Prieš pradėdamas rašyti, galvojau pasiteisinimus, kodėl taip ilgai nerašiau. Bet aj, nebuvo įkvėpimo ir tiek:) Anyways, nusprendžiau pasidalint tobulai skanios grybų sriubos receptu. Ypač dabar, kai orai atvėso, sriubos turėtų tapti daug populiaresnis patiekalas, nei per vasaros karščius. Kažko super sudėtingo čia nėra, tačiau užima nemažai laiko, taigi reikia truputį kantrybės. Bet rezultatas to vertas. Taigi reikės:

• 1 kg pievagrybių
• Maždaug 50 g sviesto
• 1 svogūno
• Šaukšto miltų
• Keleto šviežių čiobrelių šakelių
• Poros skiltelių česnako
• 1 litro vištienos sultinio (pagamintas iš kubelio puikiai tinka)
• 1 puodelio vandens
• 1 puodelio grietinėlės
• Druskos ir pipirų

Ką gi, supjaustom grybus bei svogūnus:

Puode ištirpinam sviestą, sumetam grybus bei gerą žiupsnį druskos:

Ant vidutinės ugnies troškinam, kol išgaruos visas skystis. Grybų tūris sumažės kelis kartus. Turėtų atrodyt maždaug taip:

Sumetam svogūnus, pora minučių patroškinam:

Dedam miltus, bei maišydami vėl pakepam porą minučių. Tuomet dedam čiobrelius, česnako skilteles, puodelį vandens bei vištienos sultinį. Ir ant mažos ugnies verdam maždaug 45 minutes:

Tuomet visą šį gėrį reikia sublendinti. Galima tą daryti tam pačiam puode, galima kitame inde. Tik ATSARGIAI! Blendinant išsiskiria labai daug garų, kurie gali ir nudeginti. Taigi, sublendinam tikrai gerai, iki vientisos masės (sorry užnuotraukos kokybę):

Pilam visą tą gėrį atgal į puodą, įpilam puodelį grietinėlės ir dar pašildom (užvirti nereikia). Pagal skonį dar įberiam druskos bei pipirų. Na ir viskas, pilam į lėkštes:)

Skanaus!

Žiūriu kad tikrai senokai nerašiau :) Nežinau kodėl, gal tiesiog nebuvo įkvėpimo :) Bet tą savo nedidelį skaitytojų ratą galiu nuramint, niekur nedingau ir toliau eksperimentuoju virtuvėje, ir toliau talpinsiu savo eksperimentus čia:)

Aš asmeniškai ŽIAURIAI mėgstu junk foodą. O labiausiai turbūt burgerius. Kažkada sugalvojau, kam valgyti iš karvių kanopų pagamintas McDonaldo nesąmones, kai gali pasigaminti pats normaliau ir 30 kartų skaniau? Aišku, kalorijų bomba turbūt tokia pat, kaip ir McDonaldo burgeriuose, bet bent jau šiek tiek sveikiau. Taigi šiam nerealiam šedevrui (taip taip, iš kuklumo nemirsiu) reikės:

• Maždaug 150 gramų tikrai gero jautienos faršo. Imkit ne kokią nesąmonę, o patį gražiausią, kokį galit rasti. Kad būtų beveik be riebalų. Geras faršas yra esmė, jeigu jo neturit, geriau negaminkit, nes greičiausiai nusivilsit. Na turėtų būti maždaug toks, koks nuotraukoje kiek žemiau
• Bandelės burgeriams. Mūsų parduotuvėse šio dalyko pasirinkimas nėra pats didžiausias. Esu matęs tik “Vici” ir “Mantingos”. “Mantingos” daug skanesnės, be to, jau būna perpjautos per pusę :)
• Truputėlio sviesto
• Truputėlio šviežio baziliko (gali ir džiovintas iš bėdos būti)
• Skiltelės česnako
• Žiupsnelio česnakinės druskos (arba paprastos)

Burgerio esmei viso to užtenka. Priedus ir padažus galit dėti kas jau ką norit: salotas, agurkus, marinuotus agurkus, pomidorus, svogūnus, tradicinį ketčupą, majonezą, barbekiu padažą ir bet ką, ką tik mėgstat. Aš papasakosiu savajį variantą, kuris man kol kas yra skaniausias (esu išbandęs ne vieną ir ne du, bet kadangi šis pats geriausias, kitus jau pamiršau :) ). Taigi dar reikės:

• Keletos žiedų mėlyno svogūno
• Poros salotų lapų
• Riekelės sūrio. Aš naudojau kažkokį rastą šaldytuve, tiksliai nežinau toks, tačiau vienas iš tų, kurie būna riekelėmis supakuoti:)
• Poros juostelių šoninės
• “Heinz” barbekiu padažo
• “Hellman’s” neriebaus majonezo
• Kokių nors šaldytų bulvyčių

Taigi dedam faršą į dubenėlį:

Į keptuvę dedam sviesto gabalėlį, ant jo susmuskintą česnako skiltelę:

Kepam labai trumpai, kai tik sviestas išsilydo ir pradeda jaustis česnako kvapas, jau reikia nukelt nuo ugnies. Česnaką ir sviestą pilam į faršą. Truputėlį sviesto įpilam į kokį atskirą indelį. Bet labai nedaug. Taip pat į faršą dedam truputį susmulkinto šviežio baziliko (ar džiovinto, jei neturit šviežio). Įberiam žiupsnelį česnakinės druskos (tik ne per daug). Viską gerai išmaišom ir suformuojam maždaug 1 cm storio paplotėlį:

Įmam bandelę ir keliom minutėm įmetam į orkaitę, kad apskrustų. Bandeles naudoju štai tokias:

Taip pat paskrudinam ir ant popierinių rankšluoščių nusausinam šoninės juosteles:

Keptuvėje dar turėtų būti likę sviesto iš ankščiau. Labai gerai įkaitinam keptuvę, jeigu jau spėjo atvėsti, ir dedam kepti burgeriuką. Kai padedam, likusiu sviestu patepam atvirą pusę:

Savaime aišku, ko kiek laiko apverčiam:

Kiek tiksliai kepti, negaliu atsakyt. Man asmeniškai patinka pusžalė jautiena, aš kepu trumpai ir apkepu tik paviršių. Jei mėgstat gerai iškepusią, tiesiog žiūrėkit, kad šiek tiek paspaudus nebebėgtų rausvos sultys. Kai jau iškeps, patarčiau šiek tiek nusausint ant popierinių rankšluosčių (nes kitaip visos sultys persisunks į bandelę) ir pradedam statyti :) Ant bandelės dedam burgerį, ant jo riekelę sūrio. Ir visa tai kokiai 30 sekundžių įmetam į orkaitę (kad sūris šiek tiek išsilydytų):

Na ir viskas, serviruojam:) Į lėkštę dedam porą salotų lapų, mėlyno svogūno, “Heinz” barbekiu padažo bei “Hellman’s” majonezo, skrudintą šoninę bei gruzdintų bulvyčių. Tiesa, šoninę galima dėti ir ant burgerio, patarčiau iškart ant bandėlės, po jautiena.  Na ir viskas, valgom:

O valgo kaip kas nori:) Vieniems gal patiks viską sukrauti ant bandelės ir pasidaryti normalų burgerį. Aš asmeniškai užsipilu padažų prieš kiekvieną kasnį ir prikandu salotomis, svogūnais ir šonine. Vienu žodžiu, kaip kam patinka:)

Suprantu, kad tai yra konkrečiai nesveikas maistas, ir kalorijų čia krūvos. Tačiau iš kitos pusės, suvalgę kokį “Big Mac” kompleksą jų gautumėt dar daugiau. Jau nekalbant apie tonas konservantų ir kitokio šlamšto. Beje, šitas visas gėris (ir Coca-Cola) vakarykštės dienos šventimo pasekmes nuima labai efektyviai ;) Skanaus!

Ką gi, dar vienas amerikietiškos kinų virtuvės patiekalas. Ne kartą girdėjau filmuose ar serialuose, buvo labai įdomu pamatyti, kas čia tokio. Pavadinimas “shrimp with lobster sauce” man labai prabangiai skambėjo:) Tačiau tai nėra padažas su omarais. Tiksliau gal būtų versti “padažas omarams”. Kodėl jis taip vadinamas, I have no idea:) Bet kaip ten bebūtų, labai skanus, greitas ir paprastas patiekalas. Taigi reikės:

• Poros skiltelių česnako
• Aliejaus kepimui (kokio jau turit)
• 100 gramų kiaulienos faršo
• 400-500 gramų krevečių. Geriausia didesnių. Jei šaldytos, tai imkit daugiau, 500 gramų:)
• Porą šaukštų balto vyno (geriausia būtų ryžių vyno, bet aš tokio neturiu tai naudoju šiaip bet kokį baltą)
• 2-3 šaukštų sojos padažo
• 1 šaukšto austrių padažo (Oyster sauce)
• Truputį druskos
• 1 šaukšto cukraus
• Maždaug 1 puodelio vištienos sultinio
• Truputį svogūnų laiškų (nebūtini)
• Krakmolo
• 1 išplakto kiaušinio
• Truputį sezamo aliejaus
• Truputį pipirų

Beje, nuotraukose viską gaminau iš dvigubai mažesnio kiekio, nes neturėjau daug krevečių:) Tiesiog informacija, jei galvosit, kodėl pas jus atrodo visko žymiai daugiau, nei nuotraukose:)

Susismulkinam česnaką ir svogūnų laiškus:

Į wok’ą arba keptuvę pilam šiek tiek aliejaus ir sumetam česnakus. Vos vos pakepinam, dedam faršą ir visalaik maišydami kepam, kol jis taps valgomas:

Sumetam krevetes, vyną, sojos padažą, austrių padažą, žiupsnelį druskos, cukrų. Jei krevetės neapvirtos, o visai žalios, tai kepam (maišydami) kol jos taps valgomos:) Jei apvirtos (kaip dažniausiai būna su šaldytom) tai kepam tik kokią minutę. Supilam vištienos sultinį:

Gerą šaukštelį krakmolo ištirpinam stiklinėj šalto vandens. Labai po truputį pilam į visą mūsų gėrį ir kaitinam, kad sutirštėtų. Pilkit atsargiai, po šaukštą. Įdėti lengviau, nei išimti:) Kai šiek tiek aptirštės, plona srovele pilam išplaktą kiaušinį ir pildami visąlaik maišom. Sudedam svogūnų laiškus (jei norim). Turi gautis maždaug toks vaizdas:

Man dažniausiai norisi šiek tiek tirštesnio, todėl po truputį pilam ištirpintą krakmolą, kol gaunam norimo tirštumo. Na ir pabaigai įpilam šiek tiek sezamų aliejaus bei truputėlį pipirų. Paragaujam, gal ko trūksta:) Man, pavyzdžiui, dažnai norisi įdėti dar bent šaukštą sojos padažo. Bet čia skonio reikalas. Na ir patiekam ant virtų ryžių:

Žinau, išvaizda nėra pati gražiausia, bet patikėkit, skonis ją labai kompensuoja:) Skanaus!

Na ką gi, pirmas patiekalas šiais metais, kuriuo nusprendžiau pasidalinti. Kadangi tokia jau baisiai didelė proga, papostinsiu kažką šiek tiek labiau fancy. Moo-Shu kiauliena. Kartu su General Tso’s chicken turbūt vienas labiausiai žinomų patiekalų Vakarietiškoj kinų virtuvėj (o gal ir ne tik Vakarietiškoj). Sprendžiu iš to, kad net turi savo įrašą Wikipedijoj:) Taigi reikės:

• maždaug 350 gramų kiaulienos
• 4 šaukštų sojos padažo
• 4 šaukštų balto vyno (geriausiai aišku tiktų ryžių vynas, tačiau aš visada naudoju pirmą pasitaikiusį baltą vyna, ir gaunasi labai puikiai)
• pipirų
• 2 šaukštų krakmolo
• Saujelės juodų kiniškų grybų. Na tų, kurie atrodo kaip juodos ausys:) Apie 10-15 gramų, nes jie bus džiovinti ir įmerkus į vandenį padidėja kelis kartus.
• Kokių 8 shiitake grybų
• 3 šaukštų austrių padažo (Oyster sauce)
• 2 šaukštų cukraus
• 1 šaukštelio sezamo aliejaus
• 2 kiaušinių
• 2 česnako skiltelių
• maždaug tokio pat kiekio imbiero
• keletos svogūnų laiškų
• keletos kopūsto lapų (paprasto, ne kiniško). Maždaug 250 gramų. Na pasverkit iš akies, žinodami viso kopūsto svorį:)
• 1 ilgo agurko
• kokio nors aliejaus kepimui

Blyneliams:

• 3,5 – 4 puodelių miltų
• 1,5 puodelio vandens
• sezamo aliejaus

Kadangi grybai greičiausiai bus džiovinti (o jei žinot, kur gauti šviežių shiitake Vilniuje, būtų labai nerealu, jei pasidalintumėt šiom žiniom komentaruose), merkiam juos į šaltą vandenį ir paliekam kokiam pusvalandžiui. Išmirkę dar užpilam verdančių vandeniu ir šiek tiek palaikom. Jau išmirkyti atrodys maždaug taip:

Tuo tarpu, kol grybai mirksta, pasiruošiam kiaulieną. Supjaustom plonais nedideliais gabaliukais, metam į bliūdelį. Užpilam 2 šaukštus sojos padažo, 3 šaukštus vyno, truputį pipirų ir 2 šaukštus krakmolo. Viską išmaišom ir padedam į šaldytuvą kokiam pusvalandžiui marinuotis:

Dabar būtų pats laikas viską susijaustyti. Pradedam nuo grybų. Juoduosius grybus tiesiog šiek tiek pasmulkinam. Nuo shiitake BŪTINAI nupjaunam kotus (nes jie nevalgomai kieti) ir supjaustom kepurėles  juostelėm. Supjaustom agurkus, maždaug taip:

Jei ką, tai atpjaunam gabalą įstrižai, pasistatom ir tuomet supjaustom vertikaliai:) Na žodžiu, nelabai moku paaiškinti, tačiau nieko čia sudėtingo:)

Kopūsto lapus taip pat supjaustom maždaug trikampiais-juostelėm. Grybus ir daržoves dedam į vieną dubenį:

Pasidarom padažą. Sumaišom 2 šaukštus sojos padažo, šaukštą vyno, 3 šaukštus austrių padažo bei 2 šaukštus cukraus:

Į įkaitintą keptuvę pilam truputėlį sezamo aliejaus ir supilam 2 išplaktus kiaušinius. Kepdami makaluojam, na padaro taip vadinamus scrambled eggs. Atsidedam kiaušinienę į šoną.

Į wok’ą (ar didesnę keptuvę) įpilam šiek tiek aliejaus kepimui, dedam susmulkintus svogūnų laiškus, česnakus bei imbierą. Ir dedam kiaulieną:

Žinoma, pastoviai maišom. Kai jau kiauliena bus valgomos spalvos (maždaug po 5 minučių) dedam daržoves bei grybus. Taip pat pastoviai pamaišydami kepam, kol daržovės suminkštės. Duomet dedam iškeptus kiaušinius bei pasiruoštą padažą:

Na ir dar patroškinam porą minučių:

Na beveik viskas. Šiaip jei norit, galit jau ir valgyt, kad ir su ryžiais (nors niekad nebandžiau, nežinau, ar būtų skanu). Tačiau tradiciškai šis patiekalas valgomas ant tokių kaip ir blynelių. Kuriuos tuoj ir pagaminsim. Tiesa, blynelius geriau pasigaminti PRIEŠ dedant mėsą ir daržoves į keptuvę, kadangi jų gaminimas užtruks ilgiau.

Taigi, pradžiai pasidarom tešlą. Miltus pilam į dubenį ir įpilam puodelį verdančio vandens. Ir maišom. Kai vandens nebeliks, įpilam dar pusę puodelio šalto vandens. Na ir maišom, kol gausis tešla. Tešla turi būti kieta, praktiškai nelimpanti. Jei trūksta miltų, galima visada įdėti daugiau. Padarę tešlą uždengiam ir paliekam pastovėti kokiai valandai:

Na ir galima gaminti blynelius. Pamiltuojam lentelę, iš pradžių padarom du mažus, storokus blynelius. Ant vieno iš jų užlašinam truputėlį sezamo aliejaus:

Sudedam vieną ant kito, šiek tiek paspaudžiam:

Na ir iškočiojam ploną blynelį:

Na ir tokį blynelį dedam į keptuvę su truputėliu aliejaus (jau nebe sezamo, šiaip bet kokiu kepimui). Kepam iš abiejų pusių, kiekvieną pusę gal kokias 30 sekundžių, gal 1 minutę. Apskrudęs neturi būti, turi būti tik iškepęs. Na ir išėmę iš keptuvės, atskiriam blynelius vieną nuo kito:

Dėl tarp jų esančio aliejaus, labai paprastai atsiskiria. Ir gaunasi labai ploni blyneliai, kurių po vieną turbūt nelabai ir iškepsi.

Taigi dedam viską į lėkštę ir galima valgyti:)

Blyneliais galima tiesiog užkąsti, tačiau geriausia būtų imti visą tą gėrį ir susuktį į blynelį. Aišku, jie gan maži, tad valgant tektų prilaikyti, kad neišsiardytų tas “sukinys”:) Tačiau bent jau man taip valgyti skaniausia. Kaip mažas kiniškas taco :) Skanaus!

Šiemet Kūčioms nusprendžiau pagaminti nors ką nors kiek įdomesnio. Žiauriai paprastas, tačiau žiauriai skanus (mano nuostabai) patiekalas. Taigi reikės:

• Pangasijaus filė
• Vorčesterio padažo
• Citrinos sulčių
• Džiūvėsėlių
• Shiitake grybų
• Svogūnų laiškų
• Graikiškų riešutų
• Alyvų aliejaus
• Sviesto
• Druskos
• Pipirų

Kas man labai patiko šitame patiekale, tai kad visko galima dėti tiek, kiek norisi:) Sunkiai įmanoma ką nors sugadinti ar padaryti ne taip. Pradžiai pasidarom marinatą. Sumaišom keletą šaukštų Vorčesterio padažo, maždaug tiek pat citrinos sulčių, druskos ir pipirų pagal skonį. Imam pangasijų, merkiam į visą šį gėri (iš abiejų pusių) ir dedam ant lėkštės. Ir kokiam pusvalandžiui į šaldytuvą. Išėmus atrodo maždaug taip:

Keptuvėje ištirpinam sviestą. Pangasijų apvoliojam džiūvėseliuose ir dedam į keptuvę:

Apkepam iš abiejų pusių, kol įgauna gražią spalvą:

Pasiruošiam shiitake grybus. Greičiausiai jie bus džiovinti, todėl išmirkom (aš dar perlieju verdančiu vandeniu), nupjaunam kotus (nes jie nesveikai kieti) ir supjaustom galvas. Taip pat supjaustom svogūnų laiškus ir susmulkinam graikiškus riešutus. Konkrečių kiekių negaliu pasakyti, tiesiog imam tiek, kiek norisi. Na, bet kad kažkuris vienas komponentas labai smarkiai nenustelbtų kitų:

Keptuvėje įkaitinam alyvų aliejų ir sumetam grybus. Visą laiką makaluojam, kad neprisviltų. Kepam, kol šiek tiek apskrus:

Kai grybai jau iškepę, sumetam svogūnų laiškus bei riešutus, pabarstom druska bei pipirais ir dar šiek tiek pakepam:

Na ir viskas! Į lėkštę dedam pangasijų, ant viršaus šiek tiek shiitake ir būna stebėtinai skanu :) Bent jau man buvo ;)

Skanaus ir gražių bei ramių Kūčių!

Dabar jau nebėra kur dėtis, teks postinti dažniau :)

Mano nuomone, nerealus užkandis. Aš asmeniškai išvis negalėjau nustot jų valgyti, kol visai nebeliko. Kaip siemkės ar čipsai:) Taigi reikės:

• maždaug 2 kg vištienos sparnelių (aš kiek esu gaminęs šį patiekalą, visuomet dariau jo gana daug, todėl ir produktų kiekiai surašyti bus didesni)
• truputėlį aliejaus (naudojau alyvų)
• druskos
• pipirų
• kokio nors aštraus padažo. Aš naudojau Santa Maria “Taco” padažą, kurį matot nuotraukoje žemiau. Galit naudoti kokį nors aštrų barbecue padažą.
• miltų

Padažui:

• 3 skiltelės česnako
• imbiero (maždaug tokio pat kiekio, kiek ir česnako. Gramais nežinau ir nesugalvoju, kaip išsireikšti aiškiau :) )
• pusės puodelio ryžių acto
• pusės puodelio rudojo cukraus
• šaukšto to pačio aštraus padažo
• mažo šaukštelio sojos padažo

Taigi, pradžiai supjaustom sparnelius į tris dalis. Pačių galiukų nenaudojam, vis tiek ten nieko gero nėra:)

Sumetam į dubenį, užberiam druskos, pipirų, kelis šaukštus aštraus padažo ir pašlakstom aliejum. Išmaišom:

Paskui padengiam miltais. Man lengviausia tiesiog paimti maišą, įberti miltų ir sudėti sparnelius. Tuomet užrišti maišą ir gerai pakratyti. Bet jūs darykit, kaip jau jums patogu, svarbu, kad gerai pasidengtų miltais:

Skardą iškloju folija (galit ir neklot), sutepu aliejum ir dedu sparnelius. Ir – į įkaitintą orkaitę (200 laipsnių):

Po 30 minučių ištraukiam, apverčiam ir vėl atgal, 30čiai minučių. Jeigu kepat dvi skardas, sukeistik jas vietomis, kad sparneliai vienodai apkeptų:

Kol sparneliai baigia kepti, pasiruošiam padažą. Į puodą dedam 3 sutrintas česnako skilteles, bei sutrintą imbierą (maždaug tokį pat kiekį, kiek ir česnako). Abiems naudojau tokį oldschoolinį česnakų trintuvą:

Įdedam šaukštą aštraus padažo, pusę puodelio ryžių acto, pusę puodelio rudojo cukraus bei mažą šaukštelį sojos padažo:

Na ir visa tai maišom bei kaitinam iki kol užverda (ir cukrus normaliai ištirpsta). Jei ko trūksta, galit pridėti, jei ne, viskas, nukeliam nuo ugnies:)

Iškepusius sparnelius dedam į didelį dubenį (galit dėti po pusę, jei netelpa), apipilam padažu ir pamakaluojam, kad gerai juo pasidengtų.  Palaukiam kokias 5 minutes, kad nebūtų super karšti ir padažas gerai įsigertų. Po to rekomenduočiau išimti ir perdėti į kitą dubenį, kadangi ant dugno lieka nors kažkiek padažo, ir apačioje gulintys sparneliai paprasčiausiai bus permirkę.

Skanaus! Ir beje, kokio nors padažo (dip’o) prie jų visiškai nereikia, skonis ir taip labai ryškus. Nebent reikia alaus;)

Vakar pas mane buvo čili diena. Visi manau žinot, kas tas čili, gal ir pasidaryt skaniai mokat:) Todėl siūlau pamėginti ir kalakutienos čili. Man asmeniškai labiau patinka, negu su kokia jautiena ar kiauliena, ar su kuo dar jį gamina:)Taigi reikės:

• 500-600 gramų kalakutienos faršo
• 2 vidutinių (arba vieno didelio) svogūnų
• 6 česnako skiltelių
• džiovinto raudonėlio
• čili prieskonių mišinio
• pipirų
• druskos
• truputėlį cinamono
• alyvų aliejaus
• Tabasco ar šiaip kokio pipirinio padažo
• poros skardinių konservuotų pjaustytų pomidorų (maždaug po 400 gramų)
• vienos skardinės konservuotų pupelių (400 gramų, kokių tik norit, baltų ar raudonų, tik geriau kad būtų be padažo)
• maždaug 30 gramų juodo, kuo natūralesnio ir kuo nesaldesnio šololado
• truputėlį kokios nors “Salsos” padažo (žr. į nuotrauką žemiau). Bet čia nebūtinai:)

Čili prieskonių mišinys yra štai maždaug toks:

O “salsos” padažas maždaug toks:

Taigi pradedam. Susipjaustom smulkiai svogūnus ir česnakus. Į puodą ar keptuvę (iš tokio kiekio produktų gaunasi labai nemažai čili, todėl žiūrėkit, kad viskas tilptų) pilam porą šaukštų aliejaus ir metam svogūnus. Šiek tiek pakepam, kad suminkštėtų ir beriam česnakus:

Truputėkį dar pakepam (tik nesudeginkit) ir metam faršą. Sukapojam kaip galima smulkiau, na ir maišydami kepam. Kai jau faršas tampa valgomos stadijos, beriam maždaug pusę šaukšto raudonėlio, maždaug tiek pat pipirų (aš naudojų “Santa Maria” penkių pipirų mišinį) bei čili prieskonių. Čili jau dėkit kiek norit. Norit aštriau, dėkit daugiau. Norit ne taip aštriai, dėkit mažiau. Pats nežinau, kiek aš dedu, tiesiog ragauju, kol daugmaž patinka skonis:)

Viską gerai išmaišom, kad pasiskirstytų prieskoniai. Tuomet suverčiam pomidorus ir pupeles (su visu skysčiu). Įpilam dar puodelį vandens, pipirinio padažo (kaip ir su čili prieskoniais, mėgstat aštriai, dėkit daugiau), “salsos” padažo kokį gerą šaukštą (nebūtinai, tačiau mano nuomone, jis ten visai tinka) bei druskos (nepagailėkit, bet ir nedėkit per daug):

Viską išmaišom. Susmulkinam šokoladą ir taipogi metam į puodą. Išmaišom, kad ištirptų ir pasiskirstytų:

Įberiam žiupsnelį cinamono ir ant mažos ugnies paverdam viską kokias 10 minučių. Tuo metu karts nuo karto paragaujam, ar ko nors netrūksta. Man asmeniškai tai pastoviai druskos trūko, tai dėjau ir dėjau:) Bet čia jau kiekvieno skonio reikalas. Na ir kaip ir viskas, pilam į lėkštę, užbarstom šiek tiek tarkuoto sūrio ir įdedam šaukštą grietinės ar kokio švelnaus lydyto sūrelio (kad šiek tiek nugesinti aštrumą):

Prie čili dar pasidariau tokius kaip ir picos paplotėlius. Radau namie picos tešlos mišinio, išsikepiau blyną pagal visas instukcijas (tik į tešlą šiek tiek įbėriau čili prieskonių bei šiek tiek pipirinio padažo). Tuomet, jau iškepęs, truputėlį aptepiau jau minėtu “salsos” padažu, užbarsčiau šiek tiek raudonėlio bei truputėlį tarkuoto kietojo sūrio (na tipo parmezano :) ). Prie čili suėjo puikiai. Tačiau jei nenorit daugiau terliotis, puikiai tiks ir duona. Skanaus!

Žiauriai paprastas patiekalas, kurį visai pamėgau pasigamint pusryčiams. Labai paprastas, tik 5 ingredientai (jei skaičiuojam aliejų, druską ir cukrų), bei vis kažkas naujo ryte. Taigi reikės:

• 2 kiaušinių
• 2 vidutinio dydžio pomidorų (jei mažesni, tai galit 3, jei didelio, tai užteks gal ir vieno)
• 2 arbatinių šaukštelių cukraus
• žiupsnelio druskos

Pradžiai susipjaustom pomidorus skiltelėmis ir išplakam kiaušinius:

Į wok’ą (ar keptuvę) pilam šiek tiek aliejaus (aš kai viskam naudoju alyvų, tai jį naudojau ir čia) ir paskui kiaušinių plakinį:

Kai omletas įgauna forma (viršus dar būna skystokas), su mentele susmulkinam į 6-8 dalis (galit ir daugiau jei norit, bet per daug smulkint nereikia) ir jas apverčiam, kad iškeptų ir kita pusė:

Pastumiam omletą į vieną keptuvės pusę, o į kitą metam pomidorus. Ant jų šiek tiek druskos bei 2 šaukštelius cukraus bei šiek tiek pamaišom (bet tik pomidorus):

Kai pomidorai išskiria sultis, sumaišom juos su omletu ir uždengę patroškinam porą minučių. Omletas turėtų įgauti vos vos rausvą spalvą nuo pomidorų ir sugerti dalį sulčių. Aš asmeniškai dar nurankioju pomidorų odeles, kadangi jos kepant labai paprastai atsiskiria. Tačiau tai nėra būtina, čia kaip jau jums patinka. Na ir viskas, dedam į lėkštę:

Skanaus!