl. social commerce).  2009 m., t.y. prabėgus 15 metų nuo 1994 m. rugpjūčio 11 d., kai netmarket.com pardavė pirmąją prekę internetu – Stingo albumas „Ten Summoner’s Tales“, kita JAV kompanija 1-800-flowers.com pardavė pirmąją gėlių puokštę Facebook socialiniame tinkle. Dar už metų, 2010 m. įvyko pirmieji socialinės komercijos apdovanojimai.

Lietuvoje šia kryptimi daromi tik pirmieji nedrąsūs žingsniai, kurie dažniausiai apsiribojam Facebook Like ar Recommend mygtukų integravimu į e. parduotuvę bei e. parduotuvės puslapio kūrimu Facebook soc. tinkle.
Gal verta kitąmet LOGIN apdovanojimuose įsteigti naują nominaciją – geriausias socialinės medijos panaudojimas e. komercijos?

Kas yra socialinė komercija?

Socialinė komercija – elektroninės komercijos kryptis, kuri apima socialinės medijos – internetinės medijos, skatinančios socialinį bendravimą ir vartotojų dalyvavimą – panaudojimą perkant ir parduodant produktus ir paslaugas internetu. Arba paprastesnėje IBM versijoje – „iš lūpų į lūpas” (angl. word of mouth) koncepcijos taikymas elektroninėje komercijoje.

Nors socialinė komercija  populiarėja tik dabar,  bet soc. komercijos samprata yra žinoma nuo 2005 m., kai Yahoo! kompanija ją panaudojo vietos, kur pirkėjai dalinasi patirtimi, patarinėja vieni kitiems, randa prekes ar paslaugas ir jas nusiperka, apibrėžimui.

Iš tikrųjų socialinė komercija yra galima sakyti tokia pat sena kaip ir internetinė komercija. Mažiau nei po metų nuo pirmojo pardavimo internetu Amazon pradėjo taikyti socialinės komercijos elementus: reitingai, komentavimas, nupirktų prekių apžvalgų rašymas ir t.t.

Kas gi naujo šiuolaikinėje komercijos? Visuotinis, net sakyčiau mainstreaminis, socialinės medijos paplitimas, kuris per pastaruosius metus padarė didelę įtaką interneto vartotojų elgesiui,  įtraukė juos į globalų socialinės medijos tinklą bei pasiūlė platų spektrą naujų įrankių ir galimybių.

Galima socialinę komerciją vadinti internetinę komercija, galima elektroninę komerciją, tačiau esmė nepasikeis, internetas jau ne toks koks buvo prieš 5 metus ir todėl, jei bandoma daryti verslą internetu būtina nepamiršti apie socialinės medijos panaudojimą.

Panašus įrašai:

1. E. komercijos samprata
2. E. komercijos samprata (II dublis)
3. Universalios komercijos samprata

Vyksta perėjimas nuo prekybos taško link komforto taško (angl. point of convience), t.y. vartotojams tapo svarbu ne tik apsipirkti bet kartu tai įvykdyti kaip įmanoma patogiau.

Bendrai, atsiranda visiškai naujų formų, kurios e. komerciją, pagrįsta kompiuteriais, paverčia tradicine komercija (žr. prezentaciją).

Universali komercija remiasi 4 pagrindiniais principais:

• Visuotinis paplitimas (angl. ubiquity)  – galimybė prisijungti prie e. komercijos įrankio bei būti pasiekiamu iš bet kur ir bet kada.
• Unikalumas (angl. uniqueness)  – galimybė nustatyti papildomą informaciją apie pirkėją (pvz. geografinę padėtį)
• Universalumas (angl. universality) – įrenginių (mobilieji telefonai, delninukai ir t.t.) ir e. komercijos įrankių vienodi standartai (pvz. Japonijoje ir Lietuvoje yra skirtingi mobiliųjų tinklų standartai ir dažniai, todėl telefonai atvežti iš Japonijos gali neveikti Lietuvoje)
• Suderinamumas (angl. unison) –  nepriklausomai nuo įrenginio informacija turi būti vienodai pasiekiama, persiunčiama ir kitaip naudojama.

Taigi, keičiasi pasaulis, keičiamės mes, keičiasi ir e. komercijos. Gal laikas susimąstyti apie mūsų požiūrį į e. komerciją?

Panašus įrašai:

1. E. komercijos samprata
2. Socialinės komercijos samprata
3. E. komercijos samprata (II dublis)