Išbandyti receptai

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

noreply@blogger.com (Renata) — Sat, 25 Oct 2025 08:04:00 +0000

Savaitės pradžioje savo Facebook paskyroje dalinausi įrašu apie kaštainių maistines savybes. Vieni juos dievina, kiti nelabai mėgsta – aptarėme, kuo kaštainiai skiriasi nuo kaštonų, kaip juos ruošia mano sekėjai ir su kuo mėgsta valgyti. Jei norite paskaityti visus komentarus, tai galite padaryti čia.

Beje, ar žinojai, kad kaštainiai – vieninteliai riešutai, turintys tiek daug vitamino C?

Nors jų skonis švelnus, kaštainiai stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir puikiai tinka, kai norisi šilumos iš vidaus. Jie taip pat pasižymi mažu riebalų kiekiu ir yra puikus skaidulų šaltinis, todėl tinka net tiems, kurie vengia sunkesnio maisto.

Rudens sezonui man kilo mintis – kodėl gi nepabandžius pagaminti vienos socialinių tinklų tendencijos ir populiaraus deserto su datulėmis ir žemės riešutų sviestu, bet su kaštainių kremu?

Kas yra kaštainių kremas?

Kaštainių kremas, dar vadinamas crème de marrons, – tai klasikinis prancūziškos virtuvės produktas, gaminamas iš sutrintų kaštainių ir cukraus sirupo. Jo skonis subtiliai dera tarp skrudintų riešutų žemiškumo ir karamelizuoto saldumo, primenančio tofi saldainius. Prancūzijoje šį rudą, tirštą kremą galima įsigyti tūbelėse ar stiklainiukuose – jis tepamas ant beveik bet ko, tarsi rafinuotesnė „Nutellos“ versija.

Šis švelnus, saldus kremas itin universalus. Prancūzų desertų meistrai jį naudoja putėsiuose, pyraguose, tortuose ar desertinėse taurelėse, o kartais jis valgomas paprasčiausiai – užteptas ant skrebučio, sumaišytas su jogurtu ar naudojamas kaip įdaras kepiniams.

Kaip gaminamas kaštainių kremas?

Tradicinis kaštainių kremas pradedamas nuo skrūdintų kaštainių. Tai ilgas, maždaug dešimties dienų procesas, nors kiekvieną dieną reikia visai nedaug darbo.

Pirmiausia pasirenkami švieži, stangrūs kaštainiai. Norint juos išlukštenti, ant viršaus padaromas kryžminis įpjovimas, po to kaštainiai trumpai verdami arba kepami, kol luobelė lengvai nusiima.

Tuomet pradedamas cukravimo procesas – kaštainiai kelias dienas mirkomi vis saldesniame cukraus sirupe. Kiekvieną dieną sirupo koncentracija (vadinamasis brix) šiek tiek didinama, kad saldus sirupas pamažu įsigertų į riešutų vidų. Galiausiai cukruoti kaštainiai sutrinami iki švelnios, kreminės masės – taip gimsta šis legendinis prancūziškas skanėstas.

Orkaitėje skrudinti kaštainiai (AI generuota nuotrauka)

Kaip pasigaminti kaštainių kremą (be cukraus)

Kadangi man svarbus holistinis požiūris į mitybą ir natūralų ryšį su maistu ir savo kūnu, šį kremą renkuosi gaminti be pridėtinio cukraus. Kaštainiai patys turi švelnų, saldų skonį, o datulės ir šokoladas suteikia tiek saldumo, kiek reikia – be jokio pertekliaus. Tokiu būdu desertas išlieka maistingas, subalansuotas, bet vis tiek patenkina saldumynų troškimą.

Be to, gaminant be cukraus, išryškėja tikrasis kaštainių aromatas – šiltas ir žemiškas su lengva riešutų nata. Tai puikus pavyzdys, kaip galima mėgautis desertu, kuris ne tik gardus, bet ir suteikia naudos kūnui.

Konsistencija: tiršta, kreminė – puikiai tinka tepti ant skrebučio, dėti į jogurtą ar desertus.

Reikės (gaunasi ~200 g kremo)

200 g virtų kaštainių (be luobelių)
75–100 ml augalinio pieno (rekomenduoju migdolų arba avižų)
1 valg. šaukštas klevų sirupo, medaus ar datulių sirupo (nebūtina – jei norisi visiškai be cukraus, gali praleisti)
1/2 arbat. šaukštelio vanilės ekstrakto
Žiupsnelis druskos
(Pasirinktinai) 1 arbat. šaukštelis kokosų aliejaus – kremiškumui

Gaminimo eiga

Paruošk kaštainius.
Jei naudoji žalius – įpjauk kiekvieną kaštainį viršuje kryželiu ir virk 20–25 minutes, kol dar šilti, nulupk luobeles.
Sutrink.
Sudėk kaštainius į maisto smulkintuvą, įpilk šiek tiek pieno ir plak iki vientisos masės. Po truputį pilk likusį pieną, kol pasieksi norimą tirštumą.
Pagardink.
Įmaišyk vanilę, druską ir (jei naudoji) saldiklį ir kokosų aliejų. Dar kartą viską sutrink, kad kremas taptų švelnus ir blizgus.
Laikymas.
Laikyk stiklainyje šaldytuve iki 7 dienų. Galima ir užšaldyti mažesnėmis porcijomis iki 3 mėnesių.

Naudojimo idėjos

Tepk ant skrebučio ar blynų vietoj riešutų sviesto.
Naudok kaip įdarą datulėms su šokoladu (vietoj riešutų sviesto – labai dera su matcha!).
Maišyk su graikišku jogurtu arba koše pusryčiams.
Įdėk šaukštelį į kavos ar kakavos puodelį – suteikia švelnią riešutinę natą.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu prieš dedant į šaldiklį.

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Šios datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu yra puikus pasirinkimas, kai norisi kažko saldaus, bet sveiko. Pagaminti jas labai paprasta, o rezultatas – be galo gardus.

Kodėl jas verta išbandyti

Greita: Jei kaštainių kremą turi paruoštą iš anksto, šį užkandį ar saldumyną galėsi susiruošti vos per penkias minutes – paprasta ir sveika!

Universalu: Gali lengvai pritaikyti pagal savo skonį – keisk riešutų sviestą, pridėk riešutų ar sėklų, arba naudok tamsų šokoladą.

Sveika: Datulės yra natūraliai saldžios, o kaštainių kremas, matcha ir šiek tiek šokolado suteikia energijos ir naudingų maistinių medžiagų.

Tinka pasiruošti iš anksto: Puikus variantas užkandžiams visai savaitei! Laikyk šaldiklyje ir mėgaukis, kai prireikia greito energijos užtaiso – prieš ar po treniruotės, ar išvykai į gamtą.

Reikės

12 vidutinio dydžio minkštų datulių (geriausiai tinka Medjool veislės). Nepamiršk išimti kauliukų

maždaug 6 šaukštai matchos šokolado, ištirpinto. Receptas žemiau.

Jei nenori gaminti sveikesnio šokolado varianto, tiesiog ištirpink apie 90 g baltojo šokolado virš vandens vonelės ir įmaišyk maždaug šaukštelį (arba mažiau) matchos miltelių.

4 šaukštai kaštainių kremo. Kaštainių kremo be cukraus receptas aukščiau.

Žiupsnelis jūros druskos dribsnių: Subalansuoja saldumą ir sustiprina skonį.

Gaminimo eiga

Šiam receptui pirma pasigaminkite kaštainių kremą (jį galite pasigaminti ir keliomis dienomis anksčiau ir laikyti šaldytuve).
Po to, pasigaminkite matcha šokoladą (receptas žemiau).
Po to, išklok kepimo skardą kepimo popieriumi. Sudėk datules ir paspausk stiklinės ar puodelio dugnu, kad šiek tiek suplokštėtų. Jei limpa – patepk stiklinę/puodelį trupučiu aliejaus.
Ant kiekvienos datulės užtepk šiek tiek kaštainių kremo, o ant viršaus matchos šokoladu.
Pabarstyk druskos dribsniais ir įdėk į šaldiklį, ar šaltai, kad sustingtų.

Laikyk sandariame inde šaldytuve iki savaitės arba šaldiklyje iki trijų mėnesių.

Skanaus!

Kaip pasigaminti Matchos šokoladą (be cukraus)

Reikės

50 g kakavos sviesto
4 šaukštų pieno miltelių (galite naudoti įvairius, geriausia augalinės kilmės (bet nebūtinai). Aš naudojau avižų, bet norėjau naudoti kokosų pieno miltelius, tiesiog tą dieną neradau pirkti)
1 šaukštelis matchos miltelių (galima dėti mažiau, jei norite švelnesnio skonio). Rinkis kulinarinės kokybės matchą. Persijok, kad neliktų gumuliukų.
1 šaukštas medaus (galima daugiau arba mažiau pagal skonį)

Gaminimo eiga

Ištirpink kakavos sviestą virš vandens vonelės.

Į ištirpintą kakavos sviestą suberk pieno ir persijotus matchos miltelius. Išmaišyk šluotele, kad neliktų gumuliukų. Laikyk masę virš vandens vonelės ir nuolat maišyk – taip išvengsi ingredientų atsiskyrimo ar kristalizacijos. Jei vis dėlto masė pradeda kristalizuotis, tiesiog įpilk šaukštą karšto pieno ir toliau švelniai maišyk, kol vėl taps vientisa ir glotni.

Galiausiai įmaišyk medų.

Kol šokoladas dar skystas, jį paprasta panaudoti datulių desertui aukščiau (ar bet kokiam kitam desertui).

Ar tiesiog supilk į šokolado formeles ir padėk į šaldytuvą, kad sustingtų ir valgyk kaip desertą. Gali skaninti riešutais, džiovintais vaisiais, ar kitais patinkančiais priedais.

Receptas iš mano virtuvės, bet įkvėpimas iš matcha.com.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Apelsininė vištiena su ryžiais ir valgomais žiedais. Kai stebuklus virtuvėje kuria mano vaikas

noreply@blogger.com (Renata) — Fri, 17 Oct 2025 09:13:00 +0000

Lengvas apelsininės vištienos patiekalas, kuriame susilieja saldumas, rūgštelė ir švelnus traškesys – paprasti ingredientai, bet rezultatas stebėtinai išraiškingas ir estetiškai įkvepiantis.

Šį kartą virtuvės šefu tapo mano sūnus Vėjas. Jam vos trylika, bet virtuvėje jis jaučiasi kaip namie – nuolat eksperimentuoja, domisi receptais ir tikrai turi savitą kulinarinį stilių.

Vėjo įkvėpimų sąraše aukštą vietą užima Nick DiGiovanni – talentingas amerikiečių šefas, interneto asmenybė ir nepaprastai kūrybingas kulinarinių idėjų autorius.

Vėjas turi neįtikėtinai rafinuotą ir ištobulintą skonį (sakau visiškai ne todėl, kad esu jo mama). Jis tikras mažasis gurmanas – kelia aukštus standartus mums, kurie jam gaminame, bet ir pats drąsiai imasi darbo virtuvėje. Jei patiekalas jam nepatinka, jis niekada nevalgys vien dėl alkio – verčiau liks alkanas, nei valgys ką nors, kas jam nepatinka.

Šią vasarą Vėjas dalyvavo savo pirmuosiuose kulinariniuose kursuose Londone. Visą savaitę, nuo ryto iki vakaro, jis kartu su kitais paaugliais mokėsi kulinarijos pagrindų – nuo ingredientų pažinimo iki profesionalių technikų.

Kursai buvo dovana gimtadienio proga, o kol jis mokėsi, mes – likę trys šeimos nariai – leidome laiką magiškame, triukšmingame Londone. Lankėme daugybę nuostabių (ir, tiesą sakant, visiškai nemokamų) muziejų. Bet apie muziejus ir mūsų kelionę po Londoną su mažesniais vaikais papasakosiu jau kitą kartą.

Bendra informacija

Porcijų skaičius: 3 porcijos
Paruošimo laikas: 25 minutės
Kepimo laikas: 25 minutės
Bendra trukmė: 50 minučių

Ingredientai

Vištienos plutelei

1 1/2 šaukšto augalinio aliejaus
1 didelis kiaušinis, gerai išplaktas
žiupsnelis druskos
100 g kvietinių miltų
24 g kukurūzų krakmolo
apie 600 g vištienos (be kaulų, be odos, gali būti krūtinėlė ar vištienos šlaunelių mėsa) supjaustytų maždaug 2,5 cm gabalėliais

Apelsinų padažui

250 ml apelsinų sulčių (geriausia šviežiai spaustų)
30 g ryžių vyno acto
60 g šviesaus rudojo cukraus
tarkuota vieno mandarino arba (pusės apelsino) žievelės
pusės šaukštelio kukurūzų krakmolo
šaukštelis augalinio aliejaus
1/2 česnako skiltelės, smulkiai sutarkuoto
15 g šviežio imbiero, nulupto ir smulkiai sutarkuoto
šiek tiek aitriųjų pipirų dribsnių (nebūtinai, bet labai tinka)
žiupsnelis druskos
žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų arba baltųjų pipirų

Kepimui

Pakankamai augalinio aliejaus (maždaug 500 ml)

Patiekimas

Su garuose virtais baltais „Jasmine“ ryžiais
Valgomais žiedais, arba smulkiai pjaustytais svogūnų laiškais

Kaip gaminti apelsinų vištieną

Kol gaminate vištieną išvirkite ryžius, jie bus patiekiama kartu.

1. Gaminimas

Vidutiniame inde suplakite aliejų, kiaušinį ir žiupsnelį druskos.
Kitame inde sumaišykite miltus ir kukurūzų krakmolą.
Apelsinų padažui: mažame inde suplakite: apelsinų sultis, ryžių vyno actą, rudą cukrų, citrusų žievelę ir kukurūzų krakmolą. Padėkite į šalį.

2. Kepimas

Į gilų puodą ar keptuvę įpilkite pakankamai augalinio aliejaus, ir įkaitinkite ant vidutinės ugnies.
Paruoškite kepimo skardą su grotelėmis.
Pirmiausia, įdėkite vištienos gabalėlius į kiaušinio mišinį, gerai sumaišykite.
Tada vieną po vieno gabalėlį apvoliokite miltų / krakmolo mišinyje, gerai paspauskite, kad susidarytų traški tekstūra.
Atsargiai kaskart po vieną gabalėlį dėkite į karštą aliejų ir kepkite, kol lengvai apskrus, maždaug 5–6 minutes.
Su kiaurasamčiu ištraukite keptus gabalėlius ir dėkite ant grotelių, kad nutekėtų riebalai.
Kepkite likusius gabalėlius tokiu pačiu būdu, dėkite nedaug vienu metu, kad nesusispaustų ir neprarastų traškumo.
Tuo metu didelėje keptuvėje įkaitinkite 1 arbatinį šaukštelį augalinio aliejaus, tada sudėkite smulkintą česnaką, imbierą, aitriųjų pipirų dribsnius ir prieskonius pagal skonį. Nuolat maišydami kepkite 1–2 minutes (neleiskite sudegti).
Tada vėl suplakite apelsinų padažą (kurį pasiruošėte kiek anksčiau) ir supilkite į keptuvę, užvirkite. Leiskite šiek tiek pavirti, kad sutirštėtų (1–3 min.), dažnai pamaišykite.
Jei padažas per tirštas, įpilkite 1–2 šaukštus šalto vandens, kad gautumėte šilkinę konsistenciją.
Sudėkite keptus vištienos gabalėlius į padažą, atsargiai pamaišykite 2–3 minutes, kad vištiena susijungtų su padažu, bet tuo pačiu išliktų traški.

3. Patiekimas

Patiekite apelsinų vištieną ant garuose virtų ryžių – idealiai – Jasmine ryžių.
Papuoškite valgomais žiedais ar susmulkintais žalumynais.
Skanaus!

Receptas iš Nicks Kitchen

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Kas yra FOMO ir kaip jos atsikratyti? Raugo fokačija.

noreply@blogger.com (Renata) — Tue, 07 Oct 2025 12:42:00 +0000

FOMO (angl. fear of missing out – baimė kažką praleisti) šiandien yra labai dažnas reiškinys, ypač kai socialiniai tinklai nuolat rodo kitų žmonių keliones, sėkmę ar renginius. Atsikratyti jo visiškai galbūt neįmanoma, bet galima jį suvaldyti ir sumažinti jo poveikį.

Pirmiausiai reikia suprasti, iš kur kyla FOMO

FOMO dažnai kyla iš palyginimo su kitais.
Socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai rodo tik „gražiausias akimirkas“, o ne tikrą kasdienybę.

Dažnai ir save pagaunu kenčianti nuo FOMO. Atrodo, visi kiti taip gražiai leidžia laiką – keliauja, gamina su vaikais, dalinasi šventiškomis akimirkomis. Žinau, kad socialiniuose tinkluose matome tik gražiausias ištraukas, bet vis tiek sunku nesilyginti.
O kur dar mano profesija – papuošalų dizainas. Matau, kaip žmonės geba suderinti kelias veiklas vienu metu: šeimą, keliones, kūrybą, rašo knygas, tapo paveikslus... Ir tada taip stipriai pajuntu – aš irgi taip noriu ir pradedu verstis per galvą kol save išsekinu ir po to nuolat jaučiuosi pavargusi.
O gal ir tu toks/ tokia pat kaip ir aš?
Iš tiesų, norėti daug nėra blogai. Tai reiškia, kad turi vidinės energijos, svajonių ir potencialo. Noras kurti, patirti, keliauti ar derinti daug veiklų rodo, kad tau rūpi gyvenimo pilnatvė. Tai dažnai būna kūrybingų žmonių variklis.

Bet kartais:
kai norų yra daug,
kai jie atrodo vienodai svarbūs,
arba kai aplinka (pvz., socialiniai tinklai) nuolat primena, kad kiti „spėja viską“
… gali atsirasti perdegimas arba atidėliojimas. Nes atrodo: „Noriu visko, bet nuo ko pradėti?“ – ir tada nieko nepradedame.

Ką verta prisiminti

Atidėliojimas atsiranda ne dėl norų gausos, o dėl aiškaus prioriteto trūkumo. Kai svajonės nesusidėlioja į mažus, įgyvendinamus žingsnius, jos gali atrodyti kaip „per didelė kalva“.
Maži žingsniai = neatidėliojimas. Jei turi 5 didelius norus, pabandyk kiekvieną suskaidyti į mažus veiksmus ir pradėti nuo vieno kasdien ar tada kai turi laiko.

Kiti praktiniai būdai kaip atsikratyti / sumažinti FOMO

Sąmoningas socialinių tinklų naudojimas
- Ribok laiką prie ekrano (pvz., nustatyk laiko limitą Instagram ar Facebook).
- Sek tik tuos žmones, kurių turinys įkvepia, o ne kelia nerimą ar pavydą.
Dėmesio nukreipimas į savo gyvenimą
- Užsirašyk dalykus, už kuriuos esi dėkingas šiandien.
- Susikurk „savo džiaugsmų sąrašą“ – veiklas, kurios tau suteikia energijos (pvz., pasivaikščiojimas, kūryba, laikas su vaikais).
Permąstyk vertybes
- Paklausk savęs: „Ar tai, ko bijau praleisti, man iš tikrųjų svarbu?“
- Dažnai atsakymas būna „ne“, tik atrodo, kad turėtume tai turėti/daryti.
Sąmoningumo (mindfulness) praktikos
- Kvėpavimo pratimai ar trumpa meditacija padeda sugrįžti į dabartį.
- Kai esi „čia ir dabar“, dingsta nerimas dėl to, ko „nėra“.
Sukeisti FOMO į JOMO (joy of missing out)
- Džiaukis, kad neprivalai visur būti.
- Pvz., vietoj vakarėlio gali turėti jaukų vakarą su šeima ar knyga – tai tavo pasirinkimas ir tu neturi kažkam dėl kažko teisintis, ar dar blogiau jaustis kalta.

FOMO atsitraukia tada, kai pradedi labiau vertinti savo kasdienybę, o ne lygintis su kitais.

O pabaigai smagi metafora.

FOMO ir fokačijos raugas turi kažką bendro. Kai raugo tešlą palieki pernakt – ji pamažu kyla, burbuliuoja, vis stiprėja. Lygiai taip pat ir FOMO: kuo ilgiau „palieki galvoje“, tuo labiau jis išsipučia, atrodo, kad visi aplinkui gyvena tobuliau ir spalvingiau.

Bet štai kur esmė: tešlos burbuliukai yra tai, kas duoną padaro skania, puria ir ypatinga. O FOMO 'burbuliukai' gali virsti varikliu – jie parodo, ko iš tiesų ilgimės ar trokštame. Klausimas tik tas: ar leisime jiems mus sugraužti, ar kaip su fokačija – paimsime, suformuosime, pagardinsime rozmarinu ir paversime į kažką gero.

Raugo fokačija

Čia rasite natūralaus raugo receptą.

Porcijos: 1 didelė fokačija
Trukmė: ~ pusantros dienos arba maždaug pusė dienos (jei nuspręsite nebrandinti per naktį, skiriasi kiek skonis ir konsistencija)

Ingredientai:

500 g pilno grūdo kvietinių miltų,

425 ml vandens,
150 g raugo (pamaitinto ir aktyvumo pike),
10 g druskos,
keli šaukštai alyvuogių aliejaus.

Pabarstymui:

žiupsnelis šviežių kapotų roymarinų,
žiupsnelis druskos dribsnių.

Paruošimas

Į didelį dubenį supilkite vandenį (pasilikite 25 ml vandens vėliau) ir sudėkite raugą. Išmaišykite, kad raugas ištirptų. Suberkite miltus ir rankomis suformuokite padriką tešlą. Šiame etape neminkykite, tik užtikrinkite, kad neliktų sausų miltų. Kai tešla tampa vientisesnė, pirštais ją spauskite ir maišykite, kol neliks sausų vietų. Uždenkite dubenį ir palikite 30 minučių. Geriausia laikyti šiltai – taip geriau vyksta fermentacija.
Ant tešlos užberkite druską ir supilkite likusius 25 ml vandens. Minkykite tešlą, kol taps vientisa. Uždenkite ir palikite 30 minučių.
Po 30 min. atlikite pirmą tempimo ir lankstymo seriją. Drėgna ranka paimkite tešlos kraštą, patempkite aukštyn ir perlenkite ant viršaus. Kartokite 4 kartus. Uždenkite ir palikite 30 min. Šį procesą pakartokite dar 3 kartus.
Tada palikite tešlą 1–2 valandoms, kol ji pakils ~40–50 %, taps puri, paviršiuje atsiras burbuliukų.
Paruoškite kepimo formą 23×33 cm – ištepkite 3 šaukštais alyvuogių aliejaus. Atsargiai perkelkite tešlą į formą, užpilkite šiek tiek aliejaus ant viršaus, kad neišdžiūtų. Uždenkite ir dėkite į šaldytuvą 18–24 val. Arba palikite maždaug valandai skardoje ir kepkite. Per naktį brandinta tešla būna rūgštesnė ir gilesnio skonio. Jei norite lengvesnio skonio fokačijos, per naktį galite nebrandinti.

Kepimas

Jei tešlą laikėte šaldytuve per naktį, kai išimsite iš šaldytuvo, leiskite tešlai atšilti kambario temperatūroje 1–3 val., kol ji taps puri ir „drebulė“. Jei nelaikėte šaldytuve, tada kepimą pradėkite nuo 2 punkto.
Orkaitę įkaitinkite iki 240 ºC (220 ºC su ventiliatoriumi).
Pirštais padarykite duobutes visame paviršiuje. Pabarstykite druska ir rozmarinais.
Kepkite 15 min., tada sumažinkite temperatūrą iki 210 ºC (190 ºC su ventiliatoriumi) ir kepkite dar 15 min., kol fokačija taps auksinės spalvos.
Išimkite iš orkaitės, dėkite ant grotelių ir palikite atvėsti.

Patarimai

Fokačija skaniausia tą pačią dieną, bet išlieka skani dar kelias dienas.
Jei lieka, puikiai tinka užšaldymui.
O štai čia (focaccia con la mortadella) yra mėgstamiausias sūnaus sumuštinis su šviežia fokačija. Man skaniausia tiesiog su pomidorais ir namine veganiška rikota.
O komentaruose pasidalinkite su kuo jums skaniausia šviežia fokačija.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Kornvalis su vaikais. Mūsų šeimos "Sunday Roast" ("Sekmadienio kepsnys").

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 02 Oct 2025 12:24:00 +0000

Land's End, Sennen, Anglija.

Kornvalis (angl. Cornwall) man visuomet atrodė tarsi žemė, kurioje gyvena menininkų dvasia. Kai už lango nusileidžia rūkas arba tyliai barbena lengvas lietus, sėdi prie mažo, kreivoko langelio, pro kurį atsiveria jūros platybės.

Mūsų kreivokas langelis Kornvalyje, Penzance miestis, Anglija.

Vaizdas pro langą iš apartamentų vasaros atostogoms Kornvalyje, Penzance miestelyje.

Penzance miestelyje.

Ten, šviesoje, kuri persmelkta drėgmės ir druskos, gimsta paveikslai ir žodžiai – spalvos lėtai gula ant drobės, sakiniai ritasi popieriumi lyg bangos smėliu.

Kornvalis mane įkvepia tapyti.
Plačiau mano tapybą galite sekti mano asmeninėje IG paskyroje @RenataPoccia
O jei norite savo atostogų nuotrauką paversti realistinio stiliaus tapytu meno kūriniu – puikia dovana Kalėdoms,
šiuo metu mano studijoje dar liko kelios laisvos vietos šiems metams.
Rezervuoti štai čia arba el. paštu isbandytireceptai@gmail.com .

Nuostabi ir autentiška patirtis yra St. Michael’s Mount – įspūdingas kalnas ir salos tvirtovė netoli Penzance. Per atoslūgį galima nueiti pėsčiomis iki salos per akmenimis grįstą kelią, kuris veda tiesiai nuo krantinės.

Takas suteikia unikalią galimybę pažinti salą iš arti, o pakeliui atsiveria nuostabūs vaizdai į jūrą ir aplinkines uolas. Jei norite tokios unikalios patirties, verta stebėti atoslūgio laiką, nes kelias dingsta pakilus potvyniui, todėl jūra greitai vėl užpildo kelią.

Ėjom link St. Michael’s kalno per atoslūgį. Reta ir autentiška patirtis.

Kornvalis – tai vieta, kur net oras alsuoja kūryba, o kiekvienas lietaus lašas atrodo tarsi tylus priminimas, kad menas gimsta iš ramybės ir audros sandūros.

Jauki kemarikos krautuvė netoli Land's End turistinio objekto (ūkininko kieme).

Kornvalis – tai grafystė Anglijos pietvakariuose, išsiskirianti ilga ir laukine pakrante, kurioje šimtmečius glaudėsi žvejų kaimeliai ir pajūrio kurortai. Ši žemė traukia keliautojus savo turizmu, derlingomis pievomis, pienininkystės bei daržininkystės tradicijomis. Kadaise čia dundėjo alavo ir vario kasyklos – šiandien jų tylios žaizdos tapo istorijos paminklais, įrašytais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Aš praktiškai važiavau dėl šių vaizdų ir pasivaikščiojimų. Vaikams tokie pasivaikščiojimai nelabai patinka.
Jie eina tik todėl, kad žino, jog bus piknikas prie jūros ir jo laukia.

Kornvalyje gamtos didybė ir žmogaus palikimas susipina taip, kad kiekviena uola, kiekvieno vėjo pabučiuota žolė liudija apie tvirtą, kūrybingą ir atkaklų šio krašto charakterį.

Vaizdai žygiuojant nuo Land's End to Sennen Cove paplūdimio.

Horizonte matosi Sennen Cove paplūdimys.

Šioje kavinėje pirkome desertus ir arbatą jau po pikniko.

Banglenčių rojus: Kornvalis laikomas vienu iš geriausių banglenčių sporto centrų Europoje – ypač tokios vietos kaip Newquay.

Labai daug banglentininkų – veikia mokyklos, stovyklos ir kursai tiek vaikams, tiek suaugusiems. Patys nebandėme, todėl negaliu rekomenduoti, bet pasirinkimo tikrai netrūksta.

Kasybos palikimas: be UNESCO saugomų senųjų alavo ir vario kasyklų. Kornvalis kadaise buvo vienas svarbiausių pasaulio alavo tiekėjų. Daug šiandieninių kaimų savo kilmę sieja būtent su kalnakasyba.

Aplankėme senas alavo kasyklas, kurios dabar vadinamos Cornwall Gold. Tai vieta, kurioje galima susipažinti su Kornvalio kasybos istorija ir pamatyti, kaip ši pramonė formavo vietovės gyvenimą. Čia įrengtas muziejus, pasakojantis apie alavo gavybą ir jos svarbą regionui, taip pat galima išvysti senąją įrangą, naudotą kasyklose. Be istorijos dalies, veikia ir juvelyrikos dirbtuvės bei parduotuvės, kuriose siūlomi papuošalai iš aukso bei sidabro, neretai su vietiniais pusbrangiais akmenimis.

Teritorijoje taip pat yra kavinė ir veiklos vaikams, tad tai ne tik pažintinė, bet ir maloni vieta praleisti laiką su šeima.
Vaikai išbandė tris veiklas. Ieškojo tikro deimanto, gamino mylimą minkštąjį žaislą ir sijojo auksą. Paskutinėje mano paminėtoje pramogoje vaikai (ir suaugusieji) gali išbandyti aukso ieškotojų amatą – sijoti smėlį ir žvyrą ieškant auksinių „grūdelių“ ar blizgių akmenėlių. Išplauti ‘aukso grūdeliai’ pasirodo esantys ne auksas, o piritas – vadinamasis kvailių auksas, suteikiantis daugiau žaidimo smagumo nei tikrosios vertės. Dalyviams duodami specialūs sieteliai bei indai su smėliu, o užduotis – kruopščiai „išplauti“ turinį, kad pabaigoje liktų blizgantys lobiai.

Nors vaikams šios pramogos suteikia džiaugsmo ir istorijos elementai įtraukiantys, iš tiesų jos kiek išpūstos, labiau primena turistinį kičą ar teminę pramogų erdvę nei autentišką Kornvalio kasyklų patirtį.

Veikla vaikams, rask tikrą deimantą. Smėlis pripildytas cirkoniais ir sintetiniais deimantais.
Už tam tikrą mokestį gali traukti tik vieną akmenuką, darbuotojai parodo, ar tai yra tik blizgantis cirkonis
(sintetinis, labai panašus į deimantą), ar – lauktasis „tikras“ deimantas.

Sena įranga, naudota kasyklose, tuo tarpu pamiršta ir neinteraktyvi, be jokios informacijos.

Praktiškai buvome vieninteliai, vaikštinėję po šią „nuobodžią“ muziejaus dalį.

Meno kolonijos: Kornvalis jau XIX a. tapo menininkų traukos centru. St Ives miestelis žinomas kaip britų dailininkų kolonija, čia veikia garsioji Tate St Ives galerija ir Barbara Hepworth skulptūrų sodas.

Verta paminėti, kad dauguma muziejų ir galerijų Anglijoje yra nemokami. Tai, kas kitur (pavyzdžiui, pas mus Ciuriche, Šveicarijoje) kainuotų 25–40 eurų, čia nieko nekainuoja. Gali eiti nesukdamas galvos, ar patiks, nepatiks, ir nesijaudinti, kad tai stipriai suplonins piniginę. Todėl su vaikais aplankėme daug daugiau muziejų nei paprastai lankytume – ir mums tai labai pasiteisino.

Sent Aivsas (angl. St Ives) – istorinis prekybinis miestelis Anglijoje.

St Ives Tate galerija – šiuolaikinio meno erdvė prie pat paplūdimio, garsėjanti savo modernizmo kolekcija ir ryšiu su Kornvalio menininkų bendruomene.

St Ives Tate galerijoje eksponuojami tiek tarptautiniai, tiek vietiniai kūrėjai, o pati galerija stebina šviesiomis, jūros peizažus primenančiomis erdvėmis.

Kornvalyje praleidome penkias pilnas dienas. Vaikai džiaugėsi galimybe bėgioti basomis po vėsų vandenyno vandenį, voliotis smėlyje, žaisti su kamuoliu tarpusavyje ir juo vilioti visus tuos draugiškus šunis, kurių Aglijoje pilna! Būtent tai jiems patiko labiausiai. Todėl daugiausia laiko praleidome tiesiog paplūdimiuose.

Didžiausią įspūdį paliko Gwithian Beach.

Sužavėjo savo plačia smėlio juosta, dramatiškomis uolomis ir nepaprastai skaidriu vandenynu – tai vieta, kur norisi tiesiog būti, grožėtis vaizdais, stebėti banglentininkus ir laimingus, žaidžiančius šunis.

Nepakartojamas Gwithian paplūdimys.

Kitas mano 'crush' (meilė iš pirmo žvilgsnio) Carbis Bay Beach.

Tai atvirutės grožio paplūdimys, kuris stebina itin švelniu smėliu, ramybe ir žavingais kalnų fone atsiveriančiais vaizdais – ideali vieta poilsiui ir ramiems pasivaikščiojimams prie jūros. Šuniukų čia buvo, nors prie įėjimo nurodyta, kad jiems paplūdimyje draudžiama.

Carbis Bay paplūdimys. Alsuoja ramybe ir poilsiu.

Kornvalis mane įkvepia tapyti.

Plačiau mano tapybą galite sekti mano asmeninėje IG paskyroje @RenataPoccia

O jei norite savo atostogų nuotrauką paversti realistinio stiliaus tapytu meno kūriniu – puikia dovana Kalėdoms,

šiuo metu mano studijoje dar liko kelios laisvos vietos šiems metams.

Rezervuoti štai čia arba el. paštu isbandytireceptai@gmail.com

O pabaigai – receptas. Mums jis tarsi mūsų pačių Sunday Roast – klasika,

be kurios Anglijoje sunku įsivaizduoti sekmadienį. Nors šis mūsų patiekalas

nėra kilęs iš Anglijos, jis mums su ja asocijuojasi, nes tai sodraus skonio

troškinta mėsa, kurią kepame tik ypatingomis progomis – per Velykas ar

kokį šventinį sekmadienį.

Beje, tai yra sūnaus mėgstamiausias patiekalas, tai dar ir

dėl to labai rekomenduoju jei mėgstate rimtus patiekalus iš mėsos.

Beje, šį receptą įtraukiau į savo geriausių rudens receptų rinkinį -

nemokamą elektroninį žurnalą, kurį visą galite pavartyti čia.

Skanaus ir gražaus savaitgalio!

Paspauskite ant nuotraukos – receptas išdidės ir galėsite patogiai perskaityti.

Ačiū, kad skaitote! Jei išbandysite receptą, parašykite, ar patiko –

labai įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

NEMOKAMAS ŽURNALAS (2025 RUDUO) "Rudens skonių kelionė"

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 18 Sep 2025 13:24:00 +0000

Kviečiu jus leistis į šią kulinarinę kelionę kartu!

Šiame rudeninių skonių receptų rinkinyje rasite 15 paprastų, bet įdomių receptų – nuo spalvingų užkandžių iki pasakiškų desertų.

Kiekvienas receptas – uostas, kuris kviečia trumpam sustoti, pasimėgauti, užsimiršti ir leistis į dar vieną nuotykį virtuvėje.

Ruduo yra nuostabus metas. Tai lyg plačiai atverti vartai į sodrų, spalvingą pasaulį, kuriame laukia vaisių sodai, daržovių laukai, grybai, riešutai ir kitos gėrybės. Virtuvė šiuo metų laiku man tampa laivu, kuris plukdo per jaukių aromatų salas į netikėtų skonių uostus.

Šis rinkinys nėra apie sveikatingumą – jis skirtas pasinerti į gilų, jausmingą rudenį, atrasti džiaugsmą mėgstamiausiuose sezono ingredientuose ir su meile apsivyniojus į jaukią antklodę pasimėgauti komfortišku maistu.

Tegul kiekvienas kąsnis būna maža kelionė, kupina atradimų, jaukumo ir malonių prisiminimų.

Su šilčiausiais linkėjimais,
Renata

Nuorodą į IŠBANDYTI RECEPTAI "Rudens skonių kelionė" (2025 RUDUO) rasite ČIA.

arba spauskite ant bet kurios nuotraukos

Ačiū, kad užsukote!

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Apie blogus įpročius. Sveikesnis desertas su bananais ir šokoladu.

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 11 Sep 2025 15:24:00 +0000

Norėjau pasidalinti šiuo įrašu apie blogus įpročius ir apie tai, kaip savyje atrasti stiprybės blogesnius valgymo įpročius pamažu keisti geresniais. Kalbu apie valgymą, nes šis tinklaraštis skirtas maistui, tačiau iš esmės šiuos patarimus galima pritaikyti bet kokiems įpročiams keisti.

Ir čia itin svarbus žodis KEISTI. Reikia mokytis blogus įpročius keisti sveikesniais. Vien tik atsisakyti – nepakanka, nes visiškas draudimas be jokios alternatyvos dažniausiai būna neveiksmingas ir trumpalaikis.

Įpročių formavimo tyrimai (pvz., Charles Duhigg „The Power of Habit“ ir psichologijos bei neurologijos studijos) rodo, kad:

Įprotis veikia pagal vadinamąjį „cue–routine–reward“ (stimulas–veiksmas–atlygis) modelį.

Jei pašalini tik veiksmą (pvz., „nebevalgysiu saldumynų“), bet palieki stimulą (stresą, nuobodulį) ir norą gauti atlygį (nusiraminimą, energiją), smegenys ilgainiui vis tiek ieškos būdo grįžti prie seno įpročio.

Todėl efektyviausia yra pakeisti rutiną kita, sveikesne, kuri duotų panašų atlygį:

✅ Vietoje šokolado – vaisiai ar pasivaikščiojimas, kurie taip pat suteikia energijos ar ramybės.

✅ Alkoholinius gėrimus pakeisti gėrimais be alkoholio (pvz., 0° alus yra toks pat skanus) ar kombuča.
✅ Vietoje naktinių užkandžių – arbata su cinamonu ar šiltas pienas su ciberžole, kurie ramina prieš miegą.
✅ Vietoje telefono naršymo iš nuobodulio – 10 min. knygos skaitymo ar lengvi tempimo pratimai, suteikiantys atokvėpį.
✅ Vietoje dar vienos kavos streso metu – gilus kvėpavimas ar trumpas ėjimas lauke, kurie suteikia aiškumo galvai.

Jeigu net žinodami, kad tam tikri įpročiai kenkia sveikatai, vis tiek negalite jų atsisakyti, svarbu suprasti – tai visiškai normalu. Taip nutinka daugeliui žmonių, ir tai nėra jūsų kaltė. Mokslas rodo, kad žalingi įpročiai dažnai nėra tik „valios trūkumas“ – už jų slypi gilesnės priežastys: neišspręstos emocinės problemos, patirtos traumos ar vidinės žaizdos, kurias nesąmoningai bandome numalšinti ar užmaskuoti. Be to, tokius elgesio modelius stiprina mūsų smegenų atlygio sistema – dopamino išsiskyrimas sukuria trumpalaikį palengvėjimo ar malonumo jausmą, todėl smegenys išmoksta prie jo grįžti net suvokiant ilgalaikę žalą.

Aš pati daugelį metų pakišdavau sau koją – ir net dabar kartais vakare ranka tiesiasi prie šokolado plytelės ar taurės vyno. Tačiau už šių paprastų veiksmų slypi daugiau nei tik noras pasilepinti – tai dažnai būdas numalšinti nuovargį, stresą ar emocinę įtampą.

Kas iš tiesų gali slypėti po tokiu elgesiu?

Dažniausiai tai ne tinginystė ar valios trūkumas, o gilios emocijos:

Nerimas ir nežinomybės baimė – valgymas ar kramtymas trumpam suteikia saugumo pojūtį.

Vienišumas ar atstūmimo jausmas – maistas ar gėrimai tampa greitu būdu bent laikinai užpildyti vidinę tylą.

Ilgalaikis stresas ir perdegimas – saldumynai, alkoholis ar kava padeda akimirksniu atsipalaiduoti.

Liūdesys ar net gedulas – sotumo jausmas trumpam užgožia emocinį skausmą.

Negebėjimas pasakyti „ne“ – pasitenkinimas maistu tampa vienintele leistina „ribos“ išraiška.

Sena patirtis – jei vaikystėje maistas buvo paguoda ar „apdovanojimas“, smegenys šį modelį prisimena kaip būdą nusiraminti.

Vidinė tuštuma, kai trūksta prasmės jausmo – valgymas ar gėrimai tampa laikinu „užpildu“ to, ko trūksta gilesniame gyvenimo lygmenyje.

Tai rodo, kad blogi įpročiai nėra silpnybės, o veikiau mūsų kūno ir proto bandymas susitvarkyti su tuo, kas skauda. Ir kai tai pamatome, atsiranda daugiau švelnumo sau bei galimybė keisti šiuos įpročius sveikesniais, ilgalaikę ramybę atnešančiais pasirinkimais.

Neišgyventos emocijos ilgainiui vis tiek randa kelią į paviršių – dažniausiai per įprotį, kuris suteikia trumpalaikį palengvėjimą.

Paanalizuokite kiek plačiau, su konkrečiais pavyzdžiais.

Blogi įpročiai kaip išsigelbėjimas nuo skausmo

Mes visi turime savo „mažuosius pabėgimus“. Vieni juos vadina silpnybėmis, kiti – žalingais įpročiais. Bet dažniausiai jie nėra apie valios trūkumą. Jie yra apie tai, kaip mes bandome tvarkytis su skausmu, stresu ar tuštuma, kurios dažnai net nesuprantame, ar atsisakome matyti.

Blogas įprotis yra kaip pleistras ant gilios žaizdos – jis gali uždengti, bet neišgydys.

Kodėl mes juos pasirenkame?

Blogi įpročiai dažnai yra greitas, lengvai pasiekiamas būdas gauti momentinį palengvėjimą.

Pavargusi mama pasuka link saldumynų, nes cukrus trumpam suteikia energijos.
Vienišas žmogus leidžia valandas socialiniuose tinkluose, nes ten bent jau jaučiasi „matomas“.
Perdegęs darbuotojas pasirenka dar vieną kavos puodelį ar cigaretę, nes taip iškart sumažina įtampą.

Tokius įpročius mums diktuoja mūsų smegenys, nes jie greitai numalšina emocinį diskomfortą, todėl kūnas ir protas jų griebiasi automatiškai.

Kaip atpažinti, kad blogas įprotis yra kažkokios emocijos maskavimas?

Užduok sau klausimus:

Ar tai darau automatiškai, vos pajutusi įtampą, liūdesį ar nuovargį?
Ar po to jaučiuosi geriau tik kelioms minutėms, o vėliau aplanko kaltės jausmas ir jaučiuosi dar blogiau?
Ar tai atitraukia mane nuo tikrų problemų sprendimo?

Jeigu bent į vieną atsakai „taip“, greičiausiai tavo įprotis nėra tik pramoga ar silpnybė – jis yra tavo emocinės savigynos būdas.

Kaip pakeisti „pleistrą“ tikru gydymu?

Pavadink jausmą – vietoje automatinės reakcijos, sustok ir paklausk: „Ką aš iš tikrųjų jaučiu?“
Sukurk „mikro-pabėgimus“ – kvėpavimo pratimas, trumpa meditacija, trumpas pasivaikščiojimas gali suteikti panašų momentinį palengvėjimą, bet be ilgalaikės žalos.
Ieškok gilesnės priežasties – gal tai santykių stygius, perdegimas, ar gyvenimo krypties neaiškumas.
Leisk sau jausti – paradoksalu, bet kai leisime skausmui būti, jis dažnai praeina greičiau nei bandant jį slopinti.

Blogi įpročiai yra signalas, kad viduje yra kažkas, kam reikia daugiau švelnumo, dėmesio ir tikrumo. Užuot kovoję su jais aklai, galime juos paversti kompasu, rodančiu, kur mūsų gyvenimui reikia daugiau šviesos.

Kiek laiko užtrunka pakeisti blogus įpročius sveikesniais?

Nėra vieno magiško skaičiaus, bet tyrimai rodo:

Vidutiniškai naujai įpročiui įtvirtinti reikia apie 66 dienas (apie 2 mėnesius).
Paprastiems įpročiams (pvz., stiklinė vandens ryte) gali pakakti 3–4 savaičių.
Sudėtingesniems (pvz., emocinio valgymo keitimas sveikesniais pasirinkimais) gali prireikti 3–6 mėnesių, ypač jei įprotis susijęs su emocine kompensacija.
Svarbu suprasti, kad ne „valia“ yra pagrindinis variklis, o sistemingas mažų žingsnių kartojimas ir aplinkos pakeitimas (pvz., turėti po ranka sveikesnių alternatyvų).

Praktiniai žingsniai keitimui

Nepanaikinti, o pakeisti – blogą įprotį pakeisti sveikesniu, bet vis tiek suteikiančiu malonumą (pvz., vietoje saldainio – datulė su riešutu, vietoje dar vienos kavos – kvapni žolelių arbata).
Maži laimėjimai – pradėti nuo mažų žingsnelių kiekvieną dieną, o ne bandyti kardinaliai pakeisti visą mitybą iš karto.
Emocijų sąmoningumas – atpažinti, kokią emociją norisi „užvalgyti“ ar „užgerti“ ir pasitelkti kitą mažą ritualą (kvėpavimą, trumpą pasivaikščiojimą, pokalbį).
Ritualų kūrimas – sveikesnis įprotis tampa tvarus tik tada, kai jis siejamas su malonia rutina.

Kodėl verta rinktis sveikesnius produktus ar desertus?

Maistas tiesiogiai veikia mūsų energijos lygį, nuotaiką ir emocinį stabilumą – cukraus šuoliai greitai pakelia nuotaiką, bet po to sukelia nuovargį ir dirglumą.
Sveikesni užkandžiai (riešutai, vaisiai, jogurtas, pilno grūdo kepiniai) suteikia stabilesnę energiją ir mažiau išbalansuoja nuotaiką.
Kai renkamės sveikiau, mes ne tik rūpinamės kūnu, bet ir mokome smegenis ieškoti ilgalaikės gerovės, o ne trumpalaikės paguodos.

Šiandienos desertas – sveikesnė alternatyva tradiciniams saldumynams. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai vienas geriausių desertų, kokį esu pagaminusi per pastaruosius kelerius metus. Tiesiog nepaprastai skanus! O sveikesni ingredientų pasirinkimai ilgainiui padeda ugdyti įprotį rinktis maistą, kuris suteikia daugiau energijos, geresnės savijautos ir gilesnės vidinės ramybės.

Receptą surašiau su klevų sirupu, bet jei norite varianto visiškai be kaltės jausmo, galite jo visai nedėti – saldumo pakaks iš datulių, bananų ir juodojo šokolado.

Leiskitės į šį skonio atradimą ir pasidalinkite, kaip jums patiko!

Veganiškas šokoladinis bananų skanėstas

Porcijos: 10-12 batonėlio dydžio porcijų
Trukmė: ~20 min. gaminti ir per naktį (ar bent 5-6 val.) leisti sustingti

Ingredientai:

Pagrindui (sausi ingredientai):

60 g avižų miltų (ar dribsnių),

60 g džiovintų bananų,
30 g pūstų bolivinės balandos sėklų,
20 g kokosų miltų,
10 g skaldytų kakavos pupelių (nibs),
žiupsnelis cinamono,

žiupsnelis druskos.

Visus sausus ingredientus sutrinkite virtuviniame kombaine ir atidėkite į šalį

Pagrindui (drėgni ingredientai):

70 g minkštų datulių,
30 g tahini,
30 g migdolų sviesto,
15 g ištirpinto kakavos sviesto.

Šiuos ingredientus sutrinkite virtuviniame kombaine, tada suberkite į sausus ingredientus ir maišykite, kol masė taps lipni.

Tešlą tolygiai paskirstykite kvadratinėje kepimo formoje ar inde, geriau ant kepimo popieriaus, kad nepriliptų, ir stipriai paspauskite.

Bananų sluoksniui:
maždaug 3 bananų

Šviežius bananus supjaustyti griežinėliais ir sudėkite ant pagrindo (kaip nuotraukoje žemiau).

Bananų šokoladiniam kremui:

2 prinokę bananai,
80 g tahini,
30 g ištirpinto kakavos sviesto,
40 g kokosų aliejaus,
40 g klevų sirupo ar kokosų žiedų sirupo,
20 g nesaldintos kakavos miltelių,
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto,
žiupsnelis jūros druskos

Visus ingredientus sutrinkite virtuviniame kombaine, kol gausis vientisa masė, ir supilkite ant bananų sluoksnio.

Galutinis prisilietimas (nebūtinai):
Norint gauti traškią šokoladinę plutelę viršuje, mikrobangų krosnelėje ar virš vandens vonelės ištirpinkite 50 g juodo 70 % šokolado ir užpilkite ant šokoladinio kremo.

Leiskite atvėsti šaltai arba šaldytuve (geriausiai per naktį).

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Arės tarpeklis. Žalioje druskoje užkepta žuvis.

noreply@blogger.com (Renata) — Mon, 08 Sep 2025 13:52:00 +0000

Tarsi tyliai slepiama paslaptis tarp Alpių kalvų, Arės tarpeklis (Aare Gorge) atveria duris į kitokį pasaulį.

Ten, kur upė šimtmečiais raižė uolą, atsivėrė siauras, bet nepaprastai galingas koridorius, kuriame laikas atrodo sustojęs. Siauri mediniai takeliai veda tarp aukštų, drėgnų sienų, kuriomis tekanti upė alsuoja savo nepaprasta jėga ir ramybe vienu metu.

Einant jauti, kaip kalnai čia šnabžda, o vanduo pasakoja savo ilgą kelionę nuo ledynų viršūnių iki slėnių. Tai vieta, kur gamtos grožis ne tik atsiveria, bet ir apkabina, leisdamas trumpam pasijusti maža, bet laiminga šio nuostabaus pasaulio dalele.

Nors Šveicarijoje gyvename jau daugelį metų, mane vis tiek nustebino, kad iki šiol kažkaip nebuvau aptikusi šios vietos. O čia – turistų iš viso pasaulio tiek, kad kai kuriose siauresnėse medinių takelių atkarpose net susidarydavo kamščiai.

Dar į akis krito, kad kai kurie lankytojai, pasirodė visai nepasiruošę tokiai ekskursijai: vieni atėjo su basutėmis ar elegantiškais bateliais, kiti – su šunimis ar vežimėliais (buvo net dvynukų vežimėlių), nors tokiai trasai tai visiškai netinka.

Mano patarimas paprastas: vykdami apsiaukite patogius batus – trasa į vieną pusę ne sudėtinga, bet trunka apie 50 minučių (o po to reikia dar tiek pat grįžti atgal), kai kur tenka lipti laiptais. Jei keliaujate su mažais vaikais, juos patogiau neštis nešyklėse, o keturkojai draugai iš esmės gali keliauti kartu, tačiau esant didesniam žmonių srautui siaurose atkarpose ir jiems, ir prasilenkiantiems žmonėms gali būti šiek tiek nepatogu.

Šio grožio kaina – maždaug 12 CHF suaugusiesiems ir 7,50 CHF vaikams. Automobilio stovėjimas buvo nemokamas, tačiau vakare užtrukome gerokai ilgiau, kol pavyko išvažiuoti, nes ties įvažiavimu buvo susidarę milžiniški automobilių kamščiai.

Praktiškas patarimas.
Jei mėgstate netikėtus atradimus ir įspūdingą kraštovaizdį, Arės tarpeklį aplankyti tikrai verta – tik planuokite laiką taip, kad išvengtumėte piko valandų.

O gal jau ten buvote? Ar patiko? Pasidalinkite įspūdžiais– smalsu išgirsti, kaip šį įspūdingą tarpeklį patyrėte jūs.

O pabaigai, žuvies receptas.

Teisingiau - nuostabus žuvies receptas!

Nors patiekalas atrodo įspūdingai, jį paruošti išties labai paprasta!

Sultinga ir švelni žuvis, kurios aromatai ir tekstūra sužavi ne tik gomurį, bet ir akį, – puikus būdas nustebinti svečius.

Žalioje druskoje užkepta žuvis

Porcijos: 1 didelė žuvis
Trukmė: ~50 min.

Ingredientai:

1 didelė žuvis (aš kepiau doradą),

~700 g rupios druskos,

didelė sauja saliero lapų (likusių nuo lapkočių) ar tiesiog lapinių salierų,

saujelė petražolių,

saujelė bazilikų,

saujelė špinatų (nebūtinai, bet druska bus sodresnės žalios spalvos),

1 kiaušinio baltymas,

1/2 citrinos.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C.

Žuvį nuvalykite ir jos vidų prikimškite citrinos griežinėliais.

Druską sutrinkite maisto smulkintuvu kartu su salierais, špinatais (jei naudojate), aromatinėmis žolelėmis ir kiaušinio baltymu.

Druskos mišiniu apklokite žuvį, pašaukite į orkaitę ir kepkite maždaug 40 min.

Nuimkite druską ir patiekite žuvies filė su pasirinktais garnyrais: keptomis bulvėmis, ryžiais ar kitais mėgstamais priedais.

Apšlakstykite citrinos sultimis ir itin tyru alyvuogių aliejumi.

Skanaus!

O štai čia rasite kitą įdomų receptą, kuriame neįprastai yra panaudojamos žalios salierų sultys >> Salierų kuskusas su keptomis daržovėmis avietėmis ir pistacijomis

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Midijų užkepimai: tarptautinė klasika su šimtu veidų.

noreply@blogger.com (Renata) — Fri, 29 Aug 2025 11:04:00 +0000

Praėjusiuose įrašuose daug rašiau apie rūpinimąsi savimi – pasidalinau ne tik teorija ir patarimais, bet ir įvairiomis gudrybėmis. Tad jei jaučiatės pavargę nuo kasdienybės, užsukite paskaityti – galbūt atrasite ką nors naudingo, ką galėsite pritaikyti savo gyvenime ir kas padės pasijusti geriau. Žemiau dar kartą sudedu visas nuorodas.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis

Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis: judesys, skaitmeninė higiena ir santykiai).

Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis: vanduo, maistas ir miegas).

Nepamišk rūpintis savimi (3 dalis: emocijos, gamta, poilsis ir alkoholis).

Įkvėpimui: vaizdas pro langą iš Cornwall (Anglija) apartamentų šią vasarą – toks ramus ir įkvepiantis,
primenantis, kad kūrybai reikia ramaus proto, atviros širdies ir erdvės, kurioje gali tiesiog būti ir
kvėpuoti. Šie apartamentai turėjo virtuvę su tokiu pačiu nuostabiu vaizdu, kur sėdėdami gaminome
šviežiai surinktas midijas, kurias pirkome vietinėje uosto krautuvėlėje (uostas matosi pro langą nuotraukoje).

O šiandien, kai patarimų aplink tiek daug, kartais norisi nuo jų atsipūsti – tiesiog užsidaryti virtuvėje su gera muzika, negalvoti nei apie išgerto vandens kiekį, nei apie nueitus žingsnius, o ramiai atsipalaiduoti su puodeliu kvapnios arbatos, kol orkaitėje kepa puikios užkeptos midijos pagal „Išbandytus receptus“. Kaip jums tokia savaitgalio popietė?

Išvirtos midijų puselės, paruoštos gardžiam įdarui.

Užkeptos midijos – tai patiekalas, kai midijos (dažniausiai jų puselės su kriaukle) užklojamos įvairiais priedais, dažniausiai sūriu, džiūvėsėliais, sviestu, žolelėmis ar česnaku, ir apkepamos orkaitėje arba ant grotelių. Šis būdas ne tik suteikia midijoms sodresnį skonį, bet ir paverčia jas elegantišku užkandžiu, dažnai patiekiamu restoranų meniu ar šventiniuose vakarėliuose.

Populiarumas ir kilmė

Prancūzija ir Belgija – čia midijos apskritai yra itin populiarios (pavyzdžiui, garsusis „moules-frites“), o užkeptos midijos dažnai patiekiamos kaip rafinuotas užkandis.
Italija – pakrančių regionuose (ypač Kampanijoje, Ligūrijoje, Sicilijoje) midijos dažnai kepamos su pomidorais, česnaku, alyvuogių aliejumi ir džiūvėsėliais.
Ispanija – dažnai sutinkamos kaip tapas patiekalas, kartais užkeptos su pikantiška „sofrito“ daržovių mase ar net su čorizo trupiniais.
JAV (ypač Naujojo Orleano virtuvėje) – itin populiarios midijos „Oysters Rockefeller“ stiliumi įkvėptos variacijos, tik su midijomis vietoje austrių.
Azijos virtuvėse (ypač Filipinuose, Tailande, Japonijoje) – midijos kartais apkepamos su čili, imbieru, sojų padažu arba majonezu (pavyzdžiui, japoniškas „baked mussels with spicy mayo“).

Kas tai yra kulinarine prasme?

Užkeptos midijos dažniausiai ruošiamos kaip antipasti / užkandis, bet gali tapti ir pagrindiniu patiekalu, jei patiekiamos su garnyru – pavyzdžiui, su duona ar salotomis. Tai vienas iš būdų pabrėžti midijų natūralų jūros skonį, bet kartu suteikti sotumo ir tekstūros.

Trumpai tariant, užkeptos midijos – tai tarptautinis patiekalas, turintis daugybę interpretacijų, bet visur siejamas su prabanga ir šviežiomis jūros gėrybėmis. Tai vienas iš tų patiekalų, kurių labai pasigesdavau savo veganizmo laikotarpiu.

Užkeptos midijos su avinžirniais ir kaparėliais pagal Išbandytus Receptus.

Mano midijos – šiek tiek kitokios. Jas užkepu savaip, su virtais avinžirniais (be gliuteno) ir maistiniais mielių dribsniais.

Maistiniai mielių dribsniai – puikus B grupės vitaminų, baltymų ir mineralų šaltinis, suteikiantis patiekalams sodrų sūrumo ir umami skonį, todėl patiekalas tampa ne tik skanus, bet ir sveikesnis bei įdomesnis.

Ši kombinacija kartu su kaparėliais suteikia sodrų skonį, švelnią tekstūrą ir lengvą sūrumo bei rūgštumo poskonį, o gaminimo procesas – maloni ritualinė akimirka virtuvėje, kai gali ramiai stebėti, kaip jūros gėrybės ir augaliniai ingredientai susilieja į harmoningą derinį.

Avinžirniais ir kaparėliais užkeptos midijos

Porcijos: ~2
Trukmė: ~2-3 val. brinkinti avinžirnius, po to ~ 40 min. juos virti. Gaminti midijas ~ 30-40 min.

Ingredientai:

~ 200 g džiovintų avinžirnių (apie 250 g virtų, galite pirkti jau virtus, skardinėje),

~ 350 g šviežių didelių midijų,

šlakelis baltojo vyno,

3 šaukštai tyro alyvuogių aliejaus,

česnako skiltelė,

rozmarino šakelė,

2 šaukštai maistinių mielių dribsnių,

1 šaukštelis kaparėlių,

žiupsnelis druskos ir juodųjų pipirų.

Sausus avinžirnius išbrinkinkite vandenyje ir išvirkite kol minšti.

Midijų kriaukles nuvalykite šiurkščia kempine ir, jei reikia, pašalinkite „barzdeles“.

Giliame puode ant stiprios ugnies įkaitinkite šaukštą alyvuogių aliejaus, sudėkite midijas, supilkite vyną ir palaukite, kol visos atsivers – apie 3 minutes.

Nuimkite nuo ugnies ir palikite, kad šiek tiek atvėstų, palikite kiek midijų virimo skysčio jį panaudosite vėliau avinžirniams paskaninti.

Kai midijos šiek tiek atvės, pirštais atskirkite ir išmeskite vieną kriauklelės pusę.

Keptuvėje įkaitinkite likusius du šaukštus alyvuogių aliejaus, įmeskite nesmulkintą česnako skiltelę ir rozmarino šakelę, šiek tiek apkepkite, tada pašalinkite česnaką ir rozmariną.

Į maisto smulkintuvą sudėkite virtus avinžirnius, kaparėlius ir maistinius mielių dribsnius. Supilkite aromatizuotą aliejų bei šiek tiek midijų virimo skysčio, paskaninkite druska ir pipirais ir sutrinkite iki vientisos masės.

Paruoštu įdaru įdarykite midijas ir pašaukite jas į orkaitę, įkaitintą iki 230-250 °C griliaus režimu. Trumpai apkepkite, kol paviršius gražiai apskrus – apie 5–15 minučių, priklausomai nuo orkaitės, stebėkite, kad neperkeptų. Patiekite su kapotomis petražolėmis ir citrina. Prieš valgydami, apšlakstykite šviežiai spaustomis citrinos sultimis – patogiausia spausti tiesiogiai ant kiekvienos midijos.

Patiekite kaip užkandį arba kaip pagrindinį patiekalą su duona ir salotomis.

Skanaus!

O kitą puikų (klasikinį) receptą su midijomis rasite čia >> Midijų sriuba su pomidorais (beje pomidorų galite ir nedėti, tada gausis tiesiog midijų sriuba)

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Nepamišk rūpintis savimi (3 dalis). Trintos bulvės su troškintomis šparaginėmis pupelėmis.

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 28 Aug 2025 06:21:00 +0000

Nepamiršk savęs rūpindamasi kitais

Ugdydami sąmoningumą vaikams, dažnai perdegame. Skaitome, rūpinamės, renkame geriausius maisto produktus, stovyklas, sportus jiems, bet… ar sustojame paklausti savęs:

O kaip jaučiuosi aš? Ar manęs šiame rūpesčio lauke dar yra?

Jei tau rūpi tavo vaikų gerovė, pirmiausia pasirūpink savo kūnu ir emocine būsena. Nes tik subalansuotas, ramus ir gyvybingas žmogus gali būti tikrai šviesus pavyzdys savo vaikams.

Žemiau pateiktame sąraše gali pasitikrinti, ar darai viską, kad būtum sveikesnė ir kasdien jaustumeisi geriau. Išvardijau 10 pagrindinių veiksnių.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis

Jei praleidai pirmą dalį, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis).

Jei praleidai antrąją dalį, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis).

Šią savaitę detaliai paanalizuosiu likusius keturis veiksnius: emocinį balansą, gamtos galią, poilsį ir alkoholio vartojimą.

Gėlės sau.

7. Emocinis balansas. Streso mažinimas ir emocinė higiena.

Mūsų kūnas neatskirtas nuo emocijų. Lėtinis stresas, užspaustos emocijos, nuolatinis įtampos jausmas ilgainiui išbalansuoja visą sistemą – nuo hormonų iki virškinimo.

Ar turi saugią erdvę išsikalbėti?
Ar leidi sau pailsėti ne tik fiziškai, bet ir emociškai?

Meditacija, kvėpavimo pratimai, rašymas, pokalbiai, terapija – visa tai emocinės higienos formos, kurios tokios pat svarbios kaip ir dantų valymas.

Emocinis balansas

Emocinis balansas – tai gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą, net kai aplink vyksta pokyčiai ar iššūkiai. Jis nėra pastovi ramybės būsena, o greičiau – lankstumas: gebėjimas grįžti į vidinį centrą po įtampos ar nerimo.

Tai panašu į sūpynes: kartais labiau linkstame į stresą, kartais į ramybę, bet esmė – kad grįžtame į balansą.
Subalansuotas žmogus lengviau priima sprendimus, išlieka sąmoningas santykiuose, gali veikti kryptingai ir kūrybiškai.

Streso mažinimas

Stresas neišvengiamas, bet mes galime valdyti, kaip į jį reaguojame.

Pagrindiniai metodai:

Kvėpavimas ir kūnas – gilus, sąmoningas kvėpavimas, joga, pasivaikščiojimai gamtoje, šokis ar sportas mažina kortizolį.
Kasdieniai ritualai – mažos atokvėpio akimirkos (arbatos puodelis, skaitymas, pasivaikščiojimas be telefono) atstato jėgas.
Meditacija – keletas minučių tylos ar dėmesingo kvėpavimo per dieną leidžia nuraminti protą, pastebėti emocijas ir paleisti įtampą. Tai tarsi vidinis „restartas“.
Dėmesingumas (mindfulness) – sustojimas čia ir dabar padeda nepasiduoti automatinei įtampai.
Prioritetų aiškumas – kai žinome, kas svarbiausia, lengviau pasakyti „ne“ ir neperdegti.
Kūrybinė veikla – piešimas, rašymas, gaminimas gali veikti kaip emocijų išlaisvinimas.

Emocinė higiena

Kaip prausiamės kasdien, taip turime rūpintis ir emocijomis. Tai – sąmoningas vidinės švaros palaikymas.

Praktikos:

Emocijų atpažinimas ir įvardijimas – pasakyti sau: „Jaučiu pyktį“, „Esu pavargęs“ – tai padeda emociją sušvelninti.
Santykių higiena – vengti toksiškų pokalbių ar žmonių, kurie nuolat išbalansuoja.
Informacinė higiena – riboti žalingą turinį (per daug naujienų, socialinių tinklų).
Vidinė kalba – mokytis kalbėti sau švelniai, o ne kritikuoti.
Poilsis ir meditacija – sąmoningas poilsis, kvėpavimo pratimai ar vakaro meditacija padeda „nusiprausti“ nuo dienos įtampos.

8. Gamtos galia

Gamta veikia kaip viena seniausių ir galingiausių „vaistinių“, prieinama kiekvienam. Moksliškai įrodyta, kad buvimas gamtoje sumažina streso hormono kortizolio lygį, sulėtina širdies ritmą, pagerina nuotaiką ir koncentraciją. Tai – ne tik poilsis, bet ir gyvybinės energijos atstatymas.

Kaip gamta veikia kūną?

Sulėtina pulsą ir kvėpavimą – vaikščiojant miške ar prie vandens kūnas natūraliai pereina į ramesnį ritmą.
Mažina įtampą – žalia spalva ramina nervų sistemą, skatina akių atsipalaidavimą.
Gerina miegą – buvimas saulėje reguliuoja cirkadinį ritmą, todėl miegas tampa gilesnis.
Stiprina imunitetą – miško oras turi fitoncidų (augalų išskiriamų dalelių), kurios veikia antibakteriškai ir skatina organizmo apsaugą.

Kaip gamta veikia emocijas?

Suteikia perspektyvą – stovint prie kalnų ar vandenyno, asmeniniai rūpesčiai atrodo mažesni.
Ramindama įžemina – kontaktas su žeme, žolės ar smėlio lietimas basomis kojomis padeda atkurti ryšį su dabartimi.
Atgaivina kūrybingumą – gamtos formos, spalvos ir ritmai įkvepia menui, dizainui, kulinarijai.
Padeda paleisti emocijas – tekantis vanduo, vėjas ar paukščių balsai veikia kaip vidinis „emocijų masažas“.

Praktikos gamtoje kasdienai

Miško terapija (Shinrin-yoku) – sąmoningas pasivaikščiojimas miške, lėtas kvėpavimas, augalų stebėjimas.
Žemės pojūtis – pabuvimas basomis ant žolės ar smėlio, kad pajustum ryšį su žeme.
Vandens meditacija – klausytis tekančio vandens, jūros bangų ar lietaus – tai natūralus nervų sistemos ramintojas.
Saulės pasisveikinimas – bent 10 minučių rytinės saulės šviesos, kad sureguliuotų nuotaiką ir miegą.
Gamtos fragmentai namuose – augalai, akmenys, medžio detalės ar gamtos garsų įrašai – tai mini gamta, kuri veikia ir patalpose.

Gamtos galia kaip emocinės higienos dalis

Galima sakyti, kad gamta yra natūrali meditacija. Ji valo mintis, stiprina kūną ir ramina emocijas. Buvimas gamtoje – tai tarsi emocinis dušas, kuris nuplauna įtampą, suteikia aiškumo ir leidžia grįžti į vidinę pusiausvyrą.

Reguliarus buvimas gamtoje tampa tokia pat svarbia praktika kaip meditacija ar sveika mityba – tai kasdienė psichikos ir sielos profilaktika.

Pasivaikščiojimai gamtoje visais metų laikais. O nuotraukoje taip gražiai žydi meškiniai česnakai.

9. Poilsis - daugiau nei miegas.

Poilsis – tai sąmoningas sustojimas, leidžiantis kūnui, protui ir sielai atsigauti. Jis nėra tik „nieko neveikimas“, o veikiau atstatymas – savęs pripildymas tuo, ko išsekome kasdienėje veikloje.

Mokslininkai kalba apie 7 poilsio rūšis (Saundra Dalton-Smith modelis), kurios padeda suprasti, kodėl kartais net po ilgo miego jaučiamės pavargę:

Fizinis poilsis – miegas, atsipalaidavimas, kūno tempimai, masažas.
Psichinis poilsis – pertraukos nuo informacijos, sąmoningas „proto išjungimas“, meditacija.
Sensorinis poilsis – akių, klausos, kvapo, prisilietimo perkrovos sumažinimas (atsitraukimas nuo ekranų, triukšmo, ryškios šviesos).
Emocinis poilsis – galimybė saugiai išreikšti jausmus, neversti savęs „vaidinti stipraus“.
Socialinis poilsis – buvimas su žmonėmis, su kuriais jautiesi priimtas, arba atstumas nuo tų, kurie alina.
Dvasinis poilsis – ryšys su prasmės šaltiniu: malda, meditacija, buvimas gamtoje, menas.
Kūrybinis poilsis – įkvėpimas iš muzikos, meno, gamtos, kai leidžiame sau priimti grožį be spaudimo kurti.

Kaip atrodo tikras poilsis?

Tai ne vien gulėjimas ant sofos, o kokybiškas atsitraukimas nuo kasdienės rutinos.
Poilsis gali būti ir aktyvus (pvz., lėtas pasivaikščiojimas, plaukimas, piešimas), jei jis atpalaiduoja.
Svarbiausia – kad jis grąžintų energiją, o ne dar labiau išvargintų (pvz., valandų valandas socialiniuose tinkluose dažniausiai ne poilsis, o sensorinė perkrova).

Poilsio ritualai kasdienai

Rytinis ramybės momentas – 5-15 minutės tylos ar meditacijos prieš pradedant dieną.
Mažos pauzės dienos metu – sustoti, pakvėpuoti, pažiūrėti pro langą, atsitraukti nuo ekrano.
Vakarinis nusiraminimas – knyga, šilta arbata, dėkingumo sąrašas ar lengva meditacija.
Savaitinis atokvėpis – bent viena veikla, kuri tau suteikia ramybę: pasivaikščiojimas gamtoje, piešimas, muzika, rankdarbiai.
Skaitmeninė detoksikacija – bent kelioms valandoms atsijungti nuo telefono ar kompiuterio.

Poilsis kaip emocinės higienos dalis

Poilsis yra tarsi vidinė priežiūra – be jo negalime nei sveikai dirbti, nei kūrybiškai kurti, nei išlaikyti santykių balanso. Tai ne prabanga, o būtinybė.

Tikras poilsis leidžia kūnui atsistatyti, protui nurimti, o kūrybai – atgimti.

10. Alkoholis - plačiau kas ir kaip.

Alkoholis nuo seniausių laikų lydi žmoniją: jis buvo naudojamas ritualuose, bendruomenės šventėse, kaip socialinis ryšių stiprintojas. Šiandien jis dažnai siejamas su atsipalaidavimu, pramoga, laisvalaikiu.

Alkoholio poveikis kūnui

Alkoholis trumpam gali suteikti atsipalaidavimo ar euforijos jausmą bei sumažinti socialinį nerimą, tačiau jis lėtina reakcijas, trikdo koordinaciją, apkrauna kepenis ir širdį. Nors iš pradžių atrodo, kad padeda užmigti, alkoholis sutrikdo gilaus miego fazes, todėl ryte jaučiamasi pavargus. Reguliarus vartojimas didina toleranciją ir gali sukelti priklausomybę.

Alkoholio poveikis emocijoms

Alkoholis gali suteikti iliuzinį atsipalaidavimą – nors trumpam sumažina įtampą, ilgainiui jis trikdo neurotransmiterių balansą ir padidina nerimą. Veikdamas kaip emocijų „uždanga“, jis užgožia tikrus jausmus, neleisdamas jų išgyventi ir paleisti. Dažnai alkoholis tampa būdu pabėgti nuo streso, tačiau tai prilygsta „gesinti gaisrą benzinu“ – po trumpalaikio palengvėjimo kyla dar didesnis emocinis disbalansas. Be to, ilgainiui nukenčia santykiai: silpnėja komunikacija, didėja konfliktų rizika ir gali atsirasti kaltės jausmas.

Alkoholio vieta emocinėje higienoje

Sąmoningumas – svarbu klausti savęs: „Ar aš vartoju, nes noriu pasimėgauti skoniu ir kompanija, ar dėl to, kad noriu pabėgti nuo įtampos?“

Pakeitimas kitais ritualais – arbatos ceremonija, natūralios sultys, kombučia ar net vanduo su citrina gali tapti sveikesniu atsipalaidavimo ritualu.

Sąmoningas vartojimas – jei alkoholis vis dėlto vartojamas, mažos dozės, retesnės progos ir derinimas su maistu padeda sumažinti žalą.

Alternatyva kūryboje ir poilsyje – meditacija, pasivaikščiojimas gamtoje ar kūrybinė veikla duoda tą patį palengvėjimą be neigiamų pasekmių.

Keisk alkoholį gamtos terapija, ar bent jau kombučia.

Sveika gyvensena yra gyvenimo būdas, kuris remiasi sąmoningumu, meile sau ir nuoseklumu. Nereikia tobulumo, reikia tikros, žmogiškos, švelnios rūpybos. Leisk sau jausti. Klausykis savo kūno. Pasakyk „ne“, kai per daug. Rinktis save – ne iš egoizmo, o iš meilės.

Žinau, kad per šiuos tris įrašus Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis)., Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis). pateikiau labai daug informacijos, o tu esi tokia užimta, kad daug kam tiesiog neturi laiko. Aš tave visiškai suprantu. Tačiau rūpindamasi savimi nesiek perfekcionizmo – rinkis tiek, kiek tuo metu gali. Kažkur esu girdėjusi, kad nepakanka tik atsisakyti blogo įpročio, bet jį turi pakeisti geru, kad jis įsitvirtintų. Ir diena po dienos stenkis atsisakyti kokio nors blogo, bei įtvirtinti naują gerą įprotį.

Pavyzdžiui, aš...

1. Anksčiau neišgerdavau pakankamai vandens. Dabar stengiuosi visais įmanomais būdais tai padaryti kasdien. Žinoma, pasitaiko dienų, kai keliauju ar daug dirbu ir išgeriu mažiau. Tačiau svarbiausia – savęs už tai nebaudžiu ir nekritikuoju, o kitą dieną tiesiog vėl išgeriu pakankamai.

2. Būdavo, kad darbe dirbdavau be pertraukų – norėjau, kad vadovas pamatytų, kokia esu darbšti. Ar jam tai rūpėjo – nežinau, bet sau tikrai kenkiau. Dabar darau pertraukėles, nesvarbu, ką veikčiau – 10 val. ryto atsistoju ir išeinu į lauką trumpam pasivaikščioti. Lyja? Pasiimu lietsargį. Be kompromisų. Ar jaučiuosi geriau? – 100 %.

3. Renkuosi tik kokybišką maistą. Jokių saldžių gėrimų, eilinio kavos puodelio (dėl kompanijos), perdirbtų energetinių batonėlių, saldainių ar kolegių keptų gimtadienio ir savaitgalio skanėstų – mano kūnui to nereikia. Vietoj to ant stalo pasidedu obuolį, persiką ar braškių. Vakare, kai norisi ką nors pakramsnoti (man dažnai), vietoj traškučių, sūrio ar kumpio su vyno taure (kaip anksčiau), pasiimu, pavyzdžiui, šilauogių. Kaip tau skamba toks variantas?

4. Ilsiuosi. Pamiegu. Pasimėgauju ramybe. Tapau. O ir tu, pabūk gamtoje, pavaikščiok basomis, skirk laiko sau ir dėl savęs. Skaityk, rašyk, kurk. Daryk tai sąmoningai, be sąžinės graužaties – tau to reikia, tu to nusipelnei. Visi mes nusipelnome gerai pailsėti.

5. Judu kasdien. O ir tu rinkis tau patinkantį sportą arba tiesiog eik pasivaikščioti. Ir daryk tai nuosekliai. Judesys, ypač gryname ore, yra geriausias vaistas nuo visko: depresijos, nutukimo, lėtinių ligų. Jis naudingas smegenims, širdžiai, sąnariams... Sąrašą galima tęsti be galo, bet tu juk ir pati tai žinai. Svarbiausia – pradėk nuo mažų žingsnelių. Jei iki šiol sėdėjai prie kompiuterio visą dieną, nepradėk nuo maratono – pirmiausia išeik pasivaikščioti bent 10 minučių per pertraukas. Kai protas ir kūnas pradės sveikti, jie patys norės daugiau, o tu jau turėsi stiprų pagrindą kilti aukštyn, o ne ristis žemyn.

Iš tiesų galėčiau vardinti dar daug dalykų, bet svarbiausia – pradėk lėtai, bet stabiliai. Visada rinkis save, nes pasirinkusi save turėsi jėgų pasirūpinti ir kitais. Ir nepamiršk išmokti pasakyti „ne“ tiems, kurie tave išnaudoja – jie tikriausiai nenusipelno tavo rūpesčio. Tu pati tai geriausiai jauti.

Linkiu didžiausios sėkmės rūpinantis savimi!

O pabaigai – dar vienas mano kasdieniškas ir paprastas patiekalas, vasariškas, bet kartu ir „comfort“, kai norisi kažko jaukaus ir sotaus: trintos bulvės su keptuvėje troškintomis šparaginėmis pupelėmis.

Patiekalas veganiškas, nes paprastą pieną keičiu augaliniu, o vietoj sviesto naudoju šlakelį itin tyro alyvuogių aliejaus. Paprastas, sveikas ir sotus patiekalas – idealiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei, kai norisi lengvos, bet vis dėlto sočios vasariškos lėkštės.

Trintos bulvės su troškintomis šparaginėmis pupelėmis

Porcijos: ~2-3
Trukmė: ~20 min.

Ingredientai:

Bulvių košei:
4-5 didelės bulvės,

~ stiklinė augalinio pieno,

šlakelis itin tyro alyvuogių aliejaus,

druskos

Šparaginėms pupelėms:
400 g šparaginių pupelių,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus,

1 svogūnas,

2 česnako skiltelės,

1 šaukštas sojų padažo,

1 šaukštas ryžių acto (kur paprastai naudojame sušių ryžiams gaminti),

1 šaukštas kokosų cukraus (nebūtinai, bet suteikia tą reikiamą saldžią natą).

Patiekti (nebūtinai):

šlakelis moliūgų sėklų aliejaus,

šlakelis klevų sirupo,

žiupsnelis sezamo sėklų,

žiupsnelis džiovintų valgomų žiedų.

Bulves išvirkite ir sutrinkite su augaliniu pienu ir aliejumi, patiekite dubenėlyje.

Šparagines pupeles pavirkite vandenyje apie 4 minutes, nukoškite, o tada apkepkite šlakelyje alyvuogių aliejaus keptuvėje kartu su svogūnais ir česnakais (2-3 min.). Pagardinkite sojų padažu, kokosų cukrumi ir ryžių actu.

Pupeles patiekite su trintomis bulvėmis, gali pagardinti šlakeliu moliūgų aliejaus (suteikia riešutinį sodrų skonį), klevų sirupu, pabarstykite sezamo sėklomis ir pagardinkite valgomuosius žiedus.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..
Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Namų restoranas terasoje. Meniu, patikęs tiek suaugusiems, tiek vaikams.

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 21 Aug 2025 13:05:00 +0000

Žolinės šventė mūsų šeimai – ypatinga. Prieš 16 metų būtent šią dieną atšventėme savo vestuves. Tuomet atrodė, kad ši data visada bus išskirtinė: minėsime ją laisvi nuo darbų ir mokyklų, galbūt leisdami atostogas prie jūros.

Tačiau, persikraustę į vokiškai kalbančią Šveicarijos dalį, supratome, kad kai kuriuose kantonuose Žolinės šventė nėra švenčiama. Be to, mokyklos čia prasideda rugpjūčio pradžioje, tad rugpjūčio 15-oji vaikams jau yra mokslo metų diena.

Teko atrasti savus šventimo būdus. Jei tuo metu nesame atostogose, man labiausiai patinka švęsti namuose – savo erdvėje, kurią galiu papuošti taip, kaip noriu. Pasigaminame visai šeimai patinkančius patiekalus, būname atsipalaidavę, geros nuotaikos ir, žinoma, skaniai pavalgę.

Restoranuose mums švęsti sudėtinga – mūsų šeimos skoniai tokie skirtingi, kad niekada nerandame vietos, kur visi rastume tiek mums patinkančių, tiek sveikesnių patiekalų. Ne paslaptis, kad beveik visuose restoranuose Šveicarijoje vaikiškas meniu yra labai liūdnas (Chicken Nuggets su bulvytėmis, spagečiai su pomidorų padažu arba bolognese, bulvytės su dešrele, pica (Margherita arba Salami), burgeriai su bulvytėmis, žuvies piršteliai su bulvytėmis).

Mūsų situacija dažniausiai būna tokia: niekada nesutariame, į kurį restoraną eiti.

– „Mes norime sušių!“ – šaukia vaikai. Jų akys nušvinta vien išgirdus žodį sushi.

Tėtis iškart purto galvą:

– „Ne, tik ne sušiai! Geriau jau einam į libanietišką, ten bent jau normalus maistas – baba ghanoush, humusas, tabuleh…“

– „Fui…“ – šypteli Vėjas. – „Tada noriu burgerio!“

Ambra, susiraukusi, papurto galvą:

– „Aš gi mėsos nevalgau, bet gerai, valgysiu bulvytes su majonezu.“

Aš klausausi jų ginčo ir šypsausi. Man patiekalai turi būti gražūs, spalvingi, ir tikrai ne burgeris su bulvytėmis - kad valgydama pajusčiau šventę širdžiai ir akims.

Bet esame išbandę ir tai, ir vos ant stalo atsiranda kokia įmantriau patiekta lėkštė, vaikai tuoj pat apsupa klausimais:

– „O kas čia toks?“

– „O iš ko čia padaryta?“

– „Mama, ar čia tikrai valgoma?“

Paragauja mažą kąsnelį… ir viskas.

Ir taip kas kartą sėdime prie stalo ir svarstome, kur eiti. Ar tikrai visi jausis šventiškai, jei švęsime ne namuose? Vienas nori vieno, kitas – visai ko kito. Galbūt todėl mes niekada nerandame „to vieno“ restorano – ir visada nusprendžiame švęsti namuose.

Bet šįkart sugalvojome įdomų žaidimą, kuris, žinojome, patiks vaikams. Nusprendėme vienam vakarui mūsų oranžeriją paversti tikru restoranu – tik mums patiems.

Visą maistą paruošiau iš anksto, kad žaidimo metu „padavėjams“ ir „virėjams“ būtų lengviau. Juk restorane reikia visko: tikro meniu, gražių dekoracijų, tikrų svečių ir malonių padavėjų. Kadangi oranžerijoje telpa tik vienas staliukas, nusprendėme, kad 19 val. vaikai bus svečiai, o mes – padavėjai. Tada 20 val. apsikeisime vietomis: mes būsime svečiai, o jie – padavėjai.

Plačiau apie meniu su nuorodomis į receptus rasite puslapio pabaigoje.

Tai buvo pirmas toks mūsų bandymas, ir negaliu apsakyti, kaip smagiai viskas pavyko. Rolių žaidimai leidžia bent trumpam ištrūkti iš rutinos, priverčia pasitempti, labiau pasistengti ir sukuria ypatingą atmosferą net ir namuose.

Kai vakarieniavome dviese, galėjome ramiai pasikalbėti (to dažnai pritrūksta, kai valgome kartu su vaikais). O jie, savo ruožtu, kantriai laukė, teiravosi, ar skanus maistas, ar įpilti vandens – tiesiog atkartojo mūsų elgesį ir dėmesį, kurį buvome parodę jiems jų pačių vakarienės metu.

Geriausiai jaučiuosi, kai mane supa augalai ir gėlės, todėl jų visada auginu daug.

Oranžerijoje noksta puikūs geltoni vyšniniai pomidorai. Labai skanūs ir atsparūs ligoms.

Po to šiek tiek pasivaikščiojome, kad palengvintume virškinimą.

O vakare uždegėme daugybę žvakių ir mažų lempučių, ir mūsų vienos dienos restoranas pavirto ramiu stebuklingu kampeliu. Sėdėjome, gurkšnojome arbatą ir jautėme, kad magiją kuriame patys – ir mes patys esame jos dalis.

Plačiau apie šventės meniu

Užkandžiai

Pradėjome nuo vaikų mėgstamų brusketų su pomidorais, svogūnais ir alyvuogėmis su mūsų pačių kepta raugo duona – tai suteikė užkandžiui ypatingo skonio.

Klasikinį itališkų brusketų receptą galite rasti čia.

Nepamiršome ir dar vienos visų mėgstamos klasikos – humuso, patiekto su šviežiais agurkais iš mūsų -stogo daržo.

Pagrindiniai patiekalai

Čia ilgai nesvarsčiau – pagaminau tris rūšis sušių, tokių, kokius labiausiai mėgsta vaikai ir aš pati (su lašiša, avokadu ir agurkais).

O tėčiui paruošiau baba ganoush. Žinau, kad tai dažniau laikoma užkandžiu, bet jis taip norėjo šio patiekalo kaip pagrindinio, kad padariau išimtį.

Desertai

Vaikams – klasikinis itališkas mūsų močiutės tiramisu. Beje, kai vaikai buvo mažesni, tiramisu gamindavau su kava be kofeino ir, žinoma, be alkoholio. Dabar, kai jie jau paaugę, dedu įprastą kavą, be alkoholio.

Tėčiui – tiramisu be cukraus (tik su tiek, kiek jo yra savoiardi sausainiuose).

Ir dar – vaisiai man.

Vaikai po šventės sakė, kad tai buvo viena įsimintiniausių švenčių per visus metus, ir tikrai negaliu su jais nesutikti – buvo išties magiška.

Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis). Žalia šaltsriubė.

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 20 Aug 2025 16:22:00 +0000

Namuose. Šveižiai spaustos ananasų ir salierų sultys su Sage sulčiaspaude.

Nepamiršk savęs rūpindamasi kitais.

Ugdydami sąmoningumą vaikams, dažnai perdegame. Skaitome, rūpinamės, renkame geriausius maisto produktus, stovyklas, sportus jiems, bet… ar sustojame paklausti savęs:

O kaip jaučiuosi aš? Ar manęs šiame rūpesčio lauke dar yra?

Jei tau rūpi tavo vaikų gerovė, pirmiausia pasirūpink savo kūnu ir emocine būsena. Nes tik subalansuotas, ramus ir gyvybingas žmogus gali būti tikrai šviesus pavyzdys savo vaikams.

Žemiau pateiktame sąraše gali pasitikrinti, ar darai viską, kad būtum sveikesnė ir kasdien jaustumeisi geriau. Išvardijau 10 pagrindinių veiksnių.

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis

Jei praleidai pirmą dalį, kurioje aptariau judesį, skaitmeninę higieną ir santykius, ją gali perskaityti čia >>> Nepamišk rūpintis savimi (1 dalis).

Šią savaitę detaliai paanalizuosiu sekančius tris veiksnius vandenį, maistą ir miegą. O likusius keturis – emocinį balansą, gamtos galią, poilsį ir alkoholio vartojimą – aptarsiu jau trečioje "Nepamiršk rūpintis savimi" dalyje kitą savaitę.

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

Vanduo – pirmasis sveikatos draugas
Jis drėkina, valo, suteikia energijos ir palaiko kiekvieną kūno ląstelę. Dehidratacija sukelia galvos skausmus, energijos trūkumą, prastą odos būklę, užkietėjusius vidurius ar virškinimo sutrikimus ir net padidintą alkio jausmą.

Anksčiau būdavo, kad aš tiesiog neišgerdavau pakankamai vandens. Dienos bėgyje dažniau rinkdavausi kavą ir arbatą, galvodama, kad tai irgi „skysčiai“. Bet vieną kartą pasidariau privačią sveikatos patikrą ir gydytoja tiesiai šviesiai pasakė: „Jums trūksta vandens, tai matosi net tyrimų rezultatuose, ir jei tokiu ritmu tęsite, būdama 60 greičiausiai susidursite su rimtomis kepenų ir inkstų problemomis.“ Tuomet supratau, kad jei nesusirūpinsiu, gali būti rimtų pasekmių.

Kodėl nepakankamas vandens vartojimas gali paveikti kepenis ir inkstus?

Inkstai – organizmo filtrai
Inkstai filtruoja kraują, šalina toksinus ir perteklinį skystį iš organizmo. Jei geriama per mažai vandens, šis filtras veikia lėčiau: susidaro daugiau toksinų, gali formuotis inkstų akmenys, o ilgainiui padidėja inkstų pažeidimo rizika.
Kepenys – atsakingos už detoksikaciją
Kepenys metabolizuoja maistines medžiagas ir šalina toksinus. Kai organizmas dehidratuotas, kepenys gauna mažiau „skysčio pagalbos“, todėl detoksikacija vyksta sunkiau. Tai gali lemti ilgalaikį kepenų krūvį ir net silpninti jų funkciją.
Kraujo koncentracija
Dehidratacija padidina kraujo tirštumą, todėl jis sunkiau cirkuliuoja per inkstus ir kepenis. Ilgainiui tai kelia stresą ne tik šiems organams, bet ir kitiems – pavyzdžiui, širdžiai bei smegenims.

Trumpai tariant, vanduo padeda palaikyti skysčių balansą, palengvina detoksikaciją ir apsaugo organus nuo papildomo streso. Be pakankamo vandens organų funkcijos ilgainiui gali sutrikti.

Nuo to laiko nusipirkau 2 litrų nerūdijančio plieno gertuvę, kuri tapo tarsi mano dienos kompanione. Kiekvieną rytą ją pripildau vandens ir pastatau priešais save, nešuosi visur – į darbą, į išvykas, jei visą dieną nebūsiu namuose. Tai nėra tik gertuvė – tai mano „vandens sąmoningumo“ indikatorius. Iki vakaro mano tikslas paprastas: ištuštinti ją iki paskutinio gurkšnio.

Rytas prasideda nuo stiklinės vandens su citrina ir žiupsneliu aštriosios paprikos miltelių (skatina virškinimą) vos nubudus – prieš pusryčius ir prieš geriant ką nors kitą. Tai mažas ritualas, bet jaučiu, kaip jis nuteikia visai dienai (beje, ši stiklinė yra papildoma, o ne iš mano 2 litrų gertuvės).

Šie nedideli pokyčiai kardinaliai pakeitė mano santykį su vandeniu. Dabar ne tik geriu pakankamai, bet ir kiekvieną dieną jaučiu skirtumą – daugiau energijos, aiškesnė galva, o aiški strategija net leidžia turėti paprastesnę kasdienę rutiną. Beje, nuo to laiko kai pradėjau gerti pakankamai vandens nesu turėjusi vidurių užkietėjimo. Sutapimas? Nemanau…

Įdomus niuansas geriant vandenį – svarbus ne tik kiekis, bet ir tai, kaip jį geri. Po metų, kai man pavyko išgerti pakankamai vandens, vėl pasidariau tyrimus. Rezultatai mane nustebino: nors mano organai jautėsi geriau, kūnas vis tiek neabsorbuoja vandens optimaliai. Tarsi perkūnas iš giedro dangaus… What?! Vėl pradėjau studijioti kas ir kaip.

Vandens pasisavinimą lemia ne tik kiekis, bet ir keli kiti faktoriai:

1. Elektrolitų balansas

Vanduo geriausiai pasisavinamas, kai kartu su juo gauni elektrolitų – natrio, kalio, magnio. Jei geri tik gryną vandenį, bet elektrolitų trūksta, dalis jo gali greitai pasišalinti su šlapimu, nes kūnas stengsis išlaikyti druskų balansą. Todėl sportininkams ar žmonėms, kurie daug prakaituoja, rekomenduojama papildyti ne tik vandenį, bet ir mineralus.

Kur gauti elektrolitų?

Paprasčiausias būdas – žalios sultys (salierų, lapinių kopūstų, agurkų), vanduo su citrina, žolelėmis (petražolėmis, mėtomis) ir plonais agurkų griežinėliais. Tokiu vandeniu galite palaikyti tinkamą hidrataciją net per intensyvias treniruotes ar karštą dieną.
Taip pat galima vartoti natūralius produktus, turinčius kalio (bananus, avokadą) ar magnio (riešutus, sėklas), kad elektrolitų atsargos būtų papildytos visos dienos metu. Taip pat vaisius -arbūzus, melionus, apelsinus, ir mandarinus – jie yra kalio ir natūralių cukrų šaltinis ir skatina hidrataciją.
Elektrolitus galima ir pirkti, bet rinkis atsakingai. Dauguma paruoštų gėrimų ar preparatų dažnai yra maišomi su sintetiniais saldikliais, dažikliais, ar gali būti užteršti mikroplastiku. Geriausia – sąmoningai pasirinkti, ką dediesi į kūną, ir taip rūpintis savimi kiekvieną dieną.

2. Virškinimo ir žarnyno sveikata

Kai žarnyno gleivinė pažeista (pvz., esant uždegimui, dirgliosios žarnos sindromui, viduriavimui), vandens įsisavinimas gali būti sutrikęs.
Sergant tam tikromis ligomis (pvz., Krono liga), pasisavinimas ženkliai sumažėja.

3. Gėrimo būdas

Labai greitai išgertas didelis vandens kiekis gali tiesiog greitai „praeiti“ per organizmą, nepilnai pasisavinus.
Mažesni gurkšniai per visą dieną efektyviau drėkina audinius nei staigus litras vandens vienu metu.

4. Kofeinas ir alkoholis

Kava ryte, arbata dienos metu ar taurė vyno vakare – visi jie skatina skysčių pasišalinimą. Todėl net jei geriate pakankamai vandens, dalis jo gali greitai išeiti (ypač po alkoholio).

Beje, kava pati savaime nėra „blogis“. Dažniausiai ją naudojame ne kaip malonumą, o kaip „vaistą“ nuo perdegimo – geriame ne todėl, kad norime, o todėl, kad kitaip nebegalime „veikti“.

Ar tavo gyvenime kava yra ritualas, ar būtinybė?

Stebėk save. Jei be jos negali pradėti dienos, verta pasidomėti, kodėl esi pavargusi, o ne tiesiog bandyti save „užkurti“.

O apie alkoholį papasakosiu plačiau atskirame skyriuje.

5. Hormoninė būklė

Kai kurioms endokrininėms problemoms (pvz., antinksčių nepakankamumui ar cukriniam diabetui) vandens pusiausvyra sunkiai palaikoma, ir kūnas gali jo neįsisavinti tinkamai.

5. MAISTAS

Maistas – tai ne tik energija, bet ir mūsų emocinis santykis su pasauliu. Dažnai mes ne tik valgome, bet ir „užvalgome“ – nuovargį, pyktį, nuobodulį ar skubėjimą.

Ar dažnai valgai ramiai, atsisėdusi, be ekrano? Ar valgai todėl, kad alkana, ar tiesiog „užmetei ką nors į burną“, kad užpildytum laiką ar nuslopintum nuovargį?

Išmokti lėtai ir dėmesingai valgyti – mažas, bet galingas ritualas. Tai ne tik gerina virškinimą ir padeda išvengti persivalgymo, bet ir stiprina ryšį su kūnu. Kai valgai sąmoningai, kiekvienas kąsnis tampa malonumu ir energijos šaltiniu, o ne tik laiko užpildymu.

Populiarios dietos, tokios kaip veganizmas, keto ar protarpinis badavimas, gali būti puikūs įrankiai sveiko kūno ir proto link. Tačiau vien tik dietos ir sveiko maisto nepakanka – pirmiausia pradėk nuo mažų žingsnelių, sąmoningai rinkdamasi tai, ką dediesi į lėkštę.

Visų pirma – stenkis rinktis vieno ingrediento produktus, o ne perdirbtus.

Vietoje supakuotų traškučių rinkis migdolus, obuolius ar morkas
Vietoje saldžių batonėlių – bananus, datules ar riešutus.
Vietoje paruoštų padažų – šviežius pomidorus, avokadą ar alyvuogių aliejų.
Vietoje perdirbtos duonos – kepk duoną pati iš kokybiškų miltų, vandens ir druskos

Rinkis geros kokybės, ekologiškai užaugintus produktus. Ne tą nukainuotą mėsą ar žuvį iš prekybos centrų, kuri kainuoja vos kelis eurus už kilogramą. Suprantu, ne visi gali sau leisti brangią mėsą ar žuvį, mes irgi ne visada galime sau tai leisti. Mano taisyklė čia paprasta: negaliu sau leisti kokybiškos mėsos, jos tiesiog neperku – jokio kompromiso.

Pagalvok: kaip mėgstamus mėsos ar žuvies patiekalus galėtum pakeisti augalinės kilmės alternatyvomis?

Šiandien praktiškai viską galima pagaminti iš augalų – burgerius, sušius su „lašiša“, sūrius, lazanijas… Net tai, ką įprastai laikytume „tik gyvūniniu“, pavyzdžiui omletus, galima puikiai paruošti iš augalų. Tiesiog šiek tiek pasidomėk, išbandyk – gal atrasi naują mėgstamą patiekalą, kuris ne tik mažiau kainuos ir bus draugiškesnis gamtai, bet pirmiausia – daug sveikesnis tavo kūnui!

O kartais smagiausia yra eksperimentuoti – tikiu, kad atrasi savo naują mėgstamą patiekalą, kuris tuo pačiu yra labai skanus.

Galų gale, maistas gali kardinaliai pakeisti tavo nuotaiką, savijautą ir energijos lygį.

6. MIEGAS - NE PRIVILEGIJA O BŪTINYBĖ

Dažnai miegas patenka į paskutinę vietą, ypač mamų ar 'darbščių' žmonių gyvenime. Bet tiesa tokia: per miegą kūnas gyja, pasikrauna naujos energijos, tvarkosi su hormonais ir stiprina imunitetą. Tai ne tik malonumas, bet ir būtinybė.

Ar kada susimąstei, kiek dėmesio skiri miegui? Ar dažnai aukoji jį dėl darbų, ekranų ar serialų iki vėlyvo vakaro? Net keli paprasti pokyčiai dienos metu gali ženkliai pagerinti tavo nakties miegą:

Visų pirma - ryto saulė ir judesys – vos pabudus išeik į saulę (dienos šviesą), prabėk kelis žingsnius ar padaryk lengvą rytinę mankštą. Natūrali šviesa padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą. Jei negali išeiti į lauką labai anksti ryte (galbūt tu kaip ir aš, leki į darbą automobiliu), išeik per pirmą pertaukėlę apie 10 val. ryto.

Cirkadinis ritmas – tai mūsų vidinis biologinis laikrodis, kuris maždaug kas 24 valandas reguliuoja organizmo procesus. Jis lemia, kada jaučiamės pavargę ar energingi, kada išsiskiria tam tikri hormonai, kaip veikia virškinimas, net kūno temperatūra.

Natūrali šviesa (ypač rytinė) yra pagrindinis signalas šiam laikrodžiui – ji „pasako“ kūnui, kad dabar diena, metas būti budriam. O vakare, kai šviesos mažėja, organizmas pradeda gaminti melatoniną – „miego hormoną“, kuris padeda užmigti.

Fizinė veikla dienos metu – sportas ar bent ilgesnė vaikščiojimo sesija padeda naktį giliau miegoti.
Ekranų atsijungimas bent valandą prieš miegą – mėlyna šviesa stabdo melatonino gamybą ir trikdo miegą.

Aromaterapija ar ramūs garsai – levandos, jazminas ar raminanti muzika gali padėti lengviau užmigti.

Vakare verta sukurti ritualą, kuris signalizuotų kūnui: laikas ilsėtis. Šviesos mažinimas, ekranų atsijungimas, lengva kvėpavimo praktika ar meditacija, galbūt knyga, šilta vonia ar dušas, arbata – paprasti, bet efektyvūs ženklai, kad kūnas gali lėtai pereiti į miego režimą.

Miegas – tai ne prabanga, o tavo kasdienės sveikatos ir energijos šaltinis. Rūpinkis juo taip pat sąmoningai, kaip rūpiniesi vandeniu ir maistu.

Sveika gyvensena tai gyvenimo būdas, kuris remiasi sąmoningumu, meile sau ir nuoseklumu.

O pabaigai – žalia šaltsriubė, mūsų vasaros favoritas. Ji gaiviai hidratuoja, praturtinta elektrolitais ir pietus paverčia tikru malonumu tiek akims, tiek kūnui.

Žalia šaltsriubė

Porcijos: ~2
Trukmė: 10 min.
Ingredientai:
didelis agurkas (ar keletas mažesnių),
keletas saliero lapkočių,

žalia paprika,

1/4 šviežio svogūno,

šiek tiek šviežių bazilikų ir mėtų lapelių,

galite dėti šviežių špinatų (nebūtinai),

2 šaukštai moliūgų sėklų,

2 šaukštai kanapių branduolių,

šlakelis citrinos sulčių (ar rūgštynių),

šlakelis vandens (kad būtų lengviau sutrinti),

druskos ir pipirų pagal skonį,

valgomų žiedų (papuošti).

Visus ingredientus (išskyrus valgomus žiedus) sutrinkite maisto smulkintuvu su šlakeliu vandens, paskaninkite druska ir pipirais.
Papuoškite valgomais žiedais (aš naudojau agurklės žiedus).
Taip pat galite serviruoti su daigintais daigais, kapotomis žolelėmis.

Patiekite su raugo duona, keptomis ar virtomis bulvėmis.

Skanaus!

Kitos puikios šaltsriubės receptą rasi čia >> Agurkų ir melionų šaltsriubė

Receptas iš mano virtuvės..
Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Nepamiršk rūpintis savimi (1 dalis). Veganiška rikota.

noreply@blogger.com (Renata) — Thu, 14 Aug 2025 16:36:00 +0000

Atostogų rytas Dubajuje: lengvas bėgimas pajūriu ir saulėtekio meditacija.

Nepamiršk savęs rūpindamasi kitais.

Ugdydami sąmoningumą vaikams, dažnai perdegame. Skaitome, rūpinamės, renkame geriausius maisto produktus, stovyklas, sportus jiems, bet… ar sustojame paklausti savęs:

O kaip jaučiuosi aš? Ar manęs šiame rūpesčio lauke dar yra?

Jei tau rūpi tavo vaikų gerovė, pirmiausia pasirūpink savo kūnu ir emocine būsena. Nes tik subalansuotas, ramus ir gyvybingas žmogus gali būti tikrai šviesus pavyzdys savo vaikams.

Žemiau pateiktame sąraše gali pasitikrinti, ar darai viską, kad būtum sveikesnė ir kasdien jaustumeisi geriau. Išvardijau 10 pagrindinių veiksnių. Žinoma jų yra daugiau, bet pirma pradėkite nagrinėti šiuos:

1. Judesys

2. Skaitmeninė higiena

3. Santykiai

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

5. Maistas

6. Miegas

7. Emocinis balansas

8. Gamtos galia

9. Poilsis

10. Alkoholis

Pradėsiu nuo trijų dalykų, kurie, pasak ekspertų, labiausiai lemia mūsų energiją ir sveikatą.

Pirmasis - judesys– spėju – jūsų nenustebins.
Bet kiti du? Jie tylūs, bet labai galingi indikatoriai, apie kuriuos dažnas net nepagalvoja.

Ir tai ne mano pastabos – taip tvirtina daugybė sveikatos specialistų. Jei norite sužinoti daugiau, užmeskite akį (ar paklausyk „Spotify“) į šį Mel Robbins epizodą (anglų k.), kuriame ji dalijasi net 53 ekspertų ir mokslininkų įžvalgomis iš savo laidų.

Mel Robbins – viena žinomiausių motyvacijos eksperčių pasaulyje, bestselerių autorė ir „The Mel Robbins Podcast“ įkūrėja. Jos tinklalaidė – viena populiariausių pasaulyje, klausoma milijonų žmonių, ieškančių įkvėpimo, praktinių patarimų ir įžvalgų iš pačių geriausių savo srities ekspertų.

1. Judesys – tai ne tik sportas, tai gyvybė

Sveikas kūnas – tai ne tik matmenys veidrodyje ar skaičiai svarstyklėse. Tai kūnas, kuris lengvai keliasi ryte, turi jėgų dienos pabaigoje, geba atsistatyti po krūvio ir leidžia mums patirti gyvenimą visu pajėgumu. Tai kūnas, kuris gyvena ilgai ir net ir po 60 metų nepraranda judėjimo džiaugsmo.

Judėjimas neturi būti apribotas tik sporto sale ar griežtu treniruočių grafiku. Jis gali būti paprastas, kasdienis, įsiliejantis į mūsų gyvenimą natūraliai:

ramus pasivaikščiojimas parke ar mieste,
šokiai virtuvėje gaminant vakarienę,
keli tempimo pratimai vos prabudus,
pasivažinėjimas dviračiu su vaikais ar draugais,
joga ankstyvą rytą, maudynės ežere, darbas sode.

Svarbiausia – judėti ne todėl, kad „reikia“, o todėl, kad tai yra sveika. Kūnas turi jausti meilę ir dėkingumą, o ne prievartą. Kai judame iš meilės sau, fizinis aktyvumas tampa ne kova su savimi, o maloni gyvenimo dalis, kuri maitina ne tik raumenis, bet ir širdį.

Beje, moters kūnas ir fiziologija skiriasi nuo vyro. Mums veikia hormonai, ciklai ir energijos svyravimai, todėl tas pats treniruočių ar mitybos planas abiem lytims netinka. Man labai surezonavo šis epizodas (anglų kalba), kuriame daktarė Stacy Sims pasakoja, kaip ir kiek turėtų judėti moterys, kada ir kaip valgyti, kad jaustųsi geriau ir gyventų ilgiau. Jos požiūris ir moksliniai tyrimai – tikras atradimas kiekvienai, kuri nori pažinti savo kūną giliau.

2. Skaitmeninė higiena – ramybės priešas

Ekranai šiandien yra mūsų kasdienybės dalis – jie leidžia dirbti, mokytis, bendrauti, pramogauti ir akimirksniu gauti informaciją iš viso pasaulio. Tačiau už šio patogumo slypi ir nematoma kaina: nuolatinis informacijos srautas, ryški šviesa ir nuolatiniai pranešimai sekina mūsų nervų sistemą, trikdo gebėjimą susikaupti, paveikia miego kokybę bei emocinį stabilumą.

Ypač jautrios yra dvi paros atkarpos – rytas ir vakaras.

Ryte ekranas gali atimti natūralų pabudimo laiką, iškart įtraukdamas mus į svetimų žinių, užduočių ir vaizdų srautą. Vietoj raminančio ryto ritualo gauname dirgiklių pliūpsnį, kuris sukelia skubos jausmą ir kelia kortizolio – streso hormono – lygį.
Vakare ekranų šviesa (ypač mėlynoji) slopina melatonino gamybą ir trikdo miego ciklą. Be to, emocinis krūvis iš naujienų ar socialinių tinklų įrašų gali nejučia išbalansuoti ir neleisti atsipalaiduoti prieš nakties poilsį.

Todėl vis daugiau specialistų rekomenduoja aiškiai apibrėžti savo ekranų naudojimo ribas. Pavyzdžiui:

Ryte bent pirmąsias 30–60 minučių vengti telefonų ir kompiuterių, o dėmesį skirti sau – judesiui, kvėpavimui, natūraliai šviesai.
Vakare bent valandą prieš miegą atsijungti nuo ekranų, rinktis raminančias veiklas be skaitmeninių prietaisų.

Ekranai gali būti įrankis, o ne mūsų šeimininkas – bet tam reikia sąmoningo naudojimo. Klausimas, kurį verta sau užduoti: ar tu valdai ekraną, ar jis valdo tave?

3. Santykiai/ bendrystė/ ryšys

Žmonių ryšiai – vienas svarbiausių ilgalaikės gerovės veiksnių (tą rodo ir tyrimai apie „Blue Zones“).

Ar Blue Zone regionų senjorai buvo tobuli? Ar jie viską skaičiavo kalorijomis, bijojo glitimo ar atsisakė sūrio? Ne. Jie valgė paprastai, su saiku, daug judėjo, turėjo bendruomenę, ir – gyveno su prasmės jausmu.

„Blue Zones“ – tai pasaulio regionai, kuriuose žmonės gyvena ne tik ilgiau, bet ir sveikiau, dažnai sulaukia 90 ar net 100 metų. Terminas atsirado iš Dan Buettner tyrimų, o garsiausios vietos yra: Okinava (Japonija), Sardinija (Italija), Ikaria (Graikija), Nicoya (Kosta Rika) ir Loma Linda (JAV, septintosios dienos adventistų bendruomenė).

Taigi, ar turi žmonių, su kuriais gali būti savimi, pasijuokti, pasidalinti?

Net trumpas nuoširdus pokalbis gali stiprinti sveikatą labiau nei žalias kokteilis.

Bendrystė padeda jaustis suprastiems ir priimtiems, o tai yra būtina mūsų emocinei gerovei. Ryšys su šeima, draugais ar bendraminčiais suteikia energijos ir motyvacijos, padeda įveikti iššūkius ir džiaugtis gyvenimo akimirkomis.

Svarbu skirti laiko kokybiškiems santykiams puoselėti – būti atviriems, išklausyti kitus ir dalintis savo jausmais. Taip pat svarbu mokėti kurti sveikas ribas, kurios leidžia išlaikyti pusiausvyrą tarp savęs ir kitų.

Svarbu suprasti, kad ramybė ir ryšys nėra priešybės, tačiau jų balansas – vienas iš sudėtingiausių iššūkių. Mėgstami žmonės mums teikia jėgų, bet tuo pačiu gali atimti energiją, jei nesugebame pasirūpinti savimi. Todėl santykiai – tarsi dviašmenis kardas, kuris gali būti ir palaimos, ir iššūkių šaltinis.

Kaip išlaikyti ramybę santykiuose?

Atvirumas ir sąžiningumas – išsakykime savo poreikius ir ribas.
Laikas sau – nepraraskime savęs dėl kitų.
Empatija – stenkimės suprasti kitus, bet ne aukokitės.
Kokybiškas bendravimas – ne tik kalbėkime, bet ir klausykime.

Galiausiai, sveiki santykiai yra tie, kurie padeda mums augti ir ilsėtis, o ne išsekti. Jie turi būti jėgos šaltinis, o ne ramybės priešas.

-------------------------------------------------------------------------------------

Kodėl judesys, skaitmeninė higiena ir sveikų santykių kūrimas yra tokie svarbūs?

Sveikas maistas ir pakankamas vandens kiekis yra labai svarbūs, bet jie negali kompensuoti judėjimo stokos. Jei nuolat gyveni prie ekranų, tavo miegas, dėmesys ir emocijos kenčia. Be palaikančių santykių kūnas ir protas negali jaustis pilnavertiškai – net su geriausia mityba.

Įsivaizduok dieną, kuri, atrodytų, prasidėjo „teisingai“.

Ryte valgai sveikus pusryčius – košę su uogomis, išgeri žalios arbatos puodelį. Tačiau valgai žiūrėdama į telefoną, skrolindama naujienas ir socialinius tinklus. Mintys jau įsisukusios į informacijos triukšmą, o kūnas – į sėdėjimo režimą.

Visa diena praeina prie kompiuterio – ne todėl, kad taip nori, o todėl, kad taip reikalauja darbas. Kūnas nejuda, laikysena prasta, galva apsunkusi. Vakarop jau jauti nuovargį, nors fiziškai beveik nieko „nepadarei“.

Grįžti namo – į santykius, kuriuose trūksta šilumos, pagarbos ir supratimo. Nėra erdvės išsikalbėti ar pasidalinti dienos jausmais. Viduje kaupiasi įtampa, o energija, kurią gavai iš sveiko maisto, ištirpsta emocinėje įtampoje. Vietoj to, kad išeitum bent pasivaikščioti, krenti ant sofos su „Netflix“ ir pradedi ką nors kramsnoti (ir sakykime, kad esi tikra sveikos mitybos fanatikė ir pasirinkai sveiką užkandį).

Tokiomis dienomis aiškiai matosi, kad jūsų 'dėlionėje' trūksta kelių esminių dalių – judesio, skaitmeninės higienos ir nuoširdų santykių – net ir tobuliausia mityba negalės užtikrinti ilgalaikės gerovės.

Kad įrašas nebūtų per ilgas ir nuobodus, jį padalinsiu į tris dalis. Kitą savaitę detaliai aptarsiu vandenį, maistą ir miegą. O likusius keturis – emocinį balansą, gamtos galią, poilsį ir alkoholio vartojimą – pristatysiu trečioje „Nepamiršk rūpintis savimi“ dalyje po dviejų savaičių.

Kaip jau minėjau praeitame įraše, sveika gyvensena tai gyvenimo būdas, kuris remiasi sąmoningumu, meile sau ir nuoseklumu.

Mano sielos maistas. Veganiška rikota su žolelėmis, virtos bulvės ir švieži agurkai.

O pabaigai, dar viena mano virtuvės klasika - veganiška rikota. Tai vienas tų patiekalų, o gal geriau sakyti ingredientų, kurį pasigaminti namuose yra labai paprasta, o skonis toks geras, kad paragavus daugiau nebesinorės pirkti pramoninės karvių pieno rikotos.

Ji puikiai tinka veganiškai lazanijai, sūrio pyragams, užtepėlėms, padažams ir pastai.

Naudodama šią rikotą praeitą dieną kepiau Sluoksniuotos tešlos pyragėlius su rikota ir mėlynėmis

taip pat šiuo pomidorų sezonu labai dažnai kepu Pomidorų ir rikotos pyragą

Veganiška Rikota

Porcijos: ~250 g rikotos
Trukmė: 2 val. brinkinti ir 5-10 min. gaminti
Ingredientai:
puodelis anakardžių,
pusės citrinos sulčių

žiupsnelis druskos

Taigi, brinkintus anakardžius sutrinkite maisto smulkintuvu su šlakeliu vandens, citrinos sultimis ir druska.
Jei norite standesnės rikotos, masę sudėkite į sūrio formelę arba sietelį ir palikite pastovėti ilgiau, kad nuvarvėtų skysčio perteklius.

Tuomet, jei norite, įmaišykite žolelių ar kitų pasirinktų prieskonių. Priedus rinkitės pagal tai, kur naudosite rikotą.
Jei gaminate saldų patiekalą, jai naudokite tik pagrindinius ingredientus, ir tik vėliau skaninkite cukrumi, klevų sirupu, medumi, cinamonu ar vanile.
Sūriems patiekalams skirtą rikotą gardinkite keptu ar šviežiu česnaku, aromatinėmis žolelėmis, džiovintais prieskoniais ar pipirais.

O jei nenorite naudoti anakardžių, tokiu pat principu su citrina galite pasigaminti ir tofu rikotą. Nesu bandžiusi, todėl negaliu pasakyti ar skonis yra toks pat puikus, kaip anakardžių rikotos.

Išbandykite ir parašykite, ar patiko!

Skanaus!

Puodelis anakardžių

Receptas iš mano virtuvės..
Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

I’m back. Nostalgijos trupiniai.

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 13 Aug 2025 08:47:00 +0000

Porą savaičių man galvoje kirbėjo šis įrašas, ir pagaliau prisėdau – sudėliojau žodžius į vieną visumą.

Grįžtu.

Ir šįkart – visa širdimi, tikėdama, kad pasiliksiu ilgam. Dešimtmečio kelionė per pokyčius, išbandymus ir atradimus mane vėl atvedė į pradžių pradžią – ten, kur galiu kvėpuoti laisvai ir būti tiesiog Renata: dabar jau mama su patirtimi, virtuvės fėja, menininke, kūrėja, savo gyvenimo pasakotoja, meilės ambasadorė.

Galbūt netrukus pavyks į savo ekrano kulinarinius pasidalinimus įtraukti ir visą šeimą, nes šiandien virtuvėje esu ne viena – kartu su manimi čia sukiojasi ir vyras, ir vaikai.

Visi esame entuziastingi virtuvės fanatikai, tad kartais net tenka pasiginčyti, kas šiandien stos prie puodų, o kas liks „už kadro“. Virtuvė mūsų maža – visi joje tilpti negalime, nes užpakaliais trintis tiesiog nėra kur.

Per pastarąjį dešimtmetį vyras Gabrielius virtuvėje užėmė vis tvirtesnę poziciją. Drąsiai galiu sakyti, kad būtent aš supažindinau jį su sveikesnės mitybos principais – pradėjau gaminti daug augalinės kilmės patiekalų, supažindinau su gydytojo Mark Heimann sveikos gyvensenos idėjomis. Ir vis dėlto, pastaraisiais metais mano mokinys pranoko mokytoją.

Pamenu, kaip jis – mano vyras, tikras italas – pusryčiams valgydavo vien saldžius patiekalus (šiame įraše trumpai rašiau apie tradicinius italų pusryčius) ir dievindavo makaronus. O dabar pusryčiams kerta tofu su agurkais, vaisiais ir riešutais. Atsisakė ne tik perdirbto maisto, glitimo, krakmolingų daržovių, kavos ir alkoholio, bet ir cukraus – visiškai. Net šaukštelio mano naujo torto ar glotnučio su cukrumi, agavų sirupu, medumi ar kitu natūraliu saldikliu neparagauja. Kodėl? Nes tai tapo jo gyvenimo būdu, jo identitetu. Grožis šitame procese – mūsų vienas kito neribota laisvė, net jei mano įsitikinimai („galima“ tik su saiku) nesutinka su jo. Jo vienintelės „cheat days“ yra tik per Kalėdas ir Velykas.

Šiek tiek istorijos.

Pamenu, kai laukiausi savo vyresnėlio Vėjo, kuriam dabar jau trylika, labai daug gaminau – tai buvo patys turtingiausi metai „Išbandytų receptų“ istorijoje. Gaminau ir daug publikavau net tada, kai jis gimė, o tada netrukus pradėjau kurti savo papuošalus. Vos per kelerius metus ši nauja veikla atvedė mane iki tarptautinių žinomų įmonių (ir atitolino nuo mano mylimo tinklaraščio, tiesiog nebuvo kada), kuriose iki šiol dirbu papuošalų dizainere Šveicarijoje.

Mano kurtais papuošalais puošėsi Jennifer Lopez, Camila Cabello, Hailey Bieber, Laetitia Guarino (buvusi Mis Šveicarija), vokiečių reperis Reezy ir kitos garsios asmenybės. Papuošalai buvo publikuoti žurnaluose Vogue, Elle, L’Officiel, Preziosa, Collection, Annabelle bei kituose, taip pat pristatyti „Artgenève“ – šiuolaikinio ir modernaus meno mugėje Ženevoje, Šveicarijoje.

Taip pat mano kurto kaklo papuošalo piešinys puikuojasi Gübelin brangakmenių muziejuje, Liucernoje, Šveicarijoje (aplankykite, jei kada lėksite pro šalį). Šis papuošalas kainavo daugiau nei 350 tūkstančių eurų ir buvo parduotas privačiam klientui dar prieš jo oficialų pristatymą.

Šiandien prisėdau ir perskaičiau savo laiškus sau, kuriuos parašiau labai seniai. Raudonu tušu – laiškas sau prieš surandant savo gyvenimo meilę, kupinas vilties, kad man pavyks.

Juodu tušu – laiškas sau jau suradus savo žmogų (dar iki vaikų), persikėlus į Italiją be plano, darbo, visiškoje nežinioje, bet su tikėjimu, kad viskas bus gerai.

Šių laiškų neskaičiau ištisus dešimtmečius, tačiau tai, ką radau perskaičius, mane nuramino. Gyvenimas visada vyksta pagal planą, ir šiandien aš esu ten, kur turiu būti. Šie laiškai moko gyventi šiame momente, o ne ateitimi, ir tuo pačiu neužstrigti praeityje.

Kol kas laiškų turinio dar nenoriu publikuoti viešai, nes jie labai jautrūs, bet tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu pasidalinti jais savo išbandytų "gyvenimo" receptų knygoje.

Bet čia "Išbandytuose Receptuose", net ir po daugybės garsenybių vaikymosi metų, vaikščiojimų tik su aukštakulniais non stop (kas gerokai iškreipė mano pėdas), aš galiu drąsiai teigti, kad esu ta pati Renata, kuri kadaise rašė sau laiškus apie tai, kad net jei neturi mylinčios, palaikančios ir pasiturinčios šeimos, vis tiek gali rasti savo meilę (aš ją radau 2007-aisiais – savo mylimą vyrą italą Gabrielių), sukurti šeimą (su juo auginame du nuostabius vaikus), susikurti puikią karjerą (tikriausiai pavyko, bet jei perskaitysite šį įrašą, suprasite, kad galbūt dėl kitų dalykų aš vaikiausi to tarptautinio pripažinimo) ir sukurti jaukius, emociškai stabilius namus (stengiuosi).

Nenuostabu, kad tiek daug metų nebuvau čia – buvau labai nutolusi nuo viso pasaulio, o ypač nuo savęs.

O kodėl dabar grįžtu?

Galų gale tai Vėjas, mano sūnus, jo entuziazmas virtuvei, begalinis noras kurti ir svajonė tapti garsiu šefu privertė mane sustoti ir susimąstyti. Tai tarsi mano 360 laipsnių kampas, tarsi vidinis orientyras ir kompasas, kuris tyliai sako: viskas vyksta taip, kaip turi vykti, viskas grįžta su kaupu – tereikia tik jausti ir tuo tikėti. Tas žinojimas, tas vidinis pojūtis, kurio negali aprašyti žodžiais, visada veda teisinga kryptimi. Kaip sakoma, obuolys nuo obels netoli nurieda. Bet kuriuo atveju Vėjo entuziazmą virtuvei priimu kaip ženklą iš visatos – ir grįžtu, nes tiesiog negaliu negrįžti.

Ir kol rašau šiuos paskutinius žodžius, man skruostais rieda ašaros. Net nežinau kodėl, bet tai – tikra emocija, kurioje noriu pabūti ilgiau.

O dabar labai norėčiau išgirsti ir jūsų istorijas: kuo gyvenate, kas jus įkvepia, kokias pergales švenčiate? Pasidalinkite komentaruose – man bus nepaprastai įdomu sužinoti jūsų istorijas!

Apie veganizmą ir kodėl aš pasirinkau fleksitarinę dietą. Veganiški šaltibarščiai.

noreply@blogger.com (Renata) — Fri, 08 Aug 2025 08:51:00 +0000

Apie veganizmą ir kodėl aš pasirinkau fleksitarinę dietą.

Veganizmas man visada atrodė pagarbus ir sąmoningas pasirinkimas – tiek gyvūnų atžvilgiu, tiek dėl aplinkosaugos ar sveikatos priežasčių. Visgi, ilgainiui supratau, kad man svarbiausia – balansas ir lankstumas. Dėl to pasirinkau fleksitarinę dietą – daugiausia valgau augalinį maistą, tačiau kartais, pagal poreikį ar aplinkybes, įtraukiu ir gyvūlinės kilmės produktų.

Fleksitarizmas man leidžia jaustis gerai tiek fiziškai, tiek emociškai – tai būdas išreikšti rūpestį savo kūnu ir planeta, bet tuo pačiu neišsigąsti „netobulumo“.

Ne visada įmanoma valgyti 100 % veganiškai, ypač keliaujant. Todėl man svarbiau – ilgalaikė tvarumo kryptis, o ne griežti apribojimai.

Kelionės po dvejų metų visiško veganizmo tapo ta pagrindine motyvacija, kuri paskatino mane žengti vieną žingsnelį atgal – grįžti prie fleksitarinės dietos. Dievinu keliones, bet lygiai taip pat mėgstu ragauti vietinį maistą, susipažinti su tradicijomis ir kultūra. Ne paslaptis, kad kulinarija dažnai yra svarbi kultūrinio paveldo dalis. O kaip žinia – veganiška virtuvė retai kur sudaro jo pagrindą.

Be to, pasirinkus veganizmą, tenka atsisakyti visų su gyvūnais susijusių produktų – vilnos megztinių, šilko palaidinių ar natūralios odos rankinių ir batų. Tačiau per daugelį metų dirbdama mados srityje supratau, kad būtent natūrali oda, jei ji kokybiška ir tinkamai prižiūrima, daro mažiau žalos aplinkai nei sintetiniai pakaitalai, pavyzdžiui, PU oda. Pastaroji dažnai po kelerių metų pradeda irti, praranda formą, ir galiausiai atsiduria sąvartyne, prisidėdama prie aplinkos taršos.

Man toks vartojimo modelis – nepriimtinas.

Verčiau renkuosi natūralius, ilgaamžius gaminius, nei perku sintetinius tik dėl tam tikros ideologinės deklaracijos. Nes man tvarumas – tai ne momentinis principas, o ilgalaikis atsakingas santykis su gamta, grožiu ir kokybe.

Tuo pačiu metu, nors pati pasirinkau augalinę mitybą, nenorėjau jos primesti savo vaikams ir pereiti prie 100 % augalinės jų mitybos. Noriu, kad jie augtų laisvi, mokytųsi klausytis savo kūno ir rinktųsi tai, ko jiems tuo metu iš tikrųjų reikia. Tai tikrai nereiškia, kad jie valgo greitą maistą ar geria „Coca-Colą“.

Beje, turiu tikrą istoriją iš mūsų šeimos apie „Coca-Colą“. Vaikai jos yra ragavę tik per kitų vaikų gimtadienius – ir jiems ji tiesiog nepatiko. Namuose šio gėrimo (kaip ir kitų gazuotų bei saldintų) niekada nebuvo, todėl nuo mažens jie žino, kad tai nėra sveikas pasirinkimas. Ir tai nėra griežtų draudimų pasekmė – jie patys sąmoningai renkasi jos negerti. Kai šių gėrimų nevartojame ir mes, suaugusieji, vaikams net paragavus nesusiformuoja potraukis – jiems tiesiog neskanu.

Tiek augalinės, tiek gyvūlinės kilmės produktus renkamės atsakingai – visada iš ekologiškų ūkių. Mūsų sūnus (13 metų) labai mėgsta mėsą ir žuvį, taip buvo nuo pat vaikystės. Tuo tarpu dukra (8 metai) savarankiškai renkasi tik vegetariškus ar veganiškus patiekalus – dievina tofu, bet visiškai nemėgsta nei mėsos, nei žuvies.

Abu vaikai augo vienodomis sąlygomis – jiems buvo siūlomas tas pats maistas, tačiau niekada nebuvo verčiami valgyti to, ko nenori. Nuo mažens skatinu juos klausytis savo vidinio balso ir kūno poreikių: nepersivalgyti, valgyti sąmoningai, pasmaguriauti – bet visada su saiku. Niekada neverčiame suvalgyti visko, kas yra lėkštėje, ir tuo pačiu, net jei tai pietūs ar vakarienė, jie gali rinktis nevalgyti, jei tuo metu nejaučia alkio, ar valgyti kiek vėliau.

Štai kelios pagrindinės priežastys, kodėl skirtingi vaikai gali turėti skirtingus valgymo poreikius:

1. Genetika ir prigimtis

Kiekvienas žmogus gimsta su unikaliu biologiniu „kodu“. Tai apima skonio receptorius, virškinimo sistemos ypatybes, metabolizmą ir net nuotaikos bei nuovargio ryšį su maistu. Vienas vaikas gali nuo mažens jausti potraukį baltymams (pvz., mėsa, žuvis), o kitas – daržovėms ar angliavandeniams.

2. Skonio pojūčio jautrumas

Kai kurie vaikai yra natūraliai jautresni tam tikriems skoniams ar tekstūroms. Pavyzdžiui, vienam vaikas mėsa gali atrodyti per „sunkus“ maistas, tuo tarpu tofu ar daržovės gali būti priimtinesni ir malonesni tiek skoniu, tiek pojūčiu burnoje.

3. Temperamentas ir asmenybė

Vaikai, net ir augantys tuo pačiu pagrindu, turi skirtingus temperamentus. Vieni yra labiau eksperimentuojantys, kiti – labiau atsargūs. Kai kurie nori kontroliuoti savo pasirinkimus labiau nei kiti – ir maistas tampa viena iš saviraiškos formų.

4. Kūno poreikiai skirtingais augimo etapais

Skirtingu gyvenimo momentu vaikų organizmas gali „prašyti“ skirtingų maistinių medžiagų. Pvz., augimo šuolio metu vienas vaikas gali norėti daugiau baltymų ar riebalų (pvz., mėsos), o kitas – lengvesnio, augalinio maisto.

5. Ankstyva patirtis ir asociacijos

Net jei siūlėme tą patį maistą, vaikai galėjo turėti skirtingas emocines asociacijas. Galbūt vienas prisimena pozityvų laiką valgant žuvį su tėčiu, o kitas – pirmą stipresnę neigiamą reakciją į tam tikrą skonį ar kvapą.

6. Sąmoningumo ugdymas

Kadangi nuo mažens leidome vaikams rinktis – ne bet ką, o tik sveiką ir vertingą maistą – ir skatindavome juos klausytis savo kūno, jie išmoko tai daryti. Šis pasitikėjimas jų gebėjimu jausti bei rinktis leido natūraliems jų skirtumams atsiskleisti dar aiškiau nei šeimose, kur vaikams maisto pasirinkimo laisvė yra gerokai apribota: kai tenka suvalgyti visą lėkštės turinį iki galo arba valgyti tik tai, kas tuo metu pagaminta, be galimybės išreikšti savo nuomonę ar pasakyti „aš to nenoriu“ ir rinktis kitą alternatyvą.

Taigi, fleksitarizmas man nėra kompromisas – tai sąmoningas pasirinkimas.

Būdas būti ištikimai sau, rūpintis sveikata, planeta ir vaikais – be kaltės jausmo, be kraštutinumų, su pagarba gyvenimo įvairovei.

Nes ilgalaikis pokytis gimsta ne iš griežtų taisyklių, o iš švelnaus, tvaraus santykio su savimi ir pasauliu.

Ir dar viena svarbi mintis: jei tau rūpi tavo vaikų gerovė - pasirūpink savimi.

Tavo kūnas, tavo emocinė būsena, tavo gyvybingumas – tai jų saugumo ir šviesos pagrindas.

O kaip pasitikrinti, ar rūpiniesi ne tik vaikais, bet ir savimi – pasidalinsiu ateinančiame įraše, jau kitą savaitę. Nes svarbi ne tik mityba. Mūsų savijautą kuria daugybė kitų veiksnių: poilsis, judėjimas, santykiai, emocinė pusiausvyra ir t.t.

Pradėkite nuo mažų žingsnelių.

Tiesiog pamažu įtraukite vis daugiau augalinės kilmės produktų ten, kur anksčiau jų nenaudojote.

Pavyzdžiui - šaltibarščiuose.

Pamenu, mano mama šaltibarščius gamindavo net ne iš kefyro, kuris bent jau būtų artimesnis sveikesniam pasirinkimui dėl savo natūralios fermentacijos. Vietoj to ji naudodavo karvės pieną ir grietinę, beveik visai nepraskiesdama vandeniu – šaltibarščiai būdavo labai tiršti, sotūs ir riebūs. Jie tikrai buvo skanūs, bet ar sveiki? Čia jau kitas klausimas.

O aš šiandien darau kitaip – savo šaltibarščiams nenaudoju net kefyro. Tik augalinės kilmės pieną ir jogurtą. Ir galiu drąsiai pasakyti : veganiški šaltibarščiai – vienas mano mėgstamiausių vasaros patiekalų.

Tokie maži pokyčiai yra mano tylūs žingsniai į sąmoningesnį santykį su maistu. Jie nereikalauja tobulumo ar kraštutinumų, tik smalsumo, atvirumo ir noro rūpintis savimi bei pasauliu kiek švelniau.

Kartais pakanka vieno dubenėlio augalinių šaltibarščių, kad pajusčiau: pokytis gali būti ne sunkus, o švelnus, gražus. Ir svarbiausia – mano pačios.

Veganiški Šaltibarščiai

Porcijos: 2
Trukmė: 15-20 min.
Ingredientai:
pusė stiklinės virtų tarkuotų burokėlių,
1 stiklinė natūralaus nesaldinto sojų jogurto,
1 stiklinė vandens,

1 stiklinė nesaldinto avižų (ar sojų) pieno,

1 šaukštas citrinos sulčių,

šviežio agurko, svogūnų laiškų, krapų ir druskos pagal skonį.

Tiesą sakant, skonis maloniai nustebino – pranoko visus lūkesčius. Galvojau, kad gali jaustis sojų skonis ar pritrūks įprastos rūgštelės, bet nutiko priešingai. Skonis buvo visiškai subalansuotas – švelnus ir gaivus. Sojų skonis visiškai neišryškėjo, o citrinos sultys puikiai suteikė tą subtilią rūgštelę, kurią dažniausiai jaučiame kefyre.

Tikrai verta išbandyti!

Jei pabandysite – parašykite, ar patiko.

Labai įdomu sužinoti jūsų įspūdžius!

Beje, šiame įraše aš dalinuosi kaip aš pasigaminu augalinį pieną namuose >>> Išbandyti receptai: Atidarome mielinių bandelių su cinamonu sezoną

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Pakalbėkime apie rimtus dalykus. Emocinė sveikata. Naminis raugas ir raugo duona namuose.

noreply@blogger.com (Renata) — Mon, 04 Aug 2025 19:02:00 +0000

Pirmiausia noriu pakalbėti apie rimtus dalykus – apie emocinę sveikatą.

Džiugu, kad šiandien apie tai kalbama vis garsiau. Tačiau kartu matau, kiek daug žmonių vis dar nesupranta, iš kur kyla emocinės problemos. Prisipažinsiu – ir pati ilgai nesigilinau. Galbūt todėl, kad atrodė, jog viskas yra gerai? Šeima, karjera, kelionės... Buvau panirusi į dabartį, į visus tuos „pozityvius dalykus“, storu sluoksniu užmaskuodama praeities skausmus. Kartais tie skauduliai vis išlįsdavo – paverkdavau, pasiguosdavau vyrui, kuris yra ir mano geriausias draugas, ir viskas lyg praeidavo.

Kai augau, o vėliau ir studijų metais, apie emocinę sveikatą beveik niekas nekalbėjo. Psichologai buvo skirti tik tiems, kurie turėjo „rimtų“ problemų – nors dabar tas skirstymas atrodo keistas: tarsi vienos problemos būtų „pakankamai rimtos“, o kitos – nevertos dėmesio.

Bet apie ką aš čia iš tikrųjų?

Pradėkime nuo pradžių. Užaugau disfunkcinėje šeimoje. Tėtis piktnaudžiavo alkoholiu (ir vis dar tai daro), o mama stengėsi užkamšyti visas spragas. Dirbo, rūpinosi ūkiu – karvėmis, kiaulėmis, vištomis – ir visa šeima, kad būtume pavalgę, aprengti.

Kas tokioje aplinkoje galėjo galvoti apie vaikų emocinę sveikatą, apie vidinį saugumą ar stabilumą?

Manau, daugeliui tai pažįstama. Tai buvo „kiti laikai“ – augome žaisdami laukuose, degindami plastiką laužuose kur ten pat kepėme bulves, septynių metų mėgindami perplaukti tvenkinį be suaugusiųjų priežiūros, o žiemą – eidami per ploną ledą, kuris bet kada galėjo įlūžti...

Po daugelio metų, kai pati tapau mama, mane tarsi antausiu trenkė mano praeities realybė – supratau, kad iš tiesų viskas buvo labai blogai. Kad tų, kurie turėjo būti šalia – užjausti, padėti, apsaugoti – tiesiog nebuvo. Mama kiek galėjo rūpinosi mano fizine sveikata, kad būčiau pavalgiusi, aprengta. Bet ne emocine. Tėtis tarsi buvo, bet iš tiesų – jo nebuvo, net jei gyvenome tuose pačiuose namuose. Ir visa tai paliko žymes.

Štai problemų sąrašas, su kuriomis dažnai susiduria suaugę vaikai, augę emociškai neprieinamoje arba disfunkcinėje šeimoje:

1. Žema savivertė

– Jaučiasi nevertingi, nepakankami, nuolat abejoja savimi.

2. Emocinis atšalimas

– Sunku atpažinti, išreikšti ar priimti jausmus – tiek savo, tiek kitų.

3. Artimų santykių sunkumai

– Bijoma intymumo arba per stipriai prisirišama, dažnai kartojami toksiški modeliai.

4. Nuolatinis kaltės ir gėdos jausmas

– Jaučia atsakomybę už kitų jausmus ar problemas, net kai tai nėra jų kaltė.

5. Perfekcionizmas ir perdegimas

– Bando „užsitarnauti“ meilę per pasiekimus, dažnai pervargsta.

6. Nerimas ar depresija

– Nuolatinė įtampa, vidinis tuštumos jausmas, nuovargis.

7. Sunkumai pasitikėti kitais

– Įtarumas, emocinis atsiribojimas arba nuolatinis baimės jausmas būti paliktam.

8. Savęs aukojimas

– Nepaiso savo poreikių, nuolat stengiasi įtikti kitiems.

9. Priklausomybės (medžiagos, darbas, santykiai)

– Ieško nusiraminimo išorėje, kad pabėgtų nuo vidinio diskomforto.

10. Tapatumo krizė

– Nežino, kas yra, ko nori ar ką jaučia – gyvena „kitų gyvenimą“.

Aš nesu psichologė, bet iš savo patirties galiu pasakyti: patyriau visus dešimt išvardytų dalykų. O gal net ir daugiau. Be emocinės nepriežiūros buvo ir nuolatiniai barniai, apkalbos, įtampa namuose, įvairūs nesutarimai – visa tai paliko savo pėdsaką.

Nenoriu dalinti patarimų, kaip spręsti emocines problemas ar gydyti vaikystės traumas. Tačiau šiemet nusprendžiau atviriau dalintis savo istorija – tuo, kas man padėjo pasijusti geriau. Nes tikiu: jei padėjo man, galbūt padės ir tau.

Ir apskritai – turime pradėti normalizuoti tai, kad emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė.

Jūs galite turėti problemų, bet jūs nesate problema.

Ir jūs nesate vieni.

Daugybė žmonių tyliai kenčia nuo vaikystės traumų ar neišgydytų emocinių žaizdų.

Mes galime iš to išbristi.

Galime gyventi stabilesnį ir autentiškesnį gyvenimą nei tas, kuriame augome ar kurį gyveno mūsų tėvai.

Ir tai nėra priekaištas. Mūsų tėvai patys nebuvo susitvarkę su savo problemomis ir traumomis. Jie gyveno su tuo, ką žinojo, ir davė tiek, kiek tuo metu galėjo duoti. Tai nereiškia, kad to, ką gavome, mums pakako – tiesiog buvo taip, kaip buvo.

O mano pareiga šiandien – paleisti visus skaudulius, išgedėti tai, ko neturėjau ir ko niekada negalėsiu turėti, ir stengtis būti geresne mama savo vaikams.

Per pastaruosius metus, kol buvau pristabdžiusi tinklaraščio rašymą, daug dirbau (mano pagrindinis darbas – profesionali papuošalų dizainerė), bet tuo pačiu ir augau (emociškai) – kiek tik galėjau rūpinausi savimi.

Perskaičiau daugybę knygų, lankiausi pas psichoterapeutą, klausiau daugybės tinklalaidžių apie vidinį augimą. Sportavau. Dviem metams tapau vegetare – vėliau grįžau prie flexitarinės mitybos. Mokiausi medituoti, klausytis savo kūno ir vidinio balso.

Buvo laikotarpių, kai atrodė, kad niekas nepadeda – arba padeda tik trumpam.

Kol galiausiai atradau ją.
TĄ knygą.

Knyga, kuri kardinaliai pakeitė mano gyvenimą, yra „Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai. Kaip pagyti nuo žaizdų, kurias paliko emociškai tolimi, atstumiantys ar į save įsitraukę tėvai“ (originalus pavadinimas: Adult Children of Emotionally Immature Parents), kurią parašė Lindsay C. Gibson, klinikinės psichologijos mokslų daktarė. Knyga išleista lietuvių kalba 2022 metais leidyklos „Vaga“, o vertėja – Laura Vilčinskaitė.

Gaila tik, kad ją atradau gana vėlai – bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.

Augdama dažnai jaučiausi keista. Neverta. Apleista. Nesuprasta. Nemylima. Vieniša.

Ilgą laiką kaltinau save: jei net mano tėvai manęs nemyli, jiems nėra svarbios mano emocijos, vadinasi, gal aš tiesiog nesu to verta?

Savo vertę bandžiau įrodyti pasiekimais, talentu, darbais. Bet tas gilus nepilnavertiškumo jausmas niekada manęs neapleido. Net tada, kai tapau mama. Net tada, kai pasiekiau karjeros aukštumas.

Ilgą laiką man buvo gėda kalbėti apie savo vaikystę. Atrodė, kad niekas nesupras – ypač tie, kurie užaugo stabiliose, emociškai sveikose šeimose. Tarsi mano istorija būtų per daug sudėtinga, per daug skaudi, kad tilptų į paprastą pokalbį. Bet šiandien suprantu – tai, ką išgyvenau, mane formavo, bet neapibrėžia. Kiekvienas nusipelnome būti išgirstas, net jei mūsų praeitis nebuvo tobula.

Nė viena knyga manęs taip neišlaisvino, kaip ši. Tik dabar pradedu po truputį suprasti savo istoriją, kas aš esu, ką jaučiu ir kodėl. Ir pagaliau imu sveikti.

Tai gražus – nors ir nelengvas – kelias.

Jei mano pasakojimas tau pasirodė artimas, įkvepiantis ar palietė tai, ką dažnai slepiame iš gėdos, noriu, kad žinotum: tu nesi viena / vienas.

Esu atvira nuoširdžiam pokalbiui šia tema. Jei kam norisi pasidalinti savo patirtimi – komentaruose ar privačiose žinutėse – atsakysiu visiems be išimties. Taip pat, jei kažkas norėtų pakviesti mane į tinklalaidę ar kitą pokalbį, kur galima kalbėti apie vaikystės patirtis, emocinį augimą ar kelią į sąmoningą tėvystę – esu pasirengusi.

Tik kalbėdami, dalindamiesi ir normalizuodami įvairias patirtis galime pasijusti geriau. Kai nustojame slėpti, gėdytis ar lyginti savo kelią su kitų, atsiranda vietos išgijimui, ryšiui ir atjautai – tiek sau, tiek kitiems.

Juk kas gali mus suprasti geriau nei žmonės, kurie patys yra išgyvenę kažką panašaus? Kartais paprastas žinojimas, kad nesi vienas, jau padeda žengti pirmą žingsnį link gijimo.

Pabaigai noriu pasidalinti receptu – naminės raugo duonos, kartu su visa procedūra, kaip pasigaminti raugą namuose.

Naminis raugas man yra tarsi mūsų emocinės sveikatos metafora. Jis primena, kaip svarbu rūpintis savimi laiku ir nuosekliai. Jei nepasirūpini rauginiu laiku, jis tiesiog miršta arba sugenda – taip pat, kaip ir mūsų vidinis emocinis pasaulis gali „išdžiūti“ ar „supūti“, jei negauna dėmesio, priežiūros ir laiko.

Raugas reikalauja kantrybės, meilės ir nuolatinio dėmesio – taip pat, kaip ir mes patys.

Ir dar – jei būčiau žinojusi, kad naminį raugą pasigaminti iš tiesų taip paprasta, nebūčiau tiek ilgai dvejojusi ir galvojusi, kad man tikrai nepavyks, arba kad neturėsiu laiko jį nuolat maitinti ir prižiūrėti.

Bet štai – mano raugui jau daugiau nei pusė metų. Mes net keliavome ir atostogavome po kelias savaites, tačiau jis vis dar gyvas.

Galiausiai išmokau visų triukų, kaip juo rūpintis, ir dabar kiekvieną savaitę namuose kepu šviežią, sveiką raugo duoną. Mano vaikai ją dievina! Jai reikia vos keturių ingredientų: naminio raugo, vandens, miltų ir druskos – ir tiek!

Pamenu, pavasarį keliavome į Ameriką. Viename „Whole Foods“ prekybos tinkle, kuris garsėja sveikesniu maistu, nusipirkome raugo duonos kepalą. Skonis buvo keistokas, todėl ėmiau skaityti ingredientus – ir plaukai pasišiaušė: kiek visko pridėta! Nors iš tiesų pakanka vos keturių ingredientų, kad iškeptum nuostabią, natūralią duoną, kuri kambario temperatūroje nesupelyja net daugiau nei savaitę.

Kodėl turėtume kimšti visus tuos konservantus ten, kur jų visiškai nereikia?

Todėl visiems, kuriems rūpi jų pačių ir vaikų sveikata, rekomenduoju kepti duoną namuose. Tai labai, labai paprasta.

Kodėl raugo duona yra sveikesnė už paprastą duoną?

Raugo duona gaminama naudojant natūralų raugą – gyvą mikroorganizmų kultūrą, kuri fermentuoja tešlą. Šis procesas suteikia daug privalumų:

Gerina virškinimą. Fermentacija suskaido gliuteną ir angliavandenius, todėl raugo duona yra lengviau virškinama nei įprasta duona.
Mažesnis glikemijos indeksas. Raugo duona lėčiau keliauja per virškinimo traktą, todėl kraujo cukraus lygis kyla palaipsniui, padedant išvengti staigių energijos svyravimų.
Didesnis maistinių medžiagų įsisavinimas. Fermentacijos metu suskaidomi fitinatai – junginiai, kurie paprastai trukdo įsisavinti mineralus, tokius kaip geležis, magnis ir cinkas.
Natūralus konservantas. Raugas gamina organines rūgštis, kurios stabdo pelėsių ir bakterijų dauginimąsi, todėl duona ilgiau išlieka šviežia.
Geresnis skonis ir tekstūra. Dėl fermentacijos raugo duona turi natūralų rūgštelės skonį ir purus minkštimą, kuris daugelio žmonių labiau patinka.

1 diena: Sumaišykite miltus su vandeniu

Pradėkite nuo to, kad sumaišykite 1 stiklinę miltų (aš naudojau pilno grūdo kvietinius) mišinio su ½ stiklinės vandens (apie 120 g miltų ir 120 g vandens).

Išmaišykite kruopščiai, kol tešla taps vientisa ir neliks sausų miltų gumulėlių.

Uždenkite indą nevisiškai sandariu dangteliu arba storu, kvėpuojančiu audiniu, pritvirtintu gumele. Tai leis raugui „kvėpuoti“, bet apsaugos nuo nešvarumų.

Padėkite indą šiltoje vietoje. Šioje stadijoje labai svarbu indą laikyti šiltai ir neužtengti sandariai su plastikiniu ar metaliniu dangčiu, raugas šioje pirmoje stadijoje turi kvėpuoti, jam reikalinga deguonis.

Pirmosiomis dienomis raugas gali skleisti nemalonų kvapą – šiek tiek primenantį sūrų, rūgštų ar net salstelėjusį aromatą. Nesijaudinkite, tai visiškai normalu!
Šiuo metu raugas dar tik pradeda formuotis: aktyvinasi įvairūs mikroorganizmai, vyksta natūrali fermentacija, todėl kvapas gali būti intensyvesnis ir ne itin malonus.
Svarbiausia – kantrybė. Po kelių dienų raugas pradeda stabilizuotis, kvapas tampa švelnesnis, primenantis rūgščią tešlą ar kefyrą, o paviršiuje atsiranda vis daugiau smulkių burbuliukų – tai ženklas, kad procesas vyksta teisingai.

2 diena: Išmaišykite

Po 24 valandų patikrinkite raugą. Gerai išmaišykite – tai padės patekti šiek tiek oro.

Gali būti matyti pirmieji burbuliukai ar kiti aktyvumo ženklai.

3–7 dienos: Kasdien išmeskite dalį ir maitinkite, kol raugas taps aktyvus

Nuo trečios dienos pradėkite kasdien išmesti didžiąją dalį raugo ir jį maitinti.

Kiekvieną dieną tuo pačiu metu palikite inde tik 2 šaukštus raugo, o likusį išmeskite. Tuomet įdėkite ½ stiklinės miltų ir ¼ stiklinės vandens (apie 60 g miltų ir 60 g vandens).

Gerai išmaišykite, kol tešla taps vienalytė.

Kartokite šį procesą kasdien – išmeskite, pamaitinkite – kol raugas taps aktyvus, burbuliuotas ir pradės dvigubėti po kiekvieno maitinimo. Kai taip nutiks, raugas jau bus paruoštas naudoti kepiniuose.

Nuo šio momento raugui nebereikia deguonies.
Kai jis jau aktyvus ir stabilus, galite jį maitinti ir laikyti sandariame stikliniame inde su dangteliu. Po maitinimo palikite raugą kambario temperatūroje dar maždaug 30–60 minučių, kad suaktyvėtų, o tada perkelkite į šaldytuvą. Ten jis gali saugiai laukti net iki savaitės – ir tikrai nemiršta!

Paprastas savaitinis maitinimas:
➤ 60 g vandens
➤ 60 g miltų

Jei išvykstate ilgesniam laikui (pvz., daugiau nei 2 savaitėms):
Pamaitinkite didesne porcija – apie 200 g vandens ir 200 g miltų. Taip raugas išliks gyvybingas ilgiau net ir be jūsų priežiūros.

Patarimas:

Jei po ketvirtos dienos raugas vis dar atrodo vangus, galima jį „pastiprinti“ – įdėkite dar 2 šaukštus miltų ir 2 arbatinius šaukštelius vandens maždaug po 12 valandų nuo paskutinio maitinimo.

Šiame „Facebook“ kataloge surinkau visas savo raugo ir duonos nuotraukas, kurias radau telefone. Pastebėsite, kad pradžioje raugas turi mažai burbuliukų – nes tai buvo pati pradžia. Pirmoji duona irgi buvo sunki, klampi – raugas dar buvo jaunas ir neaktyvus.

Tačiau artėjant prie katalogo pabaigos matysite, kaip viskas keitėsi: šiandien mano duona puikiai kyla ir iškepa tiesiog tobulai. Šiandien raugui kiek daugiau nei pusė metų.

Kaip suprasti, kad raugas jau paruoštas kepimui?

Raugas reguliariai kyla ir dvigubėja po kelių nuoseklių maitinimų.
Matomi smulkūs burbuliukai paviršiuje ir indo šonuose.
Skleidžia malonų, švelniai rūgštų, fermentuotą kvapą.
Konsistencija tampa puri ir lengva – tarsi prisotinta oro.

Kaip išsikepti duoną su raugu?

Visų pirma, reikalingi tam tikri indai ir rakandai, kurie palengvina duonos kepimą.

krepšelis duonai kildinti (patogiausias su drobiniu įdėklu prie kurio tešla ne taip prilimpa),
ketaus puodas su dangčiu („Dutch oven“),
duonos kepimo kilimėlis (nebūtina, bet patogu, nes nereikia naudoti kepimo popieriaus ir duona neprilimpa prie puodo dugno).

Pirmus kartus kepiau stiklo inde su dangčiu – kol galiausiai įsigijau ketaus puodą. Galiu drąsiai pasakyti: skirtumas milžiniškas. Duona, kepta ketaus inde, būna žymiai puresnė, aukštesnė ir traškesnė.Pirmuosius kartus kepiau tiesiog stikliniame kepimo inde su dangčiu, kol įsigijau ketaus puodą. Galiu drąsiai pasakyti, kad skirtumas tarp kepimo skirtinguose induose yra labai didelis. Duona, iškepta ketaus inde, būna kur kas puresnė ir aukštesnė.

Porcijos: vienas nedidelis kepaliukas (kaip nuotraukoje aukščiau)

Trukmė: priklauso nuo kambario temperatūros, aš paprastai kildinu 1 stadiją apie 2 val. tik raugą su šiek tiek miltų ir vandens ir po to 2 stadiją 2-4 val. jau galutinai paruoštą kepaliuką prieš pašaunant į orkaitę.
Tešlai reikės:

1 stadija:
2 šaukštų duonos raugo,

100 g vandens.

2 stadija:
Viso pirmos stadijos raugo,
300 g vandens,
540 g pilno grūdo arba ruginių miltų,

1 šaukštelio druskos.

Paruošimas

Pirmąją stadiją sumaišykite ir palikite šiltai apie 2 val. (puikiai tinka orkaitė su įjungta šviesa – ji suteikia švelnią šilumą).
Kai raugas suaktyvėja (matosi burbuliukai), sumaišykite jį su visais antros stadijos ingredientais. Išminkykite tešlą.
Tešlą sukrėskite į miltais pabarstytą kildinimo krepšelį. Palikite šiltai 2–4 val. – kol tešla gražiai pakils.

Kepimas

Įkaitinkite orkaitę iki 250 °C. Tuščią ketaus puodą įdėkite į orkaitę ir kaitinkite jį apie 1 valandą.

Atsargiai išimkite karštą puodą ir atsargiai įverskite iškilusią duonos tešlą (aš tai darau tiesiai iš kildinimo krepšelio). Dekoruokite aštriu peiliuku duonos viršutinę dalį (nebūtinai), orkaitės temperatūrą sumažinkite iki 230 °C ir kepkite maždaug 40-60 min. Po 40 min. duona jau bus iškepus, jei norite kiek rudesnės ir traškesnės plutos, paskutines minutes nuimkite dangti ir kepkite be jo (nebūtinai).

Komentaruose ar Facebook'e ar Instagram'e pasidalinkite kaip jums patiems sekasi kepti raugo duoną.

Tuo pačiu noriu atsiprašyti visų, kurie dalyvavo mano praeitame Kalėdų konkurse. Deja, jis nepavyko dėl per mažo dalyvių skaičiaus. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie visgi dalyvavo, ir atsiprašau, kad neinformavau, jog konkursas buvo atšauktas – to neturėjo nutikti.

Tikiuosi, kad šiemet pavyks geriau, nes mane vėl pagavo tinklaraščio rašymo entuziazmas – ir labai tikiuosi, jog jis neišblės. Per visus šiuos metus, kol buvau dingusi, sukaupiau tiek patirties, minčių ir receptų, kad nekantrauju viskuo pasidalinti.

Noriu kalbėti ne tik apie receptus, bet ir apie gyvenimą – tiek apie jo sunkesnes, tiek apie gražesnes puses, apie keliones, kasdienius atradimus ir, žinoma, pasidalinti tuo šilumos jausmu ir buvimu kartu čia ir dabar.

Labiausiai pasiilgau jūsų – skaitytojų, sekėjų, bendraminčių. Jūsų palaikymas man buvo labai svarbus, net kai tyliai tvarkiausi su savimi.

Ačiū, kad esate. 💛

Receptas iš mūsų virtuvės

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

It's Sushi time...

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 10 Jan 2024 18:51:00 +0000

Prieš savaitę buvome Japonų restorane Mami Cafe. Maistas taip patiko, kad šią savaitę netgi nusprendžiau pati pabandyti pagaminti patį pagrindinį Japonų virtuvės patiekalą - sushi (bent jau Europoje jis laikomas pagrindiniu).
Dažniausiai aš nemėgstu gaminti egzotiškų patiekalų, kol neparagauju jų originalo, nes būtų Pasigaminti suchi nėra labai sudėtinga, žinoma, pirmą kartą susukti ritinėliai nėra labai gražūs, bet gaminant dar ir dar kartą galima pajausti ritinėlių sukimo ypatumus ir pagaminti gan neblogai atrodantį patiekalą.
Aš vadovavausi interneto video medžiaga, kurioje sushi gamybos technologijos moko profesionalai. Taigi, įvertinkit ir pasigaminkit patys, nes skonis nė trupučio nenusileidžia restorane ragautiems sushi (apie išvaizdą nekomentuosiu).

Taigi, kad pasigamintume trijų rūšių sushi: California rolls, Sušiai su lašiša, ir veganišką sušiai Jums reikės šių ingredientų (sužymėtų numeriukais nuotraukoje):

1. YAKI NORI dumblių lakštų (beveik visų sushi pagrindas);

2. SUSHI ryžių (turbūt jau žinote, kad bet kokie ryžiai netinka);
3. Bambukinio kilimėlio apvynioto permatoma kulinarine plėvele;
4. Šviežių daržovių (aš naudojau avokadą ir geltoną papriką, bet galite naudoti visas patinkančias daržoves);
5. Krabų lazdelių;
6. Šviežios (sashimi grade, kuri buvo užšaldyta labai žemoje temperatūroje, kad žūtų parazitai) lašišos;
7. Mažų raudonų ikrų;
8. Juodų sezamo sėklų;
9. Marinuoto imbiero;
10. Sojų padažo;
11. WASABI padažo (labai aštrūs krienai, todėl patiekit nedaugiau nei 1/4 šaukštelio);
12. Bambukinių lazdelių (stalo įrankių).
Į nuotrauką pamiršau įtraukti ryžių actą. Jo irgi reikia :)

Sušių ryžių paruošimas

Sudėtingiausias procesas sushi gamyboje man yra sushi ryžių paruošimas. Aš vadovavausi šia video medžiaga. Porcija skirta maždaug 4 žmonėms.
Taigi 380 g ryžių sudėkite į sietelį (naudojau makaronų nusunkimui naudojamą sietelį) ir juos keletą minučių skalaukite tekančiu vandeniu. Tada palikite 1 val. sietelyje, kad nudžiūtų.
Vėliau ryžius sudėkite į puodą, užpilkite 560 ml vandens ir virkite ant mažos ugnies (būtinai) 10 min.
Nuimkite nuo ugnies ir palikite dar 10 min. puode, kad išbrinktų.
Tada ryžius sudėkite į sietelį (geriau platų, kad jame būtų galima lengvai maišyti ryžius) ir apšlakstykite 60 ml specialiai paruošto ryžių acto (60 ml ryžių acto, 1 su puse šaukšto cukraus, 1 šaukštas druskos). Mano pirktas ryžių actas buvo jau paruoštas naudojimui, todėl prieš gaminant atidžiai perskaitykite pakuotę.
Ryžius maišykite šakute ir padžiovinkite vėduokle (galite naudoti žurnalą, padėklą, ar kitą platų ir standų daiktą). Vėdinkite taip, kaip vėdinate save karštą dieną :). Palaukite, kol ryžiai šiek tiek apdžiūs ir taps itin kibūs (plačiau žiūrėkite video). Maišymas ir vėdinimas gali trukti apie 10 min.

California rolls

Kalorijos: kadangi porcijų dydžiai, daržovės ir pan. gali labai skirtis, todėl šį kartą kalorijų neskaičiuosiu...
Trukmė: 1 val. 30 min. ryžiams paruošti, 10 min. sushi gamyba
1 sushi ritinėliui pasigaminti reikės:

1 YAKI NORI lapo;
1 didelės saujos virtų sushi ryžių,
1 a.š. raudonų smulkių ikrų,
žiupsnelio juodų sezamo sėklų,
2 krabo lazdelių;
2-4 ilgų gabaliukų avokado ar kitų šviežių daržovių,
Patiekimui reikės:
1/4 a.š. WASABI padažo,
apie 30-50ml sojų padažo,
1 v.š. marinuoto imbiero.

Paruošimas: Primygtinai siūlau vadovautis šia video medžiaga. Skanaus!

Sušiai su lašiša

Kalorijos: kadangi porcijų dydžiai gali labai skirtis, todėl šį kartą kalorijų neskaičiuosiu...
Trukmė: 1val. 30min. ryžiams paruošti, 10 min. gamyba
1 sushi ritinėliui pasigaminti reikės:
1 YAKI NORI lapo;
1 didelės saujos virtų sushi ryžių,
2-4 plonų juostelių šviežios, nesūdytos lašišos
Patiekimui reikės:
1/4 a.š. WASABI padažo,
apie 30-50ml sojų padažo,
1 v.š. marinuoto imbiero.
Paruošimas: Primygtinai siūlau vadovautis šia video medžiaga. Skanaus!

Veganiškas sušiai

Kalorijos: kadangi porcijų dydžiai gali labai skirtis, todėl šį kartą kalorijų neskaičiuosiu...
Trukmė: 1val. 30min. ryžiams paruošti, 10 min. gamyba
1 sushi ritinėliui pasigaminti reikės:
1 YAKI NORI lapo;
1 didelės saujos virtų sushi ryžių,
2-4 plonomis juostelėmis pjaustytų daržovių (bet kokių jums patinkančių).
Patiekimui reikės:
1/4 a.š. WASABI padažo,
apie 30-50ml sojų padažo,
1 v.š. marinuoto imbiero.
Paruošimas: Siūlau vadovautis šio video medžiaga. Skanaus!

....................ENG................

A week ago I have been in a Japanese restaurant in Milan, Cafe Mami. I have loved their food so much that this week I decided to try to prepare the most popular dish of the Japanese cuisine - sushi (at least in Europe it is considered as the main one). In most of cases I do not like to cook exotic dishes until I haven't tasted the original ones. I think it would be embarrassing to cook something "only for cooking" and without knowing which is the original flavor. To make sushi is not so difficult; of course, the first time rolls don't look very nice, but you can improve trying again and again. I have used a video guide on internet, where there are professional sushi-chefs teaching how to prepare sushi. So evaluate and try to make by yourself, it tastes as good as in a Japanese restaurant (not talking about shape :).
So, for making three kinds of sushi: California rolls, Sushi with salmon and Vegan sushi with grilled roasted vegetables we need the following ingredients (see circles in the picture):
1. YAKINORI seaweed sheets (used as the base for almost all sushi)
2. Sushi rice (probably you already know that you cannot use any kind of rice)
3. Bamboo mat wrapped in transparent film
4. Fresh vegetables (I've used avocado and yellow sweet pepper, but you can use all your favorite
vegetables)
5. Crab meat
6. Fresh salmon (sashimi grade)
7. Red fish eggs
8. Black sesame seeds
9. Pickled ginger
10. Soy sauce
11. WASABI sauce (very spicy horseradish, so serve not more 1 /4 teaspoon per portion)
12. Bamboo sticks (tools)
In the picture I forgot to include rice vinegar. It's necessary too :).

How to prepare perfect sushi rice?

For preparing a perfect sushi rice watch this video (click).

California Rolls

Calories: portion sizes, vegetables, etc. can vary significantly, so this time I will not calculate calories...
Duration: 1 hour 30 min. rice preparation, 10 min. other preparation
For making 1 sushi roll you will need:
1 YAKINORI seaweed sheet;
1 large handful of cooked sushi rice
1 teaspoon of red fish eggs
a pinch of black sesame seeds
2 crab meat sticks
2-4 long pieces of avocado or other fresh vegetables
For garnish you need:
1 / 4 teaspoon of WASABI sauce
2-4 tablespoons of soy sauce
1 tablespoon of pickled ginger
Preparation: I suggest to follow this video (click). Bon appetite!

Sushi with salmon

Calories: since portion sizes can vary widely, so this time I will not calculate calories...
Duration: 1 hour 30 min. rice preparation, 10 min. other preparation
For making 1 sushi roll you need:
1 YAKINORI seaweed sheet
1 large handful of cooked sushi rice
2-4 thin strips of fresh, unsalted salmon
For garnish you need:
1 / 4 teaspoon of WASABI sauce
2-4 tablespoons of soy sauce
1 tablespoon of pickled ginger
Preparation: I suggest to follow this video (click). Bon appetite!

Vegan sushi

Calories: since portion sizes can vary widely, so this time I will not calculate calories...
Duration: 1 hour 30 min. rice preparation, 10 min. other preparation
For making 1 sushi roll you need:
1 YAKINORI seaweed sheet
1 large handful of cooked sushi rice
2-4 thin strips of sliced vegetables (any kind you like)
For garnish you need:
1 / 4 teaspoon of WASABI sauce
2-4 tablespoons of soy sauce
1 tablespoon of pickled ginger
Preparation: you can see this video. Use any kind of vegetables. Bon appetite!

..............ITA ...............

Una settimana fa sono stata in un ristorante giapponese di Milano, il Mami Cafè. Il loro cibo mi è piaciuto così tanto che questa settimana ho deciso di provare a preparare il piatto più popolare della cucina giapponese - il sushi (almeno in Europa è considerato tale). Nella maggior parte dei casi non mi piace cucinare piatti esotici fino a quando non ho assaggiato quelli originali. Penso che sarebbe imbarazzante cucinare qualcosa "solo per cucinare" e senza sapere qual è il sapore originale. Fare il sushi non è così difficile; ovviamente i rotoli non saranno perfetti la prima volta, ma si può migliorare provando e riprovando. Mi sono fatta guidare da brevi video su internet, dove ci sono sushi-chef professionisti che illustrano molto bene la preparazione. Quindi valuta e prova a farlo, il sapore sarà buono come in un ristorante giapponese...senza parlare della forma :)
Per fare tre tipi di sushi: involtini California, sushi con salmone e sushi vegetariano con verdure grigliate abbiamo bisogno dei seguenti ingredienti (vedi legenda nella foto):
1. Fogli di alghe YAKINORI (utilizzati come base per quasi tutti i sushi)
2. Riso sushi (probabilmente già sapete che non è possibile utilizzare qualsiasi tipo di riso)
3. Stuoia di bambù avvolta in pellicola trasparente
4. Ortaggi e legumi freschi (ho usato l'avocado e il peperone giallo dolce, ma è possibile utilizzare tutte le tue verdure preferite)
5. Polpa di granchio
6. Salmone fresco non salato (sashimi grade)
7. Uova di pesce rosso
8. Semi di sesamo nero
9. Scaglie di zenzero
10. Salsa di soia
11. Salsa Wasabi (rafano molto piccante, per cui è sufficiente non più di 1/4 di cucchiaino per porzione)
12. Bacchette di bambù
Nella foto ho dimenticato di includere l'aceto di riso. Serve anche questo :)

Come preparare un perfetto riso sushi ?

Per la preparazione di un perfetto riso sushi seguire questo video (clicca).

Involtini California

Calorie: le dimensioni delle porzioni, verdura, ecc. possono variare in modo significativo, quindi questa volta non posterò le calorie ...
Durata: 1 ora e 30 min. per la preparazione del riso, 10 min. per altre preparazioni
Per fare 1 rotolo di sushi è necessario:
1 foglio di alghe YAKINORI
1 manciata di riso sushi cotto
1 cucchiaino di uova di pesce rosso
un pizzico di semi di sesamo nero
2 bastoncini di polpa di granchio
2-4 pezzi lunghi di avocado o di altri ortaggi e legumi freschi
Per guarnire è necessario:
1 /4 cucchiaino di salsa WASABI
2-4 cucchiai di salsa di soia
1 cucchiaio di zenzero in salamoia
Preparazione: Vi suggerisco di seguire questo video (clicca). Buon appetito!

Sushi al salmone

Calorie: poiché le dimensioni delle porzioni possono variare molto, per questa volta non posterò l'ammontare delle calorie ...
Durata: 1 ora e 30 min. per la preparazione del riso, 10 min. per altre preparazioni
Per fare 1 rotolo di sushi è necessario:
1 foglio di alghe YAKINORI
1 manciata di riso sushi cotto
2-4 striscioline di carne di salmone fresco non salato
Per guarnire è necessario:
1 / 4 cucchiaino di salsa WASABI
2-4 cucchiai di salsa di soia
1 cucchiaio di zenzero in salamoia
Preparazione: Vi suggerisco di seguire questo video (clicca). Buon appetito!

Sushi vegetariano

Calorie: poiché le dimensioni delle porzioni possono variare molto, per questa volta non posterò l'ammontare delle calorie ...
Durata: 1 ora e 30 min. per la preparazione del riso, 10 min. per altre preparazioni
Per fare 1 rotolo di sushi è necessario:
1 foglio di alghe YAKINORI
1 manciata di riso sushi cotto
2-4 striscioline di verdure (di qualsiasi tipo) a fette
Per guarnire è necessario:
1 /4 cucchiaino di salsa WASABI
2-4 cucchiai di salsa di soia
1 cucchiaio di zenzero in salamoia
Preparazione: si può seguire questo video. Potete utilizzare qualsiasi tipo di verdura. Buon appetito!

......................................

Receptas iš/Recipe from/Ricetta dal About.com, YouTube.com

Grįžti į pradinį puslapį/Retun Home/Ritorna alla pagina principale

Atidarome mielinių bandelių su cinamonu sezoną?

noreply@blogger.com (Renata) — Tue, 05 Dec 2023 15:01:00 +0000

Taip atrodė antrasis gruodžio rytas šiaurinėje Šveicarijos dalyje (2023)

Ką tik prabėgo nuostabus ir ramus savaitgalis. Toks magiškas ir jaukus, su daug sniego, eglute ir mielinėmis bandelėmis su cinamonu. Namai kvepėjo cinamonu (be abejo), rankų darbo kvepiančiomis žvakėmis, apelsinais ir smilkalais, o kol puošėme eglutę, grojo Kalėdinė muzika ir skambėjo vaikų juokas. Saldi idilė.

Nemėgstu to Kalėdinio triukšmo, miesto šurmulio, sausakimšų Kalėdinių turgelių, prisipildžiusių prekybos centrų su keistais Kalėdų seneliais, cukraus vata ir traukinukais į kuriuos įsibruka ne tik vaikai, bet ir suaugusieji...

Gera knyga, apelsinai ir žvakės

Per Kalėdinį šurmulį mūsų šeima renkasi gyvenimo stilių, kuris įkūnija sulėtėjimą ir romantišką požiūrį į paprastus dalykus kasdienybėje.

Kas gali būti romantiškiau nei kartu puošti eglutę, dainuoti Kalėdines dainas, kai už lango siaučia sniego pūga, po to kepti mielines bandeles su cinamonu, mėgautis geru Kalėdiniu filmu ir ištiesti kojas ant sofos su gera knyga (ar mezginiu) rankose?

Puošiame savo 2023 Kalėdų eglutę

Bandeles su cinamonu šiais metais kepiau su augaliniu avižų ir migdolų pienu, kurį mėgstu pasigaminti namuose nuo tada, kai įsigijome savo nuostabųjį augalinio pieno gaminimo aparatą Almond Cow. Jis nėra pigus, šį aparatą pasidovanojome sau praeitų Kalėdų proga. Ir galiu teigti, kad šis pirkinys mums visiškai pasiteisino.

Tai nėra reklama, bet nuoširdi rekomendacija visiems, kurie nemėgsta/negali gerti gyvulinės kilmės pieno. Almond Cow aparatas šaltuoju būdų pagamina kreminės konsistencijos augalinį pieną vos per 2 minutes. Mane labai džiugina ir tai, kad tokiu būdu, namuose drastiškai sumažėjo šiukšlių kiekis (mane labai erzindavo tie popieriniai pakeliai su plastiko dangteliu), pagerėjo augalinio pieno kokybė (ką įdėsi, iš to ir pagamins) ir tuo pačiu galima prisigalvoti labai įdomių augalinio pieno variacijų. Pavyzdžiui man labai patinka avižų ir migdolų (arba avižų ir kokosų) mišinys, į kurį įdedu 2 datules (dėl saldumo), praturtinu kalcio preparatu (subalansuota vaikams) ir paskaninu žiupsneliu druskos.

O bandelės gavosi labai purios ir lengvos, sakyčiau tiesiog tobulos, todėl skubiai dalinuosi savo recepto variacija. O jūs? Ar jau atidarėte mielinių bandelių su cinamonu sezoną?

Porcijos: apie 10 vidutinio dydžio bandelių

Trukmė: 2-3 val. tešlos kildinimas, apie 1val. papildomas kildinimas ir apie 20 min. kepimas
Tešlai reikės:
1/2 stikl. (120 g) augalinio pieno,

1/4 stikl. (60 g) vandens,
2 1/4 šaukštelio (7 g) sausų mielių,
1/4 stikl. (45 g) cukraus,
2 1/2 stikl. (360 g) miltų,
1 kiaušinio,
3 šaukštai (50 g) sviesto,

2 šaukštai avokadų aliejaus (galite keisti kitu),

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,
žiupsnelio druskos.
Cinamono įdarui reikės:
60 g sviesto,

65 g rudojo cukraus,
1 šaukštas malto cinamono,

žiupsnelio druskos.
Glaistui reikės:
125 g kreminio sūrio (aš naudojau augalinės kilmės su migdolais),
2 šaukštai sviesto,
maždaug 80 g miltelinio cukraus ar kito saldiklio (dėkite pagal savo skonį),

1/2 šaukštelio tarkuotos citrinos žievelės,

1 šaukštas citrinos sulčių,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto.

Paruošimas: Pieną su vandeniu sumaišykite, pašildykite, į jį suberkite cukrų ir suberkite mieles. Maišykite kol cukrus ir mielės ištirps.

Suberkite miltus, įmuškite kiaušinį, , vanilę, lydytą sviestą, aliejų ir paskaninkite žiupsneliu druskos. Užminkykite tešlą (reikia minkyti rankomis ar tešlos kombainu maždaug 8 minutes). Tešlą uždenkite ir palikite šiltai maždaug 2-3 valandoms, kad pakiltų.

Paruoštą tešlą paskleiskite ant aliejumi patepto kepimo popieriaus (patepkite rankas aliejumi, kad neliptų). Tešla bus labai lipni, bet nebarstykite miltais, nes didesnis miltų kiekis = kietesnės bandelės.

Tešlos paviršių aptepkite kambario temperatūros sviestu ir apibarstykite rudojo cukraus ir cinamono mišiniu, tolygiai paskleiskite. Atrodys, kad tešla prilimpa prie popieriaus, bet lengvai vyniojant rankomis ir patempiant tešlą į viršų tešla pati atlimpa be jokių didelių problemų. Taigi, tešlą lengvai, nespaudžiant suvyniokite į ritinėlį.

Ritinėlį padalinkite labai aštriu peiliu į 8-10 lygių dalių (bus jūsų bandelės). Bandeles sudėkite į kepimo indą (tarp bandelių palikite tarpus), uždenkite (nebūtinai) ir vėl palikite maždaug valandai šiltoje patalpoje (arba orkaitėje su įjungta šviesa).

Pakilusias (maždaug dvigubai) bandeles pašaukite į 190°C orkaitę 20 min., kol jų paviršius gražiai pagels.

Kol bandelės kepa, pagaminkite glaistą.

Verta paminėti, kad bandelės yra skanios ir be glaisto, bet rekomenduočiau visgi naudoti glaistą, ne su glaistu bandelės yra drėgnesnės ir būna skanios ilgiau.

Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su likusiais glaisto ingredientais.

Tolygiai užtepkite ant keptų šiek tiek pravėsusių bandelių.

Galite ragauti iškart, kol bandelės dar šiltos.

Skanaus!

P.S. Reikia tik vieno kiaušinio. Man labai pasisekė, nes kiaušinis nuotraukoje buvo dvitrynis :)

Vaizdas pro langą šį savaitgalį buvo svaiginančiai gražus

.........................................

Receptas iš mūsų virtuvės

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Vieno kąsnio užkandėlė su tunu ir nasturtomis

noreply@blogger.com (Renata) — Mon, 20 Nov 2023 14:09:00 +0000

Paspauskite ant nuotraukos – receptas išdidės ir galėsite patogiai perskaityti.

Mėgstu auginti, bet neturiu žemės. Viską ką užsiauginu yra užauginta ant stogo (aš savo sodą vadinu terasos sodu). O paprasčiau, viskas užauginta vazonuose.

Labai mėgstu eksperimentuoti ir žiūrėti ką galima vazonuose užsiauginti, o kas visai neauga, kad ir kiek meilės ir darbo į tą auginimą įdėtum.

Kol kas pasiteisino (2 metai) mūsų pasistatyta oranžerija. Pas mus labai dažnos stiprios liūtys ir stiprūs vėjai, kurie paprastai nudrasko jautresnius augalus (pvz. pomidorus).

Tuo pačiu oranžerijoje visai neblogai pavasarį subujoja jau kiek paauginti augalų daigai.

Svarbu paminėti ir tai, kad visus augalus auginu su ekologiškomis trąšomis, o parazitus naikinu ir ligas gydau tik natūraliomis priemonėmis.

Taigi, kol kas tokia patirtis:

Vazonuose puikiai auga

Pomidorai, braškės, rūgštynės, lapiniai kopūstai (kale), aromatinės žolelės, svogūnų laiškai, paprikos, agurklės, nasturtos, rugiagėlės (valgomi žiedai)

Pas mane vazonuose neužderėjo

°agurkai (buvo keletas, bet augalai vasaros viduryje suserga miltlige, kad ir kiek juos purškiau, augalai galų gale miršta, o derlius būna labai varganas)

°cukinijos (augalas labai gerai užauga, užmezga vaisius, bet vaisiai neauga, nunyksta)

°medetkos (auga, bet labai dažnai reikia purkšti nuo amarų)

Oranžerijos nasturtos šį rudenį.

Jau antras ruduo kaip po pirmų šalnų oranžerijoje subujoja nasturtos. Paradoksalu, kad vasarą augalas nebūna įspūdingas, bet rudenį pradeda augti kaip ant mielių.

Aš nasturtas labai mėgstu, valgau tiek žiedus, tiek lapus praktiškai visą vasarą ir rudenį.

Šiandien dalinuosi savo mėgstamu greitų pietų su nasturtomis receptu.

Vieno kąsnio užkandėlė su tunu ir nasturtomis

Porcijos: užkandis maždaug 4 asmenims arba pietūs 1 asmeniui

Trukmė: apie 15-20 min.

Ingredientai:
80g tuno savo sultyse,

1 nedidelės paprikos,
svogūno (pagal skonį),
saujelės petražolių,

1 šaukšto kanapių branduolių,

saujelės nasturtų žiedų ir lapų,

1 šaukšto tyro alyvuogių aliejaus,

pusės citrinos sulčių,

žiupsnelis rūkytos druskos,

keletas riekelių mėgstamos paskrudintos duonos,

pusės avokado (nebūtinai, bet suteikia kreminę konsistenciją),

galite dėti kaparėlių, alyvuogių, saulėje džiovintų pomidorų (nebūtinai).

Paruošimo būdas.
Duoną paskrudinkite ir supjaustykite į vieno kąsnio gabaliukus.

Papriką, svogūną ir prieskonines žoleles susmulkinkite ir sumaišykite su tunu ir likusiais ingredientais.

Jei naudojate avokadą, jį pirma sutrinkite šakute.

Užtepėlę su tunu patiekite ant skrudintos duonos ir dekoruokite šviežiais nasturtų žiedais ar/ir jaunais lapeliais.

Skanaus!

................ITA................

Crostini al tonno e nasturzio

Porzioni: 4 per aperitivo o 1 porzione da pranzo

Durata: circa 15-20 minuti.

Ingredienti:

Porzioni: circa 4 persone

Durata: 15-20 minuti.

Ingredienti:

tonno al naturale

1 peperone verde,

un po' di cipolla,

una manciata di prezzemolo,

1 cucchiaio di cuori di semi di canapa,

una manciata di fiori e foglie di nasturzio,

1 cucchiaio di olio d'oliva extra vergine,

succo di mezzo limone,

un pizzico di sale affumicato,

qualche fetta del pane tostato,

mezzo avocado (facoltativo, ma dà una consistenza cremosa),

potete aggiungere capperi, olive, pomodori secchi (facoltativo).

Preparazione.

Tostate il pane e tagliatelo a pezzetti da un boccone.

Tritate il peperone, la cipolla e le erbe aromatiche e unite al tonno e al resto degli ingredienti.

Se usi l'avocado, schiaccialo prima con una forchetta.

Servite il mix al tonno spalmato su pane tostato e guarnite con fiori o foglioline fresche di nasturzio.

Buo appetito!

.................ENG................

Tuna and nasturtium crostini

Servings: approximately 4 people

Duration: 15-20 minutes.

Ingredients:

tuna in water

1 green bell pepper,

some fresh onion,

a handful of parsley,

1 tablespoon of hemp hearts,

a handful of nasturtium flowers and leaves,

1 tablespoon of extra virgin olive oil,

juice of half a lemon,

a pinch of smoked salt,

a few slices of toasted bread,

half an avocado (optional, but gives a creamy texture),

you can add capers, olives, dried tomatoes (optional).

Preparation.

Toast the bread and cut it into one bite pieces.

Chop the pepper, onion and aromatic herbs and add to the tuna and the rest of the ingredients.

If using avocado, mash it with a fork first.

Serve the tuna spread on toasted bread and garnish with fresh nasturtium flowers or leaves.

Bon appetite!

........................................

Receptas iš mūsų virtuvės/Recipe from our kitchen /Ricetta dalla nostra cucina

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Rudeniškas apverstas apelsinų pyragas su maskarponės kremu

noreply@blogger.com (Renata) — Tue, 14 Nov 2023 14:14:00 +0000

Tiek daug laiko prabėgo nuo mano paskutinio įrašo. Kaip pasakytų mano gera draugė, "just life happened" (tiesiog gyvenimas įvyko).

O jei rimčiau, tai paskutinius devynerius metus buvau įsisukusį į labai intensyvų įmonės darbą. Dirbau papuošalų dizainere pirma GUESS įmonėje, o vėliau jau su aukštosios mados papuošalais Gübelin įmonėje. Abi įmonės Šveicarijoje, abu darbai buvo emociškai ir fiziškai sekinantys. O kur dar vaikai, šeima (patys suprantate).

Šią vasarą nusprendžiau nebesiplėšyti dėl kitų, ir grįžti prie man malonios ir įkvepiančios kūrybos sau. Įkūriau įmonę AMBER-WIND (aukso papuošalai su brangiaisiais akmenimis ir deimantais) ir tuo pačiu nusprendžiau grįžti prie mano antros meilės (kažkada ji buvo pirma) - virtuvės tinklaraščio.

Kaip jums mano istorija? Šokiruojanti? Artima? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose.

Laikui bėgant papasakosiu vis daugiau ir daugiau apie tai, ką aš per šiuos metus nuveikiau, ko išmokau, ką supratau, kas mane žavi ir ką aš mėgstu valgyti. Tuo pačiu, eksperimentavau, bandžiau įsiklausyti į savo kūną, išbandžiau mitybą be gliuteno, be lektinų, veganišką ir keto dietas.

Šiuo metu nusprendžiau grįžti tiesiog prie sveikos, geros lanksčios dietos (flexitarian diet), kuri skatina valgyti daugiausia augalinį maistą, bet tuo pačiu ir šiek tiek gyvūninės kilmės produktų (kokybiškos neperdirbtos mėsos, žuvies, jūros gėrybių ir kiaušinių). Ypač žaviuosi Dr. Haiman mitybos principais. Pasekite jo instagramo profilį ir patys įsitikinsite.

Kas liečia virtuvę, aš iš tiesų niekada nenustojau gaminti, gaminu vaikams ir sau ir vyrui (vyras irgi gamina) dažniausiai 3 kartus per dieną/kiekvieną dieną išskyrus atostogas. Šeimos skoniai labai skiriasi, todėl labai dažnai tenka gaminti 4 skirtingus patiekalus vienu metu (ir tas labai dažnai mane vargina).

O kalbant apie įmonės darbo atsisakymą, jau buvau pamiršusi koks gėris yra niekur neskubėti, fotografuoti gamtą ir maistą, fotografuoti rudenį ir vaikus. Kaip gera gėrėtis nuostabiu rudeniu ir jo spalvomis.

Dalinuosi keletu nuotraukų iš savo terasos oranžerijos, kur su dukra fotografavome jos naują megztinį taip derantį prie mano kepto apversto apelsinų pyrago.

Visiems linkiu gražaus rudens.

Renata

Apverstas apelsinų pyragas su maskarponės kremu

Porcijos: maždaug 8

Trukmė: apie 30 min. paruošti ir apie 50 min. kepti.

Ingredientai:
Vaisių sluoksniui:
1/2 apelsino (rinktis kuo saldesnį)*,

1 mandarino,
4 šaukštai rudojo cukraus,
3 šaukštai sviesto.

Pyrago pagrindui:

200 g kvietinių miltų,

100 g avižinių miltų,

1/2 šaukštelio kepimo miltelių arba geriamosios sodos,

1 šaukštelio malto cinamono,

1 šaukštelio malto imbiero,

1 kardamono sėklos (išlukštentos),
2-3 gvazdikėlių,

1 stiklinės verdančio vandens,

60 g datulių sirupo,

80 g rudojo cukraus,

100 g sviesto,

1 didelio kiaušinio.

1/4 šaukštelio druskos.

Maskarponės kremui:
250 g maskarponės,
50 g grietinėlės (15% riebumo),
2 šaukštai agavų sirupo,
1 šaukštelis vanilės ekstrakto.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C.

Paruoškite vaisius.

Vaisius supjaustykite riekelėmis, nulupkite žievelę.

Į prikaistuvį sudėkite sviestą ir cukrų ir kaitinkite tol, kol masė gražiai paruduos, kartas nuo karto pamaišykite.

Naudokite 23-26 cm skersmens apvalią kepimo skardą. Ją išklokite kepimo popieriumi (būtinai, kitaip bus sunku apversti ir išimti). Tada ant dugno supilkite paruoštą karamelę ir ant jos gražiai išdėliokite paruoštus vaisius.

Pagaminkite pyrago tešlą.
Kiaušinį išplakite su cukrumi, tada sudėkite lydytą sviestą ir dar kartą išmaišykite.

Prikaistuvyje pašildykite vandenį, į jį sudėkite kardamoną ir gvazdikėlius ir palaukite kol užvirs. Tada nuimkite nuo ugnies ir kiek atvėsinkite. Perkoškite, per sietelį, pašalinkite prieskonius. Į šį vandenį supilkite datulių sirupą ir pamaišykite, kol ištirps.

Atskirame inde sumaišykite likusius sausus ingredientus (miltus, druską, kepimo miltelius, cinamoną ir imbierą), o tada tiek miltus tiek vandens mišinį suverskite ant kiaušinių ir sviesto masės ir viską gerai sumaišykite.

Tešlą suverskite ant vaisių ir kepkite orkaitėje 45-50 min.

Palaukite kol šiek tiek atvės, apverskite ant lėkštės ir atsargiai nulupkite kepimo popierių.

Mėgaukitės su maskarponės kremu. Jį paruošti labai paprasta, tiesiog sumaišykite visus ingredientus ir naudokite kaip pagardą**.

Pastabos.

*Originalus receptas iš Betty Liu siūlo naudoti greipfrutą, bet aš pabandžiau ir tikrai nerekomenduoju, nes labai jaučiasi kartumas, ir jei šiuo tortu norite vaišinti vaikus, tai bus sunku juos įtikinti, kad tai yra skanu :) ir, kad taip ir turi būti.

Vietoj greipfruto aš rekomenduočiau naudoti kuo saldesnius apelsinus (pvz. raudonuosius, tuo pačiu kad būtų gražiau) ir mandarinus.

Taip pat apelsinus ir mandarinus galite keisti kitais vaisiais. Pyrago pagrindas puikiai derės ir su obuoliais ar kriaušėmis.

**Maskarponės kremą galite keisti vaniliniais ledais. Arba galite visai nenaudoti jokio kremo, nes pyragas skanus ir vienas.

Linkiu saldžių ir skanių rudeniškų akimirkų!

................ITA................

Torta rovesciata all'arancia

Porzioni: 8 circa

Durata: circa 30 minuti. da preparare e circa 50 min. friggere

Ingredienti:

Per lo strato di frutta:

1/2 arancia (scegliere il più dolce possibile)*,

1 mandarino,

4 cucchiai di zucchero di canna,

3 cucchiai di burro.

Per la base della torta:

200 g di farina di frumento,

100 g di farina d'avena,

1/2 cucchiaino di lievito in polvere o bicarbonato di sodio,

1 cucchiaino di cannella in polvere,

1 cucchiaino di zenzero macinato,

1 seme di cardamomo (sgusciato),

2-3 chiodi di garofano,

1 bicchiere di acqua bollente,

60 g di sciroppo di datteri,

80 g di zucchero di canna,

100 g di burro,

1 uovo grande.

1/4 cucchiaino di sale.

Per la crema al mascarpone:

250 g di mascarpone,

50 g di panna (15% di grassi),

2 cucchiai di sciroppo d'agave,

1 cucchiaino di estratto di vaniglia

Preriscaldare il forno a 180°C.

Preparare la frutta.

Tagliate la frutta a fette, staccate la buccia.

Mettete il burro e lo zucchero in una padella e fate scaldare fino a quando la massa sarà ben dorata, mescolando di tanto in tanto.

Utilizzate una teglia rotonda dal diametro di 23-26 cm. Foderatela con carta da forno (necessariamente altrimenti sarà difficile rovesciarla). Quindi versate il caramello preparato sul fondo e disponete bene la frutta preparata.

Preparate l'impasto per la torta.

Sbattete l'uovo con lo zucchero, poi aggiungete il burro fuso e mescolate bene.

Scaldate l'acqua in un bollitore, aggiungete il cardamomo e i chiodi di garofano e attendete che bolle. Quindi togliete dal fuoco e fatte raffreddare un po'. Filtrate, attraverso un colino per eliminare le spezie. Aggiungete lo sciroppo di datteri e mescolate finché non si scioglie.

In una ciotola a parte, mescolate il resto degli ingredienti secchi (farina, sale, lievito, cannella e zenzero) e poi versate il composto di farina e acqua sopra il composto di uova e burro e mescolate bene.

Versate l'impasto sulla frutta e cuocete in forno per 45-50 minuti.

Aspettate che si raffreddi un po', rovesciatela su un piatto e staccate con cura la carta da forno.

Gustatela con crema al mascarpone. È semplicissimo da preparare, basta mescolare tutti gli ingredienti e utilizzare come condimento**.

Appunti.

*La ricetta originale di BettyLiu suggerisce di usare il pompelmo, ma io l'ho provato e non lo consiglio perché è molto amaro, e se volete servire questa torta ai bambini, sarà difficile convincerli che è delizioso :) e dovrebbe essere così.

Al posto del pompelmo consiglierei di utilizzare arance più dolci possibili e mandarini.

Puoi anche sostituire arance e mandarini con altra frutta. La base della torta andrà bene con mele o pere.

**Puoi sostituire la crema al mascarpone con gelato alla vaniglia. Oppure mangiare la torta senza alcuna crema (è deliziosa da sola).

Vi auguro dolci e deliziosi momenti autunnali!

.................ENG................

Upside-down Orange Cake

Servings: about 8
Duration: around 30 min. to prepare and around 50 min. to bake

Ingredients:
For the fruit layer:
1/2 orange*,

1 tangerine,
4 tbsp brown sugar,
3 tbsp butter.

For base of the cake:

200 g (1.6 cup) wheat flour,

100 g (0.8 cup) oat flour,

1/2 baking soda,

1 tsp cinnamon,

1 tsp grounded ginger,

1 cardamon seed (shelled) ,
2-3 cloves,

1 cup of water,

60 g (1/4 cup) date syrup,

80 g (1/3 cup) brown sugar,

100 g (1/2 cup) butter,

1 large egg.

1/4 tsp of salt.

For the mascarpone cream:
250 g (1 cup) mascarpone,
50 g (5 tbsp) heavy cream (15% fat),
2 tbsp agave syrup,
1 tsp vanilla extract.

Preheat oven temperature to 180 °C.

Get the fruit ready.
After slicing the fruit, remove the peel.
Place the sugar and butter in a pan and cook, stirring occasionally, until the mixture is nicely browned.
Use a 23–26 cm diameter round baking tin. It must be lined with baking paper; otherwise, it will be challenging to turn and remove.
Next, spread the caramel mixture evenly across the bottom and arrange the cut fruits in a pleasing pattern.

Prepare the cake mixture.
After beating the egg and sugar together, add the melted butter and stir once more.
In a kettle, add the water, cardamom and cloves, then heat until it comes to a boil. Remove from the heat and allow to cool slightly. Pour the water through a sieve to remove spices. To this water, add the date syrup and stir until it dissolves.

The remaining dry ingredients (flour, salt, baking powder, cinnamon, and ginger) should be combined in a separate bowl.

Next, combine the flour and water mixture with the egg and butter mixture and thoroughly mix.
Cover the fruit with the dough, then bake for 45 to 50 minutes.

After allowing it to cool slightly, carefully flip it onto a plate and remove the baking paper.
Savour alongside mascarpone cream. For this cream simply combine all the ingredients listed above and use as a cake's condiment**

Notes:
*The original Betty Liu recipe calls for using grapefruit, but after trying it, I really don't recommend it because it's very bitter. It will also be difficult to persuade children that this cake is delicious and that they should be served. I would suggest using tangerines and the sweetest oranges in place of grapefruit.
You can also use other fruits in place of oranges and tangerines. Apples or pears go nicely with the pie's base.
**Vanilla ice cream can be used in place of the mascarpone cream. Alternatively, you can enjoy the cake without any cream at all. It tastes great that way.

I'm wishing you a cosy fall!

........................................

Receptas gerokai pakeistas ir adaptuotas iš Betty Liu Food Photography + Recipes /Recipe from Betty Liu /Ricetta dal sito Betty Liu

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Autumn in PINK

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 25 Nov 2020 07:28:00 +0000

Story telling photo collection. My new way of blogging.

Vasariškas kuskusas

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 08 Jul 2020 13:19:00 +0000

Šis kuskusas puikus. Toks paprastai nepaprastas, nes kuskusą brinkinu šviežiai spaustose salierų sultyse (todėl jis žalsvos spalvos), gardinu keptomis daržovėmis, avietėmis ir pistacijomis. Dieviška kombinacija, pabandykite.

Salierų kuskusas su keptomis daržovėmis,
avietėmis ir pistacijomis

Porcijos: 2
Trukmė: maždaug 1 val.
Ingredientai:

Kuskusui:
200 g kuskuso kruopų,
1 šaukštas tyro alyvuogių aliejaus,
šviežiai spaustų 1 lapinio saliero sulčių,
žiupsnelis druskos

Keptoms daržovėms:
250 g vyšninių pomidorų,
1 baklažanas,
2 nedideli svogūnai,
2 skiltelės česnako,
1 šaukštas tyro alyvuogių aliejaus,
1 šakelė mairūnų arba čiobrelių,
žiupsnelis druskos

Pabaigai:
150 g šviežių aviečių,
30 g lukštentų nesūdytų pistacijų

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C.

Į kepimo indą sudėkite kubeliai supjaustytą baklažaną, rupiai supjaustytą svogūną, vyšninius pomidorus ir česnakų skilteles. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, paskaninkite šviežiais mairūnais (ar ba čiobreliais) ir druska. Kepimo indą uždenkite ir kepkite orkaitėje maždaug 30 min su dangčiu ir dar 10 min. be dangčio (viso 40 min.). Pabaigoje pašalinkite keptą česnaką.

Kol daržovės kepa, pagaminkite kuskusą. Pirma sulčiaspaude išspauskite saliero sultis (naudokite tiek stiebus, tiek lapus), padėkite į šalį. Keptuvėje kuskusą pagardinkite aliejumi ir labai gerai išmaišykite, po to jį lengvai paskrudinkite maždaug 3-4 min. (nuolat maišykite). Po to įpilkite maždaug stiklinę vandens, gerai išmaišykite, nuimkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir palikite trumpai pastovėti (maždaug 10 min.). Pastovėjusį kuskusą suberkite į gilų indą, supilkite saliero sultis, gerai išmaišykite ir palikite brinkti (iki serviravimo apie 30 min.).

Kuskusą patiekite su keptomis daržovėmis, šviežiomis avietėmis ir pistacijomis.

Skanaus!

Receptas iš mano virtuvės..

Grįžti į pradinį puslapį/Return to the main page/Ritorna alla pagina principale

Lemon Yellow Easter

noreply@blogger.com (Renata) — Wed, 08 Apr 2020 14:17:00 +0000

Story telling photo collection. My new way of blogging.
All the photos ©2020 Išbandyti Receptai; Instagram @RenataPocccia & @Official_IsbandytiReceptai

Spring is calling

noreply@blogger.com (Renata) — Sun, 29 Mar 2020 14:58:00 +0000

Story telling photo collection. My new way of blogging.
All the photos ©2020 Išbandyti Receptai; Instagram @RenataPocccia & @Official_IsbandytiReceptai

Tangerine dreams

noreply@blogger.com (Renata) — Sun, 09 Feb 2020 06:57:00 +0000

Story telling photo collection. My new way of blogging.
All the photos ©2020 Išbandyti Receptai; Instagram @RenataPocccia & @Official_IsbandytiReceptai

Pumpkin and pomegranate soup

noreply@blogger.com (Renata) — Sat, 08 Feb 2020 14:53:00 +0000

Story telling photo collection. My new way of blogging.
All the photos ©2020 Išbandyti Receptai; Instagram @RenataPocccia & @Official_IsbandytiReceptai

Išbandyti receptai

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Kas yra kaštainių kremas?

Kaip gaminamas kaštainių kremas?

Kaip pasigaminti kaštainių kremą (be cukraus)

Reikės (gaunasi ~200 g kremo)

Gaminimo eiga

Naudojimo idėjos

Datulės su kaštainių kremu ir matchos šokoladu

Kodėl jas verta išbandyti

Reikės

Gaminimo eiga

Kaip pasigaminti Matchos šokoladą (be cukraus)

Reikės

Gaminimo eiga

Apelsininė vištiena su ryžiais ir valgomais žiedais. Kai stebuklus virtuvėje kuria mano vaikas

Bendra informacija

Ingredientai

Vištienos plutelei

Apelsinų padažui

Kepimui

Patiekimas

Kaip gaminti apelsinų vištieną

1. Gaminimas

2. Kepimas

3. Patiekimas

Kas yra FOMO ir kaip jos atsikratyti? Raugo fokačija.

Pirmiausiai reikia suprasti, iš kur kyla FOMO

Bet kartais:kai norų yra daug,kai jie atrodo vienodai svarbūs,arba kai aplinka (pvz., socialiniai tinklai) nuolat primena, kad kiti „spėja viską“ … gali atsirasti perdegimas arba atidėliojimas. Nes atrodo: „Noriu visko, bet nuo ko pradėti?“ – ir tada nieko nepradedame.

Ką verta prisiminti

Kiti praktiniai būdai kaip atsikratyti / sumažinti FOMO

Paruošimas

Kepimas

Patarimai

Kornvalis su vaikais. Mūsų šeimos "Sunday Roast" ("Sekmadienio kepsnys").

NEMOKAMAS ŽURNALAS (2025 RUDUO) "Rudens skonių kelionė"

Apie blogus įpročius. Sveikesnis desertas su bananais ir šokoladu.

Kiek laiko užtrunka pakeisti blogus įpročius sveikesniais?

Praktiniai žingsniai keitimui

Arės tarpeklis. Žalioje druskoje užkepta žuvis.

Midijų užkepimai: tarptautinė klasika su šimtu veidų.

Populiarumas ir kilmė

Kas tai yra kulinarine prasme?

Nepamišk rūpintis savimi (3 dalis). Trintos bulvės su troškintomis šparaginėmis pupelėmis.

7. Emocinis balansas. Streso mažinimas ir emocinė higiena.

Emocinis balansas

Streso mažinimas

Pagrindiniai metodai:

Emocinė higiena

Praktikos:

8. Gamtos galia

Kaip gamta veikia kūną?

Kaip gamta veikia emocijas?

Praktikos gamtoje kasdienai

Gamtos galia kaip emocinės higienos dalis

9. Poilsis - daugiau nei miegas.

Kaip atrodo tikras poilsis?

Poilsio ritualai kasdienai

Poilsis kaip emocinės higienos dalis

10. Alkoholis - plačiau kas ir kaip.

Alkoholis nuo seniausių laikų lydi žmoniją: jis buvo naudojamas ritualuose, bendruomenės šventėse, kaip socialinis ryšių stiprintojas. Šiandien jis dažnai siejamas su atsipalaidavimu, pramoga, laisvalaikiu.

Alkoholio poveikis kūnui

Alkoholio poveikis emocijoms

Alkoholio vieta emocinėje higienoje

Namų restoranas terasoje. Meniu, patikęs tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Nepamišk rūpintis savimi (2 dalis). Žalia šaltsriubė.

4. Vanduo/ saikingas kofeino vartojimas

Kodėl nepakankamas vandens vartojimas gali paveikti kepenis ir inkstus?

1. Elektrolitų balansas

2. Virškinimo ir žarnyno sveikata

5. MAISTAS

6. MIEGAS - NE PRIVILEGIJA O BŪTINYBĖ

Nepamiršk rūpintis savimi (1 dalis). Veganiška rikota.

1. Judesys – tai ne tik sportas, tai gyvybė

2. Skaitmeninė higiena – ramybės priešas

3. Santykiai/ bendrystė/ ryšys

I’m back. Nostalgijos trupiniai.

Apie veganizmą ir kodėl aš pasirinkau fleksitarinę dietą. Veganiški šaltibarščiai.

1. Genetika ir prigimtis

2. Skonio pojūčio jautrumas

Bet kartais:
kai norų yra daug,
kai jie atrodo vienodai svarbūs,
arba kai aplinka (pvz., socialiniai tinklai) nuolat primena, kad kiti „spėja viską“
… gali atsirasti perdegimas arba atidėliojimas. Nes atrodo: „Noriu visko, bet nuo ko pradėti?“ – ir tada nieko nepradedame.