- Su stalu? - paklausė Darius.
- Jo, žinoma, - sakom.
- Ir su pirkėjais?

Hm, kiek pagalvojau…

- Tai kad pas mus nėra pirkėjų… Tik pasiiminėtojai…

Kasečių pasiiminėtoja po stalu ėmė kvatoti, bet juk taip ir buvo. Praktiškai viską blusturgyje atidavinėjom. Žmonėms sunku buvo patikėti, kad jiems nebūtina susimokėti.

- Tai jei jūs nepaimsit, mes juk išmesim. Ačiū, kad paimat! - džiaugėmės.

Blusų turgus Vilniuje, liepos 5

O iš tikrųjų tai ką su tom senienom beveikti. Nei mes jų kolekcionuojam, nei verta sesės kambary dėžėse laikyti.

Įdomiai gavosi su autentiškom afrikietiškom tapkėm. Pradžioj uždėjom popieriuką, kad atiduodam už simbolinę kainą. Porą žmonių pačiupinėjo kailiuką ant jų ir daugiau nesidomėjo. O mums jų tikrai nereikia, tad pakeitėm raštelį į “Nemokamai - For free”. Staiga iš dangaus pasirodo atsiųsta angelė:

- Koks čia dar “for free”? Kiek kainuoja šitos tapkės? Turiu vieną laukinį vyrą…

Bandėm įtikinti, kad nekainuoja, atrodo pavyko, bet ji vis tiek įdavė dešimtinę…

Labai stebėjomės, kad praeiviams patiko mūsų kasetės, kas bitlus pasiėmė, kas Taize giesmes… Čia matyt dauguma mašinose kasečių grotuvus vis dar turi.

Buvom padėję ir kelis filatelistų branginamus proginius vokus su proginiais centrinio pašto antspaudais - 1991 vasario 16, kovo 11 ir panašiai. Viena turistė sako, “o geras, čia nemokamai? Tai man bus kaip tik, aš juk turistė!”. Dar bandžiau paaiškinti kokia tų vokų vertė, bet ji skubėjo… nuspėjam, kad juos panaudos laiškų rašymui namiškiams…

Dienos pabaigoje beveik viskuom atsikratėm. Tik seną palapinę ir kelių miestų žemėlapius sumetėm į konteinerį, bei užsilikusias kasetes padovanojom mūsų kaimynui - senų plokštelių prekeiviui - jam nepatiko mūsų užmojis kasetes išmesti…

Nelaikykit namie blusų - kam gi jums jos reikalingos?! http://blusuturgus.wordpress.com/

Tebūnie naktis 2009

Žolynų turgus

Be to, kiekvieną sekmadienį mokytojų namų kiemelyje susirenka blusinėtojai į blusų turgų, kurie perka-parduoda įvairiausius namuose į kampus nugrūstus nebereikalingus niekelius. Tą patį ruošiamės daryti ir mes ateinantį sekmadienį - liepos 5 d.

Na, mūsų tikslas bus ne užsidirbti, o tiesiog atsikratyti tuo kas nereikalinga. Tad daugelį daiktų su malonumu atiduosime nemokamai.

Kadangi daiktų turime nemažai - nusprendėm viską nufotografuoti ir patalpinti čia. Tad jei tarp daiktų rastumėte ką nors naudingo sau - rašykit mums ir apsidžiaugsime atsikratę keletos blusų prieš sekmadienį - reikės mažiau temti į turgų. Kaip minėjom, beveik viską atiduodame. Su mumis galite susiekti per šį tinklapį arba 8-604-67719, arba tiesiog ateikite į blusų turgų sekmadienį, jei prieš pasiimdami norėtumėte kai kuriuos daiktus apžiūrėti “gyvai”.

Atnaujinta 2009.07.05: Blusų turgus pasibaigė, beveik viskuo atsikratėme, o tai kas liko, apačioje esančiame sąraše pažymėjome paryškintai.

• konferencijos tašė
• ACME webcam
• Juostiniai foto aparatai:
  • Kodak STAR ef
  • Konica Z.up 125e
  • Skina SK-222
  • Canon EOS 300 (kūnas)
• SIGMA 1:3.8-5.6 / 28-105mm — objektyvas juostiniam EOS 300 (parduodamas)
• mažas naudotas tripodas kamerai
• du įrankių rinkiniai braižybai
• CHICONY SubNote 486 laptopas, Model No SN8650 - pagamintas pries kokius 15 metu. Viduje DOSas ir Win95. Prie jo - išorinis Floppy skaitiklis, maitinimo blokas ir tašė jam.

• MSR butelys 590 ml benzinui - naudojamas su MSR Whisperlite primusu (gal tiktu ir kitiems panasaus tipo viryklems)
• autentiškos afrikietiškos šlepetės
• dvi naudotos gerai išlaikytos pypkės, ir valymo šepetėliai joms.
• krūva senų telefono kortelių (kolekcionieriams turbūt)
• Pelė GENIUS
• įvairiausių raktų rinkinys
• ACME aplankas kompatiniams diskams (telpa 12 vnt)
• medinė dėžutė smulkmenoms susidėti
• YATZY žaidimas su kauliukais ir taškų skaičiavimo blonknotėliu
• krūvelė žemėlapių iš įvairiausių Europos šalių ir miestų (yra keletas ir iš tarybinių laikų)

• Įvairios gairelės
• Knygos
  • Trumpas vadovėlis vokiškai kalbantiems apie tai kaip išmokti ispanų kalbos
  • Petras Lingė “Europos ir Azijos šalys” (Lietuvos Rytas) 1996
  • “Šluotos kalendorius” 1977
  • Vladas Tumasonis “Paskalis ir Turbo Paskalis 7.0″, 1993
  • Robert Heilbroner “Didieji Ekonomistai” 1995
  • “The Java Tutorial Second Edition, Object-oriented programming for the Internet” su CD, 1998
  • Выгодский М.Я. — Справочник по высшей математике, 1977
  • Выгодский М.Я. — Справочник по элементарной математике, 1976
  • Минорский В.П. — Сборник задач по высшей математике, 1969
• Devėti marškinėliai su Vilniaus Autostopo Klubo emblema
• Danijos futbolo sirgalių vėliava su užrašu “DANMARK”

• 100 įvairiausių kasečių su lietuvių ir užsienio grupių įrašais

Atsipūsti neduoda ir gyvas Vilnius - šiųmetinė europinė kultūros sostinė. Šiandien va buvom Žolynų turguje. Nuotraukos iš jo kiek vėliau. Tačiau norim pasidalinti vienu nutikimu iš šios dienos pasivaikščiojimo.

Fotkinam, dairomės mes į Katedrą ir jos bokšta… ir pastebim vieną įtartiną dviratininką, kuris į mus savo oranžinę kamerą-telefoną atsukęs ryškiai niekur nesislėpdamas paparacina. Kad būtų lengviau sekti paparacį - užsidedu akinius. Katja nieko neįtardama užsiima bokšto fotografija, o aš, viską įtardamas, žvairuoju ir seku seklį… Vėliau apie tą vaikinuką pasakiau ir Katjai. Ėmėm įtarti, kad mus atpažino…

Grįžtam vakare į laikinuosius savo namus Vilniuje, įsijungiam internetą - ir še tau siurprizas: http://twitpic.com/801wx

Siurprizas siurprizu, tačiau mes irgi ne iš kelmo spirti. Dėl visą ko šį paslaptingąjį paparacį įamžinome ir mes

Seklio slapyvardis - “kraupu“. Sveikas kraupiau! Deja, tavo tikrojo vardo internete neatkasėm, bet kitą kartą jei pamatysim mieste - atpažinsim ir galėsim tryse pabendrauti akis į akį… Ką manai?

Subloginom tinklapį

Sveiki užsukę į šviežiai atnaujintą FollowTheRoad.com - dabar jis labiau sublog’intas. Žinot, paskutinius metus visi pasinešė ant blog’ų, tad mes irgi nusprendėm perkelti visą tinklapį į Wordpress turinio valdymo sistemą. Gal bus kiek patogiau ir skaitytojams orientuotis, nes bent jau struktūra būsim panašesni į populiarąją interneto bangą.

FollowTheRoad.com pasikeitimas

Be išvaizdos ir griaučių totalaus pakeitimo, pasijungėm ir į reklamos jau nebereikalaujančius facebook‘ą bei twitter‘į (angliškai čia). Tad kviečiame patapti mūsų “fanais” minėtuose socialiniuose reiškiniuose - čia publikuosime naujausias trumpas žinutes iš pakelės.

Katjos knyga

http://followtheroad.com/en/media/book/

Knygos viršelis

Per kelis mėnesius Danijoje Katja daug pastangų idėjo paruošiant angliškąją jos knygelės versiją. Prieš porą savaičių pagaliau gavom dvi dėžes knygų su šviežiai atspausdintomis Katjos knygomis pavadinimu “Follow The Road - Alongside the People of this World”. Joje sudėti rinktiniai pasakojimai iš Centrinės Amerikos bei Kubos. Tarp jų rasite istoriją apie mūsų pažintį su žmonėmis iš praeities Meksikoje, skruzdėlių ataką Gvatemaloje, kelionę pakeleivinga jachta į Kubą, užpuolimą Kosta Rikoje bei kitus nuotykius.

Jei norėtumėte paremti mūsų gyvenimą kelyje įsigyję šią knygelę (7,50 EUR), daugiau informacijos rasite čia. Angliškame knygos aprašyme taip pat rasite ištrauką iš pirmosios istorijos.

Artimiausiu metu - Lietuva

Šiuo metu esame Bergen mieste Norvegijoje. Lankomės pas seną draugę latvę Rasą, kuri čia gyvena su vyru ir mažu berniuku (1 m. 4 mėn.). Po šios nakties apmąstymų mes atrodo kad jau savaitės bėgyje būsime Lietuvoje, tik kamuoja viena problema. Nelabai kur turime apsistoti. Jei galėtumėte mums kaip nors pagelbėti su nakvyne Vilniuje, ar kitame mieste, parašykite mums privačią žinutę arba komentaruose. Lietuvoje galvojame pabūti 4-5 savaites, tad jei reikalas prispirs, įsikursime savaitę vienur, savaitę kitur… kaip likimas duos

Užsiėmimai Danijoje

Per keturis mėnesius Aalborg’o mieste Danijoje praktikavome angliškai vadinamą dumpster diving‘ą. Kitais žodžiais tariant - gelbėjom maistą iš supermarketų konteinerių. Tad centre nuomotame butelyje niekuomet nestigo nei daržovių, nei vaisių. Kadangi gero maisto parduotuvių užkulisuose buvo apstu šiuo užsiėmimu užkrėtėm ir keletą kitų draugų, kurie prieš tai brangioje Danijoje maitinosi tik duona ir sviestu. (ačiū Lietuvos veganams už išsamią intro: #1, #2)

Karts nuo karto sudalyvaudavome nereguliariame sekmadieniniame salione - diskusijų klube, kur su grupele pažįstamų ir jų vaikais susiburdavome ir bendraudavome pasirinkta tema.

Vasario gale įdomiai atšventėm Katjos gimtadienį, kur pusę dienos žaidėm įvairiausius žaidimus, apgaudinėjom susirinkusius kukliais magijos triukais. Be šio vakaro kelis kartus buvom susibūrę su draugais pažaisti mūsų mėgstamiausių žaidimų - UNO kortas, kaimo mafijos šaudymą, bei peter-peter-pan-pan. Be jų Katja su kitom merginom užsiiminėjo rankdarbiais bei kulinarija.

Susijusios nuotraukos

Keletas su šiuo įrašu susijusių nuotraukų ir vaizdų:

http://followtheroad.com/en/pictures/europe-2009/

we loved to be here, and dream often of this place as one of the perfect ones for fasting

Nepaslaptis, mes jau svečiuojamės Lietuvoje. Į Europą atskridome iš Argentinos sostinės Buenos Airės. Pirmiausia nusileidome Madride ir iš jo autostopu šiaip ne taip atsibeldėm pas Katjos brolį Dortmunde. Po keletos dienų užsukom vienam vakarui pas draugus Bielefeld miestelyje Vokietijoje ir iš jo 1600 km per 21 valandą atitranzavom į Vilnių. Gera būti gimtinėje Čia būsime (ar bent jau aš) iki sausio mėnesio pradžios.

Kai kurie žmonės mūsų klausė ar darysime savo kelionės pristatymą arba prezentaciją. Deja, artimiausiu metu to daryti kol kas nesiruošiame, nes dar nesumąstėme koks formatas būtų teisingiausiai perteikti tai ką išmokome ir suvokėme per paskutinius 3 metus.

Tačiau jūs nenusiminkite. Su jumis vis tiek norėtume susitikti neformaliai ir kviečiame šį šeštadienį 15:00 atvykti į Vilniuje esančią kavinę “Balti Drambliai” (Vilniaus g. 41). Ieškokite mūsų banketinėje salėje. Tai nebus kelionės prezentacija, o labiau paprastas ir neformalus susitikimas su mumis ir kitais susirinkusiais keliautojais. Be abejonės, su malonumu pabandysime atsakyti į jūsų klausimus, jūs tik klauskite

Taigi, dar kartą - susitinkame šį šeštadienį, lapkričio 15 dieną, 15:00 valandą “Baltuose Drambliuose” adresu Vilniaus g. 41.

Jei šita data jums netinka, galite bet kada mums rašyti Internetu arba skambinti telefonu 8-604-67719 ir galbūt pavyks su jumis susitikti gruodžio mėnesį.

Ir dar. Jei gyvenate Kaune, kviečiame jus atvykti penktadienį (lapkričio 14) į Lietuvos Kolpingo draugiją, kur renginyje “Savanorystė moko būti tolerantiškais” trumpai pristatysiu savo kelionę ir savanorišką darbą Afrikoje 2004 metais. Jei jums tai atrodo įdomu, informacija apie registraciją ir visą renginio programą rasite šiame puslapyje:
http://lkd.kolping.lt/naujiena33.php

Iki greito!
Augustas ir Katja

Autostop Argentina hitchhiking logo

Praėjusį savaitgalį Argentinoje turėjome ilgajį savaitgalį, tad Buenos Airės provincijos autostopininkai nusprendė visus pakviesti į regioninį autostopininkų sąskrydį. Šita provincija labai didelė - tiek pagal plotą, tiek ir pagal gyventojų skaičių - už Lietuvą didesnė beveik 5 kartus.

Sąskrydis vyko kempinge, esančiame apie 500 km nuo šalies sostinės, ir apie 15 km nuo artimiausio kaimelio La Dulce (”saldainis”). Nakvynė čia paprastai kainuoja 15 pesų (12 Lt) palapinei (5 žmonės), tačiau galiausiai mokėjom vos po 5 pesus nuo žmogaus už abi naktis.

Dalyvių susirinko nemažai - apie 30 autostopininkų dauguma iš Buenos Airių ir Mar del Plata miestų (nacionaliniuose sąskrydžiuose susirenka per 100 keliautojų). Pirmąją dieną taip pat užsuko du dviratininkai iš Mar del Plata, kurie prieš porą dienų pradėjo laiko apribojimų neturinčią kelionę Ušuajos link (piečiausias Argentinos miestas). Tarp visų dalyvių buvo ir 3 užsieniečiai - mes su Katja ir estė Erika. Pastaroji per Europos Savanorių Tarnybą yra atvykus metams dirbti savanoriško darbo. Vyriausias dalyvis - 48-ių metų Carlos. Autostopu jis pradėjo keliauti vos prieš
3 metus, kai ieškodamas informacijos Internete netyčia atsidūrė AutostopArgentina.com.ar tinklapyje.

Pirmieji autostopininkai atvyko jau penktadienio vakare, tačiau dauguma (tame tarpe ir mes) atsibeldė šeštadienį. Beveik visi iki sąskrydžio atitranzavo, išskyrus vieną atpurpsėjusį iš Buenos Aires su motociklu ir vieną šeimynėlę su berniuku atykusius nuosava mašina.

it looks like in a witch's kitchen

Kažkokiu būdu organizatoriai sugebėjo atgabenti du didelius puodus, tad kasdien buvo gaminamas bendras (dažniausiai nevegetariškas) maistas. Tarp virėjų matėsi ryški lydėrė - Magi - maža apvalutė mergička. Atrodė, jei jos nebūtų, tai visi būt buvę badavę arba maitinęsi miško žolėmis. Mes su Katja virėm valgyt savarankiškai, nes mums labiau patinka maitinintis sveikai

Nustebino, kad sąskrydyje alkoholio daug nebuvo. Nežinau ar tiesiog jaunimas neturėjo babkių, o gal apsisvaiginimo tradicijos jie tiesiog neturi. Šeštadienio vakarą visa banda dalinosi keliais buteliais alaus, keliais litrais vyno ir Argentinos tradiciniu stipriuoju Fernet su koka kola, tačiau girtų nebuvo. Sekmadienį alkoholio atsargos ryškiai baigėsi, nebent karts nuo karto prašmėžuodavo koks alaus butelis keliaujantis iš rankų į rankas.

Vieną vakarą sėdėdami prie laužo sąskrydžio dalyviai pasakojo istorijas, kaip jie atrado Argentinos autostopininkų bendruomenę. Susidarė įspūdis, jog dauguma užtaikė ant AutostopArgentina.com.ar tinklapio ieškodami su kelionėmis susijusios informacijos. Šio tinklapio pliusas yra tai, jog turi daug informacijos apie mažus šalies kaimelius ir maršrutus. Čia esančiuose forumuose (diskusijose) taip pat yra organizuojami autostopininkų renginiai.

Ką gi, belieka padėkoti Argentinos autostopininkams už įdomiai praleistą savaitgalį ir aišku gaila, jog čia mūsų dalyvavimas jų renginiuose ir pasibiagia, nes jau po 10 dienų paliekam šią šalį ir skrendam į Europą.

“Jėzus mane pavežtų…” “STOK… keliautojas tranzuoja” “Ištrauk mane iš čia”

Akimirkos iš sąskrydžio:

“Nesvajok apie gyvenimą, gyvenk savo svajones…”

“Galėčiau būti tavo sūnumi”

Kelionė į La Dulce

we feel part of their clan

Laikui bėgant nutinka vis naujų nutikimų. Susipažįstame su naujais žmonėmis ir išmokstame naujų dalykų. Vieno mėnesio viešnagė San Rafaelio miestelyje Argentinoje nebuvo išimtis. Per šį laikotarpį susipažinome su linksma architektų šeimynėle, pirmą kartą išgirdome apie Pilates (fizinių pratimų sistemą), taip pat atradome labai įdomią teoriją apie nugaros skausmų priežastis -TMS (Tension Myositis Syndrome - įtemptų raumenų sindromas), ryžomės mūsų trečiajam badavimui (šį kartą 25 dienas), ir daug dėmesio skyrėm tarpusavio bendravimo ir supratimo tobulinimui.

San Rafaelis - jaukus ir ramus miestukas atsipalaidavimui ir pabūvimui su savimi. Būdami patys sau šeimininkais mėgavomės dar didesne laisve - tai mūsų kelionėje nutinka gan retokai, mat dažniausiai svečiuojamės kitų žmonių namuose.

Taigi, kas gi toliau?
Ateinantį savaitgalį 1300 km tranzuosime į La Dulce kaimelį (500 km nuo Buenos Aires), kuriame dalyvausime Argentinos autostopininkų susitikime. Spalio 13-oji - nedarbo diena (turbūt Kolumbo diena), tad keliautojai nusprendė išnaudoti ilgąjį savaitgalį bendruomenės susitikimui.

Po šio sąskrydžio lėksim į Če Gevaros “sostinę” - Rosario (730 km). Čia tikimės susitikti su vietiniais autostopininkais ir viena mergina pavarde Kiškis, kurios protėviai, kaip jau supratot, yra kilę iš Lietuvos. Galiausiai vienaip ar kitaip atsibelsim į Argentinos sostinę Buenos Aires. Be susitikimų su įvariais, iki šiol virtualiais, draugais, taip pat planuojame du svarbius įvykius. Pirmiausia, sudalyvausim 82-ose Centro Lituano (Lietuvių Centro) paminėjimo metinėse, bei spalio 28-ąją sėsim į lėktuvą skrendantį į Madridą. TAIP! mes skrisime į Europą!

hitchhiking behind a dust wall

Per praėjusias Kalėdas užsiminėm apie “7 plius 5″ modelį, kuris dominuoja mūsų kelyje. Per paskutinius 3 metus teko pagyventi Belize, Ekvadore ir karts nuo karto kitose šalyse. Šį sykį pagalvojome, kodėl gi mums šiam tikslui nepasirinkus Europos!? Ypač todėl, jog siaubingai pasiilgom šeimos ir draugų, kuriuos esame palikę gimtajame žemyne. Kadangi nė vienas iš jų nesugebėjo mūsų aplankyti, tai teks padaryti mums patiems. Taigi, svečiuosimės kurį laiką Europoje. Turbūt tai truks apie pusę metų. O po to… kas ten žino… Jau turime naujų svajonių naujoms kelionėms…

Jei iki šiol sekėte mūsų naujienas, nenusiminkite, mes ryšio neišjungiame. Toliau sekdami gyvenimo keliu, stengsimės naujais atradimais pasidalinti ir su jumis! O jei gyvenat Madride - galite būti pirmas kurį susitiksime tik atskridę į Europą

Iki greito!

PS: Delfi.lt neseniai išspausdino straipsnį apie tarp-kultūrines poras. Jį skaitykite čia.
PPS: Katja jau trečius metus iš eilės buvo apdovanota kaip geriausia Vilniaus autostopo klubo keliautoja.

Šiandien - mūsų pasninkavimo Devintoji Diena. Tai yra mūsų trečiasis pasninkas per pastaruosius 13 mėnesių. Jaučiamės puikiai, nes tikime, jog tai yra būdas būti sveikam. Kiekvieną kartą naujai sutikti žmonės mūsų paklausia - kodėl pasninkaujat? Atsakymas paprastas - NORIME GYVENTI ILGAI!

San Rafaelyje (Argentina), kur esame apsistoję dabar, susidraugavome su viena miestelyje gan žinoma Rigattieri šeimynėle. Tėvas Fernando domisi dvasine veikla, tad savo bibliotekoje prieš kelias dienas rado ispanišką Arnoldo Ehreto knygos “Racionalus pasninkavimas” leidimą. Mes jau baigėm ją skaityti ir tuo pačiu sužinojom daug įdomių dalykų, ir kai kuriais jų norėtume pasidalinti su jumis.

Per ilgus metus mūsų organizmuose susiformavusios gleivės (angl. mucus) - pagrindinė visų ligų priežastis. Gleivės užkariauja mūsų kūnus. Pirmiausia, jos apsigyvena virškinimo sistemoje, po to įsiskverbia į kitas kūno dalis ir galiausiai susimaišo su krauju, ko pasekoje viską reguliuojanti širdis turi smarkiai darbuotis. Vieną gražią dieną širdis paprasčiausiai nebeturi jėgų kovoti su gleivėmis ir žmogus miršta… Tuo tarpu juk gyvenimas mums duotas juo džiaugtis, jaustis fiziškai stipriu ir laikui atėjus ramiai prigulti paskutiniam miegui.

Kaip gi mes tas gleives susirenkam? paklausite. Visgi pagrindinė jų atsiradimo priežastis - netinkama mityba. Skaitant Arnoldo Ehreto knygą, aš prisiminiau, kaip kartais mano mama virtuvėje palikdavo puodą su ką tik išvirta mėsa. Viralui atšalus aplink mėsą susiformuodavo drebučiai. Dabar įsivaizduokime šituos drebalus besikaupiančius mūsų organizmuose. Mes apie tai visiškai nemąstome ir galiausiai rimtai susergame (tame tarpe ir vėžiu). Be mėsos egzistuoja daug kitų produktų kurie mūsų kūnus “apdovanoja” nereikalingomis gleivėmis. Tarp jų galima būtų paminėti pieno gaminius, bulves, baltą duoną, ryžius, makaronus…

Jei susidomėjote gleivių grėsme jūsų sveikatai, turbūt paklausite kaip gi tais parazitais atsikratyti? Vienas iš efektyviausių būdų - tai pasninkavimas. Šio proceso metu kūnas atsikrato visų nereikalingų šiukšlių tūnančių viduje, detoksikuojami organai ir kraujas. Vaisių dieta - tai dar viena rekomenduotina alternatyva. Arnoldas Ehretas suvokia, jog kai kuriems žmonėms atsisakyti mėsos gaminių būtų gyvenimo tragedija. Tokiems tipams jis aprašo keletą patarimų kaip kovoti su gleivėmis. Vienas iš jų - kramtykite maistą ilgiau ir kruopščiau. Šiuo atveju svarbų darbą atlieka seilės, kurios sumažina gleivių formavimasi. Toks būdas, žinoma, neišgelbės nuo gleivių kaupimosi organizme, tačiau jų kiekis bus minimalus.

Arnoldo knygoje “Racionalus pasninkavimas” radome ir daugiau įdomių minčių ir patarimų. Jei jus domintų pasiskaitinėti jo rašliavą, šią knygą angliškai galima rasti ir Internete. Ją galite parsisiųsti paspaudę šią nuorodą (PDF):

Arnold Ehret “Rational Fasting“

Tiems, kurie norėtų pasiskaityti kiek daugiau apie pasninkavimą ir jo metodus, kviečiame pavartyti sveikuolio iš JAV Paul’o Bragg’o knygą “Pasninkavimo stebuklas” bei kitus jo leidinius. Deja, viešai Internete jo knygų niekas neplatina, tačiau jas vis tiek įmanoma rasti alternatyviuose Interneto šaltiniuose:

Paul Bragg “The Miracle of Fasting“ (ta pati knyga rusiškai - “Чудо Голодания”)
Paul Bragg “Healthy LifeStyle - Live to 120″
   Kitos jo knygos rusiškai: Брэгг Поль

Beje, jei jums atrodo, kad trijų ar net keturių savaičių pasninkavimas yra kažkas neįtikėtino, turbūt nustebsite sužinoję, kad mūsų planetoje egzistuoja žmonės kurie keletą metų nei valgo, nei vartoja skysčius. Ir jie nemiršta! Šie keistuoliai angliškai yra vadinami Breatharians.

Tai tikrai neįtikėtina. Prieš keletą savaičių mums kažkas užsiminė, kad Bolivijoje sutiko keliauninką, kuris teigė jog nei geria, nei valgo. Tuo patikėti buvo labai sunku… Tačiau juk nieko nėra neįmanoma! Tęsiant šią temą, jums galbūt bus įdomu perversti kaimyno lenko Joachimo knygelę “Gyvenimo būdas be maisto”:

Joachim M Werdin “Life Style Without Food“ 

Kaip ten bebūtu, jus visuomet kviečiame mums parašyti jei kartais norėtumėte sužinoti daugiau apie pasninkavimą ar mūsų teoriją kaip prailginti gyvenimą. Su malonumu pasidalinsime mūsų žiniomis, kurias sukaupėme per paskutinius metus keliaudami ir pažindami skirtingas šalis ir įvairiaspalvius žmones.

Taip pat, būt įdomu suburti pasninkautojų bendruomenę Lietuvoje. Tad jei jūs tuo domitės, būtinai mums parašykite.

Gyvenkime ilgai!

this one looks more professional than ours, because ours didn't fit on the wheels, so we had to improvise for fixing them

Paskutinės dvi savaitės buvo gan aktyvios. Pirmiausia, Mendozoje (Argentina) pabuvę gerą savaitę nulėkėm kelioms dienoms atgal į Čilės sostinę Santjagą. Šį kartą kirsti perėją Andų kalnuose buvo gan komplikuota. Vos tik užkilus į viršų, pasienio link, pradėjo snigti. Keliai pasidengė riebiu sniegu ir vairuoti pasidarė pavojinga. Čia tokios problemos sprendžiamos grandinių uždėjimu ant padangų. Be jų policija kelionės tęsti neleido.

heading for the first time over the Chilean-Argentinian border near Santiago de Chile. here the road fully parked with trucks which we would have to take to reach Argentina. will we ever make it?

Praeitą antradienį pagaliau atvėrė Los Libertadores pravažiavimą per Andų kalnus tarp Santjago (Čilė) ir Mendozos (Argentina) [330 km, autobuso kaina - 75 Lt], kuris 5 dienas buvo uždarytas dėl šalčių ir didelio kiekio prikritusio sniego. Iš Los Andes miestelio mes pradėjome tranzuoti apie pusę vienuolikos, tikėdamiesi, kad mus paveš bent vienas iš 3000 sunkvežimių, kurie kelias dienas laukė kol atidarys pravažiavimą. Deja, visi furistai tik gūščiojo pečiais, lingavo galva, arba tiesiog dviem dešinės rankos pirštais tapšnodavo per kairį petį - kas šiuose kraštuose reiškia “policiją”. Šiaip ne taip nusigavom 25 km priešais pasienį, tačiau tuo metu visi sunkvežimiai jau buvo pravažiavę. Galiausiai du karininkai mus pavežė iki pat sienos. Pakeliui sustojom kalnų apačioje pasigrožėti “sraige” pavadintu keliu į kalną. Tai zigzaginis kelias iki sienos, turintis net 32 vingius, tuo metu pilnai užpildytas šnopuojančiais sunkvežimiais. Iš policijos ofiso mums reikėjo gauti “pax” formą, su kuria mums leido tranzuoti automobilius ir sunkvežimius išvažiuojančius iš muitinės stovėjimo aikštelės. Mes labai greitai susirado mašiniuką su dviem argentiniečiais, kurie mus atvežė tiesiai prie Bernardo durų Mendozoje - Čilėje susipažinto Kristupo (Cristobal) broliu (ši šeimynėlė turi iš lietuvos kilusią pavardę Banoviez). Mes jaučiamės neblogai, ir šiuo metu ieškom jaukos vietėlės kur galėtume keliems mėnesiams apsistoti. Norim šiek tiek pailsėti, reikia atlikti susikaupusius darbus ir sugalvoti naują kelionės modelį, kurio metu pavyktų suderinti keliavimą, darbą ir privatų gyvenimą. Ši kelionė mums pateikia naujus išbandymus.