Šį įrašą norėčiau pradėti Juozo Erlicko žodžiais: „Žemės pardavimui labiausiai priešinasi neturintys žemės. Euro įvedimui – neturintys nei eurų, nei litų. Nieko neturintys paprastai nesipriešina tik ruso įvedimui. Įvedus rusą, ims skleistis vienybė – visi svajosim apie eurą ir laisvę žemę pardavinėti.„

O dabar prie reikalo – visas šis įrašas bus pailiustruotas citatomis iš Facebook diskusijos, kur dalyvavo net ir gerbiami šio referendumo organizatoriai, socialiniame tenkle neršiantys prieš pat referendumą aktyviau nei pūgžliai prie Kuršių marių krantų šiltomis dienomis. Taigi, apie ką šis referendumas?

Iš pirmo žvilgsnio, atrodo problema labai didelė – užseniečiai išpirks visą žemę (nors lietuviams nusipirkti pusę Danijos niekas gi nedraudžia), be to per tiek laiko buvimo ES kažkaip neišgrobstė tos žemės niekas. Lietuviai ramiai užsienyje irgi žemę perka. Tai yra normali ES praktika – laisvi mainai. Bet gerai pagalvojus, net ir su didžiausiais draudimais, užsienietis gali nusipirkti žemę per juridinius asmenis – kaip ir lietuvis Čiurkmenistane ar bet kur kitur. Todėl techniškai čia mes uždraudžiam nebent fiziniam asmeniui pirkti žemę, kuri fiziakui išvis niekam nereikalinga. Žinot seną gerą propagandinį būdą kaip suvienyti žmones vienam tikslui? Rasti priešą. Priešą referendumininkai rado. Ir tikrai yra daug žmonių manančių, jog mes čia kažkokią žemę saugojam, panašu į gerus tikslus ar ne? Bet ar kas nors paklausė bent kartą, kuo čia ta žemė užkliuvo? Ar kokių rimtų problemų dėl to yra kilę kadanors?  Panašu, kad ne, tad ši problema jau iš karto atrodo iš piršto laužta, negi nėra rimtesnių problemų? Ir kodėl, aš kaip žemės savininkas negaliu parduot jos kam noriu? Bet šaknys pakastos yra ne Lietuvos žemelėje. O Europos sąjungoje. Europos sąjunga yra tas tikrasis priešas.

Dar neįtikinau, kad šis referendumas yra vos ne pirmas žingsnis deintegruoti Lietuvą iš Europos sąjungos? Na, dar referendumininkai apsiputoję rėkia, kad reikia Lietuvoje išsaugoti demokratija ir tik referendumas gali mus išgelbėti nuo tautos žlugimo. Bet pagalvokite dar kartą. Cituoju Rimantą: „Lietuva priklauso dažniausiai referendumus organizuojančių šalių grupei. Pvz. Liuksemburge nuo 1919 metų įvyko 3 referendumai (iš jų du iki 1940 metų), Austrijoje nuo 1945 metų įvyko vienas privalomas referendumas ir du patariamieji, Islandijoje per 105 metus įvyko 8 referendumai (iš jų tik 3 po 1945 metų), Vokietijoje po karo įvyko du nacionaliniai referendumai (iš jų vienas dėl susijungimo), Prancūzijoje po 1945 metų įvyko 9 referendumai (paskutinis 1988 metais), per visą Danijos konstitucijos istoriją buvo 16 referendumų, bet tik trys per paskutinius 30 metų, Suomijoje iš viso buvo 2 referendumai (1931 ir 1994 metais, pastarasis dėl stojimo į ES), Švedijoje nuo 1920 metų buvo 6 referendumai, bet tik trys po 1980 metų, o tokiose šalyse kaip Belgija, Nyderlandai ir Norvegija referendumai aplamai draudžiami (o siaubas kokios nedemokratiškos valstybės). Estijoje yra buvę du referndumai dėl konstitucijos 1992 metais ir dėl stojimo į ES 2003 metais, Lenkijoje 4 referendumai.“

Tai ko mums čia ta žemelė parūpo? (nepamirškime pridėti, kad kartu su žemele, eina dar pora antrinių punktų – parašų skaičiaus sumažinimas, negalėjimas atšaukti referendumo sprendimo ir t.t. O gi todėl, kad reiktų gerai pažiūrėti, kas už viso to stovi ir kaip jie mąsto. Daug Jums nepasakosiu, tiesiog pažiūrėkite į tai ką rašo vienas iš referendumo (arba kaip jie save vadina Lietuvos pertvarkymo sąjūdžio) iniciatorius:

Visai netyčia, daug nemąstydamas, čia paminėjau gėjus. Tiesiog kažkaip galvoje susidėjo, kad referendumininkai, tautininkai yra būtent tie žmonės, kurie daugiausiai reiškiasi gėjų klausimais. And then this hapenned:

Ha… Visi argumentai apie žemelę dingo. Grįžtam prie pamatinio klausimo – iškrypusi ES ir jos vertybės (na, nes pas mus be gėjų nėra svarbesnių klausimų).

Ant fotkės galite paklikinti čia (taip, ten du susikabinę vyrai). Kas nesuprato, Romas Jencius, vienas iš šio cirko iniciatorių netiesiogiai pasakė, jog jeigu balsuoji prieš ar esi „Žiamiales“ referendumo priešininkas  – esi už ES vertybės. Therefore – jeigu esi už referendumą, kaip ir gaunasi jog esi prieš ES.

Ką gi mes čia turim. Balsuodami už referendumą ir konstitucijos keitimą, žmonės tiesiogiai balsuoja už ES aktų nesuderinamumą su LR Konstitucija. Tai reiškia kitas klausimas būtų – ar verta likti „pederastų sąjungoje“ kaip jie ją vadina. Galima daryti tiesioginę išvadą, jog šis referendumas tik pirmas žingsnis šitų veikėjų veikloje kurių tikslas – išstoti iš ES va tokiais kreivais būdais mulkinant visuomenę. Šiaip apskritai, po Ukrainos įvykių, man žodis referendumas norom nenorom kvepėt Putka pradeda. Ir turbūt jis būtų labai suinteresuotas mūsų išstojimu. Dabar gerai pagalvokime, kiek Lietuvoje yra tautinių mažumų, vien rusų yra 170 tūkstančių. Ir tai yra mažiau nei dabartinis referendumo skaičius – 300 tūkstančių, bet daugiau nei tautinių mažumų. Taigi keistų referendumų priėmę šias konstitucines pataisas galėtume sulaukti daug papraščiau. Bet tai tik išvedžiojimai. Pereikime prie tikrai įdomių dalykų. Mes jau tą esam matę, kai „savo“ noru įstojom į USSR.

Ar niekam nekyla klausimas, kas leidžia tuos visus šūdukus-laikraštukus-lankstinukus ir eikvoja tiek energijos rodos visai nereikšmingam dalykui? Kai kam kyla, vienas toks įrašas čia. Yra visokios „specialiosios referendumo sąskaitos“ kur pinigų kilmė yra visiškai neaiški. Kas tuo suinteresuotas? Tie kas žada balsuoti už, atsakykite sau į šį klausimą prieš galvodami apie priėjimą 10 metrų prie ežerų.

Ar niekam nekyla klausimas, kodėl tokių tarptautinių įvykių taip smarkiai suaktyvėjo visokie acto garinimai naikinant USA chemtrailus, visokie tautinininkai, atskalūnininkai… Prieš porą metų to nebuvo, bet staiga parūpo visiems žemė. Ir labiausiai veikia tie, kas tos žemės neturi, bet laikraštukam ir panašiom nesąmonėm pinigų atsiranda?  Tikiu, kad yra tikrai žmonės, kurie nuoširdžiai tiki žemės išsaugojimo idėja, bet pamiršta, kad jos nuo nieko nereikia saugoti, per tiek metų ES su mūsų žeme nieko neatsitiko, o už ES lėšas daug parkų ir kraštovaizdžio sutvarkyta. Jiems tiesiog reikia kažko nekęsti arba už ką nors kovoti. O aš siūlau kurti, o ne drausti, griauti ir užsidarinėti nuo civilizuoto pasaulio. Priminsiu, jog mes gyvename labai gerai ES (taip taip, pencijos, pašalpos – va tokie ir eis į tą referendumą, tie kurie galvoja ne kaip tai žemej užsidirbti, o kaip tos žemės geriau niekam neparduoti ir lauks, kad kažkas kažką jiems į ranką įdės) – palyginti kaip gyvena Rusijos žmonės (atmetus oligarchus, maskviečius ir piteriškiečius), tai patikėkit, čia mes kaip rojuje, su savo laisvėm ir teisėm, bei palyginti maža korupcija (pas mus prezidentai neturi vilų už milijardą eurų).

Taigi, baigiam pezėt, kad čia kažkokia žemė kam nors įdomi, čia yra tiesiog ES disintegracijos proceso pradžia, už kurio nežinia kas stovi (bet daug maž visi numano), dar pridėkim žmonių supriešinimą (oj, kur tai matyta), socializmą – ir kodėl žemės savininkas negali parduoti kažkokio aro kito tiems, kas siūlo brangiau? Ir dar panašių dalykų, tad vaizdas pasidaro įdomesnis, nei pezalai, kad mums žemę reikia nuo Chuano ar John’o gelbėti. Tai gal visgi parduodam tą žemelę, jei ji kam nors ES ten išvis reikalinga ir toliau laimingai gyvename laisvoje šalyje?

Kas abejoja, apsispręskit neiti ir nedarykit nusikaltimo prieš Lietuvą. Just sayin… 

Viršelio fotkė turbūt iš Klecko, jo referendumo atmintinė čia.

BONUS (panašu, kad ir patys referendumo agitatoriai žino kur eina):

Žmogus taip gerai žino, ką daro, kad sulaukė teisinių problemų (surač pratakuolą).

The post Tikrosios žemės referendumo priežąstys (su iniciatorių komentarais) appeared first on Utopijos.

Šiais EP ir LR Prezidento rinkimais turėtų itin džiaugtis atsinaujinanti Lietuvos karta. Tai puikus ženklas, kad pagaliau iš tų pačių populistinių „už žmogų“ natų grojančios partijos pradės kažką keisti ir nebeteks girdėtų tų pasenusių melodijų dėl iki skausmo prisitrynusių politinių mozolių.

Galima daryti prielaidą, kad dėl nuolatinės Europos Parlamento rinkimų reklamos per šiuolaikiškas radijo stotis ir interneto kanalus, bei Liberalų rezultatus, į rinkimus atėjo daugiau naujosios kartos atstovų, kuriems galbūt jau atsibodo ant prietaiso be jokios logikos mirksinčios lemputės su užrašais „gal“, „iš tikrųjų“, „svarstysime“. Panašu, kad politinės Kalėdos jau praėjo, laikas nuimti seną sovietinę girliandą ir sugalvoti kažką naujo, funkcionalesnio.
Šie rinkimai buvo be pažeidimų, praėjo sklandžiai ir galima nuspėti tam tikrą, nekorumpuotą, politinę tendenciją. Atsinaujinančiai ir vis labiau politiškai bręstančiai auditorijai reikia tiesiog džiaugtis, kad pagaliau per snapą gauna tie, kurie nesilaikydami savo politinių krypčių, jokio teisinių ir moralinių normų, nuolat padlaižiauja ir begėdiškai manipuliuoja socialiai pažeidžiamiausio rinkėjo norams. Tai jie duos tvarkos, tai tiesos, tai pensijas didins, tai solidų atlygimą be vieno lito, ne va suprask, kad žmogus suprastų, jog bus daugiau nei 1500. Bet panašu, kad net dalis tų, kuriems tai nuolat žadama – išvis neatėjo.

Ne, nesupraskit, tie rinkėjai kuriems „prie ruso buvo geriau“ niekur nedings, bent jau dar kurį laiką. Ypač tol kol veiks jų neperseniausiai įsigytas TV priedėlis. Daugiau galimybių gauti informacijos neturi, tik per „žinias“. Per „Pervy baltyskyj“ išvis abejoju ar ką nors kito be Rusų propagandos ir Kirkorovo koncertų rodo.

Turbūt neverta nė diskutuoti apie „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ partijas ir jų rezultatus, nes jos neturi išvis jokios politinės krypties (bei, galimai, ateities), kurias mato naujos kartos žmogus. Tik populistinę, dirbančia principu – žadėt ką nors duot ir neištesėt, kovot už savo asmeninius interesus arba ieškot kažkokios mistinės „teisibes“, kurios jau daug metų kaip neranda – taip neranda. Nebent kokios ne labai šviesios buhalterijos. Ir daugiau mažiau viskas. Ankščiau ar vėliau, tokios populistinės jėgos susijungia, išsigimsta, žlunga dėl veiklos impotencijos arba kartais būna nuteisiamos-nenuteisiamos už gerus darbus.

Tačiau, kaip didžiausiai politinei jėgai, socialdemokratams labai reiktų susimąstyti apie savo „svarstom-galvojam-reikia darbo grupės“ politiką. Šie rinkimai aiškus signalas, kad užteks žaist pensijų ir minimalių atlyginimų kortom, nes koziriai jau baiginėjasi, sensta arba nebetiki. Ši koalicija aiškiai parodė, kad konservatorių suformuota ekonominė politika juos tenkina ir jie sėkmingai ją vykdo su minimaliais pakeitimais. Tai, kam sakyt vieną, daryt kitą? Naujoji auditorija, kuri kažkada galbūt buvo neaktyvi, pradeda eit balsuot, kad nebegirdėt tų visų aptakių ir nekonkrečių kalbų.

Ne gana to, LSDP turi ir kitą – socialinę bei moralinę ašį, kurios laikosi pavyzdžiui Aušrinė Povilionienė. Tačiau, bent jau dalies, lyderių laikysena tradicinės šeimos, gėjų, religijos ir kitokiais opiais jų rinkėjams klausimais, labiau primena Tomaševskio bloko koalicijos aljansą, nei realią kairiąją socialdemokratinę kryptį. Jie visiškai nesilaiko socialdemokratinių vertybių šioje ašyje, todėl progresyvus žmogus, juos tikriausiai mato kaip „lygtais vakarietiškus ex-komunistus“ su visokiais prorusiškais Bradauskais priešakyje. Ir kaip ir visais kitaip svarbiais klausimais – praktiškai nieko nedaro savo viduje, neapsivalo, apart „tariasi, galvoja, sprendžia partijos prezidiume“. Bet kam ką nors daryti savo viduje, kol reitingai geri. Kaip matom, reitingai gavo tarp kojų taip, kad net iš tų keturių-penkių mandatų, liko du. Turbūt dėl gero oro, nes rinkėjai pasirinko jį, o ne nueit dar kartą „už žmogų“ pabalsuot.

Naujesnei (nemaišyti su jaunesnei) kartai, tai puikus ženklas, jog nepaisant visų apklausų, politologų nuolatinių analizų į buteliuką, kuriais politikai nuolat mosikuojasi kaip kvepalais savo nerišliose oratorijose, į areną pradeda ateiti jauni, progresyvūs žmonės. Tai puikiai pademonstravo Liberalų Sąjūdis ir konservatoriai. Yra ir žmonių, kuriems reikia naujų idėjų, nes atsinaujinančiai, labiau išprususiai kartai atsibodo išvedžiojimai ir kalbos apie pensijas, minimalias algas, bedarbystę. Baigėsi „visiems pagal poreikius, iš visų pagal galimybes“ laikai. Prasideda „visiems pagal nuopelnus“ laikai. Net ir pensijos, išmokos ir minimalios algos didės, kol politikai laikys kryptį ir vertybes, netrugdydami dirbti BVP kuriantiems žmonėms, nuo kurių ir priklauso tos visos žadamos pensijos. O ne nuo populistinių pažadų ar reitingų.

Šie dvigubi rinkimai – geras spyris į reitingų tarpkojį, kurį taip išdidžiai prieš rezultatus demonstravo politinės jėgos, leidžiantis tiesiogiai suprasti, jog visuomenės suvokimas atsinaujina. Ir jei tendencijos išsilaikys – po dar kelių tokių rinkimų, net tokie vieno klausimo politikai kaip Petras „Gėjai“ Gražulis praras savo pagrindinį elektoratą, tad beliks nebent eiti į koaliciją su M. Bartašiūnaite „chemtrailus“ su actu garinti. Juos ankščiau ar vėliau pakeis atsinaujinanti, progresyvi veiklių žmonių karta. Ir tai bus ne poryt, tai vyksta jau dabar. Ką ir parodė šie rinkimai ir tam tikrų kandidatų iškovotos vietos balsavimo reitinguose. O tokioje Lietuvoje yra dar maloniau gyventi.

P.S.: Kodėl nei žodžio apie Prezidentę? Čia nėra ką pasakyti. Belieka palinkėti dar penkių darbingų metų.

Fotografija: CC, Francisco Antunes

The post Naujos kartos spyris į politinių reitingų pasididžiavimą appeared first on Utopijos.

Nekalbėsiu apie visas žmonių teises į partnerystę ar daryti savo lovoje ką nori ir dėl to nebūti diskriminuojamam. Yra dar ir kitų priežasčių dėl ko, šaunu, kad šios eitynės įvyko. Ypač kas liečia kitą barikadų pusę, o ne seksualines mažumas.

Aš, asmeniškai, džiaugiuosi dėl šio „parado“ (nors jį stebėjau tik internetu), kad žinau, jog geresnėje valstybėje gyvename. Kad šauniai dirba policija, kad jau po truputį (nors ir su pareigūnų pagalba), galime bent jau tarp savęs neišsipjauti kaip Rusijoje. Tad pakalbėkime, apie kitą barikadų pusę, ką šis renginys parodė dar ir be pačių eitinių iniciatorių pergalės.

Visų pirma, pakankamai aiškiai galima suskaičiuoti, kiek kainuoja žmonių netolerancija kitiems asmenims. Policija suskaičiavo, kad apsaugai reikėjo maždaug 182 500 litų. Tad primetant, kad maždaug viskas vyko gal kokias aštuonias valandas su pasiruošimais ir panašiai – tai mūsų visų netolerancija, kainuoja maždaug 380 litų per minutę. Ar nors vienas tiek uždirbat, kad galit valstybei leisti tiek išlaidaut? Nes saugojo juk ne „juos“, o labiau „nuo Jūsų“. Pagalvokit, jei neturėtumėt tiek neapykantos dėl dalykų, kurie tiesiogiai Jūsų išvis neliečia, kur galėtų keliauti tie pinigai. Daug kilnesniais tikslais.

Kita barikadų pusė aiškiai parodė, kad pats seksualinis šio reikalo aspektas labiau rūpi „normaliems“. Tiek atributikos, su antru galu, turbūt, net gėjų naktiniuose klubuose nepamatysi, kiek jų buvo apsikarstę visi tie, kas ten rodė savo pilietiškumą kiaušiniais, ožkomis ir pareigūnų įžeidinėjimais. Labai aiški situacija, tokia violetinėm spalvom dažyta, jog klyno klausimas pas mus labai opus ir jau iš esmės, man atrodo, kad visi ne už tradicinę šeimą, kaip deklaruoja, o tik, kad tos netradicinės nebūtų. Arba jei tu ne su mumis, tu prieš mus? Pilietiška.

Nerealus pareigūnų profesionalumas. Tiek įžeidinėjimų, kiek jie atlaikė ir kokie santūrus išliko, pavydėtų net patys kantriausieji. Vat, būtent iš pareigūnų, reiktų pasimokyti tolerancijos ir santūrumo. Tikiu, kad daug iš jų irgi asmeniškai nepritarė tokioms eitynėms ar yra už tradicinės šeimos vertybes, bet laikėsi puikiai, nors jie vos ne su tom seksualinėm mažumom buvo sulyginti iškarto.

Zoninė, kalėjimo kultūra irgi dar niekur nedingo, ji dar kažkur giliai pasislėpųsi ir kartas nuo karto išlenda veidai, tarsi kątik iš Lukiškių, su tuo pačiu kalėjimo žargonu, besistengianti pamokyti visus tradicinių šeimos vertybių. Turbūt, jei nebūtų priežiūros institucijų, jie tuoj pat kumščiais ir prievarta iš tų neagresyvių asmenų tiesiog viešai darytų „gaidžius“. Čia šiek tiek autoironijos perkandot, tikiuosi?

Galiausiai, paliekant mažumų faktą nuošalyje, džiugu, dėl liberalėjančios visuomenės, kur galima išreikšti ir kitokią poziciją, ne tik, kuri tinka 96% šokių projektų žiūrovų. Smagu, kad ne visi nuošaliau likę stebėjo tai su iš neapykantos perkreiptais veidais ir, kad mes artėjame prie tos stadijos kur žmonėms pagaliau pradės po truputį „dašusti“, jog negalima kiekvienam iš eilės siūlyti į snukį, vien dėl to, kad žmogus kitoks ir tai nieko bendro su tavim išvis galų gale neturi. Ir neturės. Niekada. Ir, žinoma labai smagu matyti, vieno klausimo politiką-populistą, ne savo noru skrendantį į tvarką ir teisingumą.

Photo and išsamus reportažas: kleckas.lt

The post Kitos priežastys kodėl reikėjo seksualinių mažumų eitynių appeared first on Utopijos.

Prasidėjus pirmininkavimui, turbūt kaip įprasta, reikia kažkokio monumento. Kažkas itin genialus – sugalvojo pastatyti piramidę, kur išdidžiai pavaizduotas Lietuvos žemėlapis paimtas iš tų laikų kai dar „žirgus girdėme prie Juodosios jūros“

Nežinau, su kuria vieta galvojo šio monumento autoriai, bet ryškiai visiškai nepagalvojo, ką kitiems žmonėms gali simbolizuoti šis genialus kūrinys. Įsivaizduokime hipotetinę situaciją, kad ES pirmininkauja Vokietija ir pasistato va tokį patį žemėlapį, kur pavaizduotos visos teritorijos, kurios kada nors priklausė Vokietijai (tarp tų teritorijų būtų ir Lietuva). Ar nebūtų šiek tiek keista matyti tokį monumentą? Kokią čia mes žinutę perduodam Europai? Kad esam visiškilochatronai ir neturim kuo didžiuotis, tik tuo, kad mūsų protėviai su kardais aptalžė ir nuvogė šiek tiek svetimų žemių?

Kaip jaustųsi Lietuvis, jei ES pirmininkaujant Lenkijai, jie pasistatytų tokį politinį žemėlapį ir Vilnius būtų jų teritorijoje? Mūsų mažos tautos kompleksas labai dažnai visiškai prasilenkia su kažkokiais Europiniais standartais. Maža, to, kad skandalinamės prieš visą Europą dėl gėjų teisių, tai dabar pasistatėme visiškai kvailą monumentą lygtais čia yra kuo didžiuotis. Jau geriau būtų krepšinio kamuolys. Tikrai.

Kadangi, mūsų šaunuoliams trūksta fantazijos, turiu dar porą idėjų kokių dar simbolistinių statulų galėtume pastatyti ir kurios labai tiktų prie šio labai išmintingo sprendimo eksponuoti savo tautos kompleksą. Nes, kokią žinutę transliuoja šis bukapročių kūrinys, yra mažų mažiausiai gėdinga – parodome hipotetines vertybes kurios mums svarbios, nors patys labai skundėmės ir bėgome nuo imperinės Rusijos. O čia, pyst, piramidė ir mūsų imperialistinis žemėlapis būtent tuo momentu, kai turėtume būti labiausiai europietiški.

Gražulio statula. Parodytume Europai tikrąsias vertybes ir mūsų homofobišką pradą, galėtume taip išreikšti savo tikrąsias vertybes. Gražulis galėtų rankose laikyti kūdikį, taip parodydami šeimos vertybes.

Didelis cepelinas ir alaus bokalas, nes tai yra labai svarbi detalė mūsų kultūroje, galėtume sakyti Europai „mes nuo senų laikų, nieko gero nepadarėme virtuvėje, apart mėsos su bulvėmis“.

Didelis marmūrinis skaičius 1509. Galėtume parodyti Europai pavyzdį kaip reikia kurti generuojančią ekonomiką.

Didelis užrašas „Prie ruso buvo geriau“. Taip parodytume, kad nebijome parodyti, jog didžiuoji visuomenės dalis, dar vis prisimena ir ilgisi SSSR.

Nacionalinio stadijono maketas. Šitas nelabai į temą, bet galėtume savo svajonę parodyti ir Europai. Gal pinigų duotų?

Na, dar daug idėjų galima būtų pateikti, tačiau kalbant rimtai, šios piramidės autoriams turėtų būti didelė gėda, gal jie nelabai iki galo suprato, ką jie padarė ir ką norėjo parodyti. Bet kuriuo atveju, linkėčiau, kad naktį prie seimo ateitų koks nors Solomon’as ir nupieštų tvarkingą politinį žemėlapį, o ne šį pasityčiojimą prieš visą Europą. Ir visiškai nesvarbu, kad čia tik dangtis uždengti supuvusį fontaną.

Karolis Jachimavičius nupaišė žemėlapį – kaip atrodytų toks politinis žemėlapis ant analogiško monumento jei ES pirmininkautų Vokietija.

O štai čia Britų politinio monumento versija by Mark Splinter:

* Pagrindinė įrašo fotografija: Andrius Rožickas.

The post ES pirmininkavimas: nebeturime kuo didžiuotis? appeared first on Utopijos.

Visų pirma, kodėl dvasininkams apskritai turi būti didinamos pensijos (jau nekalbant, ar jie turi teisę išvis tokią gauti)? Bažnyčia nemoka jokių mokesčių, turi krūva turto. Labai daug bažnyčios turto yra išnuomota įvairioms kavinėms, firmoms ir panašiai. Labai daug objektų Vilniaus senamiestyje yra būtent bažnyčios – bažnyčia už tai gauna atlygį. Ką negali į sodrą susimokėt už tai? Kodėl, prisidengus kažkokiomis dorovėmis siurbia pinigus, o į biudžetą realiai nieko neatneša?

Konstitucijoje yra parašyta, „Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.“, bet, deja, pas mus kažkaip visi užmirša, kad juridinis asmuo, turi ir šiokių tokių pareigų – ne tik, kad sekmadieniais šį bei tą paskaityt iš knygos ir papilstyt iš tuščio į kiaurą. Pagal konstituciją, Lietuvoje nėra valstybinės religijos ir ji teoriškai turi būti atskira nuo valstybės ir interpretuota kaip bet kokia kita organizacija su tam tikrom „moralinėm“ išlygom. Šiaip, labai teoriškai, Bažnyčia yra (turėtų būti) Viešoji įstaiga. Tai kokiomis moralinėmis normomis jie turi teisę į kažkokias socialines garantijas, jei jie ne itin daug įneša į biudžetą, o veikia praktiškai kaip geras versliukas. Tegul, kaip ir visos organizacijos – prašo 2%, tikrai daug kas suaukos ir nereiks išsigimėliškų įstatymų pataisų išradinėti.

Bet pas mus kažkodėl seime labai daug kas paremta Dievu (t.y. kaip visada be jokios logikos, net nesvarbu ar su Dievu ar be Dievo). Lenkai už abortus, visokie įvairaus plauko tikintieji už bažnyčios pašelpimą. Jie ir taip gauna daug. Kam dar kišti? Nebijokit, bažnyčia tikrai į pensiją išėjusiais dvasininkais pasirūpins (kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, beje).

Jau ir taip yra šlykštoka žiūrėti, ką išdirbinėja dabartinis seimas, bet kodėl niekas nebando blaiviai pamąstyti ir tiesiog kartas nuo karto prisiminti konstituciją ir sveiką protą? Bet negana to, dar ir šelpti organizaciją, kuri gyveną iš „aukų“. Kodėl visur kur yra Dievas, ten iš karto atsiranda problemų su pinigais? Šito niekada nesupratau ir nesuprasiu.

Konkrečiai prieš pačius dvasininkus ir jų individualias misijas nieko neturiu, bet kaip organizacijai, bažnyčiai, gal užteks išsidirbinėti ir įregistruoti juridinio asmens statusą ir pagaliau neapsimetinėti šlangais, kad pas juos jokio santykio su pinigų uždirbinėjimu nėra. Yra ir dar kaip, kitaip nesikištų nei į politiką, nei į visuomenę ir atsiduotų Dievo veiklai. Nematau didelio skirtumo, tarp ezoterinių guru, jogos mokytojų, būrėjų – joms irgi duokim pensijas. Nes argumentai būtų tie patys.

Taigi klausimas visgi lieka toks – kodėl valstybė turi šelpti pelno siekiančią, arba kaip minimum viešąją įstaigą? Aš mieliau atiduočiau tuos pinigus kokiems nors tyrimams vėžiui, ŽIV (nes  maldos kaip žinome – nepadeda, o vaistai – padeda), nei eiliniam bažnyčios stogui/varpui suremontuoti. O žmonių tikėjimas be didesnės Bačkio pensijos ar geresnio bažnyčios fasado tikrai niekur nepradings. Bačkis be pensijos irgi.

The post Valstybė neturi remti religijos appeared first on Utopijos.

Įsivažiavo abortų kriminalizavimo projektas seime. Kaip žinia, piestu stojasi visokie dorovės sergėtojai, krikščionys – nori uždrausti vadinamuosius „birth-control“ abortus. Nekalbėkime gal daugiau apie moters pasirinkimo laisves, teises, čia liberalizmams ir marazmams nėra vietos. Nes mes debilėjam.

„Statistika – ne šventa karvė. Noriu pasakyti, kad šiuo klausimu referendumo nebuvo, o per vieną„LRT Televizijos“ laidą dvigubai daugiau žiūrovų pasisakė už abortų draudimą“, – jai atsakė įstatymo projektą pristatęsLLRA frakcijos narys Zbignevas Jedinskis.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt

Šiame pasisakyme labai labai daug galima įžvelgti įdomių dalykų. Pirma, jog mūsų seimo nariai atvirai reiškia spjaunantys į visas statistikas ir faktus, jiems neįdomu visiškai, kad nelegalių abortų skaičius šoka į viršų kaip mat, kuriuos kaip kalba ta pati statistika 90% yra atliekami tų pačių medikų. Jau nekalbant apie asocialių asmenų savadarbius metodus, Google keyword „coat-hanger abortion“. Užtat šventa katalikiška karvė yra daug svarbiau nei bet kokie skaičiai. O aišku referendumo nebuvo, bet pasitikėkime dabar LRT televizijos publika ir nuspręskime, kas geriau už individualų moters pasirinkimą ir jos psichologinę, fizinę, socialinę būklę.

Aš kaip būdama doras pilietis ir skersai palikęs statistiką nuošalyje, siūlau uždrausti prezervatyvus. Nes katalikų bažnyčia taip sako ar sakė, koks skirtumas, aš esu doras krikščionis ir nėra ko čia dulkintis jei neplanuojat vaikų. Prisidirbot – turėkit, nes čia Dievo dovana ir manau, jums geriančiai asocialiai daugiavaikei motinai arba nepilnametei nuo to gyventi bus tik geriau. Taigi, uždrauskime prezervatyvus. Prezervatyvus jau uždraudėm, debilėjam toliau.

„Vienoje televizijos laidoje profesorius Andrius Narbekovas sakė, kad užsimezgusi gyvybė yra vienintelė ir nepakartojama, su unikaliu DNR kodu. Ląstelėje užprogramuotas charakteris, savybės, net mirties diena, ji nepriklausoma nuo moters. Ji gauna iš moters maistą ir apsaugą, bet užprogramuota vystytis savarankiškai. Spermatozoidas yra kas kita“, – dėstė Z.Jedinskis.

Vienoje laidoje, vienas profesorius pasakė, kad DNR kodas yra unikalus ir nepakartojamas. Ir pagal mūsų įstatymą, galimos tokios nėštumo nutraukimo sąlygos: jei nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, jog ji pastojo po išprievartavimo. Bet tai palaukit, kur dingo unikalus DNR? Na ir kas, kad prievartavo? Bet gi unikalus ir nepakartojamas ir nepriklausomas nuo moters. Kokios problemos? Uždraudžiam ir tai.

Debilėjam toliau. Jei neštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai. Čia reiktų paaiškinti, kad sveikata čia neprieko, nes mes kalbam apie gyvybę. Psichologinė moters sveikata mes jau išsiaiškinom, kad niekam neįdomu – turi gimdyt. Taigi, tęskime apie gyvybę. Kaip žinom, moters gyvybei gimdymo metu vienokia ar kitokia rizika yra visada. Tai uždraudžiam ir tai, kaip tikri katalikai palikime viską likimo, t.y. Dievo, valiai, jis gailėstingas ir pasigailės, kam kištis į natūralų Dievo sumanytą procesą apskritai? Praktiškai jau priartėjom Nikaragvos lygio. Bet galime važiuoti ir debilėti toliau.

„Mokslininkai padarė apklausą neįgaliųjų ir klausė, ar jiems būtų buvę geriau apskritai negimti, tai jie visiškai nesuprato šio klausimo. Nereikia ir mokslininkų, visi žinome, kad žmonės su negalia irgi nori gyventi. Yra sveikų, kurie nenori gyventi, bet su negalia nori, ir kas suteikė teisę nuspręsti, gyventi jiems ar ne“, – aiškino Z.Jedinskis.

Čia jau reikia truputi išjungti bet kokį IQ, kad suprasti, kas čia norėta pasakyti. Ar, kad visi neįgalūs kažkokiu būdu išvengė aborto? Ar čia apklausė krūvą daržovių ir pagal tai įstatymus bando priiminėti? Ar, kad abortas lygu neįgaliųjų žudimas? Vienu žodžiu, manau šitoje vietoje pakankamai sudebilijom, nes „birth-control“ uždraudimas ir neįgalieji man čia nesiriša net išgėrus stipriausia MinusIQ tabletę.

Bet, skaičiuojama, jog 40 tūkstančių moterų iš tos pačios anti-abortiškos krikščioniškos kalvės-Lenkijos turistauja į kitas šalis ir darosi tuos abortus. Tai bus tas pats Lietuvoje, o kas negalės leistis į kelionę matomai, turės daug socialinių problemų arba psichologinės sveikatos sutrikimų, bet mes jau išsiaiškinome, kad tai niekam neįdomu. Todėl debilėkime toliau, nes debilėjimas tai procesas, kurį sėkmingai kažkas bando prastumti seime. Ne dėl statistikos, dėl šventos karvės.

* A. Užkalnis visai apie kitą straipsnį: Debilėjimas yra procesas. Gyvenimą reikia valdyti, planuoti ir puoselėti, o jei to nedarai, niekas už tave to nepadarys, ir viskas pus, byrės ir trupės, kaip nedabojama sodyba.

The post Debilėjimas yra procesas – apie abortus appeared first on Utopijos.

Štai ir pirmieji darbai, po to kaip p. Birutė pagaliau išsiaiškino, kokiai ten jai ministerijai reiks vadovauti. Pavėluotai, tačiau matomai, jau prasidėjo kadrų perskirstymas valdančiojoje daugumoje. Dar labiau, nei VLKK sprendimai, mane pribloškė žinia, kad iš pareigų „abiejų šalių susitarimu“ patraukiamas VŠĮ „Versli Lietuva“ vadovas Paulius Lukauskas. Negaliu nepacituoti:

„Neturime ypač daug priekaištų VšĮ „Versli Lietuva“ vadovui, tačiau faktas, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo ne „Verslios Lietuvos“ darbams, o asmeniniams verslams ar kažkokiems projektams, mus labai neramina, – ministerijos pranešime teigė p. Vėsaitė – Aš norėčiau, kad šios svarbios Lietuvai organizacijos vadovas šimtu procentų atliktų tiesiogines savo pareigas ir susitelktų į eksporto plėtrą.“

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/5/9/lukauskas-pagalvosiu-ar-tokioje-valstybeje-verta-gyventi#ixzz2Snu1aRQp

Faktas, kad „Versli Lietuva“, nuo 2009 metų vadovaujant P. Lukauskui, buvo turbūt aktyviausia ir profesionaliausia iš veikiančių tokio tipo valstybinių įstaigų, per metus atliekanti tiek naudingos veiklos, parodų, seminarų, kiek A. Butkevičius nuomonių pakeitimų per naujosios vyriausybės veiklos laikotarpį. Visas savo pareigas P. Lukauskas atliko ir geriau nei ji pati atlieka Ūkio ministrės vaidmenį, o patys argumentai tai tokia politiškai korektiška uogienė visuomenei paskanaut. Tik, kad padaryta ta uogienė iš šūdo.

Kitas faktas, kad čia viena iš tų nedaugėlio valstybinio sektoriaus kontorų, kur buvo renkami rimti specialistai, rimtai ir glaudžiai bendradarbiaujama su verslu, o ne tik prie langelio surenkamos ir marinuojamos savaitėmis visokios paraiškos. Viena iš tų įstaigu, kuri vadovaujant Pauliui Lukauskui su visa komanda, sugebėjo daug pasiekti verslo skatinimo srityje, bei yra viena iš tų kontorų, kur be visokių patepimų, sugėrimų žmonės tikrai sąžiningai ir noriai dirba.

Ir čia, pyst, atėjo Birutė, padaryt tvarką, nes pagal jos standartus, žmonės vertinami pagal skiriamą darbo laiką, o ne pagal rezultatus. Bet kuris rimtesnis vadovas pasakytų – gali jis ir į darbą mėnesiais neit, svarbu būtų rezultatas. Gal valdantieji norėtų pasidalinti savo bent menkiausiais rezultatais (ar bent atliktais sprendimais), apart visą darbo laiką atsėdimas valandas, tačiau atnešančius lygiai nulinį rezultatą. Bent jau kol kas, stumt traukt.

Kodėl mūsų valdantieji kabinėjasi prie dirbančių, siekiančių ir valstybinių įstaigų reputaciją didinančių žmonių? Turiu vieną idėją: nes čia yra ES lėšų, nes čia už vairo stovi protingas žmogus ir nekontroliuojamiem ėjimam čia nebūtų vietos. Kaip ir kiekvienoje normalioje įstaigoje. Bet matomai, Ūkio ministerijai nereikia nei normaliai vykdomų viešųjų pirkimo procedūrų, nei gerų, protingų, ir svarbiausia, sąžiningai dirbančių vadovų.

Papildymas 2013.05.10 14:20:

Keliasdešimt milijonų biudžetą valdančios valstybinės įstaigos, atsakingos už verslo skatinimą, vadove numatoma skirti politikę, per pastaruosius kelerius metus minėtą prieštaringai vertinamose istorijose.

Plačiau: http://vz.lt/article/2013/5/10/milijonus-skirstys-spalvinga-politike#ixzz2St7WrTV6

Enough said. Nieko kito ir nebuvo galima tikėtis.

The post Birute, ką dirbi? Atvėsk. appeared first on Utopijos.

Bendri taškai atsiranda ties ta pačia armija neapykantos kupinų tiesos ieškotojų su kreidelėmis, ar kai kuriais atvejais, kumščiais. Jų vartojamame žodyne apstu žodžių ir terminų kaip: iškrypėliai, parduota Lietuva, vagys ir pan. Be to dar jie turi bendrą bruožą – net nesistengti rašyti taisyklingiau, nes tam nėra laiko, tiesiog drebia viską ką gali. Taigi įrašas labiau apie juos ir jų neapykantą, nei apie Venckienę ar gėjus.

O viskas prasidėjo nuo nuotraukos, esančios pagrindinėje šio įrašo dalyje. Istorija tokia, kad kunigas krikštynų metu, nuo kelių vaikams duodavo laižyti kažkokią ten grietinėlę. Kunigą išteisino teismas, tėvai ir vaikai buvo kunigo pusėje, nors daug kas pripažino, jog dviprasmiškas atvejis, bet seksualinės potekstės niekas nesugebėjo nei įrodyti, nei už tai nuteisti. Krikštynos.

Facebook’e šia naujiena pasidalino Nijolė Oželytė, kovotoja už tradicinę šeimą, violetines teisibės skleidėja ir dar kažkada buvo nepriklausomybės akto signatarė. Ir sukilo visi teisuoliai, protestuodami prieš išgamas, ištvirkėlius ir visus kitus moralės normų neturėtojus. Na, žinoma, sunku buvo neįsivelti į diskusiją, reikėjo gi atsvaros, nes argumentai „išteisino teismas“, violetiniems negalioja. Ir tuomet buvo ištarta išganingoji frazė:

O jei Edvinui miela galvoti,kad jo paties būsimas vaikas (jei Edvinas ne gėjus)kam nors kojas,realias plaukuotas kojas laižys,tai čia jau su psichaitru diskutuoti reikia,o ne fb

Neatsispyriau pagundai ir negalėjau nepasinaudoti proga ekstremaliau padalyvauti šioje diskusijoje (kalba viešai prieinama ir netaisyta):

Aš: Na ir, kas, kad aš gėjus ir laukiu kol įteisins santuoką, kad su draugu galėtume susituokt ir įsivaikint (gal tada kas nors ir pasikeis). Bet kuo tai susiję su krikštynomis ir Jūsų moralinėmis normomis, jei tėvams, vaikams, mokyklai, teismui nieko blogo? Ar dabar Jūs žinote kaip turi dirbti teismai, ką turi galvoti kiti vaikai, tėvai, kunigai ir kokios turi būti/ar nebūti bažnytinės moralės normos? Man labiau pikta ne dėl bažnyčios nepasmerkimo/normų neapibrėžimo, o dėl Jūsų automatinių išvadų darymo ir transliavimo į eterį, kad visi aplink gėjai-blogi, iškrypę ir t.t.

Nijole Ozelyte: Dabar suprantama,kodėl jums mielas iškrypęs kunigėlis-homoseksualų ir normalių žmnių vertinimai ties ta riba ir skiriasi iš esmės – kas normaliam pasibjaurėtina,tas gėjui-malonumų šaltinis .Vargšai vaikai,kurie turės pas tokį gėjų augti,bet,esu tikra,nesulauksite tokio įteisinimo

Aš: Kodėl? Aš manau, tai tik laiko klausimas. Be to yra n+k būdų, kaip apeit sistemą. Jūs man atrodo, nukreipėt temą nuo normų prie manęs.

Nijole Ozelyte: Homoseksualai dar ir nusikaltėliai-sistemos „apėjimo“ meistrai ? Tai irgi nenuostabu,juk jei bus pričiupti,tai pradės klykti,jog yra baudžami už savo santykiavimo būdą ir niekas neišdrįs atsakomybės pareikalauti.Na tikrai,būkim biedni,bet teisingi,homoseksualų supratimas apie atsakomybę yra labai kitoks,nei normaliųjų daugelyje sričių ir tai dar vienas argumentas,kad niekuomet jiems neleistume isivaikinti.

Kai jau norėjau rašyti „atsiprašau už išsireiškimą, bet ne su byrka gi tie istatymai apeinami, prie ko čia tai, jog aš gėjus?“, mano teisė dalyvauti diskusijoje buvo apribota. Deja, bet tai dar kartą parodo, kokie tamsūs yra mūsų teisybės ieškotojai, violetinė armija ir dievu prisidengę destrukcijos nešėjai. Lygtais, jei nesi gėjus arba už violetinius, automatiškai tampi šventas ir doras pilietis. Jeigu netyčia, neatitinki jų moralines normas ir užtari kunigą (nors ir būdamas nereligingas) – esi gėjus.

Geidulių apvaldymo kelių beieškant.

Neapykanta, nepakantumas, stabarios moralinės normos, visokių tradicijų bei nebūtų teisibių puoselėjimai ir yra bendras veiksnys tarp tradicinės šeimos sergėtojų-gražulinių ir Venckienės pasekėjų. Ir turbūt visa svarbiausia straipsnio mintis, kad būtų tie siaurapročiai neapykantos nešėjai ir yra tų gėjų paradų, patyčių iš violetinės armijos ir panašių darinių priežąstis. Jie yra pykčio sėkla, kuri žut būt prašosi apipilta vaivorikštės spalvomis ir violetinių kreidelių nuoviru. Jie yra progresą, plačiapožiūriškumą stabdantys tamsuoliai, kurie iš esmės niekuo nesiskiria nuo rasistų, kurie jau po truputį pradeda nykti, nors iš pakampių dar išgirsti „Lietuva lietuviams“. Ir visada atsiras, kas nepasiduos tokiam tamsumui. Ir tuo belieka džiaugtis, jog tie gėjų paradai vyksta, o teisėsauga triumfuoja prieš isterikų armijas, o neonacistai vos vieną dieną į akis išlenda palikę alaus bambalį kur nors prie Barbakano. Ir jie vistiek visada žino, kad blogis visi kas aplink – tik ne jie.

Blogiausia tai, kad iš vieno pavyzdžio ir klykančios į visas puses nuomonės, jie greit pritraukia daugiau tokių pat, nes argumentai panašūs kaip ir religijoje – „arba tu tiki, arba degsi pragare“. Maždaug skamba taip: „arba tu nekenti gėjų arba tu toks pat išsigimėlis kaip jie“, na arba parsidavėlis. Nekartą man teko skaityti komentarus, jog man kažkas moka, moka pedofilai ir, kad degsiu pragare. Ir, kad aš išgama nieko nesuprantu, nes neturiu vaikų arba kaip jau matytame atvejuje esu tiesiog gėjus-išsigimėlis. Pabuvau 15min gėjus ir supratau, kaip jiems turėtų būti nelengva bendrauti su tokiais siaurai mąstančiais žmonėmis. Ačiū Dievui, kad turiu sveiko proto nepasiduoti visuotinei isterijai, bei džiaugiuosi, jog aplink mane daug progresyvių žmonių, kurie gyvenime turi ką veikti kiek daugiau, nei ko nors nekęsti.

Liūdna, žinoma, man bus pragare, „papirktam gėjui išsigimėliui„, nes deja, turiu pirmos grupės nevenckumą.  Bet ir jie pragyvena savo gyvenimus kurie finale atrodo tokie niekingi, jog reikia žūt būt pradėti ko nors nekęsti, kad pagaliau galima būtų įprasminti savo tuštybę ir beviltiškumą, nes Maximos lipdukai jau seniai nebeteikia džiaugsmo.

The post Kas bendro tarp Venckienės ir gėjų? appeared first on Utopijos.

Labadiena, įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus (čia Jūs patys taip susigalvojot).

Paskaitęs šį straipsnį, jog nuo šiol juridinių asmenų registravimą turės patvirtinti VLKK ir visokios baisios anglikonybės nebus registruojamos, galutinai įsitikinau, kad Jūs neturite ką veikti ir švaistote verslo, kuris iš esmės ir moka Jums algas, pinigus, laiką ir kantrybę. Pirmiausia, pradėkim tiesiai nuo citatos –  gerbiama direktoriaus pavaduotoja Juratė Palionytė (nuotraukoje, ve.lt) tarė:

„Visiems atrodo, kad pasivadinti angliškai prašmatniau, gudriau, kiečiau. Bet tai tik beždžioniavimas. Iš tiesų išsilavinusiam žmogui tai panašu į baisų provincialumą. Graudu ir komiška.“, – Respublika.

„Pasaulyje yra daug garsių įmonių neangliškais pavadinimais, yra daug skandinaviškų pavadinimų, yra vardų, kuriuos ištarti nelengva, pvz., „Gjensidige“, bet tai netrukdo tiems verslams įsitvirtinti kitų šalių rinkose. Taip, įmonės pavadinimas svarbus, bet dažnai daug svarbesnis yra prekių ženklas. Be to, ir lietuvišką įmonės pavadinimą galima sugalvoti tokį, kuris nebūtų sunkus kitų šalių gyventojams“, – tikina kalbos žinovė. VZ.lt

Beždžioniavimas yra Jūsų vadinamas „darbas“. Graudi ir komiška yra Jūsų skurdi pasaulėžiūra ir siauramatiškumas, kur apart savo apdulkėjusio žodyno nieko nebematote, o ir nelabai norite matyti. Jis yra graudžiai aukščiausio laipsnio kokį įmanoma sugalvoti. Jūs vienu pavyzdžiu, norite sužlugdyti daug progreso net jam neprasidėjus. Jūsų pateikta įmonė įsteigta 1689 metais ir žinot, jai buvo šiek tiek laiko pasireklamuoti. Bet dabar grįžkime į realybę. Baisus provincialumas yra tikėti, kad draudimais galima ką nors išsaugoti. Jūs skatinkite lietuviškumą, bet ne, Jums lengviau pyst ką nors uždraust ir pasidėt pliusą ataskaitoj. Jūs nededate realaus darbo į savo veiklą ir švaistote algas, kurias Jums moka verslas, prisigalvodami tik Jums suprantamų sprendimų.

Aiškinu, specialiai Jums, dlia asoba tūpich, įmonės pavadinimas yra labai dažnai apgalvotas sprendimas, dažnai įtakojantis prekinį ženklą, daugelyje sričių, kartais rašomas Juridinis pavadinimas ir ne visada pateikiamas prekinis ženklas (pvž. parduodant programinę įrangą, rašoma įstaiga kuri gauna pinigus). Taigi, kartais viskas ką įmonė pradžioje turi – tik pavadinimą. Jis turi būti įsimenamas, jis turi būti dinamiškas, jis turi būti AIŠKUS. Dabar, Jūs atveriate labai paprastą kelią – progresyviai galvojantys žmonės, kurie norės steigti įmones orientuotas į eksportą, jas steigs užsienyje. Nes jūsų beždžioniški (aj, ką čia slėpt, debiliški) argumentai verslui nerūpi, galėsite čia sėdėti su savo UAB „Tautinės giesmės informacinės technologijos“ ir džiaugtis kaip saugote Lietuvybę. Jūs bent vieną užsienietį matėt, kuris bando paskaityt tuos puikius lietuviškus pavadinimus? Atsiprašau, bet IT pasauliui tai yra katastrofa. Tarkime, įmonė norinti vykdyti kokius nors tarptautinius mokėjimus, kaip jiems pasivadinti, atsiprašau? UAB „Vieškelio pinigų perlaidos“, „Jūratės pinigėliai“? Sėkmės tokiam prekiniam ženklui ir įmonei tarptautinėje rinkoje.

Sakote prekės ženklas gelbėja? O dabar įsivaizduokite, kad yra elektroninė parduotuvė „BestShoes LT“ tarptautinėje rinkoje (supraskite, geri batai), ir dabar, užsienietis keliais paspaudimas nori už juos susimokėt ir mato „Fabijoniškių avalynė“ kaip pinigų gavėją. Daugelis nepirks, vien dėl to, kad nesutampa domenas su įmone. O jei galvojate, kad lengvą tarptautinę rinką užkariauti su „Fabijoniškių avalyne“, tai informuoju, kad Jūs tiek per visą savo institucijos finansavimo laikotarpį negavote pinigų, kiek reiktų tokią įmonę prastumt į tikrai plačius vandenis. Tiesa, greičiausiai daug pigiau atsidaryti tokią įmonę kitoje Europos sąjungos šalyje ir taip nepririnkti pinigų į biudžetą.

Aš linkiu, Jums taip išsaugoti lietuvybę, kad grįžtumėt į mokyklą mokyti lietuviškai rašyt, o ne bandyti saugoti vertybes, kur jų nėra. Jūs tiesiog neturite ką veikti ir nelįskite ten, kur Jums nereikia. Čia panašu, žinote, į nacionalizmą. Kaip Lietuvoje reikės gimti tokioms įmonėms kaip Skype, Facebook, Google, Amazon? Niekaip, nes bus „Vištytis“, „Žaltvykstė“ ir „Rabarbaras“. Jūs esate nesveiko proto. Bauskite įmones, kurios piktnaudžiauja ar tyčiojasi iš Lietuvių kalbos, tačiau čia yra virš visko. Vietoj savo pasenusių žodynų, pavartykite knygų apie verslą, pavadinimų įtaką, prekinio ženklo svarbą, gal bus naudos.

Nuoširdžiai linkiu, kad Jūs turėtumėte daug problemų teismuose dėl prekinių ženklų ribojimo (t.y., negalėjimo įsteigti įmonės tokiu pat pavadinimu kaip ir registruotas prekės ženklas), verslo žlugdymo ar dar kokio nors bieso ir šiaip, kad kuo greičiau Jus patrauktų nuo sričių, kur jūs žalio supratimo neturit ką darot ir nesugebat net tvarkingai paaiškinti, kokia nauda iš Jūsų sprendimo. Vieninteliai Jūsų argumentai yra „beždžioniavimas ir provincialumas“. Jūs esat dar pavojingesni už visą Darbo partiją ir Jus visus reikėtų išsiųsti į Airiją, bent penkiem metam, nes tuoj manau imsitės domenų, uždrausite YouTube, bei įpareigosite Facebook’ą uždaryti Lietuvoje arba persivadinti į veidaknygę. Ir beje, kur koks nors dialogas su verslu?

Geros dienos.

P.S.: Jei yra gramatinių klaidų, man neįdomu.

The post Atviras laiškas kalbajobams (VLKK) appeared first on Utopijos.

Pasirodo, labai daug dailiojo čiuožimo fanų mūsų Lietuvoje priviso. Ypač kai tai pradeda liesti ką nors kas visiškai nesusiję su dailiuoju čiuožimu. Ir kaip naujiena pasipylė krūva pasipiktinusių piliečių-sapaliotojų apie tai kaip „dėl to visi ir emigruoja, nėra teisybės“. Kažką labai primena? Na ir dar žinoma, itin kreatyviniai lietuviškos demotyvacijos lygio pseudomemai.

Blogo humoro jausmo ir išprūsimo pavyzdys.

Skiriu dovaną tiems, kas galvoja, jog būtent Dalia Grybauskaitė yra tas žmogus, kuris nesuteikė čiuožikei Isabellai Tobias pilietybės. Pilietybės jai nesuteikė konstitucija. Taškas. End of the story. Norima natūralizuoti užsieniečius – pirmyn, darykit referendumus, eikit balsuot, darykit ką nors ir keiskit tą nelemtą konstituciją, jei jau taip svarbus Jums dailusis čiuožimas.

Daugelis besiputojančių išvis turbūt apart krepšinio nieko nei matę, nei girdėję, jau nekalbu apie kažkokias elementarias žinias apie konstitucinius procesus. Bet tada išgirsti koroninį argumentą – „bet juk yra kažkoks common sensas“. Taip yra, apie tai gali daugiau papasakoti apkaltos būdu nušalintasis Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas.

Viskas, mielieji krepšinio dailiojo čiuožimo, gerbėjai. Jūsų eteris baigtas, bent trumpam, kol Isabella neišsilaikys lietuvių kalbos egzamino ir neparodys kažko ypatingo. Nes kitaip aprengsim ją tautiniais rūbeliais, įduosim pasą ir gausis moteriška Žeraro versija.

O visiems tiems, kas mykia, jog dabar gaus Isebellos partneris JAV pilietybę, tai tegu gauna. Jo ten ilgiau nei trim mėnesiams išvis niekas neįleidžia šiuo metu. Ilgiau užsibūtų – deportuotu. Taip, mūsų konstitucija griežta, labai griežta, tai arba ją einat ir bandot keisti, arba užsičiaupiam ir džiaugiamės, kad jos bent kažkas laikosi, o ne pezam apie kažkokius common sensus teisinėj valstybėj. Praleidus tokius nekaltus precendentus su sportininkais, tai gal tiesiog duodam visiems, kas bent kokį interesą Lietuvoj turi? Vienas vertaliočikas gavo pilietybę, visi žinom kuo tai baigėsi.

Ir pabaigai. Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas visai neseniai neleido natūralizuotai D. Rimšaitei dalyvauti Olimpiadoje po Rusijos Federacijos vėliava. Karma is a bitch, ane?

The post Prezidentė pasielgė teisingai. Taškas. appeared first on Utopijos.